Civilinė byla Nr. e2-35-494/2021

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04621-2017-5

 Procesinio sprendimo kategorija: 

         2.4.2.9.1; 3.1.7.4;3.2.4.11; 3.2.6.5.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 26 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,

sekretoriaujant Laimonui Rukšėnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. L., L. Z., V. M. ir I. K. ieškinį atsakovams G. K. (G. K.) ir M. K. (M. K.), atsakovų G. K. (G. K.) ir M. K. (M. K.) priešieškinį ieškovėms R. L., L. Z., V. M. ir I. K., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir

                                                        n u s t a t ė:

1.       Teisme gautas ieškovių L. Z., R. L., V. M. ir I. K. (toliau – ieškovės) patikslintas ieškinys dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės. Ieškovės prašė:

1.1.       Atidalinti R. L. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB "Dextrus" parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 (Ieškinio priedas Nr. 4) pažymėtą posūkio taškais: 1 , 2, 6, 3, 4, 5 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), Skl. Nr. 11, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo būdas - Komercinės paskirties objektų teritorijos. Posūkio taškų koordinatės:

1.2.       Atidalinti R. L. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise
1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB "Dextrus" parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 (Ieškinio priedas Nr. 4) pažymėtą posūkio taškais: 1, 6, 2, 3, 7, 4, 5 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), Skl. Nr. 5, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo būdas – Vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Posūkio taškų koordinatės:

1.3.       Atidalinti R. L. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB "Dextrus" parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 (Ieškinio priedas Nr. 4) pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), Skl. Nr. 4, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo būdas - Vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Posūkio taškų koordinatės:

1.4.       Atidalinti L. Z. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB "Dextrus" parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 (Ieškinio priedas Nr. 4) pažymėtą posūkio taškais: 1, 8, 2, 3, 4, 7, 5, 6 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), Skl. Nr. 7, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo būdas - Vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Posūkio taškų koordinatės:

1.5.       Atidalinti L. Z. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB "Dextrus" parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 (Ieškinio priedas Nr. 4) pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 8, 3, 4, 5, 6 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), Skl. Nr. 6, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo būdas - Vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Posūkio taškų koordinatės:

1.6.       Atidalinti L. Z. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB "Dextrus" parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 (Ieškinio priedas Nr. 4) pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 3, 4, 9, 5, 7, 6 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), Skl. Nr. 8, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo būdas - Vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Posūkio taškų koordinatės:

1.7.       Atidalinti I. K. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB "Dextrus" parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 (Ieškinio priedas Nr. 4) pažymėtą posūkio taškais: 1, 7, 2, 3, 18, 20, 4, 5, 6, ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), Skl. Nr. 3, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo būdas - Vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Posūkio taškų koordinatės:

1.8.       Atidalinti I. K. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB "Dextrus" parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 (Ieškinio priedas Nr. 4) pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 3, 9, 8, 4, 6, 7, 10 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), Skl. Nr. 2, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo būdas - Vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Posūkio taškų koordinatės:

1.9.       Atidalinti I. K. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1883 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB "Dextrus" parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 (Ieškinio priedas Nr. 4) pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 18 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), Skl. Nr. 1, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo būdas-vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Posūkio taškų koordinatės:

1.10.       Atidalinti V. M. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 4551 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB "Dextrus" parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 (Ieškinio priedas Nr. 4) pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), Skl. Nr. 10. Šio žemės sklypo naudojimo būdas - “kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“. Posūkio taškų koordinatės:

1.11.       Atidalinti V. M. (tenkanti 1493/10453 dalis), L. Z. (tenkanti1479/10453 dalis), M. K. (tenkanti 4711/10453), G. K. (tenkanti 2770/10453 dalis) į atskirą turtinį vienetą bendros dalinės nuosavybės teise 10453 kv. m. ploto žemės sklypą (su jame esančiais statiniais), UAB "Dextrus" parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 (Ieškinio priedas Nr. 4) pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 44, 3, 4, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), Skl. Nr. 9. Šio žemės sklypo naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Posūkio taškų koordinatės:

2.       Nurodė, kad jos, ieškovės, būdamos žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendros dalinės nuosavybės bendraturtės, nutarė joms priklausančią žemės sklypo dalį atsidalinti iš bendros dalinės nuosavybės.

3.       Ieškovei L. Z. nuosavybės teise pagal 2008 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-4267 priklauso žemės sklypas, kurio bendras plotas sudaro 3000 (trys tūkstančiai) kv. m. Atsidalinti pageidauja į tris atskirus žemės sklypus po 1000 (vienas tūkstantis) kv. m. kiekvienam sklypui. Plane pažymėti žemės sklypai Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8 pagal UAB „Virilina“ parengtą naujai suformuotą-pertvarkymo žemės sklypo planą.

4.       Ieškovei R. L. nuosavybės teise pagal 2008 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-4267 priklauso žemės sklypas, kurio bendras plotas sudaro 3000 (trys tūkstančiai) kv. m. Atsidalinti pageidauja į tris atskirus žemės sklypus po 1000 (vienas tūkstantis) kv. m. kiekvienam sklypui. Plane pažymėti žemės sklypai Nr. 4, Nr. 5, Nr. 11 pagal UAB „Virilina“ parengtą naujai suformuotą-pertvarkymo žemės sklypo planą.

5.       Ieškovei I. K. nuosavybės teise pagal 2008 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-4267 priklauso žemės sklypas, kurio bendras plotas 3888 (trys tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni) kv. m. Atsidalinti pageidauja į tris žemės sklypus: vienas žemės sklypas sudaro 1000 (vienas tūkstantis) kv. m., antras žemės sklypas sudaro 1000 (vienas tūkstantis) kv. m., trečias žemės sklypas sudaro 1883 kv. m. Plane pažymėti žemės sklypai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 pagal UAB „Virilina“ parengtą naujai suformuotą-pertvarkymo žemės sklypo planą.

6.       Ieškovei V. M. nuosavybės teise pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. dovanojimo sutartį Nr. 1-9250 priklauso žemės sklypas, kurio bendras plotas sudaro 4565 (ketuti tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt penki) kv. m. Šį žemės sklypą pageidauja atsidalinti, kuris plane pažymėtas Nr. 10 pagal UAB „Virilina“ parengtą naujai suformuotą ir pertvarkytą žemės sklypo planą.

7.       Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo planas buvo paruoštas vadovaujantis 2011 m. gegužės 18 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 188-11 AD 700-(3.31).

8.       Paruoštas ieškovių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo plano projektas buvo suderintas su visomis tam reikalingomis valstybinėmis institucijomis, fiziniais asmenimis ir 2016 m. lapkričio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. T3-408 patvirtintas.

9.       Patvirtinus ieškovių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, UAB „Dextrus“, remdamasi minėtu patvirtintu projektu, ieškovių kiekvienam atidalinimui priskirtam žemės sklypui parengė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas. Šiose bylose esantys dokumentai suderinti su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriumi ir gretutinių žemės sklypų savininkais.

10.       Žemės sklypas 10453 kv. m. su statiniais, pažymėtas žemės sklypo plane M 1:500 linijomis ir skaičiais: 1, 2, 44, 3, 4, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 1 bendros dalinės nuosavybės teise priklauso V. M. 1493/10453 dalis, L. Z. priklauso 1479/1053 dalis, M. K. priklauso 4711/10453 dalis, G. K. priklauso 2770/10453 dalis. Šis žemės sklypas randasi (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 9. Minėto žemės sklypo dalys su statiniais yra užregistruotos Valstybės įmonėje Registrų centre, kuriam suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

11.       Kiekvienam atidalintam žemės sklypui Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. A27(1)-516 suteiktas adresas, kuris pateiktas Valstybės įmonei Registrų centrui dėl suteiktų adresų įrašymo į Adresų registrą.

12.       Norint galutinai užbaigti žemės sklypų atidalinimo procesą, būtina notarų biure sudaryti ir pasirašyti turto pasidalijimo sutartį, kurią notaras turi patvirtinti. Po to Valstybės įmonėje Registrų centre registruoti kaip atskirus nuosavybės objektus.

13.       Tačiau nežiūrint į tai, kaip nurodyta ieškinyje, kad atsakovai pasirašė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte ir kiekvienoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, pastarieji nepagrįstai (dėl neaiškių priežasčių) 2017 m. rugsėjo 20 d. pas notarą atsisakė pasirašyti turto pasidalijimo sutartį. Tokia atsakovų pozicija neleidžia ieškovėms užbaigti įteisinti atidalintų žemės sklypų ir pradėti juose statyti gyvenamuosius namus ar kitaip naudotis nuosavybės teisėmis į žemės sklypą (parduoti, išnuomoti. įkeisti ir kt.)

14.       Ieškovės pareiškė, kad investavo dideles pinigines lėšas į formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir tuo pagrindu taip parengiant atskiras kiekvienam žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas.

15.       Kaip nurodoma ieškinyje, ieškovių veiksmai, susiję su atidalintų žemės sklypų įteisinimu nesukelia jokios žalos atsakovams. Jų interesai dėl inicijuojamo žemės sklypo atidalinimo nenukenčia.

16.       Pasisakydamos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės esmės, įgyvendinimo principų ir sąlygų, pažymėjo, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

17.       CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas, kaip nurodoma ieškinyje, yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

18.       Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).

19.       Norint atidalyti žemės sklypus, bendraturčiai, be CK įtvirtintų nuostatų, privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos Žemės įstatyme bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatytos tvarkos. Antai Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje sakoma, kad žemės sklypų atidalijimas – tai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimų atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus.

20.       Kaip nurodoma ieškinyje, tokiu būdu ieškovės, remdamosi minėtais teisės norminiais aktais bei suformuota teismų praktika nusprendė ir atliko žemės sklypo joms priklausančių dalių atidalinimo procesą. Ieškovių prašymų buvo parengtas joms priklausančių žemės sklypo dalių atidalinimo formavimo ir pertvarkymo projektas, kuris suderintas ir pasirašytas. Tačiau atsakovai, nežiūrint į tai, jog sutiko ir pasirašė formavimo ir pertvarkymo projektą bei atidalintuose žemės sklypų kadastrinėse bylose, nepagrįstai ir ignoruojant ieškovių galimybę laisvai, nevaržomai naudotis nuosavybės teise, atsisakė 2017 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto keturiasdešimt pirmame notarų biure pasirašyti žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu sutartį.

21.       Kadangi atsakovai iki šiol neišdavė sutikimo dėl ieškovėms nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies atskyrimo, tokiais veiksmais (neveikimu), kaip nurodė ieškovės, pažeidžia ieškovių teisę valdyti, naudotis ir disponuoti nuosavybe laisvai savo nuožiūra, taip sudaro kliūtis veikti nustatyta tvarka kitiems bendraturčiams, todėl esame priversti kreiptis į teismą teisminės gynybos.

22.       Ieškovės pažymėjo, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalį sakoma, jeigu nesusitariama dėl atidalinimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį ginčas sprendžiamas teisme. 

23.       Ieškovės pažymėjo, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalį sakoma, jeigu nesusitariama dėl atidalinimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį ginčas sprendžiamas teisme.

23.1.       Ieškovė L. Z. prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Parodė, kad ji iki šiol naudojasi žemės sklypu ir namu, esančiais (duomenys neskelbtini). Tame name gyvena nuo 2017 metų, deklaravo gyvenamąją vietą name 2017 metais. Gyvena nepastoviai, ten greta gyvena dukra L. J., ji prižiūri anūkus. Ji tris metus moka už elektrą ir už šiukšles, jos vyras prie namo žolę šienauja, ji augina braškes, daržoves. Jai priklauso 1/3 d. to namo, 1/3 d. priklauso V. M. ir 1/3 d. atsakovams broliams G. ir M. K.. Jai ir V. M. tos namo dalys priklauso dovanojimo pagrindu, o atsakovams po jų motinos ir jos tėvo mirties. G. ten negyvena, atvažiuoja ir išvažiuoja, jis gyvena pas savo žmoną. Namas tas senas, reikia remonto, ji savo namo dalį užrakina, atsakovų dalies nebuvo užrakinusi. Dėl vertės, tai remiasi Registro centro duomenimis, o ne atsakovų pateiktu vertinimu. Ji kitos namų valdos neturi, turi butą (duomenys neskelbtini), tas butas yra jos vyro. Name yra 1 didelis kambarys ir 1 mažas kambarys, kurį atidavė G. Jos tėvas pristatė namo dalį (pagal planą patalpos 1-5, 1-6) G. motinai, kai G. buvo vaikas. Kitą namo dalį (patalpa 1-2) paveldėjo ji ir jos sesuo V., toj daly atsakovai turi 1/3 dalį. Kad jai priklauso namo 19/100 ji nežino. Po jos tėvo mirties jokių skolų už elektrą nebuvo. Ji naudojasi ta žemės sklypo dalimi, kurioje yra jai priklausanti namo dalis – didelis kambarys, kuriuo naudojasi ji ir V. M. atvažiuoja. Ji naudojasi 30 arų žeme, ta žemė jai padovanota, ūkiniai pastatai atsakovams nepriklauso. Ji nežino ar tie 30 arų randasi sklype Nr.9. Atsakovai savo dalyje namo negyveno, per paskutinius 3 metus M. ji nematė, o G. atvažiuodavo, nežino ar jie moka už elektrą ir šiukšles, atsakovai turi šiukšlių konteinerį.

23.2.       Ieškovė R. L. prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Parodė, kad po senelio mirties tam name gyvena ieškovė L. Z. -jos mama, ir V., o G. tik atvažiuoja, M. neatvažiuoja. Tas 30 arų žemę jos motina dirba, sodina daržus, ant šių arų namas nestovi, žemė yra toliau nuo namo. Atsakovų namo dalyje yra 1 kambarys, jų namo dalyje ji nesilankė paskutiniu metu. Kas moka už namo elektrą ji nežino.

23.3.       Ieškovė V. M. parodė, kad su ieškiniu sutinka su priešieškiniu ne. Sutinka su ieškovės L. Z. parodymais. Ji name lankosi nuo 2017 metų, pastoviai ten negyvena. Už namo elektrą ir šiukšles ji moka su L. Z. lygiomis dalimis. Ta G. namo dalis buvo pristatyta ir ji atiteko jam po jo motinos mirties. Iš pradžių mirė atsakovų motina, po to jos tėvas. Po jos tėvo mirties su G. kilo konfliktas, nes jis visą namą, visą žemę nori sau paimt. Ji M. prie to namo niekada nematė. Patvirtina, kad po jos tėvo mirties namo dalis priklauso ir atsakovams.

23.4.       Ieškovė I. K. prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Parodė, kad ji supranta, jog priešieškiniu jai reikalavimai nėra reiškiami.

24.       Teisme gautas atsakovų G. K. ir M. K. (toliau – atsakovai) atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, jog nesutinka su pareikštu ieškiniu.

25.       Nurodė, kad atsakovams, kaip ir ieškovėms, dalinės nuosavybės teise priklauso 2,4887 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Minėtame žemės sklype įregistruotas 1952 statybos metų 60,96 kv. m gyvenamojo ploto rąstinis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namus, (duomenys neskelbtini) statybos metų pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Viralinė 1), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ūkinis pastatas 1, natūroje neišliko); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ūkinis pastatas 2); pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir ūkinis pastatas 3); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ūkinis pastatas 4); pastatas-kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kiemo rūsys 1); pastatas-pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirtis); pastatas-garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas 1); pastatas-garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas 2); pastatas-kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kiemo rūsys 2); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ūkinis pastatas 5 – natūroje neišliko); pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Viralinė), kiti inžinieriniai statiniai-kiemo statiniai (šulinys, tvoros, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kiemo statiniai).

26.       Gyvenamasis namas priklauso atsakovams G. K. (143/400 dalis), M. K. (21/80 dalis); V. M. (19/100 dalis) ir L. Z. (19/100 dalis).

27.       Kiti Žemės sklype esantys pastatai ir statiniai nuosavybės teise priklauso atsakovui G. K. (1/4 dalis); M. K. (1/12 dalis); ieškovei V. M. (1/3 dalis) ir ieškovei L. Z. (1/3 dalis).

28.       Visi Žemės sklypo bendraturčiai nuosavybės teise valdo aiškiai apibrėžtas žemės sklypo dalis (išskyrus žemės plotą, reikalingą pastatams ir statiniams eksploatuoti, ši dalis priklauso šalims dalinės nuosavybės teise), nužymėtas linijomis ir posūkio taškais su koordinatėmis. Būtent tokias dalis, kaip nurodė atsakovai, šalys gavo 2008 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 2-4267, toliau – Dovanojimo sutartis). Dovanojimo sutartimi nustatyta, kad M. K. atskirai naudosis 3 415 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 8, tačiau šioje byloje pateiktoje planinėje medžiagoje ši atsakovo vienasmeniškai valdoma dalis nenurodoma. Taip pat Dovanojimo sutartimi nustatyta, kad R. K. (atsakovu motina, po jos mirties atsakovai palikimą priėmė) atskirai naudosis 2585 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 6, tačiau ir ši atsakovų dalis nefiksuojama.

29.       Kaip nurodoma atsiliepime, rengiant atidalijimui reikalingą planinę medžiaga atsakovams informacija buvo teikiama sudėtingai, o sprendžiant klausimą dėl atidalijimo – nebuvo teikiama iš vis. Atsakovai pageidavo prieš vykstant pas notarą gauti susipažinimui sutarties projektą, kuris jiems pateiktas nebuvo. Atsakovai gavo medžiagą susipažinimui nuvykę pas notarą, tačiau ieškovės daugiau neinicijavo susitikimų, o kreipėsi į teismą.

30.       Atsakovai nurodė, kad teismui pateiktame plane yra visa eilė netikslumu (trūkumu). Be to, kad nenubraižytos atsakovų atskirai valdomos Žiemės sklypo dalys, lieka įbraižyti fiziškai neegzistuojantys pastatai, tačiau yra neįbraižyti esantys garažai. Tokios pastabos planų rengimo metu buvo atsakovų teikiamos, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta.

31.       Atsakovai taip pat siekia įgyvendinti savo teisę dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teikė ieškovėms daugybę pasiūlymų, tačiau adekvataus atsakymo negavo, o pateiktuose planuose apskritai neįbraižytos jų atskirai valdomos dalys.

32.       Atsiliepime atsakovai nurodė, kad ieškovės, deklaruodamos, kad siekia dalinės nuosavybės pabaigos, palieka bendro naudojimo Žemės sklypo dalis, ir, nors atsakovų valdomos Žemės sklypo dalys pradiniuose planų variantuose jos buvo braižomos, galutiniame – išnyko. Tokiu būdu, siekdamos tik iš dalies išspręsti atidalijimo klausimą, ieškovės pateikė ieškinį, kuris ne visai atitinka tokiems ieškiniams keliamus reikalavimus ir atidalijimo instituto tikslus, nes atsakovų atskirai valdomos dalys suplakamos į bendrai valdomą žemės sklypą, ir nėra pasiekiama bendrosios dalinės nuosavybės pabaiga.

33.       Vertinant pateikto ieškinio dalyką, atsakovai atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamojoje byloje vertinamas santykis – atidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisė, kurios tikslas – nepalikti atidalijamu daiktų bendrojo naudojimo dalių. Kaip jau paminėta, atsakovai nekvestionuoja ieškovių teisės į atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau siekia užtikrinti ir savo teisių realizavimą. Daugybę kartų atsakovai kreipėsi į ieškoves, prašydami pateikti išsamią informaciją apie planuojamą atidalijimą, jų požiūrį i visišką atidalijimą, nepaliekant bendrojo naudojimo objektų, tačiau ieškovės tokios informacijos neteikia arba duoda atsakovų teises pažeidžiančius pasiūlymus. Taigi, išgryninant bylos esmę, konstatuotina, kad ginčas vyksta ne dėl teisės į atidalijimą ribojimo, bet dėl nepakankamo bendradarbiavimo tarp bendraturčių iš ieškovių pusės.

34.       Atsakovai nurodė, kad kaip savo reikalavimų pagrindą ieškovės teismui pateikė UAB „Dextrus“ parengtus planus. Atsakovai pasisakys dėl šios bendrovės 2016 m. gruodžio 14 d. žemės sklypo plano, žemės sklypo plotas 10453 kv. m. (toliau – Planas). Šiame Plane, kaip nurodė atsakovai, neįbraižytos atskirai atsakovų valdomos žemės sklypo dalys, taip pat neįbraižyti du garažų pastatai, tačiau įbraižyti fiziškai neegzistuojantys pastatai. Dėl nugriautų (išnykusių) pastatų išregistravimo iš Nekilnojamojo turto kadastro atsakovai kreipėsi į ieškoves, tačiau pastatai taip ir liko įregistruoti.

35.       Konstatuotina, kad nekorektiškas planas negali būti Teismo sprendimo pagrindas.

36.       CK 4.80 straipsnio, reglamentuojančio atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taigi, šioje įstatymo nuostatoje reglamentuojama bendraturčio teisė reikalauti jį atidalyti. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, teisminiu keliu pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. balandžio 29 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Taigi, viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismo keliu sąlygų yra bendraturčių ne susitarimas dėl atidalijimo būdo. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Pagal šią nuostatą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį.

37.       Atsiliepime nurodyta, kad Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (LAT 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Ieškovės atsakovams informacijos dėl jų vizijos į visišką atidalijimą neteikia, nepateikė ir teismui, ir ieškovių siūlomas atidalijimas neatitinka atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tikslų. Teikdamos šį ieškinį ieškovės siekia tiktai savo teisių tenkinimo, kvestionuodamos atsakovų teisę rinkti optimalų atidalijimo būdą.

38.       Ieškovės ieškinio pateikimą teismui motyvuoja savo tariamai pažeista teise atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, trukdymu suformuoti iš Žemės sklypo naujus nekilnojamojo turto objektus (atskirus žemės sklypus). Ieškovių teigimu, šias teises varžo atsakovai, kas neatitinka tikrovės. Teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti nuosavybės teise valdomą objektą (Žemės sklypo ir jame esančių pastatų dalis) turi ne tik ieškovės, bet ir atsakovai, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovai ir ieškovės yra Žemės sklypo ir jame esančių pastatų ir statinių bendraturčiai, teisė valdyti, naudoti šiuos daiktus ir jais disponuoti turi būti įgyvendindama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Be to, bendraturčiai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai (CK 1.5, 1.137 straipsniai) (LAT 2008 m. lapkričio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Atsakovai priešingai, nei teigia ieškovės, niekada neginčijo ieškovių įstatymo joms suteiktos teisės atsidalyti iš bendrosios dalines nuosavybės, suprasdami, kad prieš įstatymą visi asmenys yra lygūs. Tačiau šiuo atveju ieškovės elgėsi nesąžiningai, nes atsakovai net nebuvo supažindinti su siūloma atidalijimo sutartimi iki atvyko į notarų biurą, iš anksto buvo atsisakyta ir teikti planinę medžiagą, kurios įvertinimui atsakovai pageidavo pasikonsultuoti su licencijuotu specialistu. Taip pat ieškovės atsisako derybų keliu spręsti dėl atsakovų teisių į atidalijimą realizavimo, o jų pateiktas ieškinys tik iš dalies apsprendžia atidalijimą, paliekant bendrojo naudojimo objektus.

39.       Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdu. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, juo naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančios turto dalies (daikto) savininku bei turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų. Dėl to kasacinis teismas pritaria ir laiko teisinga tokią teismų praktiką, kuria siekiama bendraturtį visiškai atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat pripažįsta, kad atidalijimui turėtų būti suteikiamas prioritetas prieš kitus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus, kaip antai naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinės nuosavybė, tvarkos nustatymą, nes taip yra geriausiai ir maksimaliai užtikrinamas įstatymų nustatytas bendraturčių nuosavybės teisiu įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėju kolegijos 2008 m. lapkričio 11d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-4GG/2008, 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-159/2009, ir kt.). Atsakovai pageidauja realizuoti savo teisę į atidalijimą, tačiau ieškovės vengia tokią atsakovų teisę gerbti.

40.       Atsakovai teismui pateikė priešieškinį, kuriame prašo:

40.1.       Atidalinti atsakovui M. K. į atskirą turtinį vienetą 2593 kv. m ploto žemės sklypą, pridedamojoje matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M 1:100 pažymėtą indeksu C ir posūkio taškais 13 (X 6064893.49 Y572994.10), 14 (X6064861.25 Y572970.81), 15 (6064864 52 Y572966.99), 16 (X6064909.63 Y572914.37), 31 (X6064934.14 Y572932.08);

40.2.       Atidalinti atsakovams M. K. ir G. K. į atskirą turtinį vienetą 4891 kv. m ploto žemės sklypą, pridedamojoje matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje Ml:100 pažymėtą indeksu B ir posūkio taškais 17 (X6064900.78 Y572907.98); 18 (X6064877.57 Y572891.23); 19 (X6064856.04 Y572913.85); 20 (X6064838.55 Y572934.77); 21 (X6064832 51 Y572943.98); 22 (X6064829.76 Y572948.17); 23 (X6064826.51 Y572945.83); 24 (X6064829.16 Y572941.78); 25 (X6064835.33 Y572932.38); 26 (X6064853.05 Y572911.19); 27 (X6064860.71 Y572903.14); 28 (X6064835.53 Y572885.10); 29 1X6064854.70 Y572861.31); 30 (X6064872.32 Y572839.89); 1 (X6064888.58 Y572820.87); 2 (X6064910.87 Y572841.23); 3 (X6064917.47 Y572847.26); 4 (X6064919.85 Y572844.24); 5 (X6064937.91 Y572861.73);

40.3.       Atidalinti ieškovėms L. Z. ir V. M. į atskirą turtinį vienetą 2969 kv. m ploto žemės sklypą, pridedamojoje matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje Ml:100pažyrnėtą indeksu A ir posūkio taškais 5 (X6064937.91 Y572861.73); 6 (X6064946.77 Y572870.32); 7 (X6064937.91 Y572861.73); 8 (X6064965.80        Y572888.77); 9. (X6064969.07 Y572892.52); 10 (X6064949.55 Y572919.51); 11 (X6064944.67 Y572926.95); 12 (K6064898.36 Y572997.62); 13 (X6064893.49 Y572994.10), 31 (X6064934.14 Y572932.08); 16 (X6064909.63 Y572914.37), 17 (X6064900.78 Y572907.98);

40.4.       Atidalinti (duomenys neskelbtini), esančius pastatus ir statinius tokia tvarka:

40.4.1.                      Pastatą Gyvenamasis namas lAl/m (bendras plotas – 80,53 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant, ieškovėms L. Z. ir V. M. po 2683 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt trys Eur) piniginę kompensaciją;

40.4.2.                      Pastatą Ūkinis pastatas 211/m (užstatytas plotas – 35,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 166,67 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt šeši Eur 67) piniginę kompensaciją;

40.4.3.                      Pastatą Viralinė 311/m (užstatytas plotas – 9,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 66,67 Eur (šešiasdešimt šeši Eur 67) piniginę kompensaciją;

40.4.4.                      Pastatą Ūkinis pastatas 411 /m (užstatytas plotas – 12,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., nepriteisint ieškovėms L. Z. ir V. M. piniginės kompensacijos;

40.4.5.                      Pastatą Ūkinis pastatas 511/m (užstatytas plotas – 41,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ii V. M. po 233,33 Eur (Du šimtai trisdešimt trys Eur 33 et) piniginę kompensaciją;

40.4.6.                      Pastatą Ūkinis pastatas 611/m (užstatytas plotas – 16,00 kv. m) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 33,33 Eur (Trisdešimt trys Eur 33 et) piniginę kompensaciją;

40.4.7.                      Pastatą Ūkinis pastatas 711/m (užstatytas plotas – 17,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 33,33 Eur (Trisdešimt trys Eur 33 et) piniginę kompensaciją;

40.4.8.                      Pastatą Kiemo rūsys 811/b (užstatytas plotas – 13,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 100 Eur (Vienas šimtas Eur) piniginę kompensaciją;

40.4.9.                      Pastatą Pirtis 911/m (užstatytas plotas – 9,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 33,33 Eur (Trisdešimt trys Eur 33 et) piniginę kompensaciją;

40.4.10.                      Pastatą Garažas 10G1/m (užstatytas plotas – 22,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 100 Eur (Vienas šimtas Eur) piniginę kompensaciją;

40.4.11.                      Pastatą Garažas 11G1/m (uiritatytas plotas – 24,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 100 Eur (Vienas šimtas Eur) piniginę kompensaciją;

40.4.12.                      Pastatą Kiemo rūsys 1211/b (užstatytas plotas – 15,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 100 Eur (Vienas šimtas Eur) piniginę kompensaciją;

40.4.13.                      Pastatą Ūkinis pastatas 1311/m (užstatytas plotas – 28,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., nemokant ieškovėms L. Z. ir V. M. piniginės kompensacijos;

40.4.14.                      Pastatą Viralinė 1411/p (užstatytas plotas – 14,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 100 Eur (Vienas šimtas Eur) piniginę kompensaciją;

40.4.15.                      Pastatus Kiemo statiniai (šulinys, tvoros, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 66,67 Eur (Šešiasdešimt šeši Eur 67 ct) piniginę kompensaciją;

41.       Priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

42.       Nurodė, kad ieškovams pagal priešieškinį (toliau – atsakovai), kaip ir atsakovėms pagal priešieškinį (toliau – ieškovės) su trečiaisiais asmenimis, dalinės nuosavybės teise priklauso 2,4887 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).

43.       Ieškovės ir tretieji asmenys pagal priešieškinį (toliau – tretieji asmenys) pateikė ieškinį, prašydami atidalinti jų valdomas dalis iš bendrosios dalines nuosavybės, suformuojant šias dalis atskirais turtiniai vienetais. Ieškovių siūlomas atidalijimas neatitinka atidalijimo institutui keliamų reikalavimų ir uždavinių, kadangi paliekamos Žemės sklypo bendrojo naudojimo dalys, statiniai. Ieškovėms daugybę kartų buvo siūloma visiškai atsidalyti iš bendrai valdomo turto ir gerbti ir atsakovų teisę i atidalijimą, tačiau jokio adekvataus ir proporcingo atsakymo atsakovai taip ir negavo. Todėl, nekviestionuodami ieškovių teisės i atidalijimą ir siekdami visiškos dalinės nuosavybės pabaigos atsakovai teikia šį priešieškinį.

44.       Ieškovių ir atsakovų naudojama Žemės sklypo dalis yra 10453 kv.ra ploto (toliau - Dalis), ir būtent joje yra įregistruotas 1952 statybos metų 60,96 kv. m gyvenamojo ploto rastinis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Gyvenamasis namas, 1953 statybos metų pastatas - viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Viralinė 1), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Ūkinis pastatas 1, natūroje neišliko); pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ūkinis pastatas 2); pastatas - akinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Ūkinis pastatas 3); pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Ūkinis pastatas 4); pastatas - kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Kiemo rūsys 1); pastatas - pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pirtis); pastatas - garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Garažas 1); pastatas - garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Garažas 2); pastatas - kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Kiemo rūsys 2); pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Ūkinis pastatas 5 - natūroje neišliko); pastatas - viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Viralinė), kiti inžinieriniai statiniai - kiemo statiniai (šulinys, tvoros, lauko tualetas) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Kiemo statinio).

45.       Gyvenamasis namas priklauso atsakovams G. K. (143/400 dalis); M. K. (21/80 dalis); V. M. (19/100 dalis) ir L. Z. (19/100 dalis).

46.       Kiti Žemės sklype esantys pastatai ir statiniai nuosavybės teise priklauso atsakovui G. K. (1/4 dalis); M. K. (1/12 dalis); ieškovei V. M. (1/3 dalis) ir ieškovei L. Z. (1/3 dalis).

47.       Dalyje yra aiškiai apibrėžtos atsakovų Žemės sklypo dalys (pridedamojoje matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. parengtoje Žemės sklypo atidalijimo schemoje, toliau – Schema) pažymėtos indeksais C ir B-l), likęs plotas priklauso ieškovėms ir atsakovams. Schemoje taip pat nėra įbraižyti fiziškai neegzistuojantys (išnykę) pastatai, kaip ir yra įbraižyti visi faktiškai egzistuojantys pastatai.

48.       Gyvenamasis namas yra avarinės būklės, juo naudojasi tiktai atsakovai, kurių Gyvenamojo namo dalis yra didesnė, nei ieškovių. Atidalyti šalims priklausančias Gyvenamojo namo dalis negalima dėl šalių valdomų dalių skirtumo, namo architektūros ir būklės. Be to, kaip paminėta, tik atsakovai naudojasi namu, ir jie suinteresuoti ir toliau Gyvenamąjį namą valdyti. Todėl atsakovams turi būti priteistas visas Gyvenamasis namas natūra, išmokant ieškovėms jų Gyvenamojo namo dalies vidutinės rinkos vertės dydžio piniginę kompensaciją. Kiti Dalyje esantys pastatai yra Gyvenamojo namo priklausiniai, priklausinius ištinka pagrindinio daikto likimas, todėl ir už ieškovių priklausinių dalis taip pat turi būti išmokėta piniginė kompensacija.

49.       Teismų praktikoje, kaip nurodyta priešieškinyje, ne kartą pažymėta, kad individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2013). Pripažįstama, kad turto vertės nustatymas individualiai jį vertinant, yra patikimesnis už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, todėl netgi tada, kai turto vertinimas yra atliktas anksčiau, teismų praktikoje yra remiamasi turto individualaus vertinimo duomenimis (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-708-883/2017). Atsakovai atliko atidalijamo turto individualų vertinimą. Teismo ekspertė I. K. nustatė atidalijamų objektų vertę, atsakovai apskaičiavo ieškovėms mokėtinos kompensacijos dydį proporcingai nuosavybės dalims:

50.       Kaip nurodoma priešieškinyje, ieškovėms tenkantis Dalies plotas yra 2969 kv. m, ir yra visos galimybės joms tenkančią Dalies dalį suformuoti atskiru žemės sklypu, t. y. likusi Žemės sklypo plotą atidalyti natūra pagal Schemą, atidalijant atsakovui M. K. į atskirą turtinį vienetą 2593 kv. m ploto žemės sklypą, Schemoje pažymėtą indeksu C ir posūkio taškais 13, 14, 15, 16, 31; atidalinti atsakovams M. K. ir G. K. į atskirą turtinį vienetą 4891 kv. m ploto žemės sklypą, Schemoje pažymėtą indeksu B ir posūkio taškais 17-30, 1-5; atidalinti ieškovėms L. Z. ir V. M. į atskirą turtinį vienetą 2969 kv. m ploto žemės sklypą, pridedamojoje Schemoje pažymėtą indeksu A ir posūkio taškais 5-13, 31, 16, 17.

51.       Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Dažnai nuosavybės teisė į daiktą priklauso ne vienam, bet dviem ar daugiau savininkų. Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyminis imperatyvas susitarti, kaip nurodoma priešieškinyje, įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo budo, nesiekiant, savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistųjų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 1064/2003)

52.       Nagrinėjamu atveju ir Gyvenamasis namas su priklausiniais, ir Dalis valdomai bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovai pageidauja dalinės nuosavybės pabaigos, o nagrinėjamu atveju Gyvenamojo namo atidalijimas natūra negalimas, priklausiniai atidalijami tokiu pat būdu, kaip ir Gyvenamasis namas, tačiau Dalyje esančias šalių dalis galima atidalyti natūra.

53.       Lietuvos Respublikos CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybes teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus kolegijos 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 536/2006). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

54.       Kaip nurodo atsakovai, Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus kolegijos 2009 m. lafikričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009 konstatuota, jog, atidalijant iš bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama teismų praktikoje. Toliau šioje nutartyje pasisakoma, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi igyvendinti, atitiktų bendraturčių dalis, nedarytų neproporcingos žalos daiktui, taip pat. nepažeistų kitų asmenų teisių.

55.       Konstatuotina, kad pateikiamas priešieškinys visiškai atitinka aktualią teismine praktika, ir išnagrinėjus jį kartu su pradiniu ieškiniu bus visiškai išspręstas šalių dalių atidalijimo klausimas bei neliks bendro naudojimo dalių ir objektų, t. y. bus pasiektas atidalijimo instituto tikslas. Ieškinio ir priešieškinio išnagrinėjimas kartu leis operatyviai pasiekti teisinę šalių taiką.

55.1.       Atsakovas G. K. prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti. Parodė, kad tarp šalių ginčas yra tik dėl sklypo Nr.9 ir dėl namo. Jis po 217 metų senelio mirties pastoviai su broliu tame name negyvena, nes po jo motinos mirties jis gyvena pas uošvius K.. Ta ginčo namo dalis reikalinga jam ir broliui. Jiems priklausanti namo dalis 34 kv.m susidaro iš įėjimo 2-3 kv.m ir kambario apie 30 kv.m. Jų namo dalyje iki 2019 metų spalio mėn. gyveno draugas su šeima, po to niekas negyvena. Jis už jam priklausančią namo dalį nuo 2013 metų moka už elektrą, šiukšles, internetą. Kai prasidėjo tarp šalių dalinimai buvo žodžiu sutarta kaip pasidalinti, bet po to ieškovės nesutiko. Pagal senelio testamentą viskas tarp ginčo šalių buvo padalinta. Gyventi ten kartu su ieškovėmis Z. ir M. negalima, nes yra konfliktai. Jos pastoviai nuo 2017 metų name negyvena, namo neprižiūrėjo, namą prižiūrėjo tik jis. Jis ateityje nori padaryti namo rekonstrukciją ir ten gyventi, į savo namo dalį jis įvedė kanalizaciją ir vandenį. Ieškovės su kompensacija nesutiko. Dėl kitų sklypų atidalinimo jis sutinka, ant plano yra jo parašas. Sklypas Nr. 9 priklauso jam, jo broliui, ieškovėms Z. ir M., šitą sklypą jis šienauja, ieškovės šitam sklype daržų neturi.

55.2.       Atsakovas M. K. parodė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) priklauso jam ir jo broliui G., daugiau tas namas niekam nepriklauso. Jis anksčiau tame name gyveno, nepamena kada, o dabar gyvena pas brolį G. Jis nori, kad namas būtų jo ir brolio, namo dalis jų mamai priklausė. Tame name dabar niekas negyvena. Neprieštarauja, kad name gyventų jis su broliu ir L. su V., bet visgi nori, kad namas būtų jo ir brolio. Jis išmokėtų kompensaciją, nes gauna invalidumo pensiją, nepamena koks pensijos dydis. Parvirtina, kad detaliajame plane yra jo parašas.

56.       Teisme gautas ieškovių atsiliepimas į priešieškinį, kuriame prašoma atsakovų priešieškinį atmesti ir ieškovių ieškinį tenkinti.

57.       Nurodė, kad į ieškovių ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1284-494/2018 yra pareikštas priešieškinis, kuris savo turiniu (teisiniu pagrindu) prieštarauja esamoms faktinėms aplinkybėms (susiklosčiusiems realiems santykiams) bei yra pareikštas nepaisant teisės norminių aktų reikalavimų, taikytinų priešieškiniams (priešieškinio dalykas neturi tiesioginių sąsajų su pareikštu ieškiniu). Pirmu atveju, priešieškiniu atsakovai pateikia melagingo turinio faktus bei nuslepia (iškreipia) reikšmingas aplinkybes, dėl kurių priešieškinis teisiškai negalėtų būti pareikštas. Taip pat, priešieškinio priėmimas ir nagrinėjimas sąlygoja civilinės bylos užvilkinimą, nes esminis priešieškinio dalykas yra susijęs su naujų reikalavimų pateikimu, t. y. jis nukreiptas ne į žemės sklypo atidalinimą, o į kito nekilnojamojo turto - statinių - atidalinimą, kuris spręstinas atskirai nuo pirminio ieškinio. Tokiu atveju ieškinio išnagrinėjimas neturėtų jokios įtakos priešieškinyje keliamų klausimų išsprendimui. Kitas aspektas - priešieškinis pareiškiamas piktnaudžiaujant teise: užvilkinamas procesas, nepagrįstai didinamos bylinėjimosi išlaidos, kyla kiti sunkumai, susiję su bylinėjimusi. Galiausiai atsakovai priešieškiniu reiškia neteisėto pobūdžio ketinimus, kuriais siekiama be teisėto pagrindo pasisavinti ieškovėms (L. Z. ir V. M.) nuosavybės teise priklausantį turtą. Dėl šių esminių aspektų pasisakytina sekančiai.

58.       Priešieškinio pateikimo tvarką ir būtinumą apsprendžia Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose, kaip nurodo ieškovės, numatyti pagrindai, kurie turi būti, norint paduoti priešieškinį. Šiuose pagrinduose yra nurodyta, kad priešieškinio reikalavimus siekiama įskaityti į pradinio ieškinio reikalavimą, patenkinus priešieškinio reikalavimus, ieškinio reikalavimų visiškai ar iš dalies nebegalima bus tenkinti, taip pat tarp ieškinio ir priešieškinio yra tarpusavio ryšys ir nagrinėjant juos kartu galima bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Susipažinus su priešieškinio motyvais ir reikalavimais galima teigti, jog paduotas priešieškinis neturi tų pagrindų, kurie nurodyti CPK 143 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose.

59.       Atsakovai, paduodami priešieškinį siekia spręsti savo turtinius klausimus, apeidami galiojančius įstatymus. Priešieškinis neturi jokio ryšio su pagrindinio ieškinio reikalavimais, priešieškinio reikalavimais nesiekiama greičiau ir teisingai išspręsti ginčus tarp šalių, kadangi atsakovai, norėdami atidalinti žemę ir pastatus neatliko tų veiksmų, kuriuos privalo atlikti įstatymų nustatyta tvarka.

60.       Kaip nurodė ieškovės, kaip jau minėta ieškinyje jų žemės sklypų atidalinimo formavimo ir pertvarkymo planas buvo paruoštas vadovaujantis 2011 m. gegužės 18 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 188-11AD 700-(3.31).

61.       Paruoštas ieškovių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo plano projektas buvo suderintas su visomis tam reikalingomis valstybinėmis institucijomis, fiziniais asmenimis ir 2016 m. lapkričio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. T3-408 patvirtintas.

62.       Patvirtinus ieškovių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, UAB „Dextrus“, remdamasi minėtu patvirtintu projektu, ieškovių kiekvienam atidalinimui priskirtam žemės sklypui parengė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas. Šiose bylose esantys dokumentai suderinti su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriumi ir gretutinių žemės sklypų savininkais.

63.       Ieškovės pažymėjo, kad jų ieškovių sklypų negalima buvo atidalinti neparuošus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kuris turėjo būti patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos sprendimu. Vėliau turėjo būti kiekvienam ieškovų atidalintam žemės sklypui paruoštos, remiantis formavimo ir pertvarkymo projektu nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, kurios suderintos su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriumi.

64.       Šie žemės sklypų atidalinimo dokumentai, kaip nurodyta atsiliepime į priešieškinį, buvo pradėti ruošti nuo 2012 metų ir užbaigti tik 2017 metais. Už minėtų dokumentų paruošimą ieškovės sumokėjo dideles pinigų sumas, taip pat buvo sugaišta labai daug laiko.

65.       Kartu buvo paruoštas ir žemės sklypas 10453 kv. m. su statiniais, pažymėtas žemės sklypo plane M 1:500 linijomis ir skaičiais: 1, 2, 44, 3, 4, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25. 26 ir 1, kuris bendros dalinės nuosavybės teise priklauso V. M. 1493/10453 dalis, L. Z. priklauso 1479/1053 dalis, M. K. priklauso 4711/10453 dalis, G. K. priklauso 2770/10453 dalis. Šis žemės sklypas randasi (duomenys neskelbtini), skl. Nr. 9. Minėto žemės sklypo dalys su statiniais yra užregistruotos Valstybės įmonėje Registrų centre, kuriam suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

66.       Ieškovės pažymėjo, kad atsakovai nepareiškė noro atidalinti žemės sklypą 10453 kv. m. Jie dar gi priešinosi šio sklypo atidalinimui.

67.       Sutikti, kaip atsakovai priešieškinyje pageidauja atidalinti 10453 kv. m. sklypą ir statinius negalima, kadangi tai prieštarautų galiojantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams, bei būtų pažeistos ieškovių teisės ir teisėti interesai.

68.       Siekdami atidalyti žemės sklypus iš žemės sklypo 10453 kv. m. atsakovai be CK įtvirtintų nuostatų privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatytos tvarkos. Antai žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų atidalijimas – tai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimų atskiriamos šiems bendrataučiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (Žemės įstatymo 37 straipsnis) ir rengiami Žemės įstatymo 40 straipsnio nustatyta tvarka. Tokia tvarka yra pabrėžiama ir teismų praktikoje: “kad kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus (Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose - ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 101/2006).

69.       Atsakovai pageidauja, kaip nurodė ieškovės, atsidalinti žemės sklypo dalis iš 10453 kv. m žemės sklypo, tačiau nenori ruošti sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ir gauti tam leidimo. Šis projektas reikalingas nustatant servitutus, norint naudotis atidalintais žemės sklypais ir statiniais. Be to, atsakovai nepagrįstai pageidauja įsigyti visus žemės sklype 10453 kv. m. esančius statinius, sumokant jų nustatytas pinigines sumas (kompensacijas). Šiuo atveju ieškovės nesutinka, kad šie statiniai pereitų atsakovų nuosavybėn. Kartu pažymėjo, kad atsakovai nurodo melagingą informaciją teismui, tokiu būdu klaidindami teismą, jog gyvenamuoju namu naudojasi tik atsakovai. Siekiant atskleisti tokį atsakovų melą, paaiškintina, kad šis gyvenamas namas buvo pastatytas tėvo, senelio K. P., 1952 metais, o 1991 m. K. P., remdamasis 1991 m. vasario 27 d. Vilniaus rajono valdybos potvarkiu Nr. 49, užsakė rengti statybos projektą, to pasekoje prie namo pristatė priestatą (29,08 kv. m. plane pažymėtu indeksu 1-6) su atskiru įėjimu (5,48 kv. m. plane pažymėtu indeksu 1-5), kuriame apgyvendino savo dukrą R. K. su sūnumis (atsakovai) G. K. ir M. K.. Vėliau šį priestatą K. P. 1997 m. gegužės 16 d. (sutarties Nr. 1-2183) be žemės sklypo dalies padovanojo dukrai R. K.. Po K. P. žmonos J. P. mirties, jos kaip sutuoktinės dalį paveldėjo dukros R. K. (7,66 kv. m.), L. Z. (7,66 kv. m.) ir V. M. (7,66 kv m.). Mirus R. K. namo priestatą ir dalį namo paveldėjo atsakovai (po 3,83 kv. m. kiekvienam namo dalies). Mirus (duomenys neskelbtini) K. P. jo namą paveldėjo ieškovės L. Z. ir V. M. po 7,66 kv. m. ir atsakovas G. K. paveldėjo 7,66 kv. m. Tokiu būdu ieškovėms L. Z. ir V. M. gyvenamojo namo bendrai priklauso 30,64 kv. m. (po 15 ,32 kv. m. kiekvienai), o atsakovui G. K. namo priklauso 11,49 kv. m. ir atsakovui M. K. namo priklauso 3,83 kv. m.). Iš čia seka, kad ieškovėms (L. Z. ir V. M.) priklauso didesnė gyvenamojo namo dalis negu atsakovams. Atsakovai šiuo metu naudojasi tik gyvenamojo namo priestatu, kuris šiuo metu yra išnuomotas.

70.       Siekiant apginti nuosavybės teisę į ieškovėms (L. Z. ir V. M.) priklausančią statinių dalį, atsiliepime į priešieškinį akcentuota, kad gyvenamasis namas bei žemės sklype esantys statiniai atsakovėms, kaip jos nurodė, yra reikšmingi ir jos jais naudojasi. Gyvenamasis namas reikalingas norint naudotis savo reikmėms atliekant ūkio darbus laukuose (dirbama žemė) bei ilsintis po darbų. Ūkiniai statiniai mums tarnauja kaip vieta, kurioje jos laiko savo daiktus, reikalingus atliekant darbus laukuose. Taip pat ši žemė bei statiniai yra joms brangiausia vieta prisimenant gyvenimą su savo tėvais, todėl atsakovų ketinimai įgyti šį turtą yra neteisėti ir grobikiški. Atsakovai priešieškinyje savo siūlomu turto atidalinimu niekaip nepagrindžia visų interesų pusiausvyros. Jų siūloma piniginė kompensacija savo dydžiu už statinius yra visiškai neadekvati ir nesvarstytina, šiurkščiai pažeidžianti ieškovių turtinius interesus. Anaiptol, šiuo atveju jos pačios galėtų pasiūlyti atsakovams piniginę kompensaciją už jų nuosavybės teise turimą 15,32 kv. m. gyvenamojo namo dalį, tačiau tai yra klausimas nesusijęs su ieškinio dalyku (žemės sklypo atidalinimu). Greta to, būtina vadovautis teismų praktika, jog kai yra atidalijamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, reikia atsižvelgti į tų bendraturčių, kurie faktiškai dirba žemę, interesus, jų pageidaujamų žemės sklypų ribų išdėstymą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 559/2006).

71.       Ieškovės atkreipė dėmesį į tai, kad bendras ieškovėms (L. Z. ir V. M.) priklausančių visų žemės sklype esančių statinių plotas sudaro didžiausią dalį. Kitų statinių plotai sudaro sekančiai: ieškovėms nuosavybės teise priklauso 172,544 kv. m. statinių bendro ploto, atsakovui G. K. priklauso 64,711 kv. m. statinių ploto ir atsakovui M. K. priklauso 21,56 kv. m. statinių ploto (žemės sklype Nr. 9 esančių statinių plotų apskaičiavimo lentelė). Iš čia seka, kad didžioji statinių ploto priklauso ieškovėms. Be to, yra galimybė atsakovams taip pat pasiūlyti piniginę kompensaciją už likusį statinių plotą arba gyvenamojo namo statinius galima pasidalinti. Atsakovai tai pat nurodo, kad dviejų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra, tačiau Valstybės įmonės Registrų centro išduotoje nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta apie jų būvimą.

72.       Atkreipė dėmesį  ir į tai, kad atsakovams norint atsidalinti žemės sklypų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės būtina vadovautis aukščiau nurodytais įstatymų reikalavimais. Tai reiškia, kad atsakovai nėra teisiškai paruošę žemės sklypo 10543 kv. m. atidalinimui. Šis atidalinimas turi būti atliktas tarp visų bendraturčių. Atsakovų teiginys, jog ieškovės, jiems prieštaravo ar trukdė atidalinti žemės sklypą yra netiesa. Tai įrodo ir paskubomis paruošta, nesuderinta su bendraturčiais ir valstybinėmis institucijomis žemės sklypo atidalijimo schema. Pastaroji paruošta tik po to, kai jos paprašė atsakovų pasirašyti atidalijimo sutartį, kuri buvo paruošta pagal žemės sklypų atidalinimo dokumentus. Tai vėlgi patvirtina aplinkybę dėl atsakovų piktnaudžiavimo teise.

73.       Jeigu atsakovai būtų norėję atidalinti 10543 kv. m. žemės sklypą, tai jie būtų galėję pasinaudoti tokia teise, kadangi jau vieną žemės sklypą buvo atidalinę ir jiems buvo aiškios visos atidalinimo procedūros. Niekas jiems to daryti netrukdė. Iš čia daroma išvada, kad atsakovai žemės sklypų ir statinių atidalinimo naštą nepagrįstai siekia uždėti teismui. Atsakovai nesiekė ir nepasinaudojo žemės sklypo ir statinių atidalinimo klausimą išspręsti ikiteisminio sureguliavimo tvarka (be ginčo). Šiuo atveju atsakovai nepaisė itin svarbaus reikalavimo, jog bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005).

74.       Atsakovai savo priešieškinį naudoja prieš ieškoves kaip šantažą ir psichologinį spaudimą neteisėtai užvaldyti mums priklausantį turtą. Antai visos valstybinės institucijos pareiškė, jog bendraturčių žemės sklypų atidalinimo dokumentai nepažeidžia atsakovų teisių ir teisėtų interesų, o taip pat neprieštarauja gretutinių žemės sklypų kaimynų interesams. Gauti visų kaimynų ir atsakovų raštiški sutikimai. Esant atsakovų raštiškiems sutikimams buvo paruošta ir suderinta žemės sklypo 10543 kadastrinių matavimų byla, kurią pasirašė ir atsakovai. Todėl atsakovai neturėjo teisinio pagrindo teikti priešieškinį, kadangi nenurodė, neįvardino, kokie pažeidimai buvo padaryti ieškovių paruoštuose žemės sklypų atidalinimo dokumentuose. Tad atsakovų priešieškinis prieštarauja CPK 143 straipsnio nuostatoms.

75.       Priešingai nei atsakovai, ieškovai yra paruošę, suderinę su atsakovais ir valstybinėmis institucijomis žemės atidalinimo dokumentus, gauti visi reikalingi leidimai, negauta jokių pretenzijų, pastabų ar prieštaravimų atidalinimui skirtiems žemės sklypams. Todėl ieškovių pateikti žemės sklypų atidalinimo dokumentai nieko bendro neturi su atsakovų priešieškinyje nurodytų žemės dalių atidalinimu. Atsakovai su ieškovių žemės sklypų atidalinimu sutiko ir nebuvo pareikšta jokių pretenzijų.

76.       Atsakovai, kaip nurodoma atsiliepime, pateikdami savo siūlomą žemės atidalinimo būdą, kuris iš esmės susijęs su mums (L. Z. ir V. M.) priklausančių statinių praradimu, ne tik kad nepasiūlė visoms šalims priimtiniausios galimybės geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, nepaneigiant nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį, tačiau, siūlydami savo variantą, visiškai nepagrindė, jog jų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias. Tai nesuderinama su teismų praktikoje išreikšta nuostata, jog atidalijant žemę privaloma atsižvelgti į konkrečias galimybes sklypus panaudoti pagal paskirtį, taip pat į kitas aplinkybes, leidžiančias racionaliai valdyti ir naudotis sklypu, laikantis planuojamų sklypų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003).

77.       Iš kitos pusės, ieškinyje nurodytas atidalinimo būdas yra priimtiniausias visoms šalims. Šiuo atveju siekiant atidalinti žemės sklypą pagal ieškinyje formuluojamą reikalavimą buvo atsižvelgta ir į atsakovų ir į ieškovų bendrą interesą naudotis žemės sklype Nr. 9 esančiais statiniais, nė vieno atžvelgiu nepaneigiant nuosavybės teisių į juos. Tai suderintina ir su teismų praktika. Kasacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė, jog, sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

78.       Atsakovai teismui pateikė pareiškimą dėl priešieškinio dalyko tikslinimo, kuriame prašo:

78.1.       Atidalinti atsakovui M. K. į atskirą turtinį vienetą 2593 kv. m ploto žemės sklypą, pridedamojoje matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu C ir posūkio taškais 13 (X 6064893.49 Y572994.10), 14 (X6064861.25 Y572970.81), 15 (6064864.52 Y572966.99), 16 (X6064909.63 Y572914.37), 31 (X6064934.14 Y572932.08);

78.2.       Atidalinti atsakovams M. K. ir G. K. atskirą turtinį vienetą 4891 kv. m ploto žemės sklypą, pridedamojoje matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu B ir posūkio taškais 17 (X6064900.78 Y572907.98); 18 (X6064877.57 Y572891.23); 19 (X6064856.04 Y572913.85); 20 (X6064838.55 Y572934.77); 21 (X6064832,51 Y572943.98); 22 (X6064829.76 Y572948.17); 23 (X6064826.51 Y572945.83); 24 (X6064829.16 Y572941.78); 25 (X6064835.33 Y572932.38); 26 (X6064853.05 Y572911.19); 27 (X6064860.71 Y572903.14); 28 (X6064835.53 Y572885.10); 29 (X6064854.70 Y572861.31); 30 (X6064872.32 Y572839.89); 1 (X6064888.58 Y572820.87); 2 (X6064910.87 Y572841.23); 3 (X6064917.47 Y572847.26); 4 (X6064919.85 Y572844.24); 5 (X6064937.91 Y572861.73);

78.3.       Atidalinti ieškovėms L. Z. ir V. M. į atskirą turtinį vienetą 2969 kv.m ploto žemės sklypą, pridedamojoje matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu A ir posūkio taškais 5 (X6064937.91 Y572861.73); 6 (X6064946.77 Y572870.32); 7 (X6064937.91 Y572861.73); 8 (X6064965.80 Y572888.77); 9. (X6064969.07 Y572892.52); 10 (X6064949.55 Y572919.51); 11 (X6064944.67 Y572926.95); 12 (X6064898.36 Y572997.62); 13 (X6064893.49 Y572994.10), 31 (X6064934.14 Y572932.08); 16 (X6064909.63 Y572914.37), 17 (X6064900.78 Y572907.98);

78.4.       Atidalinti (duomenys neskelbtini), esančius pastatus ir statinius tokia tvarka:

78.4.1.                      Pastatą Gyvenamasis namas, 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 1A1/m (bendras plotas - 80,53 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu G, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 2683 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt trys Eur) piniginę kompensaciją;

78.4.2.                      Pastatą Ūkinis pastatas, 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 2I1/m (užstatytas plotas - 35,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu MG, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 166,67 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt šeši Eur 67) piniginę kompensaciją;

78.4.3.                      Pastatą Viralinė, 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 3I1/m (užstatytas plotas - 9,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu MN, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 66,67 Eur (šešiasdešimt šeši Eur 67) piniginę kompensaciją;

78.4.4.                      Pastatą Ūkinis pastatas, 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 4I1/m (užstatytas plotas - 12,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu N, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., nepriteisiant ieškovėms L. Z. ir V. M. piniginės kompensacijos;

78.4.5.                      Pastatą Ūkinis pastatas, 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 5I1/m (užstatytas plotas - 41,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu MN, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 233,33 Eur (Du šimtai trisdešimt trys Eur 33 ct) piniginę kompensaciją;

78.4.6.                      Pastatą Ūkinis pastatas, 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 6I1/m (užstatytas plotas - 16,00 kv. m) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu N, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 33,33 Eur (Trisdešimt trys Eur 33 ct) piniginę kompensaciją;

78.4.7.                      Pastatą Ūkinis pastatas, 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 7I1/m (užstatytas plotas - 17,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu N, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 33,33 Eur (Trisdešimt trys Eur 33 ct) piniginę kompensaciją;

78.4.8.                      Pastatą Kiemo rūsys, 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 8I1/b (užstatytas plotas - 13,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d.  žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu N, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 100 Eur (Vienas šimtas Eur) piniginę kompensaciją;

78.4.9.                      Pastatą Pirtis, 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 911/m(užstatytas plotas - 9,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu N, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 33,33 Eur (Trisdešimt trys Eur 33 ct) piniginę kompensaciją;

78.4.10.                      Pastatą Garažas, 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 10G1/m (užstatytas plotas - 22,00 kv. m), , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu „met“, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 100 Eur (Vienas šimtas Eur) piniginę kompensaciją;

78.4.11.                      Pastatą Garažas, 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 11G1/m (užstatytas plotas - 24,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu „met“, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 100 Eur (Vienas šimtas Eur) piniginę kompensaciją;

78.4.12.                      Pastatą Kiemo rūsys, 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 12I1/b (užstatytas plotas - 15,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu MG, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 100 Eur (Vienas šimtas Eur) piniginę kompensaciją;

78.4.13.                      Pastatą Ūkinis pastatas, 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 13I1/m (užstatytas plotas - 28,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 neįbraižytas, nes neišliko natūra, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., nemokant ieškovėms L. Z. ir V. M. piniginės kompensacijos;

78.4.14.                      Pastatą Viralinė, 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 14I1/p (užstatytas plotas - 14,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu N, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 100 Eur (Vienas šimtas Eur) piniginę kompensaciją;

78.4.15.                      Pastatus Kiemo statiniai (šulinys, tvoros, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 66,67 Eur (Šešiasdešimt šeši Eur 67 ct) piniginę kompensaciją;

78.5.       Priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

79.       Teisme gautas ieškovių atsiliepimas į atsakovų patikslintą priešieškinį, kuriame prašo atsakovų priešieškinį atmesti, o ieškovių ieškinį patenkinti. Nurodė, kad šiuo atveju naujojo priešieškinio esmė išlieka nepakitusi, todėl 2018 m. vasario 7 d. atsiliepime į priešieškinį įvardintų motyvų atkartoti nėra tikslinga. Tad jų pagrindu, kaip ir atsakovų pirminis, taip ir jų tikslintas priešieškinis turi būti atmesti, kaip nepagrįsti. Visi procesiniai klausimai išlieka tie patys, kaip ir pareikšti ieškinyje, taip pat ir atsiliepime į priešieškinį.

80.       Teisme gauta atsakovų baigiamoji kalba, kurioje prašoma tenkinti ieškinį tiktai kartu tenkinant priešieškinį ir priteisti visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepritiesiant bylinėjimosi išlaidų ieškovėms ir tretiesiems asmenims.

81.       Nurodė, kad ginčo, kad ieškovės ir tretieji asmenys turi teisę atidalyti savo aiškiai dovanojimo sutartimi apibrėžtas bendro žemės sklypo dalis į atskirus turtinius vienetus, niekada nebuvo ir nėra dabar.

82.       Ginčas yra dėl ieškovių ir trečiųjų asmenų reikalaujamo tokio atidalijimo rezultato pagal ieškinį: atskiru žemės sklypu „paliekamas“ dalinės nuosavybės teise ieškovių ir atsakovų valdomas žemės sklypas, į kurį įeina ir po K. P. mirties ieškovių ir atsakovų paveldėta dalis 7, ir asmeniškai atsakovų valdomos dalys 6 ir 8, panaikinant dovanojimo sutartimi nustatytą naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką. Taip ribojamos atsakovų teisės valdyti ir naudotis savo aiškiai apibrėžtomis žemės sklypo dalimis, ir, mažiausiai, programuojami nauji teisminiai ginčai, kurių, vertinant ieškovių būdą ir poziciją šioje civilinėje byloje, išvengti nepavyks. Ieškovėms ir tretiesiems asmenims rengiant formavimo ir pertvarkymo projektą atsakovai reiškė pretenzijas dėl atsakovų aiškiai apibrėžtų dalių „sumaišymo“ su bendro naudojimo dalimi 7 (nustatant tik idealiąsias ginčo žemės sklypo dalis), tačiau, kaip ir šioje civilinėje byloje, jos aiškino, kad šis klausimas bus sprendžiamas jau po atidalijimo. Kadangi šis klausimas jau yra išspręstas dovanojimo sutartimi, atsakovai nesutiko pasirašyti atidalijimo dokumentų, nes ieškovių peršamas atidalijimo rezultatas pažeidžia atsakovų teisę į nuosavybę.

83.       Atskirai pastebėtina, kad nei ieškovės, nei tretieji asmenys jokių daiktinių teisių į dalis 6 ir 8 neturi, tačiau siekia pakeisti jų statusą (ir, iš esmės, panaikinti egzistavimą, „sumaišant“ su daline nuosavybės teise valdoma dalimi 7). T. y. jos pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą asmenų teisę į nuosavybę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės akylai saugo savo ir visiškai nesiskaito su kitų asmenų nuosavybe.

84.       Pagal ieškinio logiką, bendrai valdyti paliekamas ir kitas turtas - gyvenamasis namas su priklausiniais, t. y. ieškovių siūlomas atidalijimo variantas neatitinka pamatinių atidalijimo tikslų: nepalikti jokių bendro naudojimo objektų. Kaip matyti iš bylos eigos, šių objektų naudojimas bendru bendraturčių sutikimu taip pat nėra įmanomas (ieškovės, pačios negyvendamos gyvenamajame name, juo nesirūpindamos ir nesinaudodamos, užrakino dalinės nuosavybės teise valdomą gyvenamojo namo dalį, susidedančią iš patalpų 1-1,1-3 (pradėta administracinė teisena dėl savivaldžiavimo), o atsakovui bandant įeiti į savo nuosavybę, jis buvo tiesiog apspardytas, kt.).

85.       Pastebėjo, kad dalis 7 ir gyvenamasis namas su priklausiniais dalinės nuosavybės teise priklauso tik ieškovėms ir atsakovams, tretieji asmenys šiame turte nuosavybės neturi ir neturi jokio materialaus suinteresuotumo sprendžiant klausimą dėl šio turto atidalijimo.

86.       Tretieji asmenys, kartu su ieškovėmis, kategoriškai nesutiko su pareikštu priešieškiniu. Nagrinėjant bylą iš esmės, tretieji asmenys nesugebėjo įvardinti savo materialiųjų tikslų ir suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi dalyje dėl priešieškinio, tačiau prieštaravo priešieškinio tenkinimui.

87.       Tretieji asmenys taip pat nesutiko sudaryti dalinę taikos sutartį dėl jų pareikštų reikalavimų, ir toliau aktyviai dalyvavo šios civilinės bylos nagrinėjime, didindamos atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Beje, su daline taikos sutartimi, išsprendžiant bylą dalyje dėl dovanojimo sutartimi aiškiai apibrėžtų dalių atidalijimo, paliekant teismui spręsti tiktai civilinės bylos dalį, kur yra ginčas, tretieji asmenys ir atsakovai nesutiko ir vėliau.

88.       Konstatuotina, kad ginčo dėl ieškovių ir trečiųjų asmenų dovanojimo sutartimi apibrėžtų bendro žemės sklypo dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės į atskirus turtinius vienetus nebuvo niekada, nėra ir dabar. Ginčas yra dėl jų pagedaujamo atidalijimo rezultato, t. y. dėl ieškovių (ir trečiųjų asmenų) siekio panaikinti atsakovų teisės į jų dovanojimo sutartimi (su paveldėjimu) aiškiai apibrėžtas bendro žemės sklypo dalis ir dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės dalyje dėl po K. P. paveldėto turto (dalies 7 ir gyvenamojo namo su priklausiniais).

89.       Būtent dėl šios priežasties net nesant ginčo dėl atidalijimo fakto ir esant ginčui dėl ieškovių ir trečiųjų asmenų siūlomo atidalijimo rezultato, ieškinys gali būti tenkinamas tiktai kartu su priešieškinio tenkinimu.

90.       Gyvenamasis namas ir priklausiniai yra nustatyta tvarka inventorizuoti, jie ir daiktinės teisės į juos nustatyta tvarka įregistruoti NTR ir Nekilnojamojo turto kadastre, todėl jie yra savarankiški ir tinkami atidalijimo objektai.

91.       Gyvenamojo namo dalis, susidedanti iš patalpų, inventoriniame plane pažymėtų indeksais 1-5 ir 1-6 (toliau, pvz., „patalpa, gyvenamojo namo inventoriniame plane pažymėta indeksu 1-5“ - ir patalpa 1-5, atitinkamai ir kitos patalpos; patalpa 1-5 kartu su patalpa 1-6 - toliau ir asmeninės patalpos, nuosavybės teise priklauso atsakovams (po 1/2  dalį). Sprendžiant klausimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pirmiausiai vertintina gyvenamojo namo dalis, susidedanti iš patalpų 1-1, 1-2, 1-3, 1-4 (toliau kartu - ir bendros patalpos). Kiekvienoje iš bendrų patalpų atsakovams kartu priklauso po 1/3 dalį, kas apsunkina arba daro negalimu atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra.

92.       Gyvenamasis namas yra 1952 m. statybos, 60,96 m2 gyvenamojo ploto, dviejų kambarių, rąstinis namas su asbestcementiniu stogu, kurio fizinis nusidėvėjimas yra 66 % Jame nėra vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų. Šildymas - krosnims.

93.       Kiekviename iš gyvenamųjų kambarių įrengta krosnis, dūmtraukiai.

94.       Atidalinti natūra 1/3 dalį bendrųjų patalpų, prijungti ją prie asmeninių patalpų ir suformuoti du atskirus turtinius vienetus techniškai neįmanoma. Todėl vienintelis galimas atidalijimo būdas atsakovams priteisti gyvenamąjį namą su priklausiniais natūra, ieškovėms išmokant atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją.

95.       Ieškovės ir tretieji asmenys, nesutikdamos su priešieškiniu, atidalijimo natūra arba kito atidalijimo varianto nepasiūlė ir atidalijimo natūra negalimumo nepaneigė. Todėl atsakovų priešieškinys tenkintinas.

96.       Gyvenamasis namas yra vienintelis atsakovų (M. K. yra neįgalus nuo 2013 metų, G. K. yra jo rūpintojas) nuosavybės teise valdomas būstas (gyvenamosios paskirties pastatas). Pastebėjo, kad atsakovo M. K. gyvenamajame name gyvenamoji vieta deklaruota nuo 1993 m. rugsėjo 23 d., G. K. - nuo 1998 m. lapkričio 27 d. Ieškovės turi kitus būstus (kur iki šios civilinės bylos pradėjimo buvo deklaruotos jų gyvenamosios vietos ir kurie nurodyti pradiniame ieškinyje šioje civilinėje byloje, kur ieškovės faktiškai ir gyvena).

97.       Dar 2014 metais gyvenamasis namas buvo pritaikytas neįgalaus M. K. poreikiams. Dar būnant gyvam K. P., atsakovai jo vardu mokėjo gyvenamojo namo išlaikymo kaštus, po jo mirties – (duomenys neskelbtini) G. K. sumokėjo skolą už K. P., o toliau už gyvenamojo namo išlaikymą mokėjo savo vardu. Visa atsakovų korespondencija buvo gaunama gyvenamojo namo adresu (ieškovių - jų pradiniame ieškinyje nurodytais adresais, nurodytais ir teisinių paslaugų sutartyje), buvo sudarytos interneto, kitų paslaugų tiekimo sutartys.

98.       Nespėję įrengti gyvenamajame name vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos, vonios, tualeto (t. y. atlikti rekonstrukciją su gyvenamojo namo užstatymo ploto padidinimu, įrengiant elementarius patogumus) iki senelio K. P. mirties, atsakovai su atitinkamu prašymu dėl statybą leidžiančio dokumento (bendraturčių sutikimo) gavimo kreipėsi į ieškoves ir gavo kategorišką atsisakymą su paaiškinimais, kad jie šiame name yra „niekas“, jokių teisių neturi ir nieko nedrįs su juo daryti, t. y. praktiškai išvijo iš gyvenamojo namo.

99.       Atsakovo G. K. sutuoktinės tėvai abu atsakovus priėmė gyventi į jų nuosavybės teise valdomą būstą. Jokios nuosavybės minėtame turte jie neturi, ir gyvenimas pas atsakovo sutuoktinės tėvus visiškai priklauso nuo jų malonės.

100.       Tik atsakovai po K. P. mirties prižiūrėjo gyvenamąjį namą ir priklausinius kartu su dalimi 7: prižiūrėjo ir remontavo gyvenamąjį namą, šildė šaltuoju metų laiku gyvenamąjį namą, dalyje 7 laikė daržą, šiltnamį, gėlynus, šienavo.

101.       Nuo 2017 m. vasario 27 d. gyvenamojo namo dalį atsakovai suteikė neatlygintinai naudotis savo draugams, kad pastarieji šaltuoju metų laiku gyvenamajame name palaikytų tinkamą temperatūrą, prižiūrėtų namą, padėtų šienauti dalį 7, atlikti kitus turto priežiūros darbus, ką jie ir darė.

102.       Nuo draugų apsigyvenimo momento ieškovės, negyvenančios gyvenamajame name ir juo nesirūpinančios, neprieštaravo, kad yra žmonės, kurie prižiūri namą. Prieš šios civilinės bylos pradėjimą jos pradėjo rašyti skundus įvairioms institucijoms apie gyvenamojo namo dalies suteikimą kitiems asmenims naudotis be jų sutikimo, daugybę kartų kvietė policiją. Tokie motyvai buvo ieškovių dėstomi iš šioje civilinėje byloje. Ieškovių skundai įvairioms institucijoms patenkinti nebuvo, nes draugams buvo suteikta naudotis asmeninė atsakovų gyvenamojo namo dalis, ir buvo suteikta neatlygintinai (skundas buvo pateiktas ir VMI dėl galimo mokesčių nemokėjimo). Taigi, gyvenamasis namas buvo prižiūrėtas tiktai atsakovų dėka ir jų pastangomis.

103.       Po atsakovų 2018 m. liepos 3 d. rašytinių paaiškinimų su priedais pateikimo į bylą, ieškovės pradėjo gyvenimo gyvenamajame name imitaciją. 2018 m. liepos 20 d. V. M. atvažiavo prie gyvenamojo namo su priekaba ir bendroje gyvenamojo namo dalyje pridėjusi savo daiktų, iškarto išvažiavo; 2018 m. liepos 21 d. prie gyvenamojo namo atvažiavo abi ieškovės su jų atstovo tėvu, atstovo tėvas padarė nuotraukas pastatų fone ir visi išvyko, ir t.t. Taip pat ieškovės gyvenamajame name deklaravo gyvenamąją vietą, pakabino pašto dėžutę, įjungė šaldytuvą, ten sudėjo produktus. Taip pat po 2018 m. liepos 3 d. ieškovių buvo sudaryta atliekų tvarkymo sutartis ir atgabentas antras konteineris (į kurį šiukšles arba atveždavo ieškovės L. Z. vyras, arba atnešdavo jos greta gyvenanti dukra). Visi šie ieškovių veiksmai buvo atlikti po 2018 m. liepos 3 d., tačiau ir po minėtos datos jos faktiškai gyvenamajame name neapsigyveno ir negyvena dabar.

104.       2018 m. spalio 9 d. rašytiniuose paaiškinimuose atsakovai detaliai aprašo ieškovių apsilankymus gyvenamajame name, kurie trukdavo vidutiniškai apie 3 minutes. Papildomai pastebėtina, kad ieškovėms surinkus „gyvenimo” gyvenamajame name įrodymus šiai civilinei bylai, jų apsilankymai jame iš esmės pasibaigė. Ieškovė V. M. gyvenamajame name praktiškai nesilankė, ieškovė L. Z. kelioms minutėms atvykdavo prie namo kartą per 2-3 savaites, kai atvažiuodavo daržovių į savo dovanojimo sutartimi padovanotą bendro žemės sklypo dalį. Prie gyvenamojo namo ieškovės paskutinį kartą apsilankė (duomenys neskelbtini) (prieš teismo posėdį), nuo to momento V. M. prie gyvenamojo namo atvykusi nebuvo, L. Z. atvykdavo, tačiau į namus užėjusi nebuvo.

105.       Ieškovės ir tretieji asmenys atsakovų rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų faktų nepaneigė, todėl laikoma įrodyta aplinkybė, kad ieškovės nuolat gyvena kitur, o ne gyvenamajame name.

106.       Net gi į bylą pateiktame antstolio A. N. 2018-08-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuota, kad konstatavime dalyvauja taip pat ir atsakovas G. K. (kuris gyvenamąjį namą ir prižiūri). Ką ieškovės ir tretieji asmenys pageidauja šiuo protokolu įrodinėti - paaiškinimų nėra. Tai, kad ieškovės turi priklausinių raktus yra natūralu, nes priklausiniai šalims priklauso dalinės nuosavybės teise ir ieškovės raktus iš atsakovų išreikalavo prasidėjus šiai civilinei bylai; kieno daiktai sudėti priklausiniuose - byloje informacijos nėra. Taigi ieškovių gyvenimo gyvenamajame name fakto protokolas taip pat neįrodo.

107.       Ieškovių pakviesti liudytojai posėdžio šioje civilinėje byloje metu paaiškino apie ieškovių augintas daržoves bendrajame žemės sklype, bet detalizuodami savo parodymus liudytojai paaiškino, kad daržovės ieškovių buvo auginamos dovanojimo sutartimi padovanotose bendro žemės sklypo dalyse, bet ne dalyje 7.

108.       Konstatuotina, kad ieškovės, po priesaika aiškindamos Teismui gyvenančios gyvenamajame name, davė akivaizdžiai melagingus parodymus, už ką joms skirtina bauda. Tretieji asmenys ieškovių melagingus parodymus iš esmės patvirtino.

109.       Papildomai pastebėtina, kad ieškovėms priklauso tiktai po 19/100 gyvenamojo namo dalis (bendrai - 36 %), t.y. atsakovams priklauso ir didesnė šio gyvenamojo namo dalis, kas taip pat svarbu sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą.

110.       Kompleksiškai vertinant byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad tiktai atsakovai po K. P. mirties naudojasi ir prižiūri gyvenamąjį namą su priklausiniais ir dalį 7, ir jie turi didesnį suinteresuotumą gauti gyvenamąjį namą su priklausiniais, jiems priklauso ir didesnė gyvenamojo namo dalis, dėl šių priežasčių gyvenamasis namas priteistinas atsakovams natūra, ieškovėms išmokant piniginę kompensaciją. Priklausinius ištinka pagrindinio daikto likimas.

111.       Atsakovams, pareiškusiems reikalavimą dėl gyvenamojo namo ir priklausinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti priteistas visas gyvenamasis namas su priklausiniais natūra, išmokant ieškovėms jų gyvenamojo namo ir priklausinių dalių vidutinės rinkos vertės dydžio piniginę kompensaciją.

112.       Atsakovų užsakymu turto vertintoja, teismo ekspertė I. K. atliko gyvenamojo namo ir priklausinių individualių vertinimą, ir pagal ieškovių valdomas gyvenamojo namo ir jų priklausinių dalis, apskaičiavo ieškovėms mokėtinos kompensacijos dydį. Atsakovų reikalavimas dėl ieškovėms mokėtinos kompensacijos pareikšti gyvenamojo namo su priklausiniais individualaus vertinimo pagrindu, kas atitinka aktualią teismų praktiką.

113.       Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. R. v. L. D. , bylos Nr. 3K-3-544/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Gelvybė“ v. V. B. , bylos Nr. 3K-3-274/2013). Pripažįstama, kad turto vertės nustatymas individualiai jį vertinant, yra patikimesnis už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, todėl netgi tada, kai turto vertinimas yra atliktas anksčiau, teismų praktikoje yra remiamasi turto individualaus vertinimo duomenimis (žr. pvz.: Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-708-883/2017).

114.       Taigi, pagal aktualią teismų praktiką prioritetas teikiamas individualiam vertinimui. Pastebėtina, kad ieškovės pateikto individualaus vertinimo neginčijo, savo individualaus vertinimo į bylą neteikė, savo atidalijimo varianto nepasiūlė, todėl tenkintinas atsakovų priešieškinys pagal turto individualaus vertinimo rezultatus. Papildomai pastebėtina, kad, vertinant gyvenamąjį namą su priklausiniais, turtas buvo apžiūrėtas natūra, buvo nustatyta, kad kai kurie priklausiniai šią dieną realiai neišlikę, yra užfiksuota reali padėtis ir kvalifikuota specialistė nustatė aktualią vidutinę rinkos kainą. Šios kainos ieškovės ir tretieji asmenys neginčijo.

115.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017-02-09 įsakymu Nr. 48SK-383-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4110/0400:358), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (elektroninės bylos t. 1 b. l. nenurodytas) pertvarkė nurodytą žemės sklypą į 11 žemės sklypų pagal parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir nustatė šių žemės sklypų kadastro duomenis, paliko anksčiau nustatytus servitutus ir pasiūlė notaro patvirtinta sutartimi nustatyti naujai suprojektuotus servitutus. Kadangi ginčo žemės sklypo kadastro duomenys yra nustatyti viešojo administravimo aktu, jis yra tinkamas atidalijimo objektas.

116.       Kaip jau paminėta, dėl dovanojimo sutartimi aiškiai apibrėžtų bendro žemės sklypo dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčo nėra, tačiau ginčas yra dėl žemės sklypo, projektinis Nr. 9, suformavimo kaip atidalijimo rezultato neatsižvelgiant į atsakovų asmeniškai dovanojimo sutarties (paveldėjimo) pagrindu valdomas dalis 6 ir 8. Ieškovių ir trečiųjų asmenų dovanojimo sutartimi gautų žemės sklypų atidalijimas, neatlikus žemės sklypo, projektinis Nr. 9, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pažeistų atsakovų nuosavybės teisę į dalis 6 ir 8 ir neatitiktų atidalijimo pamatinių tikslų nepalikti bendro naudojimo objektų. Neišsprendus šio klausimo negalima tenkinti reikalavimų, dėl kurių ginčo nėra, nes jų rezultatu (žemės sklypas, projektinis Nr. 9) pažeidžiama atsakovų konstitucinė teisė į nuosavybę. Papildomai akcentuotina, kad neišsprendus priešieškinio ginčas tarp šalių nebus užbaigtas ir bus užprogramuoti nauji teisminiai ginčai, kas prieštarauja teismo sprendimo priedermei.

117.       Išsprendus gyvenamojo namo ir priklausinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, priteisiant atsakovams turtą natūra, o ieškovėms - piniginę kompensaciją, atsiranda galimybė žemės ginčo žemės sklypą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, atsižvelgiant į atsakovų asmeninės nuosavybės teise valdomas dalis 6 ir 8 ir šalių dalis dalyje 7.

118.       Atsakovų siūlomas ginčo žemės sklypo atidalijimo natūra variantas yra racionalus ir vienintelis įmanomas, vertinant atsakovų asmeniškai valdomas dalis 6 ir 8. Pastebėtina ir tai, kad ieškovės žadėjo pateikti savo atidalijimo variantą beveik trejus metus, tačiau to nepadarė. Yra pagrindas manyti, kad kito, racionalesnio arba tiesiog įmanomo, abiejų šalių interesų pusiausvyrą užtikrinančio varianto tiesiog neegzistuoja. Atsakovų variantas užtikrina patekimą į ieškovėms skirtiną žemės sklypą, pats žemės sklypas yra prie ieškovių valdomų žemės sklypų, jo plotas atitinka ieškovių valdomą.

119.       Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant šią civilinę bylą, ieškovės ne tik nepateikė savo atidalijimo varianto, bet ir nekritikavo pateikto atsakovų.

120.       Vienintelis ieškovių motyvas dėl nesutikimo su priešieškiniu dalyje dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo yra tas, kad atsakovai siekia atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismo keliu, bet ne per administracinę procedūrą. Pastebėtina, kad egzistuoja skirtingi žemės sklypų atidalijimo būdai: administraciniu aktu, sutartimi arba teismo sprendimu. Šie būdai iš esmės skiriasi.

121.       Visa šios bylos eiga įrodo, kad administracinė procedūra dėl žemės sklypo atidalijimo su ieškovėms yra neįmanoma dėl jų svetimos nuosavybės negerbimo, ir net tokią procedūrą pradėjus pasiekti susitarimo nepavyktų, ir atidalijimo klausimą vis vien spręstų teismas.

122.       Be to, esamoje situacijoje turi būti kompleksinis viso ginčo išsprendimas, bet ne ieškovių ir trečiųjų asmenų interesų tenkinimas atsakovų sąskaita, akivaizdžiai bloginant jų dabartinę situaciją ir paneigiant jų nuosavybės teises į dalis 6 ir 8.

123.       Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Dažnai nuosavybės teisė į daiktą priklauso ne vienam, bet dviem ar daugiau savininkų. Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M., J. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003);

124.       Nagrinėjamu atveju ieškovės ir tretieji asmenys, kaip rengiant žemės sklypo padalijimo dokumentaciją, taip ir nagrinėjant šią civilinę bylą dalyje dėl ieškinio, ignoravo atsakovų teisę į nuosavybę, siekdami savo teisę į atidalijimą realizuoti blogindamos atsakovų padėtį ir kvestionuodamos atsakovų nuosavybės teisę į dalis 6 ir 8. Iš ieškovių ir trečiųjų asmenų atstovo atsakymų į klausimus teismo posėdžio metu seka, kad klausimą dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu reikia spręsti tiktai po atidalijimo, ir kad ieškovės pageidauja joms tenkančias dalis gauti dalyje 6, kuri dovanojimo sutarties ir paveldėjimo pagrindu priklauso atsakovams (identiški pasiūlymai buvo pagarsinti ir derybų dėl taikios bylos baigties metu). Ši situacija netoleruotina.

125.       Nesutikdamos su priešieškiniu, ieškovės ir tretieji asmenys pastabų dėl atsakovų siūlomų atidalijimo būdų nereiškė, su priešieškiniu nesutiko, iš esmės kvestionuodamos atsakovų teisę į atidalijimą kaip tokią.

126.       CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006-­10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). To paties straipsnio 2 d. nustatyta, jog jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

127.       Taigi, nagrinėjamojoje civilinėje byloje yra trys savarankiški atidalijimo objektai: bendras žemės sklypas, atidalijant ieškovių ir trečiųjų asmenų dovanojimo sutartimi gautas šio žemės sklypo aiškiai apibrėžtas dalis (ginčo nėra); gyvenamasis namas su priklausiniais; ginčo žemės sklypas. Vien dovanojimo sutartimi ieškovių ir trečiųjų asmenų gautų bendro žemės sklypų atidalijimo klausimo išsprendimas negalimas, nes tai reikštų atsakovų teisių pažeidimą, o kartu išsprendus ir priešieškinį (dėl gyvenamojo namo su priklausiniais ir ginčo žemės sklypo atidalijimo) būtų atkurta teisinė santaika tarp šalių.

128.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009 konstatuota, jog, atidalijant iš bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama teismų praktikoje. Toliau šioje nutartyje pasisakoma, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitiktų bendraturčių dalis, nedarytų neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeistų kitų asmenų teisių.

129.       Taigi, konkrečiuoju atveju konstatuotina, kad gyvenamojo namo atidalijimas natūra yra procedūriškai ir techniškai neįmanomas, t. y. fiziškai neįgyvendintinas be neproporcingos žalos daiktui, tai reiškia, kad jo atidalijimas atliktinas išmokant ieškovėms piniginę kompensaciją. Kartu su gyvenamuoju namu tokiu pat būdu atidalintini ir jo priklausiniai. CK 4.12 straipsnyje nustatyta, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Remiantis CK 4.13 straipsnio 1 dalimi, antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.

130.       CK 4.14 straipsnyje, reglamentuojančiame antraeilio daikto likimą, įtvirtinta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip; kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai.

131.       Pagal CK 4.14 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pvz., perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip. Taigi sutartimi kito asmens nuosavybėn gali būti perleidžiamas tik pagrindinis daiktas, bet tam, kad antraeilis daiktas liktų pirminio savininko nuosavybė, tai turėtų būti konkrečiai aptarta šalių sudarytoje sutartyje.

132.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant antraeilio daikto likimą reglamentuojančias teisės normas, išaiškinta, kad tokio aptarimo nereikėtų tik tuo atveju, jeigu specialioji įstatymo norma konkrečiu atveju dėl daiktų specifiškumo padarytų bendrosios taisyklės išimtį (CK 4.14 straipsnis). Tais atvejais, kai sutartyje nepadaryta išlygos, kad priklausinys neperduodamas kartu su pagrindiniu daiktu, laikoma, jog priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Taigi nuosavybės teisė į tokį daiktą pripažintina pagrindinio daikto savininkui. Ši CK 4.14 straipsnio 1 dalies nuostata taikoma nepriklausomai nuo to, vieno ar kelių pagrindinių daiktų priklausinys yra antraeilis daiktas. Priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas taip pat tuo atveju, kai priklausinys nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (žr, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „City gate“ ir kt. v. UAB „Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2009; 2012 m. liepos 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. J. K. ir kt. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2012; 2014 m. spalio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. Z. S, bylos Nr. 3K-3-428/2014; kt.).

133.       Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl gyvenamojo namo priklausinių, kuriuos ištinka pagrindinio daikto likimas. Ieškovės ir tretieji asmenys šio priešieškinio motyvo neginčijo, be to ir jokių išimčių nagrinėjamu atveju nėra. Savo gyvenamojo namo ir jo priklausinių atidalijimo varianto ieškovės nepateikė, todėl priešieškinys šioje dalyje tenkintinas.

134.       Tenkinus priešieškinį dalyje dėl gyvenamojo namo su priklausiniais atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisinat turtą atsakovams (o kitas atidalijimo variantas nėra įmanomas ir nebuvo ieškovių siūlomas), atsiranda galimybė ginčo žemės sklypą atidalyti natūra, suformuojant atskiru turtiniu vienetu atsakovėms tenkančią žemės sklypo dalį iš esmės dalyje 7, t. y. būtent toje vietoje, kur ieškovės pagal dovanojimo sutarties sąlygas (su paveldėjimu) ir turi savo žemės sklypo dalį. Kiekvienas žemės sklypas turi turėti privažiavimą, ir jam atsakovai „paaukojo“ savo dalies 8 dalį. Priešingu atveju pravažiavimui reikėtų nustatyti servitutą per kitas dovanojimo sutartimi aiškiai apibrėžtas dalis, tačiau atsakovai pasirinko mažiausiai komplikuotą variantą savo asmeninės dalies sąskaita. Tai yra vienintelis galimas atidalijimo variantas, vertinant atsakovų daiktines į dalis 6 ir 8. T. y., iš esmės, atsakovai ilgamečio ginčo išsprendimo vardan aukoja asmeniškai valdomo dalies dalį, tačiau tokiu būdu pasiektinas ginčo išsprendimas.

135.       Ieškinys turi būti tenkinamas tiktai tenkinus priešieškinį, nes būtent taip bus išspręstas ginčas tarp šalių, šalys atgaus teisinę santaiką, toks sprendimas atitiks ir galiojančias teisės normas, aktualią teismų praktiką bei šalių interesų pusiausvyros principą, be to taip bus išspręstas šalių ginčas iš esmės ir nebus programuojami nauji ginčai, tiesiog, pasibaigus dalinei nuosavybei neliks naujų ginčų pagrindo.

136.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. įtvirtinta, kad teismų funkcija - vykdyti teisingumą. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnį, yra ne kartą konstatavęs (inter alia 1999-12-21, 2006-05-09, 2006-06-06, 2006-11-27 nutarimuose), kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja ir tai, kad teismai bylas turi spręsti tik gręžtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (Konstitucinio Teismo 2006-01-06 nutarimas). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo sprendimo teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet - svarbiausia - tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kuri įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas). Nagrinėjamu atveju ieškinio tenkinimas tiktai kartu tenkinant priešieškinį atitiks konstitucinę doktriną.

137.       Kaip jau nurodyta šioje baigiamojoje kalboje, ginčas šioje civilinėje byloje yra dėl ieškovių ir trečiųjų asmenų dovanojimo sutartimi gautų dalių atidalijimo ne fakto, bet rezultato, pažeidžiančio atsakovų teisę į nuosavybę; dėl gyvenamojo namo su priklausiniais bei atidalijimo rezultato (ginčo žemės sklypo) atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

138.       Atsakovai, vertindami trečiųjų asmenų R. L. ir I. K. poziciją dėl pareikšto priešieškinio (kategoriškas nesutikimas) prašė motyvuoti, koks yra šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi dalyje dėl priešieškinio. Jokių paaiškinimų tretieji asmenys nepateikė (primename - šie asmenys neturi nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą su priklausiniais ir ginčo žemės sklypą).

139.       Tretieji asmenys, neturėdamos jokio materialiojo suinteresuotumo sprendžiant priešieškiniu keliamus reikalavimus, atmetė atsakovų siūlymą sudaryti dalinę taikos sutartį dėl jų pareikštų reikalavimų atidalyti joms padovanotas bendro žemės sklypo dalis į atskirus turtinius vienetus ir toliau byloje, joms jau nedalyvaujant, nagrinėti iš tikrųjų egzistuojantį ginčą. Tretieji asmenys ir toliau aktyviai dalyvavo byloje, didindamos atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

140.       Ieškovių ir trečiųjų asmenų atstovas nuo pat bylos pradėjimo 2017 m. aiškino, kad mato galimybę baigti bylą taikiai. Teismas ne kartą sudarė proceso dalyviams galimybę derinti taikos sutarties sąlygas, tačiau kiekvieną kartą derybos ieškovių ir trečiųjų asmenų buvo be jokių motyvų nutraukiamos, nepateikus jokių atidalijimo alternatyvų. Dėl nesuprantamų priežasčių ieškovių ir trečiųjų asmenų atstovas kategoriškai atsisakydavo susitikimus dėl galimos taikos sutarties sąlygų aptarimo organizuoti atsakovų atstovės ofise (kuriame yra pasitarimų kambarys), ir susitikimai jo iniciatyva vyko Vilniaus miesto savivaldybės pastato koridoriuje (tai nėra procesinis pažeidimas, tiesiog, keistenybė).

141.       Ieškovių ir trečiųjų asmenų atstovas derybų ir posėdžių metu nuosekliai aiškino, kad jo atstovaujamosios neprieštarauja dėl visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau joms netinka atsakovų siūlomos sąlygos, kad jos turi savo variantą, ir beveik trejus metus žadėjo pateikti ieškovių siūlomą ginčo žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemą (grafinę dalį) ir gyvenamojo namo su priklausiniais vertinimą. Atsakovų atstovas ne kartą tokius dokumentus ir pasiūlymą žadėjo pateikti, pats nurodydamas jų pateikimo terminą.

142.       Daugybę kartų teismas šioje civilinėje byloje sudarė šalims galimybę derėtis dėl taikios bylos baigties, ir visada derybas nutraukdavo ieškovių atstovas be jokių motyvų. Jokių alternatyvių pasiūlymų ir ieškovių pusės per visą bylos nagrinėjimą gauta nebuvo, kaip ir trejus metus žadėtos atidalijimo schemos ir vertinimo. Detalizuosime ieškovių ir trečiųjų asmenų atstovo elgesį į šios civilinės bylos pabaigą.

143.       Po teismo posėdžio 2019-10-16, ieškovų ir trečiųjų asmenų atstovas, tikindamas, kad ieškovės turi savo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantą, žadėjo per savaitę laiko pateikti gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastatų vertinimą ir ieškovių atidalijimo schemą - nepaaiškinęs priežasčių, vėl nepateikė. Tuo metu derybos vyko dėl visos bylos taikios baigties. Nesulaukę ieškovių atidalijimo vizijos, atsakovai siūlė, sudaryti nors dalinę taikos sutartį, išsprendžiant dovanojimo sutartimi gautų dalių atidalijimą.

144.       Iki posėdžio 2019-12-16 buvo derinamos galimos taikos sutarties sąlygos, kurios, iš esmės, buvo suderintos dėl esminių ginčo dalykų, nes atsakovai sutiko pašalinti iš taikos sutarties klausimus, susijusius su priešieškiniu. Iki 2019-12-16 dėl nesuprantamo ieškovių vengimo ir dalinė taikos sutartis pasirašyta nebuvo be kokių nors motyvų iš ieškovių atstovo pusės.

145.       Iš taikos sutarties pašalinus su priešieškiniu susijusius klausimus, ieškovėms ir tretiesiems asmenims liko vienintelis rūpimas klausimas - bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, nes, kaip jos manė, šį klausimą taikos sutartyje būtinai turi išspręsti šalys. Iki 2019-12-16 posėdžio atsakovų atstovė išaiškino ieškovių atstovui apie galimybę sudarant taikos sutartį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą prašyti išspręsti teismą, kad yra ir teismų praktika šiuo klausimu.

146.       2019-12-16 posėdžio metu, aiškinantis dėl šalių pozicijos dėl dalinės taikos sutarties, buvo galutinai sutarta, kad sąlygos dėl priešieškinio dalinėje taikos sutartyje nebus aptariamos (su tuo atsakovai sutiko ir iki paminėto teismo posėdžio), kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalys prašys išspręsti Teismą, ir kad atitinkamą dalinės sutarties korekciją atliks ieškovių atstovas. Vėl gi, ir 2019-12-16 ieškovių atstovas pažadėjo per savaitę pateikti koreguotą dalinę taikos sutartį, ieškovių galutinio atidalijimo schemą ir gyvenamojo namo su priklausiniais vertinimą, kad sudaryti taikos sutartį dėl viso šalių ginčo (t. y. ir dėl civilinės bylos dalies, kurioje yra ginčas).

147.       Nesulaukusi jokios informacijos iš ieškovių atstovo, atsakovų atstovė 2019-12-20 el. laišku kreipėsi į ieškovių atstovą, pateikdama pagal posėdyje suderintas sąlygas pakoreguotą dalinę taikos sutartį.

148.       Nesulaukusi jokio atsakymo, atsakovų atstovė 2020-01-13 el. laišku priminė, kad dar 2019-12-20 ieškovų atstovui pateikta pagal sulygtas sąlygas pakoreguota dalinė taikos sutartis ir kad ieškovių atstovas taip ir nepateikė savo žadėtų gyvenamojo namo su priklausiniais vertinimo ir visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės grafinės dalies.

149.       Atsakymą ieškovių atstovas pateikė tiktai 2020-02-05, ir, ignoruodamas jau pasiektus susitarimus, tarsi šalys nebuvo susitarusios, pradėjo vėl kelti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, reikalaudamas, kad atsakovai atsisakytų visų savo bylinėjimosi išlaidų, patirtų iki dalinės taikos sutarties pasirašymo. Apie savo įsipareigojimą pateikti ieškovių gyvenamojo namo ir priklausinių vertinimą ir atidalijimo schemą ieškovių atstovas tiesiog „pamiršo“.

150.       Galop, ieškovių atstovui visiškai „pamiršus“ pasiektus susitarimus ir savo įsipareigojimus, liko nepasirašyta jokia taikos sutartis šioje civilinėje byloje, advokato padėjėjui R. J. tiesiog nutraukus derybas.

151.       Konstatuotina, kad teisminė byla buvo pradėta būtent dėl ieškovių atsisakymo derinti poziciją su atsakovais ir dėl jų kitų asmenų nuosavybės negerbimo. Nagrinėjant civilinę bylą iš pradžių tik tretieji asmenys, o vėliau ir ieškovės atsisakė sudaryti nors dalinę taikos sutartį dėl civilinės bylos dalies, kurioje nėra ir niekada nebuvo ginčo. Taip akivaizdžiai buvo didinamos atsakovų bylinėjimosi išlaidos (ir dirbtinai auginamos ieškovių ir trečiųjų asmenų), nes nesant ginčui byla ir šioje dalyje buvo nagrinėjama toliau. Atsakovių ir trečiųjų asmenų nesutikimas su priešieškiniu yra nemotyvuotas, iš esmės kvestionuojant pačią atsakovų teisę į atidalijimą, bet ne kritikuojant jų siūlomą atidalijimo būdą (ir nesiūlant savo). Vėliau atsakovės teigė pageidaujančios sudaryti taikos sutartį ir dalyje dėl priešieškinio ir įsipareigojo pateikti atitinkamus dokumentus, tačiau to tiesiog nedarė, be jokių motyvų nutraukdavo derybas, jas atnaujinus ignoruodavo jau pasiektus susitarimus, teismui teikė melagingus parodymus ir t.t.

152.       Būtent dėl ieškovių ir trečiųjų asmenų nebendradarbiavimo su bendraturčiais rengiant atidalijimo dokumentus ši civilinė byla atsirado teisme, o jos nagrinėjimas užtruko ir bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jų procesinio elgesio, kuris negali būti vertinamas kaip tinkamas.

153.       Kasacinis teismas praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys - tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktą; 2019 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019 24 punktą).

154.       Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1 -3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 274-1075/2019, 26punktas).

155.       CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visos išlaidos yra priteisiamos iš pralaimėjusios šalies. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas paremtas principu, kad „pralaimėjęs moka“; bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys), tačiau proceso įstatyme suteikiama teismui galimybė nukrypti nuo nurodyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018 36punktą).

156.       Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl ieškovių ir trečiųjų asmenų netinkamo procesinio elgesio.

157.       Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovėms ir tretiesiems asmenims nagrinėjamu atveju negali būti priteistos net tenkinus jų ieškinį, nes ginčo dėl dovanojimo sutartimi gautų žemės sklypų atidalijimo nebuvo nei prieš civilinės bylos pradėjimą, nei nagrinėjant bylą teisme, tačiau ieškovės ir tretieji asmenys siekė ne tik realizuoti savo teisę į atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet ir jo rezultatu pabloginti atsakovų padėtį, kad ateityje spręsti dovanotos žemės „perdalijimo“ klausimą. Bylos nagrinėjimo metu teigdamos, kad byla gali būti baigta taikiai, elgėsi nesąžiningai ir neatsakingai.

158.       Nagrinėjamojoje civilinėje byloje turi būti atlygintos visos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos, neatlyginant jų ieškovėms ir tretiesiems asmenims dėl pastarųjų procesinio elgesio, lėmusio bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.

159.       Nagrinėjamojoje byloje yra pagrindas spręsti dėl baudos ieškovėms ir tretiesiems asmenims ne tik už melagingų parodymų davimą, bet ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

160.       Teisme gauta ieškovių baigiamoji kalba, kurioje tenkinti ieškinį, o atsakovų priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neatitinkantį įstatymų reikalavimų. Kartu prašytina priteisti ieškovėms jų patirtas bylinėjimosi išlaidas procese, jas priteisiant iš atsakovų.

161.       Nurodė, kad pasisakant dėl ginčo dalyko šioje civilinėje byloje, pradžioje pažymėtina, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl 2,4887 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Šio sklypo atidalinimo formavimo ir pertvarkymo planas buvo paruoštas vadovaujantis 2011 m. gegužės 18 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 188-11AD 700-(3.31). Paruoštas ieškovių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo plano projektas buvo suderintas su visomis tam reikalingomis valstybinėmis institucijomis, fiziniais asmenimis ir 2016 m. lapkričio 04 d. Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. T3-408 patvirtintas.

162.       Patvirtinus ieškovių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, UAB „Dextrus“, remdamasi minėtu patvirtintu projektu, ieškovių kiekvienam atidalinimui priskirtam žemės sklypui parengė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas. Šiose bylose esantys dokumentai suderinti su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriumi ir gretutinių žemės sklypų savininkais. Pažymėtina, jog tokiam žemės sklypo atidalinimo būdui pritarė ir atsakovai. Todėl tikslu galutinai užbaigti žemės sklypų atidalinimo procesą, buvo svarbu notarų biure sudaryti ir pasirašyti turto pasidalijimo sutartį, tvirtinamą notaro ir galiausiai Valstybės įmonėje Registrų centre registruoti atskirus nuosavybės objektus.

163.       Tačiau nežiūrint į tai, kad atsakovai pasirašė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte ir kiekvienoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, pastarieji nepagrįstai (dėl neaiškių priežasčių) 2017-09-20 pas notarą atsisakė pasirašyti turto pasidalijimo sutartį. Tokia atsakovų pozicija užkirto kelią ieškovėms užbaigti atidalintų žemės sklypų įteisinimo procedūrą ir pradėti įgyvendinti nuosavybės teises į juos.

164.       Dėl tos priežasties, jog atsakovai kategoriškai atsisakė sudaryti sandorį dėl minėtų žemės sklypų atidalijimo, ieškovės buvo priverstos kreiptis į teismą su reikalavimu teisminiu keliu atidalinti suformuotus žemės sklypus. Iškėlus bylą teisme, ir pradėjus ją nagrinėti, 2017 m. gruodžio 11 d. gautas atsakovų priešieškinis.

165.       Dėl priešieškinio. Pasisakytina dėl atsakovų priešieškinio santykyje su ieškiniu. Po teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teisme atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo reikalaujama atidalinti 2,4887 ha žemės sklypą remiantis matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schema. Taip pat reikalaujama atidalinti minėtame žemės sklype esančius statinius: gyvenamąjį namą ir jo priklausinius (ūkinius pastatus ir kitus kiemo statinius).

166.       Šiuo atveju, siekiant bylą išnagrinėti teisingai, svarbu įvertinti pateikto ieškinio ir priešieškinio tarpusavio ryšį ir atsakovų priešieškinio atitiktį CPK 143 straipsniui.

167.       Dėl pareikšto priešieškinio iš ieškovių pusės buvo pareikšti prieštaravimai. Nurodyta, jog civilinio proceso įstatymas reikalauja, kad priešieškinio reikalavimu turi būti siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą, taip pat patenkinus priešieškinio reikalavimus, ieškinio reikalavimų visiškai ar iš dalies nebegalima bus tenkinti, taip pat tarp ieškinio ir priešieškinio yra tarpusavio ryšys ir nagrinėjant juos kartu galima bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Atsižvelgiant į šias įstatymines sąlygas ir priešieškinio motyvais bei reikalavimais teigtina, jog paduotas priešieškinis neturi tų pagrindų, kurie nurodyti CPK 143 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose. Nors atsiliepime į ieškinį atsakovai nesutiko su juo (atsakovų 2017 m. gruodžio 5 d. atsiliepimo į ieškinį 2 p.), tačiau priešieškinyje išreikšti reikalavimai nėra susiję su ieškinio ginčijimu. Tokiu būdu nepaisyta imperatyvaus įstatymo reikalavimo, jog priešieškinis teiktinas tuomet, kai patenkinus priešieškinį, būtų visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio. Priešieškiniu keliami reikalavimai yra savarankiški atskiros civilinės bylos dalykas. Tokio priešieškinio pateikimas yra ne kas kita, kaip tik civilinės bylos vilkinimo elementas.

168.       Priešieškiniu iš esmės nėra paneigiami ieškinio reikalavimai, priešieškiniu siekiama atidalinti dar tik būsimo žemės sklypo, kurio bendraturčiais lieka atsakovai ir ieškovės L. Z. ir V. M., ribas. Tai reiškia, kad atsakovų priešieškinio reikalavimai nepaneigia ieškinio dalyko. Tokiu būdu ieškinio reikalavimų atmetimui nėra jokio pagrindo, atsakovai nepažymi jokių pagrindų, kurie sąlygotų ieškinio atmetimą. Ši aplinkybė lemia ir tai, kad priešieškinis yra kliūtis greitam ir ekonomiškam bylos išnagrinėjimui. Be to, atsakovai, reikšdami savo reikalavimus, tinkamai nepasiruošė bylai, kadangi nebuvo įvykdytos visos įstatymų reikalaujamos sąlygos, siekiant priešieškinio dalyko įgyvendinimui.

169.       CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės realizuojama laikantis Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – ŽĮ) nustatytos tvarkos. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų atidalijimas - žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (ŽĮ 37 straipsnis) ir rengiami ŽĮ 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokių projektų rengimą organizuoja privačių sklypų savininkas (žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 12,13,19 p.).

170.       Šių Taisyklių 1 ir 2 p. nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau - Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto. Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Projektas rengiamas šiais atvejais: 2.1. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 p.). Pagal Taisyklių 66 p. parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

171.       Atsakovai prie priešieškinio privalėjo pateikti pertvarkymo projektą, atitinkantį Žemės įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus. Be tokio plano atsakovų reikalavimai negali būti nagrinėjami (atmestini). Nepaisant to, jog šalys nesutaria dėl atidalijimo pagal priešieškinį, tokio projekto parengimas ir pateikimas derinti Nacionalinės žemės tarnybai buvo būtinas.

172.       Taigi minėtas teisinis reglamentavimas suponuoja tai, jog potencialus teismo sprendimas tenkinti priešieškinį ir turtą atidalinti pagal projektą (planą), kuris dėl jo teisinio ydingumo negali būti nagrinėjamas kaip tinkamas, vertintinas kaip nepagrįstas nei norminių aktų nuostatomis, nei teismų praktika. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog tokių planų trūkumas kartais vertinamas kaip ieškinio (priešieškinio) trūkumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006). Analogiška byla Panevėžio apygardos teismo 2017-01-25 c. b. Nr. 2A- 16-755/2017). Be to apie tai buvo plačiai pasisakyta ir ieškovių atsiliepime į priešieškinį. Tačiau iki šiol atsakovai priešieškinio trūkumų nėra ištaisę, savo priešieškinio reikalavimus grindžia priešingu būdu, nei to reikalauja norminiai aktai bei teismų praktika

173.       Šios aplinkybės rodo, kad priešieškinis vienareikšmiškai atmestinas dėl jo trūkumų ir neatitikimo CPK 143 straipsnio imperatyvių reikalavimų. Visas bylos nagrinėjimas buvo nukreiptas ne į ieškinio dalyką, dėl kurio atsakovai atsiliepimu nesutiko, tačiau nereiškė jokių konkrečių prieštaravimų, bet į priešieškinį.

174.       Šiuo atveju įžvelgtinas atsakovų piktnaudžiavimas teise ir procesu. Labai svarbu atkreipti dėmesį į G. K. 2015 m. gruodžio 18 d. prašymą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui dėl detaliojo plano rengimo sustabdymo ir tvirtinimo (Dok. Nr. 47589). Iš šio prašymo turinio matyti, kad atsakovo interesai yra žemės sklypą atidalinti tokiu būdu, kokiu šiai dienai yra prašoma ieškinyje. Kitoks atidalinimo būdas, o būtent toks, kuriuo siekiama atidalinti sklypą pagal priešieškinį, jam netiko. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja L. S., kuri ruošė ginčo žemės sklypo detalųjį planą. Be to, minėto žemės sklypo atidalijimas buvo inicijuotas dar prieš penkerius metus. G. K. atžvilgiu buvo geranoriškai leista atsidalinti iš žemės sklypo (šiai dienai jau yra įregistruotas greta ginčo sklypo jam priklausantis žemės sklypas). Pažymėtina, kad abu atsakovai yra pareiškę sutikimus dėl minėto Tarybos sprendimu patvirtinto detaliojo plano bei Žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimo, kuriuo nustatytos žemės sklypo ribos, žemės sklypą padalijant į 11 atskirų sklypų. Minėtieji valstybės institucijų spendimai iš atsakovų pusės nebuvo apskųsti. Siekiant sudaryti notarinę sutartį nebuvo reiškiami atitinkami reikalavimai, kurie reiškiami kartu su priešieškiniu. Tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise ir proceso vilkinimas.

175.       Pasisakant dėl priešieškinio reikalavimo, susijusio su žemės sklype esančių statinių atidalijimu, pažymėtina, kad nesant teisėto pagrindo įgyvendinti priešieškiniu pareikšto 9-ojo žemės sklypo (būsimojo) atidalinimo būdo, nėra ir pagrindo spręsti apie minėtų statinių atidalijimą iš bendrosios nuosavybės.

176.       Atsižvelgiant į tai, kad įrodymų tyrimas savo apimtimi buvo nukreiptas į gyvenamojo namo ir pagalbinių statinių atidalijimą (kas neturi ryšio su ieškinio dalyku), pasisakytina ir šiuo aspektu. Kvestionuoti faktinę aplinkybę, jog ieškovės L. ir V. gyvena ginčo žemės sklype esančiame pastate ir juo bei sklype esančiais statiniais naudojasi, negalima. Po ieškovių tėvo K. P. 2017 m. sausio 18 d. mirties, pagal jo surašytą testamentą, V. M., L. Z. kartu su mirusios sesers R. K. ((duomenys neskelbtini)) sūnumis G. K. ir M. K., tapo žemės sklypo ir jame esančių statinių adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Be kita ko, šiame gyvenamajame name yra du atskiri gyvenamieji kambariai su atskirais įėjimais, kas rodo, jog šiame name gali nevaržomai gyventi ir naudotis juo du namų ūkiai, t. y. gyvenamasis namas turi dvi atskiras gyvenamąsias patalpas, dvi prieškambario tipo patalpas ir dvi verandas, o į kiekvieną gyvenamąją patalpą patekti galima per atskirus įėjimus (verandas).

177.       V. M. ir L. Z. yra gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojos. Šiame name pradėjo gyventi iš karto po jų tėvo K. P. mirties. Jos faktiškai naudojasi patalpomis - 1-1/4.40 kv. m., 1-3/31,90 kv. m., 1-4/3,97 kv. m. Be jų daugiau šiame name niekas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Kiti du šio gyvenamojo namo ir priklausinių bendraturčiai G. K. ir M. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę, be kitų byloje surinktų duomenų, patvirtino ir patys atsakovai teisme.

178.       Nors atsakovai teismo posėdžio metu yra nurodę, jog ketina gyventi minėtame name, tačiau net ir po šiai dienai to nėra. Be to, G. K., kurio nuosavybės teise priklausančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo dalyje, prie kurio yra priestatas ir kiti 12 statinių, nuo 2017 vasario mėnesio be jų, kaip bendraturčių, žinios ir sutikimo tretiesiems asmenims yra perdavęs minėto gyvenamojo namo ir jo priklausinių naudojimą šiose patalpose: 1-5/5,48 kv. m., 1-6/29,08 kv. m. G. K. įkurdinti asmenys: du suaugę ir trys mažamečiai vaikai. Šie asmenys nepaisant V. ir L. prieštaravimų yra įkurdinti viename iš dviejų gyvenamojo namo dalių, kadastrinėje byloje pažymėta “1-6” (29.08 kv. m.). Tokiu būdu iš ieškovių buvo atimta galimybė naudotis minėta namo dalimi (priestatu), jos į ją patekti negali. Nuolat reikštos dėl to pretenzijos.

179.       Taip pat pažymėtina, kad ieškovės V. ir L. iš G. K. ir jos sutuoktinės A. K. buvo patirta agresija, dėl ko pažeidžiamos teisės į privatų gyvenimą, nuosavybės neliečiamumą. Būtent: vienas iš paminėtinų įvykių nutiko 2018 m. rugsėjo 14 d. apie 22.00 val. kuomet ieškovės V. ir L. su seserimi miegojo. Prie jų namo su automobiliu atvyko G. K. su A. K.. Šie asmenys pradėjo agresyviai daužyti laukines duris, daužyti langus, įjungė prožektorių ir pradėjo ieškoves iš lauko filmuoti, reikalavo jį įleisti, buvo itin agresyvus. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija. Policijos pareigūnai galiausiai nurodė G. K., jog turtinius reikalus reikia spręsti teismo keliu.

180.       Be kita ko, G. K. sistemiškai prieš ieškovių valią su savo sutuoktine patekdavo į jų gyvenamąsias patalpas, kuomet jų nebūdavo namuose ir imdavo savivaliauti.

181.       Pažymėtina ir tai, kad rugpjūčio mėnesio pradžioje G. K. be ieškovių sutikimo buvo įrengta vaizdo kamerą virš neteisėtai gyvenančių nuomininkų durų (gyvenamojo namo priengis). Kamera nukreipta į ieškovių gyvenamąją dalį. Tokiu būdu vykdomas jų sekimas. Šiurkščiai pažeidžiamas jų privatumas.

182.       Dėl sistemiškai prieš ieškoves vykdomų neteisėtų veiksmų, kurių iniciatorius yra G. K., buvo imtasi skubių veiksmų, t. y. savigynos apsaugant ieškovėms L. ir V. priklausantį turtą, sveikatą ir gyvybę nuo trečiųjų asmenų ir G. K. kėsinimosi ir kitų neteisėtų veikų. Tokiu būdu faktiškai naudojamų gyvenamųjų patalpų dalį (patalpos kadastrinių matavimų byloje pažymėtos “1-1; 1-3; 1-4” ) ieškovės apsaugojo, jas užrakindamos naujais užraktais. Tas faktas yra užfiksuotas 2018 m. rugsėjo 24 d. antstolio A. N. protokole Nr. 157-18-146). Kita pusė namo yra nevaržomai prieinama kitiems bendraturčiams, įskaitant patį G. K.. Kaip minėta, ieškovėms yra užkirstas kelias patekti į kitą namo dalį.

183.       Taip pat atsižvelgus į M. K. išsakytą poziciją, matyti, jog jis iškeltos civilinės bylos atžvilgiu yra nesuinteresuotas. Visi materialieji teisiniai reikalavimai kyla iš G. K. interesų. Pastarojo veikiamas M. K. į procesą yra įtrauktas brolio interesų pagrindu. Tą rodo M. pasisakymai teisme. 2019-04-30 vykusio teismo posėdžio metu, išklausius M. K. poziciją tapo aišku, jog jis neturi intereso gyventi ginčo sklype esančiame gyvenamajame name. M. K., pretenduodamas į didžiausią Sklypo Nr. 9 dalį, teisme 2019-04-30 posėdžio metu melagingai nurodė, jog kad gyvenamasis namas priklauso tik jam su broliu G. M. K. posėdžio metu sutiko su ieškinyje prašomu atidalinimo variantu. Nors priešieškinį palaikė, visgi negalėjo pasisakyti apie žemės sklypo atidalinimo būdą. Labai svarbi aplinkybę, kad M. K. neprieštaravo, jog V. su L. gyventų tame name. Tačiau G. K. pagrūmojus, M. nurodė, kad “blogai pasakė”. Vėl grįžo prie pozicijos, kad gyventų tik su broliu. Tai rodo, kad M. K. galimai nesuvokia bylos esmės ir jo teisėmis manipuliuoja brolis.

184.       Pasisakant dėl atsakovų procesinio elgesio, pastarasis 2021 m. sausio 8 d. atsakovų atstovės prašymas patvirtino seniai ieškovų keltą klausimą dėl atsakovų piktnaudžiavimo teise ir procesu, siekiant visapusiškai apsunkinti ieškovių padėtį. Piktnaudžiavimo procesu iš atsakovų pusės momentas akcentuotinas kalbant apie taikos derybas tarp šalių. Pažymėtina, jog iš ieškovių pusės buvo parengta ir atsakovams pateikta dalinės taikos sutartis, kuria buvo siekiama išspręsti klausimus, susijusius su žemės sklypo atidalijimo būdu, dėl kurio tarp šalių nekilo prieštaravimų. Kartu buvo atsižvelgta į atsakovų teiktas pastabas dėl dalinės sutarties turinio ir pateiktas galutinis dalinės taikos sutarties variantas (2019-10-25). Tačiau, dėl suprantamų priežasčių, atsakovai vengė pasirašyti dalinės taikos sutartį. Po mėnesio buvo teikiama papildoma dalinės taikos korekcija iš atsakovų pusės. Reikalautini į dalinės taikos sutartį įtraukti punktai visiškai neturėjo jokio ryšio su dalinės taikos objektu. Iš ieškovių pusės buvo stengtasi derinti šios sutarties sąlygas, bet nevaisingai. To priežastis, manytina, atsakovų aiškus nenoras pasiekti taiką byloje ir, galbūt, siekis vilkinti procesą. Juolab ieškovės V. M. ir L. Z. atsakovams pateikė potencialius 9-ojo sklypo tolesnio atidalijimo variantus, dėl kurių iš atsakovų pusės gautas pritarimas. Pažymėtina, kad taikos derybų tarp šalių eiga yra susijusi su nagrinėjama civiline byla, nes ji parodo, jog atsakovai piktnaudžiauja procesu, jį vilkina, tuo darydami žalą ieškovėms, taip pat atspindi jų procesinį suinteresuotumą.

185.       Reziumuojant atsakovų priešieškinis neturi jokio ryšio su pagrindinio ieškinio reikalavimais, priešieškinio reikalavimais nesiekiama greičiau ir teisingai išspręsti ginčus tarp šalių, kadangi atsakovai, norėdami atidalinti žemę ir pastatus ne tik, kad neatliko tų veiksmų, kuriuos privalo atlikti įstatymų nustatyta tvarka, bet ir, galimai sąmoningai, vilkino procesą, į taikos sutarties sudarymą žiūrėjo pro pirštus, didino bylinėjimosi išlaidas, kitaip bandė apsunkinti ieškovių teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą.

186.       Liudytojas J. L. parodė, kad pažįsta L. Z. – ji yra jo svočia, ir V. M., jos yra seserys, jos gyvena Vilniaus mieste. Po jų tėvo mirties (nepamena Vardo), jos gyvena sodyboje mediniame name. Į namą yra du įėjimai iš galo. L. ir V. gyvena vienoje namo pusėje, o kitoje gyvena jauna šeima su vaikais. Jis tame name lankėsi paskutinį kartą 2019 Naujųjų metų. L. ir V. vasarą dirba daže, o žiemą tiesiog gyvena. L. ir V.  namo dalyje yra vienas kambarys. Ten yra maža virtuvytė, prie namo yra žemės sklypas, ten auga braškės, serbentai. Iki L. ir V. tėvo mirties jos abi gyveno Vilniaus mieste.

187.       Liudytoja M. P. parodė, kad ji pažįsta ieškoves L. Z. ir V. M., L. anūkė P. lanko mokyklą kartu su Liudytojos sūnumi R. D. P., Leonardos duktė L. gyvena (duomenys neskelbtini). Ji pati name nebuvo. Ji pati gyvena (duomenys neskelbtini). L. ir V. tame name gyvena iš žiemą ir vasarą, dar name gyvena L. vyras S., ji matė, nežino kiek namas turi įėjimų. Dar tame name gyvena nuomotojai su vaiku.

188.       Liudytojas R. J. parodė, kad pažįstą atsakovą G., jis yra jo žmonos L. pusbrolis, ieškovė Leonarda yra jo uošvienė. G. gyvena (duomenys neskelbtini). G. P. kaime turi sklypą ir seną namą, kuriame gyveno jo (G.) seneliai. Jis yra name buvęs, namas padalintas per pusę, yra du į ėjimai. Šalia namo yra ūkiniai pastatais, jis pats tame name, jis pats paskutinį kartą name lankėsi 2017 metų vasarą, gal 2016 metais. L. iki 2017 metų rugsėjo gyveno (duomenys neskelbtini), nes jis veždavo jai vaikus prižiūrėti, nuo 2017 metų rugsėjo ji ir toliau gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) L. su jo vaikais nebūna, o jeigu ir būna, tai pas jo žmoną L., kuri turi namą (duomenys neskelbtini), bet ne tą senelio namą. V. atvažiuodavo į tą senelių namą vasarą. Jis su žmona L. negyvena kartu nuo 2012 metų. G. turi brolį M., jie kartu kažkada jaunystėje iki jų motinos mirties (gal jau kokie 5 metai atgal) gyveno tame name savo dalyje, o pastoviai paskutiniais metais jie ten negyvena. Jis žino, kad dabar vienoj namo daly gyvena jauna šeima, o kitoje namo dalyje lygtai niekas negyvena, tai jam pasakojo jo vaikai.

189.       Liudytoja A. S. parodė, kad pažįsta G. K., nes jos vyras ir G. žmona A. K. yra giminaičiai. (duomenys neskelbtini) G. turi motinos namą. Ji ten niekada nebuvo, bet žino iš žmonių. Ji pati gyvena (duomenys neskelbtini) name. V. M. gyvena (duomenys neskelbtini) savo name. Ji dažnai pravažiuoja pro Vandos namą, matosi, kad ten gyvena. Ji mato V., V. vyrą. G. turi brolį M., kuris gyvena pas G. name. Ji žino, kad G. tvarko tą namą (duomenys neskelbtini), tai ji žino iš G. žmonos.

190.       Liudytoja I. M. parodė, kad ji su šeima – su vyru ir trim nepilnamečiais vaikais- nuo (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. G. namo pusėje. Jis leido gyventi ir tą namą tvarkyti. Namas turi dvi dalis, vienoj pusėj jų šeima gyvena, kita – tuščia, būna uždaryta. L.   kartais atvažiuoja, bet ji pabūna darže ir išvažiuoja. L.ir V. gal du kartus 2018 metų liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais nakvojo kitoje namo dalyje. L. žiemą atvažiuoja, pasirenka bulvių ir išvažiuoja, ji gyvena Vilniuje. 2018 metų liepos mėnesį L. namo pusėje atsirado konteineris ir pašto dėžė. L. ir V. pradėjo rodytis prie namo, kai prasidėjo teismas. Ji ten nematė G. brolio M. Toj kur L. namo dalis 2018 metų rugsėjo – spalio mėnesiais buvo atvažiavusi L. su vyru ir keitė spynas.

191.       Liudytoja A. K. parodė, kad G. K. yra jos vyras, jie gyvena jos tėvų namuose (duomenys neskelbtini), ten kartu gyvena ir G. brolis M., kuri yra fiziškai neįgalus, nevaldo kojų ir rankos. Jos vyras kartu su broliu po jų motinos mirties turi pusę namo (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalį po senelio mirties. Ji su vyru į tą namą dažnai atvažiuoja sniegą nukasa, šienauja žolę, L. ir V. ten niekada sniego nekasė, nešienauja žolės. Kai mirė G. mama, į tą namą nei L., nei V. į tą namą neatvažiuoja, viskuo ten rūpinasi jos vyras. Gal 2018 metais liepos mėnesį jos ten kartą nakvojo tame name. To namo po senelio mirties niekas nekūrena, o G. dalis namo pastoviai kūrenama. G. namo dalyje gyvena Inga ir G. M., jie turi tris vaikus. Jie neturėjo kur gyventi, tai y pasiūlė jiems tame name pagyventi. 2018 metų rugsėjo mėnesį atvažiavo L., V. su vyrais, jų advokatas su antstoliu ir pakeitė spyną, neleidžia G. patekti į namą, nors G. priklauso 1/3 dalis tos kitos (L. ir V.) namo dalies.

192.       Liudytojas G. M. parodė, kad pažįsta G. K., nes jie yra draugai – pažįstami. Jis su žmona ir vaikais nuo 2018 metų gyvena G.  namo dalyje (duomenys neskelbtini), kitoje namo dalyje niekas negyvena. 2018 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais L. ir V. savo namo dalyje nakvojo gal 2 kartus. Namas medinis, nesimato, kad jį kas kūrentų.

193.       Liudytoja L. J. parodė, kad yra ieškovės L. Z. dukra. Atsakovas G. K. yra jos pusbrolis. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kai ji ten apsigyveno, ten gyveno atsakovo mama. Ginčo namas priklausė seneliui K. P. ir atsakovų motinai R. K. Namas yra iš dviejų galų, namo dalis kur gyveno atsakovų motina priklauso atsakovams, o kitą namo dalį po senelio paveldėjo visos šalys. Atsakovai tame name negyvena nuo 2004 metų, G. gyvena mieste su žmona ir broliu M. Jų namo dalyje gyvena nuomininkai. Jos mama L. Z. su V. M. nuo 2017 metų gyvena senelio namo dalyje, užsiima ūkininkavimu, iki 2017 metų jos gyveno mieste. G. K. mano, kad jis yra namo savininkas. Po senelio mirties tarp šalių atsirado konfliktai dėl turto pasidalinimo.

194.       Liudytojas D. V. parodė, kad jis dirba UAB „Dextrus“ matininku. Jis 2016-12-14 parengė šalių žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), planus. Atsakovas G. K. dalyvavo matavimuose, atidalinimo procese, viskas tiko. Tuo metu dėl jo namo atidalinimo jokių klausimų nekilo. 9 sklype nebuvo apibrėžtos visų savininkų dalys, šį planą jis rengė remiantis detaliuoju planu. 9 sklypo plane nurodyti pastatai, kurie buvo nurodyti detaliąjame plane, tie statiniai nurodyti plane turėjo būti vietoje, bet jis to netikrino, pastatų inventorizacijos jis neatliko. Natūroje ar visi pastatai yra vietoje jis netikrino.

195.       Liudytojas J. P. parodė, kad pažįsta ieškoves ir atsakovus, nes yra jų kaimynės (duomenys neskelbtini). Ieškovių tėvui ir atsakovų seneliui P.  tame kaime priklausė senas namas ir ūkiniai pastatai, kam jie priklauso dabar jis nežino. Dabar vienoje namo dalyje gyvena kažkokie nuomininkai, o kitoje gyvena V. ir ieškovė L., jos ten gyveno po K. P. mirties. Jis jas dažnai mato, jos atvažiuoja sodina daržus, pjauna žolę. Matė prie namo atsakovą G. K. kaip jis žolę pjauna.

196.       Liudytoja J. M. parodė, kad pažįsta L. Z., jos yra kaimynės (duomenys neskelbtini) kaime, jos yra kaimynės L. gyvena šiame kaime esančiame name, kuris priklausė L. tėvui K. P.. Po jo mirties kas yra namo savininkas ji nežino. G. matė kai jis buvo mažas, gyveno tame name, o dabar name jis negyvena. Ji name nesilankė. L. kiekvieną dieną atvažiuoja, žiemą ten pastoviai negyvena. Vanda irgi atvažiuoja, ravi, prižiūri daržą, žolę pjauna. L. atvažiuoja pas savo dukrą vaikus prižiūrėti.

197.       Liudytoja L. S. parodė, kad pažįsta ieškoves I. K. ir R. L.. Ji rengė joms priklausančio sklypo planą. Dėl šio 9 sklypo buvo perdarytas visas detalusis planas, sklypas nebuvo padalintas. Detalusis planas rengiamas pagal šalių pageidavimus, todėl tas planas ir buvo visų šalių pasirašytas. Ji rėmėsi Vilniaus rajono savivaldybės išduotomis sąlygomis. Išskyrus 9 sklypo dalį- kiti sklypai atitinka šalių naudojimosi tvarką, visi savininkai laikėsi griežtai nustatytos naudojimosi tvarkos.

             Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

             Byloje nustatytos sekančios aplinkybės.

  198.      VĮ Registrų Centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu remiantis: ieškovėms ir atsakovams, kaip ir, dalinės nuosavybės teise priklauso 2,4887 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau –Žemės sklypas):

199.      L. Z. - 13424/74831 dalis – 2008-05-08 Dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr.2-4267); 2017-04-27 Paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą liudijimo Nr.4102 pagrindu; V. M. – 18119/74631 dalis - 2013-08-28  Dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr.I-9250); 2017-04-27 Paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą liudijimo Nr.4102 pagrindu; R. L. - 3000/24877 dalis - 2008-05-08  Dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr.2-4267) pagrindu; I. K. – 3888/24877 dalis - 2008-05-08 Dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr.2-4267) pagrindu; G. K. - 16603/149262 dalis – 2013-10-22 Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr.10222 ir 2017-04-27 Paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą liudijimo Nr.4102 pagrindu; M. K.- 9415/49754 dalis 2008-05-08 Dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr.2-4267) ir 2013-10-22 Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr.10222 pagrindu. Taip pat minėtam žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-05-08 Dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr.2-4267) pagrindu įregistruota naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nuo 2008-05-13.

    Minėtame žemės sklype įregistruotas 1952 statybos metų 60,96 kv. m gyvenamojo ploto rąstinis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas), 1953 statybos metų pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Viralinė 1), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ūkinis pastatas 1, natūroje neišliko); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ūkinis pastatas 2); pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Ūkinis pastatas 3); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ūkinis pastatas 4); pastatas-kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kiemo rūsys 1); pastatas-pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirtis); pastatas-garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas 1); pastatas-garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas 2); pastatas-kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kiemo rūsys 2); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ūkinis pastatas 5 – natūroje neišliko); pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Viralinė), kiti inžinieriniai statiniai-kiemo statiniai (šulinys, tvoros, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kiti pastatai ir statiniai).

 200.       Aukščiau paminėtas Gyvenamasis namas priklauso nuosavybės teise: ieškovėms - V. M. (19/100 dalis namo ir 1/3 kitų statinių), L. Z. (19/100 dalis namo ir 1/3 kitų statinių) -  2010-10-20   Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr.I-7818 ir 2017-04-27 Paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą liudijimo Nr.4102 pagrindu; atsakovams: G. K. (143/400 dalis namo ir ¼ kitų statinių) - , M. K. (21/80 dalis namo ir 1/12 kitų statinių) – 2013-10-28 Paveldėjimo teisės i; žemės sklype esantys kiti pastatai ir statiniai nuosavybės teise priklauso atsakovui G. K. (1/4 dalis); M. K. (1/12 dalis); ieškovei V. M. (1/3 dalis) ir ieškovei L. Z. (1/3 dalis).

   201.      1997-05-16 Sutartimi (notarinio registro Nr.1-2183), sudaryta tarp K. P. ir R. K., K. P. padovanojo dukrai R. K. 43/100 dalis gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1/m, turinčio 80.53 kv.m bendro naudingo ploto, kas sudaro patalpos plane pažymėtos indeksais 1-6(29.08 kv.m), 1-5 (5.48 kv.m), viso 34.56 kv.m, esančio (duomenys neskelbtini). 

202. 2008-05-08 Dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr.2-4267) (toliau -Dovanojimo sutartis 1-1.1. p.) sutuoktiniai K. P. ir J. P. (dovanotojai) ir L. Z., R. K., I. K., R. L., M. K. (apdovanotieji), dovanotojai padovanojo apdovanotojams 2.4887 ha bendro ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas: kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., sekančiomis dalimis: dukroms L. Z. 3000/24877, R. K. 2585/24877, vaikaitei I. K. 3888/24877, vaikaitei R. L. 3000/24877, vaikaičiui M. K. 3415/24877.

203. Minėta Dovanojimo sutartimi (3.-3.1 p.) šio sandorio šalys nusistatė naudojimosi 2.4887 ha bendro ploto žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tvarka sekančiai: L. Z. atskirai naudosis 3000 kv.m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis (Priedas Nr.1) pažymėta indeksu „3“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais:9,10,11,12,46,45,44,43,60,40,8,9; R. K. atskirai naudosis 2585 kv.m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis (Priedas Nr.1) pažymėta indeksu „6“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais:33,41,42,43,44,45,47,33;I. K. naudosis 2200 kv.m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis (Priedas Nr.1) pažymėta indeksu „1“ dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais:1,2,3,4,5,62,38,34,35,36,37,1, ir 1688 kv.m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis (Priedas Nr.1) pažymėta indeksu „2“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais:5,6,7,8,40,39,38,62,5; R. L. atskirai naudosis 1000 kv.m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis (Priedas Nr.1) pažymėta indeksu „4“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais:39,40,60,43,42,61,39, 1000 kv.m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis (Priedas Nr.1) pažymėta indeksu „5“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais:34,38,39,61,42,41,34 ir 1000 kv.m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis (Priedas Nr.1) pažymėta indeksu „9“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais:16,17,54,49,16; M. K. atskirai naudosis 3415 kv.m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis (Priedas Nr.1) pažymėta indeksu „8“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais:20,21,22,48,50,51,55,52,20; K. P. ir J. P. atskirai naudosis 4424 kv.m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis (Priedas Nr.1) pažymėta indeksu „7“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais:12,13,14,15,16,49,50,48,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,47,45,46,12, 1565 ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis (Priedas Nr.1) pažymėta indeksu „10“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais:49,54,53,55,51,50,49 ir 3000 kv.m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis (Priedas Nr.1) pažymėta indeksu „11“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais:55,53,18,19,52,55. Prie Dovanojimo sutarties pridėtas priedas Nr. 1 (minimas Dovanojimo sutartyje) yra planas Dovanojimo sutartyje nurodytų sklypų, pažymėtų indeksais.

Pagal Dovanojimo sutarties 4.8 p., Dovanotojai pareiškė, kad leis nevaržomai naudotis R. K. žemės sklypo dalimi, pridedame plane M1:1000 (Priedas Nr.1) pažymėtoje indeksu „7“, tiek, kiek reikalinga patekti į jai priklausančią 43/100 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),dalį; pagal 5.1.p., sutarė, kad Apdovanotieji įsipareigoja laikytis žemės naudojimo tvarkos ir sąlygų, servitutų ir ūkinės veiklos apribojimų nustatytų norminiais aktais.

     204.    Žemės sklypo – objektas: žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,4887 ha, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo planas – detalusis planas buvo paruoštas UAB „Virilina“ vadovaujantis 2011 m. gegužės 18 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 188-11 AD 700-(3.31). Paruoštas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,4887 ha, formavimo ir pertvarkymo plano projektas (suformuoti atskiri žemės sklypai Nr. 1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11; sklypai nuo Nr. 1 iki Nr.8 - kitos paskirties – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; Sklypas Nr. 9 (ginčo sklypas) -žemės ūkio paskirties žemė – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypas); sklypas Nr. 10 – žemės ūkio paskirties žemė – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypas; sklypas Nr.11 kitos paskirties žemės – komercinės paskirties teritorijos) buvo suderintas su visomis tam reikalingomis valstybinėmis institucijomis, fiziniais asmenimis ir patvirtintas 2016 m. lapkričio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. T3-408. Patvirtinus šį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, UAB „Dextrus“, remdamasi minėtu patvirtintu projektu, ieškovių kiekvienam atidalinimui priskirtam žemės sklypui Nr.1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11 parengė atskiras nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas, kurios buvo suderintos su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriumi ir gretutinių žemės sklypų savininkais (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017-02-09 įsakymas Nr. 48SK-383-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“).

                205. Ginčo Žemės sklypas Nr.9 (dėl žemės sklypų Nr.1,2,3,4,5,6,7,8,10,11 atidalinimo ginčo tarp ieškovių ir atsakovų nekilo) 10453 kv. m. ploto su statiniais, pažymėtas UAB Dextrus“ 2016-12-14 sudarytame žemės sklypo plane M 1:1000 linijomis ir skaičiais: 1, 2, 44, 3, 4,5,6,7,8,9,10,11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 bendros dalinės nuosavybės teise priklauso V. M., L. Z., M. K., G. K.. Šis žemės sklypas randasi (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, sklypo Nr. 9. Minėto žemės sklypo dalys su statiniais yra užregistruotos Valstybės įmonėje Registrų centre, kuriam suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

             206.     Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio nuostatas, šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti ir šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga ir ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-199/2005, Nr. 3K-3-208/2007, Nr. 3K-3-398/2007, Nr. 3K-3-440/2008). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, be to, kartu teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis) bei kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Be to, įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu, todėl teismas, vadovaudamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, jog atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.

  207.   Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl bendraturčių interesų pusiausvyros, kritiškai turi būti įvertinti ne tik nesutinkančių su siūlomu atidalijimo variantu asmenų, bet visų bylos dalyvių argumentai, kuriais grindžiami teiginiai apie atidalijimo privalumus ir trūkumus. Klausimas, ar bendraturčio nurodomas interesas yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu visumą, taip pat kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-85/2006, Nr. 3K-3-478/2009).

 208. Kaip jau paminėta aukščiau ginčo tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypų Nr.1,2,3,4,5,6,7,8,10,11 nekilo, todėl šioje dalyje dėl ieškinio pagrįstumo teismas plačiau nepasisako ir šioje ieškinio dalyje – ieškovų ieškinys tenkintinas.

   Dėl ginčo žemės sklypo Nr.9.

209. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 2 straipsnio 15 punktu nustatyta, kad žemės sklypų atidalinimas - žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Tuo tarpu žemės sklypų padalijimas, pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 18 punktą, apibrėžiamas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (toliau – taisyklės) 2 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Taisyklių 2.1. punkte numatyta, kad projektas inter alia rengiamas kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte). Sistemiškai vertinant įvardintą teisinį reglamentavimą, pažymėtina, kad tiek siekiant atidalinti, tiek padalinti žemės sklypus, yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai.

210.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio nuostatų prasme, atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčių statusų pasikeitimus, be to, atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų ir šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, jog atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais, be to, atidalijant nuo bendrosios nuosavybės yra atskiriama konkretaus bendraturčio dalis, tačiau tam, kad objektai būtų atidalinti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus, be to, prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma, todėl prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-260/2009, Nr. 3K-3-476/2009). Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-620-313/2015). Taip pat atkreiptina, kad sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-260/2009, Nr. 3K-3-554/2013).

    211.   Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatose yra nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-390/2012). Be to, tokia įstatymų nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir nesiekti vien savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaitą bei aktyviai ieškoti priimtiniausio abiems šalims sprendimo būdo, o taip pat ir vykstant ginčui teisme, be to, optimalesniam naudojimosi bendrąją nuosavybe variantui pasiekti yra būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 straipsnio nuostatų bei 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-536/2006, Nr. 3K-3-576/2006, Nr. 3K-3-96/2012, Nr. 3K-3-390/2012). Taigi vien ta aplinkybė, jog ieškovai (ieškovų iniciatyva) rengė ginčo sklypo Nr.9 atidalinimo projektą, nesuponuoja, kad jų siūlomas būdas yra priimtiniausias, kad turi būti atsižvelgiama tik į ieškovų interesus.

     212. Teismas visisškai sutinka su atsakovų tiek atsiliepime, priešieškinyje, tiek atsakovų atstovės baigiamojoje kalboje nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais dalyje dėl ieškovų pateikto ginčo žemės sklypo Nr.9 atidalinimo plano (kurių nekartoja, jie nurodyti aukščiau), kad ginčo sklypo Nr. 9 atidalinimo planas parengtas ydingai ir neatitinka tikrovės bei pažeidžia atsakovų kaip sklypo bendraturčių teises bei interesus. Atkreiptinas dėmėsys, kad, kaip nustatyta byloje, ginčo sklypo Nr.9 bendraturčiai: L. Z., V. M., G. K., M. K. nuosavybės teise valdo aiškiai apibrėžtas žemės sklypo dalis (išskyrus žemės plotą, reikalingą pastatams ir statiniams eksploatuoti, ši dalis priklauso šalims dalinės nuosavybės teise), pažymėtas linijomis ir posūkio taškais su koordinatėmis. Būtent tokias dalis, kaip nurodė atsakovai Dovanojimo sutarties pagrindu. Dovanojimo sutartimi nustatyta, kad M. K. atskirai naudosis 3 415 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 8, tačiau šioje ieškovų pateiktame atidalinimo projekte šios atsakovo M. K. vienasmeniškai valdomos dalies nenurodoma. Taip pat Dovanojimo sutartyje buvo nurodyta, kad R. K. (atsakovų motina, po kurios mirties atsakovai palikimą priėmė) atskirai naudosis 2585 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 6, tačiau ir ši dabar atsakovams priklausanti dalis taip pat nėra nurodyta. Ieškovai neginčijo, kad aukščiau paminėtos sklypo dalys priklauso atsakovams. Taip pat ieškovai neginčijo ir tos aplinkybės, kad Ginčo sklypo Nr.9 plane yra pavaizduoti nesantys ūkiniai pastatai bei nenurodyti realia šiai dienai esantys garažai. Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau paminėta Dovanojimo sutartimi buvo nustatyta naudojimosi 2.4887 ha bendro ploto žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tvarka (kuri įregistruota VĮ Registrų centras), tame tarpe Dovanojimo sutarties priede Nr.1 -plane nurodytų sklypų, pažymėtų indeksais 6,8,7), tačiau kažkodėl ginčo sklypo Nr.9 plane ši tvarka neatspindėta. Kas neatitinka protingumo, sąžiningumo kriterijų, tuo visiškai ignoruojant atsakovų, kaip ginčo sklypo bendrasavininkų teises.

213.Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog atidalijant iš bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama teismų praktikoje. Toliau šioje nutartyje pasisakoma, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitiktų bendraturčių dalis, nedarytų neproporcingos žalos daiktui, taip pat. nepažeistų kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009 ir kt.).

214.Todėl, teismo nuomone, ieškinys dalyje dėl ginčo sklypo Nr.9 atidalinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ir tenkintinas atsakovų priešieškinys dalyje dėl atidalinimo žemės sklypo 10453 kv.m bendro ploto pagal atsakovų pateiktoje matininko R. G. 2017-11-30 žemės atidalijimo schemoje M1:100 ginčo šalims tenkančias dalis, pažymėtais indeksais.

Dėl priešieškinio reikalavimo atidalinti atsakovams gyvenamąjį namą su priklausiniais (statiniais), ieškovėms išmokant piniginę kompensaciją.

215.Ginčo dėl to, kad ginčo gyvenamasis namas su priklausiniais, (duomenys neskelbtini) priklauso bendraturčiams – ieškovėms L. Z., V. M. ir atsakovams G. K., M. K. su atitinkamomis VĮ Registrų centras įregistruotomis dalimis, nekilo.

216.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes, siekdami suderinti savo valią dėl bendro daikto, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 str. str. nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003 ir kt.). 

217.Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daryti išvadą, kad atsakovų reikalavimas atidalinti atsakovams gyvenamąjį namą su priklausiniai (statiniais), ieškovėms išmokant piniginę kompensaciją yra pagrįstas ir turi būti tenkintinas, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek atsakovai, tiek ieškovės L. Z., V. M. (toliau – ieškovės) ginčo name pastoviai negyvena, atvyksta į jiems priklausančias namo dalis bei jomis naudojasi sezoniškai, daugiausia šiltuoju metų laiku, sodina daržus, šienauja žolę, atsakovas G. K. jam ptiklausančią namo dalį buvo išnuomavęs, tai įrodo tiek pačių ginčo šalių, tiek aukščiau nurodytų liudytojų parodymai, tiek bylos medžiaga. Vien remtis ta aplinkybe, kad tarp ginčo šalių kyla buitinės konfliktiškos situacijos, kad tai yra vienintelis atsakovams priklausantis nuosavybės teise būstas (kuriame atsakovai pastoviai negyvena), kad atsakovai deklaravę gyvenamajame name savo gyvenamąją vietą anksčiau nei ieškovės, kad atsakovai savo namo dalyje įsirengė vandentiekį ir internetą, kad namas senas, reikalingas remonto, dėl ginčo šalių kylančių butinių konfliktų – nesudaro pagrindo tenkinti priešieškinį šioje dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje ginčo situacijoje tiek ieškovės, tiek atsakovai yra lygiaverčiai gyvenamojo namo atitinkamų dalių bendrasavininkiai, todėl apriboti ieškovių kaip gyvenamojo namo su priklausiniais bendrasavininkių teises – nutraukti jų bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumenatus,nėra pagrindo. Todėl šioje dalyje priešieškinys netenkintinas (CPK 178, 185 str.).

218.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinys tenkintini iš dalies, atitinkamai tarp šalių paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79,88, 93,96,98 str. str.).

Už ieškinio padavimą ieškovės sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, už priešieškinį atsakovai apmokėjo 75 Eur žyminio mokesčio; ieškovų išlaidos advokatų pagalbai apmokėti sudaro – 1400 Eur, atsakovų – 5140 Eur; pašto išlaidos valstybei sudaro – 13 Eur.

Pagal pareikštus reikalavimus ieškinys tenkintinas 90,90 proc., todėl ieškovėms iš atsakovų priteistina 71,06 Eur žyminio mokesčio bei 1272 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 1343,06 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovų priešieškinys tenkintinas 5,26 proc., todėl atsakovams iš ieškovių priteistina 3,94 Eur žyminio mokesčio ir 270,36 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 274,30 Eur . Atitinkamai proporcingai iš atsakovų priteistina valstybei 12,32 Eur pašto išlaidų, iš ieškovių pašto išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

                                                      n u s p r e n d ž i a:

ieškovių L. Z., a.k.(duomenys neskelbtini) R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti R. L. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB "Dextrus" parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 (Ieškinio priedas Nr. 4) pažymėtą posūkio taškais: 1 , 2, 6, 3, 4, 5 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), Skl. Nr. 11, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo būdas - Komercinės paskirties objektų teritorijos. Posūkio taškų koordinatės:

Atidalinti R. L. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise
1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB "Dextrus" parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 (Ieškinio priedas Nr. 4) pažymėtą posūkio taškais: 1, 6, 2, 3, 7, 4, 5 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), Skl. Nr. 5, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo būdas – Vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Posūkio taškų koordinatės:

Atidalinti R. L. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB "Dextrus" parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 (Ieškinio priedas Nr. 4) pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 1, (duomenys neskelbtini), Skl. Nr. 4, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo būdas - Vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Posūkio taškų koordinatės:

Atidalinti L. Z. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB "Dextrus" parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 (Ieškinio priedas Nr. 4) pažymėtą posūkio taškais: 1, 8, 2, 3, 4, 7, 5, 6 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), Skl. Nr. 7, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo būdas - Vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Posūkio taškų koordinatės:

Atidalinti L. Z. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB "Dextrus" parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 (Ieškinio priedas Nr. 4) pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 8, 3, 4, 5, 6 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), Skl. Nr. 6, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo būdas - Vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Posūkio taškų koordinatės:

Atidalinti L. Z. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB "Dextrus" parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 (Ieškinio priedas Nr. 4) pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 3, 4, 9, 5, 7, 6 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), Skl. Nr. 8, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo būdas - Vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Posūkio taškų koordinatės:

Atidalinti I. K. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB "Dextrus" parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 (Ieškinio priedas Nr. 4) pažymėtą posūkio taškais: 1, 7, 2, 3, 18, 20, 4, 5, 6, ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), Skl. Nr. 3, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo būdas - Vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Posūkio taškų koordinatės:

Atidalinti I. K. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB "Dextrus" parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 (Ieškinio priedas Nr. 4) pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 3, 9, 8, 4, 6, 7, 10 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), Skl. Nr. 2, pagal suteiktą adresą P(duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo būdas - Vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Posūkio taškų koordinatės:

Atidalinti I. K. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1883 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB "Dextrus" parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 (Ieškinio priedas Nr. 4) pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 18 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), Skl. Nr. 1, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo būdas-vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Posūkio taškų koordinatės: