Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.4.6.15.2; 3.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,
sekretoriaujant Neringai Pratapaitei,
vertėjaujant Anai Rastenienei,
dalyvaujant pareiškėjui S. K. ir jo atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ „Turto bankas“.
Teismas
n u s t a t ė:
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
1. pareiškėjas S. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti, kad pareiškėjas garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) įgijo įgyjamosios senaties pagrindu.
2. Paaiškino, kad pareiškėjo tėvas įgijo nuosavybėn garažą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) (toliau tekste – Turtas / Garažas), tačiau jo tinkamai nesutvarkė ir Turto neįregistravo savo vardu. Pareiškėjas net nenutuokė, kad šis garažas nepateko į paveldimo turto apyrašą, galvojo, kad Turtas yra tinkamai įregistruotas, kol į jį nepasikreipė garažų kvartalo pirmininkas. Paaiškėjo, kad šio turto nepriėmė nei pareiškėjo motina (mirusi (duomenys neskelbtini)) po tėvo mirties (miręs (duomenys neskelbtini)), nei brolis (miręs (duomenys neskelbtini)) po motinos mirties, atitinkamai Turto nepriėmė ir pareiškėjas. 2023 m. kovo 16 d. pareiškėjas gavo skelbimą, kad Turtas gali būti pripažintas bešeimininkiu. Pareiškėjas liko vienintelis galintis paveldėti / įregistruoti Turtą, todėl suradęs dokumentus dėl Turto įsigijimo tėvo vardu, kreipėsi į teismą šiuo pareiškimu. Pareiškėjas (iš esmės) Turtą pradėjo valdyti nuo to momento, kai sulaukė pilnametystės ir kartu su tėvu Garažą prižiūrėjo ir juo naudojosi. Po motinos, kurį šį Turtą valdė mirus tėvui faktiniu valdymu, pareiškėjas Turtą valdo kaip savo ir yra sumokėjęs visus mokesčius, skolų už turtą nėra. Be pareiškėjo Garažo daugiau niekas nevaldė ir negalėjo valdyti. Po tėvo, motinos ir brolio mirties daugiau paveldėtojų į Turtą nebuvo. Taigi, aktyvūs pareiškėjo veiksmai įrodo faktą, kad jis atliko visus įmanomus veiksmus, kad būtų atkurta nuosavybė į Turtą.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, jeigu teismas nustatytų, jog pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas; prašė nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, kad pareiškimui neprieštarauja, nes iš GSEB Nr. 583 2024-06-10 pažymos matyti, kad pareiškėjas bendrijai už Turtą skolų neturi, o iš pateikto narių sąrašo matyti, kad pareiškėjo tėvas M. K. buvo šios bendrijos narys.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą nagrinėti, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus, teismų praktiką. Inspekcija mano, kad pagrindas nustatyti pareiškėjui nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį būtų tik pareiškėjui rašytiniais įrodymais įrodžius Garažo statybos teisėtumą, t. y. kad ji buvo vykdoma laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius, reikalavimų, taip pat, jeigu yra visos LAT praktikoje išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos.
5. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą nagrinėti, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes.
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą ir pareiškėjo prašymą tenkintų, jeigu teismas konstatuos, kad yra visos įstatymo nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos; prašė nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Pastebi, kad iš pareiškimo turinio ir pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas elgėsi su daiktu kaip savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą. Pareiškėjas nepertraukiamai nuo 2008 m. valdo minėtą turtą.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinė byla skirta nagrinėti teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka.
8. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas advokato padėjėjas palaikė pareiškime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškimą tenkinti.
9. Suinteresuoti asmenys (valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai. Suinteresuoti asmenys procesiniuose dokumentuose yra išreiškę pageidavimą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims teismo posėdyje nedalyvaujant.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkintinas.
10. Pareiškėjas pareiškimu teismo prašo nustatyti, kad pareiškėjas garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) (toliau tekste – Turtas / Garažas), įgijo įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodo, jog pareiškėjo tėvas įgijo nuosavybėn Garažą, tačiau jo tinkamai nesutvarkė ir Turto neįregistravo savo vardu. Pareiškėjas net nenutuokė, kad šis garažas nepateko į paveldimo turto apyrašą, galvojo, kad Turtas yra tinkamai įregistruotas, kol į jį nepasikreipė garažų kvartalo pirmininkas. Paaiškėjo, kad šio turto nepriėmė nei pareiškėjo motina (mirusi (duomenys neskelbtini)) po tėvo mirties (miręs (duomenys neskelbtini)), nei brolis (miręs (duomenys neskelbtini)) po motinos mirties, atitinkamai Turto nepriėmė ir pareiškėjas. 2023 m. kovo 16 d. pareiškėjas gavo skelbimą, kad Turtas gali būti pripažintas bešeimininkiu. Pareiškėjas Turtą pradėjo valdyti nuo to momento, kai sulaukė pilnametystės ir kartu su tėvu Garažą prižiūrėjo ir juo naudojosi. Po motinos, kurį šį Turtą valdė mirus tėvui faktiniu valdymu, pareiškėjas Turtą valdo kaip savo ir yra sumokėjęs visus mokesčius, skolų už turtą nėra. Be pareiškėjo Garažo daugiau niekas nevaldė ir negalėjo valdyti. Po tėvo, motinos ir brolio mirties daugiau paveldėtojų į Turtą nebuvo.
11. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, taip pat nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 31 punktas).
13. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurio nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis šiuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktą. Toks minėtoje CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtintos normos aiškinimas išplaukia iš CK 4.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąžiningo įgijėjo sampratos, pagal kurią sąžiningu daikto įgijėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, – tai reiškia, kad tokiam asmeniui turi būti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymą, kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktą nei kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 34 punktas).
14. Nagrinėjamu atveju daikto (Garažo) valdymą patvirtina šie įrodymai: 1) 1984-12-05 Garažų statybos kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) narių sąrašas; 2) (duomenys neskelbtini) Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių sąrašas; 3) Garažo priėmimo – perdavimo aktas; 4) (duomenys neskelbtini) Garažų statybos ir eksploatacijos kooperatyvo, (duomenys neskelbtini) senatvės pensininkų ir I bei II gr. invalidų, kuriems suteikta žemės mokesčio lengvata 1991m., sąrašas; 5) (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (buvusio Garažų kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini)) 2024 m. birželio 10 d. pažyma dėl garažo (duomenys neskelbtini), pilno atsiskaitymo; 6) 2024 m. birželio 1 d. pinigų priėmimo kvitas.
15. Pagal teisinį reguliavimą fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais.
16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas ; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas).
17. Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016; ir kt.).
18. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).
19. Kaip jau nurodyta pirmiau, tam, kad būtų konstatuotas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas, visų pirma pareiškėjas turi nebūti įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo neturi būti daikto savininkas. Konkretūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti CK 4.47 straipsnio 1–12 punktuose: nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius (nurodyto straipsnio 1 punktas), paveldint (2 punktas), pagaminant naują daiktą (4 punktas), įgyjamąja senatimi (11 punktas), kitais įstatymo nustatytais pagrindais (12 punktas). Visi šiame straipsnyje nurodyti pagrindai yra savarankiški ir kiekvienas jų atskirai pakankamas nuosavybės teisei įgyti.
20. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.
21. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali būti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
22. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta, jog įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė tik į tuos daiktus, kurie valstybei ar savivaldybei priklauso nuosavybės teise. Vadinasi, įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į daiktus, kurie valstybei ar savivaldybei priklauso ne tik nuosavybės teise, bet ir kitu teisiniu pagrindu, kuris yra pakankamas pripažinti, kad valstybė arba savivaldybė turi daugiausia teisių į daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 23 punktas, 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 44 punktas; ir kt.).
23. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, kurie teiktų pagrindą spręsti, kad nuosavybės teisę į Garažą tiek pareiškėjas, tiek jo tėvas, mama ar brolis būtų įgiję vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose taip pat iš esmės pripažino, kad ginčo Garažas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Be to, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija neįrodinėjo aplinkybės, kad nurodytas daiktas priklausė/priklauso valstybei ar savivaldybei, kadangi, priešingu atveju, minėtas Garažas nebūtų įtrauktas į statinių, kuriuos siekiama pripažinti bešeimininkiais, sąrašą. Jeigu šis Garažas priklausytų valstybei, valstybė tokią informaciją turėtų ir tokiu būdu Garažas nebūtų įtrauktas į aukščiau minėtą sąrašą. Teismo vertinimu, šios pateiktos aplinkybės patvirtina, kad valstybei ar savivaldybei šis turtas nepriklauso. CK 4.57 straipsnį bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Šiuo atveju pareiškėjas buvo Garažo valdytoju, juo naudojosi, rūpinosi, t. y. elgėsi kaip turto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą turtą. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs valdymo ar kad šį turtą būtų užvaldęs kas nors kitas. Viešajame registre neįregistruotos kitų asmenų daiktinės teisės į šį objektą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
24. Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo ir pareiškėjas, ir jo tėvas valdė Garažą, kas nors į šį turtą būtų pareiškęs kokių nors pretenzijų. Jokių galimų pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų nereiškė. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjo pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjo nurodyto Garažo valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą.
25. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad Garažas pastatytas laikantis statybą leidžiančių dokumentų. Šiame kontekste teismas pažymi, kad remiantis bylos duomenimis matyti, jog Garažas yra tinkamai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, t. y. Garažas, kaip nekilnojamas daiktas, yra suformuotas – atlikti kadastriniai matavimai, suteiktas unikalus numeris. Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat į bylą yra pateikusi garažų masyvo ((duomenys neskelbtini)) planą, kuris yra pasirašytas atsakingų asmenų, žymų apie savavališką statybą nėra. Be to, nėra jokių duomenų, jog per laikotarpį, kuomet pareiškėjas ar ankstesni valdytojai valdė turtą, institucijos būtų pareiškusios bet kokius reikalavimus dėl savavališkos ar neteisėtos statybos ar būtų nustačiusios savavališkos statybos faktą. Šios aplinkybės patvirtintos pačios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad nėra duomenų, kad dėl Garažo buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Taigi, nesant jokių įrodymų ar duomenų apie Garažo statybos neteisėtumą, vadovaujantis tikimybių principu ir vidiniu teismo įsitikinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog Garažas buvo pastatytas neteisėtai.
26. Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad pareiškėjo valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas faktas, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo pareiškimo reikalavime nurodytą daiktą (Garažą).
28. Kiti procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
29. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 7 dalimi, 82 straipsnio 1 dalimi, už pareiškimą mokėtinas 56 Eur žyminis mokestis. Kadangi pareiškėjas yra sumokėjęs 110 Eur žyminį mokestį, jam grąžintina 54 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi šiuo teismo sprendimu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 5 dalimi, 268, 270, 530-533 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo S. K. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. K., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini).
Grąžinti pareiškėjui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį, žyminio mokesčio užduoties kodas: ZN73560.
Sprendimui įsiteisėjus, išsiųsti jo kopiją valstybės įmonei Registrų centrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Marina Vladimircevienė