Administracinė byla Nr. eA-1264-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09114-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.7.

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo  Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. E. (T. E.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas T. E. (T. E.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 12 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti užsieniečio pasą (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. 

2.       Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1.                       Pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas išduoti užsieniečio pasą, nes negali gauti nacionalinio paso iš Azerbaidžano ambasados Lietuvos Respublikoje, kadangi ambasada jo prašymą išduoti nacionalinį pasą ignoruoja ir nepateikia oficialaus paaiškinimo. Kartu su prašymu išduoti užsieniečio pasą pareiškėjas pateikė iki 2026 m. vasario 23 d. galiojančio leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760021677 kopiją ir Azerbaidžano Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (Azerbaidžano piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) baigė galioti 2023 m. sausio 21 d.).

2.2.                      Pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad dar 2020 m. vasarą kreipėsi į Azerbaidžano Respublikos ambasadą dėl paso išdavimo, susirašinėjo ir palaikė ryšį su konsulu. 2021 m. vasarį pareiškėjui buvo pranešta, kad pasas paruoštas, bet padaryta spausdinimo klaida, todėl pareiškėjo paprašyta kartą pateikti prašymą, dokumentus ir sumokėti rinkliavą.

2.3.                      Azerbaidžano ambasadoje buvo nuskaityti pareiškėjo biometriniai duomenys ir užregistruotas prašymas gauti pasą, rinkliavą už paso išdavimą sumokėjo pareiškėjo brolis Azerbaidžane. Po to ambasada atmetė vizito rezervacijas, į telefono skambučius ir elektroninio pašto laiškus neatsakė. Oficialaus atsakymo, kodėl atsisakoma išduoti nacionalinį pasą, Azerbaidžano ambasada pareiškėjui nepateikė.

2.4.                      Sprendime netiksliai interpretuojamos faktinės aplinkybės, nes pareiškėjas išnaudojo visas galimybes Azerbaidžano Respublikos piliečio pasui gauti. Pareiškėjas nurodo bijantis persekiojimo, nes jam skambindavo į asmeninį telefoną, grasindavo, siūlydavo susitikti ir susidoroti. Kai antrą kartą 2022 m. pareiškėjo brolis sumokėjo Baku rinkliavą už pasą, pareiškėjas teigia vėl vykęs į Azerbaidžano ambasadą biometrinių duomenų pateikimui, tačiau pasas nebuvo išduotas. Pareiškėjas gavo tik kelionės dokumentą sugrįžimui į Azerbaidžaną.

2.5.                      Pareiškėjas yra gavęs įspėjimų iš Azerbaidžano ambasados dėl dalyvavimo 2020 m. A. Adamkienės organizuotame labdaros vakare, įrašų su Vilniaus miesto meru R. Šimašiumi paskelbimo internete, dėl prašymo padaryti žymios Azerbaidžano žurnalistės, kuri buvo nužudyta, paminklo nuotrauką. Dėl šių ir kitų veiksmų Azerbaidžane pareiškėjas, jo teigimu, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal suklastotus faktus.

2.6.                      Pareiškėjo teigimu, asmenys, kurie bet kokiu būdu kritikuoja valdančiųjų režimą, yra persekiojami ir sodinami į kalėjimą, arba su jais susidorojama kitu būdu, todėl kilmės valstybė pareiškėjui neišduoda paso, nepateikia jokio sprendimo dėl atsisakymo išduoti pasą, kad pareiškėjas sugrįžtų į Azerbaidžaną ir būtų su juo susidorota.

3.       Atsiliepime į skundą atsakovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

3.1.                      Nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl užsieniečio paso išdavimo buvo nustatyta, kad jis turi galiojantį leidimą nuolat gyventi ir neturi galiojančio kilmės valstybės paso, taigi, atitinka pirmas dvi sąlygas užsieniečio pasui išduoti, bet pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis negali gauti kilmės valstybės piliečio paso, nelaikytinos „objektyviomis“, todėl pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 37 straipsnyje nustatytų sąlygų.

3.2.                      Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl užsieniečio paso išdavimo Migracijos departamentas paprašė pateikti įrodymus, kokios yra objektyvios priežastys, dėl kurių nacionalinio pareiškėjas negali gauti nacionalinio paso iš savo kilmės valstybės kompetentingų institucijų, tačiau pareiškėjas to nepadarė. Paties pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad Azerbaidžano Respublikos ambasada bendravo su juo, nes 2023 m. vasario 14 d. pareiškėjui išdavė asmens grįžimo pažymėjimą Nr. AA0245010, galiojantį iki 2023 m. kovo 16 d. Šis faktas atitinka Azerbaidžano Respublikos ambasados Lietuvos Respublikoje internetiniame puslapyje skelbiamą informaciją, kad Azerbaidžano Respublikos diplomatinė atstovybė gali išduoti naują piliečio pasą arba gali būti išduotas grįžimo į Azerbaidžano Respubliką pažymėjimas. Pareiškėjas nepasinaudojo jam išduotu grįžimo pažymėjimu grįžti į kilmės šalį dėl nacionalinio paso gavimo. Be to, pareiškėjas į Azerbaidžano ambasados 2023 m. kovo 1 d. laišką, kuriuo ambasada paprašė pateikti prašymą, kuris bus nukreiptas atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, atsakė, kad jis ambasada nebepasitiki, todėl kreipsis į Migracijos departamentą, dėl paso išdavimo. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas atsisakė paso gavimo iš ambasados ir, neišnaudojęs visų galimybių, nusprendė dėl paso išdavimo kreiptis į Migracijos departamentą.

3.3.                      Pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į Azerbaidžano Respublikos ambasadą dėl paso gavimo, tačiau ambasada atsisakė išduoti jam pasą. Azerbaidžano Respublikos įstatymo „Dėl pasų“ 9 straipsnyje ir Azerbaidžano Migracijos kodekse pažymima, kad jeigu atsisakoma išduoti pasą arba išdavimas yra nepagrįstai pratęsiamas, pilietis turi teisę kreiptis į teismą. Taigi, pareiškėjas į teismą gali kreiptis ne tik, skųsdamas ambasados sprendimą atsisakyti išduoti pasą, bet ir skųsdamas šios ambasados neveikimą, t. y. paso išdavimo vilkinimą, tačiau to nepadarė.

3.4.                      Vienintelis teisinis procesas, kuriame nustatinėjama Lietuvos Respublikoje esančiam užsieniečiui kylanti individuali grėsmė kilmės valstybėje yra prieglobsčio (prašymo) procedūra. Užsieniečio paso nagrinėjimo procesas nėra skirtas tirti užsieniečiui kilusias, kylančias ar ateityje galinčias kilti grėsmes; tokios pareigos nenustato teisės aktai.

II.

4.       Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo T. E. skundą tenkino; panaikino Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio ir įpareigojo Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 23 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas nuolat gyventi, galiojantis iki 2026 m. vasario 23 d. Pareiškėjui 2013 m. sausio 21 d. buvo išduotas Azerbaidžano Respublikos piliečio pasas, kuris galiojo iki 2023 m. sausio 21 d. Ginčijamu Sprendimu Migracijos departamentas atsisakė išduoti užsieniečio pasą, konstatavęs, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl kurių jis negali gauti paso, nelaikytinos objektyviomis ir neatitinka Įstatymo sąlygų.

6.       Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 15 d. prašyme, adresuotame Migracijos departamentui, nurodė, kad 2020, 2021 ir 2022 metais kreipėsi į Azerbaidžano konsulatą Lietuvoje, prašydamas išduoti pasą, tačiau pasas nebuvo išduotas ir nebuvo gautas oficialus atsakymas atsisakyti jį išduoti. Pareiškėjo teigimu, konsulatas jį ignoruoja. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvoje dirba pagal specialybę ir važinėja į trumpas komandiruotes į Europos Sąjungos šalis kaip ekspeditorius. Į bylą pateikta 2021 m. sausio 19 d. mokėjimo kopija, iš kurios matyti, kad pareiškėjo vardu buvo sumokėta rinkliava dėl Azerbaidžano Respublikos paso gavimo. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 27 d. elektroniniame laiške patvirtino, kad kreipėsi į Azerbaidžano Respublikos ambasadą Lietuvos Respublikoje su paklausimu dėl pareiškėjo teisinio statuso Azerbaidžano Respublikoje, bet atsakymo negavo. Pareiškėjui 2023 m. vasario 14 d. buvo išduotas grįžimo į Azerbaidžano Respubliką dokumentas, galiojęs iki 2023 m. kovo 16 d.

7.       Teismas rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2022 m. birželio 14 d. sprendime, priimtame byloje L. B. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 38121/20), pateiktais išaiškinimais, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) ketvirtojo protokolo 2 straipsniu garantuojama teisė laisvai judėti apima teisę išvykti į bet kurią asmens pasirinktą šalį, į kurią jis gali būti įleistas. Bet kokia priemonė, dėl kurios asmuo negali naudotis dokumentu, kuris leistų jam išvykti iš šalies, yra pirmiau nurodytos teisės apribojimas (žr. Berkovich ir kiti prieš Rusiją, Nr. 5871/07 ir 9 kiti, § 78, 2018 m. kovo 27 d., ir ten nurodytas bylas), kuris turi būti nustatytas įstatymu, juo turi būti siekiama vieno ar daugiau teisėtų Ketvirtojo protokolo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytų tikslų ir jis turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje tokiam tikslui pasiekti.

8.       Teismas, spręsdamas, ar Migracijos departamentas atliko tinkamą tyrimą ir priimta priemonė yra proporcinga ir pagrįsta pareiškėjo individualios situacijos kontekste, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą, be kita ko nurodė, kad darbo reikalais vyksta į komandiruotes užsienyje. Atsakovas šios aplinkybės nepaneigė, o iš Sprendimo nematyti, kad ši aplinkybė būtų buvusi įvertinta. Sprendime nėra pasisakyta dėl pareiškėjo baimės grįžti į kilmės šalį, kurią pareiškėjas siejo su savo politinėmis opozicinėmis pažiūromis, orientacija ir persekiojimu socialiniuose tinkluose.

9.       Teismas vertino, kad į bylą pateiktas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nors ir buvo priimtas jau po ginčijamo Sprendimo priėmimo, patvirtina pareiškėjo prašyme, adresuotame Migracijos departamentui, nurodytas aplinkybes dėl jo persekiojimo Azerbaidžano bendruomenės paskyrose socialiniuose tinkluose dėl (duomenys neskelbtini).

10.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai dėl jo galimo persekiojimo grįžus į kilmės valstybę nebuvo įvertinti visų faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui pasas nuo 2021 m. atlikto apmokėjimo nebuvo išduotas; kad Azerbaidžano ambasada neatsakė į Migracijos departamento užklausą dėl pareiškėjo paso; kad pareiškėjui išduotas tik kelionės dokumentas grįžimui į Azerbaidžaną, nors nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų prašęs tokio dokumento, priešingai, pareiškėjo tikslas buvo gauti pasą. Teismo vertinimu, praėjus ilgam laikui nuo pareiškėjo nurodyto kreipimosi į Azerbaidžano ambasadą dienos, ambasadai neatsakant į Migracijos departamento užklausą, o pareiškėjui teigiant apie grasinimus ir galimą susidorojimą, kilmės valstybės pasirinkimas išduoti grįžimo dokumentą, o ne pasą, turi būti vertinamas ne atsietai, o visų išvardytų aplinkybių kontekste. To nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

11.       Teismas nurodė, kad pareiškėjui teigiant, jog kilmės valstybės institucijos jo prašymą ignoruoja, ir pateikiant savo siųsto susirašinėjimo kopijas, reikalavimas pateikti papildomus įrodymus yra neįgyvendinamas, nes asmuo negali pateikti ambasados atsakymo ar atsisakymo, jei jo nėra gavęs.

III.

12.       Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.  

13.       Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo savo sprendimą grįsti nurodytu EŽTT sprendimu, priimtu byloje L.B. prieš Lietuvą, kadangi individualios bylos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas yra iš esmės skirtingi, teisės aktų nuostatos, kuriomis EŽTT grindė savo sprendimą, pareiškėjo atžvilgiu netaikomos. Nagrinėjamu atveju, niekada nebuvo kilęs ginčas, ar T. E. yra papildomos apsaugos gavėjęs, nes jis nei dabar, nei praeityje nebuvo ir nėra pripažintas tarptautinės apsaugos gavėju nei Lietuvoje, nei kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Jis net nebuvo teikęs prašymo dėl prieglobsčio suteikimo.

14.       Atsakovo teigimu, jokiame teisės akte, reglamentuojančiame užsieniečio paso išdavimą, nėra nustatyta, kad Migracijos departamentas, spręsdamas dėl užsieniečio paso išdavimo, privalo vertinti priežastis, dėl kurių užsienietis pageidauja gauti užsieniečio pasą. Atsakovas pažymi, kad užsieniečio pasas yra dokumentas, kuris gali būti išduodamas tik išimtiniais atvejais, o vertinimo, ar asmens situacija atitinka Įstatymo 37 straipsnyje nurodytas būtinąsias sąlygas gauti užsieniečio pasą esmė – negalėjimas gauti kilmės valstybės išduodamo kelionės dokumento (ar jam prilygstančio) dėl objektyvių priežasčių. Tai, kokiais tikslais asmuo panaudos kelionės dokumentą, nėra ir neturi būti vertinama, nes asmens nėra prašoma pagrįsti kur, kokiais tikslais ir kokiam laikotarpiui asmuo keliaus.

15.       Atsakovas laikosi pozicijos, kad vienintelis teisinis procesas, kuriuo nustatinėjama Lietuvos Respublikoje esančiam užsieniečiui kylanti individuali grėsmė kilmės valstybėje, yra prieglobsčio (prašymo) procedūra, o užsieniečio paso išdavimo procedūros metu tokios aplinkybės nėra vertinamos.

16.       Atsakovas vertina, kad pareiškėjas neįrodė, kad jis negali gauti paso iš savo kilmės valstybės dėl objektyvių priežasčių.

17.       Atsakovas pažymi, kad asmens grįžimo pažymėjimas pareiškėjui buvo išduotas, vadovaujantis Azerbaidžano galiojančių teisės aktų nuostatomis, kas ir buvo nurodyta Migracijos departamento sprendime. Šis faktas atitinka Azerbaidžano Respublikos ambasados Lietuvos Respublikoje internetiniame puslapyje skelbiamą informaciją, kad Azerbaidžano Respublikos diplomatinė atstovybė gali išduoti naują piliečio pasą arba gali būti išduotas grįžimo į Azerbaidžano Respubliką pažymėjimas. Į Azerbaidžano ambasados 2023 m. kovo 1 d. laišką, kuriuo ambasada paprašė pateikti prašymą, kuris bus nukreiptas atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, pareiškėjas atsakė, kad jis ambasada nebepasitiki, todėl kreipsis į Migracijos departamentą, dėl paso išdavimo. Taigi, pats pareiškėjas atsisakė paso gavimo iš ambasados ir, neišnaudojęs visų galimybių, nusprendė dėl paso išdavimo kreiptis į Migracijos departamentą. Migracijos departamento vertinimu, visos šios aplinkybės kaip tik patvirtina Migracijos departamento atlikto tyrimo pagrįstumą ir padarytą išvadą, kad pareiškėjas nesiėmė visų įmanomų priemonių gauti pasą iš savo kilmės valstybės, t. y., jo nurodytos priežastys, dėl kurių jis negali gauti kilmės valstybės kelionės dokumento, nėra objektyvios ir pakankamos.

18.       Tai, kad Azerbaidžano ambasada nepateikė atsakymo Migracijos departamentui, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokios pareigos ambasada ir neturėjo, nepatvirtina teiginių, kad pareiškėjas negali gauti paso dėl objektyvių priežasčių.

19.       Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

20.       Pareiškėjas palaiko savo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus.

21.       Pareiškėjo vertinimu, jis išnaudojo galimybes gauti galiojantį piliečio pasą, kreipdamasis į Azerbaidžano Respublikos ambasadą Vilniuje.

22.       Pareiškėjo teigimu, Azerbaidžano ambasada nelinkusi su juo bendradarbiauti bei teikti oficialius atsakymus. Nėra pagrindo netikėti pareiškėjo parodymus, nes jie yra nuoseklūs, neklaidinantys, patvirtinami kitais faktiniais duomenimis. Pareiškėjas, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, laikėsi ir gerbė įstatymus, dirbo, mokėjo mokesčius, todėl tai yra taip pat svarus argumentas neabejoti jo duodamais parodymais.

23.       Pareiškėjas taip pat patvirtina savo baimę grįžti į kilmės šalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o ja :

IV.

24.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 12 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui užsieniečio pasą. Pareiškėjas prašė panaikinti atsakovo Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

25.       Migracijos

27.       Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi EŽTT sprendimu, priimtu byloje L.B. prieš Lietuvą, kadangi skiriasi individualios bylų aplinkybės ir teisinis reguliavimas. Atsakovo teigimu, sąlygos, kurias turi atitikti užsienietis, prašantis išduoti užsieniečio pasą, yra įtvirtintos Įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje ir tik šias sąlygas Migracijos departamentas turi pareigą vertinti. 

28.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

29.       Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1V-357 patvirtinto Užsieniečio paso išdavimo tvarkos aprašo nuostatos.

30.       Įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės piliečiui, kuris turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi galiojančio užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento arba jis yra pamestas ar sunaikintas, ir dėl objektyvių priežasčių negali jo gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti išduodamas užsieniečio pasas. Aprašo 29 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, patikrinęs Gyventojų registre duomenis apie užsienietį ir jam išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus bei apie užsieniečio gyvenamąją vietą, išnagrinėjęs užsieniečio prašymą išduoti (pakeisti) pasą ir kartu pateiktus dokumentus, įvertinęs priežastis, dėl kurių užsienietis negali galiojančio kelionės dokumento gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, nustato, ar gali būti užsieniečiui pasas išduotas ar pakeistas.

31.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, galiojantį iki 2026 m. vasario 23 d. Galiojančio kilmės valstybės kompetentingų institucijų išduoto piliečio paso ar kito kelionės dokumento užsienietis neturi.

32.       Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, ar egzistuoja objektyvios priežastys, dėl kurių pareiškėjas negali gauti paso iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų.

33.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad nepaisant pastangų gauti Azerbaidžano Respublikos piliečio pasą, nuolatinių kreipimųsi į Azerbaidžano Respublikos ambasadą Lietuvoje, pasas pareiškėjui nebuvo išduotas ir nebuvo nurodytos atsisakymo tai padaryti priežastys. Vietoje paso pareiškėjui buvo išduotas kelionės dokumentas sugrįžimui į Azerbaidžaną, tačiau pareiškėjas teigė bijantis grįžti į kilmės šalį dėl galimo jo persekiojimo.

34.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis EŽTT sprendime, priimtame byloje L.B. prieš Lietuvą, pateiktais išaiškinimais konstatavo, kad Migracijos departamentas, vertindamas kilmės valstybės pasirinkimą išduoti pareiškėjui grįžimo dokumentą, o ne pasą, turėjo atsižvelgti į aplinkybes, susijusias su pareiškėjo nurodoma grėsme grįžti jam į kilmės valstybę.

35.       Teisėjų kolegija pripažįsta, kad aiškindami ir taikydami Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, ne tik teismai, bet ir valstybės institucijos privalo atsižvelgti į Konvencijos nuostatas ir jas plėtojančią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tačiau sutinka su atsakovo argumentu, kad EŽTT sprendime, priimtame byloje L.B. prieš Lietuvą, faktinės aplinkybės skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Esminė aplinkybė, į kurią atsižvelgė EŽTT minėtoje byloje, buvo ta, kad pareiškėjui Lietuvoje buvo kurį laiką teikiama papildoma apsauga, pripažinus, jog jis negali saugiai grįžti į kilmės šalį. EŽTT minėtame sprendime pažymėjo, kad nacionaliniame procese nebuvo adekvačiai įvertinti pareiškėjo teiginiai apie baimę susisiekti su Rusijos valdžia dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių anksčiau jam buvo taikoma papildoma apsauga (94 pastraipa). Šioje byloje buvo taikomi teisės aktai, reglamentuojantys tarptautinės apsaugos teikimą.

36.       Šiuo metu tokia situacija, kokia buvo susiklosčiusi EŽTT nagrinėtoje byloje, yra reglamentuojama Aprašo 29 punkte, kuriame nurodyta, jeigu prašymą išduoti (pakeisti) pasą pateikia užsienietis, turintis galiojantį leidimą gyventi, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 9 punkte (užsieniečiui šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje) nurodytu pagrindu, kuris laisvos formos paaiškinime nurodo, kad bijo kreiptis į savo kilmės valstybės kompetentingas įstaigas dėl paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento gavimo, tokia baimė laikoma objektyvia priežastimi Įstatymo 37 straipsnio 1 dalies prasme.

37.       Nagrinėjamoje byloje Migracijos departamentas patvirtino, kad pareiškėjas niekada neprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, jam niekada nebuvo suteiktas nei pabėgėlio statutas, nei papildoma apsauga, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Migracijos departamentas turėjo pareigą vertinti pareiškėjo nurodytą baimę grįžti į kilmės šalį, nagrinėdamas užsieniečio paso išdavimo klausimą. Teisėjų kolegija pritaria Migracijos departamento argumentui, kad vienintelė procedūra, kurios metu Migracijos departamentas turi pareigą vertinti užsieniečiui kylančias grėsmes jo kilmės valstybėje, yra prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra, tačiau byloje nustatyta, kad pareiškėjas tokio prašymo nėra ir niekada nebuvo pateikęs. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pareigą atsakovui sprendžiant prašymą dėl užsieniečio paso išdavimo vertinti pareiškėjo nurodomus argumentus ir pateiktus įrodymus apie jam kylančią grėsmę kilmės valstybėje.

38.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių jis nurodo negalintis gauti paso iš Azerbaidžano Respublikos kompetentingų institucijų, ir pagrįstai konstatavo, kad jos nelaikytinos objektyviomis. Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo paaiškinimai, kodėl jis negali gauti paso kilmės valstybėje, yra paremti jo subjektyvia nuomone, nepateikiant jokių tai patvirtinančių įrodymų. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas negali pateikti Azerbaidžano kompetentingų institucijų atsisakymą išduoti pasą patvirtinančių įrodymų, jeigu jis nėra gavęs atsakymo iš šių institucijų, tačiau pastebėtina, kad pareiškėjas nepateikė ir įrodymų, kad pateikė prašymą išduoti jam užsieniečio pasą. Bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. kovo 1 d. atsakydama į pareiškėjo laišką, kuriame pareiškėjas išreiškia nepasitikėjimą savo kilmės valstybės institucijomis, Azerbaidžano Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje nurodė pareiškėjui, kad jis turi kreiptis į ambasadą su pareiškimu ir jo pareiškimas bus perduotas atitinkamoms institucijoms, tačiau įrodymų patvirtinančių tokį kreipimąsi pareiškėjas nepateikė. Migracijos departamentas, remdamasis Azerbaidžano Respublikos ambasados Lietuvos Respublikoje interneto svetainėje pateikiama informacija ir nurodytais teisės aktais, reglamentuojančiais pasų išdavimą, savo laiškuose informavo pareiškėją apie galimybę teikti skundą dėl vėlavimo išduoti pasą arba atsisakymo nagrinėti prašymą, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęs atsisakymą ar vilkinimą išduoti pasą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo išduotas asmens grįžimo pažymėjimas, tačiau jis savo noru juo nepasinaudojo. Migracijos departamento sprendime nurodoma, kad Azerbaidžano Respublikos ambasados Lietuvos Respublikoje internetiniame puslapyje yra skelbiama, kad Azerbaidžano Respublikos diplomatinė atstovybė gali išduoti naują piliečio pasą arba gali būti išduotas grįžimo į Azerbaidžano Respubliką pažymėjimas. Migracijos departamento sprendime taip pat pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas savo teisių į laisvę ir saugumą pažeidimo nepatvirtino jokiais faktiniais duomenimis.

39.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas prašymo nagrinėjimo metu bendradarbiavo su pareiškėju, daug kartų siūlė jam teikti įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo nurodomas aplinkybes, susijusias su jo pastangomis gauti pasą iš kilmės valstybės institucijų, siūlė pareiškėjui pasinaudoti teisės aktuose įtvirtinta galimybe skųsti  Azerbaidžano Respublikos atsakingų institucijų veiksmus, kuriais galimai vilkinamas pareiškėjo prašymo nagrinėjimas ar atsisakoma jį tenkinti, tačiau pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė, jis neįrodė, kad išnaudojo visas galimybes ir atliko visus veiksmus, kad gautų Azerbaidžano Respublikos piliečio pasą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, įvertinęs pareiškėjo nurodytus argumentus, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog jis negali gauti paso iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, todėl priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo dėl užsieniečio paso išdavimo.

40.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą dėl pareiškėjo galimybės gauti pasą iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, nepagrįstai didelę reikšmę suteikė pareiškėjo nurodomiems argumentams, susijusiems su jo baime grįžti į kilmės šalį, kadangi pareiškėjo atvykimo į Lietuvą aplinkybės ir jo buvimo šioje šalyje pagrindas niekada nebuvo siejamas su galimo pareiškėjo persekiojimo kilmės šalyje rizika. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas priėjo prie nepagrįstų išvadų, kad Migracijos departamentas privalėjo įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo nurodomomis grėsmėmis grįžti į kilmės valstybę.

41.       Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami.

42.       Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl atsakovo Migracijos departamento apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – atmesti pareiškėjo skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo T. E. (T. E.) skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                        Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

                      Egidijus Šileikis