Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-282-425/2019.
teisėja Liudmila Kuzmickienė Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00518-2018-9.
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.4.2.9.1; 3.3.1.20.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 21 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. C. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4342-731/2018 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui A. C. dėl teisės atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti be bendrasavininko sutikimo, trečiasis asmuo V. C.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė suteikti jam teisę atlikti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus pagal 2017-03-03 matininko V. R. UAB „Aukštaitijos projektai“ parengtą žemės sklypo planą be atsakovo, bendraturčio A. C., sutikimo. Taip pat suteikti jam teisę patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis įregistruoti VĮ „Registrų centras“ be atsakovo, bendraturčio A. C., sutikimo.
2. Nurodė, kad ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo yra žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), savininkai. V. P. ir V. C. nuosavybės dalis į žemės sklypą įgijo paveldėjimo pagrindu, o atsakovas - tuometinio apskrities viršininko sprendimu (atkūrus nuosavybės teises). Žemės sklypo plotas 0,58 ha, sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Nurodė, kad jis nusprendė atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, kreipėsi į matininkus, kurie šiuos matavimus atliko, sklypą paženklino vietovėje, parengė žemės sklypo planą bei žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Su patikslintais kadastro duomenimis atsakovas nesutinka, nors buvo kviestas atvykti į ženklinimo procedūrą, tačiau neatvyko, į jam išsiųstus žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą ir žemės sklypo plano fragmentą su siūlymu šiuos dokumentus pasirašyti ir juos grąžinti atgal kadastrinius matavimus atlikusiai bendrovei arba pareikšti pastabas atsakovas nereagavo, jokio atsakymo nepateikė. Jokios konkrečios priežasties, kodėl nesutinka su kadastrinių duomenų atlikimu ir suderinimu, atsakovas nenurodė.
3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrius atsisakė suderinti matininko sudarytą kadastro duomenų bylą, kadangi šie duomenys nebuvo suderinti su bendraturčiu atsakovu A. C..
4. Pažymėjo, kad atlikti kadastriniai matavimai ir užfiksuoti patikslinti kadastro duomenys niekaip nepažeidžia atsakovo teisių. Iš 2017-03-03 matininko V. R. parengto žemės sklypo plano matyti, jog sklypo ribos (sklypo konfigūracija) nesikeitė, plotas dėl atliktų tikslesnių matavimų užfiksuotas net didesnis, bet neviršijantis leistinų paklaidų, taip pat patikslintos sklype esančios naudmenos. Be to, atsakovas savo atsisakymo pasirašyti ir tokiu būdu duoti sutikimą niekaip nemotyvuoja. Laikytina, kad tokiu būdu A. C. piktnaudžiauja savo, kaip savininko teisėmis, kitų bendraturčių atžvilgiu, ribodamas jų galimybę valdyti ir disponuoti šį turtą be pagrįstos priežasties.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino ieškovui V. P. teisę be atsakovo A. C. sutikimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal 2017-03-03 matininko V. R. parengtą žemės sklypo planą. Taip pat suteikė ieškovui V. P. teisę patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis įregistruoti VĮ „Registrų centras“ be atsakovo bendraturčio A. C. sutikimo. Kartu pirmosios instancijos teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal galiojančias teisės aktų nuostatas ieškovas pagrįstai reikalauja suteikti jam teisę ieškinyje nurodomiems veiksmams atlikti, atsakovui informacija apie atliekamus bei atliktus kadastrinius matavimus buvo siunčiama, o be to atsakovas atliktų matavimų neginčija.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad dar nagrinėjant civilinę bylą Nr.e2-183-477/2018, atsakovas kartu su tuo metu jį atstovaujančiu advokatu ir matininku buvo vietoje, vėliau, nagrinėjant šią bylą, jis vėl su jo pasirinktu matininku tikrino atliktus kadastrinius matavimus, įsitikino, jog sklypo koordinatės nustatytos teisingai. Taigi ieškovo pageidavimu atliktų kadastrinių matavimų įregistravimas ne tik nepažeis atsakovo teisių ir interesų, bet bus naudingas ir jam pačiam. Šiuo atveju faktiškai nustatytas žemės sklypo plotas yra net šiek tiek didesnis nei šiuo metu įregistruota viešame registre, o sklypo ribos bus aiškios valstybinėje koordinačių sistemoje, kas leis sklandžiai atlikti visas kitas procedūras su šiuo sklypu ateityje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas A. C. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nagrinėdamas ieškinyje suformuluotus reikalavimus (ieškinio dalykas), neatkreipė dėmesio į šių reikalavimu turinį ir jų atitiktį faktinėms aplinkybėms, kurias nurodė ieškinyje pats ieškovas. Ieškinio reikalavimai suformuluoti neaiškiai, tarsi nukreipti į ateityje atliekamus veiksmus, nors kadastriniai matavimai jau atlikti. Apeliantas pabrėžia, kad jis niekada neprieštaravo tam, kad būtų atlikti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai. Ginčas, kaip buvo ne kartą akcentuota bylą nagrinėjant teisme, kilo dėl to, kad kadastriniai matavimai ir kiti veiksmai ieškovo buvo atliekami negavus atsakovo reikiamo sutikimo, šie kadastriniai matavimai buvo atlikti jam tinkamai nepranešus, t.y., jam nieko apie tai nežinant, nors apelianto gyvenamoji vieta nuo 1976 yra registruota visai kitur, nei buvo siųsti visi dokumentai, o be to adresu, kuriuo buvo siųsti dokumentai yra akivaizdžiai netinkama gyvenimui.
10. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nekreipė dėmesio ir nevertino, kad Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatos) 32.1.1.2 punkte nurodoma, jog prieš atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, tinkamiausiu pranešimo bendraturčiui išsiuntimu laikytinas laiško išsiuntimas registruotu paštu. Tačiau tokiai galimybei nesant, ar turint abejonių, kad tokia priemonė gali būti nepakankama tam, kad suinteresuota šalis būtų tinkamai informuota, apie planuojamus atlikti kadastrinius matavimus, jų vietą ir laiką, turi būti paskelbta vietiniame laikraštyje, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo.
11. Apeliantas pabrėžia ir tai, kad pirmos instancijos teismo skundžiamame sprendime liko, iš esmės, neaptarti ir atitinkamai neįvertinti jo nurodyti faktai apie tai, kad parengtame ginčo žemės sklypo plane, yra nepagrįstai ir neteisėtai užfiksuoti statiniai, kurių, kaip buvo pažymėta bylos nagrinėjimo metu, faktiškai žemės sklype nėra ir jų niekada nebuvo. Atkreipia teismo dėmesį, kad sklypas turi rekreacinę zoną, šalia yra ežeras, todėl iš to, ką ieškovas paminėjo pirmosios instancijos teisme - kad po kadastrinių matavimų pateikimo registrams bus siekiama nusistatyti nuosavybės dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje- atsakovas mano, kad būtent dėl to, neteisėtai buvo padidintas statinių kiekis, kad pardavimo atveju išaugtų sklypo kaina. Toks statinių žymėjimas sklypo plane yra teisinis pagrindas tam, kad jie būtų įregistruoti registrų centre.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas, spręsdamas šią bylą ir motyvuodamas sprendime tuo, kad atsakovas iš dalies sutiko su žemės sklypo kadastriniais matavimais, visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas sutiko ir pasirašė ant jam pateiktų dokumentų tik pasitikėdamas ieškovu, tačiau neturėdamas galimybės pilnai susipažinti su visais pirmosios bylos dokumentais. Patartas išsiaiškinti visas aplinkybes, jis nepasirašė ant dviejų dokumentų, t.y. Prašymo Nacionalinei žemės tarnybai dėl nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir paženklinimo akto, taip teisėtai išreikšdamas nesutikimą, kad matavimai, kuriuose yra ir daugiau netikslumų, atlikti neteisėtai, nes pažeista, jo, kaip žemės sklypo bendraturčio teisė.
13. Apeliantas kartu pabrėžia ir tai, kad antrasis ieškinio reikalavimas yra perteklinis, nes Nuostatų 651 punktas įtvirtina, jog kadastro byla pateikiama kadastro tvarkytojui- atitinkamam žemėtvarkos skyriui, o jis patikrinęs duomenis visą kadastro bylą perduoda kadastro valdytojui. Be to, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) imperatyviai nurodo, kad žemės sklypo kadastrinius matavimus galima atlikti tik turint šio nekilnojamojo turto bendraturčių sutikimus. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas vertinimas, kad tai, jog matavimo procedūra buvo atlikta pažeidžiant nustatytas taisykles, pačio kadastrinių matavimų fakto nedaro negaliojančiu ir ydingu, yra neteisinga. Negana to, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ginčo kilimo tikrąsias priežastis, priteisdamas iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, dėl ko teismo sprendimas taip pat laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų kilmė sietina su ieškovo ir/ar matininko V. R. kalte.
14. Atsiliepimu į pareikštą apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir ieškovui priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad ieškovas turi teisę atlikti kadastrinius matavimus bei patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, nagrinėjamu atveju pats atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir nepasirūpino, jog duomenys apie deklaruotą gyvenamąją vietą registruose būtų nurodyti tinkamai. Kartu pažymima, jog pagal formuojamą teismų praktiką vien ta aplinkybė, kad asmuo nedalyvavo nustatant atsakovių sklypo ribas, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, juo labiau kad nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti teisingai. Ieškovo vertinimu, nepagrįsti bei teisiškai nereikšmingi yra ir kiti apeliacinio skundo argumentai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų ir civilinę bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.
17. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovas pagrįstai atsisako patvirtinti ieškovo atliktus jiems ir trečiajam asmeniui bendrąja nuosavybe priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus bei šiuos matavimus registruoti VĮ „Registrų centras“. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas ir atsakovas bei trečiasis asmuo V. C. nuosavybės teise valdo 0,58 ha Žemės sklypą. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, šiame sklype įregistruoti pastatai, gyvenamasis namas, 3 ūkiniai pastatai, pirtis ir daržinė. Ieškovas nusprendė atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, kreipėsi į matininkus, matavimus atliko matininkas V. R., sklypą paženklino vietovėje, parengė žemės sklypo planą bei žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Su patikslintais kadastro duomenimis (po kadastrinių matavimų) tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo sutiko, tačiau atsakovas nurodė, jog jis nedalyvavo žemės sklypo ribų vietovėje paženklinime, todėl mano, kad šiuo konkrečiu atveju žemės sklypo ribų paženklinimo aktas negali būti laikomas teisėtu, nors Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte užfiksuotų matavimų, t. y. nustatyto žemės sklypo ploto dydžio, neginčija. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas itin detaliai ir išsamiai išnagrinėjo susiklosčiusią faktinę situaciją, nurodė ir analizavo reikšmingas teisės aktų nuostatas, o taip pat išsamiai aptarė byloje esančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-107/2010), apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju pasiako tik dėl esminių bei teisiškai reikšmingų apeliacinio skundo argumentų.
18. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pirmiausia pažymėtina tai, kad bendrosios nuosavybės teisės atveju kiekvienas iš turto savininkų turi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą nuosavybės teisę, reiškiančią savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; kt.).
19. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, vertina, jog ieškovo, kaip vieno iš žemės sklypo savininkių, pageidavimas atlikti kadastrinius matavimus (patvirtinti jau atliktus) ir patikslinti žemės sklypo ribas ir plotą valstybinėje koordinačių sistemoje yra pakankamas ir visiškai teisėtas pagrindas. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame sprendime, Nuostatų 15.6 punkte įtvirtintas reglamentavimas, t.y. kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant, bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 3.5 punkte numatyta aplinkybė, jog žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, leidžia neabejotinai tvirtinti ieškovo siekį atlikti kadastrinius matavimus esant teisėtą ir pagrįstą. Negana to, kaip apeliaciniame skunde nurodo pats atsakovas, jis neprieštarauja kadastrinių matavimų atlikimui, kas paneigia jo apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad ieškovas neturi teisės reikalauti tikslinti kadastro duomenis.
20. Kartu pažymėtina, jog bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu informuoti kitus asmenis, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su atliekamais kadastriniais matavimais, gauti jų sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti teisinę registraciją, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš kadastrinių matavimų darbų nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.
21. Šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame sprendime, ieškovas, turėdamas nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuos patikrino ir jų teisingumą konstatavo įgaliota tą daryti valstybės institucija (Žemėtvarkos skyrius), įgijo teisę pateikti šiuos kadastro duomenis įregistravimui viešame registre. Taigi atsakovo nesutikimas pateikti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą išties pasireiškia jo nepasirašymu žemės sklypo plane ir užkerta kelią ieškovui įgyvendinti savo teisę įregistruoti nustatytus tikslius kadastro duomenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovas iš esmės nenurodė konkrečių nesutikimo su prašomais atlikti veiksmais nesutikimo priežasčių ar aplinkybių, kaip ieškovo prašomi atlikti veiksmai gali pažeisti jo teisės ar teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, skundžiamu sprendimu iš esmės pagrįstai pripažinta, jog atsakovas nepagrįstai faktiškai ginčija pačią ieškovo, kaip bendraturčio, teisę, susijusią su bendru daiktu, o ne šios teisės įgyvendinimo būdą ar sąlygas, dėl ko toks atsakovo elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų.
22. Nagrinėjamu atveju vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad atsakovas atsisakė patvirtinti atliktus kadastrinius matavimus dėl to, kad jis nebuvo informuotas apie jų atlikimą ir negalėjo dalyvauti atliekant šiuos matavimus. Tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, aplinkybė dėl atsakovo informavimo pakankamumo yra išsamiai išdėstyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, o nesutikti su išdėstytu vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo.
23. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog matininkas V. R. 2017-01-04 atsakovui bei gretimų žemės sklypų savininkams siuntė kvietimus apie 2017-01-14 10.00 val. vyksiančius žemės sklypų matavimo darbus. Be to, atsakovui ir gretimų žemės sklypų savininkams matininkas taip pat buvo surašęs ir išsiuntęs žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą. Atsižvelgiant į matininko V. R. parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kurie nebuvo paneigti, taip pat matyti, kad su atsakovu A. C. buvo bendrauta ir tiesiogiai, jam ir jo atstovui advokatui buvo parodytos sklypo ribos. Taigi vertinti, kad atliekant kadastrinius matavimus atsakovas buvo ignoruojamas ar jam apie vykstantį procesą nebuvo bandoma pranešti, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nėra jokio teisinio pagrindo. Kita vertus, viena iš esminių aplinkybių šiuo atveju yra tai, kad atsakovas tvirtina, jog dokumentai jam buvo siųsti netinkamu adresu. Tačiau, kaip matyti iš Gyventojų registre esančios informacijos, atsakovo A. C. nurodoma deklaruota gyvenamoji vieta yra būtent ta, kuria jam buvo siųsti dokumentai ir informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis), t.y. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, o taip pat į aplinkybę, jog atsakovo A. C. jo nurodoma gyvenamoji vieta yra Latvijoje, aplinkybė, dėl informacijos apie ruošiamus atlikti Žemės sklypo matavimo veiksmus paskelbimas vietiniame laikraštyje, kaip tą nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, nėra tokia teisiškai reikšminga bei leidžiantis vertinti, kad toks paskelbimas vietiniame laikraštyje galėjo esmingai pakeisti susiklosčiusią situaciją, t.y. atsakovas neabejotinai būtų sužinojęs apie ruošiamus atlikti kadastrinius matavimus, juo labiau kad vėliau procese kaip matyti iš matininko V. R. parodymu, su atsakovu faktiškai susisiekti nepavyko iš esmės jokiais būdais – nei telefonu, nei per atstovą, nei nuvykus į atsakovo nurodomą gyvenamąją vietą Latvijoje.
24. Be to, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame sprendime, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su pranešimu kitai šaliai ir būtinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo–parodymo aktą, turi būti aiškinama nepažeidžiant jos sisteminių ryšių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, o asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo–parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Taigi ir šiuo atveju vien formalus atsakovo nedalyvavimas sudarant paženklinimo–parodymo, atsakovui nenurodant jokių pretenzijų dėl akto turinio, atliktų matavimų ar galinčių kilti jo teisių bei teisėtų interesų pažeidimų, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atliktų kadastrinių matavimų neteisingumo, ydingumo ar vertinti, kad jie buvo atlikti esmingai pažeidžiant atsakovo teises bei teisėtus interesus, juo labiau kad atliktų kadastrinių matavimų teisingumą leidžia konstatuoti ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus tikrinimo akto išvados, o pats atsakovas ankstesnėje civilinėje byloje pats buvo iš esmės sutikęs su kadastriniais matavimais.
25. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Tik įrodžius realius bendraturčių teisių pažeidimus, sutikimo įregistruoti naujai atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus nedavimas būtų laikomas pagrįstu. Taigi šiuo atveju atsakovo pareiga buvo pagrįsti bei įrodyti, kuo yra netinkamas ieškovo teisių įgyvendinimo būdas - atlikti patikslintus šalims bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro matavimus ir juos registruoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovas nepateikė motyvuoto atsisakymo pasirašyti pateiktus dokumentus ir neįrodė, kad naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų jo teises ar teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės ir faktai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo atsisakymas trukdo savo kaip bendraturčio teises įgyvendinti būtent ieškovui, paneigia teisėtų lūkesčių apsaugos principą.
26. Pirmiau išdėstyto vertinimo nekeičia ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su neva išaugusiu Žemės sklype nurodomu pastatų skaičiumi. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, išdėstė motyvus dėl atsakovo argumentų, susijusių su neva padidėjusiu pastatų skaičiumi. Su pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka, jų papildomai nekartoja ir papildomai pažymi, jog iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad viešajame registre yra registruoti šeši objektai (pastatas-gyvenamasis namas, pastatas-ūkinis pastatas, pastatas-ūkinis pastatas, pastatas-pirtis, pastatas-ūkinis pastatas, pastatas-daržinė), dėl ko vertinti, kad atliekant kadastrinius matavimus buvo padidintas egzistuojančių pastatų skaičius, nėra pagrindo.
27. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apelianto argumentais dėl neva neaiškių ieškinio reikalavimų. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovas siekia nustatyti tikslius ieškovo, apelianto ir trečiojo asmens V. C. bendro žemės sklypo kadastro duomenis ir patikslintus kadastro duomenis įregistruoti. Nors šiuo metu kadastriniai matavimai yra atlikti, tačiau kol kas jie neturi pakankamos teisinės galios ir reikšmės, kadangi su jais nesutinka atsakovas. Būtent ieškinyje pareikštas ir skundžiamu sprendimu tenkintas reikalavimas ieškovui atlikti kadastrinius matavimus bei juos registruoti faktiškai sukuria teisę ieškovui be atsakovo sutikimo atlikti nurodomus veiksmus, kurie, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį bei Nuostatų 651 punktą, yra privalomi.
28. Atmetus atsakovo A. C. apeliacinį skundą ieškovui V. P. priteistinos turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 450 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovui V. P. suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.
29. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovo atstovė papildomai pateikė duomenis apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą iš Gyventojų registro. Įvertinusi prašomų prijungti dokumentų turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog naujo įrodymo būtinybė iškilo vėliau, kad šio dokumento nebuvo galima pateikti ankščiau, todėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas. Be to, pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Dėl šių priežasčių pateiktą dokumentą, kuris teisingam bylos išsprendimui esminės reikšmės neturi, atsisakoma priimti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. C. 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) V. P. naudai turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Eigirdas Činka
Laimantas Misiūnas