Civilinė byla Nr. e3K-3-171-421/2024        

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00242-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.3.5; 3.4.2.8.2; 3.4.2.8.3; 3.5.2; 3.5.20.2; 3.5.20.4; 2.6.6.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 2 d.

Vilnius

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno (pranešėjas) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. U. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. U. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei Bankroto administratorių kompanijai ir J. Š. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Bikuvos prekyba“, T. U. (T. U.), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Makveža“, M. U. (M. U.), M. K. teisių perėmėjas D. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių turto pardavimo iš varžytynių akto nuginčijimo teisinius pagrindus, bankrutuojančio fizinio asmens turto pardavimo tvarką ir terminus, tokio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo ir keitimo tvarką, skolininko turto pardavimą jo pasiūlytam pirkėjui, įsiskolinimo už gyvenamojo namo renovaciją įtaką nustatant parduodamo bankrutuojančiam fiziniam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto kainą, naudojimosi bankrutuojančiam fiziniam asmeniui priklausančiu turtu, kuris yra bendras su kitais asmenimis, tvarkos nustatymą, teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose fizinio asmens bankroto procedūrų metu, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė teismo pripažinti neteisėtais atsakovės bankroto administratorės UAB Bankroto administratorių kompanijos (toliau – ir bankroto administratorė, administratorė) veiksmus ir pripažinti negaliojančiu 2022 m. liepos 14 d. varžytynių aktą Nr. 2, kuriuo buvo parduota 1/2 dalis 72,87 kv. m buto su rūsiu (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją natūra, pratęsti ieškovei terminą išpirkti 1/2 dalį šio buto su rūsiu 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

3.       Ieškovė nurodė, kad jos ir skolininko T. U. santuoka buvo nutraukta Utenos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu. Santuokos nutraukimo byloje ginčo butas tarp sutuoktinių padalytas po 1/2 dalį, administratorė skolininko 1/2 dalį buto pardavė varžytynėse. Ieškovės teigimu, pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo T. U. nurodė, kad sutinka su jam nuosavybės teise priklausančios 1/2 dalies buto pardavimu su sąlyga, jei ieškovė turės teisę išsipirkti butą už nustatytą kainą, kurią patvirtins kreditorių susirinkimas, o kreditorių susirinkimo protokolas bus oficialus dokumentas, kuris bus įteiktas šalims ir ieškovei. Ieškovės teigimu, visiems buvo aiški pinigų sumokėjimo data, t. y. iki 2023 m. gegužės 28 d., tai reiškė realią galimybę pasiskolinti lėšas iš artimųjų, imti kreditus iš kredito bendrovių, pirkti artimiesiems ir pan. Pagal teismo patvirtintą sutartį, ieškovė turėjo gauti oficialų raštą apie kreditorių nustatytą 1/2 dalies buto kainą (8295 Eur) ir tą kainą sumokėti iki 2023 m. gegužės 28 d.

4.       2022 m. balandžio 25 d. ieškovė gavo bankroto administratorės pasiūlymą įsigyti skolininko 1/2 dalį buto už pradinę 8295 Eur kainą. Laiške nebuvo nurodyta jokių apmokėjimo sąlygų, terminų, nurodyta, kad reikia iki 2022 m. gegužės 26 d. pranešti apie savo ketinimą įsigyti siūlomą turtą. 2022 m. gegužės 26 d. ieškovė atsakė bankroto administratorei el. laišku, kad daugiabutis namas, kuriame yra butas, renovuotas, o už jo renovaciją tuo metu dar reikėjo sumokėti 4272,49 Eur, todėl ieškovė paprašė administratorės sumažinti buto kainą iki 4000 Eur ir išdėstyti šią sumą iki bankroto procedūros pabaigos, t. y. iki 2023 m. gegužės 28 d. Atsakydama bankroto administratorė 2022 m. gegužės 27 d. laiške ieškovei nurodė, kad tokią kainą nustatė kreditorių susirinkimas, ir pareikalavo sumokėti visą kainą per 3 dienas, t. y. iki 2022 m. gegužės 30 d., tačiau kreditorių susirinkimo protokolo neatsiuntė. Ieškovė 2022 m. birželio 24 d. dar kartą kreipėsi į bankroto administratorę ir nurodė, kad neatsisako išsipirkti buto 1/2 dalies, tik prašė sumažinti jo kainą ir (ar) išdėstyti mokėjimo terminą. Atsakydama į tai, bankroto administratorė 2022 m. birželio 28 d. nurodė, kad visus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas. 2022 m. birželio 29 d. ieškovė atsakė į minėtą laišką, kad, turėdama lėšų, sumokėtų visą kainą iš karto, tačiau, nesant tokios galimybės, prašė išdėstyti mokėjimą dalimis. Taip pat prašė pateikti artimiausiam kreditorių susirinkimui prašymą dėl kainos išdėstymo ir informuoti, kada toks susirinkimas įvyks, tačiau jai atsakyta nebuvo.

5.       Ieškovė teigia, kad akivaizdu, jog ji norėjo įgyvendinti savo teisę įsigyti 1/2 dalį buto, tik prašė išdėstyti kainos mokėjimą iki bankroto pabaigos. Ieškovė mano, kad bankroto administratorė negalėjo parduoti 1/2 dalies buto nenustačiusi naudojimosi butu tvarkos. Be to, ieškovė nepasitikėjo administratore ir sekė varžytynes, skelbiamas skiltyje „Butai“. Jokių skelbimų apie parduodamą ginčo buto dalį nebuvo, tik ieškovė paskutinę varžytynių dieną pastebėjo, kad ginčo butas parduodamas 2022 m. liepos mėn. skiltyje „Pastatai“ už 13 350 Eur. Ieškovės nuomone, administratorė pardavė 1/2 dalį buto galimai pažįstamai atsakovei J. Š., nors pagal sutartį šią buto dalį pirmumo teise turėjo galimybę nusipirkti ieškovė iki 2023 m. gegužės 28 d. Ieškovė administratorei aiškiai išreiškė valią įsigyti buto dalį už tą kainą, kurią nustatė kreditorių susirinkimas, tik ieškovė iškėlė klausimą dėl esamos skolos už renovaciją ir šį klausimą norėjo išspręsti, iki sueinant terminui, kreditorių susirinkime. 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Utenos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nustatė, kad Utenos apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartimi T. U. buvo iškelta bankroto byla, 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens T. U. mokumo atkūrimo planas, kuriame nustatyta, kad jam priklausantį nekilnojamąjį turtą numatoma parduoti antraisiais bankrutavimo metais, pradedant 13 mėnesiu ir baigiant 24 mėnesiu; tai susiję su tuo, kad bankrutuojančio asmens sūnus ir buvusi sutuoktinė nori išpirkti jam priklausančio buto (duomenys neskelbtini), ir garažo dalis ir toliau gyventi šiame bute, taip pat naudotis garažu (Mokumo atkūrimo plano 4.2 punktas). Kreditorių susirinkimas 2022 m. balandžio 20 d. nutarė 1/2 dalį buto pardavinėti varžytynėse už pradinę 8295 Eur kainą (žingsnis – 50 Eur), leidžiant pirmumo tvarka iki varžytynių pradžios įsigyti šį turtą bendraturčiui ar T. U. nurodytam pirkėjui. Bankroto administratorė 2022 m. balandžio 25 d. pasiūlymu informavo T. U. bendraturtę ieškovę apie priimtus bankrutuojančio T. U. kreditorių susirinkimo nutarimus dėl nekilnojamųjų daiktų pardavimo iš varžytynių ir nustatytos jai pirmumo teisės, leidžiant pirmenybės tvarka iki varžytynių įsigyti turtą, ir paprašė pranešti administratorei iki 2022 m. gegužės 26 d., ar ieškovę domina pasiūlymas už nustatytą kainą įsigyti parduodamą turtą ar kurį nors vieną objektą. Ieškovė 2022 m. gegužės 26 d. elektroniniu laišku informavo bankroto administratorę, kad pusę garažo už nustatytą 300 Eur kainą nupirks jos sūnus, o 1/2 dalies buto pardavimo kaina – 8295 Eur – jai yra per didelė, nes butas yra renovuotame name, naujas savininkas turės dar papildomai grąžinti kreditą (iš viso 4272,49 Eur), todėl prašė sumažinti pradinę kainą iki 4000 Eur, nurodė, kad už tokią kainą sutiktų išpirkti pusę buto, atsiskaitytų iki T. U. bankroto pabaigos, mokėtų kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis. Atsakydama į šį ieškovės elektroninį laišką, bankroto administratorė 2022 m. gegužės 27 d. elektroniniu laišku informavo ją, kad kreditoriai yra nustatę parduodamo nekilnojamojo turto kainas, ieškovei suteikta teisė iki varžytynių išpirkti parduodamą turtą; jeigu ieškovė nusprendė turtą pirkti, turi pervesti nustatytas sumas į nurodomą sąskaitą banke iki 2022 m. gegužės 30 d. imtinai; nepervedus lėšų, bus laikoma, kad turtą įsigyti atsisakoma, ir bus skelbiamos varžytynės. Bankroto administratorė atsakė ir į kitus ieškovės elektroninius laiškus. Ieškovė pinigų nesumokėjo. 1/2 dalies buto varžytynės buvo paskelbtos 2022 m. birželio 2 d., varžytynių pabaiga – 2022 m. liepos 4 d. Varžytynių metu 1/2 dalis 72,87 kv. m buto (su rūsiu 2,39 kv. m) (duomenys neskelbtini) buvo parduota J. Š. (varžytynių aktas Nr. 2).

8.       Teismas konstatavo, kad ieškovė buvo informuota apie visas galimybes išpirkti 1/2 dalį buto bei kitą turtą.

9.       Teismas pripažino nepagrįstais ieškovės teiginius, kad bankroto administratorė 1/2 dalį buto galėjo parduoti tik po 24 bankroto procedūros mėnesio, t. y. po 2023 m. gegužės 28 d., ir nurodė, kad teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane turto realizavimas nustatytas pradedant 13 mėnesiu ir baigiant 24 mėnesiu. Tai, teismo vertinimu, reiškia, kad 24 mėnesį turtas turėjo būti baigtas pardavinėti, o ne pradėta jo pardavimo procedūra. Teismas konstatavo, kad bankroto administratorė tinkamai vykdė teismo nutartimi patvirtintą bankrutuojančio asmens T. U. mokumo atkūrimo planą, turto pardavimas buvo vykdomas pagal mokumo atkūrimo plane nurodytus terminus ir kreditorių susirinkimo sprendimus. Kreditorių susirinkimas jau buvo priėmęs sprendimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos. Ieškovei nepasinaudojus kreditorių susirinkimo sprendimu suteikti jai pirmenybę įsigyti turto dalį ir iki varžytynių nesumokėjus į bankroto administratorės nurodytą sąskaitą 8295 Eur kainos, o T. U. nepasiūlius kito pirkėjo, nors šiems veiksmams atlikti jie turėjo 12 mėnesių, bankroto administratorė negalėjo ir neturėjo pagrindo stabdyti ar atšaukti varžytynių.

10.       Ieškovės argumento, kad varžytynėse buvo parduota 1/2 dalis buto su rūsiu, nenustačius naudojimosi turtu tvarkos, teismas nepripažino pagrindu pripažinti varžytynes negaliojančiomis, nurodęs, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnis). Teismas taip pat pažymėjo, kad, Utenos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu nutraukiant T. U. ir R. U. santuoką, butas pasidalytas po 1/2 dalį ir bankroto administratorei nebuvo pareigos dar kartą kreiptis į teismą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, nes bendrosios nuosavybės dalis, priklausanti kiekvienam iš jų, buvo nustatyta.

11.       Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta aplinkybė, kad varžytynes laimėjusi J. Š. yra galimai pažįstama su bankroto administratore, nesusijusi su nemokumo administratorės pareigomis, kompetencija ar kokiais nors bankroto procedūrų pažeidimais ir neturi teisinės reikšmės, nes socialiniame tinkle „Facebook“ pirkėja paliko tik trumpą komentarą prie bankroto administratoriaus Ž. B. nuotraukos, o kitų jų pažinties ir kokių nors santykių įrodymų nėra.

12.       Utenos apylinkės teismas 2023 m. spalio 3 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovei J. Š. 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

13.       Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2024 m. vasario 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Utenos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. 

14.       Kolegija nurodė, kad iš T. U. bankroto bylos duomenų matyti, jog mokumo atkūrimo plano patvirtinimo procesas bankroto byloje buvo užsitęsęs, kadangi tiek administratorė, tiek didžioji dalis kreditorių nesutiko su bankrutuojančio asmens pirminiame plane pateiktu siūlymu turtą pardavinėti tik nuo 24 mėnesio, baigiant 36 mėnesiu. Kreditoriai siekė turtą parduoti tik patvirtinus planą, tačiau galiausiai 2021 m. gegužės 26 d. kreditorių susirinkime nuspręsta pritarti bankrutuojančio asmens patikslintam siūlymui turtą pradėti pardavinėti nuo 13 bankroto mėnesio, bet ne ilgiau kaip iki 24 mėnesio.

15.       Tvirtinant T. U. mokumo atkūrimo planą, buvo nurodyta, kad jo turto pardavimas prasidės antraisiais bankrutavimo metais, nuo 13 bankroto mėnesio. Mokumo atkūrimo plane nėra nurodyta, nuo kada turi būti pradedamas skaičiuoti bankroto mėnesių terminas – ar nuo nutarties iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, ar įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą. Nepaisant to, bankroto administratorė, vykdydama kreditorių 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą, negali būti laikoma pažeidusia mokumo atkūrimo planą, kadangi turtas – ginčo butas – iš varžytynių parduotas tik 2022 m. liepos 4 d., t. y. 24-ą mėnesį po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, arba 13-ą mėnesį po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

16.       Nors ieškovė teigia, kad bankroto administratorė turėjo suteikti jai daugiau laiko kreditorių nustatytai turtui pirkti reikiamai sumai surinkti, tačiau bankroto administratorės procesiniuose dokumentuose teisingai pažymima, kad ieškovei, siekiančiai išsipirkti ginčo buto dalį, jau 2021 m. gegužės 28 d. turėjo būti žinoma apie preliminarius ginčo turto pardavimo terminus, t. y. ieškovė realiai turėjo vienus metus pasiruošti ginčo dalies buto pirkimui, o gavusi 2022 m. balandžio 25 d. bankroto administratorės pasiūlymą pirmenybės teise įsigyti turtą, delsė ir iki paskutinės administratorės nustatyto termino dienos (per 1 mėnesį) nesikreipė su savo pasiūlymais nei į kreditorius, nei į administratorę. Aplinkybė, kad ieškovė nurodo kitaip supratusi mokumo atkūrimo plane nurodytus terminus, kad manė, jog buvusio sutuoktinio turtas nebus parduotas iki 24 bankroto mėnesio, nėra teisiškai reikšminga, kadangi mokumo atkūrimo planas buvo aiškus ir suprantamas, o kreditorių siekis T. U. bankroto procese buvo žinomas – turtą parduoti kuo greičiau. Nors ieškovė teigė, kad ji iš esmės neatsisakė pirkti buto, tik nesutiko su kreditorių nustatyta per didele kaina (8295 Eur), aplinkybę, kad ši pasiūlyta kaina nebuvo neproporcingai didelė, patvirtina tiek mokumo atkūrimo plane nurodyta turto kaina (11 000 Eur), tiek įvykusių varžytynių metu pasiūlyta didžiausia kaina už turtą – 13 350 Eur. Ieškovė bankroto administratorei 2022 m. gegužės 26 d. rašytame elektroniniame laiške aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog kreditorių nustatyta kaina jai per didelė, prašo kainą sumažinti iki 4000 Eur, nurodo, kad tik už tokią kainą sutiktų pirkti dalį buto.

17.       Bankroto administratorė, 2022 m. balandžio 25 d. pasiūliusi ieškovei pirkti buto dalį už kreditorių nustatytą kainą, gavusi ieškovės 2022 m. gegužės 26 d. elektroninį raštą su nesutikimu dėl turto kainos, 2022 m. gegužės 27 d. pasiūlė ieškovei iki 2022 m. gegužės 30 d. sumokėti kreditorių nustatytą sumą, nurodė, kad priešingu atveju bus skelbiamos turto varžytynės. Parduodamo turto kainą nustato bankrutuojančio fizinio asmens kreditoriai (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 27 straipsnio 1 dalis), todėl bankroto administratorė, gavusi bendraturtės atsisakymą pirkti turtą už kreditorių nustatytą kainą, nesulaukusi iki nurodyto termino iš ieškovės 8295 Eur už turtą, pagrįstai ir teisėtai paskelbė ginčo turto varžytynes, o, joms įvykus, turtas buvo teisėtai parduotas didžiausią kainą pasiūliusiam varžytynių dalyviui.

18.       Kolegija taip pat pažymėjo, kad, tvirtinant T. U. mokumo atkūrimo planą, buvo nurodytas tik turto pardavimo eiliškumas bei terminai, jokie šalis siejantys susitarimai dėl turto pardavimo būtent ieškovei fizinio asmens bankroto byloje nebuvo sudaryti, todėl ieškovės argumentus dėl sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo pripažino nepagrįstais. Kreditorių 2022 m. balandžio 20 d. susirinkimo protokolu ieškovei leista turtą įsigyti pirmenybės teise iki varžytynių pradžios, įvykdžius esminę sąlygą – iki varžytynių paskelbimo sumokėjus ne mažesnę nei pradinę turto kainą, kaip to reikalauja FABĮ 27 straipsnio 4 dalis, tačiau šių reikalavimų ieškovė neįvykdė.

19.       Kolegija taip pat pažymėjo, kad ieškovė nėra bankrutuojančio T. U. kreditorė, jos reikalavimas patvirtinti kreditoriaus reikalavimą fizinio asmens bankroto byloje buvo atmestas įsiteisėjusia Utenos apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi, todėl ieškovės argumentus dėl jos pažeistų teisių, nedalyvaujant kreditorių susirinkime FABĮ 25 straipsnio 5 dalies pagrindu, pripažino nepagrįstais.

20.       Nors, ieškovės teigimu, kreditorių susirinkimas, vadovaudamasis FABĮ 27 straipsnio 1 dalimi, turėjo teisę spręsti dėl kainos mažinimo, atsižvelgęs į ieškovės argumentus dėl įmokų likučio už renovaciją, tačiau pradinė turto pardavimo kaina buvo patvirtinta 2022 m. balandžio 20 d. kreditorių sprendimu, o šis nebuvo apskųstas, todėl bankroto administratorė privalėjo juo vadovautis (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 10 punktas) ir, jį vykdydama, pasiūlyti ieškovei pirkti ginčo buto dalį už kreditorių nustatytą kainą.

21.       FABĮ 27 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu fiziniam asmeniui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, bankroto administratorius pasiūlo fiziniam asmeniui, o reikiamais atvejais – ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl fizinio asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo; teismas kartu turi nustatyti naudojimosi fiziniam asmeniui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kai parduodamas keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau ne visiems bendraturčiams iškelta bankroto byla ir antstolis išieškojimą iš bendraturčių, kuriems nėra iškelta bankroto byla, yra nukreipęs į šį turtą, teismas bendraturčio ar kreditoriaus prašymu, gavęs visų bendraturčių sutikimą, gali leisti bankroto administratoriui arba antstoliui parduoti visą turtą, jeigu toks turto pardavimas tikėtinai leistų už jį gauti didesnę kainą negu turto pardavimas dalimis. Už turtą gautos lėšos paskirstomos proporcingai pagal bendraturčiams priklausančias turto dalis. Teismas konstatavo, kad nė viena iš šių teisės normų netaikytina, kadangi ieškovės ir bankrutuojančio asmens turto dalys nustatytos teismo sprendimu nutraukiant jų santuoką, o byloje nėra duomenų, kad antstoliai atlieka išieškojimą iš ieškovės turto, esančio bendrąja nuosavybe su bankrutuojančiu fiziniu asmeniu.

22.       Kolegija taip pat pažymėjo, kad ieškovės argumentai dėl bankroto administratorės šališkumo jau įvertinti ir atmesti įsiteisėjusia Utenos apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-732-420/2023, todėl dėl jų nepasisako.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo

23.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir pripažinti ginčijamą varžytynių aktą negaliojančiu, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Byloje kilo ginčas, kada administratorė turėjo teisę skelbti varžytynes: ar antrų bankroto metų pradžioje ar pabaigoje, ar ieškovei atsisakius pirkti turtą. Jei bankroto administratorė norėjo keisti buto pardavimo terminus, tai turėjo kreiptis į teismą dėl termino pakeitimo. Ieškovės nuomone, byloje taikytinas FABĮ, kuriame įtvirtintos specialiosios teisės normos, o ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK). Tai jei teismas patvirtino kreditorių susirinkimo protokolą ir jame esantį buto pardavimo planą, šis planas turi būti vykdomas, o ne remiamasi bendrosiomis teisės normomis. 

23.2.                      Kreditorių susirinkime vienbalsiai buvo nuspręsta, kad 1/2 dalis buto pirmumo teise bus parduota ieškovei, kuri šią buto dalį nupirks per antrus bankroto metus arba nuo 2022 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. gegužės 28 d. Šį kreditorių susirinkimo protokolą patvirtino Utenos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi byloje Nr. e2FB-16-420/2021, šios nutarties niekas neapskundė. FABĮ 8 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Taigi administratorė, norėdama keisti teismo nutartimi patvirtintą planą ir nustatytus terminus, privalėjo kreiptis į teismą dėl termino pakeitimo. Bankroto administratorė, kvestionuodama teismo sprendimą, vienašališkai nusprendė, kad 1/2 dalies turto pardavimo galutinė data – antrų bankroto metų pirmas mėnuo, nors kreditoriai sutarė, kad pardavimo terminas nuo antrų metų pirmo mėnesio tik pradedamas skaičiuoti. Antrų bankroto metų trečią dieną bankroto administratorė slapta paskelbė varžytynes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybės, ištirtos teismo išnagrinėtoje byloje, negali būti iš naujo tiriamos ir vertinamos kitaip (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-655-706/2015). Bankroto administratorė paskelbė varžytynes nepranešusi suinteresuotam asmeniui, kuris turėjo pirmumo teisę pirkti turtą pagal įsiteisėjusią teismo nutartį.

23.3.                      Dėl CK 1.67 straipsnio pažeidimo ieškovė nurodo, kad byloje kilo ginčas, nuo kada iki kada turėjo būti paskelbtos 1/2 dalies buto varžytynės. Kreditorių susirinkimas vienbalsiai nusprendė ir teismas tai patvirtino, kad šis turtas bus parduodamas antrais bankroto metais, arba nuo 13 mėnesio – 2022 m. gegužės 29 d. iki 24 mėnesio – 2023 m. gegužės 28 d., nebent ieškovė būtų atsisakiusi pirmumo teisės. Ieškovė sutiko pirkti dalį buto. Kreditoriai susirinkimo protokolu patvirtino, kad jie lėšas iš parduoto bankrutuojančio asmens turto gaus iki 2023 m. gegužės 28 d. Remiantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, bankroto administratorė privalėjo suteikti protingą terminą pirmumo teisę turinčiai ieškovei pasinaudoti šia teise. Protingas terminas gali būti, pvz., 6 arba 9 mėnesiai, per kuriuos ieškovės artimieji pasirūpintų kreditu ir pan.

23.4.                      Ieškovės procesinė padėtis jos buvusio sutuoktinio asmens bankroto byloje – suinteresuotas asmuo, bet jai nebuvo įteikta teismo nutartis su kreditorių susirinkimo protokolu, kuria patvirtintas nekilnojamojo turto, taip pat – ir 1/2 dalies buto, pardavimo kaina ir terminai. CPK 279 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Ieškovė nebuvo prisijungusi prie EPP sistemos, todėl jai turėjo būti įteikti visi procesiniai dokumentai popierine forma, bet tai nebuvo padaryta. Ieškovė nėra gavusi kvietimų į teismo posėdžius. Ieškovei nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, todėl ji neturėjo galimybės apskųsti teismo procesinius sprendimus, teikti prašymus ir kelti klausimus, išreikšti poziciją, valią ir pan. Bankroto administratorės laiškai, o ne oficialūs pranešimai ieškovei, kitiems asmenims sukėlė nepasitikėjimą, užkirto galimybę apskųsti veiksmus, sprendimus ir pan. Ieškovė turėjo galimybę skųsti tik el. laiškus, į kuriuos administratorė ilgainiui nebeatsakė.

23.5.                      2022 m. birželio 2 d. administratorė paskelbė varžytynes, bet apie tai neinformavo nei bankrutuojančio asmens, nei ieškovės, nors nuo 2022 m. birželio 28 d. iki 2022 m. liepos 4 d. susirašinėjo su ieškove. Administratorė sąmoningai painiojo situaciją, t. y. varžytynes paskelbė ne skiltyje „Butai“, o „Pastatai“; nors ginčo buto plotas – 72,87 kv. m, tačiau skelbime bendras plotas nurodytas 1378,02 kv. m; ginčo buto pardavimo kaina – 8295 Eur, tačiau skelbime nurodoma 329 000 Eur; nenurodytas įsiskolinimas už namo renovaciją. Tokiu skelbimu administratorė apribojo galimybę visiems asmenims įsigyti ginčo turtą. Varžytynėse ginčo buto dalį nupirko J. Š., kuri galimai pažįstama su administratoriumi, tą patvirtina socialiniame tinkle „Facebook“ vykęs susirašinėjimas. Administratorė yra lojali tik ją paskyrusiai kreditorei UAB „Bikuvos prekyba“ (bankrutuojantis asmuo turėjo žemės sklypą, šį nupirko UAB „Bikuvos prekyba“ taip pat anksčiau, nei nustatyta kreditorių susirinkime; žemės sklypas vertingas, netoli Vilniaus, plotas virš 10 ha).

23.6.                      Teismai neatsižvelgė į teismų praktiką, pagal kurią asmenų įsiskolinimas (mokėjimas) už renovaciją fizinio asmens bankroto byloje yra paskola, kai paskolą už renovaciją suteikęs kreditorius įtraukiamas į kreditorių sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-219/2020). Namas, kuriame yra ginčo butas, yra renovuotas, paskolos varžytynių dieną liko neišmokėta 4272,49 Eur už 1/2 dalį buto. Taigi, galutinė 1/2 dalies buto kaina – 12 567 Eur, ji smarkiai viršija sutartą ir teismo patvirtintą kainą. Kreditorių susitarime skola už renovaciją nebuvo aptarta, apie tai nėra nurodoma kreditorių susirinkimo protokole, teismo nutartyje, varžytynių skelbime. Taigi, liko neišspręsta, ar 1/2 dalies buto kainą sudaro 12 567 Eur (su kreditu) ar 8295 Eur (be kredito). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-611/2021 išaiškinta, kad buto ar kilų patalpų daugiabučiame name savininkas vykdo šiose normose nurodomas prievoles, susidariusias tuo metu, kai buvo buto ar kitų patalpų savininkas, ir šios prievolės nėra perduodamos, nebent buto ar kilų patalpų perleidimo sutartyje yra susitarta kitaip. Įstatymas turto pardavimo kainą leido mažinti, pvz., esant skolai už renovaciją. Taigi, ieškovė pagrįstai kėlė klausimą, kuris turėjo būti svarstomas kreditorių susirinkime, tai yra nurodyta ir teismo nutartyje (FABĮ 27 straipsnio 1 dalis).

23.7.                      Pagal FABĮ 25, 27 straipsnius, kreditorių susirinkimuose turi teisę dalyvauti kreditoriai arba jų įgalioti atstovai, fizinis asmuo, jo sutuoktinis ar sugyventinis arba jų įgalioti atstovai ir bankroto administratorius. Teisę balsuoti kreditorių susirinkimuose turi tik kreditoriai, jie balsuoja atvirai. Taigi ieškovei apie šį susirinkimą turėjo būti pranešta, ji turėjo teisę dalyvauti šiame susirinkime, nes ji buvo suinteresuotas asmuo, kuris pagal teismo patvirtintą kreditorių susirinkimo protokolą turi pirmumo teisę įsigyti šį turtą, buto pardavimo teisinės pasekmės kyla tik jai. Tačiau ieškovei nebuvo pranešta apie susirinkimą, nebuvo jos prašymu sušauktas kreditorių susirinkimas dėl administratorės neišspręsto klausimo dėl renovacijos, kainos ir termino.

23.8.                      Ieškovės ir bankrutuojančio asmens santuokos nutraukimo byloje ginčo butas buvo padalytas jiems po 1/2 dalį, tačiau naudojimosi butu tvarka nebuvo nustatyta (FABĮ 27 straipsnio 7 dalis). Dėl to administratorė privalėjo kreiptis į teismą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo arba bent pasiūlyti taikiai nustatyti šią tvarką, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismai nepagrįstai pripažino, kad idealioji nuosavybės dalis yra tas pats kaip naudojimosi tvarka.

23.9.                      Administratorė nepasiūlė parduoti buto kaip vientiso turtinio vieneto, nors turėjo tai padaryti pagal FABĮ 27 straipsnio 8 dalį.

23.10.                      Teismo sprendimas prieštarauja teismų praktikai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l69-1075/2019; 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021). Tokiu reglamentavimu yra užtikrinama ir išieškotojo interesų apsauga, kai turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui (CPK 704 straipsnio 1, 2 dalys). Paprastai toks turto pardavimo būdas apsaugo ir jį įsigijusį asmenį nuo ginčų dėl skolininko ir jo šeimos narių išsikėlimo, kilnojamojo daikto paėmimo ir pan. Priešingas CPK 704 straipsnio aiškinimas paneigtų turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui prioritetą. CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta skolininko teisė susirasti turto pirkėją iki varžytynių turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų skolininko ir kreditoriaus turtinių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2014). Priverstinio turto pardavimo vykdant teismo sprendimą procese turi būti užtikrinta viešųjų ir privačių vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyra. Viešieji interesai: įstatymų tinkamas vykdymas, vykdymo proceso skaidrumas, skolininko ir kreditoriaus teisėtų interesų apsauga, vykdymo proceso metu susiformavusių teisinių santykių stabilumas, teisėtų lūkesčių apsauga. Be nurodytų interesų, vykdymo proceso dalyviai turi privačius interesus: skolininko – gauti kuo didesnę kainą už savo turtą, kreditoriaus – užtikrinti jo reikalavimo patenkinimą; kitų dalyvių – įsigyti varžytynėse parduodamą daiktą už priimtiną kainą, užtikrinti įgytų teisių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020). Toks normų, reglamentuojančių parduodamo areštuoto turto kainos skolininko pasiūlytam pirkėjui nustatymą, aiškinimas atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką priverstinio vykdymo procese, kuriame pripažįstama, kad skolininkui turi būti suteikta galimybė parduoti turtą už atitinkančią to turto rinkos vertę kainą (EŽTT 2007 m. liepos 10 d. sprendimas byloje Kanala prieš Slovakiją, peticijos Nr. 57239/00). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikyti asmenį suinteresuotu asmeniu vykdymo procese CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme ar ne, kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti sprendimą vykdantis antstolis, įvertindamas tokiam asmeniui vykdymo veiksmais sukeliamas pasekmes. Suinteresuoto asmens teisių turinys yra siauresnis nei išieškotojo ir skolininko, nes jis yra daugiau vykdymo proceso aktyvus stebėtojas nei realiai jame tam tikrus veiksmus galintis atlikti asmuo. Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens statusą, teisės, kurias turi tiek išieškotojas, tiek skolininkas, tokios kaip teisė susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, apskųsti antstolio veiksmus, turi būti suteiktos ir suinteresuotam asmeniui vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2021).

23.11.                      Fizinio asmens bankroto bylose esminis dėmesys skiriamas siekiančio bankrutuoti asmens sąžiningumui nustatyti. T. U. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad sutinka su jam nuosavybės teise priklausančios 1/2 dalies buto pardavimu, nors tai paskutinis gyvenamasis būstas, su sąlyga, kad jo buvusi sutuoktinė, jo sūnaus motina, turės teisę išsipirkti buto dalį už nustatytą kainą per 13–24 bankroto procedūros mėnesius. Teismas patvirtino kreditorių pareiškimą, o tai ir dalyvavusių proceso šalių susitarimas, turintis įstatymo galią. CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad turto pardavimo iš varžytynių aktą suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu turto pardavimas iš varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

23.12.                      Ieškovė sumokėjo per daug žyminio mokesčio, bet teismai permokos negrąžino.

24.       Trečiasis asmuo T. U. pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo prašo ieškovės kasacinį skundą tenkinti.

25.       Atsakovė J. Š. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

25.1.                      Teismai nurodė, kad bankroto administratorė, vykdydama varžytynes, nepažeidė CPK bei FABĮ nuostatų, mokumo atkūrimo plano, patvirtinto Utenos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-16-420/2021. Turto pardavimas bankroto byloje pradedamas įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti mokumo atkūrimo planą. Tvirtinant T. U. mokumo atkūrimo planą nurodyta, kad jo turto pardavimas prasidės antraisiais bankrutavimo metais nuo 13 bankroto mėnesio. Ginčo buto dalis iš varžytynių parduota 2022 m. liepos 4 d., t. y. 24-ą mėnesį po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, arba 13-ą mėnesį po mokumo plano patvirtinimo. Teismai laikė, kad bankroto administratorė tinkamai vykdė teismo nutartimi patvirtintą bankrutuojančio asmens T. U. mokumo atkūrimo planą, turto pardavimas buvo vykdomas pagal mokumo atkūrimo plane nurodytus terminus ir kreditorių susirinkimo sprendimus. Ieškovė nepagrindžia, kuo pasireiškė bendrųjų ir specialiųjų normų, konkurencijos taisyklių bei FABĮ 8 straipsnio 10, 13 dalių netinkamas aiškinimas ir taikymas.

25.2.                      Ieškovei apie teismo nutartį ir susirinkimo protokolą buvo pranešta, tą ji nurodo ne tik atsakyme bankroto administratorei, bet ir procesiniuose dokumentuose, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir šių aplinkybių įrodinėti nebereikia (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė apie kreditorių susirinkimo sprendimą ir pirmenybės teisę buvo detaliai informuota atsakovės bankroto administratorės 2022 m. balandžio 25 d. pasiūlymu, o kreditorių susirinkimo protokolo ieškovei nebuvo privaloma pateikti – ieškovės nėra kreditorių sąraše, jos reikalavimas patvirtinti kreditoriaus reikalavimą fizinio asmens bankroto byloje buvo atmestas įsiteisėjusia Utenos apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi, kurios ji neskundė (CPK 18 straipsnis), todėl nei CPK 279 straipsnio 5 dalies, nei FABĮ nuostatos nebuvo pažeistos. 

25.3.                      Ieškovė aiškiai buvo išreiškusi savo valią įgyti 1/2 dalį buto, bet dėl per didelės kainos atsisakė ją pirkti, ir šių aplinkybių (ar oficialaus pasiūlymo) įrodinėti nebereikia, nes ieškovė patvirtina šias aplinkybes bei jomis remiasi (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš ieškovės pateikto susirašinėjimo su bankroto administratore matyti, jog ieškovei buvo sudarytos sąlygos pasinaudoti pirmenybės teise išpirkti 1/2 dalį buto kreditorių susirinkimo nustatyta pradine kaina, šiai teisei įgyvendinti buvo nurodytas vieno mėnesio terminas, tai atitinka CK 4.79 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Tačiau ieškovė nepareiškė noro išpirkti 1/2 dalį buto už kreditorių susirinkimo nustatytą kainą, prašė kainą sumažinti, iki varžytynių paskelbimo dienos į depozitinę sąskaitą neįmokėjo pinigų sumos, ne mažesnės už pradinę varžytynėse parduoti numatomo turto pardavimo kainą, kaip nustatyta FABĮ 27 straipsnio 4 dalyje.

25.4.                      FABĮ 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimuose turi teisę dalyvauti kreditoriai arba jų įgalioti atstovai, fizinis asmuo, jo sutuoktinis ar sugyventinis arba jų įgalioti atstovai ir bankroto administratorius, o ieškovė nėra nė vienas iš nurodytų asmenų.

25.5.                      Atsakovė J. Š. yra nurodžiusi, kad ji nėra pažįstama su bankroto administratore, o teismas dėl šių teiginių yra pasisakęs, jog tai neturi teisinės reikšmės, nes, nesant įrodymų, pagrindžiančių pažintį ar kokius nors santykius, tai nėra susiję su įstatymo nustatytomis administratoriaus pareigomis, kompetencija. Teismai nenustatė bankroto procedūrų pažeidimų, juo labiau esminių, kurie trukdytų bankroto procesui ar pažeistų ieškovės teises ar teisėtus interesus.

25.6.                      Nei bankroto administratorė, nei kreditorių susirinkimas neprivalėjo aiškintis dėl gyvenamojo namo, kuriame yra ginčo butas, renovacijos ir paskolų grąžinimo. Pagal kasacinio teismo praktiką, tokia prievolė visa apimtimi tenkinama bankrutuojančio fizinio asmens bankroto procese, o naujajam buto ar kitų patalpų įgijėjui, šias patalpas įgijusiam fizinio asmens bankroto procese, ši prievolė nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-611/2021).

25.7.                      Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog mokumo atkūrimo planas dėl turto pardavimo terminų nebuvo pažeistas, nes pagal šį planą buvo nurodyta, kad jo turto pardavimas prasidės antraisiais bankrutavimo metais nuo 13 bankroto mėnesio; šias aplinkybes teismas jau nagrinėjo spręsdamas trečiojo asmens T. U. prašymą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo ir priėjo prie išvados, kad bankroto administratorė vykdo FABĮ nustatytas pareigas nešališkai ir objektyviai, atstovauja tiek skolininkui, tiek visiems kreditoriams (Utenos apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2FB-732-420/2023; Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-287-589/2023).

25.8.                      Remiantis FABĮ 27 straipsnio 7 dalimi, bankroto administratorius inicijuoja kreipimąsi į teismą tik tuo atveju, kai bankrutuojančiam fiziniam asmeniui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta. Nagrinėjamu atveju buto dalys buvo nustatytos trečiojo asmens T. U. ir ieškovės skyrybų byloje, Utenos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu nutraukiant jų santuoką; pareiškėjai butą pasidalijo po 1/2 dalį, todėl bankroto administratorei nebuvo pagrindo inicijuoti kreipimąsi į teismą dėl šio turto dalių ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Naudojimosi tvarka gali būti nustatyta bet kada vėliau (CK 4.75, 4.81 straipsniai).

25.9.                      Pagal FABĮ 27 straipsnio 8 dalį, teismas bendraturčio ar kreditoriaus prašymu, gavęs visų bendraturčių sutikimą, gali leisti bankroto administratoriui arba antstoliui parduoti visą turtą, jeigu toks turto pardavimas tikėtinai leistų už jį gauti didesnę kainą negu turto pardavimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2020), bet tokio prašymo šioje byloje nebuvo.

25.10.                      Kasaciniame skunde ieškovė remiasi kasacinio teismo bei EŽTT praktika, susijusia su vykdymo procesu, taip pat civilinio proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis vykdymo procesą, tačiau šie argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl varžytynių, vykdytų fizinio asmens bankroto byloje.

26.       Trečiasis asmuo UAB „Bikuvos prekyba“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

26.1.                      Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bankroto administratorė tinkamai atliko jai priskirtas pareigas, paskelbdama ginčo turto varžytynes, nepažeidė nei FABĮ nuostatų, nei kreditorių patvirtinto mokumo atkūrimo plano. Apeliacinės instancijos teismas detaliai ir aiškiai ginčijamoje nutartyje išdėstė ir tinkamai pagrindė savo poziciją, jog T. U. mokumo atkūrimo planas dėl turto pardavimo terminų nebuvo pažeistas, nes pagal šį planą buvo nurodyta, kad jo turto pardavimas prasidės antraisiais bankrutavimo metais, nuo 13 bankroto mėnesio, o ginčo buto dalis iš varžytynių parduota tik 2022 m. liepos 4 d., t. y. 24-ą mėnesį po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, arba 13-ą mėnesį po mokumo plano patvirtinimo.

26.2.                      Ieškovė nėra bankrutuojančio T. U. kreditorė, jos reikalavimas patvirtinti kreditoriaus reikalavimą fizinio asmens bankroto byloje buvo atmestas įsiteisėjusia Utenos apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi. Apie kreditorių susirinkimo sprendimą ir pirmenybės teisę ieškovė buvo tinkamai informuota administratorės 2022 m. balandžio 25 d. pasiūlymu. Kreditorių susirinkimo protokolo jai nebuvo privaloma pateikti, nes ji nėra T. U. kreditorė, be to, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė prašė administratorės pateikti jai protokolo kopiją. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas taip pat neprivalėjo pateikti ieškovei kreditorių susirinkimo protokolo, nes tokia pareiga nenustatyta FABĮ.

26.3.                      Nors ieškovė teigia, kad jai turėjo būti pranešta apie 2022 m. balandžio 20 d. kreditorių susirinkimą, ir mano, kad ji turėjo jame dalyvauti, tačiau ji nėra nei T. U. kreditorė, nei jo sutuoktinė ar sugyventinė (FABĮ 25 straipsnio 5 dalis). Pagal FABĮ 25 straipsnio 4 dalį, kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 proc. teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, turi teisę pateikti prašymą bankroto administratoriui dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo. Ieškovė, nebūdama kreditorė, tokios teisės neturi.

26.4.                      Dalį buto ieškovė atsisakė pirkti pirmumo teise dėl per didelės kreditorių susirinkimo nustatytos pirminės kainos, o tai nėra susiję su vėliau įvykusiomis varžytynėmis. Tiek dalis buto, tiek bankrutuojančiam asmeniui priklausantis žemės sklypas buvo parduoti varžytynėse didžiausią kainą pasiūliusiems varžytynių dalyviams. Teigti, jog administratorė galėjo padaryti įtaką varžytynių eigai, nėra pagrindo, nes ne ji veda varžytynes (FABĮ 27 straipsnio 2 dalis). Niekas iš suinteresuotų asmenų bankroto byloje (nei skolininkas, nei kreditoriai, nei varžytynių dalyviai) neskundė ir neginčijo varžytynių, bankrutuojantis asmuo T. U. taip pat nepasiūlė jokių jam priklausančio nurodyto nekilnojamojo turto pirkėjų, nors tokią teisę turėjo (FABĮ 27 straipsnio 4 dalis). Ieškovės teiginiai, jog bankrutuojančio asmens turtas buvo parduotas saviems asmenims, yra nepagrįsti.

26.5.                      Nei administratorė, nei bankrutuojančio asmens T. U. kreditorių susirinkimas neprivalėjo aiškintis dėl gyvenamojo namo, kuriame yra ginčo butas, renovacijos ir butų bei kitų patalpų savininkams suteiktų paskolų grąžinimo. Pagal kasacinio teismo praktiką, prievolė grąžinti kreditą už renovaciją naujajam buto įgijėjui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-611/2021).

26.6.                      Mokumo atkūrimo plane nebuvo nurodyta, kad 1/2 dalis buto pirmumo teise bus parduota ieškovei, kuri šią buto dalį galės nupirkti ir (ar) apmokėti per antrus bankroto metus arba nuo 2022 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. gegužės 28 d., o tik buvo nustatytas viso bankrutuojančio asmens nekilnojamojo turto pardavimo atidėjimas vieneriems metams; šio turto pardavimas turėjo būti vykdomas administratorės vadovaujantis FABĮ nuostatomis ir vėlesniais kreditorių susirinkimo sprendimais. Kreditorių susirinkimas jau buvo priėmęs sprendimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos. Ieškovei nepasinaudojus kreditorių susirinkimo sprendimu suteikti jai pirmenybę įsigyti turto dalį ir iki varžytynių nesumokėjus į bankroto administratorės nurodytą sąskaitą pradinės 8295 Eur kainos, T. U. nepasiūlius kito turto pirkėjo, nors šiems veiksmams atlikti jie turėjo 12 mėnesių, bankroto administratorė negalėjo stabdyti ar atšaukti varžytynių.

26.7.                      Kadangi buto dalys buvo nustatytos bankrutuojančio asmens T. U. skyrybų byloje, pagal FABĮ 27 straipsnio 7 dalį administratorei nebuvo pagrindo inicijuoti kreipimosi į teismą dėl šio turto dalių nustatymo (kartu ir dėl naudojimosi tvarkos nustatymo), o T. U. priklausančios 1/2 dalies buto pardavimui, esant nenustatytai naudojimosi butu tvarkai, jokių teisinių kliūčių nebuvo, nes naudojimosi tvarka gali būti nustatyta ir vėliau (CK 4.75, 4.81 straipsniai). Pagal CPK 667 straipsnio 3 dalį, vykdymo procese teismui ir notarui nustatant skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi būti nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis.

26.8.                      Byloje nėra duomenų, kad iš ieškovės turto vykdomas koks nors išieškojimas. Ginčo buto dalys yra nustatytos ieškovės ir skolininko skyrybų byloje. Nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad ieškovė kada nors būtų siūliusi administratorei, skolininkui ar kreditoriams svarstyti galimybę parduoti ginčo butą kaip vientisą turtą. Priešingai, ieškovė buvo išreiškusi norą išpirkti skolininkui priklausančią buto dalį, tai yra pažymėta ir bankrutuojančio asmens T. U. mokumo atkūrimo plane. Esant tokiai situacijai, administratorei ir (ar) kreditoriams nebuvo pagrindo siūlyti pardavinėti ginčo butą kaip vientisą daiktą. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2020; 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2023).

26.9.                      Kasaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo ir EŽTT praktika, susijusi su skolininko teise iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnis), su suinteresuoto asmens nustatymu vykdymo procese. Tačiau ši praktika nėra reikšminga sprendžiant klausimus dėl varžytynių, vykdytų fizinio asmens bankroto byloje, teisėtumo.

27.       Atsakovė UAB Bankroto administratorių kompanija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

27.1.                      Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad bankroto administratorė pažeidė FABĮ 8 straipsnio 13 dalį, kadangi mokumo atkūrimo planas nebuvo keičiamas.

27.2.                      Bankroto administratorė neturėjo įstatyme įtvirtintos pareigos pateikti ieškovei kreditorių susirinkimo protokolo, nes ieškovė nėra bankrutuojančio asmens kreditorė. Ieškovė neteikė prašymo susipažinti su priimtu kreditorių sprendimu ar protokolu. Bankroto administratorė nurodė, kad jei ieškovė nuspręstų pirkti dalį buto, ji turėtų sumokėti turto kainą iki 2022 m. gegužės 30 d. imtinai, o nepervedus lėšų bus laikoma, kad turtą įsigyti ji atsisako, ir bus skelbiamos varžytynės. Taigi, ieškovė buvo informuota, kad jai nesumokėjus turto kainos bus skelbiamos varžytynės.

27.3.                      Turto pardavimas iš varžytynių vykdomas elektroniniu būdu specialiojoje interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Bankroto administratorei nėra žinoma, kiek ir kokių asmenų jose dalyvauja, todėl daryti įtakos ar nulemti jų rezultato ji negali. Turtas parduodamas didžiausią kainą pasiūliusiam varžytynių dalyviui. Duomenys apie vykstančias varžytynes yra vieši ir prieinami kiekvienam suinteresuotam asmeniui, taip pat ir ieškovei. Bankroto administratorė nėra susijusi su varžytynes laimėjusia J. Š. ar kreditore UAB „Bikuvos prekyba“. Skelbimus apie varžytynes administruoja ir visą procesą organizuoja specialiosios interneto svetainės tvarkytojas, o ne bankroto administratorė. Ieškovė nedalyvavo varžytynėse, bankrutuojantis asmuo T. U. nepasiūlė jam priklausančio nekilnojamojo turto pirkėjų, taip pat įvykusių varžytynių neginčijo nė vienas varžytynių dalyvis ar bankrutuojančio asmens kreditorius. Ieškovė nepasinaudojo jai kreditorių susirinkimo sprendimu suteikta pirmumo teise įsigyti parduodamą buto dalį, dėl, jos manymu, per didelės kreditorių susirinkimo nustatytos kainos.

27.4.                      Ieškovė nėra bankrutuojančio asmens T. U. kreditorė, todėl nebuvo teisinio pagrindo jos informuoti apie kreditorių susirinkimą bei jame priimtus sprendimus, pateikiant jai kreditorių susirinkimo protokolą. Bankroto administratorė 2022 m. balandžio 25 d. pateikė ieškovei pasiūlymą, kuriuo informavo apie priimtą kreditorių susirinkimo sprendimą, nurodydama, kad jei ieškovę domina pasiūlymas už nustatytą 8295 Eur kainą įsigyti išvardytą parduodamą turtą (ar kurį nors vieną objektą), ji turi pranešti administratorei iki 2022 m. gegužės 26 d. Ieškovei buvo žinomas kreditorių susirinkimo sprendimo turinys, be to, ji net neprašė susipažinti su kreditorių susirinkimo protokolu.

27.5.                      Teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane turto pardavimas nustatytas pradedant nuo 13 mėnesio ir baigiant 24 mėnesiu. Tai reiškia, kad 24 mėnesį turtas turėjo būti baigtas pardavinėti, o ne pradėta jo pardavimo procedūra. Teismai nustatė, kad bankroto administratorė tinkamai vykdė teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtintą bankrutuojančio asmens T. U. mokumo atkūrimo planą, turto pardavimas buvo vykdomas pagal mokumo atkūrimo plane nurodytus terminus ir kreditorių susirinkimo sprendimus. Kreditorių susirinkimas jau buvo priėmęs sprendimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos, todėl, ieškovei nepasinaudojus kreditorių susirinkimo sprendimu suteikta pirmenybe įsigyti turto dalį ir iki varžytynių nesumokėjus į bankroto administratorės nurodytą sąskaitą pradinės 8295 Eur kainos, T. U. nepasiūlius jokio kito turto pirkėjo, nors šiems veiksmams atlikti jie turėjo 12 mėnesių, bankroto administratorė neturėjo pagrindo stabdyti ar atšaukti varžytynes.

27.6.                      Skelbimus apie varžytynes administruoja ir visą procesą organizuoja specialiosios interneto svetainės tvarkytojas, o ne bankroto administratorė. Bankroto administratorei nėra žinomos aplinkybės apie informacijos interneto svetainėje www.evarzytynes.lt suformavimą, nurodant ne tik informaciją apie parduodamą turtą – 1/2 dalį buto, bet ir apie pastatą, kuriame yra butas. Ieškovė nenurodė, kad ji pageidavo dalyvauti varžytynėse, ir šiuo pagrindu skundžia varžytynių aktą. Reikšdama reikalavimą 6 mėnesiams pratęsti terminą 1/2 daliai buto išpirkti, ieškovės atstovė nurodė, kad šis laikas reikalingas finansavimui užsitikrinti, kadangi ieškovė tokių lėšų neturi. Ieškovė jau nuo 2021 m. gegužės 28 d., žinodama apie preliminarius ginčo turto pardavimo terminus, bankrutuojančiam asmeniui siekiant turtą parduoti būtent jai, kaip bendraturtei, faktiškai nesirengė turto išpirkti, nes neturėjo lėšų.

27.7.                      Bankrutuojančio asmens žemės sklypo bei garažo pardavimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

27.8.                      FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plane turi būti nurodytas kreditorių sąrašas. Bankrutuojantis asmuo T. U. nenurodė kreditoriaus, kuriam turi įsiskolinimą už renovaciją. Nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo pateikti duomenys, kad T. U. turi kreditorių, kurie nenurodyti jo pateiktame kreditorių sąraše. Bankroto administratorius ar kreditorių susirinkimas, priimdamas sprendimą dėl bankrutuojančio asmens turto pardavimo, neprivalo aiškintis dėl gyvenamojo namo, kuriame yra butas, renovacijos. Ieškovė, nurodydama, kad skolos už renovaciją klausimas turėjo būti aptartas sumažinant parduodamo turto kainą, kvestionuoja 2022 m. balandžio 20 d. kreditorių susirinkimo sprendimą. Kreditorių susirinkimas nusprendė dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos. 2022 m. balandžio 20 d. kreditorių susirinkimo sprendimai per įstatymo nustatytą terminą apskųsti nebuvo (FABĮ 25 straipsnio 11 dalis).

27.9.                      Bankroto administratorė, administruodama fizinio asmens bankroto procedūrą, yra saistoma kreditorių susirinkimuose priimtų sprendimų bei teismo nutartimi patvirtinto mokumo atkūrimo plano. FABĮ nesuteikia teisės bankroto administratorei keisti priimtų kreditorių sprendimų ir taikyti ieškovės pageidaujamų protingų terminų. Bankroto administratorė neturėjo pagrindo atšaukti varžytynes, nes kreditorių susirinkimas jau buvo priėmęs sprendimą dėl turto pardavimo ir kainos. Pareiškėjai nesumokėjus į bankroto administratoriaus nurodytą sąskaitą pradinės 8295 Eur kainos, nepasinaudojus kreditorių susirinkimo sprendimu suteikti jai pirmenybę įsigyti turto dalį, o T. U. nepasiūlius jokio kito turto pirkėjo, bankroto administratorė neturėjo pagrindo stabdyti ar atšaukti varžytynių. Teismai padarė pagrįstas išvadas, kad bankroto administratorė tinkamai vykdė teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtintą T. U. mokumo atkūrimo planą, turtą parduodama pagal plane nurodytus terminus ir kreditorių susirinkimo sprendimus.

27.10.                      Bankroto administratorei nebuvo pareigos kreiptis į teismą dėl T. U. priklausančios turto dalies nustatymo, o kartu ir dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, kadangi turto dalis buvo nustatyta Utenos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu. Pabrėžtina, kad buto savininkai neteikė prašymų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, buto naudojimosi tvarkos nenustatė ir notarine sutartimi, nors tokią teisę turėjo.

27.11.                      Kadangi išieškojimas iš ieškovei priklausančios turto dalies nebuvo vykdomas, bankroto administratorė neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą su prašymu leisti parduoti visą turtą. Buto bendraturčiai neteikė prašymų ir (ar) sutikimų dėl viso turto, kaip turtinio vieneto, pardavimo. Bankrutuojantis asmuo siekė, kad jo dalis būtų parduota bendraturtei, kuri pareikštu ieškiniu nagrinėjamoje byloje deklaruoja pageidavimą įsigyti T. U. buto dalį.

27.12.                      Kasaciniame skunde nurodoma teismų praktika yra susijusi su turto pardavimu skolininko pasiūlytam pirkėjui, tačiau skolininkas kito pirkėjo administratorei nepasiūlė, todėl nurodoma praktika nėra aktuali šiai bylai.

27.13.                      FABĮ 7 straipsnio 5 dalimi nustatyta, jog mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. T. U. mokumo atkūrimo planas patvirtintas Utenos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-16-420/2021. Restitucijos taikymo esmė sutartį pripažinus negaliojančia yra ta, jog šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sutartį, privalo grąžinti viena kitai viską, ką yra gavusios, taip atkurdamos ankstesnę padėtį. Bankroto administratorė po Utenos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-844-758/2023 įsiteisėjimo (2024 m. vasario 28 d.) 2024 m. kovo 4 d. paskirstė kreditoriams gautas lėšas iš varžytynėse parduotos 1/2 dalies buto, sumokėdama 6006,13 Eur M. K., 226,51 Eur R. S., 5426,33 Eur UAB „Bikuvos prekyba“, 1000,40 Eur UAB „Makveža“, 22,83 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai bei 667,50 Eur UAB Bankroto administratorių kompanijai, kaip atlygį už parduotą nekilnojamąjį turtą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto nuginčijimo teisinių pagrindų

28.       FABĮ 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis turtas parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokia tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1328 patvirtintu Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašu.

29.       Teisiniai turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais pagrindai yra įtvirtinti CPK 602 straipsnio 1 dalyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 7 punktą, suinteresuotų asmenų reikalavimu turto pardavimo iš varžytynių aktus teismas gali pripažinti negaliojančias ir tuo atveju, kai toks turto pardavimas pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Šioje normoje taip pat nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.

30.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CPK 602 straipsnio 1 dalimi, suinteresuoti asmenys, gindami savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali reikalauti pripažinti turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus negaliojančiais, kiti asmenys taip pat gali pareikšti ieškinius dėl civilinės teisės, jeigu jie yra susiję su turto, iš kurio yra išieškoma, priklausymu (CPK 603 straipsnio 1 dalis), pasirinkdami pažeistų teisių gynimo būdus. Tokiu atveju teismas atlieka suinteresuotų asmenų ir kitų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019, 24 punktas).

31.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojanti CPK 602 straipsnio 1 dalis papildyta 7 punktu – nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės. Įstatymo leidėjas, įtvirtindamas naują nurodytų aktų negaliojimo pagrindą, suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims ginčyti antstolio patvirtintus aktus ir dėl kitų esminių pažeidimų, padarytų priverstinio vykdymo metu. Asmuo, kuris nebuvo vykdymo proceso dalyvis ir neturėjo galimybės skųsti antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali ginčyti antstolio turto pardavimo iš varžytynių aktą tiek specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, tiek ir dėl imperatyviųjų CPK, CK bei kitų teisės normų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019, 28, 30 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

32.       Nors nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas nekilnojamojo turto pardavimas iš varžytynių, vykdytas fizinio asmens bankroto byloje, tačiau pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, suformuota aiškinant teisės normos, nustatančias teisinius turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais pagrindus bei teisę šiuos aktus nuginčyti, taikytina ir nagrinėjamoje byloje.

33.       Byloje nustatyta, kad ieškovė yra bendrasavininkė buto, kurio dalis, priklausiusi skolininkui, buvo parduota varžytynėse, be to, jai buvo suteikta teisė nusipirkti turtą pirmumo teise iki varžytynių. Dėl to ieškovė, laikydama, kad ginčijamu turto pardavimu buvo pažeistos jos esminės teisės, turi teisę ginčyti varžytynių aktą, tačiau, siekdama nuginčyti pardavimą, turi įrodyti savo esminių teisių pažeidimą.

        Dėl mokumo atkūrimo plane nustatytų nekilnojamojo turto pardavimo terminų bei FABĮ 8 straipsnio 13 dalies taikymo nagrinėjamoje byloje

34.       Kasaciniame skunde ieškovė kelia klausimą dėl netinkamo FABĮ 8 straipsnio 13 dalies, reglamentuojančios mokumo atkūrimo plano pakeitimų tvarką, taikymo nagrinėjamoje byloje, teigia, kad kreditorių susirinkime buvo nuspręsta, jog 1/2 dalis buto pirmumo teise bus parduota ieškovei, kuri šią buto dalį nupirks per antrus bankroto metus, arba nuo 2022 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. gegužės 28 d. Šis kreditorių susirinkimo protokolas buvo patvirtintas teismo nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi. Pagal FABĮ 8 straipsnio 13 dalį, plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas, todėl, ieškovės nuomone, administratorė, norėdama keisti teismo nutartimi patvirtintą planą ir nustatytus terminus, privalėjo kreiptis į teismą dėl termino pakeitimo. Tačiau administratorė, kvestionuodama teismo nutartį, vienašališkai nusprendė, kad 1/2 dalies turto pardavimo galutinė data – antrų bankroto metų pirmas mėnuo, nors kreditoriai sutarė, kad pardavimo terminas nuo antrų metų pirmo mėnesio tik pradedamas skaičiuoti.

35.       Byloje teismų nustatytos šios aplinkybės: T. U. bankroto byla buvo iškelta Utenos apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2020 m. liepos 21 d.); teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planas; bankrutuojančio asmens nekilnojamojo turto – 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini) varžytynės buvo paskelbtos 2022 m. birželio 2 d., varžytynių pabaiga – 2022 m. liepos 4 d.; varžytynės įvyko 2022 m. liepos 4 d.; 2022 m. liepos 14 d. varžytynių aktu bankrutuojančiam asmeniui priklausiusi buto dalis parduota J. Š..

36.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankrutuojančio T. U. mokumo atkūrimo plane nustatytų turto pardavimo terminų, nustatė, kad bankrutuojančiam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą buvo numatoma parduoti antraisiais bankrutavimo metais, pradedant 13 mėnesiu ir baigiant 24 mėnesiu. Teismas taip pat nustatė, kad toks turto pardavimo terminas susijęs su tuo, jog bankrutuojančio asmens sūnus ir buvusi sutuoktinė nori išpirkti jam priklausančio buto ir garažo dalis. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad 24-ą bankroto procedūros mėnesį turtas turi būti baigtas pardavinėti, o ne pradėta jo pardavimo procedūra.

37.       Tokias pat aplinkybes dėl mokumo atkūrimo plane nustatytų turto pardavimo terminų patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, jog T. U. mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad jo turto pardavimas prasidės antraisiais bankrutavimo metais, nuo 13 bankroto mėnesio. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad mokumo atkūrimo plane nėra nurodyta, nuo kada turi būti pradedamas skaičiuoti bankroto mėnesių terminas – ar nuo teismo nutarties iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, ar įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą, ir padarė išvadą, kad, nepaisant to, bankroto administratorė, vykdydama kreditorių 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą, negali būti laikoma pažeidusia mokumo atkūrimo planą, kadangi turtas iš varžytynių parduotas 2022 m. liepos 4 d., t. y. 24-ą mėnesį po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, arba 13-ą mėnesį po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

38.       Taigi, bylą nagrinėjusių teismų yra nustatyta aplinkybė, jog įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintu bankrutuojančio T. U. mokumo atkūrimo planu nustatyta, kad jam priklausantį nekilnojamąjį turtą numatoma parduoti antraisiais bankrutavimo metais, pradedant 13 mėnesiu ir baigiant 24 mėnesiu. Tai reiškia, kad bankrutuojančio asmens turtas gali būti parduodamas ne anksčiau kaip 13-ą mėnesį ir ne vėliau kaip 24-ą mėnesį nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Nustačius, kad bankroto byla T. U. buvo iškelta teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. liepos 21 d., varžytynės įvyko 2022 m. liepos 4 d., varžytynių aktas sudarytas 2022 m. liepos 14 d., t. y. 24-ą mėnesį po bankroto bylos iškėlimo, arba mokumo atkūrimo plane nustatyto termino paskutinį mėnesį, teismų išvada, kad bankroto administratorė negali būti laikoma pažeidusia mokumo atkūrimo planą, yra pagrįsta. Taigi, ieškovės teiginys, kad administratorė vienašališkai nusprendė, jog 1/2 dalies turto pardavimo galutinė data – antrų bankroto metų pirmas mėnuo, nepagrįstas, nes jis prieštarauja minėtoms teismų nustatytoms aplinkybėms.

39.       Nepagrįstas ir ieškovės teiginys, kad kreditorių susirinkime buvo nuspręsta, jog ieškovei 1/2 dalis buto pirmumo teise bus parduota laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. gegužės 28 d., o kreditoriai susirinkimo protokolu patvirtino, jog jie lėšas iš parduoto bankrutuojančio asmens turto gaus iki 2023 m. gegužės 28 d. Šį laikotarpį ieškovė sieja su teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas, priėmimu. Tačiau, kaip minėta, teismų nustatyta aplinkybė, kad T. U. mokumo atkūrimo plane bankrutuojančiam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą buvo nurodyta parduoti antraisiais bankrutavimo metais, pradedant 13 mėnesiu ir baigiant 24 mėnesiu. Plane nėra nustatyta, kad šis terminas skaičiuojamas nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme.

40.       Fizinio asmens bankroto procesas – tai bankroto procedūrų visuma (FABĮ 2 straipsnio 1 dalis). Bankroto procedūros pradedamos įsiteisėjus nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kuri ir sukelia atitinkamas pasekmes (FABĮ 6 straipsnio 4–9 dalys). Mokumo atkūrimo plano projektas pateikiamas ir tvirtinamas tik po to, kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti kreditorių reikalavimus (FABĮ 8 straipsnio 1–6 dalys). Mokumo atkūrimo plano patvirtinimas yra tik viena iš bankroto procedūrų, kurios metu, be kita ko, nustatomas numatomas parduoti fizinio asmens turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas ir kt. (FABĮ 7 straipsnis). Taigi, bankrutuojančiu asmuo laikomas nuo nutarties iškelti jam bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, o ne nuo teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Todėl teismo nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane nurodytą nekilnojamojo turto pardavimo terminą, kurio pradžia skaičiuojama nuo antrųjų bankrutavimo metų, pradedant nuo 13 mėnesio, baigiant 24 mėnesiu, bylą nagrinėję teismai pagrįstai susiejo su teismo nutarties iškelti bankroto bylą, o ne su teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą, įsiteisėjimu.

41.       Nustačius, kad bankroto administratorė, nagrinėjamoje byloje ginčijamu varžytynių aktu parduodama bankrutuojančio asmens nekilnojamąjį turtą, nepažeidė teismo nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane nustatytų šio turto pardavimo terminų, ieškovės nurodyta FABĮ 8 straipsnio 13 dalies norma, nustatanti, kad plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka, kaip ir planas, šioje byloje neaktuali ir netaikytina.

        Dėl skolininko turto pardavimo jo pasiūlytam pirkėjui

42.       Kasaciniame skunde teigiama, kad teismo sprendimas prieštarauja teismų praktikai, pagal kurią skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip parduodant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami kreditorių interesai. Kai turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui, užtikrinama ir išieškotojo interesų apsauga. Paprastai toks turto pardavimo būdas apsaugo ir jį įsigijusį asmenį nuo ginčų dėl skolininko ir jo šeimos narių išsikėlimo, kilnojamojo daikto paėmimo ir pan.

43.       FABĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą parduoda bankroto administratorius pagal plane nustatytą eiliškumą ir terminus. Atsižvelgęs į plane nustatytą turto pardavimo kainą, parduodamo turto rinkos kainą, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Turto pardavimas pradedamas įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iki varžytynių paskelbimo dienos fizinis asmuo gali surasti ir pasiūlyti bankroto administratoriui turto pirkėją. Jeigu pirkėjas iki varžytynių paskelbimo dienos į depozitinę sąskaitą įmoka pinigų sumą, ne mažesnę už pradinę varžytynėse parduoti numatomo turto pardavimo kainą, varžytynės neskelbiamos.

44.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad FABĮ 27 straipsnio 4 dalyje nustatytas kitas bankrutuojančio asmens turto realizavimo būdas – turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Aiškindamas tokį turto pardavimo būdą vykdymo procese, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai vienas iš priverstinio skolininko turto realizavimo būdų; skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi pirmenybę prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks skolininko turto pardavimo būdas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus). Taigi, fizinio asmens bankroto procese, kaip ir turto pardavimo varžytynėse, šiuo būdu taip pat siekiama parduoti skolininko turtą už kainą, kuri labiausiai atitiktų kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyrą, tačiau iš esmės tai įvykdyti operatyviau, neorganizuojant turto pardavimo varžytynėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-453-313/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

45.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad FABĮ 27 straipsnio 4 dalies formuluotė sudaro pagrindą spręsti, jog joje nurodytas turto pardavimo būdas taikomas įvykdžius dvi sąlygas: fizinio asmens surastas ir pasiūlytas pirkėjas turi iki varžytynių pradžios įmokėti į depozitinę sąskaitą lėšas už turto pardavimą ir ši įmokėta suma yra ne mažesnė kaip pradinė varžytynėse parduodamo turto pardavimo kaina. FABĮ 27 straipsnio 4 dalis aiškintina kaip suteikianti galimybę šio asmens surastam pirkėjui įsigyti turtą iki varžytynių pradžios, t. y. iki pirmųjų varžytynių pradžios. Surasto pirkėjo mokama pradinė turto pardavimo kaina iš esmės yra pirmosioms varžytynėms kreditorių susirinkimo nustatyta kaina. Turto pardavimas iki varžytynių leidžia optimizuoti patį turto pardavimą, išvengti ilgos ir ne visada sėkmingos varžytynių procedūros, o turto kaina atitinka teisingumo ir sąžiningumo principus, siekį parduoti turtą už maksimaliai įmanomą didžiausią kainą, sudarant galimybę tenkinti kuo daugiau kreditorių reikalavimų ir apskritai išvengiant turto pardavimo varžytynėse organizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-453-313/2018, 25, 29 punktai).

46.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismo nutartimi patvirtintame bankrutuojančio T. U. mokumo atkūrimo plane jam priklausantį nekilnojamąjį turtą numatoma parduoti antraisiais bankrutavimo metais, pradedant nuo 13 mėnesio ir baigiant 24 mėnesiu, o tai susiję su tuo, kad bankrutuojančio asmens sūnus ir buvusi sutuoktinė nori išpirkti jam priklausančio buto ir garažo dalį ir toliau gyventi šiame bute ir naudotis garažu (Mokumo atkūrimo plano 4.2 punktas, antra pastraipa). Taip pat nustatyta, kad kreditorių susirinkimas 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu nutarė 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavinėti varžytynėse už pradinę 8295 Eur kainą, žingsnis – 50 Eur, leidžiant pirmumo tvarka iki varžytynių pradžios įsigyti bendraturčiui ar T. U. nurodytam pirkėjui.

47.       Byloje taip pat nustatytos aplinkybės, kad bankroto administratorė 2022 m. balandžio 25 d. pasiūlymu informavo ieškovę apie kreditorių susirinkimo nutarimus dėl bankrutuojančio asmens T. U. nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių, įskaitant nustatytą pradinę turto pardavimo kainą bei nustatytą ieškovės pirmumo teisę įsigyti parduodamą buto dalį iki varžytynių, taip pat pasiūlė ieškovei pranešti apie ketinimą įsigyti parduodamą buto dalį. 2022 m. gegužės 26 d. elektroniniu laišku ieškovė informavo administratorę, kad nesutinka su nustatyta parduodamo turto kaina, nurodė, kad kaina jai yra per didelė. 2022 m. gegužės 27 d. administratorė informavo ieškovę, kad parduodamo nekilnojamojo turto kainą nustatė kreditoriai, ir pasiūlė ieškovei, nusprendus pirkti turtą, iki 2022 m. gegužės 30 d. įskaitytinai pervesti kreditorių nustatytą sumą, įspėdama, kad, nepervedus lėšų, bus laikoma, jog turtą įsigyti ieškovė atsisako, ir bus skelbiamos turto varžytynės. Taip pat nustatyta, kad ieškovė kreditorių susirinkimo sprendimu nustatytos pradinės parduodamo turto kainos nesumokėjo ir turtas buvo parduotas varžytynėse 2022 m. liepos 4 d. už didžiausią jose pasiūlytą kainą – 13 350 Eur, kuri yra daug didesnė nei kreditorių susirinkimo sprendimu nustatyta kaina.

48.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šios byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad įstatyme nustatyta bankrutuojančio fizinio asmens teisė parduoti jo turtą jo pasiūlytam pirkėjui (FABĮ 27 straipsnio 4 dalis) nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista, taip pat nebuvo pažeista ir ieškovės, kaip bankrutuojančio asmens pasiūlytos pirkėjos, teisė įsigyti šį turtą. Minėta, kad parduodamo turto kainą nustato bankrutuojančio fizinio asmens kreditoriai (FABĮ 27 straipsnio 1 dalis). Bankroto administratorė, gavusi bendraturtės atsisakymą pirkti turtą už kreditorių nustatytą kainą, iki nurodyto termino iš ieškovės nesulaukusi kreditorių nustatytos 8295 Eur pradinės kainos sumokėjimo už parduodamą turtą, paskelbė šio turto varžytynes. Ieškovei, kaip bankrutuojančio T. U. pasiūlytai parduodamo jo turto pirkėjai, neįvykdžius FABĮ 27 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų – iki varžytynių pradžios įmokėti į depozitinę sąskaitą kainą už parduodamą turtą, kuri būtų ne mažesnė kaip pradinė varžytynėse parduodamo turto pardavimo kaina, bankroto administratorė turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą parduoti bankrutuojančio asmens turtą teismo patvirtintame mokumo plane nustatyta tvarka už kreditorių nustatytą kainą (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 27 straipsnio 1 dalis). Ieškovės argumentus, kad turto pardavimo kaina yra per didelė, paneigia faktas, kad turtas buvo parduotas varžytynėse už kainą, kuri yra daug didesnė nei kreditorių susirinkimo sprendimu nustatyta pradinė pardavimo kaina. Taigi, šie ieškovės argumentai neatleido administratorės nuo įstatyme nustatytų pareigų vykdymo.

49.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl bylą nagrinėjusių teismų nukrypimo nuo teismų praktikos, pagal kurią skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nėra pagrįsti, nes tiek bankrutuojančiam asmeniui, tiek jo pasiūlytai turto pirkėjai buvo suteiktos galimybės pasinaudoti šia įstatyme nustatyta turto pardavimo be varžytynių forma, tačiau jie šia turto pardavimo forma nepasinaudojo dėl nuo bankroto administratorės nepriklausančių priežasčių.

        Dėl buto dalies kainos nustatymo esant įsiskolinimui už namo renovaciją

50.       Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neatsižvelgė į teismų praktiką, pagal kurią asmenų įsiskolinimas (mokėjimas) už renovaciją fizinio asmens bankroto byloje yra paskola, kai paskolą už renovaciją suteikęs kreditorius įtraukiamas į kreditorių sąrašą. Namas, kuriame yra ginčo butas, yra renovuotas, paskolos varžytynių dieną liko neišmokėta 4272,49 Eur už 1/2 dalį buto. Ieškovės teigimu, galutinė 1/2 dalies buto kaina – 12 567 Eur – viršija sutartą ir teismo patvirtintą kainą. Kreditorių susitarime skola už renovaciją nebuvo aptarta. Dėl to liko neišspręsta, ar 1/2 dalies buto kainą sudaro 12 567 Eur (su kreditu) ar 8295 Eur (be kredito). Įstatymas turto pardavimo kainą leido mažinti esant skolai už renovaciją. Šis ieškovės keltas klausimas nepagrįstai nebuvo svarstomas kreditorių susirinkime.

51.       Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. liepos 15 d.) 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad buto ar kitų patalpų perleidimo atveju, išskyrus paveldėjimo atvejus, įsiskolinimus pagal atnaujinimo projektą, susidariusius iki buto ar kitos patalpos perleidimo dienos, padengia buto ar kitos patalpos pardavėjas (perleidėjas), o vykdytinos prievolės perduodamos buto ar kitų patalpų pirkėjui (įgijėjui).

52.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 6 straipsnio 3 dalies (nuo 2021 m. lapkričio 1 d. – 6 straipsnio 6 dalies) norma dėl prievolių pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektus vykdymo taikoma atsižvelgiant į FABĮ 19 ir 29 straipsnių normas, t. y. įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą laikoma, kad visos fizinio asmens prievolės pagal atnaujinimo projektą, sudarytos vykdant kredito sutartį, vykdymo terminas yra pasibaigęs ir tokia prievolė visa apimtimi tenkinama bankrutuojančio fizinio asmens bankroto procese, o naujajam buto ar kitų patalpų įgijėjui, šias patalpas įgijusiam fizinio asmens bankroto procese, nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-611/2021, 29 punktas).

53.       Pareiga parengti ir pateikti administratoriui mokumo atkūrimo plano projektą priskirta bankrutuojančiam asmeniui (FABĮ 8 straipsnio 1 dalis). Šiame plane, be kita ko, turi būti nurodytas kreditorių sąrašas su kreditorių bei jų reikalavimų duomenimis (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

54.       Teismo nutartimi patvirtintame bankrutuojančio T. U. mokumo atkūrimo plane paskolą buto renovacijai suteikęs kreditorius bei įsiskolinimas tokiam kreditoriui nėra nurodytas.

55.       Minėta, kad turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas, kurio sprendimai administratoriui privalomi (FABĮ 25 straipsnio 11 dalis, 26 straipsnio 4 punktas, 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad parduodamos 1/2 dalies buto kaina buvo nustatyta kreditorių susirinkimo nutarimu, šis nebuvo skundžiamas tokią teisę turinčių asmenų. Kadangi skola už renovaciją įvykus varžytynėms pirkėjui nepereina, tai ieškovės teiginiai dėl to, kad 1/2 dalies buto pardavimo kaina turėjo būti mažinama, esant skolai už renovaciją, nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorių nustatyta pradinė buto dalies kaina buvo mažesnė nei nurodyta mokumo atkūrimo plane.

56.       Ieškovė kasaciniame skunde nepagrįstai nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-219/2020 pateiktus išaiškinimus, kurių, jos nuomone, nesilaikė bylą nagrinėję teismai. Ieškovės nurodytoje byloje klausimas dėl skolos už namo renovaciją nebuvo sprendžiamas. Tuo tarpu, atsižvelgiant į anksčiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-611/2021 pateiktus išaiškinimus, ieškovės argumentai dėl kreditorių susirinkimo nustatytos 1/2 dalies buto kainos yra nepagrįsti.

        Dėl ieškovės teisės dalyvauti kreditorių susirinkimuose

57.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad FABĮ 25 straipsnio 5 dalies pagrindu ieškovei apie kreditorių susirinkimą turėjo būti pranešta, ji turėjo teisę dalyvauti kreditorių susirinkime, nes ji buvo suinteresuotas asmuo, kuris pagal teismo patvirtintą kreditorių susirinkimo protokolą turi pirmumo teisę įsigyti turtą ir buto pardavimo teisinės pasekmės kyla tik jai. Tačiau ieškovei nebuvo pranešta apie kreditorių susirinkimą, nebuvo jos prašymu sušauktas kreditorių susirinkimas dėl administratorės neišspręsto klausimo dėl renovacijos, pardavimo kainos ir termino.

58.       FABĮ 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimuose turi teisę dalyvauti kreditoriai arba jų įgalioti atstovai, fizinis asmuo, jo sutuoktinis ar sugyventinis arba jų įgalioti atstovai ir bankroto administratorius. Teisę balsuoti kreditorių susirinkimuose turi tik kreditoriai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, prašymą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo turi teisę pateikti kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos.

59.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovės ir bankrutuojančio asmens T. U. santuoka nutraukta Utenos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu, o ieškovės kreditoriaus reikalavimas T. U. bankroto byloje įsiteisėjusia Utenos apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi atmestas. Aplinkybės, kad ieškovė būtų skolininko sugyventinė ar jo įgaliota atstovė, byloje nenustatytos. Taigi, ieškovė įstatymu nepriskirta asmenims, turintiems teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir (ar) inicijuoti tokio susirinkimo sušaukimą. Dėl to kasacinio skundo argumentas, kad ieškovei turėjo būti pranešta apie šaukiamą kreditorių susirinkimą ir kad ji turėjo teisę jame dalyvauti, nepagrįstas.

60.       Kita vertus, byloje teismų nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie kreditorių priimtus nutarimus ginčo turto pardavimo klausimais ir jai buvo aiški šio turto pardavimo tvarka bei nustatyta kaina (žr. šios nutarties 47 punktą). 

Dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo

61.       Kasaciniame skunde teigiama, kad ieškovės ir bankrutuojančio asmens santuokos nutraukimo byloje ginčo butas buvo padalytas jiems po 1/2 dalį, tačiau naudojimosi butu tvarka nebuvo nustatyta (FABĮ 27 straipsnio 7 dalis). Dėl to administratorė privalėjo kreiptis į teismą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo arba bent pasiūlyti taikiai nustatyti šią tvarką, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismai nepagrįstai pripažino, kad idealioji nuosavybės dalis yra tas pats kaip naudojimosi tvarka.

62.       FABĮ 27 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu fiziniam asmeniui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, bankroto administratorius pasiūlo fiziniam asmeniui, o reikiamais atvejais – ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl fizinio asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Bendrosios nuosavybės dalis, priklausanti fiziniam asmeniui, nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto fizinio asmens dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi fiziniam asmeniui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto fizinio asmens turto dalis, ši fizinio asmens turto dalis parduodama šiame straipsnyje ir šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka.

63.       Taigi, FABĮ nustatyta, kad į teismą dėl parduodamo bankrutuojančio asmens turto dalies nustatymo turi kreiptis skolininkas arba bendrosios nuosavybės dalyvis tuo atveju, jei turto dalis nėra nustatyta, o teismas, nustatydamas skolininko turto dalį, kartu turi nustatyti ir naudojimosi tvarką. Tačiau pareigos pačiam administratoriui kreiptis į teismą nei dėl turto dalies, nei atskirai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo FABĮ neįtvirtina. Būtent turto dalies nustatymo byloje teismas nustato naudojimosi turtu tvarką.

64.       Nagrinėjamu atveju skolininkui priklausanti buto dalis buvo nustatyta santuokos nutraukimo byloje, todėl administratorė neturėjo pareigos pasiūlyti skolininkui ir ieškovei kreiptis į teismą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, nes tokia pareiga nenustatyta FABĮ, jeigu jau yra nustatytos turto dalys. Dėl to kasacinio skundo argumentas, kad administratorė privalėjo kreiptis į teismą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo arba bent pasiūlyti taikiai nustatyti šią tvarką, tačiau tai nebuvo padaryta, nėra pagrįstas teisės normomis.

Dėl buto, kaip turtinio vieneto, pardavimo

65.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad administratorė nepasiūlė parduoti buto kaip vientiso turto vieneto, nors turėjo tai padaryti pagal FABĮ 27 straipsnio 8 dalį.

66.       Pagal FABĮ 27 straipsnio 8 dalies nuostatą, tuo atveju, kai parduodamas keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau ne visiems bendraturčiams iškelta bankroto byla ir antstolis išieškojimą iš bendraturčių, kuriems nėra iškelta bankroto byla, yra nukreipęs į šį turtą, teismas bendraturčio ar kreditoriaus prašymu, gavęs visų bendraturčių sutikimą, gali leisti bankroto administratoriui arba antstoliui parduoti visą turtą, jeigu toks turto pardavimas tikėtinai leistų už jį gauti didesnę kainą negu turto pardavimas dalimis. Už turtą gautos lėšos paskirstomos proporcingai pagal bendraturčiams priklausančias turto dalis.

67.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankrutuojant fiziniams asmenims jų turtas dažnai būna įkeistas prievolėms užtikrinti ir priklauso jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams ar bendrosios dalinės nuosavybės teise keliems asmenims. Tokiu atveju paprastai turėtų būti orientuojamasi į kompleksišką įkeisto turto, priklausančio tiek bankrutuojančiam asmeniui, tiek tretiesiems asmenims, pardavimą, kadangi vientiso turtinio komplekso pardavinėjimas dalimis gali sumažinti parduodamų daiktų kainą, dėl ko būtų pažeisti kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-219/2019, 24 punktas).

68.       Aiškindamas FABĮ 27 straipsnio 8 dalies taikymo prielaidas ir sąlygas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kai į bendrąja nuosavybės teise valdomą turtą yra nukreipiamas išieškojimas bankrutuojančio asmens skoloms dengti bankroto byloje ir nebankrutuojančio asmens skoloms dengti CPK nustatyta tvarka užvesta vykdomoji byla, teismas kreditoriaus ar skolininko prašymu gali leisti administratoriui ar antstoliui pardavinėti turtą kaip vientisą objektą, jei pardavinėjant turtą kaip vienetą galima gauti didesnę kainą nei pardavinėjant jį dalimis ir jei tai atitinka kreditoriaus ir (ar) skolininko interesus. Iš FABĮ 27 straipsnio 8 dalies, įstatymų leidėjo tikslų bei kasacinio teismo praktikos matyti, jog būtina atriboti dviejų tipų situacijas. Pirma, atvejus, kai parduodamas keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau ne visiems bendraturčiams iškelta bankroto byla ir antstolis išieškojimą iš bendraturčių, kuriems nėra iškelta bankroto byla, yra nukreipęs į šį turtą. Tokiu atveju teismas bendraturčio ar kreditoriaus prašymu, gavęs visų bendraturčių sutikimą, gali leisti bankroto administratoriui arba antstoliui parduoti visą turtą, jeigu toks turto pardavimas tikėtinai leistų už jį gauti didesnę kainą negu turto pardavimas dalimis. Būtent šią situaciją ir reguliuoja FABĮ 27 straipsnio 8 dalis. Antra, atvejus, kai yra siekiama parduoti turtą, kuris priklauso ir nebankrutuojančiam bendraturčiui, tačiau jo atžvilgiu antstolio atliekami išieškojimo veiksmai iš šio turto nėra vykdomi. Šiai situacijai FABĮ 27 straipsnio 8 dalis nėra taikoma, todėl, užtikrinant nuosavybės teisių apsaugą, bendraturčių turtas kaip vienetas tokiais atvejais gali būti parduodamas tik gavus nebankrutuojančių bendraturčių sutikimą parduoti visą turtą. FABĮ 27 straipsnio 8 dalyje minimas teismo leidimas bankroto administratoriui arba antstoliui parduoti visą turtą, jeigu toks turto pardavimas tikėtinai leistų už jį gauti didesnę kainą negu turto pardavimas dalimis, gali būti duodamas tik tokiu atveju, jeigu antstolis išieškojimą iš bendraturčių, kuriems nėra iškelta bankroto byla, yra nukreipęs į šį turtą. Esant šiai sąlygai atsiranda teisinės prielaidos taikyti FABĮ 27 straipsnio 8 dalį bei spręsti dėl teismo leidimo davimo pagrįstumo. Tik kai abiejų bendraturčių skolų išieškojimas priverstine tvarka yra nukreiptas į bendrą turtą ir turto savininkai nebegali savarankiškai juo disponuoti, turtas gali būti parduodamas kaip vienas objektas be bendraturčių sutikimo, nes tokiu atveju gali būti gaunama didesnė suma, o tai labiausiai atitinka tiek turto savininkų skolininkų, tiek jų kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2020, 23–25 punktai; 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2023, 24, 25 punktai).

69.       Kasacinis teismas konstatuoja, kad FABĮ 27 straipsnio 8 dalies norma gali būti taikoma tik tuo atveju, kai išieškojimas iš parduodamo turto vykdomas iš visų bendraturčių, kai ne visi bankrutuoja, tačiau visi yra skolininkai.

70.       Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad ieškovė yra skolininkė ir į jai priklausančią buto dalį nukreiptas išieškojimas. Taigi, šiai situacijai FABĮ 27 straipsnio 8 dalis nėra taikoma, todėl, užtikrinant nuosavybės teisių apsaugą, bendraturčių turtas kaip vienetas tokiais atvejais gali būti parduodamas tik gavus nebankrutuojančių bendraturčių sutikimą parduoti visą turtą. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad ieškovė ar bankrutuojantis asmuo būtų kreipęsi su prašymu bei sutikimu parduoti visą turtą kaip turtinį vienetą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, tiek bankrutuojančio skolininko, tiek ir ieškovės, kaip bendraturtės, pozicija yra aiški – jie pageidavo, kad skolininko buto dalis atitektų ieškovei, o ne būtų pardavinėjamas visas butas. Esant buto savininkų aiškiai pozicijai, administratorė neturėjo pareigos siūlyti parduoti visą butą. Nagrinėjamu atveju taikytina FABĮ 27 straipsnio 7 dalis, pagal kurią turi būti nustatoma bankrutuojančio fizinio asmens bendro su ieškove turto dalis. Tai buvo padaryta bendraturčių santuokos nutraukimo byloje, iki bankroto bylos iškėlimo. Todėl tai, kad administratorė nepasiūlė skolininkui ir ieškovei parduoti buto, kaip vientiso turto vieneto, nepripažintina FABĮ nuostatų pažeidimu.

        Dėl ieškovės procesinių teisių

71.       Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad jos procesinė padėtis bankroto byloje – suinteresuotas asmuo, tačiau jai nebuvo įteikta teismo nutartis su kreditorių susirinkimo protokolu, kuria patvirtinti nekilnojamojo turto pardavimo kaina ir terminai. Ieškovė nebuvo prisijungusi prie EPP sistemos, todėl visi procesiniai dokumentai jai turėjo būti įteikti popierine forma, bet tai nebuvo padaryta. Ieškovė nėra gavusi kvietimų į teismo posėdžius, jai nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, ji neturėjo galimybės apskųsti teismo procesinius sprendimus, teikti prašymus ir kelti klausimus, išreikšti poziciją, valią ir pan. Bankroto administratorės laiškai, o ne oficialūs pranešimai, ieškovei sukėlė nepasitikėjimą, užkirto galimybę apskųsti administratorės veiksmus, sprendimus. Ieškovė turėjo galimybę skųsti tik elektroninius laiškus, į kuriuos administratorė ilgainiui nebeatsakė. Administratorė apie paskelbtas varžytynes neinformavo nei bankrutuojančio asmens, nei ieškovės, nors nuo 2022 m. birželio 28 d. iki 2022 m. liepos 4 d. susirašinėjo su ieškove. Klaidinančiu skelbimu apie varžytynes administratorė apribojo galimybę asmenims įsigyti ginčo turtą. Ginčo turtą buto varžytynėse nupirko J. Š., kuri galimai pažįstama su administratore.

72.       Byloje nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens T. U. mokumo atkūrimo plano projektas, kuriam 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu pritarė kreditorių susirinkimas. Pagal FABĮ 8 straipsnio 10 dalį,  teismo nutartis dėl plano tvirtinimo yra galutinė ir neskundžiama, jeigu plano projektui pritarė kreditorių susirinkimas. Byloje taip pat nustatyta, kad minėtos teismo nutarties kopija buvo išsiųsta T. U. adresu: (duomenys neskelbtini). Toks pat adresas nurodomas ir ieškovės kasaciniame skunde kaip jos gyvenamoji vieta.

73.       Šioje nutartyje minėta, kad pagal FABĮ ieškovė nepriskirtina prie asmenų, turinčių teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir (ar) inicijuoti tokio susirinkimo sušaukimą. Kadangi ieškovė nėra kreditorė, ji neturi ir kitų teisių, kurias FABĮ normos suteikia kreditoriams, tarp jų – teisių dalyvauti ir ginti savo teises kreditorių susirinkimuose, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie bankroto bylos eigą, balsuoti kreditorių susirinkimuose, taip pat jai nesuteikta teisė apskųsti kreditorių susirinkimo sprendimus (FABĮ 24 straipsnio 1, 2 punktai, 26 straipsnio 4, 11 dalys). Taigi, įstatymas pareigos įteikti ieškovei kreditorių susirinkimo protokolus bankroto administratoriui nenustato, o teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas bankrutuojančio T. U. mokumo atkūrimo planas, apskundimo teisės nenustato. Tuo tarpu ieškovė savo kasaciniame skunde konkrečiai nenurodo, kokių teismo procesinių sprendimų apskųsti bei kokių prašymų teikti ar klausimų iškelti ji neturėjo galimybės.

74.       Šioje nutartyje taip pat minėta, kad apie kreditorių susirinkimo nutarimus dėl bankrutuojančio T. U. nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių, įskaitant nustatytą pradinę pardavimo kainą bei ieškovės pirmumo teisę įsigyti parduodamą buto dalį iki varžytynių, ieškovei buvo pranešta, administratorė pasiūlė ieškovei pranešti apie ketinimą įsigyti parduodamą buto dalį. Administratorė taip pat raštu įspėjo ieškovę, kad, nustatytu terminu nepervedus lėšų už parduodamą turtą, bus skelbiamos turto varžytynės. Tačiau ieškovė su parduodamo turto kaina nesutiko ir kreditorių susirinkimo sprendimu nustatytos pradinės parduodamo turto kainos nustatytu terminu nesumokėjo. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė jai suteikta pirmumo teise įsigyti parduodamą bankrutuojančio asmens nekilnojamąjį turtą nepasinaudojo ne dėl to, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie bankroto bylos bei turto varžytynių eigą, bet dėl to, kad ji nesutiko su kreditorių nustatyta parduodamo turto pradine kaina.

75.       Ieškovės argumentai dėl bankroto administratorės šališkumo yra įvertinti ir atmesti įsiteisėjusia Utenos apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-732-420/2023. Šia nutartimi teismas konstatavo, kad pareiškėjo (T. U.) nurodyta aplinkybė, jog varžytynes laimėjusi J. Š. socialiniame tinkle „Facebook“ prieš beveik ketverius metus, dar iki bankroto bylos T. U. iškėlimo, paliko trumpą komentarą prie bankroto administratoriaus Ž. B. nuotraukos, nesant jokių kitų jų pažinties ir kokių nors santykių įrodymų, teismo vertinimu, nesusijusi su nemokumo administratoriui FABĮ nustatytomis pareigomis, kompetencija bei kokiais nors bankroto procedūrų pažeidimais. Nagrinėjamoje byloje ieškovės argumentus dėl galimo bankroto administratorės šališkumo teismai skundžiamais sprendimais pagrįstai įvertino kaip nesudarančius pagrindo abejoti administratorės objektyvumu ir nešališkumu bei gebėjimu tinkamai atstovauti tiek skolininkui, tiek visiems kreditoriams.

76.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl jos procesinių teisių pažeidimo nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčijamu turto pardavimu iš varžytynių buvo pažeistos jos, kaip suinteresuoto asmens, esminės teisės. Formalūs trūkumai, nurodyti kasaciniame skunde (trūkumai, nurodyti šios nutarties 71 punkte), nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą pardavimą negaliojančiu, nes įtakos administratorės veiksmų, parduodant turtą, teisėtumui jie negalėjo turėti.

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

77.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėjo per daug žyminio mokesčio, bet teismai permokos negrąžino.

78.       Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą, už neturtinio pobūdžio reikalavimus mokamas 100 Eur žyminis mokestis. CPK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110.

79.       Teisėjų kolegija nurodo, kad tais atvejais, kai pareiškiami keli neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie galėtų būti nagrinėjami atskirose bylose, 100 Eur indeksuojamas žyminis mokestis skaičiuotinas atskirai už kiekvieną savarankišką (t. y. pareikštą savarankišku pagrindu) reikalavimą. Jeigu pareikšti reikalavimai yra neatskiriamai susiję ar išplaukia vienas iš kito, jie apmokestinami kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas.

80.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019, 27 punktas).

81.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo: pripažinti neteisėtais bankroto administratorės veiksmus; pripažinti negaliojančiu 2022 m. liepos 14 d. varžytynių aktą Nr. 2, kuriuo buvo parduota 1/2 dalis 72,87 kv. m buto su rūsiu; taikyti restituciją natūra (grąžinant parduotą 1/2 dalį buto skolininkui, o ne ieškovei), pratęsti ieškovei terminą išpirkti 1/2 dalį šio buto su rūsiu 6 mėnesiams nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos. Ieškovei pateikus ieškinį, Utenos apylinkės teismas 2023 m. sausio 23 d. nutartimi įpareigojo ieškovę sumokėti 301 Eur žyminį mokestį, kaip už turtinį reikalavimą. Ieškovė sumokėjo nurodyto dydžio žyminį mokestį. Be to, ieškovė ir už apeliacinį skundą sumokėjo 301 Eur žyminio mokesčio.

82.       Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl mokėtino žyminio mokesčio už nagrinėjamoje byloje paduodamą ieškinį bei apeliacinį skundą, netinkamai apskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio dydį. Kadangi ieškovė šioje byloje nereiškė turtinių reikalavimų, t. y. neprašė teismo priteisti jai jokio turto, pripažinti turtinės teisės ar pan., tai šioje byloje ginčas pripažintinas neturtiniu. Be to, ieškovės pareikšti neturtiniai reikalavimai yra susiję, todėl jie apmokestintini kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas – 109 Eur žyminiu mokesčiu. Minėta, kad ieškovė sumokėjo po 301 Eur už ieškinį ir apeliacinį skundą, todėl jai grąžintina permokėta 384 Eur suma (301 × 2 – 109 × 2).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

83.       Teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje pateiktais argumentais ir išaiškinimais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą nutartį, jos naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama iš esmės nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, tai ieškovės permokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimas išspręstinas šia kasacinio tesimo nutartimi.

84.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

85.       Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, kasaciniame teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

86.       Atsakovė J. Š. prašo priteisti iš ieškovės 500 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo. Atsakovė UAB Bankroto administratorių kompanija prašo priteisti iš ieškovės 750 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo. Trečiasis asmuo UAB „Bikuvos prekyba“ prašo priteisti iš ieškovės 900 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo. Šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 7, 8.14 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl teisėjų kolegija nusprendžia šiuos prašymus tenkinti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

87.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 30,31 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų. Atmetant kasacinį skundą, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 28 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Grąžinti ieškovei R. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 192 (vieną šimtą devyniasdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. sausio 27 d. akcinėje bendrovėje „Swedbank“, mokėjimo nurodymas Nr. 62, ir 192 (vieną šimtą devyniasdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. rugsėjo 27 d. akcinėje bendrovėje „Swedbank“, mokėjimo nurodymas Nr. 94.

Priteisti iš ieškovės R. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Eur, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Bankroto administratorių kompanijai (j. a. k. 302425056) 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) Eur ir trečiajam asmeniui UAB „Bikuvos prekyba“ (j. a. k. 284088150) 900 (devynis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės R. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 30,31 Eur (trisdešimt Eur 31 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Šios nutarties kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Danguolė Bublienė

                                        Donatas Šernas

                                        Agnė Tikniūtė