Civilinė byla Nr. 2-560/2008
Procesinio sprendimo kategorija 116.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. liepos 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Koralita“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-148-123/2008 pagal ieškovo laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Koralita“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Ieškovas LKAB „Klaipėdos Smeltė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Koralita“ 141 054, 92 Lt skolos, 13 746, 47 Lt delspinigių, 2 261, 39 Lt palūkanų, 4 141, 26 Lt žyminio mokesčio, taip pat įpareigoti atsakovą mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Savo reikalavimus grindė šalių sutartimis, tai yra 2006 m. kovo 16 d. sutartimi Nr. 1021/1.1, 2006 m. rugpjūčio 21 d. papildomu susitarimu Nr. 1238/1.1 prie minėtos sutarties, 2006 m. birželio 20 d. sutartimi Nr. 1155/4.2, 2006 m. rugsėjo 15 d. konteinerių terminalo paslaugų sutartimi Nr. 1331/1.1 KT. Nurodė, kad pagal šias sutartis ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui laivų aptarnavimo, krovos ir kitas su krova susijusias paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas laikydamasis sutartyse numatytos tvarkos ir terminų. Atsakovas iki 2007 m. gegužės 28 d. neapmokėjo PVM sąskaitų-faktūrų Nr. KS 248602, Nr. KS 248617, Nr. KS 248622, Nr. KS 248634, Nr. KS 248670, Nr. KS 248680, Nr. KS 248703, Nr. KS 248707, Nr. KS 248741, Nr. KS 248769, Nr. KS 248897, Nr. KS 248912, Nr. KS 248916, kurios jam buvo pateiktos už infrastruktūros naudojimą, krovos, vagonų varymo, vagonų naudojimo, tuščių refrižeratorinių konteinerių privežimo patikrinimo, vagonų padavimo ir grąžinimo iki šiaurinių vartų, vagonų varymo bei kitas jai suteiktas paslaugas, nors remiantis sutartyse įtvirtintomis nuostatomis apskaičiuoti prievolių įvykdymo terminai pasibaigė 2007 m. kovo mėnesį.
Klaipėdos apygardos teismas, neatvykus į 2008 m. balandžio 7 d. teismo posėdį atsakovui ir jo atstovams, kuriems apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino, priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 141 054, 92 Lt skolos, 13 746, 47 Lt delspinigių, 2 261, 39 Lt palūkanų, 4 141, 26 Lt žyminio mokesčio bei įpareigojo atsakovą mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad atsakovas paslaugas gavo, tačiau už jas nesumokėjo bei neįrodė, kad ieškovas paslaugų, kurios buvo numatytos šalių pasirašytose sutartyse, nesuteikė.
Atsakovas 2008 m. balandžio 28 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas jį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad 2008 m. balandžio 7 d. kreipėsi į teismą su prašymu atsakovo pateiktą prašymą dėl bylos sustabdymo nagrinėti 2008 m. balandžio 7 d. teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovo atstovams. Atsakovas nurodė, jog jo procesinis elgesys negali būti laikomas pasyviu, o teismui pateiktas prašymas dėl bylos sustabdymo klausimo nagrinėjimo nedalyvaujant atsakovo atstovams, nors yra ir netiksliai suformuluotas, yra labai panašus į šalies prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl, atsakovo nuomone, laikytina, kad teismui buvo pateiktas prašymas nagrinėti bylą atsakovo atstovams nedalyvaujant. Be to, atsakovas nurodė, kad jo atstovas G. B. negalėjo dalyvauti šiame teismo posėdyje, nes tuo pačiu metu turėjo dalyvauti kitoje byloje. Taip pat atsakovas teigė, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, formaliai ištyrė tik ieškovo pateiktus įrodymus, tačiau netyrė atsakovo pateiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių. Atsakovo teigimu, teismas nepasisakė dėl tokių byloje keliamų klausimų kaip neteisėto vienašališko paslaugų įkainių nustatymo bei jų taikymo tvarkos, licencijuojamos veiklos – geležinkelio paslaugų teikimo – vykdymo be licencijos, taip pat ieškovo reikalavimo dėl 2 261,39 Lt palūkanų priteisimo, kuris, atsakovo manymu, yra tapatus ieškinio reikalavimui priteisti palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 2 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, nurodęs, kad atsakovas neįrodė CPK 288 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytų aplinkybių, būtinų panaikinti sprendimą už akių.
Teismas sprendė, kad pagal CPK 287 straipsnio antrosios dalies 3 punktą tik šalies nedalyvavimas teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių ir negalėjimas dėl svarbių priežasčių apie šalies nedalyvavimą teismo posėdyje informuoti teismą iki teismo posėdžio gali būti pagrindu panaikinti teismo sprendimą už akių. Teismas nurodė, kad atsakovas bei jo atstovas apie 2008 m. balandžio 7 d. įvyksiantį teismo posėdį žinojo, teismo šaukimai atvykti į šį teismo posėdį buvo įteikti atsakovo darbuotojai bei atsakovo atstovui advokatui A. Žliobai. Teismas konstatavo, kad atsakovo prašymas nagrinėti atsakovo pateiktą prašymą dėl bylos sustabdymo 2008 m. balandžio 7 d. teismo posėdyje atsakovo atstovams nedalyvaujant, negali būti laikomas motyvuotu prašymu nagrinėti bylą atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant, nes šiame prašyme nėra išreikštas prašymas nagrinėti bylą nedalyvaujant bei nenurodyta apie atsakovo negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje bei negalėjimo jame dalyvauti priežastys. Teismas laikė nepagrįstu atsakovo argumentą, kad jo atstovas G. B. negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, nes tuo pačiu metu dalyvavo kitoje byloje, motyvuodamas tuo, kad iš byloje esančių atsakovo atsiliepimo bei pateiktos sutarties dėl teisinės pagalbos matyti, kad atsakovą teisme atstovauti buvo įgaliotas advokatas A. Žlioba. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal CPK 246 straipsnį liga, atostogos, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas savaime nėra svarbi priežastis, pateisinanti neatvykimą į teismo posėdį. Kita vertus, teismas sprendė, kad atsakovas turėjo laiko pasirūpinti tinkamu savo teisių gynimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas ir jo atstovas į 2008 m. balandžio 7 d. teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties, be svarbios priežasties neinformavo teismo apie nedalyvavimą teismo posėdyje bei nepateikė pareiškimo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.
Taip pat teismas laikė nepagrįstu atsakovo argumentą, kad formaliai buvo tiriami tik ieškovo pateikti įrodymai ir netiriami atsakovo pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės. Teismas nurodė, kad atsakovo prieštaravimai, atsiliepimas į ieškinį bei įrodymai, kuriais atsakovas grindė savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo nepaneigia ieškovo reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo, nes byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad ieškovas suteikė atsakovui paslaugas, už kurias buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros ir kurių atsakovas nėra grąžinęs kaip nepagrįstų ir pagal kurias atsakovas patvirtina skolą ieškovui tarpusavio suderinimo akte Nr. 65, todėl atsakovas privalo sumokėti už jai suteiktas paslaugas. Teismas pažymėjo, jog atsakovo pareiškime išdėstytos aplinkybės teismui buvo žinomos ir vertinamos, atsakovas nepateikė konkrečių duomenų bei naujų įrodymų, kurie galėtų paneigti teismo sprendime už akių nustatytas aplinkybes bei kurie leistų daryti priešingą išvadą, tai yra kad ieškovas nesuteikė atsakovui paslaugų bei kad atsakovas už ieškovui suteiktas paslaugas sumokėjo. Be to, teismo manymu, atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai apskaičiavo priteistinas palūkanas. Teismas pažymėjo, jog netesybos ir (arba) palūkanos pagal įstatymą ar sutartį skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, o po bylos iškėlimo pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos, todėl konstatavo, kad iš atsakovo pagrįstai priteista 13 746,47 Lt delspinigių, 2 261,39 Lt palūkanų bei 6 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atskiruoju skundu atsakovas prašo teismo nutartį panaikinti, patenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodo šiuos argumentus:
- civilinio proceso teorijoje ir teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad sprendimas už akių gali būti priimamas vienai šaliai be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsisakymo tenkinti prašymą dėl bylos sustabdymo atveju atsakovas tampa pasyvus ir toliau nesiekia ginti savo teisių, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovas aktyviai įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą;
- tokia situacija, kai yra pateikiamas prašymas nagrinėti bylos sustabdymo klausimą nedalyvaujant atsakovo atstovams, yra labai panaši į šalies prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Be to, nėra būtina, kad prašymas nagrinėti bylą būtų motyvuotas. Todėl nevisiškai tikslus prašymo dėl bylos sustabdymo klausimo, o ne bylos nagrinėjimo nedalyvaujant atsakovo atstovams, suformulavimas nėra esminis vertinant atsakovo poziciją dėl bylos nagrinėjimo, todėl sprendimo už akių priėmimo pagrindas šiuo atveju yra pernelyg formalus ir prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai;
- teismas formaliai ištyrė tik ieškovo pateiktus įrodymus, tačiau netyrė atsakovo pateiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių, nors byloje buvo keliami klausimai dėl neteisėto vienašališko paslaugų įkainių nustatymo bei jų taikymo tvarkos, licencijuojamos veiklos – geležinkelio paslaugų teikimo – vykdymo be licencijos, taip pat ieškovo reikalavimo dėl 2 261,39 Lt palūkanų priteisimo, kuris yra tapatus ieškinio reikalavimui priteisti palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos motyvus:
- iš atsakovo pateikto prašymo nagrinėti bylos sustabdymo klausimą 2008 m. balandžio 7 d. posėdyje atsakovo atstovams nedalyvaujant turinio matyti, jog jame nebuvo išreikštas prašymas nagrinėti bylą atsakovui ar jo atstovams nedalyvaujant, o taip pat nėra pažymėta apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje bei negalėjimo jame dalyvauti priežastis (CPK 287 str. 2 d. 3 p.);
- atsakovo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir siekis vilkinti bylos nagrinėjimą, nes dėl atsakovo atstovų veiksmų tris kartus buvo atidėtas parengiamasis teismo posėdis, bylos nagrinėjimo metu atsakovas kelis kartus pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą, taip pat buvo reiškiamas nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai, prašymai išreikalauti su ginčo dalyku nesusijusius dokumentus, nevykdomas teismo įpareigojimas pateikti paskaičiavimus dėl kiekvienos PVM sąskaitos-faktūros;
- nepagrįsti atsakovo argumentai, jog teismas netyrė jo pateiktų įrodymų ir išdėstytų argumentų, nes padaryti išvadą, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktą, kad ieškovas nesuteikė paslaugų, kurios numatytos šalių sudarytose sutartyse, teismas galėjo tik įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir teismo posėdžių metu išdėstytus argumentus;
- Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. ir 2008 m. gegužės 13 d. sprendimais, priimtais civilinėse bylose Nr. 2-1095-460/2008 ir Nr. 2-211-642/2008, kuriose buvo sprendžiamas atsakovo skolos už ieškovo suteiktas paslaugas priteisimo klausimas, ir kuriose buvo reiškiami analogiški atsakovo argumentai nesutinkant su ieškinių reikalavimais, buvo patenkinti ieškovo reikalavimai.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Civilinis procesas įstatymu yra reglamentuojamas taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų vilkinti bylų nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir vykdymą, būtų užkirstas kelias proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nebūtų pažeistos proceso šalies, sąžiningai dalyvaujančios nagrinėjant civilinę bylą, teisės. Sprendimo už akių priėmimas - tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (pavyzdžiui, nepateikus atsiliepimo, paruošiamųjų procesinių dokumentų, neatvykus į teismo posėdį), ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas priimamas nedalyvaujant tai šaliai (CPK 285-286 str.). Tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis tinkamu ir greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.) bei numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, taip pat teisės į tinkamą teisminę gynybą užtikrinimo principu (CPK 7 str. 1 d.).
Procesinės prielaidos priimti teismo sprendimą už akių teismo posėdyje pagal CPK 285 straipsnio pirmąją dalį yra šios: 1) į teismo posėdį neatvyko viena iš šalių; 2) neatvykusiai šaliai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą; 3) iš neatvykusios šalies negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant; 4) atvykusi šalis prašo sprendimo už akių priėmimo. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatyme įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir tuo atveju, kai yra visos nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti.
Neatvykusi šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d., 287 str. 1 d.). 2002 m. vasario 28 d. redakcijos CPK 288 straipsnio ketvirtoji dalis nustatė, kad, išnagrinėjęs dalyvaujančio byloje asmens pareiškimą, teismas turi įgaliojimus panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu jis konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias į teismo posėdį neatvykusi šalis negalėjo laiku pranešti teismui, taip pat, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažino, jog CPK 288 straipsnio ketvirtoji dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Toks civilinio proceso įstatymo normų interpretavimas sudaro prielaidas teigti, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Nagrinėjamoje byloje teismas ieškovo prašymu priėmė sprendimą už akių dėl neatvykusio į teismo posėdį atsakovo atstovo, konstatavęs, kad atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, o neatvykimo į teismo posėdį priežasčių jis nenurodė. Todėl teisėjų kolegija, visų pirma, pasisako dėl šios sprendimo už akių priėmimo sąlygos. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovo atstovas A. Žlioba 2008 m. kovo 31 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo, kurį prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka (t. 2, b. l. 161-162). Teismas šio prašymo rašytinio proceso tvarka nesprendė. Todėl Klaipėdos apygardos teismui 2008 m. balandžio 7 d. buvo pateiktas atsakovo prašymas nagrinėti bylos sustabdymo klausimą 2008 m. balandžio 7 d. posėdyje atsakovo atstovams nedalyvaujant (t. 2, b. l. 181). 2008 m. balandžio 7 d. teismo posėdyje buvo atmestas atsakovo prašymas dėl bylos sustabdymo ir, ieškovo prašymu, priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškinys patenkintas. Vertinant atsakovo ir jo atstovų neatvykimą į teismo posėdį kaip sprendimo už akių priėmimo sąlygą šioje byloje, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad dalyvavimas teismo posėdyje yra šalies teisė, o ne pareiga, tai yra šalys neprivalo dalyvauti teismo posėdyje ir gali vesti bylą per atstovus ar prašyti teismą bylą išnagrinėti joms ir jų atstovams nedalyvaujant. Tačiau naudodamasi teise nedalyvauti teismo posėdyje šalis privalo apie tai laiku ir tinkamai informuoti teismą. Kaip matyti iš šios bylos duomenų, Klaipėdos apygardos teismui iki 2008 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio, apie kurį atsakovas ir jo atstovas buvo informuoti tinkamai, buvo pateiktas atsakovo prašymas nagrinėti atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo 2008 m. balandžio 7 d. teismo posėdyje atsakovo atstovams nedalyvaujant. Neatvykimo priežasčių atsakovas šiame prašyme nenurodė. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, motyvuojamosios dalies, teismas laikė, kad atsakovas ir jo atstovas į 2008 m. balandžio 7 d. teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties, be svarbios priežasties neinformavo teismo apie nedalyvavimą teismo posėdyje bei nepateikė pareiškimo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, dėl ko sprendė, jog nėra pagrindo vadovaujantis CPK 288 straipsnio trečiosios dalies 2 punktu panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, konstatuoja, jog su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti nėra pagrindo. Minėta, kad atsakovas iki teismo posėdžio pateikė prašymą nagrinėti anksčiau pateiktą atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo 2008 m. balandžio 7 d. teismo posėdyje atsakovo atstovams nedalyvaujant. Toks procesinis atsakovo prašymas neleidžia konstatuoti šalies pasyvumo bylos nagrinėjime, nes teismui pareikštas prašymas spręsti bylos sustabdymo klausimą atsakovo atstovams nedalyvaujant teismo posėdyje, kuriame byla turi būti nagrinėjama iš esmės, neleidžia daryti išvados, kad pareikšdamas tokį prašymą atsakovas sutiko tik su bylos sustabdymo prašymo nagrinėjimu nedalyvaujant atsakovo atstovams, tuo pat metu nesirūpindamas bylos nagrinėjimu iš esmės. Tiesa, pateikdamas prašymą nagrinėti bylos sustabdymo klausimą atsakovo atstovams nedalyvaujant, tačiau iš anksto žinodamas, jog bylą numatoma nagrinėti šiame teismo posėdyje iš esmės, atsakovas tokiais veiksmais suklaidino teismą. Toks procesinis šalies elgesys neatitinka civiliniame procese veikiančio kooperacijos principo (CPK 8 str.). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad kategoriška išvada dėl atsakovo pasyvumo neatitiktų visos bylos aplinkybių, iš kurių matyti, jog atsakovas nevengė dalyvauti bylos nagrinėjime - yra pateikęs teismui atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b. l. 159-161), rašytinius paaiškinimus dėl bylos aplinkybių (t. 2, b. l. 80-87, 136-143), pats arba per įgaliotus atstovus dalyvavęs visuose byloje vykusiuose teismo posėdžiuose, bylą buvo mėginama išspręsti taikiai (t. 1, b. l. 96-97, 120-125) ir pan. Todėl teismas, būdamas informuotas apie tai, kad atsakovas prašo nagrinėti procesinį bylos sustabdymo klausimą jam ir jo atstovams teismo posėdyje nedalyvaujant, visų bylos aplinkybių kontekste negalėjo padaryti išvados, jog atsakovas tokiu būdu nusišalino nuo bylos nagrinėjimo.
Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo atnaujinimui esminę reikšmę turi aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Kaip matyti iš šios bylos duomenų, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atskirajame skunde atsakovas pažymėjo, jog sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui gali turėti reikšmės tai, kad teismas vertino tik ieškovo pateiktus įrodymus, visiškai nepasisakydamas dėl atsakovo išdėstytų argumentų. Taigi esminė aplinkybė, kuri turi būti tiriama šioje byloje, vertinant atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra ta, ar teismo priimtas sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, tai yra ar šis sprendimas nėra akivaizdžiai neteisingas, ar jis nepažeidžia dalyvaujančio byloje asmens, kurio atžvilgiu jis priimtas, teisių ir teisėtų interesų.
CPK 285 straipsnio antroji dalis numato teismui pareigą, priimant sprendimą už akių, atlikti formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, tai yra įsitikinti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys. Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą. Teismas privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus, tai yra savo sprendimą, priimtą už akių, pagrįsti ne tik atvykusios šalies pateiktais įrodymais, bet visa byloje esančia medžiaga. Kaip matyti iš pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o taip pat ir atskirojo skundo argumentų, atsakovas teigia, kad teismas nepasisakė dėl atsakovo šioje byloje keliamo klausimo dėl neteisėto vienašališko paslaugų įkainių nustatymo bei jų taikymo tvarkos, o taip pat licencijuojamos veiklos – geležinkelio paslaugų teikimo, vykdymo be licencijos. Šiais argumentais, tai yra būtent tuo, kad ieškovas neteisėtai ir vienašališkai, pažeisdamas šalių susitarimą, nustatė ir taikė ekonomiškai nepagrįstus įkainius už geležinkelio transporto paslaugas, o taip pat tuo, kad ieškovas, neturėdamas licencijos, negalėjo teikti geležinkelio transporto paslaugų, atsakovas ginasi nuo ieškinio, kuriuo yra prašoma priteisti iš atsakovo skolą pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, o taip pat delspinigius ir palūkanas. Pagal bylos duomenis matyti, kad atsakovas netgi inicijavo atskirą civilinę bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme dėl geležinkelio transporto paslaugų teikimo bei įkainių nustatymo ir taikymo pripažinimo neteisėtu (t. 2, b. l. 163-173). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimu UAB ,,Koralita“ ieškinys atsakovui LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ dėl geležinkelio transporto paslaugų teiskimo bei įkainių nustatymo pripažinimo neteisėtu buvo atmestas, tačiau šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs (CPK 279 str.). Nevertindama atskiros bylos inicijavimo pagrįstumo, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių privalėjo pasisakyti dėl šių atsakovo nurodytų aplinkybių. Tuo tarpu, kaip matyti iš šioje byloje priimto sprendimo už akių, teismas remdamasis ieškovo pateiktais įrodymais, tai yra iš esmės tik sutartimis bei PVM sąskaitomis-faktūromis, patenkino ieškinį, nurodydamas, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas paslaugų, kurios buvo numatytos šalių pasirašytose sutartyse, nesuteikė. Tačiau atsakovo pateikti paaiškinimai, kuriais jis grindė nesutikimą su ieškiniu, liko teismo neišanalizuoti. Atsakovas neįrodinėjo, jog paslaugų negavo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad abstrakti pirmosios instancijos teismo nuoroda į tai, jog argumentai, kuriais atsakovas grindė savo poziciją byloje dėl ieškinio pagrįstumo, ieškovo reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo nepaneigia, nėra pakankama siekiant pašalinti abejones sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Tenkindamas ieškinį, teismas, kaip jau minėta, iš esmės rėmėsi tik ieškovo išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis bei atsakovo vyr. buhalterės V. M. sudarytu ir pasirašytu 2007 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu Nr. 65, kuriame nurodomos kaip neapmokėtos visos ieškiniu priteisti iš atsakovo reikalaujamos sumos (t. 2, b. l. 155-156). Vadovaujantis 2006 m. kovo 16 d. sutarties Nr. 1021/1.1 4.4 punktu, bendrovė turi teisę vienašališkai perskaičiuoti įkainius ir juos taikyti pasikeitus AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ paslaugų įkainiams ar jų skaičiavimo tvarkai – raštu įspėjusi klientą prieš 7 kalendorines dienas iki jų pasikeitimo, o dėl kitų priežasčių – įspėjusi klientą prieš 30 kalendorinių dienų (t. 1, b. l. 6-12). Tačiau teismas nesiaiškino įkainių padidinimo ir naujų įkainių nustatymo fakto ir pagrindo bei tai pagrindžiančių ar paneigiančių įrodymų, nevertino kitų byloje esančių įrodymų (pavyzdžiui, ieškovo 2007 m. vasario 19 d. rašto Nr. 04-02/919 dėl tolimesnio bendradarbiavimo (t. 1, b. l. 163), ieškovo 2007 m. kovo 1 d. rašto Nr. 04-02/406 dėl tolimesnio bendradarbiavimo, atsakovo atsakymo į šį raštą Nr. 124 (t. 2, b. l. 95), o taip pat teismo posėdžių metu išsakytų šalių argumentų dėl įkainių padidinimo bei naujų įkainių nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo (t. 2, b. l. 32-33, 76-78) bei pateiktų rašytinių paaiškinimų, pagrindžiančių atsakovo gynimosi nuo ieškinio poziciją (t. 2, b. l. 80-87). Nepasisakydamas dėl šių atsakovo atsikirtimų pagrindu esančių aplinkybių, teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą dėl bylos sustabdymo, nesvarstė taip pat ir kitos galimybės reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, tai yra bylų sujungimo klausimo. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių, padarė klaidingą išvadą, jog atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių peržiūrėjimo tvarką, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 7 d. sprendimas už akių naikintinas, civilinės bylos Nr. 2-148-123/2008 pagal ieškovo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ieškinį atsakovui UAB ,,Koralita“ dėl skolos priteisimo nagrinėjimas atnaujintinas ir ji perduotina nagrinėti iš esmės Klaipėdos apygardos teismui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti.
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 7 d. sprendimą už akių panaikinti.
Atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-148-123/2008 pagal ieškovo laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Koralita“ dėl skolos priteisimo nagrinėjimą ir perduoti ją nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui iš esmės.
Teisėjai: Artūras Driukas
Danutė Milašienė
Marytė Mitkuvienė