Civilinė byla Nr. e2-57-465/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40145-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.1.14.6; 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,

sekretoriaujant Birutei Adamonienei,

dalyvaujant ieškovo G. M. atstovui advokatui Linui Blažulioniui,

atsakovei L. T. ir jos atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei, 

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dalios grožio studija“ atstovui Karoliui Barysui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovams L. T., uždarajai akcinei bendrovei „Dalios grožio studija“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vilnius“.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas G. M. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovių L. T. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dalios grožio studija“ (toliau – atsakovės) solidariai 7 871,49 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 178,00 Eur žyminis mokestis, 500,00 Eur už ekspertizę ir 3 872,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas. Nurodo, kad jam nuosavybės teise kartu su sutuoktine E. M. priklauso rūsyje įrengtas butas, esantis adresu J. Jasinskio g. 7-33, Vilniuje. Pažymi, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. atvykęs į butą ieškovas pastebėjo, kad butas yra užpiltas iš viršuje esančio buto. Apžiūros metu nustatyta, kad valgomojo-virtuvės-holo bei miegamojo-svetainės patalpose yra šlapios lubos, sienos, grindys, yra pažeisti ir atsilupę dažai, matosi dėmės, uždaresni paviršiai, t. y. siena už grindjuosčių, baldų nugarinės dalys, ventiliacijos ortakių vidus, pasidengę pelėsiais. Virtuvės zonoje nuo vandens užpylimo sienos yra šlapios. Apie užpylimo faktą ieškovas pranešė viršuje esančio buto savininkei atsakovei L. T. ir namą administruojančiai bendrovei UAB „Naujamiesčio būstas“, kurio technikas V. B. 2017 m. rugpjūčio 1 d. konstatavo, kad ieškovo butas yra užpiltas iš viršuje įrengto grožio salono ir nurodė, kad užpylimo priežastis yra užsikimšusi kanalizacija ir nesandari dušo kabina. UAB „Naujamiesčio būstas“ sudaryta komisija 2017 m. rugpjūčio 8 d. konstatavo, kad ieškovo bute fiksuojama vandens sugadinta patalpų lubų ir sienų apdaila ties pastato išorine puse, virš buto esantis grožio salonas galimai dėl užsikimšusios ir blogai įrengtos kanalizacijos sistemos užliejo ieškovo butą, buvo iškviesta avarinė tarnyba, išvalius vamzdyną, vandens pratekėjimas per perdangą ir pastato sieną liovėsi, grožio salono savininkai įpareigoti sutvarkyti salono kanalizacijos tinklus ir dušo kabinos hidroizoliaciją. Ekspertas T. M. pagal ieškovo užsakymą įvertino butui padarytą žalą ir nustatė, kad pažeidimų atstatymo kaštai siekia 5 132,49 Eur. Be to, ieškovas patyrė 200,00 Eur išlaidų dėl žalos dydžio nustatymo. Be to, dėl užpylimo buvo sugadintas ieškovui priklausantis rekuperatorius „Saida Ris 400p Tornado“. Analogiško rekuperatoriaus kaina rinkoje – 2 519,00 Eur, o už rekuperatoriaus diagnostiką ieškovas patyrė 50,00 Eur. Bendra ieškovo patirtų nuostolių suma – 7 871,49 Eur. Ieškovas pažymi, kad jis siekė taikiai išspręsti klausimą dėl nuostolių atlyginimo su viršuje esančio buto savininke atsakove L. T., tačiau atsakovė atsisakė atlyginti žalą. Ieškovas nesutinka su atsakovės byloje reiškiama pozicija, esą dėl užpylimo, jei toks buvo, yra atsakinga virš ieškovo buto esančio buto nuomininkė UAB „Dalios grožio studija“. Ieškovo manymu, prie žalos atsiradimo prisidėjo tiek patalpų savininkė, galimai perdavusi nuomininkei patalpas, neatitinkančias tarp atsakovių sudarytos patalpų nuomos sutarties 2.1.4 punkto reikalavimų, tiek patalpų nuomininkė, eksploatavusi patalpas nesilaikydama inžinerinių reikalavimų.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad byloje atlikus ekspertizę, ekspertas nustatė, kad vanduo į ieškovui priklausantį butą pratekėjo iš atsakovei L. T. priklausančioje patalpoje esančio nuotekų vamzdžio, ekspertizės išvados yra nepaneigtos.

Atsakovė UAB „Dalios studija“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad ieškovas neįrodė esant civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas pripažinti esant atsakovių civilinei atsakomybei. Nurodo, kad nei ieškovo pateikti įrodymai, nei byloje atliktas ekspertizės aktas neįrodo, kad užpylimo židinys buvo atsakovės L. T. butas. Pažymi, kad visi žalos įvertinimo ir žalos priežasties nustatymo veiksmai buvo atliekami atsakovėms ir jų atstovams nedalyvaujant. Ieškovas atsakovių atsakomybę grindžia vienas kitam prieštaraujančiais įrodymais, kadangi UAB „Mano Būstas Vilnius“ akte nurodoma, kad užpylimo priežastis yra užsikimšusi kanalizacija ir nesandari dušo kabina, o eksperto akte nurodyta, kad užpylimo priežastis yra neužkištas akle nuotekų vamzdis. Mano, kad trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Vilnius“ (UAB „Naujamiesčio būstas“ teisių perėmėjas) yra suinteresuotas ginčo baigtimi, nes jeigu būtų nustatyta, kad užpylimo židinys atsirado iš bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, už jų nepriežiūrą būtų atsakingas trečiasis asmuo. Be to, trečiojo asmens 2017 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. NB-RS-0599 nurodyta, kad namo administratorius netiria galimų avarijos priežasčių ir nevertina galimai padarytos žalos dydžio, o tik konstatuoja patį avarijos faktą. Pačiame akte yra nurodyta, kad yra reikalinga papildoma nuotekų sistemos patalpose virš ieškovo buto apžiūra su kamera. Tokia apžiūra atlikta nebuvo, todėl užpylimo priežastis nėra aiški. Apžiūros metu 2017 m. rugpjūčio 1 d. nebuvo nustatyta, kad jos nuomojamo buto grindys ar sienos būtų šlapios, nebuvo jokių požymių, kad minėtame bute įvyko kokia nors avarija. Jokiame dokumente nėra užfiksuota, kad grožio salone įrengta dušo hidroizoliacija yra nesandari, nebuvo išardyta dušo kabina, siekiant įvertinti, ar yra vandens pėdsakų ant grindų ir sienų. Atsakovės nuomone, jei hidroizoliacija dušo kabinoje buvo netinkama, tai būtų nuolat drėkusios tiek ieškovo, tiek atsakovės patalpos, o nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad į ieškovo butą per trumpą laiką pateko didelis kiekis vandens. Svarbu ir tai, kad ieškovo butas yra įrengtas rūsyje, senos statybos daugiabučiame name, ieškovo buto ventiliacijos angos yra nedideliame aukštyje, o Vilniaus mieste 2017 m. liepos 11-12, 24, 26, 31 dienomis kilo didelės liūtys, kurių metu iškrito itin didelis kiekis vandens. Ieškovas buvo išvykęs visą liepos mėnesį ir pratekėjimą pastebėjo tik 2017 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovės nuomone, liūčių metu pro ventiliacijos sistemos dalį galėjo patekti vanduo, juo labiau, kad ieškovo pateiktame E. M. serviso akte nurodyta, kad ieškovo vėdinimo trasoje yra skysčių. Atsakovės nuomojamame bute esanti dušo kabina ir kriauklė yra virš ieškovo buto virtuvės zonos, o T. M. ataskaitoje nurodoma, kad ieškovo buto virtuvės zonoje yra tik šlapios sienos, o užpylimo dėmės lubose yra ties valgomojo zona, pertvaroje tarp valgomojo zonos, rūsio patalpose, fasade, kas patvirtina, kad užpylimas buvo iš išorės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo daugiabučiame name cokolio tinklas yra vietomis sutrupėjęs, suskilinėjęs, atšokęs nuo pagrindo, auga samanos, tai reiškia, kad ties namo cokoliu nuolat yra drėgmė. Išvadą dėl užpylimo iš išorės patvirtina ir byloje esanti 2018 m. balandžio 16 d. santechnikos specialisto V. S. išvada, kurioje nurodoma, kad atsakovės nuomojamame bute vamzdynai yra sandarūs. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo namo bendrojo naudojimo inžineriniai tinklai yra avarinės būklės, todėl užpylimas galėjo įvykti ir iš jų. Atsakovė pažymi, kad ekspertizė byloje padaryta praėjus 2 metams nuo užpylimo, todėl jei vanduo tekėtų per neužkištą nuotekų vamzdį, pratekėjimas į ieškovo butą vyktų ir ekspertizės atlikimo metu, o nagrinėjamu atveju taip nėra. Atsakovė taip pat pažymi, kad užpylimas įvyko sekmadienį, kai grožio salone nebuvo žmonių, o vanduo buvo išjungtas. Ieškovas taip pat neįrodė ir žalos dydžio, nes ekspertizės akte nurodoma, kad remontas ieškovo bute jau yra atliktas, tačiau teismui nėra pateikti šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai. Galiausiai, atsakovė pažymi, kad net jei ir būtų nustatyta, kad užpylimas įvyko iš atsakovės išnuomoto buto, ji nėra atsakinga už atsiradusią žalą, nes tarp atsakovės ir kitos atsakovės L. T. sudarytos ginčo buto nuomos sutarties 2.1.4 punkte yra nustatyta buto savininkės pareiga perduoti atsakovei UAB „Dalios grožio studija“ patalpas su tinkamai funkcionuojančiomis vandentiekio ir nuotekų sistemomis ir užtikrinti jų efektyvų ir nepertraukiamą funkcionavimą. Be to, jeigu reikėtų tikėti eksperto išvada, nuotekų vamzdis, kuris nebuvo užkimštas kamščiu (akle), buvo po grindimis, todėl neišardžius grindų tokio gedimo pastebėti buvo neįmanoma, tad atsakovė negalėjo to žinoti. 

Atsakovės atstovas posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad vanduo į ieškovo butą negalėjo patekti iš kitų šaltinių, nei iš atsakovės buto.

Atsakovė L. T. pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad ieškovas neįrodė, kad jo butas buvo užlietas iš atsakovei priklausančių patalpų. Nurodo, kad ekspertizė byloje buvo atlikta praėjus 2 metams po užpylimo fakto, užpylimo priežasčiai nustatyti atsakovės bute kanalizacijos vamzdžiai ne kartą buvo valomi ir tikrinami UAB „Naujamiesčio būstas“ specialistų. Atsakovė nei karto nėra gavusi pranešimo apie planuojamus darbus, įvykusias avarijas ar pan. Nurodo, kad ekspertizės akte užfiksuota, kad daugiabučio namo bendrieji inžineriniai tinklai yra avarinės būklės. Be to, butas galėjo būti užlietas ir iš išorės dėl didelės liūties. Pažymi, kad kadangi ieškovas buvo išvykęs, nėra aišku, kada tiksliai įvyko užliejimas. Taip pat pažymi, kad užliejimo metu ginčo patalpas valdė ne patalpų savininkė L. T., o minėtų patalpų nuomininkė UAB „Dalios grožio studija“ nuomos sutarties pagrindu. Sutarties 2.2.2 punktu nuomininkė įsipareigojo patalpas naudoti griežtai laikantis pastato architektūrinių ir inžinerinių eksploatacijos reikalavimų, priešgaisrinės apsaugos ir sanitarinių taisyklių. Tik nuomininkė turėjo ginčo patalpų raktus, savo vardu sudarinėjo patalpų apsaugos sutartis, mokėjo komunalinius, nekilnojamojo turto mokesčius. Patalpų perdavimo nuomininkei metu visos patalpų vandentiekio inžinerinės sistemos buvo tvarkingos. Atsakovė taip pat pažymi, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo faktiškai patirtų nuostolių dydį, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių remonto išlaidas. Be to, į priteistinų nuostolių dydį ieškovas įtraukė ir pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), nors teismui nėra pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai. Taip pat ieškovo pateiktoje ataskaitoje rekuperatorius yra įvertintas mažiausiai 1 000,00 Eur daugiau, nei naujesnis ir modernesnis.

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti. Papildomai pažymėjo, kad iš draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateiktų draudimo bylos dokumentų matyti, kad ieškovui buvo priteistas žalos atlyginimas dėl buto apliejimo, įvykusio 2019 metais, ir jam buvo išmokėta draudimo išmoka, be kita ko, ir dėl rekuperatoriaus apliejimo. Pažymėjo, kad byloje esančių nuotraukų duomenys leidžia daryti išvadą, kad 2019 metais padaryti rekuperatoriaus apgadinimai yra analogiški padarytiems 2017 m. vasarą. Taip pat pažymėjo, kad apliejimą lėmė išoriniai veiksniai – apliejimo metu Vilniuje buvo neįprastos liūtys, ieškovo butas yra rūsyje, buvusiame bunkeryje, šalia yra du UAB „Vilniaus vandenys“ priklausantys nuotekų šuliniai, ekspertizė atlikta praėjus 2 metams nuo apliejimo, ekspertas nenustatinėjo išorės veiksnių poveikio apliejimui.

Trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Vilnius“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančio 2016 m. rugpjūčio 3 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, kad ieškovui ir E. M. 2016 m. liepos 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 6534 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu J. Jasinskio g. 7-33, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-1831-3523:3272. Iš 2017 m. rugsėjo 12 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad atsakovei L. T. 1992 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3-1975 pagrindu priklauso negyvenamoji patalpa, esanti adresu J. Jasinskio g. 7-4, Vilniuje, unikalus Nr. 1095-6004-4013:0004. Teismui pateiktos 2015 m. spalio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties duomenys patvirtina, kad atsakovė L. T. jai priklausančią negyvenamąją patalpą, esančią adresu J. Jasinskio g. 7-4, Vilniuje, yra išnuomojusi atsakovei UAB „Dalios grožio studija“. Pagal minėtos nuomos sutarties 2.1.4 punktą, atsakovė L. T. įsipareigojo perduoti atsakovei UAB „Dalios grožio studija“ patalpas su tinkamai funkcionuojančiomis priešgaisrinės apsaugos, šildymo, vandentiekio, nuotekų, elektros sistemomis ir užtikrinti šių sistemų efektyvų ir nepertraukiamą funkcionavimą. Savo ruožtu atsakovė UAB „Dalios grožio studija“ įsipareigojo patalpas naudoti savo ūkinės veiklos tikslams, griežtai besilaikant pastato architektūrinių ir inžinierinių eksploatacijos reikalavimų, priešgaisrinės apsaugos ir sanitarinių taisyklių (nuomos sutarties 2.2.2 punktas). UAB „Dalios grožio studija“ taip pat įsipareigojo pasibaigus nuomos terminui palikti patalpas tvarkingas, tos pačios būklės, kokios jos buvo sutarties galiojimo pradžioje, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą (nuomos sutarties 2.2.4 punktas). Dėl aplinkybės, kad nurodyta negyvenamąja patalpa apliejimo metu faktiškai naudojosi atsakovė UAB „Dalios grožio studija“ byloje ginčo nėra (CPK 180 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką žemiau esančio buto savininkas dėl jo buto užliejimo įrodinėdamas aukščiau esančio buto savininko neteisėtus veiksmus privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju tekėjo vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Todėl aplinkybės, kad vanduo tekėdamas iš aukščiau esančio buto užliejo žemiau esantį butą, nustatymo pakanka atsakovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017, 23 punktas).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, jog ieškovui priklausančio buto užpylimo židinys buvo ne viršuje esantis atsakovės L. T. butas, kuriame veikia atsakovės UAB „Dalios grožio salonas“, o kiti šaltiniai.

Ieškovas nurodo, kad jam priklausantis butas 2017 metų vasarą buvo užpiltas iš atsakovei L. T. priklausančių patalpų. Pažymi, kad apie užpylimo faktą jis sužinojo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovo teigimu, dėl buto užpylimo jis patyrė 7 871,49 Eur žalą. Žalos dydį ieškovas įrodinėja 2017 m. rugpjūčio 14 d. eksperto T. M. parengta žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 170814, kurioje nurodoma, kad remonto išlaidos su PVM siekia 5 132,49 Eur, 2017 m. rugpjūčio 17 d. pinigų priėmimo kvitu, kuriame nurodyta, kad ieškovas sumokėjo 200,00 Eur T. M. už ataskaitos parengimą, taip pat 2017 m. rugpjūčio 21 d. serviso aktu Nr. 0821-1, kuriame nurodoma rekuperatoriaus kaina 2 519,00 Eur, ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. E. M. išrašyta PVM sąskaita faktūra už diagnostiką, kurios suma – 50,00 Eur.

Bylos medžiaga patvirtinta, jog ieškovui priklausantis butas, esantis J. Jasinskio g. 7-33, Vilniuje 1956 m. statybos name, rūsyje, užpylimų turėjo ne vieną. Užpylimas, dėl kurio kilo ginčas šioje byloje, ieškovo buvo pastebėtas jo sūnui atvykus į butą 2017m. rugpjūčio 1d. Šis faktas buvo konstatuotas Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu Nr. V12-310639 (e. bylos 1t., b. l. 19). Nors jame nurodyta, jog butas buvo užpiltas iš virš jo esančio grožio salono užsikimšus kanalizacijai, o 2017-08-08 Statinio apžiūros akte Nr. DA111898, parengtame UAB „Naujamiesčio būstas“ buto užliejimo priežastimi įvardinta galimai blogai įrengta kanalizacijos sistema grožio salone, būtina remtis ir paties namo administratoriaus 2017-08-29 raštu Nr. NB-RS-17-0599, siųstu atsakovei L. T., kuriame teigiama, jog administratorius galimų avarijų kaltininkų ir už žalą atsakingų asmenų nenustatinėja, galimų avarijos priežasčių netiria (e. bylos 1t., b. l. 88). Iš to seka, jog aukščiau nurodyti aktai, kuriais ieškovas grindžia ieškinį, iš esmės tik patvirtina buto užpylimo faktą, bet ne židinio vietą. Be to, Statinio apžiūros akte pateiktos rekomendacijos patvirtina, jog ir UAB „Naujamiesčio būstas“ nustatė poreikį papildomai tirti nuotekų sistemas virš 33-o buto, apžiūrint jas su kamera, ir įpareigoti patalpas eksploatuojančius asmenis (grožio salonas) pašalinti defektus, užfiksuotus apžiūros su kamera metu, jei tai nėra bendro naudojimo inžinierinės sistemos (e. bylos 1t., b. l. 13).  

Byloje taip pat yra atlikta ekspertizė ieškovo buto užliejimo priežasčiai nustatyti. 2019 m. balandžio 11 d. ekspertizės akte teismo ekspertas D. K. nurodė, kad išardžius grindų konstrukcijas patalpoje adresu J. Jasinskio g. 7-4, Vilnius, 4 patalpoje, užfiksuotas neužkimštas akle nuotekų vamzdis, o pats vamzdis užkimštas įvairiomis priemaišomis, aiškiai matoma, kad pro neužkimštą vamzdį bėga vanduo / nuotekos į ieškovo butą. Taip pat nurodyta, kad namo adresu J. Jasinskio g. 7, Vilnius, bendri inžineriniai tinklai yra avarinės būklės ir juose yra nesandarumas, matyti drėgmė. Padaryta išvada, kad užpylimo židinys yra nesandarus kanalizacijos stovas bute J. Jasinskio g. 7-4, Vilnius.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas negali teisingumo funkcijos perduoti teismo ekspertams; ekspertizės išvada teismui nėra privaloma, turi būti vertinama visumos kitų bylos įrodymų kontekste. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančiu įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), t. y. eksperto išvada yra vertinama pagal tokias pat taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020). Spręsdami dėl teismo ekspertizės akto įrodomosios reikšmės, teismai turi vertinti ir jo atitiktį įstatyme įtvirtintiems turinio reikalavimams. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pateikti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnio 1 dalis). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, jog išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010, 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-403/2020, 32 p.).

Nagrinėjamu atveju į klausimą, ar ieškovui priklausantis butas buvo užpiltas iš bendrojo naudojimo patalpų ar bendrųjų inžinierinių tinklų, ekspertas atsakė, jog apžiūrėjus bendrus inžinierinius tinklus ir išardžius visų patalpų grindis nustatyta, kad bendri inžinieriniai tinklai yra avarinės būklės ir juose yra nesandarumas bei matyti drėgmė. Ar galėjo būti butas užpiltas iš bendrojo naudojimo patalpų ar bendrų inžinierinių tinklų, ekspertas neatsakė. Kad ieškovui priklausantis butas nebuvo užpiltas per namo sienoje esančias ventiliacines angas, ekspertas darė tik prielaidą. Iš atsakymo į 3 klausimą turinio matyti, kad ekspertas šios priežasties apskritai netyrė : nenurodė, kokiame aukštyje yra ventiliacinės angos; nevertino į bylą pateiktų įrodymų apie 2017 metais liepos mėnesį fiksuotas liūtis, iškritusio kritulių kiekio ir/ar vandens pakilimo lygio. Tokią prielaidą ekspertas darė, remdamasis tuo, kad jau nustatyta kita užpylimo priežastis – nesandarus nuotekų vamzdis J. Jasinskio g. 7 – 4 buto 4 ir 6 patalpose. Kaip ekspertas nustatė, kad butas negalėjo būti užpiltas gruntiniais vandenimis, ekspertizės akte taip pat nepaaiškinta (Ekspertizės akto 6 p.). Svarbu pažymėti, jog ekspertizė dėl 2017 m. liepos 31d. įvykio priežasčių nustatymo buvo atliekama 2019 m. sausio 4 d., todėl lieka neaišku, kodėl ir tyrimo metu, esant nesandariam kanalizacijos stovui, kaip teigia ekspertas, užpylimas nevyksta nuolat. Pats ekspertas įsitikino, kad ieškovas bute po užpylimo remonto darbus jau atliko, taigi, pašalino užpylimu padarytus defektus. Esant tokioms aplinkybėms ekspertas negalėjo atsakyti į 4-tą klausimą, ar eksperto T. M. parengtoje žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje nurodyti defektai atsirado dėl 2017m. vasarą fiksuoto užpylimo bute. Apibendrinant konstatuotina, jog ekspertizė atlikta paviršutiniškai, nesusipažinus su bylos medžiaga ir joje esančia informacija, ekspertizės akto tiriamoji dalis pažodžiui sutampa su ekspertizės išvadomis, todėl neaišku, kokiais tyrimo metodais buvo vadovautasi, kokia užpylimų lokacija, kuri šios kategorijos ginčuose yra labai svarbi. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog užpylimo būta didelio. T. M. pažeidimų aprašyme matyti, jog nuo vandens užliejimo nukentėjo virtuvės, svetainės, miegamojo sienos, lubos ir grindys, vonios pertvara, valgomojo zona, sienos prie laiptinės. Ekspertas akte nepasisakė, ar dėl neužkimšto akle nuotekų vamzdžio galėjo atsirasti tokio masto defektai ieškovo bute. Taip pat prie ekspertizės akto priedų prijungtas niekaip su tyrimo objektu nesusijęs UAB „Naujamiesčio būstas“ 2019-02-15 raštas Nr. NB-RS-19-1832, kuriame kalbama jau apie vėlesnį 2019-01-23 užpylimą bute Nr. 33, konstatuojant, jog vandens pratekėjimo iš namo bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos nebuvo nustatyta (Ekspertizės akto l. 42). Nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių eksperto išvadų patikimumu, sudaro pagrindą vertinti jas kritiškai, juolab kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai, tokių išvadų nepatvirtina arba jas paneigia apskritai.

Atsakovė UAB „Dalios grožio studija“ į bylą pateikė 2018 m. kovo 28 d. santechnikos specialisto V. S. išvadą, kurioje nurodyta, kad apžiūrėjęs santechnikos būklę grožio salono patalpose santechnikos specialistas konstatavo, kad vandentiekio vamzdynai ir kanalizacija veikia gerai, nėra jokių vandens pratekėjimo požymių, patalpoje, kurioje yra įrengta dušo kabina ir kriauklė, yra įrengta sandariai uždaroma kanalizacijos pravalymo anga, kuri yra priešingoje pusėje, nei dušas ir kriauklė. Santechnikos specialistas nurodė, kad nors UAB „Naujamiesčio būstas“ akte yra nurodoma, kad kanalizacija patalpose buvo pravalyta pro kriauklės sifoną, tai yra neįmanoma, taip pat pažymėjo, kad pratekėjimo po grindimis dėl kanalizacijos užsikimšimo negalėjo būti, nes vamzdynai yra sandarūs, todėl esant kamščiams nuotekos galėjo veržtis į dušo padėklą per nubėgimo angą. Jei vamzdynai būtų nesandarūs, po kamščių pravalymo pratekėjimas į rūsį nebūtų sustojęs. Taip pat išvadoje nurodyta, kad patalpoje grindys yra įrengtos iš laminato, kuris nėra atsparus pratekėjimui, todėl jeigu būtų buvęs ankstesnis pratekėjimas dėl dušo kabinos nesandarumo, grindys būtų pažeistos, o nagrinėjamu atveju taip nėra. Išvadoje taip pat nurodyta, kad įvertinęs visą turimą informaciją, santechnikos specialistas gali teigti, kad ieškovo butas buvo užpiltas dideliu kiekiu vandens. Toks kiekis galėjo atsirasti nuo didesnės vandentiekio avarijos arba nuo vandens skverbimosi iš išorės dėl didelio kritulių kiekio. Įvertinus tai, kad 2017 m. liepos 11, 13 ir 26 dienomis buvo didelės liūtys ir potvyniai, tikėtina, kad pakilus vandeniui įvyko tiesioginis pratekėjimas ortakiu į rekuperacinį įrenginį per labai arti žemės įrengtą ventiliacijos angą. Išorinė siena buvusi šlapia, matomi įmirkimo pėdsakai iš išorės, UAB „Naujamiesčio būstas“ akte yra užfiksuotas ieškovo buto sienos ir lubų sugadinimas ties išorine pastato siena, o grožio salono kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynas yra apie 4–5 metrus nutolęs nuo minėtos ieškovo buto išorinės sienos. Išvadoje taip pat nurodyta, kad nėra informacijos apie ieškovo bute įrengtą hidroizoliaciją, o nesant hidroizoliacijos lietaus ar gruntinis vanduo galėjo sunktis per pamatus ir skverbtis per išorę (e. bylos 1t., b. l. 159-161). Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma patvirtina, jog naktį iš liepos 11 į liepos 12d. per 12 val. iškrito 45 mm kritulių, liepos 24d. per 6 val. iškrito 16,4 mm kritulių, liepos 26d. per 3 val. iškrito 20,4 mm kritulių ir tai pavojingi meteorologiniai reiškiniai (e. bylos 1t., b. l. 145). Į bylą pateiktos namo nuotraukos patvirtina, jog ventiliacijos anga, per kurią galėjo skverbtis vanduo, kaip teigiama specialisto išvadoje, yra įrengta netoli žemės, o išorinė namo siena šlapia (e. bylos 1t., b. l. 117-125). Šią aplinkybę, kad ieškovo išorinė namo siena nuolat drėksta, patvirtina ir UAB „Naujamiesčio būstas“ 2018-06-19 Statinio apžiūros aktas, kurio 1.3 punkte nurodyta, jog cokolio tinkas vietomis nutrupėjęs, suskilinėjęs, atšokęs nuo pagrindo. Ant paviršiaus ties nuogrindomis auga samanos ir dumbliai (e. bylos 2t., b. l. 87-96). Be to, šiame akte konstatuota ir prasta lietaus kanalizacijos sistemos būklė, dėl kurios lietaus vanduo teka namo fasadu (3.3 p.). Taip pat vertintini ir liudytojos R. T. paaiškinimai, kuriais ji paliudijo, jog  po ekspertizės atlikimo 2019m. pavasarį  buvo pakeisti bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžiai, o jų keitimo išlaidos buvo paskirstytos visiems gyventojams. Jos teigimu, po to visi užpylimai liovėsi. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad pats ekspertas konstatavo bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų avarinę būklę ir jų nesandarumą, taigi, poreikis juos keisti buvo, ką ir patvirtino liudytoja. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių bendrojo naudojimo vamzdžių keitimą byloje nėra, tačiau šiuo atveju vertintinas ir trečiojo asmens UAB „Mano būstas Vilnius“ procesinis elgesys, kuriuo jis akivaizdžiai ignoravo teismo procesą, neteikdamas atsiliepimo į ieškinį, nedalyvaujamas teismo posėdžiuose bei nereaguodamas į teismo reikalavimus teikti jo žinioje esančią reikšmingą bylai informaciją. Liudytojos parodymai apie pakeistus avarinės būklės bendrojo naudojimo vamzdžius 2019 metais nebuvo paneigti, todėl teismo vertinimu nėra pagrindo šia aplinkybe nesiremti. 

         Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). 

Teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, jų visuma, šalių bei liudytojų paaiškinimais, sprendžia, jog nepakanka byloje duomenų konstatuoti, jog ieškovo buto užpylimas vyko iš viršuje esančio atsakovei L. T. priklausančio buto, todėl nėra pagrindo pasisakyti dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas.

  Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

            Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis).

 Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas atsakovų naudai, todėl ieškovui tenka pareiga atlyginti atsakovų patirtas išlaidas. Bylos duomenimis atsakovės UAB „Dalios grožio studija“ patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 3291,18 Eur (DOK-83525). Atsakovė L. T. pateikė duomenis dėl 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (e. bylos 1t., b. l. 162-167),    

           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

        Atsakovių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir neviršija anksčiau minėtų rekomendacinių dydžių, todėl iš ieškovo priteistina atsakovės UAB „Dalios grožio studija“ naudai 3291,18 Eur, o L. T. priteistina 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.  

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (13,88 Eur) viršija Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovo G. M. ieškinį atsakovėms L. T. ir UAB „Dalios grožio studija“ dėl nuostolių priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 3291,18 Eur (tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt vieną eurą, 18 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Dalios grožio studija“, į. k. 300651697, naudai.

Priteisti iš ieškovo G. M. a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,88 Eur (trylika eurų 88ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina valstybinei mokesčių inspekcijai, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius mokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas apeliaciniu skundu nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą. 

        Teisėja                                                                          Margarita Ambrazaitienė