Administracinė byla Nr. I-1362-583/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00554-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 74 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 10 d. 

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas,

sekretoriaujant Neringai Keršienei,

2015 m. birželio 29 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei E.J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

n u s t a t ė:

pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 70,63 Eur nesumokėtą vietinės rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Nurodoma, kad 2007-03-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties.

Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam 2007-07-09 Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Vietinė rinkliava apskaičiuota vadovaujantis viešojo registro duomenis, kurie patvirtina, kad atsakovė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, išduoto 2012 m. spalio 9 d. pagrindu,  paveldėjo 65/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).     

Pareiškėjo atstovas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr. T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345; 2012-03-29 Nr. T2-86; 2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (su vėlesniais pakeitimais). Remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Pareiškėjas atsakovei apskaičiavo mokėtiną vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Vietinė rinkliava apskaičiuota vadovaujantis viešojo registro duomenis, kurie patvirtina, kad  atsakovė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, išduoto 2012 m. spalio 9 d. pagrindu, paveldėjo 65/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjas iš palikimą priėmusio įpėdinio siekia prisiteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą ir už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. spalio 9 d., kuriuo atsakovė nebuvo šio buto dalies savininke, taigi ir vietinės rinkliavos mokėtoja.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-67-438/2015 konstatuota, kad pagal savo prigimtį ir esmę teisiniai santykiai, kurie susiklosto vietinės rinkliavos mokėjimo srityje yra mokestiniai teisiniai santykiai, kuriuos atitinkamai reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir  Mokesčių administravimo įstatymas. Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnyje nustatyta, kad „Mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalį „Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, <...> arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.“

              Teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011). 

              Iš teismo išreikalauto 2012 m. spalio 9 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (b. l. 14-15) nustatyta, kad B.S. mirė 2009 m. liepos 10 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu E.J. paveldėjo 65/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir tai nurodyta viešajame registre. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų įvykdęs Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pats pareiškėjas.

              Iš bylos taip pat matyti, kad dėl šios rinkliavos dalies išieškojimo pareiškėjas kreipėsi į teismą 2015 m. gegužės 18 d., t. y. praleidęs trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį yra leidžiama pareikšti kreditorinius reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams.

              Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad byloje nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimas gali būti tenkindamas tik toje apimtyje, kuria yra prašoma priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., t. y. tik už tą laikotarpį kai gyvenamosios patalpos dalis nuosavybės teise jau priklausė atsakovei ir kuriuo jis Nuostatų prasme laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja.

              Iš teismui pateiktos 2015 m. gegužės 13 d. pažymos apie skolą Nr. (8.2)-5R-1145 (b.l. 4) nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota mokėtina vietinė rinkliava yra 208,09 Eur, o laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. yra 44,85 Eur (59,81 (2012 metais apskaičiuota rinkliava) : 12 x 9 = 44,85). Įvertinus aukščiau išdėstytą, pareiškėjo prašymas dalyje dėl 252,94 Eur vietinės rinkliavos dalies priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

              Kitoje dalyje pareiškėjo prašymas tenkintinas ir iš atsakovės priteistina vietinės rinkliavos dalis už laikotarpį kai jai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas ir ji tapo vietine rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo daikto dalies savininke bei vietinės rinkliavos mokėtoja, o būtent už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 117,2 Eur (59,81 - 44,85 = 14,96 Eur už 2012 metų spalio – gruodžio mėn. laikotarpį bei 102,24 Eur už laikotarpį nuo 2013 m. sausio  1 d – 2014 m. gruodžio 31 d. ).

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais,

n u s p r e n d ž i a  :

pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti dalinai.

Iš atsakovės E.J., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 117,2 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už  atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Kitoje dalyje pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atmesti kaip nepagrįstą. 

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                     Remigijus Arminas