Administracinė byla Nr. eI-2827-428/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00498-0-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 35.3.

(S)

  KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Laurai Mukaitei,

dalyvaujant pareiškėjo Medžiotojų klubo „Truskava“ atstovui advokatui Viliui Masiuliui, atsakovių Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovui Evaldui Vaicekavičiui ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos atstovei Almai Gailiūnienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. bei jo ir D. R. atstovui advokatui Algimantui Šindeikiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Medžiotojų klubo „Truskava“ skundą atsakovėms Kėdainių rajono savivaldybės administracijai ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. R. ir D. R. dėl skundžiamų aktų panaikinimo,

n u s t a t ė :

           Pareiškėjas - Medžiotojų klubas „Truskava“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti:

         1) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016 m. vasario 11 d. sprendimą dėl D. R. žieminių kviečių pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo, dalyje kuria nuspręsta įpareigoti MK „Truskava“ atlyginti D. R. 5 051,35 Eur nuostolius už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą;

           2) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2015 m. rugpjūčio 19 d. aktus Nr. 39 ir Nr. 40;

          3) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016 m. vasario 11 d. sprendimą dėl A. R. kukurūzų pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo;

          4) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos komisijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti aktus: 2015 m. gegužės 20 d. Nr. 14; 2015 m. gegužės 27 d. Nr. 15 ir 2015 m. spalio 13 d. Nr. 52.

        Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje atstovas panašiai paaiškino, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija (toliau – Komisija), priimdama skundžiamus aktus, neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo ir priimtų aktų pagrįstumo. Pareiškėjui kyla pagrįstų abejonių dėl pakenkto pasėlio ploto, pakenkimo intensyvumo. Nėra jokių neginčijamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, kokiais objektyviais požymiais buvo vertinamas ir konstatuotas pasėlių pakenkimo ir sunaikinimo pobūdis, iš kokių konkrečių požymių ir pėdsakų nustatyta, kad žemės ūkio pasėlius sunaikino medžiojamieji gyvūnai šernai ir taurieji elniai. Komisija jokiomis techninėmis priemonėmis žvėrių ir jų veiklos pėdsakų, bei įvykio aplinkybių nefiksavo. Nepaneigta galimybė, kad derliui žalą padarė būtent stumbrai, kuriuos uždrausta medžioti. Komisija skundžiamuose aktuose nenustatė, kada konkrečiai buvo padaryta medžiojamųjų gyvūnų žala ūkio pasėliams. Trečiojo suinteresuoto asmens A. R. prašymas dėl žalos nustatymo 2015 m. gegužės 11 d. buvo registruotas Vilainių seniūnijoje, reg. Nr. 10-10. Komisija, praleidusi nustatytą 7 dienų terminą, tik 2015 m. gegužės 20 d. galimai apžiūrėjo ir įvertino vietoje pasėlių būklę bei surašė vieną iš skundžiamų aktų. Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo (toliau - Medžioklės įstatymas) 18 straipsnio 5 dalyje nustatytas 7 dienų dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos įvertinimo terminas skirtas užtikrinti, kad padaryta žala būtų kuo tiksliau ir objektyviau įvertinta. Praėjus ilgesniam laikui nuo laukinių gyvūnų žalos padarymo fakto, komisijai nebuvo įmanoma tiksliai įvertinti padarytos žalos, todėl bet koks neobjektyvus svarstymas ir vertinimas pažeidžia pareiškėjo teises. Suinteresuotas asmuo A. R. pirminiu prašymu dėl nuostolių įvertinimo kukurūzų pasėliams kreipėsi dar 2015 m. gegužės 11 d. Komisija aktą, kuriame konstatavo žemės ūkio pasėlio pažeidimo mastą, priėmė tik 2015 m. spalio 13 d. Pagal Medžioklės taisykles, skirtingais metų laikais bei mėnesiais galima medžioti skirtingus žvėris. Taigi, jeigu būtų įrodyta, kad žalą padarė būtent žvėrys, kurių medžioti tuo metu nebuvo galima, tai Komisija neturėtų jokio pagrindo įpareigoti pareiškėją atlyginti atsiradusią žalą. Taisyklėse nustatyta, kad tauriuosius elnius patinus galima medžioti nuo rugpjūčio 15 d. iki vasario 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams), pateles - nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., jauniklius - nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d. Žala pasėliams buvo padaryta galimai liepos arba rugpjūčio mėnesiais, todėl pareiškėjui negali atsirasti pareiga atlyginti žalą už tauriųjų elnių padarytą žalą pasėliams, nes šių gyvūnų medžioti žalos atsiradimo metu nebuvo galima. Komisijos aktuose ir sprendimuose nėra nurodyta išimčių, šalinančių ar bent jau mažinančių žalos atlyginimą. Be to, medžioklės plotų apžiūrose pareiškėjas nedalyvavo, apie padarytas žalas ir apžiūros laikus pareiškėjui nebuvo pranešta, kaip tai numato Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalis.

Atsakovės atsiliepime nurodė ir jų atstovai teismo posėdyje panašiai paaiškino, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Medžioklės įstatymas bei Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 486/359. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal nurodytų ministerijų patvirtintą metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Komisijos pareiga nustatyti žalos padarymo (nepadarymo) faktą ir paskaičiuoti žalos dydį. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-12-17 įsakymu Nr. AD-1-1510 sudaryta Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija apžiūrėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės ūkio pasėlius pagal jų pateiktus prašymus ir nustatė, kad auginamiems žemės ūkio pasėliams medžiojamieji gyvūnai padarė žalą. Komisija, nustačiusi plotus, kuriuose padaryta žala, nustatė pasėlių pakenkimo intensyvumą ir surašė aktus. Aktų pagrindu buvo priimti skundžiami sprendimai, kuriuose buvo paskaičiuotas padarytos žalos dydis.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. teismo posėdyje bei trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas advokatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįsta bei palikti skundžiamus aktus nepakeistus. A. R. teismo posėdyje bei atstovas advokatas paaiškino, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamų aktų, kuriais pagrįstai ir teisėtai paskaičiuota medžiojamų gyvūnų padaryta žala trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės ūkio pasėliams. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime nurodė ir atstovas paaiškino, kad jeigu teismas panaikintu skundžiamus sprendimus, tai tretieji suinteresuoti asmenys prašo priteisti iš atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu, kuri lygiavertė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos nustatytai tretiesiems suinteresuotiems asmenims medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai ir palūkanas nuo priteistinos sumos.

          Byla skundo dalyje dėl apžiūros aktų panaikinimo nutrauktina, kitoje dalyje dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo skundas netenkintinas.

          Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

        Pareiškėjas nesutinka su Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos (toliau – Komisija) priimtais sprendimais ir medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktais, prašydamas juos panaikinti.

        Pareiškėjas skundžiamų aktų neteisėtumą grindžia iš esmės Komisijos darbo procedūriniais pažeidimais, neigdamas medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos trečiųjų asmenų žemės ūkio pasėliams faktą.

Dėl skundžiamų Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktų teisėtumo

         Pareiškėjas skundžia ir prašo panaikinti, kaip neteisėtus, medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktus (toliau - aktai) 2015 m. rugpjūčio 19 d. Nr. 39 ir Nr. 40, 2015 m. gegužės 20 d. Nr. 14, 2015 m. gegužės 27 d. Nr. 15 bei 2015 m. spalio 13 d. Nr. 52.

        Bylos duomenys patvirtina, kad skundžiami aktai buvo surašyti pasėlių pakenkimo vietoje, trečiųjų suinteresuotų asmenų D. R. ir A. R. pateiktų prašymų Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriui pagrindu. Prašymuose buvo prašoma įvertinti žemės ūkio pasėliams daromą medžiojamųjų gyvūnų žalą. Skundžiami 2015 m. rugpjūčio 19 d. aktai Nr. 39 ir Nr. 40 buvo surašyti apžiūrėjus D. R. žieminių kviečių pasėlių plotus vietoje, dvejuose 9,08 ha ir 10,92 ha laukuose pagal D. R. 2015 m. rugpjūčio 7 d. prašymą. Komisija 2015 m. gegužės 20 d. aktą Nr. 14, 2015 m. gegužės 27 d. aktą Nr. 15 ir 2015 m. spalio 13 d. aktą Nr. 52 surašė apžiūrėjusi A. R. kukurūzų pasėlių 17,5 ha lauką vietoje. Komisija A. R. kukurūzų pasėlių pakenkimą vietoje įvertino pagal pateiktus 2015 m. gegužės 11 d. ir 2015 m. spalio 7 d. A. R. prašymus. Komisija 2015 m. gegužės 20 d. apžiūrėjusi A. R. kukurūzų lauką nustatė ir 2015 m. gegužės 20 d. akte Nr. 14 nurodė, kad pasėliams nuostolius daro šernai, kukurūzų sėklos išrinktos išknisant vagas. Taip pat akte buvo pažymėta, kad ūkininkas pasėlių apsaugai naudoja dvi dujines patrankas bei repelentus, nutarta sklypą apžiūrėti pakartotinai. Komisijos 2015 m. gegužės 27 d. apžiūrėjusi A. R. kukurūzų pasėlių lauką nutarė ir 2015 m. gegužės 27 d. akte Nr. 15 nurodė, kad kukurūzų pasėlių nuostolius įvertins kukurūzams pasiekus brandą. Komisija 2015 m. spalio 13 d. apžiūrėjusi tą patį A. R. kukurūzų pasėlių 17,5 ha lauką nustatė ir 2015 m. spalio 13 d. akte Nr. 52 nurodė, kad žalą pasėliams daro taurieji elniai ir šernai. Komisija pažymėjo, kad kukurūzai ir burbuolės nulaužti, burbuolės suėstos, laukas piktžolėtas, pasėliai purkšti vieną kartą. Komisijos 2015 m. spalio 13 d. akte Nr. 52 nurodė, jog derlių nuimti netikslinga, nes jo nėra.

       Skundžiamų aktų turinys patvirtina, jog šiuose aktuose buvo nurodytos faktinės aplinkybės apie padarytos žalos aplinkybes, t.y. aktuose nurodytas nustatytas pasėlių plotas, kuriame pasėlis buvo pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, pasėlio pakenkimo intensyvumas, pasėlių savininkų naudotos pasėlių apsaugos priemonės nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos, pasėlių auginimo atitikimas agrotechniniams reikalavimams. Taigi, apžiūros aktuose buvo fiksuojamos faktinės aplinkybės, nustatytos Komisijai apžiūrėjus pasėlius vietoje. Akivaizdu, kad skundžiami apžiūros aktai tiesioginių pasekmių pareiškėjui nesukėlė.

       Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys numato tvarką, pagal kurią medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala įvertinama ir atlyginama. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą apskaičiuoja savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Žala apskaičiuojama pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministrų 2002-09-23 įsakymu Nr. 486/359 patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką (toliau – Metodika). Metodikos 2 punkte numatyta, kad vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas (1 priedas). Metodikos 7 punkte numatyta, kad žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas. Plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1 p.). Pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis ir jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (Metodikos 7.2. p.) Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalis suteikia teisę šaliai nesutinkančiai su apskaičiuotos žalos dydžiu, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui.

      Nustatytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad Komisija, vykdydama savo funkcijas, turi atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu sprendimu, kuriame nurodomas konkretus apskaičiuotos žalos dydis. Kaip analogiškose bylose yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kad sprendžiant dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, turi priimti administracinį teisės aktą - sprendimą. Sprendime paprastai turėtų būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia kompetentinga institucija, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamos žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių šalinančių žalos atlyginimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-557/2009).

       Pažymėtina, kad būtent nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimas yra teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims sukeliantis aktas, kuris gali būti skundžiamas teismui. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktai, kaip nesukeliantys pasekmių procedūriniai dokumentai, kuriuose fiksuojamos tik faktinės aplinkybės apie pakenktus pasėlius vietoje, negali būti skundžiami teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje objektu gali būti administracinis aktas, kuris nustato suinteresuotam asmeniui atitinkamas teises ir pareigas, sukelia konkrečias teisines pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143-560/2010, 2014-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010).

      Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamo ginčo atveju, ginčijami apžiūros aktai negali būti skundžiami teismui, nes negali būti  savarankišku bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku. Nurodytų skundžiamų apžiūros aktų pagrįstumas ir teisėtumas turėtų būti vertinamas kartu su skundžiamais sprendimais, kuriais apskaičiuota konkreti žala. Dėl nurodytų argumentų, nagrinėjama administracinė byla dalyje dėl skundžiamų komisijos aktų: 2015 m. rugpjūčio 19 d. Nr. 39 ir Nr. 40, 2015 m. gegužės 20 d. Nr. 14; 2015 m. gegužės 27 d. Nr. 15  bei 2015 m. spalio 13 d. Nr. 52, panaikinimo yra nutraukina (ABTĮ 101 str. 1 d.).

Dėl skundžiamų sprendimų, kuriais apskaičiuotas konkretus žalos dydis, teisėtumo

            Pareiškėjas skundžia Komisijos 2016 m. vasario 11 d. sprendimą dėl D. R. žieminių kviečių pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo, dalyje kuria nuspręsta įpareigoti pareiškėją atlyginti D. R. 5 051,35 EUR nuostolius už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ir Komisijos 2016 m. vasario 11 d. sprendimą dėl A. R. kukurūzų pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo, kuriuo nuspręsta įpareigoti pareiškėją atlyginti A. R. 10 949, 40 Eur nuostolius už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą.

           Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjo atstovas teigė, kad Komisijos darbo procedūriniai pažeidimai neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo ir priimtų aktų pagrįstumo, todėl neteisingai buvo įvertinta pasėliams laukinių gyvūnų padaryta žala. Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Komisija, apžiūrėjusi trečiųjų suinteresuotų asmenų ūkio pasėlių plotus, nepagrindė, kad žalą, jeigu tokia ir buvo padaryta, būtent padarė medžiojamieji gyvūnai šernai ir taurieji elniai. Pareiškėjas teigė, kad Komisija nenustatė, kada buvo padaryta žala, neidentifikavo sklypų, kuriuose buvo nustatytas pasėlių pakenkimo intensyvumas, Komisija neužtikrino, kad padaryta žala būtų kuo tiksliau ir objektyviau įvertinta, nesilaikydama laukinių gyvūnų padarytos žalos įvertinimo terminų, neinformavo pareiškėjo apie pasėlių plotų apžiūrą.

Bylos duomenys patvirtina, kad Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos 2015 m. rugpjūčio 19 d. apžiūros aktuose Nr. 39 ir Nr. 40 buvo nustatyta, kad D. R. žieminių kviečių pasėlių bendrame 9,08 ha plote nustatyti pasėlių būklės pakenkimai visame pasėlių plote -  9,08 ha, sunaikinta pasėlių – 50 0/0 arba 4,54 ha pasėlių ploto, bei kitame kviečių pasėlių bendrame 10,92 ha plote buvo nustatyti pakenktai visame plote -  10,92 ha, sunaikinta pasėlių – 5,8 0/0 arba 0,63 ha pasėlių ploto. Apžiūros aktuose nurodyta, kad žalą pasėliams padarė šernai ir taurieji elniai, juos išmindžiodami, išvaikščiodami brydes, išgulėdami, nukąsdami kviečių varpas. Aktuose pažymėta, kad pasėliai auginami laikantis agrotechninių reikalavimų, pasėlių apsaugai nuo medžiojamųjų gyvūnų naudojami repelentai. Komisija 2015 m. gegužės 20 d. apžiūros akte Nr. 14 ir 2015 m. gegužės 27 d. apžiūros akte Nr. 15, vertindama A. R. kukurūzų pasėlių pakenkimą ir būklę, nustatė, jog pažeidimai nustatyti visame 17,5 ha pasėlių plote, žalą pasėliams daro šernai, tačiau žalą buvo nutarta įvertinti kukurūzų pasėliams pasiekus brandą pakartotinai. Komisija nustatė, kad pasėlių apsaugai nuo medžiojamųjų gyvūnų naudojamos dvi dujinės patrankos ir repelentai, pasėlių laukas piktžolėtas. Nurodytuose aktuose pasėlių sunaikinimo intensyvumas procentais nebuvo nustatinėjamas. Komisija 2015 m. spalio 13 d. apžiūros akte Nr. 52 nurodė, jog A. R. kukurūzų pasėlių 17,5 ha plotas sunaikintas 100 procentų, kukurūzai nulaužti, burbuolės suėstos laukinių gyvūnų, derliaus nuimti nėra prasmės, žalą pasėliams padaryta elnių ir šernų.

Metodikos 7 punktas numato, kad žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas. Plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1 punktas). Pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derliaus sumažėjimas, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas skaičiuojamas pagal nurodytą formulę (Metodikos 7.2 punktas).

Aktuose nurodyti konkretūs plotai, kuriuose pasėliai buvo pakenkti medžiojamųjų gyvūnų, taip pat įvertintas trečiųjų suinteresuotų asmenų pasėlių pakenkimo intensyvumas apskaičiuotas procentais. Aktuose nustatyta, kad pasėliams pakenkė medžiojamieji gyvūnai šernai ir taurieji elniai, nustatytos žemės ūkio pasėlių savininkų naudojamos priemonės pasėlių apsaugai nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos, įvertinta pasėlių auginamo atitikimas agrotechniniams reikalavimams (Medžioklės įstatymo 18 str. 8 d.). Pažymėtina, kad nurodyti Komisijos apžiūros aktai atitiko Metodikos 1 priedo formos ir turinio reikalavimams. Komisija, vertindama žemės ūkio pasėliams padarytos žalos faktinį dydį žalos padarymo vietoje, nepažeidė  Metodikos 7 - 7.2 punktų reikalavimų.

Apžiūros aktuose Komisijos nustatytas faktines pasėlių būklės pakenkimo intensyvumą ir padarytos žalos kitas aplinkybes patvirtino liudytojai A. Č., A. M., Ž. L., kurie  buvo Kėdainių rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti nariai, dalyvavę minėtose pasėlių pakenkimo apžiūrose vietoje, taip pat techninėmis priemonėmis apžiūrų metu vietoje darytos fotonuotraukos. Liudytojai A. Č., A. M. ir Ž. L. išsamiai paaiškino, kad žalą padarė medžiojamieji gyvūnai šernai ir taurieji elniai. Liudytojai analogiškai nurodė, kad žala buvo padaryta būtent šernų ir tauriųjų elnių ir tai nustatė iš šių gyvūnų paliktų pėdsakų ir ekskrementų. Be to, nurodyti liudytojai papildomai paaiškino, kad pasėlių plotus matavo matavimo juosta, kuri turėjo galiojančią patikrą ir vizualiai, apžiūrėję pasėlių laukus, nustatė, jog žemės ūkio pasėliai buvo auginami pagal agrotechninius reikalavimus.

Nurodyti įrodymai neabejotinai patvirtino pasėlių pakenkimo būklę ir žalos atsiradimo aplinkybes, reikšmingas žalos apskaičiavimui. Abejoti apžiūros aktuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, liudytojų parodymais ir fotonuotraukomis, kuriuose matosi pasėlių pakenkimo intensyvumas, nėra jokio pagrindo. Liudytojų parodymai, apžiūros aktai ir fotonuotraukos išsamiai ir nuosekliai patvirtino nustatytas faktines pasėlių pakenkimo aplinkybes. Minėti įrodymai pakankami, patvirtinti ginčui išspęsti reikšmingas aplinkybes, vieni kitiems neprieštarauja. Komisijai suteikta dikrecijos teisė vertinti pasėlių būklę buvo įgyvendinta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas neigdamas žalos nustatymo aplinkybes jokių įrodymų patvirtinančių priešingai, nei buvo nustatyta apžiūros aktuose ir skundžiamuose sprendimuose, nepateikė ir teismas tokių duomenų nenustatė.  Taigi, nėra pagrindo abejoti apžiūros aktuose nustatytų faktinių duomenų, fiksuojant padarytos žalos faktinį dydį, teisėtumu.

         Metodikos 2 punkte numatyta, kad Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams, vertinama ir apskaičiuojama Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje numatytais atvejais, vadovaujantis Metodikos reikalavimais. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai, kada laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams dėl žemės ūkio pasėlių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojai. Vienas iš Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatytų žalos atlyginimo atvejų yra, kai žalą žemės ūkio pasėliams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus.

        Nagrinėjamo ginčo atveju neabejotinai nustatyta, kad žalą padarė, būtent, šernai ir taurieji elniai, kurių medžioklė nėra uždrausta ištisus metus, todėl pareiškėjui atsirado pareiga atlyginti žalą bei Komisijai - pareiga apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padaryto žalos dydį.

           Metodikos  6.1 punkte numatyta, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta pasėliams žala ? žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, kultūrinėms pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami. Žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš žalos apskaičiavimo dieną galiojančios rinkos kainos (Metodikos 10 punktas). Derliaus netekimas (tonomis) apskaičiuojamas padauginant einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei tvarkoma dvejybinė apskaita) arba savivaldybės (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita) pasėlio vidutinį derlingumą iš vidutinio svertinio pasėlio pakenkimo intensyvumo ir ploto, kuriame pasėlis yra pakenktas, pagal formulę (Metodikos 8 punktas). Derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas einamųjų metų rajono (savivaldybės) teritorijoje pasėlio vidutinis derlingumas gali būti proporcingai mažinamas arba didinamas, atsižvelgiant į pasėlio veislę, pasėlio piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą ir kitus veiksnius (Metodikos 9 punktas).       

        Atsakovas paskaičiuodamas trečiųjų suinteresuotų asmenų ūkio pasėlių derliaus netekimą ir konkretų žalos dydį pinigine išraiška Metodikos 8 - 10 punktų reikalavimų nepažeidė. Skundžiamu sprendimu D. R. žieminių kviečių derliaus netekimas buvo apskaičiuotas pagal D. R., kuri savo ūkio veiklą tvarko dvejybine apskaita, pateiktą pasėlio vidutinį einamųjų metų derlingumą padauginus iš vidutinio svertinio pasėlio pakenkimo intensyvumo ir ploto, kuriame pasėlis buvo pakenktas. Žalos piniginė išraiška buvo skaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) supirkimo kainų suvestinėje ataskaitoje nurodytos vidutinės kainos eurais už toną. A. R. kukurūzų derliaus netekimas buvo skaičiuojamas pagal rajono vidutinį kukurūzų grūdų derlingumą, kadangi A. R. ūkio veikla nebuvo tvarkoma pagal dvejybine apskaitą. A. R. kukurūzų pasėliams padaryta žala buvo skaičiuojama vadovaujantis tais pačiais skaičiavimo pagrindais ir kriterijais, numatytais Metodikos 8 - 10 punktuose.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tam tikromis sąlygomis, t.y. žemė sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemė sūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemė sūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje. Pažymėtina, kad byloje esantys apžiūros aktai patvirtino, kad Komisija įvertino ir nustatė, jog tretieji suinteresuoti asmenys ėmėsi priemonių pasėliams nuo laukinių gyvūnų apsaugoti, pasėlius augino atitinkamai pagal agrotechninius reikalavimus, Komisija tokių pažeidimų nenustatė. Teismui nėra pagrindo abejoti Komisijos nustatytų aplinkybių objektyvumu ir teisingumu.

Ginčijami sprendimai, kuriais apskaičiuotas pasėliams padarytos žalos dydis, pagrįsti skaičiavimais. Komisija skaičiuodamas žalos dydį atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, pasėlių agrotechninius reikalavimus, kurie buvo įvertinti apžiūros aktuose, naudojamas priemones pasėliams apsaugoti.

Pareiškėjo argumentai, kad A. R. kukurūzų pasėliams padaryta žala buvo nepagrįstai vertinama tris kartus apžiūrint ir vertinant skirtingu laikotarpiu tą patį pareiškėjo pasėlių lauką, neturi teisinės reikšmės. Medžioklės įstatymo nuostatos prašymų dėl žalos nustatyto kartotinumo ir žalos vertinimo nereglamentuoja. Iš Medžioklės įstatymo 18 straipsnio nuostatų akivaizdu, kad įstatymo leidėjas įtvirtino asmens teisę, pretenduojančio į medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams atlyginimą, kiekvienu konkrečių atveju kreiptis į atsakingą viešosios valdžios instituciją dėl padarytos žalos įvertinimo ir atsakingos institucijos pareigą kiekvienu konkrečiu atveju vertinti ūkio pasėliams padarytą žalą.

       Pažymėtina ir tai, kad Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms. Metodikos 2 punkte numatyta, medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydis turi būti įvertintas per 7 kalendorines dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje, išskyrus atvejį, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 kalendorinėms dienoms (šiuo atveju laikotarpį, kada žala yra geriausiai matoma ir ją įmanoma įvertinti, pasirenka savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti).

          Bylos duomenys patvirtino, kad dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams įvertinimo D. R. kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės direktorių 2015 m. rugpjūčio 7 d. Komisija žalą pasėliams įvertino 2015 m. rugpjūčio 19 d. Komisija žalą pasėliams įvertino nesilaikydama 7 kalendorinių dienų termino, žalą pasėliams buvo įvertinta po 12 kalendorinių dienų. Atsižvelgus į tai, kad žalos įvertinimo termino praleidimas nėra ženkliai didelis, konstatuotina, kad termino žalai nustatyti praleidimas neįtakojo nustatytos žalos dydžio ir nesukėlė jokių pasekmių žalos nustatymo faktui. Pasėlių pakenkimo intensyvumas leidžia teigti, jog padaryta žala pasėliams buvo ne vienkartinio pobūdžio, komisija pasėlius apžiūrėjo po jų sunaikinimo. Pasėlių pakenkimas buvo vertinamas kaip medžiojamųjų gyvūnų padaryta žemės ūkio pasėliams pasekmė. Medžiojamieji gyvūnai pasėliams žalą darė sistemingai, tai patvirtina A. R. kukurūzų pasėlių apžiūros aktai. Todėl formalus Metodikoje nurodytų žalos įvertinimo terminų nesilaikymas laikytinas neesminių pažeidimu, neturėjusių įtakos žalos nustatymo faktui, dydžiui ir pareiškėjo teisių nepažeidė.

           Taip pat nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog komisija pareiškėjo neinformavo apie pasėlių apžiūras. Byloje esantys pranešimai pareiškėjui siųsti paštu ir elektroninio ryšio priemonėmis, patvirtina, kad Komisija savo pareigas vykdė tinkamai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir minėtų teisės aktų nuostatos, įgalina teigti, kad skundžiami komisijos sprendimai pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, todėl priimti pagrįstai ir teisėtai, bei jų naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

          Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais , 88 straipsnio 1dalies 1 punktu, 101 straipsnio 1 dalis, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Bylą skundo dalyje dėl skundžiamų Kėdainių rajono savivaldybės administracijos komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti aktų: 2015 m. rugpjūčio 19 d. Nr. 39 ir Nr. 40; 2015 m. gegužės 20 d. Nr. 14; 2015 m. gegužės 27 d. Nr. 15 ir 2015 m. spalio 13 d. Nr. 52, nutraukti.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                Jolanta Medvedevienė

                                                                                                                 Audrius Grauželis

                                                                                                                 Algis Markevičius