Administracinio nusižengimo byla Nr. II-15-973/2022
Teisminio proceso Nr. 4-10-3-000153-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija: 19.20.
(S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. sausio 4 d.
Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Viktorija Vasiliauskienė,
sekretoriaujant Viktorijai Baguckienei,
pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei R. S.,
suinteresuotam asmeniui A. F. ir jo atstovei advokatei Marijai Ulbienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau-ANK) 518 straipsnį, panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK 2021 m. vasario 9 d. nutarimu tyrėja Rūtelė Buragaitė, išnagrinėjusi (duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl to, kad A. F. bendro naudojimo įvažiavime į sklypus adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai įkalė kuolą, uždėjo metalinę grandinę surakintą spyna, taip užblokuodamas įvažiavimą. Tokiais savo veiksmais A. F. apribojo galimybę bendro naudojimo pravažiavimu naudotis (duomenys neskelbtini), pastatų nuomininkams UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nutarime konstatuota, kad administracinio nusižengimo byloje negauta pakankamai įrodymų, kad A. F. užtiesė metalinę grandinę su tikslu, kad bendruoju pravažiavimu negalėtų naudotis žemės nuomininkai (duomenys neskelbtini). Bendrieji teisės principai nurodo, jog bet kokios abejonės asmens kaltumu yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyti visi būtinieji administracinio nusižengimo požymiai, būtent nusižengimo subjektyvioji pusė - tiesioginė tyčia. Kitų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti asmens subjektyviosios pusės požymius (kaltę, motyvą, tikslą) darant pažeidimą nėra, tai yra, nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių asmens kaltumą, konstatuotina, jog A. F. nepadarė administracinio nusižengimo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 591 str. 1 d. 1 p. nutraukė administracinio nusižengimo teiseną A. F. atžvilgiu dėl galimo savavaldžiavimo. Nurodė, kad yra matomas nesutarimas dėl bendro turto disponavimo. Visus nesutarimus bendrasavininkai turi spręsti tarpusavio sutarimu arba tokio pobūdžio iškilusius tarpusavio ginčus spręsti civilinio proceso tvarka.
Nesutikdama su Institucijos nutarimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. S. kreipėsi su skundu, prašydama panaikinti skundžiamą nutarimą ir A. F. patraukti administracinėn atsakomybėn už savavaldžiavimą. Skunde nurodoma, kad nutarimas yra šališkas, nes Palangos PK pareigūnai nebuvo atvykę į vietą ir nefiksavo daromo pažeidimo, nevertino faktinių aplinkybių ir nesigilino į skundo priedus, bet rėmėsi tik pažeidėjo pateiktais klaidinančiais parodymais, juos vertino, kaip pateisinančius padarytą pažeidimą. Tyrimas nenurodė, ar turi objektyvių duomenų apie tai, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)” trukdo F. naudotis bendru įvažiavimu ar patekti į jiems priklausančią valdą, nepateikti duomenys, kad būtų vykusi administracinė teisena dėl tokių pažeidimų. Skundžiamame nutarime nevertintas faktas, kad būtent F. vykdo pažeidimą ir jo vykdomas pažeidimas turi tęstinį pobūdį- prasidėjo 2021 vasarą ir tebesitęsia iki šiol-apie tai liudija pridedamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Pažeidėjo aiškinimus apie jo tariamai teisėtų veiksmų pagrįstumą tyrimas vertino, kaip aplinkybes naikinančias patį pažeidimo faktą - tuo pateisino neteisėtą pažeidėjo elgesį, ignoravo pažeidėją charakterizuojančius ankstesnius A. F. darytus pažeidimus, nukreiptus į teisėtą nuomininko UAB “ (duomenys neskelbtini)” naudojimąsi (duomenys neskelbtini) turtu. Nutarime tyrėja remiasi klaidingu civilinės teisės supratimu, viršija savo diskrecijos ribas imdamasi vertinti dviejų ūkio subjektų nuomos sutarties pagrindu atsiradusius santykius, teigdama neva yra būtina sudaryti žemės sklypo subnuomos sutartį, nors Lietuvos Respublikos CK 6 .532 straipsnio 3 dalis numato, jog tuo atveju, kai pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartyje nuomininko teisės į pastatų, statinių ar įrenginių užimamą žemės sklypą neaptartos, tai laikoma, kad nuomininkui visam nuomos laikotarpiui suteikiama neatlygintina teisė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuri būtina pastatams, statiniams ar įrenginiams naudoti pagal paskirtį. Būtent ši nuostata įtvirtina tai, kad pastato nuomos sutarties laikotarpiu nuomininkas yra tiek pat teisėtas žemės sklypo naudotojas kiek ir nuomotojas, todėl nuomininko teisės negali būti varžomos ar ribojamos įsivaizduojamais ir teisinio pagrindo neturinčiais pretekstais. Nuomos sutartimi grindžiami šalių santykiai nesuteikia teisėtos galimybės A. F. ar policijos pareigūnei aiškinti kaip turi būti įteisinti sutarties šalių santykiai tol, kol nėra teisiškai įrodyta, kad jie pažeidžia trečiosios šalies teisėtus interesus.
Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. S. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojasi pastatus iš (duomenys neskelbtini). Žemė priklauso valstybei, ją nuomojasi (duomenys neskelbtini). Subnuomos sutarties dėl žemės jie nėra sudarę, nes suobnomuoti žemę yra jų teisė, o ne pareiga. Tvirtino, kad naudotis žeme, kurią nuomojasi (duomenys neskelbtini) jie turi teisę ne sutarties, o Lietuvos Respublikos CK 6.532 straipsnio 3 dalies pagrindu. V. F. grandine užtvėręs įvažiavimą į bendro naudojimo kelią, apribojo jų, kaip teisėtų pastatų nuomininkų teises.
Teismo posėdžio metu A. F. ir jo atstovė advokatė M. Ulbienė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. A. F. nurodė, kad metalinio kuolo jis nekalė, jis yra toje vietoje jau nuo labai seniai, tačiau pripažįsta, kad metalinę grandinę užrakindamas su spyna kartais užtiesia. Teigė, kad bendras įvažiavimas yra vienintelis kelias jiems patekti į savo teritoriją, tačiau pastarasis nuolat būna užstatytas sunkiasvorėmis mašinomis arba poilsiautojų mašinomis. Dėl susiklosčiusios situacijos buvo ne kartą kreiptasi į (duomenys neskelbtini) raštiškai, su tikslu, išspręsti problemą dėl bendro pravažiavimo, tačiau problema iš esmės nebuvo sprendžiama. Pažymėjo, kad bendrą pravažiavimą naudoja net keli pastatų nuomininkai, tačiau žemė jiems išnuomota nebuvo. Mano, kad turi būti iš naujo sprendžiama bendro įvažiavimo naudojimosi tvarka, nes dabartinė situacija pažeidžia jų teises.
A. F. atstovė advokatė M. Ulbienė papildomai pažymėjo, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2002-04-17 nutartimi civilinėje byloje buvo patvirtinta taikos sutartis, kurioje buvo patvirtintas bendras 84 m2 pravažiavimas. Pažymėjo, kad šios sutarties šalimis buvo (duomenys neskelbtini), kurią atstovavo pagal įgaliojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. S., J. F. ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra valstybinės žemės nuomininkai ar subnuomininkai, todėl negali reikšti jokių pretenzijų dėl naudojimosi bendru įvažiavimu. Pažymėjo, kad dėl nuolat iškylančių problemų dėl naudojimosi bendru įvažiavimu žemės sklypo bendraturtė kreipėsi į valstybinės žemės nuomininkę (duomenys neskelbtini), tačiau ji problemos nesprendė. Taip pat atkreipė dėmesį, kad po taikos sutarties sudarymo buvo padarytas papildomas įvažiavimas prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamų pastatų, kuriuo išimtinai naudojasi pareiškėja.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Skundžiamu nutarimu buvo nutraukta teisena pagal ANK 518 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Nesutikdama su nutarimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė skundą.
Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomanų bazės išrašo nustatyta, kad žemės sklypas unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), dėl kurio naudojimosi kyla ginčas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir J. F., t. y. jie yra žemės sklypo bendraturčiai. Iš minėto registro išrašo bei į bylą pateiktos valstybinės žemės nuomos sutarties matyti, kad valstybei priklausiusi valstybinės žemės dalis 2002-09-02 buvo išnuomota (duomenys neskelbtini), kuri minėtame sklype nuosavybės teise valdo pastatus. Be to, nustatyta, kad dar 2002-04-17 tarp (duomenys neskelbtini), J. F. ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos buvo pasirašyta taikos sutartis, kuria, be kita ko, buvo patvirtintas A. P. personalinės įmonės planas, kuriuo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas taip pat patvirtina faktą, kad 2001-05-14 pastatas, registre įregistruotas 2.2 punktu išnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“.
ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčas vyksta dėl naudojimosi bendro sklypo dalimi tarp J. F., A. F. ir pastatų nuomininku UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tik pastatų, tačiau ne žemės sklypo nuomininkai/subnuomininkai. Savo teisę naudotis valstybiniu žemės sklypu jie kildina iš Lietuvos Respublikos CK 6.532 straipsnio 3 dalies, kuri numato, jog tuo atveju, kai pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartyje nuomininko teisės į pastatų, statinių ar įrenginių užimamą žemės sklypą neaptartos, tai laikoma, kad nuomininkui visam nuomos laikotarpiui suteikiama neatlygintina teisė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuri būtina pastatams, statiniams ar įrenginiams naudoti pagal paskirtį.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra iš įstatymo kylanti teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai). Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010). Lietuvos Respublikos CK 6.553 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomininkas gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, turi teisę išsinuomotą žemę subnuomoti pagal žemės nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Ši nuostata detalizuojama ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos 43 punkte. Taigi pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisi teigdama, kad naudotis valstybine žeme ji gali be įstatyme nustatyta tvarka sudarytos subnuomos sutarties. Beje, apie tai, kad buvo siūlyta (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti prašymą sudaryti subnuomos sutartį patvirtina ir valstybinės žemės patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2021-09-03 Nr. 16SD1922-(14.16.104) raštas.
Byloje nėra ginčo, kad šiuo metu faktiniu žemės naudotoju yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ , kurie teigia, kad uždarydamas įvažiavimą A. F. veikė tyčia, tuo nevykdė taikos sutarties ir padarė esminės žalos kitų asmenų interesams. Tačiau siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn dėl savavaldžiavimo, turi būti nustatyta tyčia ne atlikti fizinius veiksmus, o savavaldžiauti, t. y. savavališkai vykdyti tikrą ar tariamą teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad žemės sklypo bendraturtė J. F. ne kartą kreipėsi į žemės sklypo nuomininkę (duomenys neskelbtini) su prašymu spręsti bendro įvažiavimo naudojimosi klausimą, nes pastatų nuomininką aptarnaujantis sunkiasvoris transportas nuolat užstato įvažiavimą, tačiau problema nebuvo išspręsta. Byloje taip pat nėra ginčo, kad A. F. užkabino grandinę ant bendro įvažiavimo, tačiau jis nurodė, kad tokiu būdu siekė užtikrinti galimybę įvažiuoti per vienintelį įvažiavimą į savo sklypą. Taip pat nurodė, kad raktus nuo spynos jis duotų ir oficialiam žemės nuomininkui (duomenys neskelbtini). Be to, kaip anksčiau nustatyta, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra faktiniai J. F. ir valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės naudotojai, tačiau oficialiai jie nėra nei taikos sutarties nei valstybinės žemės nuomos teisinių santykių dalyviai (visuose sandoriuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. S. veikė pagal įgaliojimą, atstovaudama (duomenys neskelbtini)). Įvertinus anksčiau aptartus duomenis, teismas daro išvadą, kad objektyvių įrodymų, patvirtinančių A. F. tyčią pareiškėjo atžvilgiu veikti teisei priešingu būdu, nėra, todėl atsakomybė pagal ANK 518 straipsnį negalima. Pažymėtina, jog savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis, tokio pažeidimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais.
Teismas sutinka su skundžiamame Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK 2021 m. lapkričio 10 d. nutarime padaryta išvada, kad ginčas yra civilio pobūdžio. Naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką bendraturčiai gali nustatyti/pakeisti tarpusavio susitarimu, o esant nesutarimui – teisme pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Šiuo atveju nustatyta, kad ginčas kyla dėl naudojimosi bendru žemės sklypu, todėl visus ginčus dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo žemės sklypu, tame tarpe ir dėl taikos sutarties vykdymo klausimo, turėtų būti sprendžiamas bendru sutarimu, o jo nepasiekus teisme civilinio proceso tvarka.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, asmenų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas, todėl laikytina, kad priimtas procesinis sprendimas yra pagristas ir teisėtas, pagrindo jį naikinti nėra.
Kartu su rašytiniais dokumentais A. F. atstovė advokatė pateikė prašymą priteisti iš (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Baudžiamojo proceso kodekso VIII skyrius reglamentuoja baudžiamojo proceso išlaidas. BPK 104 straipsnyje nustatyta proceso išlaidų atlyginimo tvarka. Vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis. BPK 103 straipsnio 6 punkte numatyta, kad proceso išlaidomis gali būti pripažįstamos kitos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis.
Advokatė pateikė du 2021-01-07 ir 2021-07-27 išrašytų pinigų priėmimo kvitų kopijas, kurios patvirtina, kad J. F. už suteiktas teisines paslaugas advokatams sumokėjo 750 Eur. Pažymėtina, kad nėra pagrindo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis, nes jos patirtos ne šioje konkrečioje byloje. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų vada administracinio nusižengimo teisenai pradėti buvo 2021-10-26 (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas. Skundžiamas nutarimas priimtas 2021-11-20, posėdis dėl skundo vyko 2021-12-21, taigi akivaizdu, kad 2021-01-07 ir 2021-07-27 patirtos išlaidos advokatų paslaugoms apmokėti susijusios ne su šios bylos nagrinėjimu, nes apmokėtos žymiai anksčiau nei pagal gautą pareiškimą buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. S. skundo netenkinti, Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimą, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 518 straipsnį, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.
Teisėja Viktorija Vasiliauskienė