Baudžiamoji byla Nr. 2K–587/2014

                                                                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03002-2010-6

                                                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                                                              2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,

gynėjui advokatui Valdui Kairiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Sigutės Barščienės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžio.

Pakruojo apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Baudžiamoji byla, vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 1 878 664,00 Lt civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalis, kuria R. P. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis: R. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes jis nepadarė veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Civilinio ieškovo Šiaulių apskrities VMI Kontrolės departamento direktorės, atliekančios viršininko funkcijas, apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, ir gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

R. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad, būdamas R. P. individualios įmonės „M“, 1991 m. spalio 21 d. įregistruotos Pakruojyje, (duomenys neskelbtini), vadovas, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio reikalavimus būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, t. y. 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 13 straipsnio 1 dalį (apskaitos dokumentų rekvizitai) ir 3 dalį, kuriose nurodyta, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 1, 2 ir 4 dalyse nurodytus rekvizitus (galioja nuo 2003 m. liepos 23 d.), žinodamas, kad ūkininkui A. V. pagal:

2007 m. spalio 31 d. serija RPS Nr. 1003386 už 511 000,00 Lt + PVM 91 980,00 Lt, iš viso už 602 980,00 Lt;

ūkininkui A. V. pagal:

2007 m. rugsėjo 14 d. serija RPS Nr. 1003253 už 1 004 000,00 Lt + PVM 180 720,00 Lt, iš viso už 1 184 720,00 Lt;

2007 m. spalio 30 d. serija RPS Nr. 1003387 už 511 000,00 Lt + PVM 91 980,00 Lt, iš viso už 602 980,00 Lt;

2007 m. gruodžio 3 d. Nr. AV 02 kreditinė (grąžinimo) už 1 004 000,00 Lt + PVM 180 720,00 Lt, iš viso už 1 184 720,00 Lt,

iš viso 2007 m. už 511 000 Lt + PVM 91 980,00 Lt, iš viso už 602 980,00 Lt;

2008 m. sausio 4 d. serija RPS Nr. 1003534 už 1 540 000,00 Lt + PVM 277 200,00 Lt, iš viso už 1 817 200,00 Lt;

2008 m. vasario 28 d. serija RPS 1003617 už 134 750,00 Lt + 24 255,00 Lt, iš viso už 159 005,00 Lt;

2008 m. gegužės 29 d. serija RPS Nr. 1003712 kreditinė (grąžinimo) už 327 179,16 Lt + PVM 58 892,25 Lt, iš viso už 386 071,41 Lt,

iš viso 2008 m. už 1 347 570,84 Lt + PVM 242 562,75 Lt, iš viso už 1 590 133,56 Lt,

UAB „R“ 2008 m. kovo 21 d. serija IND Nr. 2748687 už 992 759,50 Lt + PVM 178 696,71 Lt, iš viso už 1 171 456,21 Lt;

UAB „L“ 2008 m. kovo 21 d. Nr. LV – 001848 už 574 268,92 Lt + PVM 103 368,41 Lt, iš viso už 677 637,33 Lt;

ŽŪB „Ž“ 2008 m. gegužės 26 d. serija GED Nr. 4253043 už 2 782 095,00 Lt + PVM 500 777,10 Lt, iš viso už 3 282 872,10 Lt;

UAB „A“ 2008 m. gegužės 30 d. serija RGR Nr. 001021/1 už 488 792,50 Lt + PVM 87 982,95 Lt, iš viso už 576 775,15 Lt;

užfiksuotos pirkimo ir grąžinimo operacijos neįvyko, pateikė šias PVM sąskaitas faktūras įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyriausiajai buhalterei G. R., kuri nežinojo apie jo daromą nusikalstamą veiką, įtraukti į įmonės apskaitą;

6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu,

12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu, nurodė įmonės apskaitininkei D. S., kuri nežinojo apie jo daromą nusikalstamą veiką, išrašyti PVM sąskaitas faktūras neįvykusioms grūdų pardavimo operacijoms:

ūkininkui A. V. 2007 m. gruodžio 28 d. serija RPS Nr. 1003518 už 511 000,00 Lt + PVM 91 980,00 Lt, iš viso už 602 980,00 Lt;

ūkininkui A. V. 2008 m. kovo 31 d. serija RPS Nr. 1003685 už 1 347 570,84 Lt + PVM 242 562,75 Lt, iš viso už 1 590 133,59 Lt,

bei nurodė įmonės apskaitininkei D. S., kuri nežinojo apie jo daromą nusikalstamą veiką, išrašyti UAB „R“ vardu 2008 m. sausio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija RPS Nr. 1003516 1200 t kviečių, 2008 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. 1003521 400 t kviečių, iš viso už 1 359 360,00 Lt, nors realiai 2008 m. sausio–vasario mėnesiais pagal krovinio važtaraščius (2008 m. sausio 29 d. serija RPS Nr. B05, 2008 m. sausio 30 d. serija RPS Nr. B05, 2008 m. sausio 30 d. serija RPS Nr. B05, 2008 m. sausio 30 d. serija RPS Nr. B05, 2008 m. sausio 31 d. serija RPS Nr. B05, 2008 m. vasario 5 d. serija RPS Nr. (nenurodytas), 2008 m. vasario 6 d. serija RPS Nr. (nenurodytas), 2008 m. vasario 6 d. serija RPS Nr. SAL 01, 2008 m. vasario 6 d. serija RPS Nr. SAL 02, 2008 m. vasario 11 d. serija RPS Nr. SAL, 2008 m. vasario 12 d. serija RPS Nr. SAL, 2008 m. vasario 12 d. serija RPS Nr. SAL, 2008 m. vasario 13 d. serija RPS Nr. (nenurodytas), 2008 m. vasario 14 d. serija RPS Nr. SAL, 2008 m. vasario 14 d. serija RPS Nr. SAL, 2008 m. vasario 15 d. serija RPS Nr. (nenurodytas), 2008 m. vasario 18 d. serija RPS Nr. (nenurodytas), 2008 m. vasario 20 d. serija RPS Nr. SAL, 2008 m. vasario 21 d. serija RPS Nr. (nenurodytas), 2008 m. vasario 22 d. serija RPS Nr. BO7) šiai bendrovei pristatė tik 558,930 t kviečių (įvertinus drėgnumą, šiukšlingumą bendrovė užpajamavo 554,99 t), iš viso už 458 421,74 Lt, ir pateikė šias PVM sąskaitą faktūras įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyriausiajai buhalterei G. R., kuri nežinojo apie jo daromą nusikalstamą veiką, įtraukti į įmonės apskaitą; taip R. P. nuo 2007 m. rugsėjo 14 d. iki 2008 m. rugpjūčio 18 d. bendrovės administracinėse patalpose, esančiose Pakruojyje, (duomenys neskelbtini), tyčia apgaulingai organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti asmens – R. P. IĮ „M“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 metus ir nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 18 d.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu R. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes jis nepadarė veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių.

Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė Sigutė Barščienė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Pakruojo apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendį.

Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, o tik deklaratyviai nurodė, jog „apylinkės teismo posėdžio metu apklaustas civilinio ieškovo atstovas R. B., liudytojai K. Š., S. G., G. G., D. S., G. R., E. D. apeliantui R. P. inkriminuoto kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nepatvirtino“. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada neatitinka bylos duomenų. Iš 2012 m. rugpjūčio 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo posėdžio protokolo matyti, kad E. D., dirbęs UAB „R“ komercijos direktoriumi, parodė, jog iš pradžių 1600 t kviečių pirko iš R. P. IĮ „M“, buvo išrašyta sąskaita, sumokėti pinigai. Kadangi buvo išvežta tik dalis kviečių (558,930 t), likusioji dalis buvo parduota už didesnę kainą. Šie liudytojo E. D. parodymai patvirtina, kad R. P. IĮ „M“ išrašė PVM sąskaitas faktūras kviečių kiekiui (1041,07 t), kuris PVM sąskaitų faktūrų išrašymo metu UAB „R“ nebuvo perduotas. Be to, ir pagal R. P. IĮ „M“ apskaitos duomenis, nebuvo galima nustatyti, ar nurodytą kaip parduotą kviečių kiekį ši įmonė turėjo. Kasatorė pabrėžia, kad apskaitos dokumentai, kuriais įforminamas prekių tiekimas taip, kaip jis apibrėžiamas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kai prekės faktiškai pirkėjui neperduodamos, neatitinka tikrovės; taip pažeidžiamos ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis bei 12 straipsnio 1 dalis. Kadangi neįvykusių ūkinių operacijų užfiksavimas apskaitos dokumentais buvo patvirtintas ne tik specialisto išvada, bet ir liudytojo E. D. parodymais, todėl nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje esminė aplinkybė, kuria grindžiami R. P. inkriminuotų buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1, 3 dalių pažeidimai (kurie kildinami iš R. P. kaltinime nurodytų neįvykusių operacijų), yra specialisto išvada.

Kasatorė nurodo, kad išrašant PVM sąskaitas faktūras kviečių kiekiui, kuris pirkėjams faktiškai nebuvo perduotas, buvo pažeisti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 14 straipsnis, 79 straipsnio 1 ir 4 dalys, kur nustatyta, jog įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikos apmokestinamąjį asmenį, kuriam taikomos 71 straipsnio 2 dalies nuostatos) privalo įforminti PVM sąskaita-faktūra. Prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas. Taip pat kai prieš prekių tiekimą (paslaugų teikimą) gaunamas avansas, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės bus perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos, toks avanso gavimas turi būti įformintas PVM sąskaita-faktūra.

Dėl R. P. įmonės „M“ neįvykusiam prekių tiekimui išrašytų PVM sąskaitų faktūrų prekių pirkėjai įgijo teisę į PVM atskaitą, kaip tai nustatyta PVM įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje, t. y. laikotarpiu nuo pardavimo PVM sąskaitos faktūros išrašymo iki kreditinės PVM sąskaitos faktūros išrašymo prekių pirkėjas faktiškai buvo kredituojamas valstybės biudžeto sąskaita, nes naudojosi teise mokėti mažesnį PVM arba visai nemokėti į atskaitą įtraukto PVM už nepatiektas prekes.

Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi R. P. įmonei „M“ buvo iškelta bankroto byla. PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias prekės faktiškai nebuvo patiektos, buvo išrašomos nuo 2007 m. rugsėjo 14 d. iki 2008 m. gegužės 30 d., t. y. kai, tikėtina, R. P. įmonės „M“ ekonominė padėtis turėjo blogėti ir buvo pagrindo manyti, kad prekių, kurios pagal PVM sąskaitas faktūras nebuvo perduotos, įmonė patiekti nebegalės. Šiaulių apskrities VMI 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu, kuriuo Šiaulių apskrities VMI patikrinimo aktas buvo paliktas galioti, nustatyta, kad dėl pridėtinės vertės mokesčių įstatymo pažeidimo R. P. įmonės „M“ nesumokėjo 307 075 Lt pelno mokesčio bei 1 571 589 Lt pridėtinės vertės mokesčių. Kasatorė pabrėžia, kad minėtų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nevertino, todėl byla išnagrinėta neišsamiai.

Pažymėtina, kad tiek 2010 m. liepos 13 d. specialisto išvadoje Nr.5-4/71, tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. spalio 24 d. ekspertizės akte Nr. 11-203 (13) nustatyta, kad pagal R. P. IĮ „M“ tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, nes apskaitos duomenys nepakankami, nepateikti visi buhalterinės apskaitos dokumentai. Specialisto ir teismo ekspertizės išvados neprieštarauja viena kitai, išvadų duomenis patvirtina liudytojo E. D. parodymai, kad R. P. IĮ „M“ PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos neperdavus prekių, t. y. faktiškai neįvykus ūkinei operacijai. Todėl nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad sąlygine specialistės išvada negalima vadovautis, nes ji prieštarauja ekspertizės aktui bei kitai byloje esančiai medžiagai – Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutarčiai, kuria patvirtinti bankrutavusios R. P. IĮ „M“ patikslinti kreditoriniai reikalavimai. Esant šioms aplinkybėms, R. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas nepagrįstai.

Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Sigutės Barščienės kasacinis skundas netenkintinas.

BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir esminiai BPK pažeidimai yra bylos apskundimo ir nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Prokurorės kasaciniame skunde nurodytas vienas kasacinis pagrindas – esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas.

BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas gali būti pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu, t. y. kasaciniu pagrindu apskųstiems teismų sprendimams panaikinti ar pakeisti. BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad „teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu“. Taigi bylos nagrinėjimas teisės taikymo aspektu, kai kasaciniame skunde teigiama, jog buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai, reiškia, kad kasacinės instancijos teismas gali tikrinti, ar kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų vertinimas yra pagrįstas išsamiu, nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei teisingu įstatymų taikymu, tačiau kasacinės instancijos teismas negali iš naujo tirti, vertintini įrodymus, iš naujo nustatyti bylos faktines aplinkybes. Kasaciniu pagrindu nepripažįstami teiginiai, kuriais tiesiog nesutinkama su įrodymų vertinimu, teismų padarytomis išvadomis dėl nustatytų byloje faktinių aplinkybių

BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje:

teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes;

nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai;

vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikimo BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais;

įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus atitinka;

neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.

Kasacine tvarka apskųstame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų neturi. Šiame nuosprendyje atskiri įrodymai vertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, išvados padarytos įvertinus įrodymų visumą.

Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas yra deklaratyvus, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, yra nesusieti su konkrečiais BPK nuostatų pažeidimais. Tokiais argumentais išreiškiamas nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo darytomis išvadomis, tačiau tokie argumentai nėra pagrindas konstatuoti, kad apeliacinio proceso metu būtų padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies ar kitų nuostatų pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai analizavo byloje apklaustų liudytojų parodymus, specialisto išvadą, ekspertizės aktą, bylos dokumentus. Kasaciniame skunde cituojamos Buhalterinės apskaitos, Pridėtinės vertės įstatymų nuostatos, tvirtinama, kad buvo įformintas neįvykęs prekių tiekimas, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai atliktas įrodymų vertinimas teisiniais argumentais nėra kritikuojamas. Kasatorė neginčija apeliacinės instancijos teismo teiginių, kad specialisto išvada ir ekspertizės aktas yra tikimybiniai (surašyti tariamąja nuosaka, teigiant, kad tam tikros išvados gali būti daromos, jeigu tam tikros ūkinės operacijos ir įvykiai neįvyko, kartu pasakant, jog negali būti atsakyta, ar ginčijamos operacijos faktiškai įvyko), kad apklausti asmenys kaltinimo pagal BK 222 straipsnį nepatvirtino, kad Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartimi yra nuspręsta, kad ginčijamos ūkinės operacijos yra realios ir įvykusios, kad tam tikros ūkinės operacijos iš viso nebuvo inkriminuotos (700 t miežiu operacija su A. V.), kaip ir kaltinimas pažeidus Buhalterinės apskaitos 2 straipsnio 4 punkto, 4 straipsnio reikalavimus, kad byloje esamos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai ir kt.

Taigi nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo nesilaikyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reikalavimo teismams įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Priimant kasacine tvarka apskųstus teismų sprendimus, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos nebuvo pažeistos: nuosprendis pagrįstas nagrinėjant bylą ištirtais įrodymais, įvertinti visi bylos įrodymai bei jų visuma, teismų išvados pagrįstos teisiniais argumentais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                                                           Olegas Fedosiukas

Vytautas Piesliakas

Gintaras Goda