Civilinė byla Nr. 2A-65/2011

Procesinio sprendimo kategorijos:

87; 89; 121.18; 121.21

 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Vilijai Viešūnaitei,

atsakovo atstovui advokatui Nerijui Katiliui, 

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SOCIETE BIC, societe anonyme apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SOCIETE BIC, societe anonyme ieškinį atsakovui Bendrai Lietuvos – JAV įmonei uždarajai akcinei bendrovei „SANITEX“ dėl prekių ženklo savininko teisių pažeidimo ir nesąžiningos konkurencijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo naudojamo žymens klaidinamo panašumo į ieškovo įregistruotą erdvinį prekių ženklą bei dėl atsakovo atliekamų veiksmų pripažinimo nesąžiningos konkurencijos veiksmais.

Ieškovas SOCIETE BIC, societe anonyme kreipėsi į teismą su ieškiniu bei dubliku (b.l. 2-11, 54-60), prašydamas:

1.      uždrausti atsakovui Bendrai Lietuvos – JAV įmonei UAB „SANITEX“ naudoti erdvinį ieškovo Europos Bendrijos prekių ženklą (Nr. 000483453) savo komercinėje veikloje 16 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms žymėti, Lietuvoje, įskaitant: tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti; importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes; naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje; gaminti tokius žymenis arba laikyti jų pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos nurodytus veiksmus;

2.      atsakovo lėšomis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sunaikinti visus rašiklius, kurie neteisėtai atitinka erdvinį ieškovo Europos Bendrijos prekių ženklą, esančius atsakovo nuosavybėje šio ieškinio padavimo dieną;

3.      įpareigoti atsakovą savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą paskelbiant įsiteisėjusio sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys, rezoliucinę dalį dienraštyje „Lietuvos rytas“;

4.      pripažinti atsakovo gautą 9 563,45 Lt naudą parduodant rašiklius, kurie neteisėtai atitinka erdvinį ieškovo Europos Bendrijos prekių ženklą, ieškovo nuostoliais ir priteisti juos iš atsakovo.

Ieškovas nurodė, kad jis yra savininkas erdvinio (trimačio) Europos Bendrijos prekių ženklo (registracijos Nr. 000483453), kuris registruotas 16 klasės prekėms pagal tarptautinę Nicos prekių ir paslaugų klasifikaciją žymėti. Šiuo prekių ženklu yra įregistruoti specifiniai ieškovo darbuotojų sukurto dizaino rašikliai, kurie yra plačiai žinomi ir vertinami visame pasaulyje. Tuo tarpu atsakovas, neturėdamas ieškovo sutikimo, parduoda rašiklius, kurių išorinis vaizdas yra beveik identiškas ieškovo prekių ženklu žymimų rašiklių išoriniam vaizdui, ko pasėkoje yra klaidinami vartotojai dėl tikrosios jiems siūlomų prekių kilmės ir kokybės bei pažeidžiamos ieškovo kaip prekių ženklo savininko teisės, teisėti interesai ir sąžiningos konkurencijos principai (Prekių ženklų įstatymo 38 ir 49 str. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 1993-12-20 dėl Bendrijos prekių ženklo 1, 9, 90-101 str., Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos 10^bis str. bei Konkurencijos įstatymo 16 ir 17 str.). Todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovui turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas (Prekių ženklų įstatymo 50 ir 51 str.). Ieškovo teigimu, praktiškai visada pats prekių ženklo savininko teisių pažeidimas ex facto reiškia žalos padarymą, kadangi dėl kiekvieno prekių ženklo panaudojimo teisių subjektas praranda pajamas, gali būti pakenkta jo bei jo prekių ženklo reputacijai, pelnui, o teisių pažeidėjas pasipelno iš neteisėtai naudojamo ženklo reputacijos, taip pat dėl to, kad nemoka teisių turėtojui nustatyto atlyginimo už naudojamas teises. Ieškovo nuostoliai yra atsakovo gauta nauda - 9 563,45 Lt. Ši suma susidarė, kuomet atsakovas įsigijo 68 000 vienetų rašiklių už 1 516,40 JAV dolerių (kas sudarė 3 356,55 Lt), o vieno rašiklio pardavimo kainą nustatė lygią 0,19 Lt (68 000 x 0,19 – 3356,55 = 9 563,45 Lt). Kadangi atsakovas neteisėtai rašiklius pardavinėja jau gana ilgą laiką, ieškovo vardui ir reputacijai yra padaryta nebepataisoma žala, todėl visuomenė turi būti informuota apie atsakovo neteisėtus veiksmus tam, kad iš dalies būtų atkurta buvusi padėtis ir atstatytas ieškovo geras vardas ir reputacija bei suteikta vartotojui informacija apie neteisėtų prekių galimą buvimą rinkoje (Prekių ženklų įstatymo 51¹ str.). Ieškovo rašikliai yra įgiję itin gerą reputaciją tarp vartotojų, yra vartotojų lengvai atpažįstami bei vertinami, tuo tarpu atsakovas, Lietuvoje pardavinėdamas rašiklius, neteisėtai atitinkančius ieškovo prekių ženklą, akivaizdžiai siekia nesąžiningai pasinaudoti ieškovo ir jo gaminamos prekės reputacija, tai yra atlieka nesąžiningus konkurencijos veiksmus.

Atsakovas bendra Lietuvos – JAV įmonė UAB „SANITEX“ pateikė atsiliepimą į ieškinį bei tripliką, prašydamas ieškinį atmesti (b.l. 40-43, 73-75, 113-114). Nurodė, kad atsakovo platinami rašikliai nėra tapatūs ar klaidinamai panašūs į ieškovo gaminamus rašiklius, nes šių rašiklių kamštelių forma bei bendras vaizdas akivaizdžiai skiriasi, be to, visa ieškovo produkcija yra pažymėta skiriamaisiais „Bic“ ženklais. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad vartotojai iš tikrųjų painioja ieškovo ir atsakovo platinamus rašiklius, arba patį ieškovą ir atsakovą painioja kaip ūkio subjektus/prekių gamintojus. Atsakovo teigimu, pagal pasaulinę praktiką žalos dydis padarytas nesąžiningos konkurencijos veiksmais, pasireiškiančiais neteisėtu prekės ženklo naudojimu, apskaičiuojamas remiantis licencijos mokesčio kriterijumi. Be to, atsakovas faktiškai pardavė tik 45 046 vienetų rašiklių, už kuriuos turėjo sumokėti 15,25 procentų dydžio PVM, todėl jo gautos pajamos sudaro tik 3 896,98 Lt (45 046 vnt. x (0,19 Lt-0,19 Lt x15,25% PVM) – 3 356,55 Lt).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas vertino ieškovo įregistruoto ženklo ir atsakovo žymens svarbiausių elementų panašumą. Teismo teigimu, tik nustačius, kurie rašiklių dizaino požymiai – individualizuojantys (skiriamieji) ar bendrieji (panašūs) yra dominuojantys, galima daryti išvadą ar rašikliai panašūs ar ne. Teismas, atsižvelgdamas į prekės pobūdį ir kainą sprendė, jog nagrinėjamu atveju, bendri rašiklių požymiai savo mastu bei proporcijomis yra dominuojantys. Teismas nurodė, kad bendrų požymių neišvengiamumą gali nulemti paties produkto (prekės) funkcinės savybės, paskirtis, prekės naudojimo raida ir pan. Teismas įvertino, kad ieškovo įregistruoto erdvinio ženklo svarbiausių elementų, tai yra rašiklio kūno ir dangtelio požymiai – permatomas kūnas, kamštelio auselė bei į viršų smailėjantis kamštelis – yra bendri ne tik atsakovo platinamam žymeniui, bet apskritai bendri (daugiau ar mažiau iš esmės būdingi) tokios klasės prekėms – automatiniams rašikliams. Teismas padarė išvadą, jog nors ieškovo erdvinio prekinio ženklo ir atsakovo platinamo žymens svarbiausių elementų dauguma požymių vartotojams atrodys panašūs, tokie panašumai negali sudaryti pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokią reputaciją jo vardas, prekė ar įregistruotas erdvinis ženklas yra įgijęs tarp vartotojų, kaip tai reputacijai buvo pakenkta, kokiu mastu smuko ieškovo įregistruoto erdvinio ženklo pardavimai atsakovui pradėjus platinti į jį panašų žymenį ir pan., todėl atmetė ieškovo teiginius, kad atsakovo platinamas žymuo pakenkė ieškovo, jo prekės ir įregistruoto ir įregistruoto erdvinio ženklo reputacijai, kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikta gyventojų apklausa dėl ginčo objekto panašumo, negali būti laikoma tinkamu įrodymu, kadangi vidutinis vartotojas neturi įgūdžių spręsti apie prekių šaltinį (kilmę) pagal pačių prekių ar jų pakuočių išvaizdą, kada nėra jokių žodinių ar vaizdinių elementų, o tam tikri įregistruoto ženklo ir į jį panašaus žymens bendri požymiai yra būdingi visoms tos rūšies prekėms.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas Societe BIC, societe anonyme apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

1.      Prekių ženklų įstatymo 5 str. nustato, jog ženklai, kuriems taikoma šio įstatymo nustatyta teisinė apsauga, gali būti sudaryti iš erdvinių formų (gaminio vaizdo, jo pakuotės ar talpyklos). Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 „Dėl Bendrijos prekių ženklo“ 4 str. taip pat nurodoma, jog prekių ženklą gali sudaryti bet kokie žymenys, kuriuos galima pavaizduoti grafiškai, tame tarpe ir išorinis prekių arba jų įpakavimo vaizdas, jeigu jie leidžia atskirti vienos įmonės prekes ar paslaugas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų. Aplinkybė, kad ieškovo ginčo prekės ženklas buvo įregistruotas, patvirtina, jog prekių ženklas ir jo elementai nėra įprasti rinkoje, o pasižymi individualiais požymiais, kurie leidžia vartotojui atskirti ieškovo prekes nuo kitų ūkio subjektų prekių. Atsakovo naudojamo rašiklio panašumas su ieškovo registruotu prekių ženklu ir yra nulemtas būtent tų individualių požymių, kurių neturi joks kitas rašiklis, esantis rinkoje.

2.      Teismas neišskyrė ir neįvertino svarbiausių ieškovo vardu registruoto prekių ženklo elementų. Ženklas sudarytas iš erdvinės formos – gaminio, t.y. ieškovo gaminamų bei platinamų rašiklių, išorinio vaizdo, kuriame dominuoja permatomas rašiklio kūnas, rašiklio apatinis ir viršutinis kamšteliai, kurių spalva atitinka rašiklio rašymo spalvą, o forma yra ypatinga. Visų šių elementų derinys daro ieškovo registruotą prekių ženklą išskirtiniu ir turinčiu stiprų skiriamąjį požymį. Teismas nepagrįstai nustatė, kad sprendžiant dėl teisės aktams prieštaraujančių veiksmų, būtina nustatyti, ar bendri (panašūs) požymiai yra būdingi tik ieškovo ir atsakovo platinamiems žymenims, ar jie neišvengiamai būdingi apskritai visai tokių prekių, kuriai priklauso ieškovo prekių ženklas ir atsakovo platinamas žymuo, grupei. Toks teismo aiškinimas pažeidžia ieškovo kaip prekių ženklo savininko teisėtus interesus. Išskyrus ieškovo ir atsakovo rašiklius, teismas netyrė ir nevertino kitų tos pačios grupės prekių, todėl išvada, kad bendrieji požymiai būdingi visai tokių prekių grupei yra nepagrįsta įrodymais.

3.      Teismas nepagrįstai visuomenės klaidinimą platinant panašias prekes susiejo su prekės kokybės funkcija. Visuomenės suklaidinimas pirmiausia yra siejamas su pagrindinės prekių ženklų funkcijos – garantuoti vartotojui prekės kilmės šaltinį – pažeidimu. Ieškovo teismui pateikta gyventojų apklausa patvirtina, kad atsakovo rašiklių naudojimas klaidina vartotojus, t. y. beveik 70 proc. vartotojų atsakė, kad ginčo rašiklius gamina vienas gamintojas. Teismas nepagrįstai atmetė šį įrodymą, neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose.

Atsakovas UAB „SANITEX“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tam tikri ieškovo įregistruoto prekės ženklo bei atsakovo naudojamo žymens elementai yra analogiški, o tam tikri – skirtingi. Teismas pagrįstai nustatė, kad tapatūs elementai yra bendri ne tik atsakovo platinamam žymeniui, tačiau apskritai bendri (būdingi) tokios klasės prekėms, tuo tarpu individualizuojamieji atitinkamų erdvinių formų požymiai (ventiliavimo anga rašiklio kamštelyje, rašiklio skersmuo, ilgis, kamštelių smailėjimo laipsnis) skiriasi, todėl atsakovui atsakomybė nekyla. Ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog vidutinio vartotojo nuomone, ieškovo bei atsakovo platinamų rašiklių kokybė skiriasi, bei jog būtent ieškovo platinamų rašiklių kokybė yra geresnė ir jog atsakovo platinamus rašiklius vidutinis vartotojas pirktų vien dėl to, kad tikėtųsi tokios pat kokybės kaip ieškovo platinamų rašiklių. Ieškovas nepateikė informacijos, kokią reputaciją jo erdvinis ženklas yra įgijęs tarp vartotojų ir kaip atsakovo veiksmai tą reputaciją įtakojo. Ieškovas netinkamai apskaičiavo tariamai patirtus nuostolius kaip atsakovo gautą naudą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundžiamas sprendimas naikinamas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinėje instancijoje vyksta ginčas, ar atsakovo importuojami ir platinami rašikliai yra klaidinamai panašūs į ieškovo įregistruotą erdvinį prekių ženklą ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę (Prekių ženklų įstatymo 38 str. 1 d. 2 p.) bei ar atsakovo veiksmai – importavimas ir platinimas minėtų rašiklių – nėra pripažintini nesąžiningos konkurencijos veiksmais, pasireiškiančiais vartotojų klaidinimų (Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 1 p.). Taigi, nesant šioje byloje viešojo intereso, apeliacinis skundas yra nagrinėjamas neperžengiant jo ribų. Atitinkamai ieškovui apeliaciniame skunde nenurodžius jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais buvo nuspręsta laikyti, jog ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kurie pasireiškė ieškovo reputacijos pažeidimu, platinant rašiklius, savo išvaizda panašius į ieškovo įregistruotą erdvinį prekių ženklą, teisėjų kolegija netiria ieškovo teisių pažeidimo minėtu aspektu, įtvirtintu Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 1 p.

Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas SOCIETE BIC, societe anonyme yra 2000 m. balandžio 11 d. įregistruoto erdvinio Europos Bendrijos prekių ženklo (registracijos Nr. 000483453) - automatinio plunksnakočio vaizdo – savininkas, o atsakovo platinamo rašiklio išvaizda nėra įregistruota kaip erdvinis prekių ženklas. Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovo platinami rašikliai (žymenys) bei ieškovo įregistruotas erdvinis prekių ženklas yra naudojami tokioms pačioms prekėms – automatiniams plunksnakočiams – žymėti.

Vertinant ar atsakovo naudojamas žymuo yra klaidinamai panašus į ieškovo įregistruotą erdvinį prekių ženklą, dėl ko kyla galimybė suklaidinti visuomenę (Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 d. 2 p.), būtina nustatyti šių lyginamųjų erdvinių žymenų svarbiausių elementų panašumą (Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo (toliau – Metodiniai nurodymai) 3.2.2 p.) bei nustatyti, ar šie svarbiausi elementai apskritai nėra daugiau ar mažiau būdingi visiems žymenims, kuriais žymimos analogiškos prekės.

Iš Metodinių nurodymų 3.2.1 punkto seka, kad vaizdinių, erdvinių ir kombinuotų ženklų panašumą lemia šie elementai: vaizdo rūšis ir pobūdis, geometrinės formos (siluetas, kontūrai, linijos), prasmė, spalva ir spalvų deriniai. Iš minėto Metodinių nurodymų 3.2.2 punkto seka, kad visais atvejais nustatinėjant vaizdinių ir erdvinių ženklų panašumą, turi būti išskirti svarbiausi (dominuojantys) ženklų elementai ir pagal juos lyginami ženklai. Iš to seka, kad tik esant šių svarbiausių elementų panašumui nustatoma, kad ir patys ženklai yra panašūs.

Šiuo atveju vizualiai ištyrus ieškovo įregistruotą nespalvotą erdvinį prekių ženklą – automatinio plunksnakočio formą (vaizdą) (b.l. 12-16) bei byloje esančias prekes, kurios pažymėtos ieškovo įregistruotu erdviniu prekių ženklu, nustatyta, kad šis prekių ženklas susideda iš konkrečių elementų: permatomo plunksnakočio kūno, turinčio briaunas ir buką įlituotą nepermatomą antgalį, bei plunksnakočio kamštelio, kuris nėra permatomas, yra smailėjantis, su nukirsta viršūne, ir turintis į abu galus smailėjančią auselę, kuri yra iškilesnė nei kamštelio ir kūno paviršiai. Šiuo atveju svarbiausi (dominuojantys) ieškovo įregistruoto erdvinio prekių ženklo – automatinio plunksnakočio elementai yra vaizdas (permatomas kūnas, nepermatomas įlituotas antgalis ir nepermatomas kamštelis su ausele) bei geometrinės formos (kūnas, turintis briaunas, kamštelio smailėjimas, kamštelio buka viršūnė, taip pat kamštelio auselės smailėjimas į abi puses ir iškilumas). Būtent šie esminiai (dominuojantys) elementai ir sudaro bendrą įregistruoto ieškovo prekių ženklo įspūdį (vaizdą). Tuo tarpu vizualiai ištyrus byloje esančių atsakovo naudojamų žymenų– automatinių plunksnakočių esminius elementus, nustatyta, kad lyginamųjų žymenų svarbiausi elementai yra tie patys ir jie yra beveik identiški. Atsakovo naudojamo žymens svarbiausi (dominuojantys) elementai, sukuriantys naudojamo žymens bendrą vaizdą (įspūdį), taip pat yra vaizdiniai (permatomas kūnas, nepermatomas įlituotas antgalis ir nepermatomas kamštelis su ausele) bei geometrinės formos (kūnas, turintis briaunas, kamštelio smailėjimas, kamštelio buka viršūnė, taip pat kamštelio auselės smailėjimas į abi puses ir iškilumas). Vieninteliai svarbiausių elementų skirtumai yra tai, kad atsakovo naudojamo plunksnakočio kūno, kamštelio ir auselių ilgis yra apytiksliai 1-2 mm mažesnis, atsakovo naudojamo plunksnakočio kamštelis labiau smailėja, ieškovo įregistruoto prekių ženklo – kamštelio viršūnėje yra anga, skirta ventiliavimui. Atsižvelgiant į tai, kad minėti lyginamųjų ženklų svarbiausi elementai skiriasi 1-2 mm bei požymiais, kurie nėra esminė ženklų vaizdo dalis, teisėjų kolegija daro išvada, kad lyginamųjų ženklų svarbiausi elementai yra panašūs, iš ko seka išvada, kad ir lyginamieji ženklai yra panašūs. Pastarąją išvadą patvirtina ir specialių žinių turinčios specialistės Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros docentės M. K. 2010 m. birželio 8 d. atlikta ieškovo įregistruoto prekės ženklo ir atsakovo žymens lyginamoji analizė, kurioje nustatyta, kad lyginamųjų ženklų esminiai požymiai bei atitinkamai patys ženklai yra klaidinamai panašūs (b.l. 188-189).

Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindama lyginamųjų ženklų panašumą neatsižvelgė į ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas lyginamųjų plunksnakočių spalvines gamas ir jų derinius bei į tai, kad lyginamųjų plunksnakočių kūnai turi šešias briaunas. Kaip minėta ieškovo įregistruotas prekių ženklas yra nespalvotas, o iš įregistruoto erdvinio prekių ženklo vaizdo nematyti, kiek briaunų turi plunksnakočio kūnas (b.l. 12). Vadinasi, minėtiems elementams, kurie nėra įregistruoto erdvinio prekių ženklo sudedamosios dalys, negali būti suteikiama apsauga vadovaujantis Prekių ženklų įstatymo 3 str. 1 d. bei atitinkamai įregistruoto prekių ženklo savininkas negali ginti savo teisių pažeidimo dėl šių elementų naudojimo vadovaudamasis Prekių ženklų įstatymo 38 str. 1 d.  

Vertinant, ar minėti lyginamųjų ženklų svarbiausi elementai yra apskritai būdingi visoms tokios rūšies prekėms – automatiniams plunksnakočiams, būtina nustatyti, ar šie panašūs elementai nėra nulemti pačių prekių raidos, paskirties bei funkcinių savybių. Pažymėtina, kad iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo bei CPK 178 straipsnyje įtvirtintos šalių įrodinėjimo pareigos seka, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi CPK 182 straipsnio 1 – 5 punktuose įtvirtintomis aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Šiuo atveju ieškovui įrodžius ieškinyje nurodytą aplinkybę – lyginamųjų ženklų panašumą, atsakovas turėjo įrodyti savo atsikirtimuose nurodytą aplinkybę - jog šie lyginamieji ženklai nėra klaidinamai panašūs, nes erdvinius prekės ženklus sudarantys svarbiausi elementai yra būdingi visoms tokios pačios rūšies prekėms.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, jog visi automatiniai plunksnakočiai turi kūną bei dauguma jų turi kamštelius ir auseles, nes tai iš esmės nulemta paties plunksnakočio kaip prekės paskirties ir atliekamų funkcijų. Todėl šių aplinkybių kaip visuotinai žinomų atsakovui įrodinėti nereikėjo (CPK 182 str. 1 p.). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, plunksnakočio kūnas, auselė ir kamštelis yra plunksnakočio kaip prekės (daikto) esminės sudedamosios dalys, o ne įregistruoto erdvinio prekių ženklo esminės sudedamosios dalys. Kaip minėta, ieškovo įregistruoto erdvinio prekių ženklo svarbiausios (esminės) sudedamosios dalys yra pačios prekės sudedamųjų dalių specifinės geometrinės formos ir išvaizda, kuri sukuria bendrą išskirtinį prekės vaizdą. Šiuo atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo atsikirtimuose nurodytą prielaidą, kad ieškovo įregistruoto erdvinio prekių ženklo esminės sudedamosios dalys (elementai) yra daugiau ar mažiau iš esmės būdingos visiems automatiniams plunksnakočiams, tai yra, kad daugiau ar mažiau visi automatiniai plunksnakočiai turi permatomą kūną su briaunomis, įlituotą nepermatomą antgalį, smailėjantį nepermatomą kamštelį bei į abi puses smailėjančią išsikišusią auselę (CPK 12 str., 178 str.). Pastaroji aplinkybė neatitinka ir pripažintinos kaip visiems žinomos aplinkybės požymių, kas atleistų atsakovą nuo pareigos įrodyti šią aplinkybę vadovaujantis CPK 182 straipsnio 1 punktu. Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neparemtą įrodymais sprendimą dalyje, kur nusprendė, jog ieškovo įregistruoto prekių ženklo esminiai elementai (požymiai) yra būdingi visiems automatiniams plunksnakočiams.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su kitu apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas padaręs nepagrįstą išvadą, kad ieškovo įregistruoto prekių ženklo svarbiausi elementai yra būdingi visiems plunksnakočiams, nepagrįstai atmetė ir ieškovo pateiktą rašytinį įrodymą – Lietuvos gyventojų 2009 m. kovo mėnesį atliktą apklausą, pagal kurios duomenis net 66 procentai apklaustųjų asmenų atsakė, jog lyginamuosius ženklus gamina tas pats gamintojas, 18 procentų atsakė, kad skirtingas gamintojas, o 16 procentų neatsakė nieko arba nežinojo (b.l. 95). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo užsakymu atliktos apklausos aprašymą, būdą ir jos rezultatus (b.l. 91-98), sprendžia, kad šis objektyvus įrodymas patvirtina, jog dauguma vidutinių vartotojų neskiria atsakovo žymens nuo ieškovo įregistruoto erdvinio prekių ženklo, iš ko seka, kad atsakovo naudojamas žymuo yra klaidinamai panašus į ieškovo įregistruotą prekės ženklą ir dėl to yra klaidinama visuomenė. Pastarąją išvadą patvirtina ir specialių žinių turinčios specialistės Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros docentės M. K. 2010 m. birželio 8 d. atlikta ieškovo įregistruoto prekės ženklo ir atsakovo žymens lyginamoji analizė, iš kurios nustatyta, kad plunksnakočių išorinis vaizdas yra klaidinamai panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti vartotojus (b.l. 188-189).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra įtvirtinta, jog norint nustatyti visuomenės suklaidinimą, būtina įrodyti įregistruoto prekės ženklo gerą kokybę, reputaciją ar prekės ženklo ir jo savininko platų žinomumą visuomenėje. Priešingai, įstatymo leidėjas neapibrėžė visuomenės suklaidinimo sąvokos ar sąlygų. Vadinasi, visuomenės suklaidinimo galimybei nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, jog dėl bet kokių priežasčių vidutinis vartotojas neskiria bet kokio žymens nuo bet kokio įregistruoto prekių ženklo. Pastarąją išvadą patvirtina ir Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 6 ^quinquies straipsnyje įtvirtintas principas, kad kiekvienas prekių ženklas turi būti saugomas toks, koks jis yra, iš ko seka, kad apsauga suteikiama visa apimtimi tokiam prekės ženklui, koks jis įregistruotas (Prekių ženklų įstatymo 3 str. 1 d.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visuomenės suklaidinimo tikimybę siejo su ieškovo įregistruoto prekės ženklo kokybės rodiklio bei paties prekės ženklo žinomumu visuomenėje.

Taigi, iš nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo naudojamas žymuo – automatinis plunksnakotis - savo išvaizda yra klaidinamai panašus į ieškovo įregistruotą Europos Bendrijos erdvinį prekės ženklą (registracijos Nr. 000483453) – automatinio plunksnakočio vaizdą - ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę. Šios nustatytos aplinkybės suponuoja ieškovo kaip įregistruoto erdvinio prekių ženklo savininko teisių pažeidimą pagal Prekių ženklų įstatymo 38 str. 1 d. 2 p.

Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas draudžiamų nesąžiningos konkurencijos veiksmų sąrašas, kuris nėra baigtinis. Kaip vienas iš tokių draudžiamų nesąžiningos konkurencijos veiksmų yra numatytas savavališkas žymens, kuris yra panašus į kito ūkio subjekto registruotą prekės ženklą, naudojimas, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla (Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra nustatyta, jog atsakovas be ieškovo sutikimo naudoja žymenį, kuris yra klaidinamai panašus į ieškovo įregistruotą prekės ženklą ir dėl to visuomenė klaidingai mano, kad atsakovo platinamą žymenį gamina ieškovas (tai yra painioja ieškovą su atsakovu), teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo atliekami veiksmai yra laikytini draudžiamais nesąžiningos konkurencijos veiksmais (Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegijai nustačius ieškovo kaip prekių ženklų savininko teisių pažeidimą bei atsakovo draudžiamus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame buvo prieitos priešingos išvados ir dėl to atmestas ieškinys, naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, ir, esant šioje byloje pakankamai įrodymų, iš kurių galima nustatyti tikrąją ginčo faktinę situaciją ir aplinkybes, šioje byloje priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Įstatymo leidėjas įtvirtino keletą įregistruoto prekių ženklo savininko pažeistų teisių gynimo būdų, kuriais jis gali laisvai disponuoti savo pasirinkimu. Vienas tokių būdų yra kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo tuo atveju, jei pažeidžiant prekių ženklo savininko teises kartu yra atliekami ir draudžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmai (Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 1 p., 17 str. 1 d. 1 p.). Analogiškas būdas yra įtvirtintas ir Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje, nurodant, jog nustačius įregistruoto prekių ženklo savininko teisių pažeidimą, pastarasis turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti įregistruoto prekių ženklo savininko teises pažeidžiantį žymenį. Kokius konkrečius veiksmus, susijusius su įregistruoto prekių ženklo savininko teises pažeidžiančio žymens naudojimu komercinėje veikloje naudojimu, gali uždrausti atlikti įregistruoto prekių ženklo savininkas yra įtvirtinta Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje.  Šiuo atveju ieškovas prašo uždrausti atsakovui atlikti visus Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje išvardintus veiksmus, išskyrus Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus veiksmus – uždrausti siūlyti bei teikti paslaugas, pažymėtas prekių ženklo savininko teises pažeidžiančiu žymeniu.

Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija nustatė ieškovo kaip įregistruoto prekių ženklo savininko teisių pažeidimą pagal Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei draudžiamus atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmus pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ieškovas įgijo teisę savo pažeistas teises ginti vadovaudamasis pažeistų teisių gynimo būdais, įtvirtintais Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 ir 2 dalyje bei Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Todėl teisėjų kolegija tenkina ieškinio pirmąjį reikalavimą – uždraudžia atsakovui be ieškovo sutikimo komercinėje veikloje naudoti žymenis – automatinius plunksnakočius, kurie savo išvaizda yra klaidinamai panašūs į ieškovo įregistruotą prekių ženklą, tai yra uždraudžia: tokiais žymenimis žymėti prekes ar jų pakuotę; siūlyti tokiais žymenimis pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kaip jomis disponuoti; importuoti ar eksportuoti tokiais žymenimis pažymėtas prekes; naudoti tokius žymenis komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje; gaminti tokius žymenis arba laikyti jų pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos nurodytus veiksmus (Prekių ženklų įstatymo 38 str. 1 d. 1 p. ir 2 d., Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 1 p. ir 17 str. 1 d. 1 p.).

Esant nustatytoms minėtoms aplinkybėms teisėjų kolegija tenkina ir antrąjį bei trečiąjį ieškinio reikalavimus – įpareigoja atsakovą savo lėšomis sunaikinti atsakovo žinioje esančius 22 954 vienetus žymenų (b.l. 115), bei paskelbti šio sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant sprendimo priėmimo datą ir jį priėmusį teismą, Lietuvos Respublikos dienraštyje „Lietuvos rytas“ (Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 d. 1 p., 50⁴ str. ir 51¹ str., Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 1 p. ir 17 str. 1 d. 3 p. - 4 p. ). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad žymenų sunaikinimas yra tam tikra procedūra, kuri gali būti atliekama keliais etapais, nusprendžia, kad šiuo atveju pakankamas bei protingumo kriterijus atitinkantis terminas, skirtas žymenims sunaikinti, tūrėtų būti 25, o ne 5 kaip prašo ieškovas, darbo dienos. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad užsakymo dėl informacijos paskelbimo padavimas yra vienkartinio pobūdžio veiksmas, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašomas 5 darbo dienų terminas sprendimo rezoliucinei daliai paskelbti yra pakankamas ir atitinkantis protingumo kriterijus.

Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta įregistruoto prekių ženklo savininko teisė reikalauti atlyginti padarytą žalą. Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta įregistruoto prekių ženklo savininko teisė reikalauti atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas. Turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja CK ir Prekių ženklų įstatymas (Prekių ženklų įstatymo 51 str. 1 d.). Taigi, ieškovas turi teisę pasirinkti, ar reikalauti priteisti negautas pajamas (kurių dydis nustatomas pagal Prekių ženklų įstatymo 51 str. 3 d.), ar reikalauti priteisti kitokio pobūdžio turtinę žalą CK ir Prekių ženklų įstatyme nustatyta tvarka. Šiuo atveju ieškovas nusprendė reikalauti priteisti iš atsakovo gautą naudą, kuri pripažintina ieškovo nuostoliais (CK 6.249 str. 2 d., Prekių ženklų įstatymo 51 str. 2 d.). Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, kad pažeidėjo gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas šio įstatymo nustatytas teises.

Šiuo atveju sprendime jau yra konstatuotos dvi iš keturių civilinės atsakomybės sąlygų – tai yra atsakovo kaltė ir neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė savavališku žymens, kuris klaidinamai panašus į ieškovo įregistruotą prekės ženklą, importavimu ir prekyba (Prekių ženklų įstatymo 38 str. 2 p., CK 6.246 str. ir 6.248 str.). Atlikdamas minėtus neteisėtus veiksmus, atsakovas gaudavo pajamas už žymenų pardavimą. Taigi, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių egzistuoja priežastinis ryšys, kas įrodo egzistuojant trečiąją bei ketvirtąją sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 str. ir 6.249 str. 1 – 2 d.). Šiuo atveju nustatinėjant ieškovo patirtų nuostolių dydį, kuris lygus atsakovo gautai naudai, ieškovas turi pareigą pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų atsakovo gautas bendras pajamas, o atsakovas turi įrodyti gautą grynąją naudą (tai yra naudą, gautą atskaičius išlaidas) (Prekių ženklų įstatymo 51 str. 5 d.). Šiuo atveju, byloje nekilo ginčo, kad atsakovas iš viso įsigijo 68 000 vienetų žymenų už 1 516,40 JAV USD, kurie pagal žymenų įsigijimo momentu galiojusį JAV USD ir Lt valiutų kursą atitiko 3 356,55 Lt. Taip pat byloje nekilo ginčo, kad atsakovas pardavė tik 45 046 vienetų žymenų po 0,19 Lt, dėl ko gavo 8 558,74 Lt pajamų iš automatinių plunksnakočių pardavimo. Nuo šių gautų pajamų atsakovui sumokėjus 18 proc. PVM, atsakovo grynosios pajamos sudarė 7 253,17 Lt (8 558,74 Lt/1,18). Iš minėtų faktinių aplinkybių seka, kad atsakovas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, gavo 3 896,62 Lt grynosios naudos (7 253,17 Lt – 3 356,55 Lt). Todėl ši suma pripažintina ieškovo nuostoliais ir priteistina iš atsakovo ieškovui (Prekių ženklų įstatymo 51 str. 5 d.). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo skaičiavimus, kur jis pakartotinai iš atsakovo gautų grynųjų pajamų atima nerealizuotų 22 954 vienetų (68 000 – 45 046) žymenų įsigijimo vertę bei vieno žymens įsigijimo vertę nustato lygią vieno žymens pardavimo kainai – 0,19 Lt (CPK 12 ir 178 str.).

Patenkinus 3 neturtinius ieškinio reikalavimus, ieškovui iš atsakovo priteisiamas už šiuos reikalavimus žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieškinį bei apeliacinį skundą, iš viso 774,30 Lt (3 x 127,3 Lt + 3 x 130,80 Lt) (CPK 79 str. ir 93 str. 2 d.).

Patenkinus 41 procentą (3 896,62 Lt/9 563,45 Lt x 100 proc.) ieškovo turtinio reikalavimo, ieškovui iš atsakovo priteisiama dalis žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį ir apeliacinį skundą, proporcinga patenkintai turtinio reikalavimo daliai, iš viso 235,34 Lt (2 x 287 Lt x 41 proc.) (CPK 79 str. ir 93 str. 2 d.).

Įvertinus visų patenkintų ieškinio reikalavimų bendrą dalį, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos sprendimu yra patenkinta 85 proc. ieškinio reikalavimų ((3 x 100 proc.+41 proc.)/400 proc.). Dėl to ieškovui iš atsakovo priteisiama dalis bylinėjimosi išlaidų, susijusių su Lietuvos gyventojų 2009 m. apklausos atlikimu, vertimais ir antstolio išlaidomis, proporcinga patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, iš viso 2 983,12 Lt (85 proc. x (1 904 Lt + 190 EUR x 3,4528 Lt + 150 EUR x 3,4528 Lt + 254,60 Lt + 177 Lt ) (CPK 88 str. 8 p., 93 str. 2 d.). Esant minėtoms aplinkybėms bei ieškovo prašymui ieškovui iš atsakovo priteisiama dalis bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atlyginimo advokatams mokėjimo, proporcinga ieškinio patenkintų reikalavimų daliai, tačiau priteistina suma mažintina, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus dydžius, iš viso 7 000 Lt (CPK 93 str. 2 d., 95 str.). Atsakovui nepateikus bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atlyginimo advokatui mokėjimo, dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, atsakovui iš ieškovo nepriteisiama šių išlaidų dalis, proporcinga atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 95 str.).

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 96 straipsniu, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiama 3,81 Lt (15 proc. x (5,65 + 19,75 Lt)), o iš atsakovo 21,59 Lt (85 proc. x (5,65 + 19,75 Lt)) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo SOCIETE BIC, societe anonyme apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo SOCIETE BIC, societe anonyme ieškinį tenkinti iš dalies.

Uždrausti atsakovui Bendrai Lietuvos – JAV įmonei UAB „SANITEX“ be ieškovo SOCIETE BIC, societe anonime sutikimo komercinėje veikloje naudoti žymenis – automatinius plunksnakočius, kurie savo išvaizda yra klaidinamai panašūs į ieškovo įregistruotą Europos Bendrijos erdvinį prekių ženklą – automatinio plunksnakočio vaizdą (Nr. 000483453) t. y. uždrausti:

1) tokiais žymenimis žymėti prekes ar jų pakuotę;

2) siūlyti tokiais žymenimis pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kaip jomis disponuoti;

3) importuoti ar eksportuoti tokiais žymenimis pažymėtas prekes;

4) naudoti tokius žymenis komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje;

5) gaminti tokius žymenis arba laikyti jų pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos aukščiau nurodytus veiksmus.

Įpareigoti atsakovą Bendrą Lietuvos – JAV įmonę UAB „SANITEX“ savo lėšomis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos paskelbti šio sprendimo rezoliucinę dalį Lietuvos Respublikos dienraštyje „Lietuvos rytas“,  nurodant sprendimo priėmimo datą ir jį priėmusį teismą, bei ne vėliau kaip per 25 darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos sunaikinti atsakovo žinioje esančius 22 954 vienetus žymenų - automatinių plunksnakočių, kurie savo išvaizda yra klaidinamai panašūs į ieškovo įregistruotą Europos Bendrijos erdvinį prekių ženklą – automatinio plunksnakočio vaizdą (Nr. 000483453).

Priteisti ieškovui SOCIETE BIC, societe anonime iš atsakovo Bendros Lietuvos – JAV įmonės UAB „SANITEX“ 3 896,62 Lt dydžio nuostolius.

Priteisti ieškovui SOCIETE BIC, societe anonime iš atsakovo Bendros Lietuvos – JAV įmonės UAB „SANITEX“ 1 009,64 Lt žyminio mokesčio, 7 000 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 2 983,12 Lt dydžio kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Į valstybės biudžetą priteisti iš ieškovo SOCIETE BIC, societe anonime 3,81 Lt, o iš atsakovo Bendros Lietuvos – JAV įmonės UAB „SANITEX“ 21,59 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitoje dalyje ieškovo SOCIETE BIC, societe anonyme ieškinį atmesti.

Teisėjai                                                                                    Danutė Gasiūnienė

                                                                                               Kazys Kailiūnas

Egidijus Žironas