Baudžiamoji byla Nr. 1S-605-348/2022

                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00115-2011-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 95-707 taikyt nuteistajam G. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       G. D. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, 16 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendis pakeistas – veika pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, ir paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

2.       Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. vasario 17 d., pabaiga – 2024 m. vasario 17 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2022 m. rugsėjo 26 d.) – 1 metai 4 mėnesiai 25 dienos.

3.       Komisijos 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 95-707 nutarta taikyti nuteistajam G. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis G. D. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4.       Skundu nuteistasis G. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti G. D. lygtinį paleidimą.

4.1.                      Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra nemotyvuota, nepateikta jokių argumentų, dėl ko nebūtų galima taikyti lygtinio paleidimo. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta kokių kriterijų nuteistasis neatitinka. Apylinkės teismas rėmėsi tik tuo, kad įvykdytas nusikaltimas yra labai sunkus. Nuteistasis skunde nurodo, jog iki nusikaltimo, jis niekada anksčiau nėra turėjęs jokių konfliktų. Nusikaltimo neplanavo, nesiruošė jam, nenorėjo jo. Tai patvirtina ir apkaltinamasis nuosprendis, kuriame nurodyta, kad nėra duomenų, jog G. D. būtų iš anksto planavęs V. P. nužudymą. Nuteistasis teigia, jog labai gailisi padaręs nusikaltimą ir stengiasi pasitaisyti, gyventi ir elgtis tik teisingai ir pats savo veiksmus nusikaltimo metu vertina labai neigiamai.

4.2.                      Skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje padarytos išvados prieštarauja pačios sau, o nutartis pagrįsta tik labai sunkaus nusikaltimo padarymu, yra tik abstrakti ir konkrečiai nenurodo, jog nuteistasis nėra pasitaisęs, ar tai, kad nebūtų linkęs taisytis. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, pažeidžia motyvuotumo ir teismo aiškumo reikalavimus, todėl negali būti paliktas galioti.

4.3.                      Nuteistasis nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas, neatsižvelgė į aplinkybių ir faktų visumą ir netinkamai juos įvertino. Visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis elgėsi tik gerai, vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, komisijos paskirtas rekomendacijas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, mokosi, dirba už pataisos įstaigos teritorijos ribų, savaitgaliais grįžta į namus. Vidaus tvarkos taisyklių niekada nėra pažeidęs, drausmine tvarka nebaustas, skatintas už gerą elgesį, ne kartą yra dalyvavęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzaminuose. Bausmės atlikimo metu įgijo aukštąjį išsilavinimą, turi specialybę, todėl yra pasiruošęs grįžti į visuomenę. Neturi jokių žalingų įpročių, su kriminaliniu pasauliu neturi nieko bendro. Nuteistasis teigia, jog yra motyvuotas elgtis gerai. Tačiau teismas nenurodė jokių konkrečių reikalavimų, ką nuteistasis turi padaryti, kad galėtų būti išleistas lygtinai.

4.4.                      Skunde nuteistasis teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, vienašališka ir diskriminuojanti. Skunde cituojama teismų praktika ir teigiama, jog vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas negali būti pripažįstamas pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas. Nuteistasis skunde taip pat nurodo jam žinomus atvejus, kuomet nuteistiesiems buvo taikomas lygtinis paleidimas, nors likusi neatlikta bausmės dalis buvo didesnė už jo neatliktą bausmės dalį.

4.5.                      Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas veikė priešingai Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms. Lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi. Teismas privalo vadovautis konstituciniais principais, bendraisiais teisės principais, teisės analogija, įstatymų leidėjo ketinimais. Teismas spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo vadovavosi ne BVK 157 straipsniu, o bausmės tikslais. Nuteistojo teigimu, jo atveju nėra jokių aplinkybių patvirtinančių būtinumą bausmę tęsti pataisos namuose. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, jog G. D. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad asmuo, paleistas lygtinai iš pataisos namų nėra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, o yra prižiūrimas, taikant apribojimus ir suvaržymus.

5.       Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Nuteistojo G. D. skundas tenkinamas.

6.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7.       Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus aukštesniajam teismui pateiktą medžiagą ir išanalizavus skundo argumentus, konstatuotina, kad, priešingai nei nustatyta skundžiamoje Kauno apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo G. D. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti G. D. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui.

8.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. D. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. D., apylinkės teismas nurodė, jog nuteistasis neatitinka materialaus BVK nustatyto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų pagrindo, kadangi nuteistojo elgesys neleidžia daryti išvados, jog jo daroma pažanga yra pakankama mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai.

9.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su sumažėjusia nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, neatsižvelgė į tai, kad nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš skundžiamos nutarties turinio darytina išvada, kad teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių G. D. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra tokia pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertinami kaip formalūs ir deklaratyvūs. Remiantis anksčiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste.

10.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nors G. D. laisvės atėmimo bausmę atlieką už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau jis jau yra atlikęs didesnę nei reikalaujama BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte bausmės dalį, leidžiančią svarstyti asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Likusi bausmės dalis Komisijos nutarimo dieną iš jam paskirtų 13 metų laisvės atėmimo buvo likusi 1 metai 4 mėnesių 25 dienos. Darytina išvada, kad vienas iš BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų – kaltininko nubaudimas, jau yra pasiektas. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl, priešingai nei skundžiama nutartimi sprendė pirmosios instancijos teismas, negalima daryti išvados, jog neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

11.       Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, svarbu atsižvelgti į nuteistąjį G. D. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą. Pastebėtina, kad nuteistasis per daugiau nei 11 metų atlikinėjamos bausmės metu, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo. Už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje penkiolika kartų paskatintas. Be to, iki nuteisimo G. D. buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą bei barmeno specialybę. 2019 m. rugsėjį pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) kineziterapijos specialybės. Nuo 2013 m. gegužės 13 d. buvo įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Pravieniškių padalinio paslaugų teikimo ir gamybos cecho siuvimo bare. Nuo 2019 m. balandžio 23 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pasibaigus sezonui, darbo sutartis buvo nutraukta. Nuo 2022 m. liepos 4 d. įsidarbino ir sėkmingai tęsia darbinę veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

12.       Kaip teisingai nurodyta apylinkės teismo nutartyje, G. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikaltimo padarymą. Visgi šios aplinkybės, pačios savaime, nėra kliūtis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jeigu jis atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis yra vertinamas skiriant kaltininkui bausmes. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atvejai, atsižvelgiant į nuteistajam paskirtos bausmės dydį, atliktos bausmės dalį ir kt., kuomet gali būti svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Įstatymų leidėjas iš esmės įvertino nusikalstamų veikų pavojingumą, nurodydamas, kad nuteistųjų, kuriems yra paskirtos atitinkamo dydžio bausmės už neatsargius arba tyčinius nusikaltimus, lygtinio paleidimo klausimas gali būti svarstomas tik atlikus įstatyme nurodytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia teigti, jog kuo pavojingesnis nusikaltimas buvo padarytas, kuo griežtesnė bausmė nuteistajam buvo paskirta, tuo didesnę minimalią paskirtosios bausmės dalį jis turi būti atlikęs, kad būtų galima svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Taigi konstatuotina, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumas bei pavojingumas, padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis teismui, kuris sprendžia, ar galima tvirtinti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, negali turėti esminės reikšmės.

13.       Nagrinėjamu atveju, svarbu įvertinti tai, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio proceso metu bei bausmės atlikimo metu prisiima visišką atsakomybę už nusikalstamos veikos padarymą ir dėl to gailisi. 2022 m. rugsėjo 12 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 63(BS21)-605 nurodyta, kad šiuo metu asmuo yra labiau suaugęs, geba tvirčiau kontroliuoti savo jausmus bei išorinius impulsus, nekonfliktuoja su kitais nuteistaisiais ar pareigūnais, nesilaiko subkultūros. Nuteistasis kraštutinai neigiamai vertina nusikalstamą elgesį kaip tokį, tiek bendravime, tiek darbuose atskleidžia save kaip socialų ir visavertį visuomenės narį. Pataisos namuose dirba, dalyvauja renginiuose. Tokius jo mąstymo pokyčius patvirtina ir teigiamai koreguojamas elgesys pataisos namuose.

14.       Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam G. D. taikyti lygtinį paleidimą, leidžia ir ta aplinkybė, jog nuteistasis ne tik dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau pastebėtina, kad nuo 2016 m. kovo 30 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuo 2018 m. gruodžio 21 d. perkeltas tęsti bausmės atlikimo į atvirąją koloniją, o 2019 m. balandžio 19 d. nuteistajam suteikta teisė trumpalaikių išvykų metu kartą per savaitę, laisvu nuo darbu metu, iki 2 parų grįžti į namus. Taip pat buvo suteikta teisė 10 kalendorinių dienų atostogų metu vykti į namus. Šie aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, kas leidžia tikėtis, jog ir probacijos atveju jis sugebės paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, toliau darys pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

15.       Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis G. D. iki nusikaltimo padarymo buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą, o nusikaltimo padarymo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) kineziterapijos specialybės. Bausmės atlikimo metu, 2019 m. rugsėjį pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) kineziterapijos specialybės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. G. D. baigė koleginių studijų programą Kineziterapija ir jam suteiktas Sveikatos mokslų profesinio bakalauro laipsnis, kineziterapeuto kvalifikacija (b. l. 22). Manytina, kad nuteistojo turimas išsilavinimas padės sėkmingai integruotis visuomenėje, būdamas laisvėje turės didesnes galimybes įsidarbinti. Svarbu įvertinti ir tai, kad G. D. nuo 2013 m. gegužės 13 d. buvo įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2019 m. balandžio 23 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2022 m. liepos 4 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur iki šiol sėkmingai tęsia darbą. Dirbdamas pataisos namuose, nuteistasis save išsilaiko bei dengia priteistus civilinius ieškinius. Taigi, šie duomenys leidžia manyti, kad nuteistasis nesusiduria su specifiniais finansiniais sunkumais. Faktoriumi, didinančiu sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę tikimybę bei mažinančiais jo pakartotinio nusikaltimo riziką vertinamu atveju laikytini ir G. D. turimi socialiniai ryšiai bei tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis palaiko emociškai visaverčius, pozityvius santykius su artimaisiais – mama, tėčiu, broliu, su kuriais bendrauja telefoniniais pokalbiais bei trumpalaikių išvykų metu. Nuteistojo socialiniai ryšiai tvirti, pastovūs, kas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolimesnio nusikalstamo elgesio. Dėl gyvenamosios vietos problemų taip pat nekyla. Nuteistojo teigimu, po bausmės atlikimo grįš gyventi pas tėvus.

16.       Teisėjų kolegijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinius ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas patvirtina išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.

17.       Nuteistajam G. D. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Svarbu pažymėti, kad šiuo metu nėra nustatyti kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesio. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam G. D. nustatyti riziką mažinantys veiksniai: tinkamos gyvenamosios sąlygos laisvėje; ryšių palaikymas su artimaisiais; tinkamas elgesys atliekant bausmę; psichiką veikiančių medžiagų nevartojimas. Su šiais nustatytais riziką mažinančiais veiksniais, teisėjų kolegija abejoti, taip pat neturi pagrindo. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ne tik nei karto nėra pažeidęs nustatytos tvarkos, tačiau 15 kartų paskatintas už nepriekaištingą elgesį, darbą, aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos priemonėse. Nuteistasis dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse: šachmatų turnyruose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzamine, protų mūšyje, futbolo turnyre, sporto šventėse, filosofijos paskaitoje, krepšinio turnyre bei kituose renginiuose bei užsiėmimuose. 

18.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis G. D. Komisijai buvo pristatomas ne vieną kartą, o jo atžvilgiu nepalankūs sprendimai nepaveikė nuteistojo taip, kad šis liautųsi stengiasi resocializuotis. Pastebėtina, kad 2022 m. balandžio 28 d. Komisija nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau 2022 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. D. ir nustatė socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos sumažinimo rekomendacijas: nedaryti teisės aktų pažeidimų; dalyvauti socialinės reabilitacijos programose; tęsti darbinę veiklą. Nuteistasis šias socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio mažinimo rekomendacijas įvykdė visiškai. Nėra jokio pagrindo abejoti Komisijos, kuri tiesiogiai susijusi su nuteistojo pataisymu ir perauklėjimu, padaryta išvada apie galimybę nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

19.       Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad teigiamai G. D. apibūdinančių duomenų visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir nestruktūruotoje aplinkoje. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo. Paleidus nuteistąjį lygtinai, jam ir toliau iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos yra taikomi tam tikri ribojimai ir suvaržymai (vykdoma probacija), kurių nuteistasis privalo laikytis, o jų nesilaikymas gali būti pagrindas lygtinį paleidimą panaikinti ir pasiųsti nuteistąjį atlikti likusią bausmę pataisos įstaigoje. Be to, vykdoma probacija likusios bausmės laikotarpiu didina teigiamos nuteistojo reintegracijos į visuomenę galimybę. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

20.       Esant šioms aplinkybėms Kauno apylinkės teismas neturėjo pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą, o skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikinama ir dėl nuteistojo G. D. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Komisijos 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimas dėl nuteistajam G. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo G. D. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 95-707 taikyti nuteistajam G. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                 Algirdas Jaliniauskas

                                  Svetlana Jurgaitienė

                   Laima Šeputienė