Civilinė byla Nr. e2-470-1081/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27253-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.39.2.5.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.1.;

3.2.6.1.; 3.1.7.6. 

(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 3 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Kristina Vorienė,

sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Lilijai Drizgienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Corpus A“ atstovei Ingai Sevelionienei,  trečiųjų asmenų Daugiabučių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų, veikiančių 2012 m. birželio 15 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, atstovei Agnei Sunklodaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Corpus A“, tretiesiems asmenims Daugiabučių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkams, veikiantiems 2012 m. birželio 15 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

Teismas

nustatė:

ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Corpus A“, prašydama priteisti iš atsakovės 662,66 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė ir draudėjas A. G. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 13 d. iki 2024 m. kovo 12 d. buvo apdraustas draudėjai priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini).

2023 m. rugsėjo 24 d. buvo užlietas draudėjai priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Užliejimas įvyko dėl nesandaraus daugiabučio gyvenamojo namo stogo.  

Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl turto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo 663,80 Eur dydžio draudimo išmoką. Bendra šio užliejimo padaryta žala siekia 662,66 Eur (663,8 Eur – 1,14 Eur nusidėvėjimas).

Pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), administruoja atsakovė UAB „Corpus A“, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamų pastatų bendro naudojimo objektus, organizuoti jų remontą. Atsakovė yra atsakinga už pastatų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinius darbus.

UAB „Corpus A“ būdama atsakinga už pastatų remontą/priežiūrą nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkyti pastatų bendro naudojimo objektai, šiuo atveju – stogas ir jo konstrukcijos, ne-buvo rūpestinga ar atidi, nevykdė, jai kaip administratoriui priskiriamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ nuostatų. Taip pasireiškė neteisėti atsakovės veiksmai, dėl kurių per pastatų bendro naudojimo objektus prasiskverbė vanduo ir apliejo draudėjos turtą.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už pa-darytą žalą asmens. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, patvirtinančias atsakovės civilinę atsakomybę, ieškovė išmokėjusi draudimo išmoką įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą, todėl prašo teismo jos naudai iš atsakovės UAB „Corpus A“ priteisti 662,66 Eur žalos atlyginimo.

Atsakovė UAB „Corpus A“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko. Nu-rodė, kad ginčo daugiabučiame name bendrojo naudojimo objektai yra valdomi savininkų 2012 m. sudarytos Jungtinės veiklos sutarties (toliau – JVS) pagrindu. UAB „Corpus A“ yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su bendrojo naudojimo objektų valdytoju – JVS atstovais. Sutarties priede Nr. 1 yra aiškiai apibrėžiamos atsakovės teikiamų paslaugų apimtys.

Atsakovė ginčo name veikia ne kaip bendrojo naudojimo objektų administratorius (valdyto-jas), o kaip paslaugos teikėjas, teikiantis konkrečias paslaugas pagal sudarytą sutartį su bendrojo naudojimo objektų valdytoju – JVS dalyviais. Šiuo atveju UAB „Corpus A“ pareigos, susijusios su funkcijų pagal sutartį vykdymu, yra saistomos namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimo (pritarimo). Taigi sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų, remiantis atsakovės bendrijai teikiamų paslaugų dokumentų išvadomis, remiantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi privalo priimti butų ir kitų patalpų savininkai. Tačiau nepaisant daugelio raginimų iki šios dienos jie nėra priėmę sprendimo dėl ginčo stogo remonto. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, kaip paslaugos teikėja, neturi teisės butų ir kitų patalpų savininkų vardu priimti sprendimų dėl jų nuosavybės valdymo, remonto ir pan. Atsakovė turi teisę veikti tik sudarytos sutarties ribose ir jos apimtimi.  

Pažymėjo, kad dar nuo 2017 m. atliktų apžiūrų metu daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams atsakovė yra teikusi rekomendacijas dėl stogo remonto, tačiau iki šios dienos savininkai nėra priėmę sprendimo dėl stogo remonto. Paskutinis balsavimas dėl pastato renovacijos apskritai organizuotas 2024 m. balandžio mėn., tačiau ir jis neįvyko. Per visą šį laikotarpį atsakovė yra gavusi pritarimą tik smulkiam pastato stogo remontui, kuris buvo atliktas, tačiau pastatui būtinų rezultatų neduoda.

Bendraturčių teisės ir pareigos dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir atsakomybė už šių pareigų vykdymą šiuo atveju tenka savininkams, o sprendimas dėl tokių reikalų turi būti priimtas savininkų susirinkime ar balsavimo raštu metu. Mažas gyventojų (savininkų) suinteresuotumas bendrojo naudojimo objektų būkle, pasireiškiantis neaktyviu dalyvavimu susirinkimuose/balsavimuose ir dėl to negalėjimas priimti svarbių sprendimų dėl vienų ar kitų bendrojo naudojimo objektų remonto ar priežiūros, atsiradus žalai, nelaikytinas pagrindu daugiabučių namų savininkams išvengti atsakomybės ar dėl savo neveikimo atsiradusių pasekmių perkelti kitiems subjektams, šiuo atveju atsakovei.

               Atsižvelgiant į tai, mano, kad ieškinio reikalavimas ne tik yra nukreiptas netinkamam atsakovui, t. y. atsakovė nėra bendrojo naudojimo objektų valdytoja ginčo name, tačiau ir nepagrįstas objektyviais įrodymais, todėl atmestinas.

              Tretieji asmenys Daugiabučių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkai, veikiantys 2012 m. birželio 15 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

              Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad įvykio aplinkybės, padaryta žala ir žalos dydis yra pagrįsti į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsakovė, įsipareigojusi pagal sutartį su trečiaisiais asmenimis vykdyti techninę pastato priežiūrą, statinio apžiūros aktuose fiksavo stogo būklę, tačiau statinio apžiūros aktai nėra pasirašyti, be to nėra įrodymų, kad namo gyventojai buvo informuoti apie poreikį remontuoti pastato stogą. Nėra įrodymų, kad atsakovė vykdė su trečiaisiais asmenimis pasirašytos sutarties 3.1.8. ir 3.1.9. punktus, be to atsakovė nevykdė STR reikalavimų. Atsakovės argumentus, kad darbai neatlikti dėl to, kad savininkai nepriėmė sprendimų, laiko visiškai nepagrįstais, nes atsakovė tiek pagal teisės aktus, tiek pagal sutartį turėjo atlikti privalomus atlikti darbus, šiuo atveju stogo remonto darbus.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Nurodė, kad bendrojo naudojimo objektai yra valdomi JVS dalyvių, o atsakovė yra tik paslaugų teikėja. Priimti sprendimų už gyventojus atsakovė negali, nes nėra administratorius, yra tik paslaugos teikėjas. Statinio apžiūros aktai su parašais yra saugomi archyve, į bylą buvo pateikti šių aktų nuorašai, kurie nėra pasirašyti. Statinio apžiūros aktai buvo siunčiami el. paštu Tarybai, be to jie yra skelbiami viešai, pakabinant namo laiptinėse. Nurodė, kad pagal sutarties su trečiaisiais asmenimis priedą Nr. 1, atsakovė be savininkų pritarimo gali atlikti tik darbus iki 50 Lt, visiems kitiems darbams yra būtinas savininkų sprendimas. Nuo 2017 m. teikiant siūlymus dėl stogo remonto savininkams, joks sprendimas nebuvo priimtas, todėl atsakovė už kilusią žalą neatsakinga. Namo savininkai nesirenka į susirinkimus, nebalsuoja raštu, yra labai pasyvūs, todėl atsakomybė už pastato būklę ir atsiradusią žalą tenka jiems.

Teismo posėdyje trečiųjų asmenų atstovė su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad atsakovė kalbėjo apie poreikį remontuoti pastato stogą, tačiau kada tai konkrečiai buvo, neatsimena. Jei gerai atsimena, gyventojai pritarė, kad reikia atlikti remonto darbus ir ta informacija buvo perduota atsakovei. Ar buvo organizuotas savininkų susirinkimas dėl stogo remonto nežino. Esant avarinei būklei, darbai turi būti atliekami be jokio susirinkimo.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2023 m. kovo 1 d. tarp ieškovės ir A. G. sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis, kurios pagrindu buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), draudimo apsaugos laikotarpis nuo 2023 m. kovo 13 d. iki 2024 m. kovo 12 d. (Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. 3752374462). 

2023 m. rugsėjo 24 d. gautas draudėjos pranešimas dėl vandens prasiskverbimo per pastato nesandarumus, kuriame draudėja nurodė, jog po lietaus viename iš miegamųjų laša vanduo per lubas, per sijas, lašėjimas vyksta per stogą.

2023 m. spalio 6 d. surašytas turto apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu fiksuojama patalpa su lubose sumontuota sijų apdaila, kurioje matyti atsiradęs plyšys sujungime, taip pat dėmės ant lubų. Tikėtina, kad dėl per nesandarų stogą prasiskverbusios drėgmės galėjo būti pažeista apdaila. Užfiksuotas draudėjo paaiškinimas, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. pastebėjo nuo sijos lašantį vandenį.

Iš Turto žalos įvertinimo skaičiuoklės matyti, kad padaryta žala įvertinta 663,80 Eur.

Ieškovė atliko žalos sureguliavimą, įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjai 663,80 Eur dydžio draudimo išmoką. 

Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, 2023 m. spalio 18 d. pareiškė pretenziją atsakovei dėl 663,80 Eur žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino, todėl ieškovė pareiškė ieškinį dėl 662,66 Eur (663,80 Eur – 1,14 Eur nusidėvėjimas) žalos atlyginimo daugiabučio namo administratorei, kuri, ieškovės vertinimu, yra atsakinga už padarytą žalą.

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo į-moką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis).

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu.

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai žala dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų padaroma vienam iš bendra-turčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai (butui), žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą atsakovei grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė netinkamai vykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, laiku nebuvo sutvarkytas pastato stogas, dėl ko įvyko draudžiamasis įvykis. Tuo tarpu atsakovė atsikirtinėja tuo, kad ginčo name veikia ne kaip bendrojo naudojimo objektų administratorius (valdytojas), o kaip paslaugos teikėjas, teikiantis konkrečias paslaugas pagal sudarytą sutartį su bendrojo naudojimo objektų valdytoju – JVS dalyviais, kurie nepaisant daugelio raginimų iki šios dienos nėra priėmę sprendimo dėl ginčo stogo remonto.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

Butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą gali įgyvendinti tokiais alternatyviais būdais: gali būti steigiama butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, sudaroma jungtinės veiklos sutartis arba skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad daugiabučių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkai 2012 m. birželio 15 d. yra sudarę JVS. 2012 m. spalio 31 d. minėtų daugiabučių namų savininkai, veikiantys 2012 m. birželio 15 d. JVS pagrindu, atstovaujami Tarybos seniūnės Agnės Sunklodaitės sudarė Namo administravimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 21281 (toliau – Sutartis) su atsakove.

Pagal Sutarties 2.1. punktą atsakovė įsipareigojo Sutartyje nurodytą terminą teikti savininkui paslaugas, o savininkas įsipareigojo priimti suteiktas paslaugas ir sumokėti už jas administratoriui kainą, kaip nustatyta šios Sutarties priede Nr. 1. Pagal Sutarties 3.1.1. punktą atsakovė įsipareigojo teikti administravimo paslaugas, Sutarties priede Nr. 1 patvirtintais Administravimo paslaugų tarifais. 

Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo: nuolat stebėti pastatus, vykdyti pastatų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, konstrukcijų ir techninės įrangos techninį aptarnavimą, profilaktiką. Nustačius žalos atvejus, nustatyti jų kaltininkus, o nepavykus to padaryti, žalos atlyginimo išlaidas paskirstyti namo atitinkamos laiptinės butų/kitų patalpų savininkams proporcingai nuosavybės teise turimam patalpų plotui (Sutarties 3.1.7. punktas); pagal poreikį nustatyti privalomų darbų, kuriuos būtina atlikti name, sąrašą ir teikti Tarybai pasiūlymus tokiems darbams vykdyti (Sutarties 3.1.8. punktas); iškilus būtinybei, atlikti pastato eksploatavimo darbus, kurių šalys neįtraukė į privalomų darbą sąrašą, administratorius prieš dvi dienas suderina darbų pobūdį ir jų kainą su Taryba (Sutarties 3.1.9. punktas); vykdyti STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ reikalavimus (Sutarties 3.1.10. punktas); pasiūlyti atlikti stambesnės apimties remonto darbus išsimokėtinai (Sutarties 3.1.12. punktas); organizuoti kiekvieno pastato bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, remontą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, sutartyje numatytais tarifais (Sutarties 3.2.5. punktas); esant reikalui, šaukti savininkų susirinkimus arba organizuoti savininkų balsavimą raštu, įgyvendinti patalpų savininkų priimtus sprendimus (Sutarties 3.2.7 punktas).

Pagal Sutarties 1.8 punktą šalys susitarė, kad patalpos - daugiabučiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini), esančios patalpos. Pagal Sutarties 1.9. punktą šalys susitarė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai - pastato bendrojo naudojimo patalpos (daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims), pagrindinės pastato konstrukcijos (pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys), bendroji inžinierinė įranga (daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinierinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso pastato inžinierinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Pagal Sutarties 1.10 -1.12. punktus šalys susitarė, kad paslaugos - tai administratoriaus savininkui teikiamos administravimo, pastato ir jo inžinerinių sistemų eksploatavimo, komunalinės ir kitos Sutartyje nustatytos paslaugos; administravimas - butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti; eksploatavimas - pastato būklės nuolatinis stebėjimas, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, derinimas, paruošimas šildymo sezonui, gaisrinės saugos palaikymas.

Įvertinus atsakovės ir trečiųjų asmenų sutartinius įsipareigojimus pagal Sutartį, darytina išvada, jog tretieji asmenys ir atsakovė sudarė susitarimą, kuriuo atsakovė už atlygį įsipareigojo vykdyti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir stogo, priežiūrą, techninį aptarnavimą, profilaktiką, nuolatinį būklės stebėjimą, mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, pagal poreikį nustatyti privalomų darbų, kuriuos būtina atlikti name, sąrašą, o iškilus būtinybei, atlikti pastato eksploatavimo darbus, kurių šalys neįtraukė į privalomų darbą sąrašą. Teismo vertinimu tokiu būdu atsakovė pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), veikė kaip bendro naudojimo objektų administratorius.

Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nauja redakcija patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831), reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį (Nuostatų 1 punktas). Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Administratorius privalo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai keliami reikalavimai taip pat nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (įvykio metu redakcija galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Reglamentas). Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant: nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus (ne rečiau kaip kartą per du mėnesius); periodines (sezonines) gyvenamojo namo, jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui); specializuotas apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas (Reglamento 87.1, 87.2, 87.3 punktai). Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 95 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės, vertintina, kaip ji, kaip administratorė atliko teisės aktais ir Sutartimi patikėtas funkcijas, nustačius trūkumus, turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams.

Nagrinėjamu atveju butas buvo aplietas dėl vandens pratekėjimo pro pastato stogą, kuris priskiriamas bendrojo naudojimo konstrukcijai ir už jo priežiūrą yra atsakinga namo administratorė, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, pavyzdžiui, kad tam tikru periodiškumu atliko namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų remonto poreikio pagrindimą, parengė remonto planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti ir pan.

Atsakovė argumentams, jog savo kaip administratorės pareigas vykdė tinkamai pagrįsti pateikė į bylą dokumentus:

2017 m. spalio 16 d. statinio apžiūros aktą Nr. 2226, kuriuo apžiūrėtas daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini), siekiant nustatyti statinio ir jo konstrukcijų techninę būklę. Akte nurodyta, kad remontuojamame ruože stogo vietomis čerpės suklotos nelygiai, guli ne savo vietose. Perrinkti ir atstatyti į vietas labiausiai išsikraipiusius ruožus. Ties stoglangiu dar trūksta eilės čerpių, kuri turi gulti ant apskardinimo. Pašalinti šiukšles iš po čerpių aplink stoglangį. Užsandarinti skyles stoglangio apskardinime. Užsandarinti čerpių tvirtinimo medsraigčiais vietas, kai kurias čerpes atstatyti į vietą. Pakeisti suskilusias čerpes.

2018 m. liepos 10 d. statinio apžiūros aktą Nr. 2403, kuriuo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) esantis butas Nr. 14. Akte nurodyta, jog lietaus metu į butą Nr.14 per nesandarią čerpių stogo dangą vanduo prateka į pastogę ant perdangos ir į žemiau esantį butą Nr. 14 ir 13. Apžiūrėjus pastogę virš buto Nr.14 nustatyta, kad keliose vietose yra suskilusios, sudaužytos ir sudilusios keramikinės stogo čerpės. Nuo sniego apkrovų atskirose vietose stogo čerpės pastumtos iš savo vietų. Ant stogo kraigo trūksta dalies kraigo čerpių. Vietomis po suskilusiomis čerpėmis jau sutrūnijo mediniai grebėstai. Stogo dalies virš 14 buto būklė yra nepatenkinama. Rekomenduojama: pakeisti susidėvėjusią ir nesandarią čerpių stogo dangą II laiptinėje virš 14 buto, įrengiant naujus grebėstus ir difuzinės plėvelės sluoksnį po danga.

2022 m. spalio 4 d. statinio apžiūros aktą Nr. 221004, kuriuo apžiūrėti (duomenys neskelbtini) esantys butai Nr. 20, 23. Akte nurodyta, jog lietaus metu per nesandarią stogo dangą vanduo užlieja buto Nr. 23 vidaus patalpas, o iš 23 buto teka žemiau į butą Nr. 20. Apžiūrėjus stogo konstrukcijas, nustatyta, kad stogo danga iš čerpių vietomis yra sukritusi, dalis čerpių suskilusios, vietomis išsikraipiusios. Plėvelė po čerpėmis nesandari ir netinkamai pritvirtinta prie grebėstų iš vidinės pusės. Apie stoglangius matomi dideli plyšiai, stoglangių apskardinimas sulankstytas ir nesandarus. Rekomenduojama: nuardyti išsikraipiusias ir nesandarias čerpes nuo apačios iki kraigo, pakeisti supuvusius ir sulūžusius grebėstus, įrengti naują difuzinę plėvelę ir atstatyti čerpių dangą, pakeičiant netinkamas čerpes.

2023 m. spalio 2 d. statinio apžiūros aktą Nr. 231002-2, kuriuo apžiūrėtas daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini), siekiant nustatyti statinio ir jo konstrukcijų techninę būklę. Akte nurodyta, kad dalies stogo danga ir lietaus nuotekų sistema yra nesandari, pasenusi čerpių danga. Rekomenduojama: remontuoti pasenusią ir nesandarią stogo dangą bei lietaus nuotekų sistemą.

2024 m. balandžio 5 d. Butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolą, patvirtinantį, kad dėl daugiabučio namo įtraukimo į renovuojamų namų sąrašą sprendimas nepriimtas, nesant kvorumo.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo prasta būklė fiksuojama dar 2017 m. ir kaip galima spręsti iš 2017 m. spalio 16 d. statinio apžiūros akto stogas ar jo dalis galimai buvo remontuojama.  2018 m. ir 2022 m. pastato stogas buvo apžiūrėtas tik virš konkrečių nurodytų butų, į kuriuos skverbėsi vanduo. 2023 m. apžiūrėta stogo danga ir fiksuota, kad stogo danga ir lietaus nuotekų sistema yra nesandari.

Atsakovė neginčija, kad žala padaryta dėl bendrojo naudojimo objekto – stogo trūkumų, tačiau teigia, jog žala butui atsirado dėl savininkų kaltės, kurie nepriima sprendimų dėl stogo remonto. Teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais, kadangi atsakovės pateikti dokumentai patvirtina tik tai, kad atsakovė tam tikrais periodais apžiūrėjo pastato stogą, fiksavo jo defektus ir nepatenkinamą būklę, tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovė tinkamai informavo trečiuosius asmenis apie būtinybę atlikti pastato stogo remonto darbus, kad pastato stogo remonto darbai nuo 2017 m. bent kartą buvo įtraukti į privalomų darbų, kuriuos būtina atlikti name sąrašą, ir Tarybai buvo teikiamas siūlymas dėl stogo remonto (Sutarties 3.1.8. punktas), kad atsakovė iškilus būtinybei, kokia šiuo atveju teismo vertinimu buvo, kreipėsi į Tarybą, siekdama suderinti darbų pobūdį ir kainą (Sutarties 3.1.9. punktas), siūlė atlikti stambesnės apimties stogo remonto darbus išsimokėtinai (Sutarties 3.1.12. punktas), kad šaukė savininkų susirinkimą ar organizavo savininkų balsavimą raštu dėl stogo remonto (Sutarties 3.2.7. punktas), ar kad atsakovė tinkamai vykdė Nuostatuose ir Reglamente jai, kaip administratorei, nustatytas pareigas. Pažymėtina, jog nors atsakovės atstovė teigė, kad pagal Sutartį ji turėjo vykdyti STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ reikalavimus, šis teisės aktas nuo 2017 m. sausio 1 d. nebegalioja, todėl teismo vertinimu atsakovė turėjo vykdyti galiojančiuose teisės aktuose, konkrečiai aukščiau nurodytame Reglamente, nustatytus reikalavimus.

Atsakovė savo pareigas privalo vykdyti ne formaliai, o imtis faktiškų veiksmų, administruojamąjį namą nuolat stebėti, užtikrinti, kad namo bendro naudojimo objektai atitiktų privalomuosius reikalavimus, esant būtinybei  organizuoti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengti atnaujinimo planus ir juos pateikti namo savininkams, rengti susirinkimus ir siūlyti remontuoti, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė neatliko visų jai nustatytų pareigų tinkamai rūpintis ir prižiūrėti vieną iš pagrindinių namo bendrojo naudojimo konstrukcijų – stogą, tinkamai (rūpestingai) nevykdė savo kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės pareigų ir tai turėjo tiesioginės įtakos buto apliejimui, todėl nesutiktina su atsakovės argumentais, kad ji savo pareigas vykdė tinkamai.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog žala buvo padaryta būtent dėl nepakankamai rūpestingo atsakovės elgesio, tinkamo jai, kaip namo administratorei pagal Sutartį ir teisės aktus priklausančių pareigų atlikimo, o ne dėl kitų priežasčių.

Atsakovė, kaip pastatų administravimo paslaugas teikianti bendrovė, galėjo ir privalėjo numatyti galinčias tretiesiems asmenims kilti neigiamas pasekmes ir imtis visų būtinų priemonių, jog neigiami padariniai neatsirastų, tačiau to nepadarė, todėl teismo vertinimu atsakovės neteisėtas neveikimas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėto neveikimo bei padarytos žalos, yra įrodyti. Atsakovė padarytos žalos dydžio, jos paskaičiavimo tvarkos ir metodikos  neginčijo, padarytos žalos dydis ir jos sumokėjimas draudėjai yra patvirtintas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl laikytina, jog ši civilinės atsakomybės sąlyga taip pat yra įrodyta.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, šalių ir trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimus, sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš atsakovės priteisimo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 662,66 Eur žalos atlyginimo.

Dėl procesinių palūkanų.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 22,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 402,93 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos 424,93 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Corpus A“, j. a. k. 125167563:

-  662,66 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt du eurus 66 ct) žalos atlyginimo; 

- 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos 662,66 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 

- 424,93 Eur (keturis šimtus dvidešimt keturis eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų. 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja                                                Kristina Vorienė