Civilinė byla Nr. e2A-349-852/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29196-2016-9

        Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.2.1;

                                   2.6.8.10; 2.6.11.6

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital Team“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Z. patikslintą ieškinį atsakovėms E. M. ir I. K. bei uždarajai akcinei bendrovei „Capital Team“ dėl žalos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovė J. Z. 2018 m. balandžio 26 d. ieškiniu prašė: priteisti solidariai iš atsakovių E. M. bei atsakovės I. K. 5 000 Eur žalos, priteisti iš atsakovės E. M. 5 000 Eur sutartinių netesybų, priteisti iš atsakovių E. M. ir I. K. 5 proc. palūkanas, skaičiuojamas nuo 5 000 Eur žalos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės E. M. 5 proc. palūkanas, skaičiuojamas nuo 5 000 Eur netesybų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 14 d. sprendimu nutarė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovės E. M. 5 000 Eur žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 000 Eur netesybų ir 439,19 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys atsakovei I. K. bei ieškovei iš atsakovės E. M. priteista 439,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusioje dalyje sprendimą paliko nepakeistą.

4.       Ieškovė J. Z. 2019 m. gruodžio 30 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašė: priteisti solidariai iš atsakovių I. K. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Capital Team“ (solidariai su atsakove E. M.) 5 000 Eur žalos, priteisti solidariai iš atsakovių I. K. bei UAB „Capital Team“ (solidariai su atsakove E. M.) 5 proc. palūkanas, skaičiuojamas nuo 5 000 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovių E. M., I. K., UAB „Capital Team“ bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės E. M., dalyvaujant atsakovės atstovei nekilnojamojo turto brokerei, atsakovei I. K., 2018 m. sausio 31 d. buvo sudaryta vieno kambario buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, kuria šalys sutarė dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, pagal kurias ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 31 d. turėjo būti sudaryta pagrindinė notarinė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis. Šalys nustatė turto pardavimo kainą 46 500 Eur, numatant, jog ieškovė sutarties sudarymo metu privalo sumokėti atsakovei E. M. 5 000 Eur avansą, o likusios 41 500 Eur sumos mokėjimo sąlygas šalys sutarė nustatyti pagrindinėje sutartyje. Atsakovė E. M. sutartimi įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 31 d. sudaryti minėto buto pagrindinę notarinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, o iki pagrindinės sutarties sudarymo įsipareigojo panaikinti už komunalines paslaugas esantį įskolinimą, apmokėti visus su parduodamu turtu susijusius mokesčius, gauti visus reikalingus dokumentus pagrindinei sutarčiai sudaryti. Atsakovė I. K. bei atsakovė UAB „Capital Team“ sutarties sudarymo laikotarpiu teikė atsakovei E. M. tarpininkavimo paslaugas dėl ginčo buto ir dėl kito atsakovei E. M. priklausančio nekilnojamojo turto–buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Rengdama sutarties projektą, jo tekste bei grynųjų pinigų priėmimo–perdavimo kvite atsakovė I. K. nurodė neteisingą parduodamo turto adresą bei unikalų numerį (sutarties rezoliucinėje dalyje buvo atliktas patikslinimas dėl parduodamo turto teisingų duomenų), atitinkamai minėtos aplinkybės patvirtintos atsakovės I. K. 2018 m. balandžio 9 d. paaiškinime. Ieškovė nurodė, kad ji savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau po sutarties sudarymo 2018 m. kovo mėn. atsakovė I. K. kreipėsi į ieškovę ir paprašė papildomai sumokėti 5 000 Eur sumą. Tokie papildomi atsakovių prašymai ne tik kad prieštaravo sutarties sąlygoms, tačiau ir sukėlė abejonių atsakovių sąžiningais ketinimais. Negavusi papildomai reikalaujamų piniginių lėšų, atsakovė E. M. ieškovei pateikė 2018 m. kovo 20 d. pranešimą, kuriame nurodė, jog neatlikus papildomo mokėjimo, pagrindinė sutartis nebus sudaryta, o preliminarioji sutartis pasibaigs 2018 m. kovo 31 d. Atsakovė E. M. pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti atsisakė, sutartu laiku į notarų biurą neatvyko, jokių veiksmų nesiėmė, pagal sutartį sumokėtų piniginių lėšų negrąžino.

5.       Atsakovė I. K. (atsakovė Nr. 2) atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės vertinimu, ieškovei žala kilo išimtinai dėl atsakovės E. M. kaltės, pastarajai nesiėmus veiksmų, kuriuos atlikti galėjo ir privalėjo tik ji pati. Paaiškino, kad preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės J. Z. ir atsakovės E. M. Atsakovė I. K. nebuvo šio sandorio šalimi ar šio sandorio šalies atstove. Pinigų pagal šį sandorį už tarpininkavimo paslaugą negavo, nors pirkėją surado. Pagal 2017 m. lapkričio 7 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį (pardavimą) Nr. 2017/11/07 tarpininkavimo paslaugas ieškant butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjo atsakovė I. K. teikė atsakovei E. M., bet ne ieškovei J. Z. Paaiškino, kad klientė E. M. Tarpininkavimo paslaugų sutartimi pavedė paslaugos teikėjams, t. y. pardavimų atstovei I. K. ir UAB „Capital team“, o paslaugos teikėjai įsipareigojo vykdyti objekto pirkėjų paiešką, o atsakovė E. M. įsipareigojo sumokėti paslaugos teikėjams už tarpininkavimo paslaugą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Tarpininkavimo paslaugų sutartis reguliuoja santykių tarp atsakovės E. M., atsakovių pardavimų atstovės I. K. ir UAB „Capital team“, bet jokiu būdu nereguliuoja santykių su ieškove J. Z. Nėra įstatymo numatyto pagrindo, kurio pagrindu atsakovė I. K. būtų solidariai atsakinga už ieškovei J. Z. kilusią žalą. Ieškovė J. Z. yra savarankiškas asmuo, su kuria atsakovės I. K. nesiejo jokie teisiniai santykiai, todėl ieškovė turėjo, galėjo ir privalėjo pati susirinkti informaciją, ar areštuotas butas gali būti parduotas ir išsiaiškinti jo pardavimo tvarką. Apie tai, kad ginčo butas yra areštuotas ieškovei buvo pranešta. Pirmos buto apžiūros metu atsakovė I. K. jai pranešė, tai ką jai buvo sakę atsakovė E. M. ir T. M., t. y. kad butas turi skolų už komunalines paslaugas. Atsakovė I. K. teiravosi antstolių kontorose dėl galimybės areštuotą butą parduoti, kur ją informavo, kad parduoti galima, ir apie tai pranešė ieškovei J. Z. Kodėl atsakovė E. M. nesumokėjo skolų iš gautų iš ieškovės pinigų, atsakovė I. K. nežino. Taip pat jai nežinoma, kodėl atsakovė E. M. neatvyko sudaryti notarinės pirkimo–pardavimo sutarties, kai buvo kviečiama. Kodėl nesikreipė į antstolius dėl leidimo parduoti areštuotą butą atsakovei I. K. taip pat nežinoma. Atsakovė I. K. niekaip negalėjo įtakoti šių atsakovės E. M. veiksmų. Už šiuos savo veiksmus vienareikšmiškai ir vienasmeniškai atsako atsakovė E. M. Nėra jokio teisinio pagrindo atsakovei I. K. būti atsakove šioje byloje. Atsakovė I. K. nebuvo atsakovės E. M. atstovė, jų nesiejo jokie atstovavimo santykiai. Atsakovė I. K. neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Neveikė bendrai su atsakove E. M. Žalos nekurstė ir neinicijavo. Nėra ir nebuvo atsakinga už atsakovės E. M. veiksmus. Priešingai, atsakovė I. K. siekė, kad sandoris įvyktų ir nurodė visą reikiamą informaciją. Dėl šių priežasčių nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė atsakovei negali kilti. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Capital team“ veikia kartu su pardavimų atstovu ir atsako subsidiariai klientui (bet ne ieškovei – pirkėjai J. Z.), tačiau proporcingai jai mokėtino atlyginimo dalimi (t. y., ne didesne nei jai mokėtino atlyginimo dalimi), nebent žala klientui kilo išimtinai dėl UAB „Capital team“ kaltės. Pažymėjo, kad 2017 m. liepos 1 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. CT-069 taip pat reguliuoja santykius tarp atsakovės UAB „Capital team“ atsakovės pardavimų atstovės I. K. ir trečiųjų asmenų, t. y. klientų, šiuo atveju atsakovės E. M., ir jokiu būdu nėra skirta reguliuoti santykius su ieškove J. Z. Bendradarbiavimo sutartyje minimi sandoriai – tai sandoriai dėl tarpininkavimo paslaugų, bet ne dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarčių. Tarpininkavimo paslaugų sutartis su atsakove E. M. buvo vykdoma tinkamai. Atsakovė klientė E. M. nėra nei atsakovei I. K., nei atsakovei UAB „Capital team“ pateikusi jokių pretenzijų dėl netinkamo tarpininkavimo paslaugų sutarties vykdymo. Visas bendradarbiavimo sutartyje numatytas savo pareigas atsakovė I. K. vykdė tinkamai. Atsakovė UAB „Capital team“ pretenzijų jai nėra pareiškusi. Taigi atsakovės I. K. solidarioji atsakomybė bendradarbiavimo sutarties pagrindu taip pat kilti negali.

6.       Atsakovė UAB „Capital Team“ (atsakovė Nr. 3) atsiliepime prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė UAB „Capital Team“ nebuvo tiesiogiai atsakinga už tarpininkavimo paslaugų teikimą parduodant atsakovės E. M. turtą. Atsakovė UAB „Capital Team“ turto pardavimo procese nedalyvavo bei nebendravo nei su ieškove, nei su atsakove E. M. Atsakovė UAB „Capital Team“ niekada nebuvo raštu informuota apie susidariusią situaciją bei kilusį ginčą tarp ieškovės ir atsakovės I. K. Atsakovės UAB „Capital Team“ ir atsakovės I. K. niekada nesiejo jokie darbo santykiai, o atsakovė I. K. niekada nedirbo atsakovės UAB „Capital Team“ įmonėje. Atsakovė I. K. veikė savarankiškai, savo rizika bei savo vardu mokėjo visus privalomus mokesčius, susijusius su jos vykdoma individualia veikla. Atsakovė I. K. bei atsakovė UAB „Capital Team“ buvo sudariusios bendradarbiavimo sutartį, kuri įtvirtino šalių komercinės partnerystės santykius.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 26 d. sprendimu nusprendė atmesti ieškovės J. Z. patikslintą ieškinį I. K. ir UAB „Capital Team“ dėl 5 000 Eur žalos bei procesinių palūkanų priteisimo. Teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 7 d. tarp atsakovių klientės E. M. ir paslaugos teikėjų (veikiančių subsidiariai), – pardavimo atstovės I. K. ir UAB „Capital team“, buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis, kuria klientė pavedė paslaugos teikėjams, o paslaugos teikėjai įsipareigojo vykdyti pirkėjų paiešką objektui (butui, esantis adresu (duomenys neskelbtini), turinčiam areštą), o klientė įsipareigojo sumokėti paslaugos teikėjams už tarpininkavimo paslaugą šioje sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Teismas nustatė, kad atsakovės I. K. ir UAB „Capital team“ 2017 m. liepos 1 d. yra sudariusios bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė I. K. – pardavimo atstovė savarankiškai, savo rizika veikiantis (dirbantis) subjektas (asmuo) ir pats savarankiškai savo vardu moka visus privalomus mokesčius, rinkliavas ir kitus mokėjimus, veiklą vykdo savarankiškai, savo vardu ir už ją atsako. Pardavimų atstovė nėra pavaldi UAB „Capital team“, nėra susijusi jokiais subordinacijos santykiais. Teismas taip pat nustatė, kad 2018 m. spalio 31 d. ieškovė J. Z. ir atsakovė E. M. sudarė preliminarią sutartį, kuria pardavėja E. M. įsipareigojo pagrindinę notarinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti ir pasirašyti iki 2018 m. kovo 31 d. bei parduoti ieškovei vieno kambario butą, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso pardavėjai pagal 2011 m. vasario 4 d. dovanojimo sutartį. Pardavėja patvirtino, jog turtas yra teisėtai įgytas, niekam neparduotas, neperleistas, neišnuomotas, nėra suteiktas panaudai. Preliminarios sutarties 3.1. punkte numatyta, kad 5 000 Eur ieškovė sumoka pardavėjai grynaisiais pinigais, pasirašant pinigų priėmimo–perdavimo aktą, šis rezervacijos mokestis sudarant pagrindinę notarinę turto pirkimo–pardavimo sutartį įskaitomas į bendrą turto kainą. Pagal preliminarios sutarties 4 punktą ieškovė įsipareigojo pagrindinę notarinę turto pirkimo–pardavimo sutartį sudarytį ir pasirašyti su pardavėja iki 2018 m. kovo 31 d. bei nupirkti pardavėjos turtą, nurodytą šios sutarties 1 punkte už kainą, nurodytą šios sutarties 3 punkte, ir sudaryti su pardavėja pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį. Remiantis preliminarios sutarties 7 punktu, jeigu pagrindinė notarinė turto pirkimo–pardavimo notarinė sutartis iki 2018 m. kovo 31 d. nesudaroma dėl pardavėjos kaltės ir ši pasibaigia, pardavėja įsipareigoja pagal pirmąjį ieškovės pareikalavimą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per penkias kalendorines darbo dienas nuo ieškovės pareikalavimo grąžinti ieškovei gautą 5 000 Eur rezervacijos mokestį bei sumokėti 5 000 Eur netesybų. Teismas nurodė, kad atsakovė (brokerė) I. K. 2018 m. balandžio 9 d. paaiškinime patvirtino, jog ji pardavinėjo minėtą butą. Preliminarioji sutartis buvo pasirašyta dėl vieno kambario buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sutarta buto pardavimo kaina 46 500 Eur. Preliminariosios sutarties pasirašymo metu, pardavėjai buvo sumokėta 5 000 Eur grynaisiais pinigais avansas. Buto pirkimo–pardavimo preliminarioji sutartis buvo pasirašyta 2018 m. sausio 31 d. Teismas nurodė, kad 2018 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos hipotekos registro išrašas patvirtina, jog ginčo buto atžvilgiu buvo sudarytas hipotekos sandoris, užtikrinant 2011 m. birželio 13 d. tarpusavyje pasirašytos paskolos sutarties, sąlygų įvykdymą (su visais galimais ir būsimais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais), prievolės dydis – 14 481 Eur, įvykdymo terminas – 2013 m. birželio 13 d. Paskolos naudojimosi terminu įkeičiamo daikto savininkė įsipareigojo neįkeiti, neparduoti, neišnuomoti ar kitaip apriboti savo teises į įkeičiamą daiktą be raštiško kreditoriaus sutikimo. Taip pat, ginčo buto atžvilgiu atliktas vykdomasis įrašas, t. y. įsipareigojimo sumą sudaro 22 019,88 Eur (negrąžintos paskolos suma 14 481,00 Eur, nesumokėtų palūkanų dydis 6 693,19 Eur, delspinigiai 266,45 Eur, vienkartinė bauda 2 000 LTL). Teismas iš 2018 m. balandžio 19 d. turto arešto aktų registro įrašo nustatė, kad ginčo buto atžvilgiu taikomi šeši skirtingų antstolių areštai: UAB „Vilniaus energija“ turto arešto mastas 978,79 Eur, UAB „Fabeta“ – 407,43 Eur, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras – 4 905,73 Eur, UAB „Vilbeksa“ – 23 344,74 Eur, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 106,75 Eur, „Bigbank“ AS filialas – 1 055,45 Eur, iš viso 30 798,89 Eur. Teismas iš brokerės paaiškinimų nustatė, kad 2018 m. kovo mėnesio pradžioje pirkėja pradėjo domėtis, kaip sekasi tvarkytis bei nuimti apribojimus, kada maždaug galima keliauti pas notarą, nuo tada atsirado iš pardavėjos vyro T. M. papildomi reikalavimai sumokėti dar 5 000 Eur, neužteko pinigų padengti skoloms. Paaiškėjo, kad iš ankščiau gautų 5 000 Eur nepadengta visiškai nei kiek skolos. Kilus įtarimams dėl galimo sukčiavimo, sužinojo, jog pardavėja ir jos vyras T. M. bei jo motina yra apgavę ne vieną žmogų ir vyksta teismai. Ieškovė 2018 m. kovo 26 d. savo iniciatyva paskambino pardavėjos vyrui T. M. bei savo iniciatyva pakvietė pas notarą, tačiau jis atsisakė ir pasakė, kad ieškovei neparduoda buto. 2018 m. kovo 27 d. T. M. pasižadėjo tiek brokerei, tiek ieškovei 2018 m. kovo 31 d. susitikti Žalgirio g. 90, 13:00 val. ir grąžinti sumokėtus 5 000 Eur. Teismas nustatė, kad atsakovė E. M. sutartimi įsipareigojo sumokėti turimus įsiskolinimus už komunalines paslaugas ir pristatyti dokumentą, jog įsiskolinimai padengti bei pasirašyti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ne vėliau kaip 2018 m. kovo 31 d., tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, t. y. skolų nesumokėjo ir neatvyko sudaryti pagrindinės sutarties iki nustatyto termino. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 14 d. sprendimu konstatavo, kad ginčas kilęs dėl žalos atlyginimo (sumokėtų pinigų grąžinimo) ir baudos (netesybų) pagal preliminarią sutartį priteisimo ir nutarė ieškinį tenkinti iš dalies, vertino, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta išimtinai dėl atsakovės E. M. kaltės, kuri ieškovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, todėl šiai atsakovei kyla pareiga grąžinti ieškovei jos sumokėtą pinigų sumą (5 000 Eur), taip pat sutartines netesybas pagal preliminarios sutarties 7 punktą (5 000 Eur), kaip minimalius nuostolius. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 14 d. sprendimu priteista ieškovei iš atsakovės E. M. 5 000 Eur, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (5 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 000 Eur netesybų. Teismas nurodė, kad šiuo atveju yra sprendžiami ieškovės reikalavimai pagal patikslintą ieškinį, kuriame ieškovė prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovių I. K. ir UAB „Capital Team“ (solidariai su atsakove M.) 5 000 Eur žalos ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškovė teigia, kad atsakovė I. K., veikdama tarp atsakovių sudarytos 2017 m. lapkričio 7 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties pagrindu, nuo ieškovės nuslėpė esminę informaciją apie parduodamam turtui taikomus suvaržymus, taip sukurdama sąžiningumo iliuziją, dėl to ieškovė, pasitikėdama, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta, sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią sumokėjo atsakovei E. M. 5 000 Eur rezervacijos mokestį. Šią 5 000 Eur rezervacijos mokesčio sumą ieškovė laiko žala, padaryta atsakovių teikiant profesines paslaugas. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu akcentavo ir rėmėsi generalinio delikto doktrina.  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso  (toliau – ir CK) 6.263 straipsnis, įtvirtinantis deliktinės atsakomybės taikymo pagrindą, 1 dalyje numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tačiau teismas pažymėjo, kad generalinis deliktas neapima sutarties pažeidimo, o CK 6.263 straipsnis taikomas tik deliktinei atsakomybei. Lingvistinė CK 6.263 ir 6.245 straipsnių analizė leidžia teigti, kad pagal Lietuvos teisinį reguliavimą nėra delikto, jeigu žala susijusi su sutartiniais santykiais, šios pozicijos laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015, 2015 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo laikoma, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi perduota kitai šaliai pinigų suma gali būti išreikalauta remiantis CK 6.237 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003; 2003 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005). Teismas konstatavo, kad ieškovės pozicija šioje byloje yra prieštaringa: viena vertus, ieškovė argumentuoja, kad žalą patyrė dėl atsakovės E. M. neteisėtų veiksmų, šiai neįvykdžius preliminarios sutarties, E. M. nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, todėl šiai atsakovei teismo teisingai taikyta sutartinė atsakomybė (ieškovė laikosi pozicijos, kad ši atsakovė turi prievolę grąžinti gautus 5 000 Eur (be pagrindo gautos lėšos) ir atlyginti 5 000 Eur sutartinių netesybų pagal preliminarią sutartį), kita vertus, mano, kad solidariai su E. M.  turi atsakyti ir atsakovės I. K. bei UAB „Capital Team“, nes jų veiksmų (neveikimo) išdavoje (nepateikė ieškovės apsisprendimui svarbios informacijos apie turto suvaržymus), ieškovė šią preliminarią sutartį sudarė. Teismas pažymėjo, kad ieškovei sužinojus apie norimo įsigyti turto įsiskolinimus, ji, kaip lygiateisė ikisutartinių santykių dalyvė, turinti suinteresuotumą minėtą turtą įsigyti, turėjo galimybę savo iniciatyva rinkti jai tolimesniam apsisprendimui svarbią informaciją ir duomenis apie minėtą turtą, ieškovė J. Z.  nebuvo tarpininkavimo paslaugų sutarties šalimi (atsakovių kliente) ir nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovė I. K. buvo įsipareigojusi ieškovei rinkti informaciją, susijusią su ketinamo įsigyti nekilnojamojo turto suvaržymais. Teismo vertinimu, pats preliminarios sutarties sudarymo faktas konkrečiu atveju nelėmė žalos atsakovei atsiradimo (turint omenyje aplinkybę, jog turto įkeitimo ar areštų faktas savaime neužkerta kelio, atlikus parengiamuosius veiksmus, visgi sudaryti pagrindinę sutartį, joje numatyti aiškią tvarką ir terminus, kaip įkeitimas (hipoteka) bus panaikintas (sumokėjus skolas, gavus atitinkamus sutikimus), o atsakovių I. K. ir UAB „Capital Team“ veiksmai niekaip neįtakojo ir negalėjo įtakoti jų klientės atsakovės E. M. apsisprendimo preliminarios sutarties nevykdyti. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė I. K. iš anksto susitarus, veikė kartu su E. M., siekė apgauti ieškovę bendrais veiksmais, E. M. nesąžiningai veikiant ikisutartiniuose santykiuose. Teismo vertinimu, ieškovė taip pat nepagrindė, kuo pasireiškia konkrečiu atveju atsakovių I. K. bei UAB „Capital Team“ ir atsakovės E. M. veiksmų solidarumas. Iš šalių paaiškinimų, matyti, kad atsakovė E. M. liko skolinga ir I. K., ir UAB „Capital Team“ pagal tarpininkavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog patyrė žalą dėl atsakovių I. K. ir UAB „Capital Team“ neteisėtų veiksmų, todėl ieškinį atmetė.

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 26 d. papildomu sprendimu nusprendė priteisti iš atsakovės E. M. ieškovei J. Z. 1 189,03 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisti iš ieškovės J. Z. atsakovei I. K. 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisti iš ieškovės J. Z. atsakovei UAB „Capital Team“ 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisti iš ieškovės J. Z. valstybei 16,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovė J. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: tenkinti patikslintą ieškinį, paskirstyti pirmosios instancijos teismo nepaskirstytas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Apeliantės įsitikinimu, teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl neatskleidė bylos esmės ir netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius ginčo teisinius santykius. Teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę (CK 6.263-6.291 straipsniai), solidariąją atsakomybę (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnis, 6.975 straipsnio 2–3 dalys) ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą (CPK 176–185 straipsniai). Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Apeliantė teigia, kad tarp atsakovės Nr. 2 (I. K.) bei Nr. 3 (UAB „Capital Team“) ir apeliantės susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose turėjo būti taikomos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Paaiškina, kad atsakovę Nr. 1 E. M. (buto pardavėją) su atsakovėmis Nr. 2  bei Nr. 3 (nekilnojamojo turto brokerės) nuo 2017 m. lapkričio 7 d. siejo sutartiniai santykiai pagal sudarytą Tarpininkavimo paslaugų sutartį (tai nėra ginčo objektas). Tuo tarpu tarp apeliantės ir atsakovės Nr. 1 E. M. (iki)sutartiniai santykiai (ir pirmas bei paskutinis susitikimas) prasidėjo tik 2018 m. sausio 31 d., kai apeliantė pirmą kartą su vyru R. Z. ir atsakove Nr. 2 atvyko apžiūrėti pardavinėjamo buto bei sudarė atsakovės Nr. 2 parengtą Sutartį ir sumokėjo 5 000 Eur avansą (tai irgi nėra ginčo objektas). Iki 2018 m. sausio 31 d. apeliantė visą laiką dėl buto pirkimo bendravo su nekilnojamojo turto brokere I. K. Atsakovės Nr. 2 bei Nr. 3 ginčo santykyje su apeliante veikė kaip profesinę veiklą vykdančios nekilnojamojo turto brokerės (CK 6.38 straipsnio 2 dalis, 6.718 straipsnio 2–3 dalys), kurių su apeliante nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai (iki Sutarties pasirašymo sutartiniai santykiai nesiejo ir atsakovės Nr. 1 bei apeliantės). Nepaisant to, kad atsakovių Nr. 2 bei Nr. 3 profesinės nekilnojamojo turto brokerių paslaugos buvo teikiamos tarp atsakovės Nr. 1 bei atsakovių Nr. 2 bei Nr. 3 sutarytos Tarpininkavimo sutarties pagrindu, šios sutarties šalimi apeliantė niekada nebuvo. Teismas, spręsdamas apie deliktinės atsakomybės taikymo negalimumą ginčo byloje, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartyje, bylos Nr. 3K-3-88-684/2015, 2015 m. gegužės 28 d. nutartyje, bylos Nr. 3K-3-327-687/2015, pateiktais išaiškinimais, bei nepagrįstai sprendė, kad tarp šalių kilus ginčui, apeliantei padaryta žala gali būti išreikalauta remiantis CK 6.237 straipsniu. Apeliantė pažymi, kad tarp atsakovių Nr. 2 bei Nr. 3 bei apeliantės nebuvo susiklostę jokie sutartiniai santykiai, o tarp apeliantės ir atsakovės Nr. 1 ikisutartiniai santykiai prasidėjo sudarius preliminarią sutartį. Be to, atsakovių Nr. 2 bei Nr. 3 neteisėti veiksmai (esminės informacijos nuslėpimas nuo apeliantės apie butui taikomus areštus, įregistruotą hipoteką) buvo atlikti laikotarpiu iki sutarties pasirašymo, rengiant sutarties tekstą.

9.2.                      Apeliantės vertinimu, teismas neteisingai ir nepagrįstai sprendė, kad apeliantė byloje neįrodė atsakovių Nr. 2 bei Nr. 3 civilinės atsakomybės sąlygų bei jų solidariosios atsakomybės. Apeliantė paaiškina, kad pagal 2017 m. lapkričio 7 d. Tarpininkavimo sutarties 4.1.5 p. brokeriai įsipareigojo suteikti pilną ir teisingą informaciją apie Objektą, jo pardavimo sąlygas potencialiems pirkėjams. Taip pat byloje nustatyta, kad brokerė apeliantei tik 2018 m. balandžio 19 d. pateikė nuo 2017 m. lapkričio 6 d. jos turėtą valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ parduodamo buto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kuriame buvo nurodyti turtui taikomi areštai. Apeliantė paaiškina, kad būtent brokerė I. K. parengė 2017 m. spalio 31 d. preliminariosios sutarties projektą. Rengdama preliminariosios sutarties projektą, brokerė nurodė, kad „Pardavėjas patvirtina, kad minėtas turtas yra teisėtai įgytas, niekam neperduotas, neperleistas, neišnuomotas, nėra suteiktas panaudai (...) butas turi įsiskolinimų už komunalines paslaugas, tačiau iki sandorio pasirašymo dienos viskas bus apmokėta ir bus pristatytas dokumentas, kad įsiskolinimai yra padengti“. Sutarties tekste nebuvo užsiminta nei apie butui taikomą areštą (apie kurį žinojo iš Tarpininkavimo sutarties), nei apie kitus butui taikomus suvaržymus, kurie brokerei I. K. buvo žinomi iš 2017 m. lapkričio 6 d. nekilnojamojo turto registro išrašo. Ieškovė pažymi, kad 2018 m. spalio 16 d. teismo posėdžio metu (posėdžio garso įrašas, 103 - 104 minutė), duodama paaiškinimus ir atsakydama į proceso šalių užduodamus klausimus, brokerė teigė, kad preliminariosios sutarties tekste paprastai visada įrašomi butui taikomi suvaržymai, tačiau šiuo atveju jie nebuvo įrašyti dėl aiškumo pačių pirkėjų labui. Brokerė turto pardavimo procese terminą „įsiskolinimai už komunalines paslaugas“, naudojo kaip sinonimą terminams „areštai“, „hipoteka“, tokiu būdu esmingai iškraipant pateikiamos informacijos esmę, nuslepiant esminę Sutarties sudarymui informaciją ir tokiu būdu suklaidinant apeliantę bei tokiu būdu įtakojant jos sprendimą sudaryti Sutartį bei sumokėti avansą. Ieškovė pažymi, kad byloje nustatyta, jog iki pradėdama pardavinėti butą, brokerė apskambino visus antstolius ir žinojo situaciją bei galėjo ir turėjo suprasti, kad 5 000 Eur apeliantės avanso nepakaks daugiau kaip 30 000 Eur siekiančioms skoloms padengti. Brokerės vartota terminologiją „įsiskolinimus už komunalines paslaugas“ suklaidino ieškovę kaip vartotoją, kuri ginčo butą norėjo pirkti savo reikmėms. Apeliantės nuomone, teismas taip pat neteisingai vertino atsakomybės solidarų pobūdį. Paaiškina, kad Tarpininkavimo sutarties 8.5 p. numatyta, kad sutarties vykdymo kontrolę atlieka atsakovė Nr. 3 (UAB „Capiltal Team“). Iš bylos aplinkybių ir pateiktų įrodymų matyti, kad kita tarpininkavimo paslaugų teikėja, atsakovė Nr. 3, visiškai nekontroliavo Tarpininkavimo sutarties vykdymo, nesidomėjo ginčo klausimu, nors turėjo Tarpininkavimo sutartyje įtvirtintas savo pareigas, kurių nesilaikė, todėl yra solidariai su kitomis atsakovėmis atsakinga už ieškovei padarytą žalą. Atsakovės Nr. 3 solidarioji atsakomybė nustatyta įstatymo. Tą patį pripažino ir atsakovės Nr. 3 atstovas 2021 m. spalio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad tokių pasirašytų Tarpininkavimo sutarčių atsakovė Nr. 3 turi keliasdešimt, todėl neįmanoma jų visų tinkamo vykdymo sukontroliuoti. Jei atsakovės Nr. 2 ir Nr. 3 būtų pasielgusios taip, kai iš jų reikalauja profesionalaus elgesio standartas ir būtų laikiusios nusistovėjusios praktikos – būtų atskleidusios apeliantei informaciją apie turto areštus, apeliantė nebūtų mokėjusi avanso ir patyrusi žalos.

9.3.                      Apeliantė teigia, kad ji nebuvo tarpininkavimo paslaugų sutarties šalimi ir niekada nereikalavo atsakovių Nr. 2 bei Nr. 3 rinkti informaciją apie butą. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kadangi atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančiuose CK 6.716–6.724 straipsniuose neįtvirtinta civilinė atsakomybė už netinkamą paslaugų teikimo sutarčių vykdymą, todėl tokių sutarčių šalims taikomos bendrosios CK 6.245–6.249 straipsniuose nustatytos civilinės atsakomybės nuostatos, kurios taikomos tiek sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2012, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-611/2016, 19 pastraipa). Iš byloje susiklosčiusių aplinkybių bei bylos medžiagos matyti, kad atsakovių Nr. 2 bei Nr. 3 civilinė atsakomybė kildinama ne iš Tarpininkavimo sutarties sąlygų pažeidimo teikiant paslaugas savo klientei buto pradavėjai atsakovei Nr. 1 E. M., o dėl netinkamo brokerių profesinių prievolių vykdymo ir bendrosios atidumo ir rūpestingumo pareigos pažeidimo tarp brokerių ir apeliantės faktiškai susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose (CK 6.245 straipsnio 1–4 dalys, 6.246 straipsnio 1–3 dalys, 6.248 straipsnio 3 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.718 straipsnio 1–3 dalys). Taigi, sprendžiant iš ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo, nekilnojamojo turto agentas, teikdamas profesines paslaugas, turi vadovautis ne tik jo su klientu sudaryta sutartimi, tačiau privalo veikti sąžiningai ir protingai, laikytis nusistovėjusios praktikos ir savo profesijos standartų (CK 6.38 straipsnio 2 dalis, 6.718 straipsnio 2–3 dalys), nepažeisti bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai bei laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Lietuvos teisės sistemoje nekilnojamojo turto agento profesijos standartai nėra įtvirtinti, todėl, juos nustatant, atsižvelgiama į šiame versle per ilgą laikotarpį faktiškai nusistovėjusį profesijos standartą ir gerąją praktiką bei į Lietuvos standartizacijos departamento patvirtintą Lietuvos standartą LST EN 15733:2010 „Nekilnojamojo turto agentų paslaugos. Nekilnojamojo turto agentų paslaugų teikimo reikalavimai“ (nuoroda į dokumentą http://www.lsd.lt/index.php?-957749468, standartas buvo pateiktas į bylą, e. bylos tomas, b. l. 51–61) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-611/2016, 18 pastraipa). Minėto standarto 3.1.1 p., 3.1.2 p., 4 p. aiškiai reglamentuota nekilnojamojo turto brokerio pareiga yra pirkėjui aiškiai ir nedviprasmiškai suteikti informaciją, kuri gali turėti įtakos bet kokiam su nekilnojamojo turto sandoriu susijusiam sprendimui, įskaitant informaciją, susijusią su nuosavybės ar disponavimo teisės suvaržymais ar apribojimais. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, darytina pagrįsta išvada, kad pagal nusistovėjusią praktiką atsakovės Nr. 2 bei Nr. 3 rinko informaciją apie parduodamam turtui taikomus suvaržymus, apribojimus (Tarpininkavimo sutarties 2 anketinė dalis, bylos 1 tomas, 9 puslapis) ir įsipareigojo ją potencialiems turto pirkėjams pateikti pilna apimtimi (Tarpininkavimo sutarties 4.1.5 p., bylos 1 tomas, 9 puslapis, atsakovės Nr. 2). Tačiau ginčo atveju to padaryta nebuvo – informacija potencialiai pirkėjai nebuvo pateikta pilna apimtimi. Todėl atsakovės Nr. 2 bei Nr. 3 pažeidė CK 6.38 straipsnio 2 dalis, 6.718 straipsnio 2 dalis, 6.719 straipsnio nustatytas pareigas. Atsakovės Nr. 2 bei Nr. 3 taip pat turėjo pareigą veikti kaip ir bet kuris kitas rūpestingas ir atidus nekilnojamojo turto brokeris atitinkamoje situacijoje būtų pasielgęs, atsižvelgiant į nusistovėjusią praktiką ir atitinkamos profesijos standartus, tačiau atsakovių Nr. 2 bei Nr. 3 veiksmais (bei nepateisinamu neveikimu) buvo pažeista ir bendroji atidumo ir rūpestingumo pareiga (CK 6.245 straipsnio 1–4 dalys, 6.246 straipsnio 1–3 dalys, 6.248 straipsnio 3 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis).

9.4.                      Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo motyvuose padaryta išvada, jog ieškovė neįrodė, kad patyrė žalą dėl atsakovių Nr. 2. I. K., ir Nr. 3. UAB „Capital Team“ neteisėtų veiksmų, o pats preliminarios sutarties sudarymo faktas konkrečiu atveju nelėmė žalos apeliantei atsiradimo. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovių Nr. 2 bei Nr. 3 veiksmai niekaip neįtakojo ir negalėjo įtakoti jų klientės atsakovės Nr. 1 E. M. apsisprendimo preliminarios sutarties nevykdyti. Taip konstatavęs, teismas padarė neteisingas išvadas dėl atsakovių Nr. 2 bei Nr. 3 civilinės atsakomybės. Apeliantė paaiškina, kad atsakovių Nr. 2 bei Nr. 3 atlikti veiksmai (neveikimas) neabejotinai prisidėjo prie žalos apeliantei atsiradimo. Maža to, ginčo kontekste yra itin svarbu ne tai, ar atsakovių Nr. 2 bei Nr. 3 veiksmai (neveikimas) galėjo ar negalėjo įtakoti jų klientės atsakovės Nr. 1 apsisprendimo nevykdyti preliminariosios sutarties, tačiau teismas turėjo vertinti bei pasisakyti, ar atsakovų Nr. 2 bei Nr. 3 atlikti veiksmai (neveikimas) įtakojo apeliantės apsisprendimo sudaryti Sutartį bei sumokėti avansą ir priežastinį ryšį vertinti šiuo aspektu. Padaryta žala turi būti asmens kaltų veiksmų rezultatas (CK 6.247 straipsnis), tačiau įstatyme nereikalaujama, kad atsakingo asmens elgesys būtų vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Šiuo atveju žala atsirado dėl kelių atskirų, tačiau viena nuo kitos priklausomų priežasčių. Atsakovių Nr. 2 bei Nr. 3 veiksmai (neveikimas) akivaizdžiai ir tiesiogiai įtakojo apeliantės sprendimą sudaryti sutartį ir atiduoti atsakovei Nr. 1 (brokerių klientei) 5 000 Eur. Be atsakovių Nr. 2 bei Nr. 3 kaltų veiksmų (neveikimo), nebūtų buvusi sudaryta sutartis ir apeliantė atsakovei Nr. 1 nebūtų sumokėjusi 5 000 Eur, todėl ginčo byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovės Nr. 2 bei Nr. 3 prisidėjo prie žalos atsiradimo ir be jų prisidėjimo žala apskirtai nebūtų atsiradusi.

9.5.                      Apeliantės įsitikinimu, teismas be pagrindo konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės veikė tarpusavyje susitarusios. Paaiškina, kad ji neįrodinėjo, jog atsakovė Nr. 2 I. K. su atsakove Nr. 3 E. M. veikė iš anksto susitarus ir bendrais nesąžiningais veiksmais siekė apeliantę apgauti. Pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Iš ginčo bylos aplinkybių matyti, kad atsakovių Nr. 2 bei Nr. 3 neteisėti veiksmai (kaltė) pasireiškė ne tyčiniu išankstiniu bendru susitarimu su atsakove Nr. 1 siekiant apgauti apeliantę, o dėl netinkamo savo prievolių vykdymo bei bendro atidumo ir rūpestingumo pareigos pažeidimo. Apeliantė pažymi, kad byloje buvo įrodinėjamas ne atsakovių veiksmų, o atsakomybės solidarumas. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 1 dalimi solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas (CK 6.279 straipsnio 4 dalis). Ginčo atveju CK 6.279 straipsnio  4 dalis nustato atsakovėms pareigą įrodyti (pagrįsti), kad žala negalėjo būti veiksmų, už kuriuos jos yra atsakingos, rezultatas. Ieškovė pastebi, kad atsakovės to net neįrodinėjo. Atsakovė Nr. 2 laikėsi pozicijos, jog jos ir apeliantės nesieja jokie sutartiniai santykiai ir dėl to ji negali būti atsakinga už apeliantės patirtą žalą (t. y. atsakovė Nr. 2 ginčijo sutartinę atsakomybę apeliantės atžvilgiu). Atsakovė Nr. 3 tvirtino, kad Bendradarbiavimo sutartimi tarp atsakovių Nr. 2 bei Nr. 3 buvo sutarta, kad už padarytą žalą atsako tik atsakovė Nr. 2. (t. y. atsakovė Nr.3 įrodinėjo atsakomybės tarp atsakovių Nr. 2 ir Nr. 3 sutartinį pasidalinimą). Apeliantės teigimu, šiuo atveju turi būti taikomos objektyviojo bendrininkavimo taisyklės, kurios taikomos tuomet, kai pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas ir nėra jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra, tačiau kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. e3K-7-143-684/2018, 77 pastraipa). Šiuo atveju atsakovių Nr. 2 bei Nr. 3 elgesys buvo būtinoji sąlyga apeliantės žalai atsirasti. Kaip ir atsakovės Nr. 1 sprendimas nesudaryti pagrindinės Sutarties ir negrąžinti avanso. Be to, apeliantės įsitikinimu, atsakovių solidarią atsakomybę pagrindžia ir CK 6.6 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Šiuo atveju atsakovės veikė komercinės partnerystės pagrindu. CK 6.975 straipsnio 3 dalis nurodyta, kad jeigu jungtinės veiklos sutartis susijusi su ūkine komercine partnerių veikla, visi partneriai pagal bendras prievoles atsako solidariai, nepaisant šių prievolių atsiradimo pagrindo.

9.6.                      Apeliantės vertinimu, teismas neteisingai ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovė I. K. nebuvo įsipareigojusi apeliantei rinkti informacijos, susijusios su ketinamo įsigyti nekilnojamojo turto suvaržymais, o sužinojusi apie įsiskolinimus, apeliantė turėjo galimybę savo iniciatyva rinkti jai tolimesniam apsisprendimui svarbią informaciją ir duomenis apie minėtą turtą. Apeliantė paaiškina, kad ji nebuvo tarpininkavimo paslaugų sutarties šalimi ir niekada nereikalavo atsakovių Nr. 2 bei Nr. 3 rinkti informaciją apie butą. Atsakovės Nr. 2 bei Nr. 3 ginčo teisiniame santykyje veikė kaip profesinių paslaugų teikėjos ir turėjo pareigą ne rinkti informaciją, o brokerių žinioje buvusią informaciją apie parduodamam butui taikomus nuosavybės bei disponavimo teisės suvaržymus pateikti apeliantei. Šiuo atveju teismas turėjo vertinti, ar atsakovės Nr. 2 pateikta informacija apeliantei (tik apie įsiskolinimų už komunalines paslaugas buvimą, bet nepateikiant turėtos informacijos apie turtui taikomus suvaržymus (ir jų kiekį) bei apribojimus) imant vidutinį vartotoją kaip tam tikrą standartą, hipotetinį visų vartotojų vidurkį, galėjo suklaidinti vartotoją (šiuo atveju apeliantę) ir paveikti jos valią sudarytį sutartį bei sumokėti 5 000 Eur avansą. Teismas turėjo vertinti brokerės pateiktos informacijos turinį ir kaip apeliantė brokerės pateiktą informaciją suvokė.

9.7.                      Teismas neišsprendė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi grąžinto iš naujo nagrinėti klausimo dėl pirmą kartą pirmojoje instancijoje iš atsakovės Nr. 1 apeliantės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Apeliantė paaiškina, kad visus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus teismo nustatytu terminu pridėjo prie elektroninės bylos. Tačiau teismas, 2019 m. vasario 14 d. priimdamas sprendimą bei skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nei dėl 112 Eur sumokėto žyminio mokesčio, nei dėl 450 Eur papildomų teisinės pagalbos išlaidų nepasisakė, jų apeliantės naudai nepriteisė, todėl apeliantė pirmame apeliaciniame skunde prašė išspręsti pirmosios instancijos teismo neišspręstų 562 Eur apeliantės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi tenkino apeliantės pirmą apeliacinį skundą iš dalies ir, be kita ko, grąžino klausimą dėl neišspręstų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Susipažinus su skundžiamo 2021 m. spalio 26 d. teismo sprendimo turiniu matyti, kad ir antrą kartą pirmosios instancijos teismas dėl aukščiau nurodytų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės Nr. 1 E. M. nepasisakė, nevertino jų pagrįstumo.

10.       Atsakovė I. K. (atsakovė Nr. 2) atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad ieškovei žala kilo išimtinai dėl atsakovės E. M. kaltės, pastarajai nesiėmus veiksmų, kuriuos atlikti galėjo ir privalėjo tik ji pati, t. y. dėl preliminarios sutarties nevykdymo. E. M. nevykdant preliminarios sutarties sąlygų, susiklostė situaciją, kurią teismas teisingai kvalifikavo pagal CK 6.237 straipsnio nuostatas ir įpareigojo ją grąžinti lėšas kaip be pagrindo įgytas. Preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės J. Z. ir atsakovės E. M.. Atsakovė I. K. nebuvo šio sandorio šalimi ar šio sandorio šalies atstove. Pinigų pagal šį sandorį negavo. Pažymi, kad ieškovei J. Z. žala atsirado ne iki preliminarios sutarties sudarymo dienos, o jau pasibaigus preliminariajai sutarčiai. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo kilti atsakovės I. K. deliktinei atsakomybei. Atsakovė paaiškina, kad pagal 2017 m. lapkričio 7 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį (pardavimą) Nr. 2017/11/07 tarpininkavimo paslaugas, ieškant butui, adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjo, atsakovė I. K. teikė E. M., bet ne J. Tarpininkavimo paslaugų sutarties 3.1. punktas nustatė, kad šia tarpininkavimo paslaugų sutartimi Klientas (t. y. E. M.) paveda paslaugos teikėjams (t.  y. pardavimų atstovei I. K. ir įmonei UAB „Capital Team“), o Paslaugos teikėjai įsipareigoja vykdyti objekto pirkėjų paiešką, o Klientas įsipareigoja sumokėti Paslaugos teikėjams už tarpininkavimo paslaugą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Tarpininkavimo paslaugų sutartis reguliuoja santykių tarp klientės E. M., pardavimų atstovės I. K. ir įmonės UAB „Capital Team“, bet jokiu būdu nereguliuoja santykių su J. Z. CK 6.6 straipsnio 1 dalis nustato, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Nėra įstatymo numatyto pagrindo, kurio pagrindu I. K. būtų solidariai atsakinga už J. Z. kilusią žalą. Taigi nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį atsakovės I. K. atžvilgiu ir priteisti žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie liudytų, kad žala apeliantei atsirado dėl bendrų visų atsakovių veiksmų, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus dėl solidarios atsakomybės ir atmetė ieškinį. J. Z. yra savarankiškas asmuo, su kuria I. K. nesiejo jokie teisiniai santykiai, todėl ieškovė turėjo, galėjo ir privalėjo pati susirinkti informaciją, ar areštuotas butas gali būti parduotas ir išsiaiškinti jo pardavimo tvarką. Apie tai, kad ginčo butas yra areštuotas, ieškovei buvo pranešta. Pirmos buto apžiūros metu I. K. jai pranešė, tai ką jai buvo sakę E. M. ir T. M., t. y. kad butas turi skolų už komunalines paslaugas. I. K. teiravosi antstolių kontorose dėl galimybės areštuotą butą parduoti, kur ją informavo, kad parduoti galima, ir apie tai pranešė J. Z. Kodėl E. M. nesumokėjo skolų iš pinigų, gautų iš ieškovės, I. K. nežino. Taip pat jai nežinoma, kodėl E. M. neatvyko sudaryti notarinės pirkimo–pardavimo sutarties, kai buvo kviečiama. Kodėl nesikreipė į antstolius dėl leidimo parduoti areštuotą butą, atsakovei I. K. taip pat nežinoma. Atsakovė I. K. niekaip negalėjo įtakoti šių atsakovės E. M. veiksmų. Už šiuos savo veiksmus vienareikšmiškai ir vienasmeniškai atsako E. M. Nėra jokio teisinio pagrindo I. K. būti atsakove šioje byloje. I. K. nebuvo atsakovės E. M. atstovė, jų nesiejo jokie atstovavimo santykiai. I. K. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, neveikė bendrai su E. M., žalos nekurstė ir neinicijavo. Nėra ir nebuvo atsakinga už E. M. veiksmus. Priešingai, I. K. siekė, kad sandoris įvyktų ir nurodė visą reikiamą informaciją. Dėl šių priežasčių nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė atsakovei negali kilti. Atsakovė pažymi, kad pagal Tarpininkavimo paslaugų sutarties 5.3. punktą, UAB Capital Team“ įmonė veikia kartu su pardavimų atstovu ir atsako subsidiariai klientui (bet ne ieškovei – pirkėjai J. Z.), tačiau proporcingai jai mokėtino atlyginimo dalimi (t. y. ne didesne nei jai mokėtino atlyginimo dalimi), nebent žala klientui kilo išimtinai dėl įmonės kaltės. Atsakovė paaiškina, kad 2017 m. liepos 1 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. CT-069 taip pat reguliuoja santykius tarp įmonės UAB „Capital Team“, pardavimų atstovės I. K. ir trečiųjų asmenų, t. y. klientų, šiuo atveju E. M., ir jokiu būdu nėra skirta reguliuoti santykius su J. Z. Bendradarbiavimo sutartyje minimi sandoriai – tai sandoriai dėl tarpininkavimo paslaugų, bet ne dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarčių. Tarpininkavimo paslaugų sutartis su E. M. buvo vykdoma tinkamai. Klientė E. M. nėra nei I. K., nei įmonei UAB „Capital Team“ pateikusi jokių pretenzijų dėl netinkamo tarpininkavimo paslaugų sutarties vykdymo. Visas bendradarbiavimo sutartyje numatytas savo pareigas I. K. vykdė tinkamai. UAB „Capital Team“ pretenzijų jai nėra pareiškusi. Taigi I. K. solidarioji atsakomybė bendradarbiavimo sutarties pagrindu taip pat kilti negali. Atsakovė paaiškina, kad nekilnojamojo turto tarpininko veikla nėra profesinė veikla, jai nereikia nei išsilavinimo, nei kvalifikacinio egzamino, o apeliantės minimame standarte nustatytus reikalavimus atsakovė vykdė: apie įsiskolinimus pranešė. I. K. įvykdė ir savo bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai: pranešti apie įsiskolinimus, ji pranešė ieškovei apie skolas, todėl buvo rūpestinga, atidi ir atskleidė esminę informaciją apie parduodamą objektą. Apeliantė teigdama, kad būtų nesudariusi preliminarios sutarties, jei būtų žinojusi apie areštus, hipotekas, tiesiog meluoja teismui, nes skolos, areštai, hipotekos įsigyti turtą netrukdo. Apeliantė turėjo žinoti, kad areštas gali būti taikomas ir esant skoloms už komunalines paslaugas, todėl, atsakovės įsitikinimu, areštas nebuvo lemiama aplinkybė jos apsisprendimui dėl preliminarios sutarties sudarymo.

11.       Atsakovė UAB „Capital Team“ (atsakovė Nr. 3) atsiliepime prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsakovė nurodo, kad ji nesutinka su ieškovės teiginiais, kad žalos atsiradimas buvo sąlygotas atsakovių Nr. 2 bei Nr. 3. netinkamo prievolių vykdymo, ir kad todėl joms turėtų būti taikoma civilinė deliktinė atsakomybė. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės pozicija nėra nuosekli: viena vertus, ieškovė argumentuoja, kad žalą patyrė dėl atsakovės Nr. 1 neteisėtų veiksmų, šiai neįvykdžius preliminarios sutarties (sutartinių santykių), kita vertus, mano, kad solidariai su Atsakove Nr. 1 (E. M.) turi atsakyti ir atsakovė Nr. 2 (I.K.) bei atsakovė Nr. 3 (UAB „Capital Team“), nes dėl jų veiksmų (neveikimo) (nepateikė ieškovės apsisprendimui svarbios informacijos apie turto suvaržymus), ieškovė šią preliminarią sutartį sudarė. Teismas teisingai vertino, kad atsakovių I. K. ir UAB „Capital Team“ veiksmai niekaip neįtakojo ir negalėjo įtakoti jų klientės atsakovės E. M. apsisprendimo preliminarios sutarties nevykdyti. Atsakovės Nr. 3 įsitikinimu, pati ieškovė, sudarydama ginčo sandorį, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, bei visiškai nepagrįstai dabar šią savo atsakomybę siekia perkelti atsakovei Nr. 2 ir atsakovei Nr. 3. Kaip teisingai buvo pažymėjo teismas, nei atsakovė Nr. 2, nei atsakovė Nr. 3 nebuvo įsipareigojusi rinkti ir teikti informaciją ieškovei (t. y. jos nebuvo tarpininkavimo sutarties šalys), o kitų duomenų, dėl kurių galėtų atsakovei Nr. 2 ir (ar) atsakovei Nr. 3 kilti civilinė ar kokia nors kita atsakomybė, byloje nėra nustatyta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovės Nr. 2 ir (ar) atsakovės Nr. 3 veiksmai (neveikimas) niekaip neprisidėjo prie ieškovei kilusios žalos. Atsakovė Nr. 3 nesutinka su apeliantės teiginiais, kad atsakovė Nr. 2 bei atsakovė Nr. 3 nesilaikė jų veiklą reglamentuojančių normų, nusistovėjusios praktikos, profesinės veiklos standartų ir atidumo bei rūpestingumo pareigų. Atsakovė Nr. 3 paaiškina, kad ieškovė niekada nereiškė pretenzijų ir nesikreipė į ją dėl ginčo aplinkybių ar tarpininkavimo. Be to, ieškovė buvo informuota apie tai, kad atsakovė Nr. 1 turi įsiskolinimų, tačiau šiuos įsiskolinimus preliminariąja sutartimi įsipareigojo sumokėti atsakovė Nr. 1 ir pristatyti dokumentą, jog įsiskolinimai padengti bei pasirašyti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo– pardavimo sutartį ne vėliau kaip 2018 m. kovo 31 d., tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, t. y. skolų nesumokėjo ir neatvyko sudaryti pagrindinės sutarties iki nustatyto termino. Manytina, kad ieškovei žala kilo išimtinai dėl atsakovės Nr. 1 kaltės, pastarajai nesiėmus veiksmų, kuriuos atlikti galėjo ir privalėjo tik ji pati. Atsakovė Nr. 2 ir tuo labiau atsakovė Nr. 3 nėra kaltos dėl šios ieškovei kilusios žalos. Atsakovė Nr. 3 atkreipia dėmesį į tai, kad nei atsakovė Nr. 2, nei atsakovė Nr. 3 jokių pinigų pagal šį ginčo sandorį už tarpininkavimo paslaugą negavo, nors pirkėjas buvo surastas. Dėl ieškovės nepagrįstai inicijuotos teisminės bylos atsakovės patiria ženklių nuostolių. Apeliantės Nr. 3 vertinimu, teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė neįrodė žalos. Paaiškina, kad ieškovė savo patikslintą ieškinį iš esmės grindė tuo, kad atsakovė Nr. 1 neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Su tokia ieškovės pozicija sutiko tiek teismas, tiek ir atsakovės Nr. 2 ir Nr. 3. Nepaisant to, ieškovė taip pat teigia, kad atsakovė Nr. 2 netinkamai informavo ją (nors jų nesiejo jokie sutartiniai santykiai) apie parduodamą atsakovės Nr. 1 turto įsiskolinimus ir dėl to ieškovė taip pat patyrė žalos. Atsakovės Nr. 3 teigimu, ieškovės argumentai, kad ji nebūtų sudariusi preliminariosios sutarties vien dėl to, kad atsakovė Nr. 1 turėjo daugiau įsiskolinimų, yra deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo neparemti. Atsakovė Nr. 3 pažymi, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės Nr. 2 ir Nr. 3 iš anksto susitarusios, veikė kartu su atsakove Nr. 1 ir bendrais veiksmais siekė apeliantę apgauti. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad atsakovės pagal bendradarbiavimo sutartį veikė bendrai ir iš to kylą jų solidari atsakomybė. Šiuo atveju atsakovės nėra susijusios bendra prievole ieškovei ir pagal CK 6.975 straipsnį solidariai neatsako.

12.       Atsakovė UAB „Capital Team“ (atsakovė Nr. 3) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. papildomo sprendimo dalį dėl dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei UAB „Capital Team“ ir priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovės J. Z. visas atsakovės UAB „Capital Team“ prašomas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad bendra atsakovės Nr. 3 išlaidų suma už visą pirmosios instancijos procesą sudarė 2 044,90 Eur. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu sumažinti šią priteistiną sumą. Nors teismas pasisakė, kad tokia suma yra per didelė, tačiau nenurodė, kokios konkrečiai advokato suteiktų paslaugų kainos yra neprotingai didelės ir kiek jos turėtų būti sumažintos, kad atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų reikalavimus. Atsakovės nuomone, jos patirtos išlaidos yra pagrįstos ir yra protingos.

13.       Ieškovė J. Z. atsiliepime prašo atsakovės UAB „Capital Team“ apeliacinio skundo netenkinti bei iš atsakovės priteisti jai visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė mano, kad teismas pagrįstai sumažino atsakovei priteistinas išlaidas. Pažymi, kad Rekomendacijose yra numatyti maksimalūs advokatų atlygio dydžiai, kurių šiuo atveju nėra pagrindo taikyti. Be to, galutinę apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą lėmė ir pačios apeliantės veiksmai, vengimas bendradarbiauti ir kooperuotis. Iš atstovavimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų matyti, kad bylinėjimosi išlaidų dalis už atstovavimą, palyginus su faktine teismo posėdžių trukme, yra reikšmingai per didelė, todėl, ieškovės vertinimu, teismo sprendimas dėl apeliantės patirtų bylinėjimo išlaidų dydžio yra pagrįstas.

14.       Atsakovė UAB „Capital Team“ 2022 m. vasario 21 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad nesutinka su ieškove, jog atsakovė Nr. 2 ir atsakovė Nr. 3 veikė kaip vienas subjektas, nes jų tarpusavio santykius reguliuoja bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią UAB „Capital Team“ neprivalėjo kontroliuoti kaip agentė I. K. informuoja pirkėjus apie sandoriui reikšmingas aplinkybes. Pažymi, kad pavaldymo santykis tarp atsakovės Nr. 2 ir atsakovės Nr. 3 nebuvo konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartyje, kurioje teismas tik pasisakė, kad šią aplinkybę reikia papildomai tirti. Atsakovė mano, kad ieškovė neteisingai aiškina Lietuvos standartą LST EN 15733:2010, nepagrįstai teigia, kad šio standarto turėjo laikytis ir UAB „Capital Team“, nors įmonė ieškovei neteikė paslaugų kaip brokeris. Taip pat ieškovė neteisingai aiškina solidarios atsakomybės sąlygas, priežastinį ryšį. Atsakomybės taikymas pagal ieškovės pateikiamą priežastinio ryšio aiškinimą reikštų neprotingai išplėstas civilinės atsakomybės ribas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

15.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

16.       Šioje byloje ieškovė teikė ieškinį nekilnojamojo daikto pardavėjai, t. y. atsakovei Nr. 1 (E. M.), ir pardavimo agentams, t. y. atsakovei Nr. 2 (I.K.) ir atsakovei Nr. 3 (UAB „Capital Team“). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimu yra patenkintas ieškovės reikalavimas pardavėjai (atsakovei Nr. 1), t. y. ieškovei yra priteistas pagal preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjai E. M. sumokėtas 5 000 Eur avansas (sutarties rezervacijos mokestis) bei sutartinės 5 000 Eur netesybos. Nei apeliantė, nei visos šios bylos atsakovės neginčija, kad atsakovė Nr. 1 pažeidė preliminarią sutartį ir už tai jai yra pagrįstai pritaikyta sutartinė civilinė atsakomybė. Teismo sprendimas dėl atsakomybės taikymo atsakovei Nr. 1 yra įsiteisėjęs.

17.       Apeliantė kelia klausimą dėl papildomos solidarios civilinės atsakomybės taikymo nekilnojamojo turto agentėms už pilnos informacijos neatskleidimą. Apeliantė tvirtina, kad nekilnojamojo turto pardavimo agentės padarė neteisėtą veiką – neatskleidė esminės informacijos apie parduodamą daiktą ir todėl yra solidariai atsakingos už kilusią žalą, kurią ji patyrė dėl sudarytos preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties, kurios daikto pirkėja neįvykdė.

18.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs paminėtą bylos dalį, susijusią su civilinės atsakomybės taikymu nekilnojamojo turto agentėms, iš esmės pritaria ieškovės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas agento atsakomybės klausimą išsprendė neteisingai.

19.       Apeliantė pabrėžia, kad šioje byloje ji įrodinėjo deliktinę atsakovės UAB „Capital Team“ ir šios įmonės darbuotojos (agentės) I. K. atsakomybę, kuri jos atžvilgiu pasireiškė ne sutarties pažeidimu, bet deliktu, padarytu atsakovėms vykdant nekilnojamojo turto agento profesinę veiklą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiais argumentais ieškovė visiškai pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad nekilnojamojo turto agento veikla teisiškai kvalifikuotina dvejopai, t. y. nekilnojamojo turto agentas yra susijęs sutartiniais santykius su klientu, kuriuos iš esmės apibrėžia atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (ir profesiniai standartai, taikomi santykyje „klientas – agentas“), tačiau teikdamas atlygintinas paslaugas savo klientui agentas taip pat teikia ir tarpininkavimo paslaugą, t. y. kliento interesais bendradarbiauja su trečiaisiais asmenimis, su kuriais agentas neturi sutarties, bet veikia profesinės veiklos pagrindu, t. y. pagal nusistovėjusias profesinės veiklos taisykles, standartus ir profesinės veiklos etiką, taikomą santykyje „agentas – pirkėjas“.

20.       Kasacinis teismas, vertindamas nekilnojamojo turto agento veiklos teisinius pagrindus, yra pasisakęs, kad nei CK, nei kiti Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nekilnojamojo turto agento (brokerio) paslaugų teikimo atskirai nereglamentuoja, todėl jų paslaugų teikimui, vadovaujantis CK 6.716 straipsnio 3 dalimi, taikomos atlygintinų paslaugų teikimo santykius reglamentuojančios CK šeštosios knygos XXXV skyriaus „Atlygintinų paslaugų teikimas“ normos. Teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis); atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (CK 6.718 straipsnio 2 dalis). Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus; jei kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms, paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartį nutraukti (CK 6.718 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nekilnojamojo turto agento profesijos standartai Lietuvos teisės sistemoje nėra įtvirtinti, todėl, juos nustatant, turėtų būti atsižvelgiama į šiame versle per ilgą laikotarpį faktiškai nusistovėjusį profesijos standartą ir gerąją praktiką. Lietuvos standartas LST EN 15733:2010 „Nekilnojamojo turto agentų paslaugos. Nekilnojamojo turto agentų paslaugų teikimo reikalavimai“ nėra pozityviosios teisės šaltinis, bet yra negriežtosios teisės soft law teisės šaltinis, kuris nėra privalomas, tačiau į kurio nuostatas teismai, vertindami konkrečios bylos faktines aplinkybes, gali atsižvelgti, nustatydami nekilnojamojo turto agentų profesinį standartą ir elgesio taisykles (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-611/2016). Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, teisėjų kolegija pritaria ieškovei, kad atsakovės Nr. 2 bei Nr. 3 ginčo santykyje su ieškove veikė kaip profesinę veiklą vykdančios nekilnojamojo turto agentės, ir kad dėl jų veiklos teisėtumo turi būti sprendžiama pagal santykiui „agentas – pirkėjas“ taikomus agento profesinės veiklos standartus.

21.       Lietuvos standarte LST EN 15733:2010 

22.       Nekilnojamojo turto agento neteisėtus veiksmus ieškovė siejo su tuo, kad atsakovė I. K. pažeidė jos profesinei veiklai taikomus standartus, t. y. veikdama pagal sutartį, sudarytą su klientu (E. M.), nuslėpė nuo jos, kaip pirkėjos, esminę informaciją apie parduodamam daiktui taikomus suvaržymus, taip sukurdama sąžiningumo iliuziją ir paskatindama sudaryti sutartį, kurios įvykdymas iš pardavėjos pusės buvo aiškiai abejotinas jau sutarties sudarymo metu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos aplinkybes, paminėtu aspektu, vertina, kad tokio pobūdžio agento elgesys, prieštaraujantis profesinės veiklos standartams, yra įrodytas. Šios bylos įrodymai patvirtina, kad nekilnojamojo turto agentė I. K. neatskleidė ieškovei informacijos apie tai, kad pardavėjos E. M. parduodamas nekilnojamas daiktas yra įkeistas hipoteka ir kad jis yra areštuotas priverstinio vykdymo procese vykdant skolų išieškojimus iš pardavėjos. Byloje nustatyta, kad preliminarios sutarties sudarymo metu 2018 m. sausio 31 d. (e. bylos t. 1, b. l. 68, preliminarios sutarties tekste neteisingai įrašyta data „2018 m. spalio 31d.“) I. K. žinojo šią informaciją – tokią informaciją pardavėja E. M. buvo nurodžiusi agentei 207 m. lapkričio 7 d. paraiškoje (e. bylos t. 1, b. l. 9) ir taip pat agentė turėjo 2017 m. lapkričio 6 d. išrašą apie parduodamą daiktą iš nekilnojamojo turto registro (e. bylos t. 1, b. l. 25). Teisėjų kolegija pažymi, kad informacijos apie parduodamam nekilnojamajam daiktui taikomą areštą ir hipoteką atskleidimas yra reikšmingas ne tik pagal nekilnojamojo turto agento profesinę veiklą reglamentuojantį standartą, bet ir pagal pirkimo–pardavimo sutarčiai taikomas teisės normas. Informacija apie perleidžiamo daikto įkeitimą ir areštą yra laikoma esmine pagal įstatymą, t. y. įstatymas nustato pardavėjui pareigą šią informaciją pirkėjui atskleisti. CK 6.321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo patvirtinti, kad į perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, išskyrus atvejus, kai pirkėjas iš anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra tokių teisių ar pretenzijų objektai, o pardavėjas apie jas tinkamai pranešė pirkėjui. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pardavėjas privalo panaikinti perduodamų daiktų įkeitimą (hipoteką) nepaisydamas to, ar įkeitimas (hipoteka) buvo įregistruotas ar ne, išskyrus atvejus, kai pirkėjas, iš pardavėjo gavęs tinkamą informaciją, sutinka pirkti daiktus, teisės į kuriuos yra suvaržytos tokiu būdu. Pagal šio straipsnio 3 dalį pardavėjas privalo patvirtinti pirkėjui, kad perduodami daiktai neareštuoti ir kad jie nėra teisminio ginčo objektas, taip pat kad pardavėjo teisė disponuoti daiktais neatimta ar neapribota.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės teiginiams, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog agentės neteisėti veiksmai neatskleidžiant informacijos apie parduodamą daiktą nebuvo atsitiktiniai ir kad dėl tokios informacijos neatskleidimo yra agentės kaltė. Byloje nustatyta, kad šiuo atveju pagal įstatymą sandoriui būtina informacija, t. y.  pardavėjo deklaracija apie parduodamo daikto areštus ir įkeitimus, nebuvo įrašyta į agentės parengtą preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties projektą, nors tokia informacija yra tipinė tokios sutarties sąlyga ir ją nurodyti yra privaloma tiek pagal agento veiklos standartus, tiek pagal įstatymą. Byloje nustatyta, kad į preliminarią sutartį, kurios projektą rengė agentė, buvo įrašyta informacija apie pardavėjos įsiskolinimą už komunalinius mokesčius, nors, kaip teisingai nurodo apeliantė, tokia informacija nėra esminė pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti ir ji negali būti laikoma tapačia ar prilyginta paminėtai informacijai apie daikto areštus ar hipoteką. Ieškovė pagrįstai teigia, kad nekilnojamojo turto agentė I. K. disponavo informacija apie nekilnojamą daiktą, žinojo apie hipoteką ir areštus, bet tokios informacijos jai neatskleidė ir neįrašė į sutarties projektą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina, kad informacijos neatskleidimas pirkėjai apie areštą ir hipoteką šiuo atveju negali būti pateisinamas atsakovių tikėjimu, kad pardavėja pašalins įrašus apie daikto hipoteką ir areštus iki numatytos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo datos. Nėra duomenų kad toks atsakovių tikėjimas būtų buvęs aptartas tarp atsakovių ir būtų paremtas realiomis pardavėjos, t. y. E. M., galimybėmis padengti skolas ir nuimti nekilnojamajam daiktui taikomus areštus bei hipoteką. Atsakovės šioje byloje neatskleidė, kokius veiksmus planavo atlikti, kad būtų nuimtas areštas ir hipoteka apie tai nepranešus ieškovei ir jos neįtraukiant į šį procesą. Atsakovės E. M. paaiškinimai ir faktinis elgesys rodo, kad ji ketino skolas (už komunalinius mokesčius) dengti gavusi lėšas iš šio daikto pardavimo sandorio.

24.       Atsakovės teigia, kad ieškovė galėjo pirkti daiktą nepaisant to, kad jis buvo areštuotas ir įkeistas, tačiau, kaip minėta, įstatymas nustato atvirkščiai, t. y. kad pirkėjo sutikimas pirkti suvaržytus daiktus nepreziumuojamas ir turi būti pateiktas po to, kai pardavėjas pirkėją tinkamai informavo apie areštą ar hipoteką. Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto pardavimo agentė I. K., kaip savo srities profesionalė, šią aplinkybę turėjo žinoti ir taip pat turėjo suprasti teisines pasekmes, jei ji tarpininkaus preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties sudaryme, šalims nesusitarus dėl esminių pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų. Todėl teismas sutinka su apeliante, kad agentė nesilaikė profesinės veiklos standarto, reikalaujančio, jog agentas privalo stengtis, kad pirkėjas ir pardavėjas susitartų dėl klausimų, kurie turi būti išspręsti atliekant sandorį. Be to, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovė šioje situacijoje elgėsi pagrįstai, t. y. iš agentės elgesio ji turėjo pagrindą manyti, jog agentė disponuoja visa reikiama informacija, būtina sandoriui sudaryti ir kad elgdamasi pagal šiai profesinei veiklai taikomus standartus šia informacija pasidalino. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju nekilnojamojo turto agento civilinės atsakomybės nešalina atsakovių argumentai, kad ieškovė turėjo nepasitikėti pardavėja ir nekilnojamojo turto agente ir privalėjo informaciją tikrinti savarankiškai viešuose registruose.

25.       Apeliantė taip pat pagrįstai teigia, kad pagal preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjai sumokėtas 5 000 Eur avansas (e. bylos t. 1, b. l. 62) yra jos patirta žala, kurią ji patyrė dėl nekilnojamojo turto agentės neteisėtų veiksmų. Nekilnojamojo turto agentės neteisėta veika – informacijos neatskleidimas šiuo atveju yra pakankama žalos atsiradimo priežastis, nes be šios informacijos negalėjo būti sudarytas sandoris, o tokiu atveju ieškovė nebūtų sumokėjusi ir avanso.

26.       Nagrinėjamu atveju atsakovės prašė ieškinį atmesti ir tuo pagrindu, kad ieškovė neįrodė, jog jos nuostoliai yra realūs: ieškovė ieškinį pareiškė neišnaudojusi galimybės atgauti pirkėjai E. M. sumokėtą 5 000 Eur avansą, nors šis avansas teismo sprendimu yra priteistas ieškovei iš pirkėjos. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad atsakovių atsakomybė nėra subsidiari, bet yra solidari, o solidarios atsakomybės pagrindas šiuo atveju yra atsakovų objektyvusis bendrininkavimas. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos argumentus, pritaria ieškovei, nes jie yra pagrįsti įstatymu ir kasacinio teismo praktika.

27.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekė įrodyti, kad agento suklaidinimas buvo būtina sąlyga, dėl kurios ji patyrė nuostolius, ir kad už šiuos nuostolius agentas yra lygiai taip pat atsakingas kaip ir pardavėja, nes šie asmenys veikė bendrai ir tik jų bendra veika sudarė sąlygas pardavėjai nepagrįstai, nesusitarus dėl esminių sandorio sąlygų, paimti avansinę įmoką. Ieškovė remiasi kasacinio teismo suformuluota solidarios atsakomybės doktrina, pagal kurią bendrininkų solidari atsakomybė gali būti konstatuojama ne tik tada, kai keli žalą padarę asmenys tiesiogiai veikia bendrai turėdami bendrą tyčią (CK 6.6 straipsnio 3 dalis), bet ir tada, kai bendrininkavimas yra objektyvus, t. y. bendrininkaujama nesant išankstinio bendrininkų susitarimo dėl žalos padarymo. Objektyviojo bendrininkavimo teorija plačiau yra išvystyta taip vadinamosiose notarų ir turto vertintojų civilinės atsakomybės bylose (žr. pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. e3K-7-143-684/2018, ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016 24 punktą; 2018 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018 33 punktą; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-611/2019 41 punktą). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019 35 punktą; 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019 71 punktą; 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019 36 punktą). Objektyviojo bendrininkavimo atveju turi būti nustatytas kiekvieno bendrininko veiksmų ryšys su ta pačia kilusia žala. Objektyviojo bendrininkavimo atveju solidarioji atsakomybė taikoma ne dėl to, kad preziumuojamas kiekvieno asmens veiksmų ir kilusių padarinių priežastinis ryšys, o dėl to, jog nustatoma, kad kiekvieno asmens veiksmai yra būtini visai žalai atsirasti. Todėl turi būti nustatytas faktinis ir teisinis priežastinis kiekvienos priežasties ir kilusių padarinių ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-1075/2020, 32 punktas). Faktiniam priežastiniam ryšiui nustatyti taikomas conditio sine qua non testas, t. y. nustatoma, ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šis testas taikomas ir objektyviojo bendrininkavimo atvejui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-1075/2020, 33 punktas). Tačiau tam tikrose situacijose atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, dauginio priežastingumo atveju šis testas gali būti ir modifikuojamas. Tam tikrais atvejais gali būti taikomas ne būtinos, o pakankamos priežasties testas, t. y. dauginio priežastingumo atveju neteisėti veiksmai bus laikomi padarytos žalos priežastimi ir tais atvejais, kai nustatoma, kad neteisėti veiksmai buvo pakankama žalingų padarinių priežastis (žr. pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2021 33 punktas).

28.       Atsižvelgiant į paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus dėl objektyvaus bendrininkavimo, ir į šioje byloje nustatytą nekilnojamojo turto agento veikos neteisėtumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė patyrė žalą ne tik dėl to, kad pardavėja neįvykdė preliminarios sutarties, bet ir dėl to, kad nekilnojamo turto agentas suklaidino ieškovę apie pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui reikšmingas aplinkybes. Kiekviena iš šių priežasčių šiuo atveju sudaro savarankišką faktinį priežastinį ryšį, dėl kurio atsakovams kyla solidarioji atsakomybė pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, kaip asmenims bendrai padariusiems žalą. Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad byloje yra įrodytas ir teisinis priežastinis ryšys. Kaip minėta, šis priežastinis ryšys vertinamas iš atsakovo pozicijos, t. y. įvertinant, ar žala protingai būtų kilusi, jei atsakovas būtų pasielgęs kaip protingas ir apdairus asmuo, taip pat įvertinant, ar atsakovas turėjo protingą galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą. Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad atsakovė I. K. disponavo reikiama informacija ir galėjo protingai numanyti žalingų pasekmių atsiradimą dėl šios informacijos neatskleidimo.

29.       Apeliacinės instancijos teismas, kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovų civilinei atsakomybei reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą ir taikyti solidarią nekilnojamojo turto agentės atsakomybę kartu su pardavėjos atsakomybe dėl ieškovės sumokėto 5 000 Eur avanso (sutarties rezervavimo mokesčio) grąžinimo.

30.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nurodė išspręsti tinkamo atsakovo klausimą. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.264 straipsnio nuostatas, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami.

31.       Nagrinėjamu atveju abi atsakovės, t. y. UAB „Capital Team“ ir I. K. ieškovės atžvilgiu veikė kaip vienas subjektas – nekilnojamojo turto agentas. Tačiau byloje nustatyta, kad tarpusavyje šios atsakovės yra susijusios 2017 m. liepos 1 d. bendradarbiavimo sutartimi Nr. CT-069, kuri apibrėžia jų tarpusavio teises ir pareigas (e. bylos t. 2, b. l. 98). Bendradarbiavimo sutartyje numatyta, kad šia sutartimi šalys UAB „Capital Team“ ir I. K. (toliau – pardavimo atstovas) susitarė dėl tarpusavio kaip dviejų nepriklausomų ūkio subjektų bendradarbiavimo sąlygų. Šios sutarties III dalies 2 punkte numatyta, kad „Sutartis nesukuria darbo teisinių santykių tarp UAB „Capital Team“ ir pardavimo atstovo <...>. Sutarties šalys veikia lygiavertės partnerystės pagrindais. Tarp šalių nėra jokių subordinacijos santykių“. Tačiau nepaisant šių nuostatų, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pagal bendradarbiavimo sutartį UAB „Capital Team“ yra prisiėmusi plačius įgaliojimus duoti nurodymus ir vadovauti pardavimo atstovo veiklai, įskaitant tai, kad UAB „Capital Team“ pagal bendradarbiavimo sutartį įsipareigojo suteikti biurą su biuro administratorės paslaugomis, suteikti priėjimą prie Capital sistemos duomenų bazės, teikti įvairius Capital grupės patvirtintus apmokymus, teikti konsultacijas pardavimų atstovui dėl jo veiklos ar paslaugų kokybės atitikimo Capital prekės ženklui ar šiam ženklui keliamiems kokybės reikalavimams. Pardavimų atstovas pagal bendradarbiavimo sutartį taip pat yra prisiėmęs pačius įsipareigojimus, kurie patvirtina pavaldumą samdančiai įmonei, t. y. pardavimų atstovas šia sutartimi yra įsipareigojęs atstovaudamas UAB „Capital Team“ bei Capital prekės ženklą santykiuose su trečiaisiais asmenimis pildyti informacijos suteikimo aktus, talpinti informaciją apie objektą Capital duomenų bazėje, informuoti UAB „Capital Team“ apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, susijusias su sandorio vykdymu, UAB „Capital Team“ pareikalavus ir siekiant įsitikinti, kad pardavimų atstovas tinkamai vykdo šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, leisti UAB „Capital Team“ patikrinti įrašus apie atliktas procedūras ir suteiktas paslaugas bei visą kitą finansinio ir nefinansinio pobūdžio informaciją, susijusią su pardavimo atstovo pagal šią sutartį veikla. Be to, pardavimo atstovas yra įsipareigojęs nekonkuruoti, nesudaryti bendradarbiavimo sutarčių su kitomis nekilnojamojo turto agentūromis ir jose nedirbti. Iš šių civilinės sutarties nuostatų teismas sprendžia, kad atsakovė I. K. su UAB „Capital Team“ buvo susijusi santykiais, atitinkančiais darbo santykius, t. y. santykiais, turinčiais pavaldumo ir vadovavimo požymių. Dėl tos priežasties ieškovė pagal paminėtas CK 6.264 straipsnio nuostatas negali nukreipti savo reikalavimų į darbuotoją, o tinkamu atsakovu už darbuotojo padarytą žalą yra laikomas darbuotoją samdantis asmuo, šiuo atveju UAB „Capital Team“. Nepagrįsti atsakovės UAB „Capital Team“ argumentai, kad ši įmonė neturi atsakyti už žalą, nes tiesiogiai neteikė ieškovei jokių paslaugų ir nėra kalta dėl žalos. Kaip minėta, pagal CK 6.264 str. nuostatas darbuotoją samdantis asmuo atsako už savo darbuotojo kaltais neteisėtais veiksmais padarytą žalą taip lyg tuos neteisėtus veiksmus būtų padaręs pats.

Dėl bylos procesinės baigties

32.       Atsižvelgiant į šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės J. Z. reikalavimą priteisti 5 000 Eur nuostolių iš atsakovės UAB „Capital Team“ tenkina. Be to, pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas, iš atsakovės priteisiamos ir 5 proc. procesinės palūkanos. Teismas nustato, kad atsakovės prievolė dėl priteistos 5 000 Eur sumos bei procesinių palūkanų yra solidari su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimu ieškovei iš atsakovės E. M. priteista 5 000 Eur skola (sutarties rezervavimo mokesčiu) ir procesinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

33.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimus atsakovei I. K., paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34.       Atsakovė UAB „Capital Team“ apeliaciniame skunde prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. papildomą sprendimą, kuriuo atsakovei iš ieškovės J. Z. yra priteista 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priteistą sumą padidinti iki 2 044,90 Eur.

35.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme klausimas turi būti peržiūrėtas, tačiau ne atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, bet dėl to, jog yra pakeičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės pagal ieškovės pateiktą apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

36.       Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, t. y. įvertinant tai, kad ieškovės reikalavimai atsakovės UAB „Capital Team“ atžvilgiu yra tenkinami, atsakovei UAB „Capital Team“ bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Papildomo teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei UAB „Capital Team“ buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės, naikinama.

37.       Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad šios bylos procesinė baigtis nėra palanki ir atsakovei I. K. Nors ieškinio reikalavimai nėra tenkinti, tačiau I. K. procesinis dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas kaip trečiojo asmens. Be to, šiuo teismo sprendimu yra konstatuota atsakovės kaltė dėl ieškovei susidariusios žalos ir sukuriamas regresinio reikalavimo į atsakovę pagrindas. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylos procesinė baigtis nėra palanki atsakovei I. K. ir panaikina papildomo teismo spendimo dalį, kuria yra priteistos 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidos šiai atsakovei iš ieškovės.

38.       Atitinkamai pakeičiama ir papildomo sprendimo dalis, kuria yra priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei už procesinių dokumentų įteikimą. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme susidarė 26,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš kurių 10 Eur buvo priteista Lietuvos valstybei iš atsakovės E. M. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pagal procesinę ginčo baigtį bylinėjimosi išlaidas valstybei turi dengti atsakovės E. M. ir UAB „Capital Team“ lygiomis dalimis, t.y. po 13,40 Eur (26,80 / 2 = 13,40 Eur). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės UAB „Capital Team“ Lietuvos valstybei priteisiama 13,40 Eur, o iš atsakovės E. M. papildomai priteisiama 3,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

39.       Ieškovė J. Z. prašo priteisti papildomas 562 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme po to, kai byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi. Teisėjų kolegija vertina, kad atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, yra pagrindas šias išlaidas priteisi lygiomis dalimis iš atsakovių E. M. ir UAB „Capital Team“, t. y. po 281 Eur.

40.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat paskirsto šalių patirtas išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsakovių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinami. Ieškovė pateikė įrodymus, kad yra sumokėjusi 113 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 1 040 Eur už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios bylinėjimosi išlaidos ieškovei turi būti priteisiamos iš atsakovės UAB „Capital Team“.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

J. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą pakeisti:

Panaikinti teismo sprendimą dalyje, kurioje yra atmestas ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Capital Team“ ir ieškinį tenkinti – priteisti ieškovei J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital Team“, juridinio asmens kodas 304415819, 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nustatyti, kad ši atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital Team“ prievolė yra solidari su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimu ieškovei J. Z. iš atsakovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteista 5 000 Eur skola (sutarties rezervavimo mokestis) ir procesinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovės reikalavimas atsakovei I. K. palikti nepakeistą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. papildomą sprendimą pakeisti:

Panaikinti teismo papildomo sprendimo dalį, kurioje priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Capital Team“ ir I. K. ir atsakovių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Panaikinti teismo papildomo sprendimo dalį, kurioje Lietuvos valstybei iš ieškovės J. Z. priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Priteisti ieškovei J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital Team“, juridinio asmens kodas 304415819, 281 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 281 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital Team“, juridinio asmens kodas 304415819,  13,40 Eur (trylika eurų, 40 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3,40 Eur (trys eurai, 40 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti ieškovei J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital Team“, juridinio asmens kodas 304415819, 1 153 Eur (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai ).  Įmokos kodas 5660. Mokėjimo įrodymą reikia pateikti pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                               Ramunė Mikonienė

       Andrius Verikas

                                               Renata Volodko