Baudžiamoji byla Nr. 1-202-917/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44064-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.18.11; 1.1.7.2.2.; 2.3.6.4.5.

                                                                                                        (S)

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. sausio 27 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,

sekretoriaujant Sigitai Vaičiulytei, Sandrai Poškienei, Salomėjai Muralienei,

dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai,

kaltinamajam V. Č., jo gynėjui advokatui Atui Moliui,

specialistui M. J.,

ekspertei L. B.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Č.

, asmens kodas (duomenys neskelbtini). gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas 2014 m. rugpjūčio 6 d. Kauno apylankės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas. 2015 m. vasario 9 d. Kauno apygardos teismo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, pripažintas kaltu pagal 284 straipsnio 1 dalį – skirta 23 MGL 866,18 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 18 ct) bauda;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)  223 straipsnio 1 dalyje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

V. Č.

laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 21 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymo) Nr. IX-574 21 str. 1 ir 2 d. reikalavimus, būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, buhalterinių ir kitų dokumentų išsaugojimą, netinkamai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitą, nenustatė įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų vedimo ir saugojimo tvarkos, neužtikrino, kad būtų vedami, išsaugoti ir tyrimui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai bei registrai už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d., o būtent:

pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 1 d. nuostatas, numatančias, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio l punkto ir 3 punkto nuostatas, numatančias „ūkio subjekto apskaitą tvarkyti taip, kad jos informacija būtų objektyvi, tinkama bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams“ netinkamai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kadangi įmonėje siekiant nustatyti iš maisto žaliavų pagamintos produkcijos kiekį turėjo būti vedamas atsargų registras, kuriuose turėjo būti fiksuojamas pagamintos produkcijos kiekis. Tačiau šis registras UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vedamas nebuvo, todėl nebuvo galimybės nustatyti pagamintos produkcijos kiekio ir įvertinti ar tinkamai nurašytos žaliavos į sąnaudas;

be to pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 2 dalies nuostatas, numatančias, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau - Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“ ir Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tvarkos, privatiems juridiniams asmenims numatančios: „saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertinant galimus rizikos veiksnius (1 punktas) bei išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės (2 p.)“ už 2014 m. tyrimui nepateikė:

2014 m. gegužės 12 d. dokumento Nr. 20141. Nurašyta iš 20142 subsąskaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (kavinė) į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Ir iš 20140 subsąskaitos – pirktų prekių skirtų perparduoti savikainos į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Iš viso nurašyta už tuo metu galiojusia valiuta 42060,03 Lt;

 2014 m. gegužės 31 d. dokumento Nr. 2014/05/31. Nurašyta iš 20140 subsąskaitos – pirktų prekių skirtų perparduoti savikainos į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Iš 20141 subsąskaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (alkoholis) į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Iš 20142 subsąskaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (kavinė) į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Ir iš 20143 subsąskaitos – pirktos prekės pardavimui (kavinė alkoholis) į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Iš viso nurašyta už tuo metu galiojusia valiuta 51420,08 Lt;

2014-06-30 dokumento Nr. 2014/06/30. Nurašyta iš 20140 subsąskaitos – pirktų prekių skirtų perparduoti savikainos į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Ir iš 20141 subsąskaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (alkoholis) į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Iš viso nurašyta už tuo metu galiojusia valiuta 49374,26 Lt;

2014 m. liepos 31 d. dokumento Nr. 2014/07/31. Nurašyta iš 20140 subsąskaitos - pirktų prekių skirtų perparduoti savikainos į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Ir iš 20141 subsąskaitos - pirkta produkcija, prekės pardavimui (alkoholis) į 6000 subsąskaitą - parduotų prekių savikaina. Iš viso nurašyta už tuo metu galiojusia valiuta 37215,41 Lt;

2014-02-28 dokumento Nr. 2014/02/28. Nurašyta iš 20142 subsąskaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (kavinė) į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Iš viso nurašyta už 6582,56 Lt;

2014 m. kovo 31 d. dokumento Nr. 2014/03/31. Nurašyta iš 20142 subsąskaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (kavinė) į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Iš viso nurašyta už tuo metu galiojusia valiuta 5162,40 Lt;

2014 m. balandžio 30 d. dokumento Nr. 20140430. Nurašyta iš 20142 subsąskaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (kavinė) į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Iš viso nurašyta už tuo metu galiojusia valiuta 6582,56 Lt;

2014 m. balandžio 30 d. dokumento Nr. 20140430. Nurašyta iš 20140 subsąskaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (kavinė) į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Taip pat nurašyta iš 20140 subsąskaitos – pirkta produkcija prekės pardavimui (kavinė) ir iš 20141 subsąskaitos pirkta produkcija, prekės pardavimui (alkoholis), į 6003 subsąskaitą – tiesiogines gamybos išlaidas. Ir iš 20111 subsąskaitos – trumpalaikis turtas, į 6101 subsąskaitą - pardavimo paslaugų sąnaudas. Iš viso nurašyta už tuo metu galiojusia valiuta 13777,43Lt;

2014 m. rugpjūčio 31 d. dokumento Nr. 2014/08/31. Nurašyta iš 20140 subsąskaitos – pirktų prekių skirtų perparduoti savikainos į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Ir iš 20141 subsąskaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (alkoholis) į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Iš viso nurašyta už tuo metu galiojusia valiuta 42478,13 Lt;

2014 m. gruodžio 31 d. dokumento Nr. ŽAL 2014-12. Nurašyta iš 20140 subsąskaitos – pirktų prekių skirtų perparduoti savikainos į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Ir iš 20141 subsąskaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (alkoholis) į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Iš viso nurašyta už tuo metu galiojusia valiuta 177346,8 Lt

Bendra nepateiktų nurašymo aktų suma sudaro – tuo metu galiojusia valiuta 394570,12 Lt (114275,41 Eur).

Be to, už 2014m. tyrimui nepateikė:

inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-05-12 atsargų nurašymo operacijos Nr. 20141;

inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-02-28 atsargų nurašymo operacijos Nr. 2014/02/28;

laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 21 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigose ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 ir 2 d. reikalavimus, būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, buhalterinių ir kitų dokumentų išsaugojimą, netinkamai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitą, nenustatė įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų vedimo ir saugojimo tvarkos, neužtikrino, kad būtų vedami, išsaugoti ir tyrimui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai bei registrai už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d., o būtent:

pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 1 d. nuostatas, numatančias, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, ir 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio l punktu ir 3p. nuostatas, numatančias „ūkio subjekto apskaitą tvarkyti taip, kad jos informacija būtų objektyvi, tinkama bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams“ netinkamai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kadangi įmonėje siekiant nustatyti iš maisto žaliavų pagamintos produkcijos kiekį turėjo būti vedamas atsargų registras, kuriuose turėjo būti fiksuojamas pagamintos produkcijos kiekis. Tačiau šis registras UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vedamas nebuvo, todėl nebuvo galimybės nustatyti pagamintos produkcijos kiekio ir įvertinti ar tinkamai nurašytos žaliavos į sąnaudas;

be to pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 2 dalies nuostatas, numatančias, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau - Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“ ir Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 str. 1 dalyje įtvirtintos tvarkos, privatiems juridiniams asmenims numatančios: „saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertinant galimus rizikos veiksnius (1 p.); bei išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės (2 p.)“ už 2014m. tyrimui nepateikė:

2014 m .gegužės 12 d. dokumento Nr. 20141. Nurašyta iš 20142 subsąskaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (kavinė) į 6000 subsąskaitą- parduotų prekių savikaina. Ir iš 20140 subsąskaitos - pirktų prekių skirtų perparduoti savikainos į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Iš viso nurašyta už tuo metu galiojusia valiuta 42060,03 Lt;

2014 m. gegužės 31 d. dokumento Nr. 2014/05/31. Nurašyta iš 20140 subsąskaitos – pirktų prekių skirtų perparduoti savikainos į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Iš 20141 subsąskaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (alkoholis) į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Iš 20142 subsąskaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (kavinė) į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Ir iš 20143 subsąskaitos – pirktos prekės pardavimui (kavinė alkoholis) į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Iš viso nurašyta už tuo metu galiojusia valiuta 51420,08 Lt;

2014 m. birželio 30 d. dokumento Nr. 2014/06/30. Nurašyta iš 20140 subsąskaitos – pirktų prekių skirtų perparduoti savikainos į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Ir iš 20141 subsąskaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (alkoholis) į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Iš viso nurašyta už tuo metu galiojusia valiuta 49374,26 Lt;

2014 m. liepos 31 d. dokumento Nr. 2014/07/31. Nurašyta iš 20140 subsąskaitos – pirktų prekių skirtų perparduoti savikainos į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Ir iš 20141 subsąskaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (alkoholis) į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Iš viso nurašyta už tuo metu galiojusia valiuta 37215,41 Lt;

2014 m. vasario 28 d. dokumento Nr. 2014/02/28. Nurašyta iš 20142 subsąskaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (kavinė) į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Iš viso nurašyta už 6582,56 Lt;

2014 m. kovo 31 d. dokumento Nr. 2014/03/31. Nurašyta iš 20142 subsąskaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (kavinė) į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Iš viso nurašyta už tuo metu galiojusia valiuta 5162,40 Lt;

2014 m. balandžio 30 d. dokumento Nr. 20140430. Nurašyta iš 20142 subsąskaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (kavinė) į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Iš viso nurašyta už tuo metu galiojusia valiuta 6582,56 Lt;

2014 m. balandžio 30 d. dokumento Nr. 20140430. Nurašyta iš 20140 subsąskaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (kavinė) į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Taip pat nurašyta iš 20140 subsąskaitos – pirkta produkcija prekės pardavimui (kavinė) ir iš 20141 subsąskaitos pirkta produkcija, prekės pardavimui (alkoholis), į 6003 subsąskaitą – tiesiogines gamybos išlaidas. Ir iš 20111 subsąskaitos – trumpalaikis turtas, į 6101 subsąskaitą – pardavimo paslaugų sąnaudas. Iš viso nurašyta už tuo metu galiojusia valiuta 13777,43Lt;

2014 m. rugpjūčio 31 d. dokumento Nr. 2014/08/31. Nurašyta iš 20140 subsąskaitos - pirktų prekių skirtų perparduoti savikainos į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Ir iš 20141 subsąskaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (alkoholis) į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Iš viso nurašyta už tuo metu galiojusia valiuta 42478,13 Lt;

2014 m. gruodžio 31 d. dokumento Nr. ŽAL 2014-12. Nurašyta iš 20140 subsąskaitos – pirktų prekių skirtų perparduoti savikainos į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Ir iš 20141 subsąskaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (alkoholis) į 6000 subsąskaitą – parduotų prekių savikaina. Iš viso nurašyta už tuo metu galiojusia valiuta 177346,8 Lt

Bendra nepateiktų nurašymo aktų suma sudaro – tuo metu galiojusia valiuta 394570,12 Lt (114275,41 Eur).

Be to už 2014 m. tyrimui nepateikė:

inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-05-12 atsargų nurašymo operacijos Nr. 20141;

inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-02-28 atsargų nurašymo operacijos Nr. 2014/02/28;

inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-03-19 atsargų nurašymo operacijos Nr. 2;

inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-03-22 atsargų nurašymo operacijos Nr. 3;

inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-03-29 atsargų nurašymo operacijos Nr. 4;

inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-03-31 atsargų nurašymo operacijos Nr. 2014/03/31;

inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-04-15 atsargų nurašymo operacijos Nr. 7;

inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-04-30 atsargų nurašymo operacijos Nr. NR.2;

inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-04-30 atsargų nurašymo operacijos Nr. Nr.l;

inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-04-30 atsargų nurašymo operacijos Nr. 8;

inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-04-30 atsargų nurašymo operacijos Nr. 20140430;

inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-05-01 atsargų nurašymo operacijos Nr. 9;

inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-05-09 atsargų nurašymo operacijos Nr. 10;

inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-05-09 atsargų nurašymo operacijos Nr. 11;

inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-05-31 atsargų nurašymo operacijos Nr. 2014/05/31;

inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-06-30 atsargų nurašymo operacijos Nr.2014/06/30;

inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-06-30 atsargų nurašymo operacijos Nr. 13;

inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-06-30 atsargų nurašymo operacijos Nr. 14;

inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-07-31 atsargų nurašymo operacijos Nr. 2014/07/31.

Dėl nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti 2014 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

K. V. Č. teisme savo kaltės nepripažino, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog su kaltinimu visiškai nesutinka, kadangi įmonės direktorius nėra nei buhalteris, nei apskaitininkas, tam reikia turėti tam tikrą išsilavinimą, kad direktoriui neprivaloma turėti buhalterinį išsilavinimą. Įmonėje dirbo vyriausioji buhalterė, dirbo apskaitininkai, įmonėje buvo nupirktos dvi buhalterinės apskaitos programos su kuriomis buvo nusamdyti specialistai ir jie dirbo. Iki šiol turėdamas 4 įmones, jis nesiruošia mokytis buhalterinės apskaitos, mano, kad šis darbas priklauso atlikti buhalteriams, jie pagal savo pareigybines nuostatas dirbo, kurios įmonėje yra priimtos ir labai aiškiai aprašytos. Nemano, kad mokėdamas atlyginimą, kokį priklauso ir koks buvo sutartas, padarė kažkokią nusikalstamą veiklą ar klaidą. Direktoriaus, kaip vadovo yra viskas suorganizuota pagal visus teisės aktus, pasamdyti buhalteriai, nupirktos programos, kurios turėjo būti vedamos taip kaip priklauso ir tikrai nėra nei vieno direktoriaus parašo ir nereikalingas parašas. Pagal vidaus nustatytą direktoriaus tvarką, galima vesti ir suminį nurašymo aktą. Buhalterinės apskaitos įstatyme yra tokios nuostatos. Nėra nuo valstybės nuslėpęs ar pavogęs nei vieno euro nurašymo medžiagoms, kadangi visos žaliavos šios veiklos įmonėje yra perkamos ir nurašomos ir jos nėra sandėliuojamos. Šimtu procentų visos žaliavos, kadangi tai yra maistas ir gėrimai yra visos pateiktos vienu ar kitu būdu per tam tikrą laikotarpį. Sandėliuoti nupirkti mėsos produktai ar duonos gaminiai visi yra nurašomi ir nei vienas neįrodė, kad nurašė daugiau žaliavų nei nupirko. Mokesčių inspekcija yra atlikusi auditą. Mokesčių inspekcijos buvo atlikti trys operatyviniai patikrinimai ir nei vieno pažeidimo nėra nustatyta. Iš pradžių ,,R-keeper“ programos nebuvo sujungta su buhalterinės apskaitos programa, nes ją įsigijo vėliau, ji kainavo 30 000 litų, po to septynios kavinės dirbo automatiškai per sandėlio nurašymą, tai įrodo, kad neįmanoma nevesti apskaitos. Tai licencijuota programa, jeigu kas neįmuštų į kasą, tai galima būtų sakyti, kad yra slepiamos pajamos. Tik į kasos aparatą įvedus prekę, matosi buhalterinėje programoje. Taip visos žaliavos automatiškai yra nurašinėjamos. Kiekvieno mėnesio paskutinę dieną arba sekančio mėnesio pirmą dieną yra daroma įmonėje inventorizacija pagal šitą programą ir žaliavos visos sutikrinamos pagal šią programą, nes parodo, kiek per mėnesį produkcijos yra nupirkta, kiek yra pagaminta ir nurašyta parduodant ir koks turi būti sandėlyje likutis. Jis žino, kiek kiekvieną mėnesį yra likę vienokių ar kitokių žaliavų, šios programos dėka. Vėliau nupirko ,,Pragmos“ modelį sujungimo su ,,R-keeper“ programa. Kiekvienas metais turi atnaujinti licencijas, tai yra Lietuvoje dvi programos, kuriomis naudojasi visi restoranai, kurie nori turėti tvarkingą apskaitą. Su šia programa turi darbuotoją, kuris dirba tik su šia programa visose kavinėse. Jei yra karbonadas, tai rašosi, kad jis susideda iš kokių 15 dalių ir viena dalis yra druska 1 gr. ir ten viskas įeina. Ir tas 1 gr. yra nurašomas pagal programą. Jeigu nenurašytu banketo, tai sandėlyje turėtų būti šimtai mėsos kilogramų, pirktos prieš metus ar dar prieš seniau. Didžiausia sumaištis buvo apie 6 mėnesius, buvo prijungta ,,(duomenys neskelbtini)“ kavinė prie ,, (duomenys neskelbtini)“ stovėjo tik vienintelis paprastas kasos aparatas, kuris nenurašinėjo žaliavų. Per kaltinimo laikotarpį operatyvinių patikrinimų, buvo padaryta daugiau, kaip 10 kartų ir nei karto neturėjo paskirtos baudos. Tai rodo, kad viskas yra apskaitoma ir automatiškai nurašoma. Visos sąskaitos yra suvedamos į programą ir ji pradeda dirbti tada, jeigu nėra kokios nors įvesta sąskaitos, būna ir klaidų, kad vietoje gramo įveda kilogramus, tai rodo, kad tos žaliavos nėra ir iškart padavėjui neleidžia parduoti to gaminio, jeigu nėra sandėlyje žaliavos. Tai yra labai gera ir tvarkinga apskaitos programa, ji buvo vedama nuo 2014 metų. Su buhalterinė apskaita dirba buhalteriai su šia programa dirba apskaitininkė. 

Nors kaltinamasis V. Č. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė yra įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų ir žemiau išdėstomų įrodymų visuma.

Liudytoja D. K. teisiamojo posėdžio metu palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta, kaip buvusį darbdavį. Nurodo, kad pas V. Č. dirbo apie 3 mėnesius, iš darbo išėjo savo noru. Pradėjus dirbti, buhalterinė apskaita buvo netvarkinga, joje trūko labai daug V. Č. parašų, kasa buvo netvarkinga, daug dokumentų buvo nesuvestų, apskaita buvo vedama buhalterine programa ,,Rivile“ ir buvo atskira restorano apskaita, kiekvieną dieną ar kas dvi, tris dienas iš restorano apskaitos buvo perduodami duomenys į jos buhalterinę apskaitą, tai būdavo maistas, visa kita turėdavo vesti pati. Jos darbas buvo kaip vyriausios buhalterės, sužiūrėdavo ar visi yra dokumentai, nes reikėdavo tvarkyti PVM deklaraciją ir V. Č. pavedimu, turėdavau daryti pavedimus per banką, mokėti tiekėjams, bet prieš kiekvieną mokėjimą turėdavo kalbėtis su V. Č. ar gali daryti pavedimą, ar ne. Kiekvieną mėnesį skirstydavo darbuotojų algas, paduodavau jas V. Č., o jis apžiūrėdavo ir su jo leidimu darbuotojams, Mokesčių inspekcijai ir Sodrai atlikdavo pavedimus, bet be jo leidimo nieko negalėdavo daryti. Jai atėjus į darbą visi dokumentai buvo jos kabinete, kuriame ji dirbo. Dokumentai nebuvo labai tvarkingai sudėti, nes kiekvienas buhalteris turi savo tvarką, ji visus dokumentus nuo sausio mėnesio iš naujo suvedė į apskaitą, kai kurie buvo suvesti, sutikrino su deklaracijomis, ką reikėjo suvedė naujai, patikrino, sutvarkė kasą. V. Č. nenoriai pasirašydavo, jis pats nešdavo pinigus į banką. Ji gaudavau pinigus iš restorano, kai jai atneša padavėjas ir kiekvieną rytą ji juos užpajamuodavo, išrašydavo kasos pajamų orderį, pasirašydavo ir tada jie buvo dedami į seifą. Susikaupus tam tikrai pinigų sumai V. Č. juos pasiimdavo, susiskaičiuodavo, išrašydavo kasos orderį, bet ne visada būdavo jo parašas, nes kartais pasiimdavo pinigus be parašo. Darant metinį balansą buvo radusi keletą žiniaraščių, gal ten buvo juodraščiai, bet reikėdavo tikrinti su banku, nes buvo netvarkinga darbuotojų apskaita, bet sutvarkė dokumentus už pirktas prekes. Trūkstant duomenų, skambindavosi į mokesčius. Negalėjo dirbti įmonėje, kadangi V. Č. rėkdavo. Dokumentų perdavimo nepasirašė, nes nebuvo kam. Jis sakė, kad susiras firmą arba darbuotoją ir galės perduoti. Bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)“, dirbo vyriausiąja buhaltere. Darbo sutartį pasirašė. Visus dokumentus išeidama iš darbo paliko tvarkingai prie savo darbo stalo, dar sutvarkė kitų darbuotojų darbo sutartis, nes tikrai buvo darbuotojų, kurių darbo sutarčių nebuvo, davė darbuotojams pasirašyti, sutvarkė gyventų GPM aprašymus, buvo didelė betvarkė, surinko darbuotojų parašus už vidaus taisyklių susipažinimus. Įmonėje dirbo apie tris mėnesius. Jokio perdavimo akto tikrai nebuvo įsidarbinus, rado dokumentų krūvą ant savo stalo, dokumentai buvo tiesiog numesti, reikėjo laiko, kad juos susivesti. Turėjo kabinetą, bet jame buvo direktorė, vadybininkė ir ji. Kasininkas buvo direktorius, buhalterės darbas buvo paimti ryte iš barmeno pinigus už vakarykštę dieną, juos suskaičiuodavo, išrašydavo kasos pajamų orderį ir juos įdėdavo į seifą. Pinigų inventorizacija būdavo gruodžio 31 dieną. Kasoje pinigų būdavo ne daug, nes jie būdavo įnešami į banką, juos įnešdavo V. Č.. Su ,,Rivile“ mokėjo dirbti. Išeidama tikrai paliko tvarkingą apskaitą. Sąskaitos už prekes patekdavo pas apskaitininkę, buvo priimta V., ji jas užpajamuodavo į specialią programą, ta programa yra sujungta su baru. V. su virtuvės šefe viską tvarkė, jos darbas buvo dirbti su programa. V. su virtuvės šefe dirbo tvarkingai, jos darbas buvo taip pat su minėta programa, nes ji darydavo perkėlimus arba jei mato programoje, kad maistas su minuso ženklu, pažiūrėdavo programoje, koks PVM, nes jis turi sutapti. Užpajamuodavo V., prekes priimdavo S., vadybininkė, arba virtuvės šefė, valymo priemones iškart nurašydavo. Būdavo inventorizacija produkcijai, ta atlikdavo barmenai, nes niekas baro inventorizacijos neprižiūrėdavo, tada atnešdavo V. ir ji sutikrindavo su savo programa. Dažniausiai būdavo trūkumas, tada pakoreguodavo lenteles. Apie korekcijas V. Č. žinojo tikrai, nes jam būdavo spausdinama su likučiais, sakydavome ką daryti, išieškoti reikia iš kaltininko. Žinoma, kad jai įsidarbinus du kartus, būdavo trūkumai ir gan dideli. Nurašymo aktai būdavo pateikiami tvarkingai, jei kas iškyla, pasakau V. ir ji pakoreguodavo. Buvo pasakiusi vieną kartą V. Č., buvo pasakyta jai, kad nesikišti, nes tai ne jos darbas. Iš tiesų tai turėtų būti jos darbas, nes inventorizacijų tikrinimas yra vyriausiojo buhalterio darbas. Buhalterinė apskaita bendrovėje buvo organizuojama netinkamai. Būdavo gal išleidžiama kažkur kitur, girdėdavo, kad yra svečiai, juos reikia vaišinti. Dokumento, kuriuo V. Č. būtų nustatęs dokumentų saugojimo tvarką nematė. Buhalterė anksčiau dirbusi, taip pat teigė, kad įmonėje rado netvarką. Buvo vienintelė vyriausioji buhalterė ir tuo metu dar buvo apskaitininkė. 2013 metų dokumentai buvo sudėti į segtuvą. Grynieji pinigai būdavo seife. Seifas buvo buhalterės kabinete. Seifo raktas buvo padėtas šalia seifo. V. Č. buvo kasininkas. Įmonėje buvo apie 20 punktų, kuriuos reikėjo sutvarkyti, ji pagal punktus sutvarkė, o išeidama iš darbo parašė kas negerai. Direktorius ne visada pasirašydavo, nes sakydavo, kad skuba, negali yra užsiėmęs. Jai dirbant reikėdavo siųsti Sodrai, kiekvieną mėnesį už darbuotojus, tai nuo darbo užmokesčio apskaičiuodavo, parodydavo direktoriui ar viskas gerai ir tada tik siųsdavo. Viskas buvo tvarkoma su direktoriaus žinia. Dokumento, kuriuo būtų nustatyta saugojimo tvarka nematė. Kai išėjo prieš tai buvusi buhalterė ir kai ji atėjo dirbti, per tą laiką nebuvo rašomi nei kasos, nei pajamų išlaidų orderiai, tiesiog S. padarydavo pavedimus ir tiek. Kai jam išduodavo pinigus, rašė kasos išlaidų orderį su pinigais jam paduodavo. V. Č. pinigus pasiimdavo, susiskaičiuodavo, bet ant orderio nepasirašydavo. Išlaidų ir kasos pajamų orderius atspausdindavo, pasirašydavo. Už 2014 metus kasą suvedė tvarkingai. Pirkimo pardavimo dokumentai buvo ne visi suvesti. Ji visus suvedė tvarkingai ir tvarkingai sudėdavo į segtuvą pagal kiekvieną mėnesį, registruose kol nesuvedamas visos PVM sąskaitos – faktūros, tol jie neteisingi. Ji parašų nedėjo tik suvedė ir padėjo tvarkingai. Atsargų registrų nebuvo, kodėl jų nebuvo nežino, bet ji juos sutvarkė nuo sausio mėnesio iki kada ji išėjo. Registrai buvo vedami, už sausį paliko nesuvestus, nes sąskaitos gaunamos iki 20 dienos. Registrus sudėjo gražiai į segtuvą ir padėjo į spintą. Dokumentai buvo saugomi kabinete, visur buvo kameros, išskyrus kabinetą. Ji nedalyvavau inventorizacijose. Inventorizacijos atliekamos pasibaigus kiekvienam mėnesiui, nes yra alkoholis ir pasibaigus ketvirčiui privalomos, jose dalyvauti privalo vyriausias buhalteris, kuris tikrina kiekvieną aprašą, bet ji nedalyvaudavo. Buvo užduotas klausimas dėl jos dalyvavimo, bet jai buvo nurodyta, kad jai nereikia kištis. Inventorizacijas pasirašydavo tas, kas skaičiavo, jeigu virtuvė, virtuvės šefė, o jei baras, barmenas ir V. lyg pasirašydavo. Jos parašas buvo, kai atspausdindavo iš programos. Jos parašas būdavo ant dokumentinių likučių, kur iš programos atspausdindavo. Kai jie pakoreguodavo sutapdavo duomenys. Pačioje programoje pakoreguodavo, nes yra lengva pakoreguoti. Atsargų nurašymai būdavo daromi. Nuo kokių produkcijų ar žaliavų vyksta nurašymas, nežino, nes tai žino V.. Pasibaigus laikotarpiui yra daroma inventorizacija, atskirai atspausdinama virtuvės lapai, atskirai atspausdinama baro prekės. Inventorizacijos būdavo daromos kiekvieno mėnesio pabaigoje. Jai pateikdavo tvarkingus dokumentus, kur nėra minusų. Ji sutikrindavo savo kompiuteryje, jai viskas būdavo gerai, tada ji atspausdindavo inventorizacijos lapą, dėdavo tai ką suskaičiuodavo į segtuvą. Labai daug prekių trūkdavo. Kai prekes nurašo, tada mėnesio gale yra prekių likutis. Pats prekių nurašymas, pavyzdžiui maisto prekių, daromas kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną patiekalai yra nurašomi, tai dirba,,R-keeper“ programa ir pasibaigus mėnesiui ji atspausdino nurašymo akto nuo 1-31 dienos, bendra suma ir prie jo dar atspausdino inventorizacijos aktą. Ji spausdindavo vieną bendrą vienam mėnesiui. Gali būti, kad aktai keturi, nes gali būti atskirai alkoholis, baro prekės, gali būti virtuvės maistas ir gali būti virtuvės įrankiai. Ji atspausdindavo, kas susiję su maistu, virtuve ir kas su alkoholiu. Iš programos nebuvo kam be jos spausdinti. Nebuvo kam perduoti dokumentų. Vadovas pasakė, kad suras firmą arba darbuotoją, kuriam reikės perduoti dokumentaciją. Akto nesurašė, nes nebuvo kam perduoti. Išeidama paliko kasoje nulį, nes visi pinigai buvo sumokėti už prekes. Merginom pasakė, kad viską palieka ir ramiai išeina. E. A. pirma jai skambino, nes nerado kažkokių dokumentų. Ji tik mačiusi, kad buvo tokia situacija ir ne vieną kartą, jog restoranų vadovė S., kai pas ją ateidavo žmonės, užsisakydavo restoraną, kažkuriai dienai ir susimokėdavo avansą, tas avansas pas ją į apskaitą nepatekdavo, tiesiog direktorius tuos pinigus pasiima, užrašydavo lapuką, kurios dienos užsakymas, jai perduodavo pinigus už avansą, kurie buvo pateikti per banką. V. Č. paimdavo pinigus iš jos ar tiesiai iš seifo ir tuos pinigus nešdavo į banką. Kiekvieną vakarą būdavo nunulinama kasa. Pinigus atnešdavo barmenas. Pinigus atneša, suskaičiuoju ir padeda tiesiai į seifą, išrašydavo kasos pajamų orderį. Būdavo, kad gaudavo tik pačius čekius iš kasos aparato ir kartais pinigų net neturėdavo, sakydavo, kad paėmė V. Č.. Pagaminus virtuvei patiekalus, jie neveda, kad pagaminta 10 patiekalų, vedami tik nurašymai. Visus aktus paliko su parašais, atspausdintus. Jie buvo lentynoje, padėti. Viską paliko tvarkingai. Prieš gruodžio 31 d. buvo daroma inventorizacija, viskas buvo skaičiuojama, alkoholis, maistas, visas inventorius, viskas buvo suskaičiuota, tada įdėta į programą, kuri dirba su maistu, kai viskas buvo surašyta, koks esamas likutis, tada buvo atspausdinta visa inventorizacija ir gavosi, kad minusai visur. Buvo programa ,,Rivilė“, kuri pati skaičiuoja, paspaudi mygtuką ir mėnesio pabaigai yra prekių likutis. V., kai atėjo, turėjo pasakyti, kad ten buvo netvarkinga. Ji sėdėjo ir tvarkė kalkuliacines lenteles. Pats direktorius pasakydavo, daryti inventorizaciją virtuvėje. Žaliavos buvo nurašomos kiekvieną dieną, inventorizacija buvo 2 kartus į metus, vieną kartą pagal įstatymą gruodžio 31 dieną. Tvarkė viską, kas įeina į jos pareigas. Savo darbą padarė ir papildomai sutvarkė prieš tai buvusių laikotarpių sąskaitas, pirkimus, nes ne visi buvo sutvarkyti, banką, skolas tiekėjams, peržiūrėjau Sodrą, PVM deklaravimą, nes buvo sąskaitose neatitikimų. Daug rado dokumentų neužpajamuotų, tai juos sutvarkė, įtraukė į apskaitą.

Liudytojas L. J. teisiamojo posėdžio metu palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad jis ieškojo darbo ir rado darbo pasiūlymą viename iš portalų, atėjo į pokalbį, pasikalbėjo, bandė darbintis, galiausiai suprato, kad darbinių santykių kartu nepavyks sukurti ir išėjo. Prieš tai buvusi buhalterinė apskaita buvo pakankamai apleista, tiekėjų sąskaitos apmokėjimo faktas būdavo vedamas ant popieriaus lapo, apskaitos programa duomenys buvo tokie, kad jų akivaizdžiai trūko, galiausiai suprato, kad darbinių santykių nepavyks susikurti. Ten dirbo 2015 metų vasarą. Jis dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, vyr. buhalterio pareigose. Jam buvo parodyti, kur tokie dokumentai yra, dokumentų priėmimo perdavimo akto nebuvo. Su buvusia buhaltere būnant pirmą darbo dieną iki 17 val., buvo pasakyta, kad ji neturi ką perduoti, nes prieš tai buvusi buhalterė irgi nieko neperdavė, joks aktas nebuvo pasirašytas. Tai buvo buhalterė E. A.. Kiek pamena, pasakė, kad taip nedaroma, nes tai atsakingas dalykas ir nuo pat pradžių reikia su parašais persiimti visus dokumentus. Darbo vietoje buvo stalas, kabinete buvo dvi moterys S. ir L., dar kartais ateidavo V.. Prie jo dokumentų niekas nevogė. Seifas buvo, kažkur patalpose, dabar nepamena. Buvo apskaitos programa ,,Pragma“, ten nebuvo suvesti duomenys už kelis mėnesius, stengėsi pagal tai, kas nesuvesta, supajamuoti sąskaitas. Kadangi buvo opiausia problema, nes visa veikla gali sustoti, tai pradėjo vytis nuo to, kad vystyti tiekėjų apskaitą, kad atrinkti, kiek yra skolingi ir, kad pradėti su jais atsiskaityti. Tuo metu kai jis dirbo, buvo atėjusi Darbo inspekcija dėl patikrinimo, buvo sustatytas aktas, kad truputį patobulinti veiklą. Taip pat buvo atėjusi Valstybinė mokesčių inspekcija, jie darė patikrinimą. Greičiausiai tai buvo operatyvinis patikrinimas. VMI paprašė pateikti dokumentus. Už kokį laikotarpį prašė pateikti dokumentus, nepamena. VMI surašė aktą ir bendraujant su inspektoriumi pasakė, kad jau prieš ateidami, galėjo surašyti pažeidimo aktą, nes nebuvo deklaravę verslo vietų. Ateidamas dirbti pas darbdavį, sieki susikurti darbo santykius, šito dalyko nebuvo, neliko motyvacijos ten dirbti, dar grasinimai, detalių nepamena, bet pokalbis buvo nemalonus. Buvo pakankamai nemalonu, nieko kito neliko kaip išsiskirti. V. Č. pyko, nes nežinojo visų prekybos taškų, tai buvo pasakyta, kad tai jo kaltė. Darbo sąlygas aptarė su V. Č., jis sakė, kad už kelis metus, kurie buvo, reikia pasivyti ir sakė, kad prieš tai dirbę buhalteriai nesusitvarkė ir pusę etato tik gali dirbti. Nebuvo jokių darbo instrukcijų, nebuvo pasirašyta darbų saugos, pareigybių instrukcijų. Dėl dokumentų saugojimo tvarkos įmonėje buvo pagal nutylėjimą, kaip buhalteris tą dalyką suprato, o komandų, kaip, kažką daryti nebuvo. Sakydavo ko trūksta, bet atsakydavo, kada nors. Kiek pamena, nebuvo inventorizacijų arba bent jau nežino, kad daroma inventorizacija įsakymo nematė. Buvo apleista apskaita, turinti apleistos apskaitos bruožus. Ar apsauga ir signalizacija yra nepamena. Išeidamas dokumentų perdavimo nepadarė, o kas po jo atėjo, nežino. Jeigu nėra apskaitos politikos, jeigu nėra konkrečių darbinių taisyklių, tai natūralu, kad pačią darbo funkciją supranti pagal tai, kiek turi patirties, dėl duomenų saugojimo yra įstatymas ir neturi pasirinkimo, kad kažkaip suprasti pagal nutylėjimą. Jis žinojau, kad reikia saugoti dokumentus. Nežino ar patalpose buvo įrengtos kameros. Teoriškai pašalinis asmuo galėjo ateiti iki darbo vietos, bet ne darbo laiku. Apskaitos politika būna suforminama įsakymu, bet to nebuvo. Pradėjo darbą nuo tiekėjų apskaitos, dėl pajamų, sąskaitų ir apmokėjimų, taip pat kas paprašydavo sąskaitos, rašydavo pirkėjams sąskaitas – faktūras, kadangi turėjo reikalų su mokesčiais, Darbo inspekcija, tie darbai buvo atidėti beveik į antrą planą ir vyko bendravimas su mokesčiais, ko jiems reikia ir dokumentų teikimas, taip pat ir Darbo inspekcijai. Atsargų registrą tvarkė apskaitininkė. ,,Erkyper“ buvo įmonėje programa. Neturėjo suvesti duomenų, ten vedė apskaitininkė. Būdavo skambučių, kurie reikalaudavo apmokėjimo. Dėl laiko stokos imdavo sumiškai. Būdavo suma ir į ją atsistodavo į ,,Pragmą“. Tuo metu nesutikrindavo, nes nebuvo tokios galimybės. Spėjo pavartyti segtuvus, bet iki jų darymo su jais apdirbimo, nespėjo. Dirbama buvo su ,,Pragma“, bet duomenų už praeitus metus visiškai nebuvo. 2015 metų pradžioje buvo padaryti likučiai, bet klausimas ar jie geri, nes 2014 metų nėra duomenų apskaitos programoje ,,Pragma“. Kažkokia apskaitos programa buvo ,,Rivilė“, bet kaip patikrinti, kai stovėjo kažkoks kompiuteris, kuris numestas ir neaišku ar jis veikė. ,,Pragmoje“ už 2014 metus nebuvo suvesti duomenys. ,,Rivilėje“ kas buvo vesta, nežinojo. Žinojo, kad yra kompiuteris, kuriame galimai stovi ,,Rivilės“ programa. Direktorius raštiškai nebuvo įpareigojęs jo saugoti dokumentus.

L. S. R. teisiamojo posėdžio metu palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad V. Č. pažįsta. Ji dirba UAB (duomenys neskelbtini)“, o V. Č. yra direktorius. Ji dirba restoranų vadove. Dirba nuo 2013 metų rugsėjo pabaigos. Į jos pareigas įeina priimti restorano svečius, priimti užsakymus. Jeigu užsakymas, kurį įvykdė ir reikalinga PVM sąskaita – faktūra, prašydavo buhalterijos, kad išrašytų, jeigu kažką reikia nupirkti, tai ji perka, pristato sąskaitą į buhalteriją. Per tą laikotarpį kiek ji dirbo buhalterių buvo ne vienas, įmonės veiklos pradžioje buhalteriai keitėsi, dabar kuris laikas dirba vienas žmogus ir nesikeičia. Dėl kokių priežasčių keitėsi buhalteriai nežino. Ji turi perduoti sąskaitas – faktūras, ar duomenis, kad išrašyti faktūrą. Ji buhalterinius dokumentus perduodavo buhalteriui. E. A. yra pažįstama, dirbusi su ja, kitoje įmonėje ir kurį laiką ji dirbo ,,(duomenys neskelbtini)“. Ieškojo buhalterės ir ji atsiliepė. Nepamena, kaip buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Geriau atsiminė parodymus duotus 2015 metais. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 56-57), jog įmonėje prieš E. A. dirbo kita buhalterė D. K.. D. K. išėjus iš darbo, ji įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. Č., pasiūlė priimti E. A., nes ši buvo jos pažįstama. E. A. įmonėje pradėjo dirbti kovo mėnesį, tikslios datos negali nurodyti, nes neatsimena. E. A. pradėjus dirbti įmonėje, šios neapmokė jokia kita buhalterė, neperdavė įmonės dokumentų, nesupažindino su įmonės finansine situacija bei neperdavė darbų. Mano, kad E. A. į darbą atvykdavo kiekvieną savaitę du kartus, tačiau šiuo metu tiksliai to neatsimena. Kadangi ji kabinete dirbo kartu su E. A. ir apskaitininke V. S., todėl girdėdavo, ką E. A. kalba su direktoriumi, V. Č.. E. A. yra sakiusi, jog nespėja atlikti viso jai pavesto darbo ir siūlė V. Č. priimti dar vieną asmenį, kuris galėtų sutvarkyti įmonės dokumentus, nes prieš tai dirbusi buhalterė labai aplaidžiai tvarkė įmonės buhalteriją. Kiek žino, V. Č. naujo asmens nepriėmė. Ar dėl šios priežasties buvo įvykęs konfliktas tarp V. Č. ir E. A. nežino. Be to, tikslios datos neprisimena, E. A. laikotarpyje nuo 2015 m. gegužės pabaigos iki 2015 m. birželio pradžios, buvo parašiusi prašymą atleisti iš užimamų pareigų, tačiau iš darbo neišėjo, dėl ko tai įvyko, ji nežino. 2015 m. birželio mėn., tikslios dienos neatsimena, tačiau tai galėjo būti 25 diena, E. A. telefoniniu skambučiu pranešė, kad susirgo ir neateis į darbą. Į darbą E. A. atvyko tik po kelių dienų, t.y. 2015 m. birželio 30 d. Minėtą dieną, E. A. atvykusi į darbą kalbėjosi su V. Č. ir jam būnant įmonėje, parašė pareiškimą išeiti iš darbo. E. A. paskutinę darbo dieną niekam neperdavė įmonės dokumentų, joks perdavimo aktas nebuvo surašytas. Kiek ji žino, E. A. 2015 m. birželio 30 d. išmokėjo visiems įmonės darbuotojams atlyginimus, nors atlyginimai yra mokami tik kiekvieno mėnesio 10 dieną. Gali būti, kad ji tai padarė dėl to, jog žinojo, kad išeis iš darbo ir nebus kam pervesti algų, kadangi pats V. Č. pavedimų nedaro, o ji pavedimus daro tik išskirtiniais atvejais, kai reikia atsiskaityti su tiekėjais. Kodų generatorius, kurio pagalba yra daromi pavedimai įmonėje buvo laikomas vyr. buhalterės stalčiuje. Sekančią savaitę, po E. A. išėjimo iš darbo, įmonės direktorius priėmė į darbą naują buhalterį L. J.. Naujasis įmonės buhalteris peržiūrėjęs įmonės dokumentus, informavo V. Č., kad 2015 m. birželio 30 d. pervesti atlyginimai darbuotojams buvo apskaičiuoti netiksliai, nes kiek žino, vienas darbuotojas, kuriam buvo nedarbingumo laikotarpis, gavo atlyginimą, kuris jam nepriklausė. Kabinetas kuriame ji dirbo kartu su E. A. nebuvo rakinamas, nes dar dirbant E. A. minėto kabineto durų spyna buvo sugedusi, tačiau kol dirbo E. A., durų spyna nebuvo sutaisyta, todėl įmonės dokumentai yra prieinami visiems įmonės darbuotojams.

Liudytoja V. S. teisiamojo posėdžio metu palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad buvo V. Č. įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja nuo 2015 metų gruodžio iki 2016 metų pradžios. Darbo sutartyje buvo įrašyta, kaip buhalterė, bet pareigos buvo labiau susijusios su žaliavų apskaita. Realiai tai buvo gamybinės apskaitos dalykai – žaliavų pajamavimai, kalkuliacinių lentelių sudarymai, savikainų skaičiavimai, realizacijos nurašymai, inventorizacijų suvedimai ir likučių patikrinimai buhalterijoje. Dirbo su kompiuterine programa, tai buvo ,,Storehouse“. Ji nebuvo sujungta tiesiogiai su jokia buhalterine programa. Įsikeliami duomenys iš kasos realizacinės programos, iš pardavimų programos, kuri naudojama kasoje. Tai yra iš kasos aparato įsikeliami realizacijos duomenys, o su buhalterine programa būdavo galima konverterio pagalba tiesiog techniškai palengvinant darbui, įkelti pajamavimo dokumentus sumiškai. Tai buvo iš vienos programos padedama duomenys ir paimami ir įkeliami į kitą programą, tiesioginio ryšio tiems duomenims perkelti nebuvo. Su ,,R-keeper“ praktiškai nedirbo, nes tai yra kasos programa, tai yra pardavimų programa ir kiek ,,Erkyperis“ buvo reikalingas jos darbui, tai buvo tik tai, kad iš ,,Erkyperio“ buvo parsisiunčiami duomenys į sandėlio programą. Iš ,,R-keeper“  gaudavo tik pardavimų duomenis. Buvo galima įvesti patiekalo pavadinimą ir jo kainą, kad kasoje darbuotojas matytų ir galėtų konkrečiai tą dalyką išsimušti. Su savo pareiginėmis instrukcijomis nebuvo supažindinta. Kiek pamena pasirašė tik darbo sutartį. Nebuvo kaip vyr. buhalteris, niekas nedavė perdavimo. Vyr. buhalterė dirbo D. K., kiek pamena, ji jai ruošė darbo sutartį. D. K. iš programos atspausdino. Su E. A. dirbusi anksčiau, ,,(duomenys neskelbtini)“, kol ji dirbo buhalterių buvo keli, jie keitėsi. Ji buvo, kaip apskaitininkė, bet ją įrašė kaip buhalterę. Jos darbas yra kitokios specifikacijos su buhalteriniais, mokestiniais dalykais, priėjimo prie buhalterinės programos – neturėjo tokios galimybės, nes ji dirbo tik su žaliavų apskaita. Tie dokumentai būdavo kompiuterinėje programoje, vyr. buhalteriams įsikeldavo pajamavimo duomenys per tarpinį variantą į buhalterinę programą – tai būtų žaliavų pirkimų, duodavo likučių ataskaitas, tai ką inventorizacijos pasidarydavo, susivesdavau programoje ir kadangi su visomis savikainomis, likučius išskaičiuodavo, likučius tam tikrai periodais pateikdavo vyr. buhalteriui. V. Č. pasižiūrėdavo apyvartų žiniaraščius. Inventorizacijos buvo vykdomos kas mėnesį, ar kas ketvirtį, nes nėra visada paprasta žaliavas skaičiuoti. Darbuotojai gaudavo prekių sąrašus ir susiskaičiuodavo. Gaudavo prekių pavadinimus iš ,,Storehauso“ programos. Inventorizacijos blankus ji pateikdavo. Kas nuspręsdavo daryti inventorizacijas negali pasakyti, ji atspausdindavo inventorizacijos blankus. Mėnesio pabaigoje spausdindavau ir skaičiuodavo. Darbo pobūdis toks, kad inventorizacija viena iš jos darbo sričių, stengėsi atspausdinti lapus kiekvieno mėnesio pabaigai, nes ne visada jos darbo diena sutapdavo su skaičiavimo diena. Nėra skaičiusi V. Č. priimto įsakymo dėl inventorizacijos atlikimo. Paruošti dokumentus inventorizacijai – jos darbas. Direktorius yra matęs apyvartos žiniaraščius. Niekas ant jų nepasirašydavo, jie buvo naudojami vidiniam įmonės poreikiams, dėl įmonėje esančių žaliavų. Maitinimo įmonėse dažnai būna neatitikimų, jeigu neatitinka – perskaičiuoja, susitvarko ir likučiai fiksuojami tokie, kokius jie rado. Dokumentai tame kabinete ir būdavo susegti segtuvuose, kabinete buvo lentyna, ten ir laikydavome dokumentus. Konfliktų su direktoriumi neturėjo, stengėsi nesivelti į konfliktus. Įmonėje kasininkas buvo direktorius. Nebuvo supažindinta su dokumentų saugojimo tvarka įmonėje. Buhalteriai keitėsi, nes buvo K., A., L.. Inventorizacija nebuvo vidaus tvarkos, tai buvo pasitikrinimas kas vyko per tam tikrą laikotarpį. Inventorizacijos žiniaraštyje, turi fiksuotą likutį, PVM nieko nereiškė, nes skaičiuojamos savikainos, jos yra be PVM. Yra eilutė su kiekiu ir savikaina. Buvo inventorizacijos likučiai. Atsargų registro nežinojo. Maisto žaliavų ir pagamintos produkcijos registro nebuvo. Registro apskritai nebuvo įmonėje yra realizacijos aktai, juose matosi pardavimai ir kiek pagal pardavimus išėjo produkcijos. Tai yra pagal patiekalo pardavimo eilutes, bet ne pagal žaliavų eilutes. Kalkuliacinė lentelė atspindi tai, kas sudedama į patiekalą gaminant. Po inventorizacijos atlikimo, nebūdavo perrašoma receptūra. Dirbo su vyriškiu L. J.. Išeidama duomenų neištrynė, visus duomenis paliko kompiuteryje. Jie skaičiuodavo faktą, ką jie randa sandėlyje, koreguodavosi tai, ką suklydo skaičiuodami. Ji suvesdavo pataisytus duomenis.

Liudytoja E. A. teisiamojo posėdžio metu palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad šiuo metu dirba vyr. buhaltere, turi savo įmonę. S. R., pasakė, kad įmonėje yra negera situacija su buhalterija, kad reikia stipraus žmogaus, kuris galėtų sutvarkyti ne tik einamus darbus, bet ir praeitį. Atėjusi į darbą rado kompiuterį, kurį galima vadinti tik kompiuteriu, jį tik įjungti reikėjo pusės valandos, jis buvo labai senas, nebuvo pritaikytas darbui. Tuo metu buvo kažkokia programa, kuri apskaitė pinigus litais. Vienareikšmiškai buvo reikalinga programa, kad galėtum vesti eurais. Kažkokia prieš tai buvusi buhalterė litų programa bandė vestis kasą, bet pilnos atskaitomybės, visų likučių, taip kaip buhalterinės apskaitos įstatymas reikalauja, nebuvo. Visų pirma, pradėti darbus reikia gauti likučius. Paties darbo pradžia buvo tokia, kad važiavo į kitą V. Č. įmonę, kur dar kažkiek su ,,Pragma“ vedė apskaitą. Tik tada V. Č. įkalbėjo nupirkti naują kompiuterį bei programą. Dirbo einamus darbus, tuo pačiu įvedinėjo atbuline data dokumentus, tiek kiek jų rado. Dokumentų perdavimo nebuvo. Suvedant pirkimo dokumentus, turi įsivesti visus kasos, banko duomenis, ilgalaikį turtą ir kitus duomenis. Pirmas etapas pasibaigė su algų įkėlimu į ,,Pragmą“, už visą tą laikotarpį, pradedant nuo tos datos, kada buvo perimta bazė iš kitos įmonės. Tada prieš mokesčius pateiktos visos ataskaitos, už visus metus. Už šį atliktą darbą nebuvo sumokėta. Kilo konfliktas, buvo dar viena byla su V. Č. dėl to, kad išėjus iš darbo Sodroje pakeitė atleidimą, šiam faktui išaiškėjus, kreipėsi į Sodrą. Sodra perdavė į Darbo ginčų komisiją, po metų pasirašė taikos sutartį. Realiai S. yra įmonės vadovas. Priimant į darbą juridiškai pasirašydavo V. Č.. Kabinete netvarka, net klientas laisva ranka galėjo užeiti į kabinetą. Kabinete buvo 4 stalai, darbo vieta jos, S., L. ir V.. Pareigybinių instrukcijų nebuvo pasirašiusi, nebuvo įpareigota saugoti bendrovės dokumentų. Dokumentų nematė, kuriai numatyta dokumentų saugojimo tvarka. Restoraninė programa buvo ,,R-keeper“ , sandėlio programa buvo ,,StoreHouse“, bet pavadinimo negali pasakyti. V. Č. sakė, kad apskaitos nėra, ją reikia padaryti. Ji nematė registrų, esantys registrai pačios suvesti iš anksčiau. Už viską atsakingas vadovas, jei nepaskiria kito asmens. Tvarkų ir įsakymų įmonėje nematė.

Liudytoja V. P. teisiamojo posėdžio metu palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad dirbo nuo 2014 metų gal pusę metų buhaltere, buvo antra buhalterė, pirmoji buvo ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterė. Į darbą priėmė vadovė S. R., su V. Č. taip pat buvo pokalbis. Buvo pokalbis, kad viską turės tvarkyti, buhalterinę apskaitą ir tiek. Buhaltere dirbo nuo 1997 metų. Dokumentų perdavimo nebuvo. Pati pradžia buvo (duomenys neskelbtini). Pareigybinių instrukcijų nepasirašė, o darbo sutartį pasirašė. Jos darbo kabinetas buvo antrame aukšte, kartu buvo vadovė, vadybininkė ir ji, vėliau buvo ir apskaitininkė. Buvo įsigyta ,,Erkyper“ programa, nurašymas buvo vykdomas, o ji dirbo su ,,Revile“. Buvo tik dvi programos ,,Revilė“ ir ,,Erkyper“. Patvirtinto kasininko nebuvo, atsakomybės pati ėmėsi, buvo vadybininkai, kurie vakare palikdavo inkasuotus pinigus, ji juos buhalteriškai užpajamuodavo ir nešdavo į Vilniaus banką. Buvo daromos kalkuliacinės kortelės, bet jai išeinant jos ne visos buvo padarytos. Dirbo tik kabinete, dokumentus saugojo prie savęs lentynoje, kabinete seifo nebuvo. Pinigai būdavo stalčiuje. Kabinetas buvo rakinamas. Iš darbo išėjo dėl įtampos. Pareigybinių instrukcijų nepasirašė. Buhalteriškai yra didžioji knyga, kur matosi visi likučiai, kas yra skolingi įmonei. Didžioji knyga buvo atsispausdinta iš kompiuterio. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 80-83), jog buvo tik nuvykusi į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įmonės patalpas, kuriose susipažino su įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais dokumentais. Jokių dokumentų į namus niekas neatveždavo. Visus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus parodė įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė, atsimena, kad jos vardas yra Z., pavardės neatsimena, tačiau ją tikrai atpažintų. Dirbdama sutikrino visus duomenis nuo 2014 m. sausio mėnesio iki tol kol dirbo iki 2014 m. gegužės 15 d. Pin kodų generatoriumi naudojosi tik ji, visus įmonės pavedimus atlikdavo ji, tačiau tik su V. Č. nurodymu. Susipažinęs su minėta informacija V. Č. nuspręsdavo kam ir kokios mokėjimus atlikti, tai jai nurodydavo žodžiu. V. Č. žodiniu nurodymu atsiskaitydavo grynaisiais pinigais su tiekėjais su kuriais jis nurodydavo atsiskaityti, už tai buvo išrašomas pinigų priėmimo kvitas iš tiekėjo jis buvo gaunamas, ant kurio ji pasirašydavo. Gaudavo dokumentus po atsiskaitymo, dažniausiai pinigų priėmimo kvitus. V. Č. liepdavo užsakyti produktų tam tikram renginiui, tačiau jeigu renginio užsakovas atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, tuomet V. Č. liepdavo nurašyti nupirktas prekes. Po renginio yra gaunamas užsakymų lapas, kuriame nurodyti maisto produktų kiekiai kurie buvo sunaudoti per renginį. Jeigu likdavo nesunaudotų produktų, vėliau juos tekdavo nurašyti, nes taip liepdavo V. Č.. Jokio įsakymo dėl konkretaus asmens paskyrimo į įmonės kasininko pareigas nebuvo, įmonėje tuo laikotarpiu kol dirbo, kasininku buvo arba ji arba V. Č., tačiau tai priklausydavo nuo V. Č. nurodymo. Visi buhalterinės apskaitos registrai jos pačios buvo suvesti į buhalterinę apskaitos programą ,,Rivilė“, mano, kad visi buhalteriniai duomenys privalo būti suvesti minėtoje programoje. Kiek atsimena, pradėjus dirbti visi įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo laikomi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, iki ateinant įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė, tačiau jos nei vardo, nei pavardės neatsimena. Taip pat, kol dirbo, dalis įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų buvo laikomi įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Gali parodyti, kad visus buhalterinės apskaitos registrus pati vedė, registravo bei tvarkė. Jai dirbant, visi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai buvo tvarkingai apskaitomi.

Liudytoja V. P. teisiamojo posėdžio metu palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad dirbo nuo 2014 metų gal pusę metų, datos tikrai nepamenu. Dirbo buhaltere, buvo antra buhalterė, pirmoji buvo ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterė. Į darbą priėmė vadovė S. R., su V. Č. taip pat buvo pokalbis. Buvo pokalbis, kad viską turės tvarkyti, buhalterinę apskaitą. Buhaltere dirbo nuo 1997 metų. Dirbo pilnu etatu, kiekvieną dieną važiuodavo į darbą. Dokumentų perdavimo nebuvo. Pati pradžia buvo tame dvare, restorane, tai patys pirminiai dokumentai, kad vyko su europiniais dokumentais, tai viskas jau buvo užbaigta, buvo tik segtuvai. Pareigybinių instrukcijų nepasirašė, darbo sutartį pasirašė. Darbai buvo - pirminių dokumentų suvedimas, banko suvedimas, kasa, pinigus įnešti į banką, priimti, atleisti darbuotoją, skaičiuoti atlyginimą. Darbo kabinetas buvo antrame aukšte, kartu buvo vadovė, vadybininkė ir ji, vėliau dar apskaitininkę priėmė. Buvo daromos kalkuliacinės kortelės, bet jai išeinant jos ne visos buvo padarytos. Virtuvės šefui tvarkos trūkdavo dėl dokumentų. Visos sąskaitos, mokėjimai būdavo pavedimu, jei grynais tai per ją, jei ateidavo vadybininkas iš kažkurios įmonės, turėjo jai pasakyti pagal kokią sąskaitą. Pavedimus ji darydavo. Registrų, kas susiję su restoranu nieko nebuvo, nes buvo restorano darbo pradžia, kas iki restorano, buvo ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterės tvarkoma ir ji atidavė jai tik galutinius likučius, pagal sąskaitų planą, ji juos įsivedė ir toliau pradėjo žmones maitinti, pirkdama maisto produktus. Įsakymo dėl dokumentų saugojimo tvarkos nematė. Nematė nustatytos tvarkos dėl inventorizacijos. Prie jos inventorizacijos nebuvo atliekamos, nes buvo pradėtas darbas. Nebūdavo, kad į namus vežtų buhalterinius dokumentus. Dirbo tik kabinete, dokumentus saugojau prie savęs lentynoje. Prie jos seifo nebuvo, išeinant pradėjo reikalauti seifo, nes nesaugu buvo dėl pinigų.. Pinigai būdavo jos stalčiuje. Kabinetas buvo rakinamas. Raktus trise turėdavo. Buvo konfliktas su direktorium V. Č., kodėl nenurašomos prekės. Banketinių pinigų, kurie nebūdavo pavedimu, jų netvarkydavo su jais nebuvo surišta. S. R. buvo samdyta, direktorė. Nebuvo nurodymo, kad šita prekė į banketą. Jai barmenai atnešdavo sekančią dieną ar vakare su inkasuotais pinigais prekių pardavimų čekius, surašytus ranka. Pagal čekius prekes nurašydavo. Jis matydavo, kad prekių likutis didžiulis. Netvarkydavo prekių likučių, todėl jam ir buvo piktumas. Sakydavo, pati eidavo tikrinti šaldytuvus, rasdavo sugedusio maisto. Nenurašė prekių nenurašydavau, likučiai produktų nemaži. Prekių likutis buvo dokumentinis, realaus tikrai nebuvo. Eidavo tikrinti šaldytuvus, tai tiek nebūdavo. Darydavo gėrimų inventorizaciją. Inventorizacijos aktas reikalingas, darydavo dėl alkoholio, nes labiausiai rūpėjo, beveik kas mėnesį, pasiimdavo vieną vadybininką. Inventorizacijos aktas buvo tik alkoholio. Šiuo atveju tvarka nebuvo nustatyta. Inventorizacijoje matosi, koks trūkumas ir koks perteklius. Inventorizacijos aktas, jei prekės neteisingai nurašomos, visada parodys perteklius arba trūkumas. Inventorizacijos aktas būtinas prie atsargų nurašymo akto, nes kaip kitaip pasitikrinsite. Kalkuliacinės lentelės buvo vedamos. Dokumentai turėtų būti ,,Rivilėje“. Perdavė dokumentus – tai buvo bankas, kasa, pirkimo dokumentai ir pardavimo dokumentai, Sodra, mokesčiai, pagrindas. Dokumentų skaičiavimo tikrai nebuvo, kiekvieno dokumento vienetais tikrai nebuvo. Jie buvo segtuvuose, popieriniame variante. Pasirašė lyg ir ant didžiosios knygos. L. nepažinojo anksčiau, susipažino darbe, apmokino dirbti su ,,Rivile“. L. su ,,Rivile“ nemokėjo dirbti, ji išmoko.

Liudytoja L. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įsidarbino į apskaitininkės pareigas, tuo metu vyr. buhalterė buvo V. P.. Įsidarbino tokiomis aplinkybėmis, kad jie ieškojo apskaitininkės, o jai šalia namų, buvo patogu. Darbo pokalbis buvo su V. Č., pradžioje pasiskambinau vadybininkėms, jos nukreipė pas jį. Sutarė, kad darys inventorizacijas, duos kalkuliacines korteles, suvedinės į programą, pateiks duomenis. Pasirašė darbo sutartį, pareigybės aprašymo nematė. Dirbo pilnu etatu, bet ne kiekvieną dieną. Galėdavo išeiti viduryje darbo, jis reikalavo, kad būtų padarytas darbas. Jos funkcija suvesti dokumentus į ,,R-keeper“ ir susieksportuodavo į ,,Rivilę“. Su dokumentų saugojimo tvarka nebuvo supažindinta. Buvo segami dokumentai, taip kaip jis prašė. Kai būdavo banketai būdavo lapas, kai užsisako su kainomis, juos sumušdavo į kasą. Kai pradėjo dirbti, kažkiek buvo kalkuliacinių lentelių, bet ne visos. Nematė įsakymo, kuriuo būtų nustatyta inventorizacijos tvarka. Direktorius V. Č. buvo tuo metu, o S. vadybininkė, gal vėliau direktore tapo. Suskaičiavę, jai pateikdavo duomenis ir atnešdavo, o ji į programą suvesdavo. Mėnesiui pasibaigus, pirmai dienai viską suskaičiuodavo. Jei būdavo trūkumas ar perteklius, skaičiuodavo. Neatlaikė psichologinio spaudimo, bijodavo eiti į darbą. Inventorizacija atliekama vieną kartą metuose. Darydavo inventorizacijas pasitikrinimus, jos buvo neformalios. Į jos pareigas įėjo inventorizacijos kontrolė. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 172-173, 174), jog UAB “(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės pareigose dirbo laikotarpiu nuo 2013-03-27 iki 2014-02-03. Tačiau realiai tuo metu dirbo ir kitoje įmonėje UAB “(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo V. Č.. Ir tenai jau nuo 2011 metų dirbo taip pat buhaltere. Jau dirbant tenai ji pažinojo V. Č. kaip neprognozuojamą grubiai besielgiantį asmenį. Todėl dirbant šioje įmonėje V. Č. jai nurodė ir tvarkyti buhalterinę apskaitą jo naujoje įmonėje UAB“(duomenys neskelbtini)“ realiai šis net neprašė, o privertė, o ji kadangi nenorėjo prarasti darbo bei šio bijojo sutiko. Dėl to, kad buvo įdarbinta šioje įmonėje gal kokiam ketvirtadaliui etato V. Č. papildomai davė apie 150 litų algą. Tuo metu, t.y. nuo 2013m. kovo mėn. kada ji pradėjo tvarkyti apskaitą UAB “(duomenys neskelbtini)“, ši įmonė kiek jai žinoma tik įsirenginėjo patalpas (duomenys neskelbtini), rengė ten restoraną. Tačiau niekada ten nebuvo, o visą apskaitą tvarkė UAB “(duomenys neskelbtini)“ patalpose t.y. (duomenys neskelbtini) kaime, prie (duomenys neskelbtini). Iš pradžių matė, kad įmonėje buvo pagrinde tik restoranui skirtos įrangos įsigijimas, iki 2014 metų maisto produktų, gėrimų kiek pamena nebuvo įsigyjama. Apie 2014m. pradžią ji atlikdama savo pareigas pabandė sudaryti suderinimo aktus su tiekėjais ir vieną suderinimo aktą pati pasirašė ir išsiuntė tiekėjui, tačiau kokiam nepamena. Iš kažkur tai apie tai sužinojo V. Č. ir priėjęs prie jos trenkė jai per galvą dokumentų segtuvu išvadino ją debile. Sakė, kad ji nesikištų ne į savo reikalus. Reikalavo pasirašyti dokumentą, kad šį dokumentą pildė nesuderinus su vadovu. Tačiau ji nesuprato vadovo, kaip jis gali reikalauti to nedaryti, kadangi tai buvo normali buhalterio veikla sudarant skolų suderinimo aktus. Be to metų gale yra būtina atlikti metines inventorizacijas, apie tai ji tiesiogiai pasakė V. Č., kad būtina sudaryti ilgalaikio turto inventorizacijas, tačiau šis atsakė, kad ji nesikištų ne į savo reikalaus. Todėl be ilgalaikio turto nebuvo sudaromos ir gautinų skolų, grynųjų pinigų dotacijų ir mokėtinų sumų inventorizacijos UAB “(duomenys neskelbtini)“ prie jos niekada nebuvo sudaromos. Kiek pamena tik 2014 metų pradžioje jai buvo pateiktos gal tik kelios maisto medžiagų ir produktų įsigijimo sąskaitos. Todėl ji tikrai nematė ar UAB “(duomenys neskelbtini)“ veikusiame restorane buvo vykdoma kokia nors veikla. Todėl nieko nežino kaip buvo vykdoma maisto produktų, alkoholio apskaitos ir pagaminta produkcija. Pati kaip ir minėjo dirbo UAB“(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir naudojo buhalterinę programą Pragma, su šia programa tvarkė ir UAB “(duomenys neskelbtini)“ apskaitą pagal tik V. Č. jai pateikiamus dokumentus. Joks kitas žmogus dokumentų nepateikdavo. Su programomis Rivilė, Keeper nedirbo. Papildomos apklausos metu parodė kad ji ankstesnėje apklausoje, dėl tuo metu užplūdusių emocijų galėjo netinkamai nurodyti tam tikras aplinkybes. Nurodė, kad V. Č. jai trenkė per galvą segtuvu, už tai, kad ji pasirašė suderinimo aktą su tiekėju, tačiau be trenkimo per galvą segtuvu šis dar išvadino debile ir kitokiais necenzūriniais žodžiais už tai, kad jau oficialiai nebedirbdama UAB "(duomenys neskelbtini)" pasirašė minėtą suderinimo aktą. Be to apklausoje nurodė, kad metų gale yra būtina atlikti metines inventorizacijas, apie tai ji tiesiogiai pasakė V. Č., kad būtina sudaryti ilgalaikio turto inventorizacijas, tačiau šis atsakė, kad ji nesikištų ne į savo reikalaus. Patikslindama nurodo, kad tikrai nežino ar buvo atliekamos ilgalaikio turto inventorizacijos, ji pati atliekant tokias inventorizacijas nedalyvavo. Tačiau gautinų skolų, grynųjų pinigų dotacijų ir mokėtinų sumų inventorizacijos nėra atliekamos, o yra surašomi suderinimo aktai su debitoriais ir kreditoriais, o vėliau įvertinus turimus duomenis yra sudaromas balansas. Be to įmonėje už 2013 m. kiek prisimena nebuvo veiklos, nebuvo įsigijimų, atsargų likučių, todėl jokios inventorizacijos nebuvo atliekamos.

Specialistas M. J. teismo posėdžio metu parodė, kad tvirtina byloje pateiktas išvadas. Surašius 2016 metų išvadą, buvo nustatyti tam tikri pažeidimai, nes nebuvo pateikti apskaitos registrai, po kiek laiko buvo pateikti išvadoje minėti apskaitos registrai ir juos įvertinus, teko iš naujo rašyti papildomą išvadą, nes naujai pateikti apskaitos registrai iš esmės keitė 2016 metų išvadą. Naujai pateiktus registrus, paaiškėjo, kad buhalterinė apskaita buvo organizuojama ydingai, dėl to, kad nebuvo sudaromas gamybos aktas ir dėl to nebuvo galima nustatyti, ar teisingai buvo nurašomos žaliavos į sąnaudas. Gamybos akte iš esmės atsispinti tai, kiek per metus, tam tikrą laikotarpį yra pagaminta produkcijos, tada yra kalkuliacinė kortelė arba kitaip vadinama technologinė kortelė, joje atsispinti, kiek vienam produkcijos vienetui reikia žaliavų pagaminti. Turėjo nurašymo aktą, po tam tikro laikotarpio, pasirikintai buhalterės požiūriu pagal kalkuliacinę kortelę, kuri parodo, kiek reikia produkcijos vienam vienetui žaliavų ir pagal gamybos aktą, kiek per laikotarpį yra pagaminta žaliavų, buhalterė nurašo žaliavas į sąnaudas. Dėl inventorizacijos, kuri susieja visą gamybos organizavimą, buhalterinę apskaitą sustato į bendrą vaizdą. Įmonė pasirenka kas mėnesį laiko nurašinėja žaliavas į sąnaudas, tada buhalterė turi lėšų likutį pradžios, ji žino iš anksto iš praeito mėnesio, ji žino kiek per tą laiką vyko judėjimas, kiek į sandėlį daugiau atkeliavo žaliavų, tada atliekama inventorizacija mėnesio pabaigoje. Šioje vietoje, kada nėra gamybos akto, niekaip negali patikrinti, kiek buvo pagaminta produkcijos, automatiškai negali nustatyti ar teisingai buvo nurašytos žaliavos. Automatiškai įvyksta konfliktas su buhalterinės apskaitos 4 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies, kuri sako, kad buhalterinė apskaita turi būti išsami, aiški ir palyginama. Automatiškai dėl to negalima nustatyti ūkio subjekto, turto dydžio ir struktūros. Pateikus apskaitos registrus, paaiškėjo, kad buhalterinės apskaitos duomenyse, atspindėti žaliavų nurašymai, bet nebuvo pateikti visi nurašymo aktai. Pagal buhalterinės apskaitos 19 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį ir archyvo įstatymo 12 straipsnio ūkio subjektas pagal vadovo organizuojamą tvarką privalo saugoti dokumentus. Nebuvo pateikti visi inventorizacijos dokumentai. Dalis nebuvo pateikta, tai kyla tie patys pažeidimai norminių teisės aktų. Savaime suprantama, kad negali nustatyti turto, nuosavybės, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Papildomą specialisto išvadą taip pat tvirtina pilnoje apimtyje. Pagal inventorizacijos taisykles, taisyklės Lietuvos vyriausybės patvirtintos 1999-06-03, Nr. 719, jos per tą tikrinimą laikotarpį šiek tiek keitėsi iki 2014 metų, pagal taisyklių 10 straipsnį, vadovo įsakymu sudaroma komisija ir jai pavedama atlikti inventorizaciją. Taisyklės numato inventorizacijos aprašus, forma yra nustatyta, pagal tą formą įmonė privalo susiinventorizuoti. Inventorizacija privalo būti atliekama pasibaigus finansiniams metams. Ši situacija, įmonė pati 2014 metų aiškinamajame rašte numačiusi, jog atsargas apskaito periodiškai. Bet apskaitos politika nebuvo pateikta, o aiškinamasis raštas šiuo atžvilgiu nieko nenurodė dėl inventorizacijos ir tvarkos. Įmonės yra vidinis sprendimas, kas galėjo įtakoti, kad pasikeitė tendencija. Jie kasdiena neprivalėjo daryti inventorizacijos. Periodiškai apskaitomos atsargos. Ji iššaukia, kad reikia pasidaryti inventorizaciją periodiškai. Šioje vietoje buvo, kad atliekama inventorizacija, bet kasdiena nereikia jos atlikti. Jie nurašė skirtingas žaliavų grupes. Dėl to, gali kilti klausimas, kodėl kasdiena atsiranda nurašymo aktai. Šiuo požiūriu be inventorizacijos akto žaliavos niekaip negalėjo būti nurašytos, nes jos nuskaitomos periodiškai. Inventorizacija būtina sąlyga, be jos negalimas žaliavų nurašymo aktas. Iš inventorizacijos išplaukia žaliavų nurašymo aktas. Nebuvo pateikti visi dokumentai, kad sutikrinti ar inventorizacijos akte ir žaliavų akte jie bent sutampa vienas su kitu. Kiekvieną inventorizacijos aktą seka nurašymo aktas. Atsargų registras privalėjo būti, kai nėra gamybos akto, neaišku, kiek pagaminta, niekaip negali patikrinti ar pagamintas kiekis atitinka nurašymo žaliavas. Kai atsirado registrai buvo galima tikrinti pardavimus, galbūt įmonė tiesiogiai tokio dokumento gamybos akto nesudarinėjo, bet mintis buvo tokia, kad galbūt galima matyti sąskaitose, kiek yra tų vienetų. Bet patikrinus pardavimo dokumentus, sąskaitose niekaip nebuvo galima identifikuoti, kiek produkcijos vienetų buvo pagaminta, nes sąskaitose buvo atsispindėta visiškai kita monitarinė vertė, tai pateikiama sąskaita ir joje parašyta už maitinimo sąskaitas. Iš sąskaitų nebuvo galima identifikuoti, kiek produkcijos vienetų buvo. Registras turėjo būti vedamas, kuriame atsispindėtų, kiek buvo pagaminta produkcijos vienetų. Pagal buhalterinės apskaitos 16 straipsnio nurodyta, kad registrai privalo būti sudaromi, tada pagal buhalterinės apskaitos 19 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, kuri numato, kad saugojimas kol nėra nesudarytos finansinės ataskaitos yra saugojama įmonės viduje, kai yra sudarytos finansinės ataskaitos, tada įsijungia archyvo įstatymo 12 straipsnis, kuris sako, kad tada galima pasirinkti kur saugoti, ar pas trečiąjį asmenį, ar kažkur viduje. Buhalterinės apskaitos 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys, užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, tai apjungiant buhalterines 16 straipsnio ir 12 straipsnio 4 dalyje reiškia, kad iš esmės registrui sudaryti maksimalus laikotarpis tampa 12 mėnesių. Jeigu įvyksta ūkinė operacija, reiškia per 12 mėnesių buhalterija privalo sudaryti apskaitos registrą. Iš buhalterinės apskaitos matosi, kad nebuvo atspindėta, kiek yra pagaminta ir automatiškai negalima pasakyti ar tinkamai buvo nurašyta. Duomenis veda buhalterė, bet iki buhalterės turi ateiti iš gamybos, iš virtuvės. Gali būti numatyta pareigybinėse instrukcijose, jis tokių nematė, negavo.

Liudytoja L. K. teisiamojo posėdžio metu palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad yra dirbusi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dvi savaites. Dirbo vyr. buhaltere. Dirbo pusę etato. V. Č. matė tik įdarbinant. Nemokėjo dirbti su programa ,,Rivile“, todėl išėjo iš darbo. Suvedinėjo sąskaitas, vieną PVM ataskaitą darė. Nepamena ar susipažino su pareigybinėmis instrukcijomis. Priėmimo-perdavimo akte, nepasirašė, nes nebuvo viskas iki galo pateikta. Tuo laikotarpiu, kai dirbo, inventorizacija gal buvo, bet nepamena ar buvo atlikta. Darbo sutartį su direktoriumi pasirašė. Nematė dokumento, kuriuo būtų nustatyta dokumentų saugojimo tvarka. Kaip ir kiekviename ofise, buvo užvestos tų metų segtuvai ir segami dokumentai už tuos metus. Vesdavo sąskaitas – faktūras, buhalterinius dokumentus vedė. Pinigus už dienos apyvartą atnešdavo, suskaičiuodavau, dėdavome į seifą, o paskui direktorius pasiimdavo, ji nepasirašydavo už kasininką. Pagal įsakymą, kaip įmonė nusistato, kada daroma inventorizacija, jei programa labai gerai veikia, tai kada nori, tada direktorius išleidžia įsakymą ir daro inventorizaciją. Prekės automatiškai nusirašo su programa, inventorizacija kas mėnesį, manau, kad nėra privaloma, tai yra vidinis įmonės reikalas. Ji perėmė ir reikalavo, kad visi dokumentai būtų tvarkingai atiduoti, tuo metu buhalterė nespėjo nurašymo akto sutvarkyti ar inventorizacijos. Kai išėjo iš darbo dokumentų neperdavė, nes nebuvo kam. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l.183-184), jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės pareigose buvo įdarbinta laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. gegužės 27 d. Šį darbą pasiūlė šioje įmonėje apskaitininke dirbusi pažįstama L. N.. Kadangi ji jau kaip ir ieškojo naujo darbo, todėl sutiko pabandyti padirbėti šioje įmonėje. Dėl darbo teko bendrauti su direktoriumi V. Č.. Pati darbo vieta jai nepatiko, dokumentai buvo laikomi ant žemės. Be to girdėjo kalbas, kad šioje įmonėje buhalterės dažnai keitėsi, girdėjo įvairias neigiamas kalbas apie vadovą. Todėl ji suprato, kad ilgai tokioje įmonėje nedirbs. Šioje įmonėje ji realiai buvo gal tik, kokius penkis kartus, supildė PVM deklaraciją, kurią pateikė VMI iki mėnesio 25 dienos. Realiai ji sutvarkė tik keletą einamųjų reikalų, dirbo po porą valandų kas antrą dieną. Kaip ir ar tinkamai buvo tvarkoma apskaita anksčiau nežino, nes nespėjo susipažinti su dokumentacija. Kaip buvo tvarkoma maisto produktų įsigijimo, perdirbimo ir gamybos apskaita to nežino, nespėjo su tuo susipažinti. Jokių dokumentų iš prieš tai buvusios buhalterės surašant aktus neperėmė, taip pat jokių dokumentų niekam neperdavė. Kiek suprato jai išėjus iš įmonės jokia buhalterė vietoje jos nebuvo priimta į darbą. Ar buvo atliekamos įmonėje inventorizacijos nieko paaiškinti negali, nes nežino.

Liudytoja L. Š. teisiamojo posėdžio metu palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad nuo įmonėje buhaltere buvo įdarbinta 2014 metais, tikslios datos nepamenu. Ikiteisminio tyrimo metu nurodytas teisingas laikotarpis. Ji apsižiūrėjo, kad nepajėgs dirbti, nes jos darbas pasirodė per sunkus, per didelis krūvis. Tai buvo maitinimo sritis, daugiau dokumentų, daugiau darbo. Maitinimo srityje patirties neturėjo. Bendravo su buvusia buhaltere Lina, tuo laikotarpiu jai neteko nei deklaracijų pateikti, nei teikti dokumentų, nei nieko apskaityti, tiesiog nebuvo atskaitinis laikas. Ji buvo buhalterė, apskaitininkė. Realių darbų kaip buhalterė neatliko. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l.169-170 ), jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinta laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. Prieš įsidarbinant šioje bendrovėje, dirbo kitoje bendrovėje ir ieškojo papildomo darbo. Todėl kiek pamena internete rado skelbimą apie buhalterės darbo pasiūlymą. Ji susisiekė duotu telefonu ir atsiliepė kažkokia moteris, kokia nepamena. Jai pasakė dėl ko skambina ir ši nurodė sutartu laiku atvykti pokalbiui į (duomenys neskelbtini) esantį ,,(duomenys neskelbtini)“ restoraną. Ten nuvykusi susipažino su įmonės vadovu V. Č. su kuriuo ir vyko bendravimas. Kadangi iš pirmo žvilgsnio kaip ir tiko tas darbas, ji sutiko su pasiūlymu, bet iš pradžių norėjo susipažinti su darbo specifika, krūviu. Be to, čia buvo darbas maitinimo srityje, o ji iki tol tokioje srityje nebuvo dirbusi. Todėl sutiko su sąlyga, kad pasiliks dirbti jeigu tas darbas tiks. Ji paliko savo asmens duomenis, reikalingus darbo sutarties įforminimui. Vėliau atvyko vėl į minėtą restoraną ir susitiko su šioje įmonėje dirbusia L. N., kuri paminėjo, kad ji yra apskaitininkė ir, kad labai jiems reikia rimtos buhalterės, nes ši pati negali „pavežti“ tokio darbo krūvio. Be to paminėjo, kad ieško kito darbo ir greičiausiai išeis iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Pasiklausiusi šios ji suprato, kad šioje įmonėje reikės labai daug dirbti, išgirdo L. N. pastabas apie šį darbą. Todėl nusprendė net nepradėjusi dirbti iš jo išeiti. Apie tai pranešė telefonu V. Č., kuris išgirdęs apie jos norus su jai labai grubiai bendravo. Po ko ji parašė prašymą dėl atleidimo ir tiksliai kokiu būdu ji jį išsiuntė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepamena.

Ekspertė L. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ekspertizės aktą pateiktą 2019 m. rugpjūčio 6 d. Nr. 11-1642(18), (10 t., b. l. 85-123) tvirtina ir nurodo, kad nebuvo vedamas atsargų registras. Įmonė pasirenka savarankiškai, jai leista, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 8 straipsnį įmonei leidžia pasirinkti savarankiškai apskaitos būdą. Atsižvelgdama, kad sunaudotų mažiau būtų ir sistema atitiktų, tai sudėtinga apskaita, buvo pasirinktos kelios programos kompiuterinės, kaip paaiškėjo buvo jų keturios. Vienoje buvo pajamuota, kitoje sandėlis, kiti padaliniai. Svarbu, kad apskaita atitiktų faktą, kad tiek sunaudota, tiek realizuota. Kad būtinai turėjo būti vestas kiekis, tokio nėra, norminiai aktai to nereglamentuoja. Yra neatitikimų apskaitoje. Registruose yra neatitikimų. Elektroninis kasos aparatas – turėjo nusirašinėti ingredientų kiekį, kiekvienam patiekalui yra kalkuliacinės kortelės, jos įvestos į kompiuterinį, kai įmušamas patiekalas, taip turėjo būti pagal jų pasirinktą sistemą. Šių duomenų nebuvo pateiktas. Sutikrinta kas buvo pateikta, bet duomenys nesutapo ir duomenų nepakako. Yra pagrindinis buhalterinių sąskaitų žurnalas, kurio pagrindu buvo daromas bandomasis balansinis ir paskui atskaitomybė, pagal tuos duomenis reikėjo surašyti, duomenis turėjo. Kas pateikta inventorizacijos ir nurašymo aktai, prekių likučiai, jie neatitiko tų duomenų. Patiekti dokumentai, tai daliniai epizodai. Inventorizacijos aprašai buvo pateikti 2014 m. sausio 31 d. – 2014 m. birželio 1 d. FNTT išvados, kad jie neatsižvelgė į inventorizacijos aktus, nes jie nepasirašyti, o ji pateikė jų duomenis, nes ji kitų duomenų neturėjo. Tyrimui pateikti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsargų (maisto žaliavų ir kitų prekių) inventorizacijos aprašai už 2014 m. sausio 31 d. – 2014 m. birželio 1 d. laikotarpį, kito buhalterinėse sąskaitose apskaityto turto (ilgalaikio, grynųjų pinigų, investicijų, gautinų skolų, mokėtinų skolų) inventorizacijos aprašai tyrimui nepateikti. Duomenys inventorizacijos aprašo pateikti pirmoje lentelėje, toliau nurodyta norminiai aktai. Įmonė nurodo, kad taikė periodišką apskaitomą atsargų būdą, tai toks būdas reikalauja, kad nurašant žaliavas reikia atlikti inventorizaciją. Atlikus inventorizaciją ir lyginame, kiek liko ir kiek yra nurašymų. Nežino ar galima tais inventorizacijos aktais pasitikėti, nes jie nepasirašyti, jokių pavardžių, kas sudarė, kas atsakingas asmuo, ar visi dokumentai buvo apskaityti iki inventorizacijos atlikimo, kaip apskaičiuotas tas dokumentinis likutis, duomenys nesutapo. Ir toliau tikrinant yra neatitikimai, kokie dokumentai buvo pateikti tokius ir patikrino. FNTT neatsižvelgė į tuos inventorizacijos aktus. Gal tai preliminariai padaryta, gal ne viską inventorizavo, gal ne visuose padaliniuose, o gal iš tiesų apskaitoje vieni duomenys, kur bendra apskaita, kur daromos finansinės atskaitomybės ir padaliniuose likučiai – visiškai skirtingi, tai galėjo būti. USB buvo tie patys duomenys kur buvo apspausdinta ir pateikta. Apskaita tai yra keturios programos, tai reikia suvesti iš vienos paimti kažkokį kompleksą, kad palyginti. Duomenys kartojasi. Gali būti buhalteriai keitėsi, gal buvo sudėtinga, kad ateina naujas buhalteris, bando tvarkyti, žiūri ten nesueina, o reikia atskaitas daryti, PVM deklaracijas daryti ir kažką spėja, kažko nespėja. Padarė išvadą, kad iš dalies negalima nustatyti turto, įsipareigojimų. Nėra tokio apskaitos registro, kur pagal tiekėjus pirkėjus matytųsi likučiai, kiek iš jų pirkta ar parduota, atsiskaitymai ir likutis 2014 m. gruodžio 31 d. Tai nepalyginami duomenys. Jei inventorizacijos aktas vedamas elektoriniu būdu, tai buhalterinės apskaitos įstatyme yra nurodyta, kad dokumentai turi būti pasirašyti. Išvadose rašė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. inventorizuojamą turtą, įsipareigojimus nesilaikyta šių norminių aktų reikalavimų, tai buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, nes 2014 m. atsargų inventorizacijos aprašai ir inventorizacijų rezultatai netiekia tinkamos, palyginamos, naudingos informacijos vidaus ir išorės vartotojui apie atsargų panaudotų gamybai trūkumus, dokumentinį ir faktinį likutį. Nuo 2014 m. birželio 1 d. nepateikti atsargų inventorizacijos aprašai, o pateiktuose iki birželio 1 d. duomenys apie dokumentinį likutį ir panaudotas gamybai atsargas neatitinka apskaitos registro ir nurašymo duomenų. Galėjo būti inventorizuotos ne visos atsargos ir ne visuose padaliniuose. Inventorizacijos aprašuose galėjo būti sumažintas dokumentinis tuo pačių ir faktinis atsargų likutis. Bendrame apskaitos registre (sąskaitų aktyvumo atskaitoje) apsikaityti atsargų likučiai galėjo būti didesnis už sandėlyje, virtuvėje, kituose padaliniuose apskaitytus likučius. Apskaitos registrai gali būti saugojami apskaitos dokumentai nesurišus, neatspausdinus, kaip įmonė pati pasirenka, reikia pažiūrėti ankstesnių metų. Ar registrai turi būti atspausdinti, tai geriau, kad būtų, bet dabar einama prie mažiau popierinių dokumentų gal ir nėra būtina. Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnyje nurodoma, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. Dokumentai šios įmonės direktoriaus nebuvo pateikti kur butu nurodytas turinys, forma, jų skaičius. Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis pažeistas, tai reiškiąs neprisilaikyta reikalavimo. Įmonės finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 10 dalies reikalavimo, jeigu 2014 m. finansinės ataskaitos nebuvo pagrįstos turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis, kadangi nebuvo tokių duomenų pateikta, bet su sąlyga, kad jie kažkur buvo, bet jai nebuvo pateikti Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719, patvirtintų inventorizacijos taisyklių 3.52 punkto reikalavimo. 3 punkto, jeigu prieš 2014 m. finansinės ataskaitos sudarymą nebuvo atliktos visų balansinių sąskaitų inventorizacijos, tame tarpe ilgalaikio turto, grynųjų pinigų, investicinių, gautinų skolų, mokėtinų skolų. 52 punkto pateiktuose tyrimui inventorizacijos aprašuose, nenurodyti inventorizacijos komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų vardai, pavardės ir nėra parašų. Pateiktuose inventorizacijos aprašuose nėra materialiai atsakingo asmens raštiško patvirtinimo, kad visi pajamų ir išlaidų dokumentai atiduoti į įmonės buhalterinę apskaitą, tvarkančiam asmeniui, gautas turtas užpajamuotas, o nurašytas ir išduotas bei nėra įrašo. Šiame inventorizacijos apraše išvardintą turtą komisija jai dalyvaujant patikrino natūra ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų neturi. Po šio įrašo nėra materialiai atsakingo asmens parašo.

2016 m. rugsėjo 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr.20-PR2-45967 nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 18).

2015 m. lapkričio 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus raštu Nr.(7.2)S-70774 nustatyta, kas pateikta informacija, kokios buvo teiktos ataskaitos (1., b.l. 125-135).

Juridinio asmens duomenimis nustatyta, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi nuo 2012-03-14 paskirtas V. Č. (t.1., b.l. 152-154).

Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-12-29 raštu Nr.(8.2-03.1.1)K-10492 nustatyta,  kokios  ataskaitos buvo teiktos (t.1., b.l. 174-184).

Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-06 raštu Nr.(8.1 E-03.1.1)K-10492 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotas vienas kasos aparatas(t.2., b.l. 15-16).

UAB "(duomenys neskelbtini)" pateikta informacija nustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ūkinius santykius su šia bendrove (t.2., b.l. 23-25).

UAB "(duomenys neskelbtini)" pateikta informacija nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ūkinius santykius su šia bendrove (t.2., b.l. 26-34).

UAB "(duomenys neskelbtini)" pateikta informacija nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ūkinius santykius su šia bendrove (t.2., b.l. 35-47).

2016-06-23 specialisto išvada Nr.5-2/87 nustatyta, kad pažeista 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 2d. reikalavimai dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį 2014, 2015 metų  (t.2., b.l. 65-107, 3t., b.l. 1-87).

Specialisto paaiškinimu nustatyta, kad specialistas nurodo pažeidimų pobūdį ir pažeistus teisės aktus (t.3., b.l. 91-95).

Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-03-07 raštu Nr.(7.1 E-03.2.2)K-1292 nustatyta, kad pateikta reikšminga bylai informacija (t.3., b.l. 97-98).

Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-04-19 raštu Nr.(7.1 E-3.2.2)K-2139 nustatyta, kad pateikta informacija apie  UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolių įvykdymą (t.3., b.l. 100).

UAB“(duomenys neskelbtini)“ raštu 2017-02-08 nustatyta, kad UAB“(duomenys neskelbtini)“ niekada nebuvo ir nėra sudariusi jokių sutarčių dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo su UAB“(duomenys neskelbtini)“ (t.3. b.l. 103).

2017-05-02 pateikta specialisto išvada Nr. 5-2/58 nustatyti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai dėl buhalterinių dokumentų išsaugojimo (t.3., 130-172, t.4., b.l. 1-200, t.5., b.l. 1-145).

2017-06-01 reikalavimu nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo pareikalauta pateikti visus 2017-05-23 specialisto paaiškinime nurodytus nepateiktus dokumentus.(t.5.b.l. 151-152).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-08-06 apskaitos ir finansų ekspertizės aktu Nr. 11-1642 (18) nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai (10 t., b.l. 83-125). 

 

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką. Įmonės savininkas arba vadovas taip pat atsako pagal šį straipsnį, jeigu buhalterinę apskaitą aplaidžiai tvarko jis pats arba kitas asmuo, nesusijęs su įmone darbo ar sutartiniais teisiniais santykiais, tik žodžiu susitaręs su įmonės vadovu ar savininku dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo. Tais atvejais, kai atsakomybė taikoma ūkio subjekto (įmonės) vadovui (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalys), būtina analizuoti bei nustatyti aplinkybes, susijusias su asmens kaip vadovo pareigų tinkamu įgyvendinimu organizuojant buhalterinę apskaitą, dokumentų išsaugojimą ir pan.

Nors kaltinamasis V. Č. savo kaltės dėl netinkamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo, dėl ko įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina liudytojų parodymai, specialistų išvados, UAB (duomenys neskelbtini)“ finansų buhalterinės ekspertizės metu bylai reikšmingų duomenų visumos vertinimo pasėkoje padarytos išvados.

Kaltinamasis V. Č. teisme paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vyriausioji buhalterė, apskaitininkai, buvo nupirktos dvi buhalterinės programos, su kuriomis dirbo nusamdyti specialistai. Buhalterės dažnai keitėsi, nes jis yra reiklus darbdavys ir reikalaudavo atlikti darbą. Iš visų buhalterių reikalavo dirbti pagal įstatymus. Jis kaip direktorius įmonės veiklą organizavo pagal visus įstatymus ir jų nepažeidė. Buvo problemų su kasos aparatu, tačiau šią situaciją išsiaiškino. Teigė, kad visą įmonės buhalterija yra kompiuteriuose, tad jis gali atvežti ir pateikti visą kompiuterį, nes ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo leista pristatyti visus įmonės dokumentus. Mokesčių inspekcija net kelis kartus atliko operatyvinius patikrinimus, tačiau pažeidimų nenustatė. Visi įmonės dokumentai buvo buhalterių kabinetuose. Su buhalterine apskaita įmonėje dirba buhalteriai ir iš jų reikia pareikalauti atsakomybės. Buhalteris L. J. pradangino kompiuteryje dalį įmonės dokumentų.

Kaip seka iš teisme liudytoja apklaustos D. K., ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie tris mėnesius, iš darbo išėjo savo noru, pradėjusi dirbti rado labai netvarkingą įmonės buhalterinę apskaitą, daug kur trūko direktoriaus parašų, kasa buvo netvarkinga, daug dokumentų nesuvestų. Įmonės dokumentų neperėmė ateidama ir neperdavė išeidama, nes nebuvo kam perduoti. Nėra mačiusi direktoriaus įsakymo, kuriuo būtų nustatyta dokumentų saugojimo tvarka. Liudytoju apklaustas L. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhalteriu, pradėdamas dirbti jokių dokumentų neperėmė, perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, nerado inventorizacijų dokumentų. Dokumentų saugojimo tvarkos atskiros nebuvo, ji buvo pagal nutylėjimą – kaip kuris buhalteris ją supranta. Apskaitos politikos nebuvo. Liudytoja S. R. parodė, kad ji dirba restoranų vadove, visi dokumentai buvo laikomi kabinete esančioje spintoje, seifas buvo skirtas pinigams dėti. Mano, kad inventorizacija vykdavo. Liudytoja V. S. paaiškino, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonėje inventorizacijos buvo vykdomos pagal poreikį ir savo pasitikrinimui, bet direktoriaus įsakymų ir nustatytos tvarkos nebuvo. Dokumentai visi buvo kabinete segtuvuose, sudėtuose į spintos lentynas. Kasininkas buvo direktorius, o jos niekas su dokumentų saugojimo tvarka nesupažindino, perėmimo dokumentų nebuvo. Liudytoja E. A., įmonėje dirbusi buhaltere, nurodė, kad dokumento dėl saugojimo tvarkos nebuvo, perdavimo dokumentų taip pat nebuvo. Ji pareigybinių instrukcijų nebuvo pasirašiusi, nebuvo įpareigota saugoti bendrovės dokumentus. Inventorizacijose nedalyvavo ir duomenų apie jas neturi, tvarka dėl inventorizacijų atlikimo nebuvo nustatyta.  Liudytoja V. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, pradėjus dirbti dokumentų perdavimo jai nebuvo. Nematė nustatytos tvarkos dėl inventorizacijos atlikimo ar dokumentų saugojimo. Pareigybinių instrukcijų nepasirašė, kaip ir to, kad turi saugoti įmonės dokumentus.  Ji matydavo, kad būdavo susidaręs didelis produkcijos likutis, tačiau vėl būdavo perkama nauja produkcija. Suprato, kad per banketus greičiausiai yra parduodami žymiai didesni patiekalų ir alkoholio kiekiai, tačiau šie pardavimai greičiausiai nebūdavo niekaip apskaitomi, o jai įtraukimui į apskaitą yra pateikiami visai kitokie duomenys. Liudytoja L. N. parodė, kad dirbo įmonėje, darė inventorizacijas, tačiau nematė dokumento, kuriuo būtų nustatyta inventorizacijų tvarka, jos buvo kaip neformalios, skirtos tik sau pasitikrinti. Liudytoja L. K. parodė, kad įmonėje buhaltere dirbo trumpai, jokių dokumentų iš prieš tai dirbusios buhalterės neperėmė, išeidama niekam jų neperdavė. Nežino dėl inventorizacijų įmonėje atlikimo, jai esant inventorizacijų nebuvo. Liudytoja I. N. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, čia nebuvo jokio dokumento, kuriuo būtų nustatyta inventorizacijų atlikimo ar dokumentų saugojimo tvarka. Dokumentai nebuvo saugiai sudėti, tiesiog buvo kabinete. Liudytoja L. P. (buvusi Š.) parodė, kad buhaltere įmonėje dirbo labai trumpai, nes suprato, kad reikės daug dirbti, realių buhalterės darbų neatliko. Šių liudytojų parodymus dėl V. Č. kaip direktoriaus netinkamai organizuotos buhalterinės apskaitos įmonėje  patvirtina ir byloje esančios specialisto išvados bei ekspertizės aktas.

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: buhalteris, kai įmonės buhalterinę apskaitą tvarko įmonės darbuotojas; buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su minėtomis įmonėmis; arba ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką. Pažymėtina, kad buhalterinės apskaitos tvarkymas ir buhalterinės apskaitos organizavimas nėra tapačios sąvokos. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ūkio subjekto vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, o ne tvarkymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tačiau jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, galima kalbėti ne apie nusikalstamą apskaitos netvarkymą, o aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015).

Kaip matyti tiek iš byloje esančių duomenų, tiek iš specialisto išvados, kaltinamasis V. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo kaltinime nurodomu laikotarpiu (2 t., b.l. 71-72). Tiriamuoju laikotarpiu įmonėje pasikeitė net 9 buhalterinę apskaitą tvarkę asmenys (2 t., b.l. 71-75), taip pat buvo laikotarpių, kuomet vyriausieji buhalteriai nebuvo paskirti. Kaip teisme teigė kaltinamasis, jis griežtai iš buhalterių reikalavo atliekamo darbo kokybės ir atsakomybės, tačiau teisme virš apklausti liudytojai nurodė kitokias jų išėjimo iš darbo aplinkybes, o liudytojų E. A., L. J., V. S., D. K., V. P., L. P. (buvusi L. Š.), V. V., I. N., L. N., L. K. duotais parodymais netikėti teismas neturi priežasties, nes nebuvo nustatyta faktinio pagrindo, dėl ko buvusį darbdavį šie asmenys norėtų apkalbėti. Taigi, nors įmonėje aukščiau išvardinti ir apklausti dirbę buhalteriai iš esmės turėjo tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau tai savaime dar neatleidžia V. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Visų pirma, būtent V. Č. kaip įmonės vadovas privalėjo nustatyti tokią buhalterinės apskaitos tvarkymo sistemą, kuri atitiktų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, būtų išsami, aiški ir suprantama. 

Paprastai teismo išvada dėl to, ar kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, tokio pobūdžio bylose yra grindžiama specialisto išvadomis, revizijos ar patikrinimo aktais, o prireikus gali būti skiriama ekspertizė. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir surašyta 2016-06-23 specialisto išvada Nr.5-2/87 kurioje nurodoma, kad pažeista 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 2 d. reikalavimai dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį 2014, 2015 metų (t.2., b.l. 65-107, 3t., b.l. 1-87).  Be to, tyrimo metu nustatyta, kad tarp įmonės lokalių dokumentų nebuvo rastas dokumentas, nustatantis buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą, dėl ko buvo pažeistos Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 5 d. nuostatos, taip pat nebuvo įmonėje nustatyta dokumentų saugojimo tvarka, todėl pažeistos Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 ir 2 d. nuostatos (2 t., b.l. 73-74). Ikiteisminio tyrimo metu gavus papildomų duomenų, buvo atliktas papildomas tyrimas ir surašyta 2017-05-02 pateikta specialisto išvada Nr. 5-2/58 (t.3., 130-172, t.4., b.l. 1-200, t.5., b.l. 1-145), kuri taip pat nustatė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimus. Apklausiamas paminėtas išvadas teikęs specialistas M. J. teisme patvirtino duotas išvadas ir parodė, kad inventorizacijai atlikti įmonėje turi būti direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka, patvirtinta komisija, tačiau tokių dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra. Nebuvo nustatyta apskaitos politika. Nebuvo viskas tinkamai užpajamuota ir todėl nebuvo galimybės nustatyti, kiek parduota paruoštos produkcijos. Vadovo pareiga įmonės buhalteriją organizuoti aiškiai ir tinkamai.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo gauti papildomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, prieštaravimams pašalinti teismas 2018 m. liepos 18 d. nutartimi byloje paskyrė ekonominę ekspertizę (apskaitos ir finansų ekspertizė), pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui (9 t., b.l. 96-100). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-08-06 apskaitos ir finansų ekspertizės aktu Nr. 11-1642 (18) nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai (10 t., b.l. 83-125). Paminėtą ekspertizę atlikusi teisme apklausiama ekspertė L. B. patvirtino ekspertizės aktą ir parodė, kad įmonė turi teisę savarankiškai pasirinkti apskaitos tvarką. Tačiau tokio dalyko direktoriaus įsakymu nebuvo nustatyta, nebuvo dokumentų saugojimo tvarkos. Inventorizacijos aktai nebuvo pasirašyti. Įmonėje buvo nustatyti ir dokumentų trūkumai, ir finansiniai neatitikimai, kurie nurodomi ekspertizės akte atsakant į teismo pateiktus klausimus.

Byloje konkrečiu atveju buvo nustatyti šie buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai: V. Č. pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 1 d. nuostatas, numatančias, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, ir 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. lp. ir 3p. nuostatas, numatančias „ūkio subjekto apskaitą tvarkyti taip, kad jos informacija būtų objektyvi, tinkama bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams“ netinkamai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kadangi įmonėje siekiant nustatyti iš maisto žaliavų pagamintos produkcijos kiekį turėjo būti vedamas atsargų registras, kuriuose turėjo būti fiksuojamas pagamintos produkcijos kiekis. Tačiau šis registras UAB “ (duomenys neskelbtini)“ vedamas nebuvo, todėl nebuvo galimybės nustatyti pagamintos produkcijos kiekio ir įvertinti ar tinkamai nurašytos žaliavos į sąnaudas;

be to pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 2 dalies nuostatas, numatančias, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau - Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis" ir Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 str. 1 dalyje įtvirtintos tvarkos, privatiems juridiniams asmenims numatančios: „saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertinant galimus rizikos veiksnius (1 p.); bei išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės (2 p.)“ už 2014m. tyrimui nepateikė:

• 2014-05-12 dokumento Nr. 20141. Nurašyta iš 20142 subsąskaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (kavinė) į 6000 subsąskaitą- parduotų prekių savikaina. Ir iš 20140 subsąskaitos - pirktų prekių skirtų perparduoti savikainos į 6000 subsąskaitą - parduotų prekių savikaina. Iš viso nurašyta už tuo metu galiojusia valiuta 42060,03 Lt;

• 2014-05-31 dokumento Nr. 2014/05/31. Nurašyta iš 20140 subsąskaitos - pirktų prekių skirtų perparduoti savikainos į 6000 subsąskaitą - parduotų prekių savikaina. Iš 20141 subsąskaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (alkoholis) į 6000 subsąskaitą - parduotų prekių savikaina. Iš 20142 subsąskaitos - pirkta produkcija, prekės pardavimui (kavinė) į 6000 subsąskaitą - parduotų prekių savikaina. Ir iš 20143 subsąskaitos - pirktos prekės pardavimui (kavinė alkoholis) į 6000 subsąskaitą - parduotų prekių savikaina. Iš viso nurašyta už tuo metu galiojusia valiuta 51420,08 Lt;

• 2014-06-30 dokumento Nr. 2014/06/30. Nurašyta iš 20140 subsąskaitos - pirktų prekių skirtų perparduoti savikainos į 6000 subsąskaitą - parduotų prekių savikaina. Ir iš 20141 subsąskaitos - pirkta produkcija, prekės pardavimui (alkoholis) į 6000 subsąskaitą - parduotų prekių savikaina. Iš viso nurašyta už tuo metu galiojusia valiuta 49374,26 Lt;

• 2014-07-31 dokumento Nr. 2014/07/31. Nurašyta iš 20140 subsąskaitos - pirktų prekių skirtų perparduoti savikainos į 6000 subsąskaitą - parduotų prekių savikaina. Ir iš 20141 subsąskaitos - pirkta produkcija, prekės pardavimui (alkoholis) į 6000 subsąskaitą - parduotų prekių savikaina. Iš viso nurašyta už tuo metu galiojusia valiuta 37215,41 Lt;

• 2014-02-28 dokumento Nr. 2014/02/28. Nurašyta iš 20142 subsąskaitos - pirkta produkcija, prekės pardavimui (kavinė) į 6000 subsąskaitą - parduotų prekių savikaina. Iš viso nurašyta už 6582,56 Lt;

• 2014-03-31 dokumento Nr. 2014/03/31. Nurašyta iš 20142 subsąskaitos - pirkta produkcija, prekės pardavimui (kavinė) į 6000 subsąskaitą - parduotų prekių savikaina. Iš viso nurašyta už tuo metu galiojusia valiuta 5162,40 Lt;

• 2014-04-30 dokumento Nr. 20140430. Nurašyta iš 20142 subsąskaitos - pirkta produkcija, prekės pardavimui (kavinė) į 6000 subsąskaitą - parduotų prekių savikaina. Iš viso nurašyta už tuo metu galiojusia valiuta 6582,56 Lt;

• 2014-04-30 dokumento Nr. 20140430. Nurašyta iš 20140 subsąskaitos - pirkta produkcija, prekės pardavimui (kavinė) į 6000 subsąskaitą - parduotų prekių savikaina. Taip pat nurašyta iš 20140 subsąskaitos - pirkta produkcija prekės pardavimui (kavinė) ir iš 20141 subsąskaitos pirkta produkcija, prekės pardavimui (alkoholis), į 6003 subsąskaitą - tiesiogines gamybos išlaidas. Ir iš 20111 subsąskaitos - trumpalaikis turtas, į 6101 subsąskaitą - pardavimo paslaugų sąnaudas. Iš viso nurašyta už tuo metu galiojusia valiuta 13777,43Lt;

• 2014-08-31 dokumento Nr. 2014/08/31. Nurašyta iš 20140 subsąskaitos - pirktų prekių skirtų perparduoti savikainos į 6000 subsąskaitą - parduotų prekių savikaina. Ir iš 20141 subsąskaitos - pirkta produkcija, prekės pardavimui (alkoholis) į 6000 subsąskaitą - parduotų prekių savikaina. Iš viso nurašyta už tuo metu galiojusia valiuta 42478,13 Lt;

• 2014-12-31 dokumento Nr. ŽAL 2014-12. Nurašyta iš 20140 subsąskaitos - pirktų prekių skirtų perparduoti savikainos į 6000 subsąskaitą - parduotų prekių savikaina. Ir iš 20141 subsąskaitos - pirkta produkcija, prekės pardavimui (alkoholis) į 6000 subsąskaitą - parduotų prekių savikaina. Iš viso nurašyta už tuo metu galiojusia valiuta 177346,8 Lt

Bendra nepateiktų nurašymo aktų suma sudaro - tuo metu galiojusia valiuta 394570,12 Lt (114275,41 Eur).

Be to už 2014m. tyrimui nepateikė:

•inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-05-12 atsargų nurašymo operacijos Nr. 20141;

•inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-02-28 atsargų nurašymo operacijos Nr. 2014/02/28;

•inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-03-19 atsargų nurašymo operacijos Nr. 2;

•inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-03-22 atsargų nurašymo operacijos Nr. 3;

•inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-03-29 atsargų nurašymo operacijos Nr. 4;

•inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-03-31 atsargų nurašymo operacijos Nr. 2014/03/31;

•inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-04-15 atsargų nurašymo operacijos Nr. 7;

•inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-04-30 atsargų nurašymo operacijos Nr. NR.2;

•inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-04-30 atsargų nurašymo operacijos Nr. NR.l;

•inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-04-30 atsargų nurašymo operacijos Nr. 8;

•inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-04-30 atsargų nurašymo operacijos Nr. 20140430;

•inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-05-01 atsargų nurašymo operacijos Nr. 9; 

•inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-05-09 atsargų nurašymo operacijos Nr. 10;

•inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-05-09 atsargų nurašymo operacijos Nr. 11;

•inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-05-31 atsargų nurašymo operacijos Nr. 2014/05/31;

•inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-06-30 atsargų nurašymo operacijos Nr.2014/06/30;

•inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-06-30 atsargų nurašymo operacijos Nr. 13;

•inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-06-30 atsargų nurašymo operacijos Nr. 14;

•inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014-07-31 atsargų nurašymo operacijos Nr. 2014/07/31.

 

Teisiamajame posėdyje specialistas M. J. ir ekspertė L. B. patvirtino savo išvadas, tuo tarpu V. Č. ir jo gynėjo nesutikimas su konstatuotais buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų pažeidimais grindžiamas subjektyviu ir jokio objektyvaus pagrindo neturinčiu įsitikinimu, kad tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai nebuvo padaryti, o jei ir buvo padaryti, yra tik formalaus pobūdžio. Tokie kaltinamojo paaiškinimai yra paneigti ekspertizės akto tiriamojoje dalyje aprašant tyrimą bei atsakant teismo teiktu 2, 4, 5, 57, 9, 11 klausimu nurodytomis aplinkybėmis bei ekspertės L. B. paaiškinimais teisme.

Buhalterinės apskaitos įstatymas apibrėžė šias sąvokas: apskaitos dokumentas – tai popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (2 straipsnio 1 dalis). Minėto įstatymo 3 dalyje nurodyta, kad apskaitos registras – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenis. Kaip matyti apskaitos dokumentas netapatus buhalterinei apskaitai: apskaitos dokumentas – tai pavienės ūkinės operacijos liudijimas, o buhalterinė apskaita -tokių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema. Taigi, apskaitos registras yra išvestinis dokumentas iš apskaitos dokumentų ir, teismo nuomone, yra BK 223 straipsnio dalykas.

Pažymėtina, kad buhalterinės apskaitos tvarkymas ir buhalterinės apskaitos organizavimas nėra tapačios sąvokos. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ūkio subjekto vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tačiau jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, galima kalbėti ne apie nusikalstamą apskaitos netvarkymą, o aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015).

Atmetant kaip nepagrįstus kitus kaltinamojo V. Č. argumentus, pažymėtina, kad sertifikuotos kompiuterinės programos naudojimas tvarkant buhalterinę apskaitą neatleidžia nuo pareigos atlikti visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus buhalterinės apskaitos tvarkymo veiksmus, kurie, kaip nurodyta aukščiau, šiuo atveju nebuvo atlikti. Finansinės atskaitomybės teikimas kiekvienais metais taip pat nepaneigia V. Č. kaltės, kadangi finansinėse atskaitomybėse nurodytų duomenų teisingumo negalima patikrinti dėl aukščiau išvardintų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų. Baudžiamosios atsakomybės nešalina ir tai, kad, kaip nurodo pats V. Č., valstybinė mokesčių inspekcija dažnai atlikdavo įmonės operatyvinius patikrinimus, tačiau pažeidimai, anot kaltinamojo, fiksuoti nebuvo.

Buhalterinės apskaitos pažeidimai ir jų sukelti padariniai, t. y. negalimumas iš dalies nustatyti 2014 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, šioje byloje nustatyti remiantis atliktų specialių tyrimų rezultatais: specialisto išvadomis ir teismo paskirtos ekonominės ekspertizės (apskaitos ir finansų ekspertizė)  aktu, šiuos tyrimus atlikusių asmenų paaiškinimais, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu virš nurodomų ir apklaustų dirbusių buhalterių paaiškinimais. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, V. Č. atitinka BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjekto požymius, nes netinkamai įgyvendino pareigą organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, jog buhalterinė apskaita būtų tvarkoma nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Konstatuotina, kad V. Č. neatsižvelgė į buhalteriais dirbusių asmenų pastabas dėl buhalterinės apskaitos organizavimo įmonėje, akivaizdžiai ignoravo buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus: nenustatė įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų vedimo ir saugojimo tvarkos, neužtikrino, kad būtų vedami, išsaugoti ir tyrimui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai bei registrai už tiriamą laikotarpį, nenurodė vesti atsargų registro, kuriame būtų fiksuojamas pagamintos produkcijos kiekis, pažeidė nuostatą saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertinant galimus rizikos veiksnius bei išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės. Tokiu būdu, V. Č. akivaizdžiai ignoravo buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Išvada, kad dėl aplaidžiai tvarkomos buhalterinės apskaitos iš dalies nebuvo galima nustatyti tiriamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, teismo manymu, yra pagrįstas byloje esančių virš ištirtų įrodymų visuma. Tyrimo metu nustatyta, kad būtent išvardinti V. Č. veiksmai sukėlė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, kadangi, kaip ir minėta, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaltinamasis veikė nusikalstamai nerūpestingai, kadangi tiriamu laikotarpiu būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi netinkamai vykdė teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, kuriuos, kaip matyti iš V. Č. parodymų, neabejotinai žinojo, bei galėjo ir turėjo numatyti, kad šių reikalavimų nesilaikymas gali sukelti baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius.

Atkreiptinas dėmesys, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-01 nutarimu Nr. 1022 patvirtintomis „Dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimo taisyklėmis“, yra numatyta galimybė atkurti dingusius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus (9 punktas). Juolab byloje yra duomenų (tai nurodė tiek kaltinamasis V. Č., tiek liudytojas L. J.), kad buvo sugedęs įmonės kompiuteris, kuriuo buvo tvarkoma buhalterija. Teismas, įvertinęs ir šias nurodomas aplinkybes, prieš skirdamas ekspertizę byloje, iš kaltinamojo priėmė papildomai teiktus buhalterinius dokumentus teismui, tačiau gautas ekspertizės aktas paneigė pasirinktą kaltinamojo gynybinę versiją.

 

Dėl bausmės

Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Teismas, skirdamas V. Č. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, nusikalto neatsargia kaltės forma, būdamas teistu, yra baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 48-53), turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams (BK 16 str.). Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, V. Č. skirtina BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, dydžiu mažesnė už vidurkį, tačiau artima jam.  BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto redakcijoje, galiojusioje nusikaltimo padarymo metu, buvo numatyta, kad už neatsargų nusikaltimą skiriama iki 75 MGL dydžio bauda, o nustatant sankcijoje numatytą bausmės vidurkį -  neatsargaus nusikaltimo atveju tai sudarytų 38 MGL. Pagal BK 47 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje nustatytais atvejais; bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Ši MGL sąvoka buvo įtvirtinta ir išaiškinta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme, kuris neteko galios įstatymų leidėjui priėmus Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą. Tačiau kartu pastarojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. Skiriant bausmės rūšį – baudą, turi būti taikomas tas MGL dydis, kuris galiojo nusikaltimo padarymo metu. Nagrinėjamu atveju V. Č. nusikalstama veika buvo padaryta laikotarpiu iki 2015-11-01. Dėl šios priežasties reikia vadovautis ne nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusia nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ redakcija, t. y. kai 1 MGL atitinka 50 Eur (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 redakcija). Apskaičiuojant V. Č. paskirtos baudos dydį, reikia taikyti minimaliojo gyvenimo lygio (MGL) dydį, kuris iki 2015 m. sausio 1 d. buvo 130 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031), kas atitinka 37,65 Eur (3,45280 Lt = 1 Eur).

 

Kiti klausimai

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. 2016-12-14 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas kompaktinis diskas ir sutartis (t.1., b.l. 38-39), saugomi baudžiamojoje byloje (t.1., b.l. 40-43), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje;

2.2015-08-04 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta sutartis ir atsakymas (t.1., b.l. 44), saugomi baudžiamojoje byloje (t.1., b.l. 45), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje;

3. 2016-12-06 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta bylų aktas ir kasos knygos išrašai (t.1., b.l. 84-85), saugomi baudžiamojoje byloje (t.1., b.l. 86-120), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje;

4. 2016-04-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti bendrovės buhalteriniai dokumentai (t.1., b.l. 193-194), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini pateikusiai bendrovei;

5. 2016-05-03 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti bendrovės buhalteriniai dokumentai (t.2., b.l. 1), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini pateikusiai bendrovei.

6. 2016-05-27 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti bendrovės "Agentus" buhalteriniai dokumentai (t.2., b.l. 9-11), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini pateikusiai bendrovei; 

8. 2017-01-24 raštu pateiktos bendrovės dokumentų kopijos (t.3., b.l. 104), saugomos baudžiamojoje byloje Nr.01-1-44064-16(t.3., b.l.105-112), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje;

9. 2017-02-17 raštu pateiktos bendrovės dokumentų kopijos (t.3., b.l. 113), saugomos baudžiamojoje byloje Nr.01-1-44064-16, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje;

10.2017-06-28 V. Č. pagal reikalavimą pateikė dokumentus (t.5.155), kurie nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini pateikusiam asmeniui.

11. Pagal 2019-08-06 ekspertizės aktą Nr. 11-1642 (18) teismui grąžintus dokumentus (10 t., b.l.83-84) , nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

12. Byloje esančius 2 CD (8 t., b.l. 133; 9 t., b.l. 53), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo skirta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

V. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti 35 MGL (1318,10  Eur) dydžio bauda.

Įpareigoti V. Č. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. 2016-12-14 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas kompaktinis diskas ir sutartis, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje;

2.2015-08-04 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktą sutartį ir atsakymu, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje;

3. 2016-12-06 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktą bylų aktą ir kasos knygos išrašus, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje;

4. 2016-04-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus bendrovės buhalterinius dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti pateikusiai bendrovei;

5. 2016-05-03 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus bendrovės buhalterinius dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti pateikusiai bendrovei.

6. 2016-05-27 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus bendrovės "Agentus" buhalterinius dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti pateikusiai bendrovei;

8. 2017-01-24 raštu pateiktas bendrovės dokumentų kopijas, saugomas baudžiamojoje byloje Nr.01-1-44064-16, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje;

9. 2017-02-17 raštu pateiktas bendrovės dokumentų kopijas, saugomas baudžiamojoje byloje Nr.01-1-44064-16, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje;

10.2017-06-28 V. Č. pagal reikalavimą pateiktus dokumentus nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti pateikusiam asmeniui.

11. Pagal 2019-08-06 ekspertizės aktą Nr. 11-1642 (18) teismui persiųstus dokumentus , nuosprendžiui įsiteisėjus, pražinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

12. Byloje esančius 2 CD, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus(išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

 

Teisėja                                        Sigita Meškauskienė