Administracinė byla Nr. A-1073-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02243-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas D. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN, atsakovas), 5 555 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 7 d. iki 2015 m. lapkričio 21 d. bausmę atliko Pravieniškių PN, baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 9 kartu su kitu nuteistuoju, kuris kameroje rūkė. Pareiškėjas yra nerūkantis ir tai aiškiai nurodė prie paskiriant jį į baudos izoliatoriaus kamerą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas tyčia pažeidė jo teises, dėl to jam buvo sukelti nepatogumai, pablogėjo sveikata, reputacija kitų nuteistųjų atžvilgiu. Pareiškėjas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, todėl patirtą neturtinę žalą vertina 5 555 Eur, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN, pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad skunde išdėstyti faktai yra nepagrįsti. Pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – 15 parų uždaryti į baudos izoliatorių, kurią jis atliko baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 9. Kameroje pareiškėjas paskirtą nuobaudą ginčijamu laikotarpiu atliko su kitu nuteistuoju, kuris yra rūkantis. Pareiškėjo sveikatos istorijoje pažymėta, kad jis yra rūkantis, o nuobaudos atlikimo laikotarpiu jokių skundų dėl jo laikymu su rūkančius asmeniu jis nereiškė, dėl sveikatos sutrikimų, galimai susijusių su jo laikymu kartu su rūkančiu asmeniu, sveikatos istorijoje neužfiksuota.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, įrodymų, kad patyrė neturtinę žalą, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjo skundo argumentai paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą. Pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl neturtinė žala jam negali būti atlyginta.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d. buvo paskirtas atlikti nuobaudą baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 9, kurioje jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors pats yra nerūkantis. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Teismas atkreipė dėmesį, kad pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Įvertinęs teisinį reguliavimą, dėl rūkymo ir galimybės turėti tabako gaminius uždaro tipo patalpose, teismas konstatavo, jog atsakovui nėra pareigos kalinius uždarant į baudos izoliatoriaus kameras juos skirtyti į rūkančius ir nerūkančius, kadangi tokio tipo patalpose yra draudžiama tiek turėti tabako gaminius, tiek rūkyti, tačiau atsakovas turi pareigą užtikrinti, kad minėtų įstatymų nuteistieji laikytųsi.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas kildina žalą dėl to, jog buvo uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerą kartu su rūkančiais asmenimis, nors pats yra nerūkantis, tačiau pareiškėjas skunde nenurodė, jog minėti asmenys jiems būnant kartu kameroje rūkė, nedetalizavo ir nenurodė, jog pataisos namų pareigūnai neužtikrino tvarkos baudos izoliatoriaus kamerose, pvz.: nereagavo į pareiškėjo skundus ar prašymus užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas, kad kiti nuteistieji laikytųsi baudos izoliatoriaus kameroms galiojančių taisyklių, pašalintų esančius nepatogumus ir sudrausmintų pažeidėjus, tokiu būdu pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti pataisos namų administracijos neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu.

Taip pat teismas pažymėjo, jog byloje yra pateikta sveikatos priežiūros tarnybos pažyma, kurioje pažymėta, kad pareiškėjas nusiskundimų, susijusių su rūkymu ar sveikatos sutrikimu dėl rūkymo, nėra. Be to, byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjui neįrodžius ir jokios žalos padarymo fakto, pareiškėjo skundą atmetė.

III.

Pareiškėjas D. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimu ir prašo jo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal teisės aktus rūkyti baudos izoliatoriuje galima, todėl rūkantys ir nerūkantys asmenys turėjo būti atskirti. Dėl to, kad pareiškėjas turėjo gyventi su rūkančiais asmenimis, kvėpuoti tabako dūmais, jam pablogėjo sveikata, o dėl pykčių su kitais nuteistaisiais nukentėjo jo reputacija.

Pareiškėjo teigimu, teismo argumentas, kad jis nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į administraciją dėl jo laikymo atskirai su rūkančiais, yra nepagrįstas. Pareiškėjui skiriant drausminę nuobaudą buvo klausiama ar jis yra rūkantis, be to, prieš uždarant atlikti nuobaudą į bausmės izoliatorių, jis pasirašė, kad yra nerūkantis. Pareigūnams nereaguojant į jo prašymus, pareiškėjas daugiau į administraciją nesikreipė. Kartu su juo nuobaudą atlikęs nuteistasis galėtų patvirtinti, kad jam nebuvo draudžiama rūkyti.

Atsakovas Pravieniškių PN pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas byloje įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų (laikymo baudos izoliatoriaus kameroje) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo sveikatos būklė nieko neišsiskirianti nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų. Be to, sveikatos priežiūros tarnybos pažymoje nėra duomenų dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su rūkymu ar sveikatos sutrikimu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pataisos namuose pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu būtų bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialios teisės normas.

Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju dėl dalies reikalavimų nenustačius neteisėtų Pravieniškių PN ar atskirų jų pareigūnų neteisėtų veiksmų pažeidžiant pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, t. y. nenustačius nors vienos viešosios atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, todėl naikinti teismo sprendimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš atsakovo Pravieniškių PN veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų baudos izoliatoriuje, priteisimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas skunde teismui prašė priteisti jam neturtinę žalą dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 7 d. iki 2015 m. lapkričio 21 d., atlikdamas nuobaudą Pravieniškių PN baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 9, būdamas nerūkantis, buvo laikomas kartu rūkančiu asmeniu, t. y. Pravieniškių PN neužtikrino teisės aktuose nustatytų reikalavimų nerūkančius nuteistuosius laikyti atskirai nuo rūkančių.

Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Pravieniškių PN neteisėtų veiksmų bei žalos pareiškėjui padarymo fakto, pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog jis nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo sąlygų kreipėsi į pataisos namų administraciją. Pravieniškių PN neužtikrino jam tinkamų kalinimo sąlygų baudos izoliatoriuje ir laikė jį kartu su rūkančiu asmeniu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant dėl nerūkančių nuteistųjų laikymo kartu su rūkančiais, pripažįstama, jog tai pažeidžia teisės aktų (Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 4 dalis bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 ir 14 punktas) nuostatas bei nerūkančio asmens teisę į jų sveikatai saugią aplinką. Kita vertus, vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013, 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017 ir kt.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas už režimo pažeidimus laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d. atliko nuobaudą baudos izoliatoriuje Nr. 9, pažymoje nurodė, kad negali būti su rūkančiais, tačiau buvo paskirtas atlikti nuobaudą kartu su kitu nuteistuoju, kuris yra rūkantis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas skunde nenurodė, jog kartu su juo buvęs asmuo kameroje rūkė, o pataisos namų pareigūnai nereagavo į pareiškėjo skundus ar prašymus užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas ir pan. Priešingai, pareiškėjas skunde teismui teigė, kad kameroje buvo laikomas kartu su rūkančiu asmeniu, nors pažymoje nurodė, kad negali būti kartu su rūkančiais, dėl prirūkytos kameros patyrė nepatogumus. Taigi šiuo atveju nustatyta, kad Pravieniškių PN ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui sveikatai saugios gyvenamosios aplinkos ir jis baudos izoliatoriuje buvo laikomas kartu su rūkančiu asmeniu, nors pažymoje, kaip patvirtina Pravieniškių PN, pareiškėjas nurodė, kad negali būti su rūkančiais asmenimis, t. y. atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti.  

Neteisėtumo Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl Pravieniškių PN neteisėtų veiksmų neužtikrinant teisės aktų reikalavimų, jam sukėlė nepatogumus, pablogėjo jo sveikata, susipyko su kitais nuteistaisiais ir dėl to pablogėjo jo reputacija, jis išgyveno stiprius dvasinius išgyvenimus, pablogėjo emocinė gerovė, t. y. patyrė neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje duomenų apie tai, kad dėl pareiškėjo laikymo kartu su kitu rūkančiu nuteistuoju, pablogėjo jo sveikata, nėra. Pareiškėjas į sveikatos priežiūros įstaigą su skundais dėl sveikatos sutrikimų, susijusių su jo laikymu baudos izoliatoriuje kartu su rūkančiu asmeniu, nesikreipė. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodė, kaip jo laikymas kartu su rūkančiu asmeniu sąlygojo jo sveikatos sutrikimus. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas šiuo atveju laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nustatytas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, kad kai kuriais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. Nr. 42095/98)). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose dėl žalos atlyginimo tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2014; 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1779-575/2016ir kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė higienos normos pažeidimų ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN baudos izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d. buvo pažeista, tačiau reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo D. D. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo D. D. teisė būti laikomam Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje baudos izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d. teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Artūras Drigotas

                                                                      Dainius Raižys

                                                                      Virginija Volskienė