Civilinė byla Nr. e2-1118-1120/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00466-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.1.1.1; 3.3.2.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medipresa“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medipresa“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Medipresa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti ieškovei iš atsakovo P. V. 120 819,62 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė UAB „Medipresa“ kaip kreditorė reiškia tiesioginį ieškinį pripažinus BUAB „Media Incognito“ bankrotą tyčiniu dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jos nepatenkinti reikalavimai, atlyginimo iš buvusio BUAB „Media Incognito“ vadovo P. V.. BUAB „Media Incognito“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu dėl atsakovo kaltės, todėl būtent jis yra atsakingas už tai, kad BUAB „Media Incognito“ nesugebėjo atsiskaityti su ieškove (kreditore), todėl ir turi atlyginti ieškovės patirtą žalą, lygią BUAB „Media Incognito“ bankroto byloje nepatenkinto finansinio reikalavimo sumai.
3. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto areštą ieškinio reikalavimo sumai, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę; nesant (trūkstant) tokio turto, reikalavimo sumai areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose bei turtines teises ieškinio sumai, uždraudžiant tokiomis lėšomis ar turtinėmis teisėmis disponuoti, leidžiant atsakovui gauti darbo užmokestį, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), bei atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį.
4. Nurodė, kad nėra pagrindo pateiktą ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Ieškovė teigė, kad prašoma priteisti suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė. Pažymėjo, kad netolimoje praeityje atsakovui priklausė nekilnojamasis turtas, tačiau jis buvo perleistas arba buvusios sutuoktinės G. V. arba trečiųjų asmenų nuosavybėn. Atsakovas mažino ne tik nekilnojamojo, bet ir kito savo turto apimtis, tuo akivaizdžiai siekdamas išvengti savo įsipareigojimų kreditoriams, o tuo pačiu ir teismų sprendimų vykdymo. Tokią išvadą pagrindžia atsakovo elgesys, kai Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. rugpjūčio 10 d. priėmus nutartį, kuria BUAB „Media Incognito“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir ieškovei iš atsakovo priteista 17 514,97 Eur bylinėjimosi išlaidos, atsakovas nedelsdamas – 2021 m. rugpjūčio 12 d. perleido trečiajam asmeniui UAB „Amo tanto“ jam nuosavybės teise priklausiusį prekių ženklą OBUOLYS. Šios aplinkybės, susijusios su nekilnojamojo turto ir vertingo prekių ženklo perleidimu, pagrindžia, kad atsakovas nėra sąžiningas ir sąmoningai bei planingai siekia pabloginti savo turtinę padėti, taip išvengdamas jam nepalankių teismų sprendimų vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „Medipresa“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktą ieškinį vertino preliminariai pagrįstu, kadangi nebuvo akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą apskritai negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis).
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta grėsmė sprendimo įvykdymui, todėl padarė išvadą, jog tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu nėra teisinio pagrindo (CPK 144 straipsnis).
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste įrodinėdama atsakovo nesąžiningumą, nurodė, kad atsakovas sąmoningai sumažino savo turtą anksčiau nagrinėjant civilines bylas, siekdamas apsunkinti priimtų sprendimų vykdymą, tačiau nenurodė konkrečių duomenų apie jo ketinimus jam nuosavybės teise priklausantį turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis), siekiant išvengti galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo būtent šioje byloje įvykdymo. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodomi teiginiai apie atsakovo finansinę būklę nesudaro pagrindo išvadai, jog jis ateityje gali vengti sprendimo vykdymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto areštą ieškinio reikalavimo sumai, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę; nesant (trūkstant) tokio turto, reikalavimo sumai areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose bei turtines teises ieškinio sumai, uždraudžiant tokiomis lėšomis ar turtinėmis teisėmis disponuoti, leidžiant atsakovui gauti darbo užmokestį, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), bei atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį.
10. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Ieškovė nurodo, kad ieškinyje nurodė ir įrodymais pagrindė, kad atsakovas (atsakingas už tyčinį BUAB „Media Incognito“ bankrotą asmuo), BUAB „Media Incognito“ susidūrus su nemokumo problemomis ir prasidėjus ginčams, ėmė mažinti savo turto apimtis.
10.2. Pažymi, kad 2021 m. spalio 4 d. BUAB „Media Incognito“ bankroto byloje teiktame prašyme dėl teismo sprendimu priteistos sumos įvykdymo išdėstymo atsakovas nurodė neturintis nekilnojamojo turto, nors dar 2020 m. atsakovui priklausė butas ir dalis ūkinio pastato Kauno senamiestyje adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Butas Kauno centre (duomenys neskelbtini) kartu su automobilio stovėjimo vieta ir sandėliuku nuo 2019 m. birželio 19 d. perėjo buvusios atsakovo sutuoktinės nuosavybėn. Žemės sklypas ir pastatai Jurbarko raj. (duomenys neskelbtini) buvo parduoti 2019 m. gegužės 17 d. Butas Kauno senamiestyje (adresu (duomenys neskelbtini)) buvo parduotas 2018 m. kovo 26 d. Atsakovas perleido ne tik nekilnojamąjį turtą bet ir teises į turėtą nematerialų turtą. Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. rugpjūčio 10 d. priėmus nutartį, kuria BUAB „Media Incognito“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir ieškovei iš atsakovo priteista 17 514,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas nedelsdamas – 2021 m. rugpjūčio 12 d. – perleido trečiajam asmeniui UAB „Amo tanto“ jam nuosavybės teise priklausiusį prekių ženklą OBUOLYS (reg. Nr. 60415, registruotas 2009 m. birželio 17 d.). Prekių ženklas OBUOLYS buvo perleistas ne atsitiktinei įmonei, bet būtent UAB „Amo tanto“, kuri priklauso dabartinei atsakovo gyvenimo draugei E. P. Prekių ženklo perleidimo sandoris yra ginčijamas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1701-1158/2022, kurioje pateiktame atsiliepime P. V. teigia, kad prekių ženklas buvo perleistas viso labo už 24 000 Eur kainą, atsiskaitymą vykdant ne iš karto, bet pagal grafiką laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. Tokia prekių ženklo perleidimo kaina bei atsiskaitymo už jį tvarka rodo, kad atsakovo tikslas buvo ne gauti realių ir rinkos kainą atitinkančių pajamų, bet tiesiog sumažinti savo turimo turto apimtis. Mano, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pakankamai faktinių duomenų apie atsakovo veiksmus nuolatos mažinant savo turimo turto apimtis, kas nagrinėjamoje situacijoje yra nesuderinama su sąžiningo elgesio standartu. Galimas atsakovo nesąžiningumas yra pagrindas konstatuoti, jog yra reali grėsmė teismo sprendimo vykdymui nagrinėjamoje byloje ir dėl to laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos.
10.3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos. Teismų praktikoje nuosekliai teigiama, kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018, 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 494-516/2021, 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-942-464/2022 ir kt.). Konkrečiu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas apie teisme pradėtą civilinę bylą net nebuvo informuotas (tai atitinka CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatas ir matyti iš byloje esančio Pranešimo dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo, kurio data 2022 m. spalio 12 d. – tokia pati, kaip ir skundžiamos nutarties data). Todėl akivaizdu, kad atsakovas, nežinodamas apie pradėtą civilinę bylą, net ir teoriškai negalėjo atlikti veiksmų, kuriais galėtų „išvengti galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo būtent šioje byloje įvykdymo“. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą taip, kaip šiuo atveju darė pirmosios instancijos teismas, laikinosios apsaugos priemonės, kurių taikymo prašoma ieškinio pateikimo momentu, apskritai negalėtų būti taikomos.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai taptų neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra privalomos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Apeliantė šios pirmosios instancijos teismo išvados neginčija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar neįmanomą civilinių teisių gynybos būdą arba nepagrindė ieškinio faktinėmis aplinkybėmis.
15. Nustačius, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, vertintina kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui.
16. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas ketina jam nuosavybės teise priklausantį turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį.
18. Apeliantė atskirajame skundo nurodo, kad atsakovo nesąžiningumą pagrindžia tai, jog BUAB „Media Incognito“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu bei įmonės bankrotą lėmė tyčiniai atsakovo veiksmai.
19. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi nepripažino UAB „Media Incognito“ bankroto tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-888-781/2021 Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – pripažino UAB „Media Incognito“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad įmonei nuo 2018 m. pradžios esant faktinio nemokumo būsenoje, atsakovas turėjo pareigą ne tik inicijuoti bankroto bylos iškėlimo procedūrą, bet ir kreditorių atžvilgiu elgtis ypač atidžiai bei įsitikinti, kad jo atliekami veiksmai nepažeidžia jų teisių ir interesų. Šiuo atveju atsakovas ne tik sąmoningai pasirinko neieškoti galimybių atsiskaityti su kreditoriais, bet ir atliko veiksmus, naudingus sau ar kitai jo vadovaujamai įmonei – UAB „VIPsupply“.
20. Pažymėtina, kad pagal aktualią teismų praktiką aplinkybės, kad BUAB „Media Incognito“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu savaime neįrodo atsakovo siekio išvengti jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo vykdymo šioje byloje, todėl vertintina ir antroji apeliantės nurodoma aplinkybė – atsakovo veiksmai mažinant turimo turto apimtį iki nagrinėjamos bylos inicijavimo.
21. Iš byloje esančių ieškovės pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad dalies ieškovės minimo turto atsakovas neteko dėl santuokos nutraukimo. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. 2YT-8934-717/2019 dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu nutraukė atsakovo ir jo sutuoktinės G. V. santuoką. Po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise atiteko šis santuokoje įgytas turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune su priklausiniu 31/100 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune; UAB „VIPsupply“ (į. k. 302583533) 316 vnt. paprastųjų nematerialių vardinių akcijų, UAB „Media incognito“ (į. k. 300042753) 1000 vnt. paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų, UAB „Incognito films“ (į. k. 304387960) 10 000 vnt. paprastųjų nematerialių vardinių akcijų. Po santuokos nutraukimo G. V. asmeninės nuosavybės teise atiteko šis santuokoje įgytas turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilio stovėjimo vieta su sandėliuku, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, butas su rūsiu 1,91 kv. m ploto, pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Kaune (naujas adresas (duomenys neskelbtini)).
22. Apeliantė teigia, kad inicijavus UAB „Media incognito“ tyčinio bankroto bylą atsakovas ėmė ženkliai mažinti turimą nuosavybę. Tačiau iš civilinės bylos Nr. eB2-484-390/2021 nustatyta, kad prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu Kauno apygardos teismui pateiktas 2019 m. gruodžio 16 d., tuo tarpu apeliantės minimą nekilnojamąjį turtą atsakovas perleido iki šios bylos iškėlimo: turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovas perleido 2018 m. kovo 26 d., o turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Veliuonoje – 2019 m. gegužės 17 d.
23. Sutiktina su ieškove, kad prekių ženklą „Obuolys“ (reg. Nr. 60415) atsakovas perleido jau ginčo su ieškove metu, tačiau šioje dalyje ieškovės teisės jau yra užtikrintos pritaikius laikinąsias apsaugos priemones kitoje byloje. Iš civilinė bylos Nr. e2-1701-1158/2022 matyti, kad ieškovė 2021 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovų P. V. ir UAB „Amo tanto“ 2021 m. rugpjūčio 12 d. sudarytą sandorį dėl prekių ženklo „Obuolys“ (reg. Nr. 60415) perleidimo, taikyti restituciją, įpareigojant UAB „Amo tanto“ grąžinti prekių ženklą „Obuolys“ (reg. Nr. 60415) jo pradiniam savininkui P. V.. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovės UAB „Medipresa“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB „Amo tanto“, priklausantį prekių ženklą „Obuolys“ (reg. Nr. 60415), uždraudžiant šį prekių ženklą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę.
24. Taigi, atsakovo nekilnojamojo turto perleidimo sandorių istorija patvirtina, kad nagrinėjant apeliantės reikalavimą dėl žalos atlyginimo BUAB „Media incognito“ kreditoriams, atsakovas nebuvo sudaręs sandorių bloginančių (mažinančių) jo turto sudėtį, išskyrus galimai prekių ženklo perleidimą, tačiau šis klausimas yra kitos bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Kiti atsakovo iki nagrinėjamos bylos sudaryti sandoriai neįrodo jo nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste šioje civilinėje byloje.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė į bylą nepateikė pakankamai duomenų, leidžiančių šiuo konkrečiu atveju paneigti atsakovo sąžiningumo prezumpciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė, prašiusi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindė atsakovo nesąžiningumą kaip aplinkybę, sudarančią pagrindą konstatuoti grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.
26. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo veiksmai liudija apie egzistuojančią grėsmę ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties palikti nepakeistą.
Teisėja Agnė Tikniūtė