Civilinė byla Nr. 2S-1876-661/2018

Teisminio proceso Nr.2-68-3-32246-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5.; 3.5.17.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. M. ir trečiojo asmens M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui K. M. su trečiuoju asmeniu byloje M. M., dėl skolos priteisimo, išnagrinėjo pareiškėjos AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymą dėl ieškovės pakeitimo, įvykus procesiniam teisių perėmimui,

Teismas

n u s t a t ė:

1. 2018 m. kovo 15 d. byloje gautas AB  „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymas dėl ieškovės procesinių teisinių perėmimo.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 18 d. nutartimi nutarė pakeisti ieškovę UAB „Vilniaus energija“, juridinio asmens kodas 111760831, jos teisių perėmėja AB „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580.
3. Teismas nurodė, kad susipažinęs su 2018 m. kovo 15 d. prašymu bei kartu su prašymu pateiktais įrodymais dėl ieškovės pakeitimo, įvykus procesiniam teisių perėmimui, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad įvyko ieškovės UAB „Vilniaus energija“, materialinių teisių ir pareigų perleidimas ir perėmimas, todėl byloje ieškovė UAB „Vilniaus energija“, keistina jos teisių ir pareigų perėmėja AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (CPK 48 straipsnis).
4. Atsakovas K. M. ir trečiasis asmuo M. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2018-03-19 nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
5. Nurodo, kad kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“ procesinės teisės nebuvo perduotos AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kadangi pareiškėjų dvišalė sutartis su UAB „Vilniaus energija“ nėra ir negalėjo būti perduota AB „Vilniaus šilumos tinklai“, todėl ieškovo procesinė padėtis nekeistina, nes atsakovui ne tik nebuvo ir iki šiol nėra informuotas apie skolos perkėlimą, taip pat nėra gautas atsakovo sutikimas dėl dvišalės sutarties teisių ir pareigų perdavimo AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Todėl laikytina, kad UAB „Vilniaus energija“ procesinės teisės nebuvo perduotos AB „Vilniaus šilumos tinklai“.
6. Pareiškėja AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašo priimti naujus įrodymus ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2- 325-863/2017, nepakeistą. Nurodo, kad 2018-03-14 prašymu Nr. SD-2347 (toliau - Prašymas) Vilniaus šilumos tinklai prašė pakeisti pradinę ieškovę Vilniaus energiją jos procesinių teisių perėmėja - nauja ieškove Vilniaus šilumos tinklais. Šis Prašymas buvo grindžiamas reikalavimo teisių perėmimu, kuris įvyko laikotarpyje po Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutarties pabaigos. Kartu su Prašymu buvo pateikti reikalavimo teisių perleidimą pagrindžiantys rašytiniai įrodymai (Prašymo priedai Nr. 1- 3), įskaitant ir 2017-06-16 UAB „Vilniaus energija“ rašto Nr. 013-01-3567 „Patvirtinimas dėl nuosavybės teisių perleidimo“ išrašas, kuris patvirtino, kad Vilniaus šilumos tinklai pilnai atsiskaitė su Vilniaus energija. Atsakovui K. M. - buto (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas) savininkui - kartu su sąskaita už 2017 m. birželį suteiktas paslaugas buvo pateiktas Informacinis pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo ir Vilniaus energijos 2017-06-16 rašto Nr. 013-01-3567 išrašas (priedas Nr. 1). Šie dokumentai yra skelbiami viešai
7. Vilniaus šilumos tinklų interneto svetainėje (http://www.chc.lt/lt/musu- veikla/qvventoiams/atsiskaitymas-uz-paslauqas/82). Taigi reikalavimo teisių perleidimas 2017- 03-29 tinkamai pagrindžiamas kartu su Prašymu pateiktais dokumentais, t. y. atitinka visas sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.101 str., ir vien jau Vilniaus šilumos tinklų atsakovui pateiktas Vilniaus energijos 2017-06-16 raštiško patvirtinimo Nr. 013-01-3567 išrašas (Prašymo priedas Nr. 2) yra tinkamas reikalavimo perleidimo fakto įrodymas, įgyvendinant CK 6.109 str. 1-2 d.
8. Bendrovė pateikia į bylą ir prašo prie jos prijungti papildomus rašytinius įrodymus, kurie taip pat įrodo Nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, objektyvią tiesą. T.y. Informacinis pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo su Bendrovės 2017-06-30 sąskaita Nr. 17BIR175520 (priedas Nr. 1); Gautinų sumų patikrinimo ataskaitos duomenų išrašas (priedas Nr. 2). Vykdant CK 6.104 str. reikalavimus Vilniaus energija 2017-06-22 Dokumentų perdavimo - priėmimo aktu (Prašymo priedas Nr. 3) perdavė naujajai kreditorei Vilniaus šilumos tinklams dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises. Pastarasis dokumentas bei pagal Nuomos sutarties 13 priedo sąlygas (Prašymo priedas Nr. 1) sudarytos Gautinų sumų patikrinimo ataskaitos išrašas (priedas Nr. 2) patvirtina, kad Bendrovei buvo perleistos reikalavimo teisės į iš vartotojo - atsakovo K. M. gautinas sumas.
9. Nurodo, kad tinkamu pranešimu apie reikalavimo teisės perleidimą laikomas bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, informuojantis skolininką apie reikalavimo perleidimą. Dėl to kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t.y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas. Pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo. Pranešimas skolininkui apie reikalavimo perleidimą ne visada yra reikalavimas įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui. Toks pranešimas yra informacija apie reikalavimo perleidimo faktą, o naujojo kreditoriaus reikalavimas įvykdyti jam prievolę gali būti pateikiamas tiek kartu su pranešimu, tiek vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7- 168/2010).
10. Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į pareikštą skundą, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-19 nutartį c.b. Nr. 2-325-863/2017 palikti galioti, o atsakovo atskirąjį skundą, atmesti kaip nepagrįstą.
11. Nurodo, kad Vilniaus miesto buitiniams šilumos energijos vartotojams (tame tarpe ir Atsakovams) VŠT kartu su sąskaitomis už 2017 m. birželio mėnesį išsiuntė 2017-06-30 Informacinius pranešimus dėl reikalavimo teisių perleidimo bei 2017-06-16 UAB Vilniaus energija“ raštą Nr. 013-01 -3567 „Patvirtinimas dėl nuosavybės teisių perleidimo“ išrašu.
12. Atsižvelgiant į viešai skelbiamą informaciją (internetu, per TV, laikraščiuose), į kartu su VŠT sąskaitomis vartotojams išsiųstus laiškus, Vilniaus energijos reikalavimo teisių perleidimas Vilniaus šilumos tinklams vertintinas kaip visiems žinoma aplinkybė, kuria apskritai nereikia pakartotinai įrodinėti (CPK 182 str. 1 p.).
13. Akivaizdu, jog Atsakovams buvo tinkamai pranešta apie Vilniaus energijos reikalavimo teisės perleidimą Vilniaus šilumos tinklams. Atsakovų teigimu, reikalavimo teisių perėmimas galėjo įvykti tik jos sutikimu, kadangi šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalys yra buitinis šilumos vartotojas ir šilumos tiekėjas. Sutarčiai esant dvišalei, kiekviena šalis turi dvejopą padėtį- vienu metu Atsakovė yra Vilniaus energijos kreditorė ir jos skolininkė, o Vilniaus energija - Atsakovės kreditorė ir skolininkė. Todėl reikalavimų pagal šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį perleidimas yra ir skolos perkėlimas, o tam reikalingas Atsakovės (kaip Vilniaus energijos kreditorės) sutikimas.

Atskirasis skundas atmestinas.

14. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
15. Pareiškėja AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymas priimti naujus įrodymus yra tenkintinas, kadangi akivaizdu, jog tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau priėmus atskirąjį skundą (CPK 314 str.).
16. Byloje atsakovas ir tretysis asmuo iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nes teigia, jog jiems nebuvo tinkamai pranešta apie ieškovės UAB „Vilniaus energija“ teisių perėmimą, dėl ko pirmosios instancijos teismas pakeitė ieškovą. Tačiau sutikti su tokiais apeliantų teiginiais nėra jokio teisinio pagrindo.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (reikalavimo teisės perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais), teismas, jeigu yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas. Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus, jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011; kt.).
18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017-03-29 baigėsi galioti 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutartis, sudaryta tarp AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir bendrovės Dalkia (dabar Veolia), kurios pagrindu UAB „Vilniaus energija“ 15 metų vykdė šilumos tiekimą Vilniuje. Pasibaigus sutarties terminui šilumos ūkis buvo grąžintas AB „Vilniaus šilumos tinklai“, t. y. nuo 2017-03-30 šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Ieškovas nurodo, kad turto priėmimo – perdavimo aktas tarp AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ pasirašytas 2017-03-29. UAB „Vilniaus energija“ patvirtino, kad perleido AB „Vilniaus šilumos tinklai“  nuosavybės teises į perleidimo dieną UAB „Vilniaus energija“ turimas vartotojų skolas, apibrėžtas 2002-02-01 Nuomos sutarties 13 priede bei vartotojų permokas. Taigi reikalavimo teisių perleidimas tinkamai pagrindžiamas dokumentais, t. y. atitinka visas sąlygas, numatytas CK 6.101 straipsnio nuostatas bei nenustatyta, kad prieštarautų CK 6.102 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.
19. Apeliantės teiginiai, jog ji nebuvo informuota apie skolos perkėlimą laikytini nepagrįstais, kadangi į bylą pateiktas 2017 m. birželio 30 d. informacinis pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuris patvirtina aplinkybę, jog vartotojai buvo informuoti apie reikalavimo teisių perleidimą, be to, apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą yra viešai skelbiama ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ interneto svetainėje. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog skolininkei apie reikalavimo perleidimą yra tinkamai pranešta pagal CK 6.109 straipsnio reikalavimus.
20. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad šiam civiliniam teisiniam santykiui turėjo būti taikomi CK 6.115-6.122 straipsnyje nustatyti reikalavimai, nes UAB „Vilniaus energija“ buvo ir kreditorius, ir skolininkas atsakovės atžvilgiu, todėl perkelti skolą galėjo tik sutinkant atsakovei. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju šalių santykiuose būtent atsakovas yra skolininkas, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad skolos perkėlimas buvo galimas tik turint atsakovo sutikimą. Atsižvelgiant į šiuos nurodytus motyvus, apelianto prašymas išreikalauti įrodymus, jog yra įvykdytos CK 6.115-6.122 straipsnių nuostatos, atmestinas kaip nepagrįstas. 
21. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
22. Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas

n u t a r i a:

Apeliantų K. M. ir M. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Alvydas Barkauskas