Civilinė byla Nr. e2-1984-808/2020

Teismo proceso Nr. 2-68-3-31171-2019-4,

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1.; 2.6.10.6.;

2.6.11.16.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,

sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei, 

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Gintarei Dmukauskienei,

atsakovo atstovui advokatui Povilui Juzikiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Tectis“ ieškinį atsakovei UAB „Autopark“ dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“. 

Teismas

n u s t a t ė :

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 4513,80 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. birželio 4 d. Pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lizingo sutartimi, per trečiąjį asmenį UAB „Swedbank lizingas“, ieškovė iš atsakovės įsigijo naudotą automobilį RENAULT TRAFIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis buvo pasirinktas pagal atsakovės pateiktą Komercinį pasiūlymą bei apžiūrėjus jį vietoje. 2019 m. birželio 4 d. Turto priėmimo-perdavimo aktu automobilis buvo perimtas Vilniuje. Perėmimo metu akivaizdžių automobilio trūkumų nebuvo, tačiau vykstant iš Vilniaus (automobilio įsigijimo vietos) į Kauną, užsidegė perspėjimo lemputė - aušinimo skysčio trūkumas. Skystis buvo nedelsiant papildytas. Vis gi toliau eksploatuojant automobilį, problema pasikartojo, todėl transporto priemonė buvo pristatyta (2019-06-21) į UAB „Sostena“ autorizuotą servisą, kur buvo apžiūrėta, atliktas jos techninis aptarnavimas ir pakeisti tepalai. Vėl pradėjus eksploatuoti automobilį paaiškėjo, kad profilaktinis aptarnavimas problemos nepanaikino ir 2019 m. birželio 27 d. buvo atlikta aušinimo skysčio nuotekų paieška bei sistemos slėgio testas, 2019 m. liepos 16 d. pakeistas aušintuvas bei aušinimo skystis, tačiau problema nedingo ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. automobilis buvo pristatytas patikrai bei remontui dėl per didelio aušinimo skysčio sunaudojimo. Patikrinę variklį, specialistai nustatė variklio bloko trūkimą. Nurodytos aplinkybės rodo, kad jau pardavimo metu automobilis turėjo esminius defektus ir Pirkėjas (ieškovas) apie tai nebuvo informuotas. Kadangi nusipirktu automobiliu nebuvo galima naudotis pagal įprastinę jo paskirtį, automobilio defektų paieška ir remontas pagal specialistų pateiktas sąskaitas ir apmokėjimai kainavo 3719,80 Eur. Be to, buvo patirtos ir kitos išlaidos - kito automobilio nuomos išlaidos - 744,00 Eur, sumokėtas kelių mokestis 50,00 Eur. Nurodytos išlaidos yra tiesiogiai susijusios, nes tuo laikotarpiu nebuvo galimybės naudotis nupirktu automobiliu. Viso ieškovė patyrė 4513,80 Eur išlaidų, susijusių su netinkamos kokybės automobilio pirkimu už kurias yra atsakinga atsakovė, todėl turi jas atlyginti ieškovei.

Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Sutartimi ieškovei buvo parduota transporto priemonė RENAULT TRAFIC, atitinkanti visus teisės aktų nustatytus techninius bei saugos reikalavimus, taip pat ir Komerciniame pasiūlyme nurodytą transporto priemonės komplektaciją. Sandorio sudarymo metu atsakovei nebuvo žinomi jokie akivaizdžiai matomi ar paslėpti automobilio trūkumai. Be to, transporto priemonė buvo parduota su atlikta ir galiojančia technine apžiūra. Ieškovės nurodytas variklio defektas, jeigu toks ir būtų buvęs, negalėjo būti nepastebėtas privalomosios techninės apžiūros metu. Ieškovė, juridinis asmuo, prieš mokėdama pinigus ar prieš priimdama transporto priemonę, turėjo būti atidi ir galėjo perkamą automobilį patikrinti ne tik pati, bet ir kreiptis pagalbos į specialistus. Iki automobilio pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo ieškovei buvo sudarytos visos galimybės atlikti transporto priemonės patikrą. Be to, jai buvo pasiūlyti du vienodi automobiliai. Atlikę apžiūrą, ieškovės atstovai pasirinko būtent šią transporto priemonę (įvertinę techninę komplektaciją, mažesnę ridą ir kt.). Pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė nesuteikė jokių garantijų dėl automobilio tolimesnio eksploatavimo, kadangi buvo parduodamas jau eksploatuotas automobilis (nenaujas). Atsakovei nebuvo žinomi jokie ieškovei parduoto automobilio trūkumai. Net jeigu tokie trūkumai būtų buvę sutarties sudarymo momentu, jie nėra akivaizdūs ar tyčia paslėpti. Sutarties sudarymo momentu buvo parduodama techniškai tvarkinga transporto priemonė, be akivaizdžių trūkumų. Praėjus kuriam laikui po sandorio sudarymo, ieškovės atstovas telefonu informavo apie Pretenzijoje nurodytus, tačiau neaišku kokiomis aplinkybėmis, atsiradusius automobilio defektus. Ieškovei iš karto buvo pasiūlyta (telefonu) atpirkti parduotą automobilį, tačiau ieškovė nesutiko. Iš ieškinio ir prie jo pateiktų dokumentų matyti, kad automobilio variklis buvo pakeistas nauju, nors buvo trūkęs tik variklio blokas. Į bylą nepateikti įrodymai, kad trūkusio variklio bloko nebuvo galima suremontuoti. UAB „Lautra motors“ paaiškinimas, jog ši bendrovė nekeičia sugedusios detalės, bet keičia visą variklį, neįrodo, kad konkrečiu atveju kitame servise nebūtų pakeista tik sugedusi detalė. Kadangi automobilio gedimai paprastai sutvarkomi operatyviai, todėl kyla pagrįsta abejonė dėl kito automobilio nuomos, net iki 2019 m. gruodžio 31 d. Pagal ieškovės pateiktas sąskaitas, sumokėtą UAB „Sostena“ ir UAB „Lautra motors" 21 proc. dydžio PVM susigrąžino atlikdama PVM užskaitą, todėl nesuprantama, kodėl atsakovė turėtų sumokėti ieškovei sumą, 21 proc. didesnę nei realios ieškovės patirtos automobilio remonto išlaidos. Teigia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškinyje nurodyti transporto priemonės gedimai atsirado dar iki jos pardavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Ieškovės nuostolių apskaičiavimu nėra pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo atlyginti 4513,80 Eur nuostolių.

Teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.

Ieškovė pateiktame dublike papildomai nurodė, jog įrodinėdama aplinkybes, kad atsakovė pardavė netinkamos kokybės automobilį pateikė pakankamai rašytinių įrodymų. Tai, kad Komerciniame pasiūlyme buvo nurodyta, jog automobilis yra naudotas, nepanaikina Pardavėjo (atsakovės) atsakomybės už parduotą netinkamos kokybės daiktą, kurio negalima naudoti pagal paskirtį. Automobilis Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagamintas 2016 m, tad tai beveik naujas automobilis, kuris turėjo tarnauti ilgą laiką. Prieš pirkdama automobilį ieškovė jį apžiūrėjo ir įvertino jo kokybę - automobilis neturėjo akivaizdžių trūkumų. Automobilio perdavimo metu taip pat buvo pateikta techninės apžiūros kortelė, patvirtinanti, kad automobilio techninė apžiūra atlikta jo pirkimo dieną. Automobilis buvo pirktas iš profesionalaus pardavėjo. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo garantuojama automobilio kokybė ir nei joje, nei Komerciniame pasiūlyme nebuvo nurodyti automobilio defektai ar trūkumai, nebuvo jokių Pardavėjo atsakomybę naikinančių ar ribojančių sąlygų. Aplinkybė, kad atsakovė yra komiso pagrindais veikianti bendrovė, nepanaikina jos kaip automobilio pardavėjos statuso ir jai tenka visa atsakomybė už parduoto automobilio trūkumus. Priešingai, atsakovė yra profesionalus pardavėjas, kuriam turi būti gerai žinomos jos pareigos bei atsakomybė ir prieš parduodama automobilį ji privalėjo įsitikinti transporto priemonės kokybe arba atskleisti pirkėjui jo defektus sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo galima variklio suremontuoti, jo keitimas buvo būtinybė, todėl jokiu kitu būdu nebuvo galima atstatyti automobilio į tokią padėtį, kad juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį. Ieškinyje nereikalaujama priteisti automobilio nuomos išlaidų iki 2019 m. gruodžio 31 d. Reikalavimas apima laikotarpį, kai ieškovė negalėjo naudotis nekokybiška transporto priemone. Nurodytos aplinkybės apie ieškovės teisę apskaityti PVM sumas, neturi reikšmės, nes priešingu atveju bus paneigta Pirkėjo teisė gauti trūkumų šalinimo išlaidas.

Atsakovas pateiktame triplike papildomai nurodė, kad ieškovės teiginiai nepatvirtina, jog nustatyti automobilio defektai egzistavo jį perduodant pirkėjui, o ne pirkėjui eksploatuojant transporto priemonę. Aplinkybė, kad buvo garantuojama automobilio kokybė, nėra pagrindas taikyti atsakomybę už automobilio defektus, atsiradusius ieškovei eksploatuojant automobilį, o ne jo pardavimo metu. Ieškovės pateikti įrodymai, nepatvirtina, kad automobilio defektai jau egzistavo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu. Juolab, kad nėra žinoma, kaip ir kiek laiko automobilis buvo naudotas, kas jam buvo tvarkoma, keičiama ir pan. Aušinimo skysčio mažėjimo priežastis nustatyta 2019 m. rugpjūčio 2 d., automobiliui nuvažiavus 2459 km. Taigi, nesant duomenų apie parduotos transporto priemonės eksploatavimo aplinkybes po sandorio sudarymo, apie 60000 km ridos variklį pakeitus nauju varikliu, transporto priemonė buvo pagerinta. Ieškovė neįrodė, kodėl nuo naujai pakeistų detalių yra neskaičiuojamas nusidėvėjimas (amortizacija), t.y. žalos atlyginimo atveju ją padaręs asmuo turi pareigą atlyginti tik realią žalą, o ne pagerinti daiktą.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė Gintarė Dmukauskienė palaikė procesiniuose dokumentuose pateiktus reikalavimus, juose išdėstytais pagrindais ir motyvais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas Povilas Juzikis prašė ieškinio reikalavimus atmesti, procesiniuose dokumentuose išdėstytais pagrindais ir motyvais.

Teismo posėdyje liudytojas A. D. parodė, kad dirba ieškovės vairuotoju, ūkvedžiu, pagal specialybę - automechanikas. Automobiliu nuvažiavus apie 80 km paaiškėjo, kad automobilis nekokybiškas dėl aušinimo skysčio. Kas 100 km reikėjo įsipilti aušinimo skysčio. Buvo kreiptąsi į specializuotą įmonę UAB „Sostena“. Pretenzija atsakovui buvo pateikta pravažiavus apie 1500 km. Pirkimo metu automobilis buvo apžiūrėtas vizualiai ir juo pravažiuota iki aikštelės. Kad automobilis geras, nurodė ir pardavėjo atstovas. Automobiliu buvo vežiojamos statybinės medžiagos. Kito pramoninio automobilio ieškovas neturi.

Ieškinys netekinamas.

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 4 d. Pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)  ir Lizingo sutartimi, per trečiąjį asmenį UAB „Swedbank lizingas“, ieškovė įsigijo iš atsakovės naudotą automobilį RENAULT TRAFIC valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2016 m. gamybos). Tą pačią dieną (2019-06-04) Turto priėmimo-perdavimo aktu transporto priemonė perduota ieškovei, kuri pasirašydama aktą, patvirtino jai perduodamo turto kompleksiškumą, kokybę, techninę būklę, nepriekaištingą funkcionavimą, tinkamą perdavimą, atitikimą kitiems Turto pirkimo dokumentams (2 punktas); nuo Akto pasirašymo momento, ieškovei perėjo atsitiktinio turto žuvimo ir sugedimo, fizinio ir moralinio susidėvėjimo rizika bei valdytojo atsakomybė (3 punktas). 2019 m. birželio 21 d. automobilis buvo pristatytas į UAB „Sostena“ autorizuotą servisą, kur jis buvo apžiūrėtas ir atliktas jo techninis aptarnavimas, pakeisti tepalai. 2019 m. birželio 27 d. buvo atlikta aušinimo skysčio nuotekų paieška bei sistemos slėgio testas, o 2019 m. liepos 16 d. - pakeistas aušintuvas bei aušinimo skystis. Ieškovė kreipėsi į UAB „Lautra Motors“, kuri 2019 m. rugpjūčio 2 d. remonto užsakymo-paraiškoje Nr. 908606 nurodė, kad atliktas variklio keitimas, o 2019 m. rugsėjo 2 d. išrašė sąskaitą-faktūrą 2757,62 Eur sumai. Dėl patirtų išlaidų ieškovė atsakovei  2019 m. rugsėjo 6 d. pateikė rašytinę Pretenziją dėl parduoto netinkamos kokybės automobilio remonto ir kitų išlaidų apmokėjimo. 2019 m. rugsėjo 16 d. atsakyme į Pretenziją, atsakovė atsisakė apmokėti ieškovės patirtas išlaidas, motyvuodama, kad pardavė visus teisės aktų nustatytus techninius bei saugos reikalavimus atitinkančią ir 2019 m. gegužės 29 d. Komerciniame pasiūlyme nurodytą transporto priemonės komplektaciją.

CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), kurie apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirt (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.

Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui (CK 6.4311 straipsnis). Pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjas privalo nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231, nurodoma, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė; motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys); ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos. Parduodamos transporto priemonės trūkumus privalo išvardinti pardavėjas.

Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai kyla iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-505-6862016 25 punktas). Tuo pačiu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą. Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų, taip pat gali reikšti reikalavimus ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-373-701/2017 25 punktas).

Nuostolių (žalos) atlyginimas reglamentuojamas CK XXII skyriuje (CK 6.245-6.255 straipsniai). Nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Konkrečiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus dėl jų padarytą žalą, priežastinį ryšį ir kaltę.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Sutartimi atsakovė pardavė ieškovei transporto priemonę RENAULT TRAFIC, faktiškai atitinkančią visus teisės aktų nustatytus techninius bei saugos reikalavimus, taip pat ir Komerciniame pasiūlyme nurodytą transporto priemonės komplektaciją (Sutarties 1.3 punktas). Byloje nėra duomenų, kad sandorio sudarymo metu būtų nurodyti nustatyti ir užfiksuoti transporto priemonės trūkumui, juolab, kad automobilis buvo parduotas su atlikta ir galiojančia technine apžiūra.

CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje bet kokiu laiku ir metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Teismo nuomone, kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pirkdama naudotą transporto priemonę, privalėjo pasinaudoti savo teise patikrinti jos techninę būklę (kokybę), tačiau to nepadarė. Neįrodžius, kad buvusiam automobilio savininkui - atsakovei iki daikto perdavimo buvo žinomi konkretūs automobilio trūkumai, negali kilti atsakovės atsakomybė dėl variklio trūkumo. Taigi, buvęs automobilio savininkas suteikė ieškovei galimybę pasinaudoti CK 6.328 straipsnyje nustatyta teise patikrinti perkamą daiktą, bet ieškovė, prisiimdama su tuo susijusią riziką, tokia teise nepasinaudojo. Aptartų transporto priemonės pardavimo aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovas turėjo galimybę patikrinti perkamo automobilio techninę būklę. Juolab, kad automobilio priėmimo-perdavimo metu dalyvavęs liudytojas A. D. (ieškovės darbuotojas, vairuotojas), pagal specialybę - automechanikas, galėjo ir turėjo galimybę įsitikinti ar automobilis neturi akivaizdžių automobilio trūkumų, ypač tokių kaip aušinimo skysčio netekimas.

Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė automobilį įsigijo 2019 m. birželio 4 d., tačiau Pretenziją atsakovei pateikė tik 2019 m. rugsėjo 6 d. (t.y. praėjus trims mėnesiams). Byloje nėra duomenų, kad dėl automobilio trūkumų ieškovė į atsakovę kreipėsi anksčiau, nors aušinimo skysčio mažėjimo priežastis buvo nustatyta jau 2019 m. rugpjūčio 2 d., pravažiavus net 2459 km. Taigi nesant duomenų apie automobilio eksploatavimo aplinkybes po sandorio sudarymo, yra pagrindas išvadai, kad ieškovė tiek sandorio sudarymo metu, tiek automobilio eksploatavimo metu, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, rizikavo ir nesiėmė reikiamų priemonių, leidžiančių įsitikinti tikrąja šio automobilio būkle (neatliko automobilio patikrinimo servise; nuodugnios techninės apžiūros) ir nedelsdama nesikreipė į atsakovę dėl automobilio trūkumų, juolab, kad buvo perkamas jau naudotas automobilis.

Teismo vertinimu, byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio trūkumų (gedimų) priežastis atsirado iki transporto priemonės ieškovei perdavimo, apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes ir motyvus, yra pagrindas išvadai, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, t.y. ieškovei neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas.

Teismas, dėl šalių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo. Nagrinėjamoje atveju atsakovas UAB „Tectis“ patyrė 2541,00 bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, todėl jos priteistinos iš ieškovo.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovių nepriteistinos, kadangi atsakovėms tenkanti šių išlaidų dalis neviršija minimalaus dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakoves UAB „Autopark“, į.k. 125691822, naudai iš ieškovės UAB „Tectis“, į.k. 304690199, 2541,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                Gražina Žukauskienė