Civilinė byla Nr. e2A-357-886/2024

Teisminio proceso Nr.

2-69-3-03898-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.11.1; 3.3.1.18.1

 (S)

 

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 4 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Baltijos moto centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Eglima“ ieškinį atsakovei UAB „Baltijos moto centras“ dėl sumokėto avanso priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė MB „Eglima“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu (2023-04-05 CBP-5703) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Baltijos moto centras“ (toliau – ir atsakovė) 9 071,37 Eur skolos, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje, dublike (2023-05-09 DOK-58168) nurodė, kad šalys 2022 m. spalio 10 d. sudarė žodinę medienos granulių pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo parduoti ir pateikti (pristatyti) ieškovei medienos granulių (toliau – ir prekės) už 9 071,37 Eur kainą, o ieškovė įsipareigojo už jas sumokėti pagal išankstinę sąskaitą faktūrą. Atsakovė 2022 m. spalio 10 d. išrašė išankstinę sąskaitą faktūrą 9 071,37 Eur sumai, ieškovė ją apmokėjo 2022 m. spalio 14 d. Atsakovė prekių ieškovei nepristatė. Atsakovė, susidūrusi su prekių išmuitinimo problemomis, ketino pateikti ieškovei netinkamas (neišmuitintas) prekes, taip perkelti prekių išmuitinimo naštą ir atsakomybę bei sandėliavimo kaštus ieškovei. Ieškovė 2023 m. vasario 6 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėto avanso grąžinimo. Atsakovė, 2023 m. vasario 9 d. atsakydama į ieškovės pretenziją, atsisakė grąžinti ieškovei 9 071,37 Eur avansą, nes prekės laikomos perduotomis ieškovei, atsakovė nebuvo įsipareigojusi savo sąskaita atlikti prekių granulių importo procedūras. Ieškovė pasirašė aktą dar prieš nuvykdama atsiimti prekių iš atsakovės nurodyto sandėlio ir nežinodama, kad jai nebus leista išsivežti prekių iš atsakovės nurodyto sandėlio, kadangi joms yra nesutvarkyti dokumentai ir neatliktos reikiamos muitinės importo procedūros.

3.       Atsakovė atsiliepimu (2023-04-24 DOK-50578) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsiliepime į ieškinį, triplike (2024-05-26 DOK-66565) nurodė, kad atsakovė 2023 m. sausio 18 d. išrašė už prekes PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BMC 0547, pagal kurią ieškovė priėmė prekes bei sumokėjo atsakovei 9 071,37 Eur sumą. 2023 m. sausio 18 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė medienos granulių priėmimo-pardavimo aktą Nr. SAN/2023.01.18/01 (toliau – ir Aktas), kuriuo ieškovė patvirtino, neturinti jokių pretenzijų dėl prekių kokybės, ir kad šios yra priimtos. Ieškovė 2023 m. sausio 20 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad prekės pakrautos į ieškovės pasitelkto vežėjo transporto priemonę, tačiau transporto priemonė iš sandėlio nebuvo išleista dėl neatliktų importo procedūrų. Atsakovė tą pačią dieną nurodė ieškovei, kad prekės jai perduotos, o dėl importo procedūrų atlikimo pasiūlė ieškovei kreiptis į savo pasirinktą muitinės tarpininką.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 9 071,37 Eur prekių kainos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 663,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas darė išvadą, kad atsakovės įgytų medienos granulių apyvarta nebuvo leidžiama ir buvusios kliūtys jomis disponuoti nebuvo pašalintos. Neturi esminės reikšmės, kokių tiksliai muitinės procedūrų trūko prekių išleidimui į apyvartą. Atsakovė šių aplinkybių neatskleidė. Esminę reikšmę turi tai, kad atsakovė, 2022 m. gruodžio 12 d. pranešdama ieškovei, kad gali pasiimti prekes, nuslėpė aplinkybę, kad prekių išėmimas iš apyvartos nepanaikintas, muitinės procedūros nebaigtos atlikti. Atsakovė tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.306 straipsnio 1 dalies nuostatas, sudarė sutartį dėl dalyko, kuris buvo išimtas iš apyvartos ir sutarties įvykdymo metu dalyko trūkumas nebuvo pašalintas.

7.       Byloje nepateikta įrodymų, kad šalys tarėsi, kaip pasidalinti papildomas su sutarties vykdymu susijusias išlaidas, jas prisiimant ieškovei ar atsakovei. Ieškovė prekes pirko iš Lietuvoje veikiančio juridinio asmens, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovė turi prisiimti muitinės tarpininko paslaugų išlaidas ir galimus muito mokesčius. Atsakovė nusipirko prekes iš kitų ne Lietuvoje veikiančių asmenų, todėl ji ir turėjo prisiimti prekių išleidimo į apyvartą Lietuvoje dokumentų parengimo ir visų būtinų mokesčių sumokėjimo išlaidas.

8.       Teismas vertino, kad prekės ieškovei nebuvo perduotos, ir 2023 m. sausio 18 d. perdavimo-priėmimo aktas ir 2023 m. sausio 18 d. PVM sąskaita-faktūra nepatvirtina prekių nuosavybės perėjimo ieškovei. Minėti dokumentai parengti ne prekių perdavimo metu. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad dokumentus ieškovė priėmė, siekdama pasiimti prekes iš atsakovės nurodytos saugojimo vietos, ir atsakovei neatskleidus fakto, kad prekių apyvarta tebėra ribojama, muitinės procedūros nebaigtos atlikti. Minėtų dokumentų pagrindu ieškovė prekių negavo, nuosavybės teise valdyti prekių negalėjo, atsakovei nepašalinus prekių valdymo kliūčių – nebaigus atlikti muitinės procedūrų. Teismas pripažino, kad atsakovė pažeidė CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatytą daiktų perdavimo pirkėjui pareigą.

9.       Prekės ieškovei nebuvo perduotos nei šildymo sezono pradžioje 2022 m. spalio mėn., nei jam įpusėjus 2023 m. sausio mėn., todėl teismas pripažino, kad ieškovė pagrįstai 2023 m. vasario 6 d. vienašališkai nutraukė su atsakove 2022 m. spalio 10 d. sudarytą medienos granulių pirkimo-pardavimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo – atsakovei neperdavus ieškovei prekių, už kurias ji sumokėjo iš anksto.

10.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 30 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovei 1 089 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

11.       Atsakovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (2023-11-23 DOK-141285) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1                      Teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, nes netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai kvalifikavo prekių teisinį statusą.

11.2                      Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė negalėjo disponuoti ginčo prekėmis, nes šių apyvarta buvo apribota. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas), prekių savininkui nenustato jokių ribojimų, susijusių su disponavimo, kaip vienos iš nuosavybės teisės turinį sudarančios teisės, muitinės priežiūroje esančiomis prekėmis suvaržymu. Muitinės priežiūroje esančios prekės, perduotos laikinam saugojimui ir (ar) sandėliavimui į muitinės sandėlį, yra teisėtas civilinės apyvartos objektas, kuris gali būti sutartinių santykių dalyku. Šiuo atveju muitinės priežiūroje esančių prekių išleidimas į laisvą apyvartą neturi nieko bendro ir nevaržo disponavimo teisių, nes prekių išleidimas į laisvą apyvartą reiškia, kad ne Sąjungos prekėms yra užbaigtos importo procedūros ir atitinkamos prekės gali būti perduotos galutiniam vartojimui. Be to, naujasis tokių prekių savininkas gali nuspręsti reeksportuoti įsigytas prekes į kitos valstybės muitų teritoriją arba ir toliau laikyti tokias prekes muitinės sandėlyje (t. y. neišleidžiant prekių į laisvą apyvartą ir paliekant jas muitinės priežiūroje), kol atsiras tokių prekių pirkėjas. Aplinkybę, jog teisė disponuoti muitinės sandėlyje esančiomis prekėmis nėra ribojama patvirtina teismų praktikoje sutinkamos situacijos (pvz., žr. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-11-17 nutartį civ. b. Nr. e2A-1631-614/2016, 58 p.).

11.3                      2023 m. sausio 18 d. sąskaitos ir akto pagrindu ginčo prekės buvo tinkamai perleistos ieškovės nuosavybėn, kurias ši faktiškai priėmė CK 6.318 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta tvarka. Tai patvirtina, jog skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai pripažino atsakovę pažeidusia CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatytą daiktų perdavimo pirkėjui pareigą.

11.4                      Klaidinga teismo išvada, kad atsakovė turėjo prisiimti prekių išleidimo į apyvartą Lietuvoje dokumentų parengimo ir visų priklausančių mokesčių sumokėjimo išlaidas. Priešingai, nei nustatė teismas, apeliantė nebuvo įsipareigojusi nei atlikti muitinės procedūrų, nei pristatyti prekių į ieškovės nurodytą vietą. Bylos medžiaga patvirtina, jog perėmusi iš apeliantės dokumentus, pati ieškovė samdėsi vežėją ir vyko į muitinės sandėlį. Apeliantės įsipareigojimų apimtį atspindi ir ieškovei išrašytos 2022 m. spalio 10 d. išankstinės sąskaitos-faktūros ir 2023 m. sausio 18 d. sąskaitos turinys. Abiejuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, grafoje „Prekės (paslaugos) pavadinimas“ aiškiai nurodyta: „Medienos granulės 6mm“. Apeliantė buvo įsipareigojusi tik parduoti ir perduoti ieškovei prekes, o ne teikti kitas, papildomas paslaugas ar rūpintis jų teikimu.

11.5                      Teismas konstatuodamas, kad ginčo atveju būtent apeliantei kilo pareiga atlikti muitinės procedūras ir sumokėti tenkančius mokesčius, tokių savo išvadų niekaip nepagrindė, t. y. nesirėmė ir net nenurodė jokio teisės akto, kuriuo apeliantei būtų nustatytos tokios, teismo nurodytos pareigos.

11.6                      Ieškovė puikiai suprato jai reikalingų paslaugų, susijusių su muitinės formalumų sutvarkymu, poreikį. Jau po prekių priėmimo, pati ieškovė kreipėsi į muitinės tarpininką ir sudarė muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį su UAB „Tranzito paslaugų centras“. Turėdama visas galimybes, ieškovė iki šiol nėra bandžiusi atsiimti ginčo prekių pateikiant importo deklaraciją. Pretenzijas dėl tariamo vienokių ar kitokių veiksmų trūkumų (pvz., tam tikrų dokumentų nepateikimo ir pan.) ieškovė būtų galėjusi reikšti tik tada, jei ji bent jau būtų teikusi importo deklaraciją ir muitinė jos nebūtų priėmusi.

11.7                      Ieškovė nepagrindė savo teiginių, kad jai buvo svarbus operatyvus ginčo prekių pristatymas. Nors apie prekių buvimą muitinės sandėlyje ir galimybę jas atsiimti ieškovei buvo pranešta dar 2022 m. gruodžio 12 d., ieškovė daugiau kaip mėnesį (iki 2023 m. sausio 18 d.) nebuvo suinteresuota ginčo prekėmis ir neorganizavo jų atsiėmimo.

11.8                      Tikrąja ieškovės pretenzijų priežastimi buvo žymus medienos granulių rinkos kainų kritimas, kuris „Baltpool“ duomenimis sudarė apie 40 procentų, lyginant kainas 2023 m. sausio 18 d. ir sutarties sudarymo metu. Todėl palikdama prekes ir inicijuodama sutarties nutraukimą, ieškovė galimai siekė minimizuoti numanomus nuostolius, kurie būtų atsiradę jai pardavus prekes.

12.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (2023-12-14 DOK-151504) prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

12.1                      Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ji nebuvo įsipareigojusi atlikti muitinės procedūrų, kad parduodama prekes neprivalėjo išleisti jų į laisvą apyvartą, kadangi ieškovė jas galėjo neva reeksportuoti. Sudarydama su atsakove prekių pirkimo-pardavimo sandorį, ieškovė pagrįstai laikė, jog įsigyja prekes, esančias Lietuvos prekių apyvartoje. Todėl ieškovė nei sutarties sudarymo metu, nei vėliau nesitarė su atsakove ir neįsipareigojo pati atlikti jokių prekių išmuitinimo procedūrų ir sumokėti už prekes muito mokesčius. Atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad ieškovė tokius įsipareigojimus prisiėmė ar kad neva ketino reeksportuoti prekes į trečiąsias šalis. Ieškovė tokių ketinimų neturėjo ir atsakovei nereiškė.

12.2                      Priešingai nei teigia atsakovė, būtent ji, būdama Lietuvos (kartu ir ES) rinkoje parduodamų prekių pardavėja, yra atsakinga už prekių importo formalumų įvykdymą Lietuvos muitinėje ir jų išleidimą į laisvą prekių apyvartą. Atsakovė, ketindama parduoti prekes Lietuvos rinkoje Lietuvoje veikiančiam juridiniam asmeniui, prieš tai privalėjo atlikti prekės importo formalumus/atlikti prekių išmuitinimo procedūrą muitinėje, išleidžiant prekes į laisvą rinką. Neišmuitinusi prekių ir jų neišleidusi į laisvą apyvartą atsakovė (pardavėja) net negalėjo prekiauti šiomis prekėmis Lietuvos teritorijoje veikiančioje prekių rinkoje.

12.3                      CK 6.305 straipsnio 1 dalis numato, kad pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali būti neišimti iš apyvartos daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje. Pirkimo-pardavimo sutarties dalyku buvo medienos granulės, kurias atsakovė pirko ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog atsakovė medienos granules į Lietuvą įvežė iš Kazachstano. Vadovaujantis ES Reglamentu Nr. 952/2013 nustatytu Sąjungos muitinės kodeksu bei viešai prieinama Lietuvos Respublikos muitinės skelbiama informacija, norint, kad ne Europos Sąjungos prekės (prekės iš trečiųjų šalių) patektų į Europos Sąjungos rinką, toms prekėms turi būti įforminama išleidimo į laisvą apyvartą procedūra. Išleidimas į laisvą apyvartą – tai viena iš Europos Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinės procedūrų, kurios tikslas – atlikti visus reikiamus importo formalumus taip, kad prekės galėtų būti parduodamos ES rinkoje taip pat, kaip kad parduodamos ES pagamintos prekės. Prekių išleidimas į laisvą apyvartą reiškia, kad sumokami nustatytieji importo muitai ir mokesčiai; pritaikytos užsienio prekybos politikos priemonės, draudimai ir apribojimai; atlikti kiti nustatyti prekių importo formalumai.

12.4                      Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsakovė žinojo ir suprato, kad prieš parduodama ir perduodama prekes ieškovei Lietuvos teritorijoje veikiančioje prekių rinkoje/apyvartoje, būtent atsakovė privalo prekes išmuitinti. Šią faktinę aplinkybę patvirtina pačios atsakovės konkliudentiniai veiksmai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. šalių susirašinėjimas. Prekių priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas 2023 m. sausio 18 d., tuo tarpu išmuitinimo procedūros jau buvo pradėtos ir vykdomos 2022 m. lapkričio 4 d., darytina išvada, kad atsakovė, įsivežusi pardavimui skirtas prekes į Lietuvą, pati naudojosi muitinės tarpininko UAB „Tranzito paslaugų centras“ paslaugomis atliekant muitinės procedūras.

12.5                      Tai, kad atsakovė buvo pradėjusi išmuitinimo procedūras dar iki ieškovės informavimo apie neva galimas atsiimti prekes, galima spręsti ir iš to, kad atsakovė pasitelktam muitinės tarpininkui siųstuose pranešimuose, muitinės įstaiga yra suteikusi pavadinimą „Importo deklaracija“ bei deklaracijai priskyrusi registracijos numerį (ieškinio priedas Nr. 3). Šią aplinkybę patvirtina ir muitinės įstaigos 2022 m. lapkričio 4 d. siųsto pranešimo turinys (ieškinio priedas Nr. 3), kuriame nurodyta: „prašome pateikti deklaraciją papildančius dokumentus“.

12.6                      Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad 2023 m. sausio 18 d. PVM sąskaitos-faktūros ir priėmimo-perdavimo akto pagrindu ginčo prekės buvo tinkamai perleistos ieškovės nuosavybėn. Ieškovė pasirašė aktą dar prieš nuvykdama atsiimti prekių iš atsakovės nurodyto sandėlio ir nežinodama, kad jai nebus leista išsivežti prekių iš atsakovės nurodyto sandėlio, kadangi joms yra nesutvarkyti dokumentai ir neatliktos reikiamos muitinėje importo procedūros. Atsakovės nesąžiningą, apgaulingą elgesį patvirtina 2022 m. gruodžio 12 d. atsakovės el. laiškas ieškovei, kuriame atsakovė deklaratyviai nurodo, jog prekės pilna apimtimi yra pristatytos ir ieškovė jas gali atsiimti. Atsakovė nenurodė, kad siekiant atsiimti prekes iš sandėlio, prieš tai reikės dar atlikti prekių išmuitinimo procedūras.

12.7                      Atsakovei pilnai neatlikus prekių importo/išmuitinimo procedūrų, esant nebaigtam Muitinės tyrimui, prekių valdymas ir disponavimas prekėmis Lietuvos teritorijoje esančioje prekių apyvartoje yra negalimas. Atsakovė neįvykdė CK 6.317 str. 4 d. reglamentuojamos pareigos – nepašalino pirkėjo valdymo teisės kliūčių. Atsakovės pareiga perduoti prekes negali būti laikoma įvykdyta, t. y. atsakovė prekių ieškovei neperdavė.

12.8                      Atsakovė, siekdama suklaidinti teismą, pateiktame atsiliepime teigia jog ieškovė kreipėsi į muitinės tarpininką dėl prekių importo procedūrų atlikimo. Išmuitinimo procedūros jau buvo pradėtos ir vykdomos 2022 m. lapkričio 4 d. ir visą informaciją, susijusią su muitinės procedūromis ir reikiamais dokumentais, muitinės tarpininkas teikė atsakovei. Kas sudaro pagrindą išvadai, kad pati atsakovė naudojosi muitinės tarpininkės UAB „Tranzito paslaugų centras“ paslaugomis atliekant muitinės procedūras. Atsakovei pranešus, kad prekes galima išsivežti iš nurodyto sandėlio ir nuslėpus faktą, kad prekės nėra išmuitintos, ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokias tiksliai muitinės procedūras reikės atlikti, siekiant išsivežti prekes iš sandėlio, todėl ieškovė sudarė sutartį su atsakovės pasiūlyta tarpininke UAB „Tranzito paslaugų centras“, kuri kaip paaiškėjo yra vadovaujama atsakovės vadovo P. L. giminaičio G. L.. Pagal šią tarpininkavimo sutartį ieškovė jokių paslaugų neužsakė ir jai jokios paslaugos nebuvo suteiktos.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

13.       Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

14.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinio reikalavimas dėl sumokėtos prekių kainos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

15.       2022 m. spalio 10 d. pirkėja MB „Eglima“ ( ieškovas) ir pardavėja UAB „Baltijos moto centras“ (atsakovė) sudarė žodinę medienos granulių pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo už 9 071,37 Eur kainą parduoti ir pateikti (pristatyti) atsakovei 22,05 tonas 6 mm medienos granulių (toliau – ir prekės), o ieškovė įsipareigojo už perkamas prekes sumokėti atsakovei 9 071,37 Eur kainą pagal pateikiamą išankstinę sąskaitą faktūrą.

16.       2022 m. spalio 10 d. atsakovė, vykdydama sutartį, išrašė ir ieškovei apmokėjimui pateikė išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. BMC20221010 (toliau – ir išankstinė sąskaita) 9 071,37 Eur sumai (e. b. 8 l.). Ieškovė išankstinę sąskaitą apmokėjo 2022 m. spalio 14 d. (e. b. 9 l.).

17.       Tarp ieškovės ir atsakovės direktoriaus 2022 m. lapkričio 3-4 d. vyko elektroninis susirašinėjimas: ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl nepristatytų prekių, siekė išsiaiškinti, kada prekės bus pristatytos; atsakovė pranešė, kad prekės ieškovei nebus pristatytos taip greitai, pažadėjo jas pristatyti 2022 m. lapkričio 7-11 d.; pranešė apie muitinėje iškilusius nesklandumus dėl prekių (muitinė pareikalavo duomenų, susijusių su prekių kilme ir kokybe) (e. b. 10-12 l.).

18.       Praėjus dviems mėnesiams nuo išankstinės sąskaitos už prekes apmokėjimo, prekės ieškovei vis dar nebuvo pristatytos, ieškovė 2022 m. gruodžio 11 d. pretenzija pareikalavo atskovę iki 2022 m. gruodžio 25 d. grąžinti visą pagal išankstinę sąskaitą sumokėtą 9 071,37 Eur sumą (e. b. 13 l.).

19.       Atsakovė 2022 m. gruodžio 12 d. atsakymu į pretenziją nurodė, kad prekės 2022 m. lapkričio 3 d. pristatytos adresu (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad nuo pristatymo dienos skaičiuojamos sandėliavimo išlaidos (e. b. 14 l.).

20.       Ieškovė nesutiko su prekių sandėliavimo išlaidų apmokėjimu, nes šalys dėl jų nesitarė ir ieškovė neįsipareigojo jų apmokėti, tai nurodė atsakyme į atsakovės el. laišką (e. b. 15 l.).

21.       2023 m. sausio 18 d. atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitą -faktūrą Nr. BMC 0547 už prekes 9 071,37 Eur sumai (e. b. 16 l.) 2023 m. sausio 18 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė medienos granulių priėmimo-pardavimo aktą Nr. SAN/2023.01.18/01 (e. b. 17 l.).

22.       2023 m. sausio 20 d. ieškovė elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad prekės pakrautos į ieškovės pasitelkto vežėjo transporto priemonę, tačiau transporto priemonė iš sandėlio nebuvo išleista dėl neatliktų importo procedūrų. 2023 m. sausio 20 d. atsakovė informavo ieškovę, kad prekės jai perduotos, o dėl importo procedūrų atlikimo pasiūlė ieškovei pačiai kreiptis į savo pasirinktą muitinės tarpininką (e. b. 55, 56 l.).

23.       Ieškovė 2023 m. sausio 23 d. sudarė sutartį su atsakovės pasiūlyta tarpininke UAB „Tranzito paslaugų centras“ (e. b.70-73 l.).

24.       Ieškovė 2023 m. vasario 6 d. atsakovei pateikė pretenziją dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėto avanso grąžinimo, kuria pranešė atsakovei, kad vienašališkai nutraukia šalių sudarytą sutartį ir pareikalavo atsakovės grąžinti ieškovei už ketintas įsigyti prekes avansu sumokėtą prekių kainą, kuri sudaro 9 071,37 Eur (e. b. 18-20 l.).

25.       2023 m. vasario 9 d. atsakovė pateikė atsakymą į ieškovės pareikštą pretenziją, kuriame nurodė, kad prekės laikomos perduotomis ieškovei ir atsakovė nebuvo įsipareigojusi savo sąskaita atlikti prekių (medienos) granulių importo procedūras. Atsakovė atsisakė grąžinti ieškovei už prekes sumokėtą 9 071,37 Eur avansą (e. b. 21-23 l.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

 

26.       Apeliantės teigimu, nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė negalėjo disponuoti ginčo prekėmis, nes šių apyvarta buvo apribota. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas), nenustato jokių ribojimų prekių savininkui, susijusių su disponavimo, kaip vienos iš nuosavybės teisės turinį sudarančios teisės, muitinės priežiūroje esančiomis prekėmis suvaržymu. Muitinės priežiūroje esančios prekės, perduotos laikinam saugojimui ir (ar) sandėliavimui į muitinės sandėlį, yra teisėtas civilinės apyvartos objektas, kuris gali būti sutartinių santykių dalyku. Be to, naujasis tokių prekių savininkas gali nuspręsti reeksportuoti įsigytas prekes į kitos valstybės muitų teritoriją arba ir toliau laikyti tokias prekes muitinės sandėlyje (t. y. neišleidžiant prekių į laisvą apyvartą ir paliekant jas muitinės priežiūroje), iki atsiras tokių prekių pirkėjas. Aplinkybę, jog teisė disponuoti muitinės sandėlyje esančiomis prekėmis nėra ribojama, patvirtina teismų praktikoje sutinkamos situacijos (pvz., žr. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-11-17 nutartį civ. b. Nr. e2A-1631-614/2016, 58 p.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apeliantės argumentais.

27.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai (CK 6.305 straipsnis), pirkimo-pardavimo sutarties dalyku buvo medienos granulės, kurių atsakovė nuosavybės teise neturėjo sutarties sudarymo metu, jas pirko iš kitų asmenų ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CK 6.306 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali būti neišimti iš apyvartos daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, vertybiniai popieriai ir kitokie daiktai bei turtinės teisės.

28.       Prekes atsakovė atsivežė į Lietuvą, tačiau prekių nuosavybės teise laisvai valdyti negalėjo dėl Muitinėje atliekamo tyrimo, susijusio su medienos eksporto draudimu iš Kazachstano, ir kol nebaigtas tyrimas, prekės į laisvą apyvartą nebuvo išleidžiamos; buvo reikalaujama deklaraciją papildančių dokumentų iš UAB „Tranzito paslaugų centras“ (2022-11-03, 04 el. susirašinėjimas) - muitinės tarpininko, kurio paslaugomis naudojosi atsakovė (e. b. 10-12 l.). Apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad Muitinės atliekamam tyrimui pateikė visus reikalaujamus su prekių įsigijimu dokumentus, tyrimas buvo baigtas ir prekės buvo išleistos į apyvartą.

29.       Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovei pateikus 2022 m. gruodžio 11 d. pretenziją apeliantei dėl medienos granulių pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ir pareikalavus grąžinti sumokėtą 9 071,37 Eur (e. b. 13 l.), pastaroji 2022 m. gruodžio 12 d. ieškovei pranešė, kad prekės pagal išankstinį mokėjimą pilna apimtimi yra pristatytos 2022 m. lapkričio 3 d. adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. 14 l.), tačiau ieškovei nuvykus apeliantės nurodytu adresu ir pasikrovus prekes į transporto priemonę, ketinant jas išsivežti iš sandėlio, paaiškėjo, kad prekės negali būti išvežtos iš muitinės sandėlio, nes yra neišmuitintos; pardavėjas nesutvarkęs prekių dokumentų ir už prekes nesumokėjęs importo muito mokesčio (e. b. 55-57  l.).

30.       2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 201 straipsnio 1 dalis numato, jog norint, kad ne Sąjungos prekės patektų į Sąjungos rinką ar galėtų būti naudojamos arba vartojamos Sąjungos muitų teritorijoje asmeninėms reikmėms, toms prekėms įforminama išleidimo į laisvą apyvartą procedūra. Išleidimas į laisvą apyvartą – tai viena iš Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinės procedūrų. Šios procedūros tikslas – atlikti visus reikiamus importo formalumus taip, kad prekės galėtų būti parduodamos ES rinkoje taip pat, kaip kad parduodamos ES pagamintos prekės. Prekių išleidimas į laisvą apyvartą reiškia, kad sumokami nustatytieji importo muitai ir mokesčiai; pritaikytos užsienio prekybos politikos priemonės, draudimai ir apribojimai; ir atlikti kiti nustatyti prekių importo formalumai.

31.       Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovės įgytų medienos granulių apyvarta nebuvo leidžiama, ir egzistavusios kliūtys prekėmis disponuoti nebuvo pašalintos; atsakovė, 2022 m. gruodžio 12 d. pranešdama ieškovei apie tai, kad ji gali pasiimti prekes, nuslėpė aplinkybę, kad prekių išėmimas iš apyvartos nepanaikintas, muitinės procedūros nebaigtos atlikti; atsakovė tokiais veiksmais pažeidė CK 6.306 straipsnio 1 dalies nuostatas, sudarė sutartį dėl dalyko, kuris buvo išimtas iš apyvartos, ir sutarties įvykdymo metu dalyko trūkumas nebuvo pašalintas.

32.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad 2023 m. sausio 18 d. sąskaitos ir akto pagrindu ginčo prekės buvo tinkamai perleistos ieškovės nuosavybėn, kad ieškovė prekes faktiškai priėmė CK 6.318 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta tvarka, ir kad ši aplinkybė patvirtina, jog teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai atsakovę pripažino pažeidusia CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatytą daiktų perdavimo pirkėjui pareigą.

33.       CK 6.317 straipsnio 1 dalis numato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pagal šio straipsnio 4 dalį laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys.

34.       CK 6.318 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jeigu pardavėjas neįpareigotas perduoti daiktų konkrečioje vietoje, tai daiktų perdavimu laikoma šios dalies 1 ir 2 punktuose nenurodytais atvejais – daiktų pateikimas pirkėjui toje vietoje, kurioje sutarties sudarymo metu buvo pardavėjo verslo ar gyvenamoji vieta arba kurioje daiktai pateikiami pirkėjo nurodytam asmeniui.

35.       Tačiau laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys.

36.       Nors atsakovė 2023 m. sausio 18 d. išrašė už prekes ieškovei PVM sąskaitą -faktūrą Nr. BMC 0547 9 071,37 Eur sumai ir 2023 m. sausio 18 d. šalys pasirašė medžio granulių priėmimo-pardavimo aktą Nr. SAN/2023.01.18/01 (e. b. 16, 17 l.), tačiau kaip nustatyta aukščiau, ieškovei 2023 m. sausio 20 d. nuvykus pasiimti prekių paaiškėjo, kad prekės negali būti išvežtos iš muitinės sandėlio, kadangi yra neišmuitintos (e. b. 55-57 l.). Taigi, ieškovė negalėjo prekių valdyti, nes nebuvo pašalintos pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, minėti dokumentai buvo parengti ne prekių perdavimo metu; minėtų dokumentų pagrindu ieškovė prekių negavo, nuosavybės teise valdyti prekių negalėjo atsakovei nepašalinus prekių valdymo kliūčių – nebaigus atlikti muitinės procedūrų. Esant nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė pažeidė CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatytą daiktų perdavimo pirkėjui pareigą.

37.       Apeliantės teigimu, klaidinga teismo išvada, jog atsakovė turėjo prisiimti prekių išleidimo į apyvartą Lietuvoje dokumentų parengimo bei visų priklausančių mokesčių sumokėjimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

38.       Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad buvo reikalaujama deklaraciją papildančių dokumentų iš UAB „Tranzito paslaugų centras“ (įmonė teikusi muitinės tarpininkavimo paslaugas atsakovei) dar 2022 m. lapkričio 3-4 dienomis, kai tuo tarpu apeliantė 2022 m. gruodžio 12 d. ieškovei pranešė, kad prekės pagal išankstinį mokėjimą pilna apimtimi yra pristatytos 2022 m. lapkričio 3 d. adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškėjus, kad prekės neišmuitintos, ieškovė tik 2023 m. sausio 23 d. sudarė sutartį su atsakovės pasiūlyta tarpininke UAB „Tranzito paslaugų centras“ (e. b. 70-73 l.). Apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad šalys buvo susitarusios, jog apeliantei pristačius prekes į Lietuvos teritoriją, su muito procedūromis susijusius klausimus toliau spręs ieškovė. Aplinkybė, kad ieškovė su muitinės tarpininku vėliau sudarė susitarimą dėl tarpininkavimo paslaugų, taip pat nepatvirtina buvus tokio pobūdžio susitarimui tarp ieškovės ir apeliantės. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog ginčo atveju būtent apeliantei kilo pareiga atlikti muitinės procedūras ir sumokėti tenkančius mokesčius.

39.       Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad ieškovė puikiai suprato jai reikalingų paslaugų, susijusių su muitinės formalumų sutvarkymu, poreikį, nes jau po prekių priėmimo, pati ieškovė kreipėsi į muitinės tarpininką ir sudarė muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį su UAB „Tranzito paslaugų centras“. Kaip nustatyta aukščiau, dar iki apeliantei informuojant ieškovę, kad prekės pristatytos ir jas galima atsiimti, atsakovė ieškovei taip pat pranešė, kad muitinėje iškilo nesklandumų dėl prekių, t. y. muitinė atsakovei pateikė klausimus, susijusius su prekių kilme, kokybe ir pareikalavo iš atsakovės pateikti reikiamus dokumentus ir atsakymus į nurodytus klausimus (e. b. 10-12 l.). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad jei ieškovei būtų suprantama, arba jei šalys būtų susitarusius, kad atsakovei prekes pristačius į Lietuvos teritoriją, toliau su prekių išmuitinimu susijusius klausimus spręs ieškovė, pastaroji, nebūtų rašiusi apeliantei pretenzijų, pranešimų apie tai, kad iš muitinės nebuvo galima atsiimti prekių.

40.       Apeliantė nurodo, kad ieškovė nepagrindė savo teiginių, jog jai buvo svarbus operatyvus ginčo prekių pristatymas, be to, tikrąja ieškovės pretenzijų priežastimi buvo tai, kad po sutarties sudarymo, „Baltpool“ duomenimis, ėmė kristi medienos granulių rinkos kaina. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus laiko deklaratyviais, jų nevertina ir plačiau nepasisako, kadangi prekių realizavimo klausimas nėra šios apeliacijos nagrinėjimo dalykas.

Dėl įrodymų vertinimo

41.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai kvalifikavo prekių teisinį statusą, dėl ko nepagrįstą tenkino ieškinį.

42.       Remiantis kasacinio teismo praktika, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

43.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių. Apeliantės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius rašytinius įrodymus vertino kitaip, nei pageidauja apeliantė, nereiškia, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė šalių sudarytos sutarties sąlygas, vertino šalių elgesį sutartinių santykių metu, byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, o apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, įrodymus vertina selektyviai, juos vertina išskirtinai savo naudai ir vienpusiškai, todėl apeliantės argumentai dėl dalies įrodymų, jų neištyrimo ir neįvertinimo, dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, atmestini, kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti pagrįsto ir teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

44.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

45.       Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės ieškinį, tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, teisingai įvertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46.       Remiantis CPK 93 straipsnyje reglamentuojamu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

47.       Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

48.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės apeliaciniame procese patirtų 695,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, šioms išlaidoms pagrįsti pateikė įrodymus (2024-02-26 DOK-4837).

49.       Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovės ieškovei priteisiama 695,75 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, neviršijančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Eglima“ (juridinio asmens kodas 306151446) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos moto centras“(juridinio asmens kodas 305626979) 695,75 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                         Laima Kriaučiūnaitė

 

                                                         Tomas Romeika

 

                                                         Rasa Urbanavičiūtė