Administracinė byla Nr. eA-1087-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02039-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 16.2.1; 16.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. K. ir I. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. K. ir I. K. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonė Kretingos miškų urėdija) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjai R. K. ir I. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami:
1. Pripažinti neteisėtu ir panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2016 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. (5.1.73)-A5-5072 išdėstytą atsisakymą išduoti pareiškėjams planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti (duomenys neskelbtini) r. esančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemėtvarkos projektas).
2. Įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjams planavimo sąlygas Žemėtvarkos projektui rengti.
3. Pripažinti neteisėtu ir panaikinti Administracijos 2016 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. (5.1.22)-A5-6363 išdėstytą atsisakymą ištaisyti klaidas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111 (toliau – ir Bendrasis planas), ir Klaipėdos rajono kraštovaizdžio tvarkymo specialiajame plane, patvirtintame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T11-289 (toliau – ir Specialusis planas).
4. Įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taip pakoreguoti Bendrąjį planą ir Specialųjį planą, kad Bendrajame plane žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) r., būtų priskirtas žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemei (tolygios paskirtys) (ar kitai paskirčiai, neribojančiai teisės statyti ūkininko sodybą), o Specialiajame plane – ŽŪKK1.2 / MŪGK 1.1 teritorijai (ar kitai paskirčiai, neribojančiai teisės statyti ūkininko sodybą).

2. Pareiškėjai skundą grindė tokiais argumentais:
1. Siekdami užsiimti žemės ūkio veikla, pareiškėjai 2016 m. birželio 3 d. įsigijo 3,7275 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) r. (toliau – ir Žemės sklypas), kuriame 2016 m. liepos 8 d. įregistravo ūkininko ūkį. Kadangi Žemės sklypo plotas – 3,7275 ha, pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai tikėjosi Žemės sklype imtis visų ūkininko sodybos ir pagalbinio ūkio pastatų statyboms įgyvendinti reikalingų veiksmų. Pareiškėjai (planavimo organizatoriai) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos rajono skyriui pateikė prašymą priimti sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas tokį sprendimą priėmė 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 12VĮ-1042-(14.12.2). Tą pačią dieną planavimo organizatorius kreipėsi į Administraciją su prašymu pateikti planavimo sąlygas, tačiau Administracija 2016 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (5.1.73)-A5-5072 atsisakė išduoti sąlygas Žemėtvarkos projektui rengti, motyvuodama tuo, jog Žemėtvarkos projekto planavimo tikslai ir uždaviniai prieštarauja Bendrojo plano ir Specialiojo plano sprendiniams.
2. Nors Bendrojo plano ir Specialiojo plano ištraukose teritorija, esanti Žemės sklype, priskiriama miškų ūkio paskirties žemei, tačiau Nekilnojamojo turto registre įregistruota Žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio; kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Ši paskirtis reiškia, kad Žemės sklype yra galima žemės ūkio veikla, taigi ir ūkininko ūkio sodybos bei žemės ūkio veiklai ar alternatyviai veiklai reikalingų statinių statyba. Regionų geoinformacinės aplinkos (toliau – ir REGIA) sistemos duomenimis Žemės sklype esanti teritorija nepriskirta miškų plotams. Žemės sklypas ribojasi su mišku, tačiau pačiame Žemės sklype miško nėra. Analizuojant viešai prieinamą vaizdinę medžiagą iš dirbtinio Žemės palydovo (kompiuterinė programa „Google Žemė“) matyti, kad Žemės sklype nuo 2003 m. rugpjūčio mėnesio miško nebuvo. Be to, Administracijos Žemės ūkio skyrius pareiškėjams registruojant ūkininko ūkį Žemės sklype nekėlė klausimo dėl Žemės sklypo netinkamumo tokiam ūkiui registruoti.
3. Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruoti Žemės sklypo duomenys prieštarauja Bendrajame plane ir Specialiajame plane esantiems duomenims. Administracija negali šių planų sprendiniais keisti ar riboti asmenų galimybes naudoti žemę pagal realią įregistruotą paskirtį. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypo kadastro duomenys buvo nustatyti 2012 m. spalio 19 d. valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondo Klaipėdos filialo sudarytoje Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje, įgyvendinus žemės reformos žemėtvarkos projektą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 22 d. iki 2013 m. kovo 2 d.) 18.3 punktu, žemės reformos žemėtvarkos projektai buvo privalomai derinami su savivaldybės administracijos direktoriumi. Duomenų apie Administracijos direktoriaus atsisakymą derinti žemės reformos projektą nėra. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalį šiuose registruose esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjų teigimu, Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įrašyti duomenys atitinka tikrąją padėtį Žemės sklype. Jame esanti teritorija nėra apaugusi medžiais, todėl negali būti laikoma mišku (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 str. 8 d.) ar miškų ūkio paskirties žeme (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 26 str.).
4. Bendrajame ir Specialiajame planuose yra netiksliai nubrėžtos ribos tarp žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės (techninė klaida). Bendrajame plane Žemės sklypas turėjo būti priskirtas žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemei (tolygios paskirtys) (ar kitai paskirčiai, neribojančiai teisės statyti ūkininko sodybą), o Specialiajame plane – ŽŪKK1.2 / MŪGK 1.1 teritorijai (ar kitai paskirčiai, neribojančiai teisės statyti ūkininko sodybą). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 131 ir 139.3.1 punktuose nustatyta, kad savivaldybės bendrojo plano koregavimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, bendrieji planai koreguojami, kai atliekami bendrojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai, t. y. bendrajame plane taisomos techninės klaidos. Todėl pati Administracija turi pareigą ištaisyti Bendrojo ir Specialiojo planų klaidas, susijusias su Žemės sklypui neteisingai nustatytais naudojimo reglamentais.
5. Negalėdami įgyvendinti savo teisių, pareiškėjai metų pabaigoje neišvengiamai patirs nepagrįstų nuostolių, nes vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T11-132 už pareigos racionaliai naudoti ir tausoti žemę nevykdymą (dalis žemės yra apleista) privalės mokėti 4 proc. dydžio žemės mokestį vietoje įprastinio 0,5 proc. tarifo.  
3. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas savo poziciją grindė šiais argumentais:
1. Pareiškėjų Žemėtvarkos projekto rengimo tikslas ir uždaviniai prieštarauja Bendrojo ir Specialiojo planų sprendiniams, todėl Administracija pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjams planavimo sąlygas Žemėtvarkos projektui rengti. Rengiant Bendrąjį ir Specialųjį planus nebuvo ir neturėjo būti nagrinėjami atskiri žemės sklypai, nebuvo nustatomi reikalavimai atskiriems žemės sklypams, juose (planuose) buvo nustatoma tik erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai, tam tikroms veikloms reikalingų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos priemonės. Pareiškėjai klaidingai supranta bendrojo ir specialiojo planavimo tikslus ir uždavinius, nes šių planų rengimo tikslas ir uždaviniai nėra juose atvaizduoti esamą padėtį.
2. Pareiškėjai gali Žemės sklypą naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Galiojantys teritorijų planavimo dokumentai nustato galimybę statybą vykdyti tik esamų sodybų ribose, tačiau toks apribojimas nereiškia, kad pareiškėjai negali Žemės sklype užsiimti žemės ūkio veikla.
3. Tarnybos Klaipėdos rajono skyrius 2015 m. spalio 14 d. raštu Nr. 12SD-4319-(14.12.104) ankstesnio Žemės sklypo savininko prašymą priimti sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų ūkininko sodybos vietai parinkti buvo atsisakęs tenkinti. Administracijai nesuprantama, kodėl pasikeitus Žemės sklypo savininkams analogiškas prašymas buvo patenkintas.
4. Net ir tenkinus pareiškėjų reikalavimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti Administracijos atsisakymą išduoti planavimo sąlygas Žemėtvarkos projektui rengti, pareiškėjų reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo išduoti tokias planavimo sąlygas negali būti tenkinamas, kadangi teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę, tačiau klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo sprendžia viešojo administravimo subjektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013).
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad jis yra nepagrįstas ir atmestinas, ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Kretingos miškų urėdija atsiliepime į skundą ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra, pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą VĮ Kretingos miškų urėdijos valstybės patikėjimo teise valdomas valstybinės reikšmės miško žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tik ribojasi su pareiškėjų Žemės sklypu, kuris nėra miško paskirties žemės sklypas.

II.

7. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 3 d. sprendimu pareiškėjų R. K. ir I. K. skundą atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014), pažymėjo, kad įregistravę ūkininko ūkį pareiškėjai įgijo teisę pasinaudoti Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta lengvata, jei tai neprieštarauja aukštesnės galios norminiams aktams, įskaitant teritorijų planavimo dokumentus. Įvertinęs Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 patvirtintų Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.3, 9, 23.1 ir 37 punktų, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtinto Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 punkto nuostatas, teismas sprendė, kad žemėtvarkos projekto sprendiniai negali prieštarauti galiojantiems aukštesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumentams, o tuo atveju, jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, planavimo sąlygos neišduodamos. Minėtos nuostatos imperatyviai draudžia rengti žemėtvarkos projektą, kurio sprendiniai neatitinka aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Žemės sklypas patenka į teritoriją, Bendrajame plane pažymėtą indeksais M 4.1 ir T. Pagal Bendrojo plano sprendinius teritorija M 4.1 – intensyvaus tradicinio ūkininkavimo ūkinių miškų sklypai. Intensyvaus ūkinio pritaikymo reglamentų subnatūralus kraštovaizdis. Šis miškų naudojimo būdas numatomas teritorijose, kur vyrauja eksploataciniai (IV grupės) miškų plotai, nepatenkantys į jautriausias gamtines teritorijas, šiuose miškuose būtina užtikrinti racionalų, tolygų ir nepertraukiamą miško išteklių naudojimą bei miškų produktyvumo didinimą, auginamos medienos kokybės gerinimą. Miškai turi būti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektą. Teritorija T – inžinerinės infrastruktūros teritorijos. Visų rūšių transporto, inžinerinių, energetinių statinių bei inžinerinių tinklų teritorijos. Komunikacinės–inžinerinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos – tai stambesnių transporto ir inžinerinės infrastruktūros objektų sklypai. Šios teritorijos tvarkomos pagal atliekamų funkcijų, technologijų ir reikiamos aptarnavimo infrastruktūros kūrimo reikalavimus. Magistraliniams dujotiekiams nustatomi atitinkami vietovės klasės vieneto apribojimai. Ekstensyviai arba intensyviai technogenizuojamos aplinkos reglamentų technologinis kraštovaizdis.
10. Įvertinęs Bendrojo plano sprendinius ir brėžinį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Žemės sklypas yra priskirtas miškų ūkio paskirties žemės sklypams, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, išskyrus įstatymuose nustatytas specialiąsias išimtis, pagal bendrąją taisyklę miškų ūkio paskirties žemėje gali būti statomi tik Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nurodyti statiniai – miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kiti su mišku susiję įrenginiai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, aiškinant ir taikant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, apibendrinimą).
11. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad iš Specialiojo plano ištraukos matyti, jog Žemės sklypas patenka į teritoriją, plane pažymėtą MŪGK 1.1 – intensyvaus tradicinio ūkininkavimo ūkinio prioriteto miškingas gamtinis kraštovaizdis. Šio tipo kraštovaizdyje statyba galima tik esamų sodybų ribose. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjai Žemėtvarkos projektu siekia statyti naują sodybą, tam parenkant statybos vietą. Žemės sklypui patenkant į teritoriją, kurioje ūkininko sodybos statyba yra neleidžiama (išskyrus statybą tik esamų sodybų ribose), tokie Žemėtvarkos projekto tikslai ir uždaviniai prieštarauja aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams –Bendrojo ir Specialiojo plano sprendiniams.
12. Nepripažintas pagrįstu pareiškėjų argumentas, kad jiems nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, todėl Bendrojo ir Specialiojo planų sprendiniai negali riboti ar keisti jų teisės naudoti žemę pagal realią numatytą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį. Pareiškėjai negalėjimą Žemės sklypo naudoti pagal jo paskirtį iš esmės grindė tuo, kad Žemės sklype negalima statyti sodybos, o ši aplinkybė dar nereiškia, kad Žemės sklypo negalima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį – jame užsiimti žemės ūkio veikla. Bendrojo ir Specialiojo planų sprendiniai nedraudžia pareiškėjams naudoti Žemės sklypo pagal jo tiesioginę paskirtį, ginčo dėl šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nėra.
13. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Administracija 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendime Nr.(5.1.73)-A5-5072 aiškiai nurodė aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, kuriomis remdamasi atsisakė išduoti planavimo sąlygas Žemėtvarkos projektui rengti. Skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
14. Vertindamas Administracijos 2016 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. (5.1.22)-A5-6363 teisėtumą ir pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių nuostatomis, konstatavo, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniai gali būti keičiami, kai valstybės ar savivaldybės institucija nusprendžia iš esmės keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius ar kai tai susiję su viešuoju interesu, o teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai nekeičiama sprendinių esmė. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (toliau – ir Rengimo taisyklės) 76, 139.3 ir 139.3.1 punktus teritorijų planavimo dokumento techninė klaida iš esmės suprantama kaip spausdinimo, skaičiavimo ar faktinių duomenų neatitikimo klaida, kurią ištaisius nekinta teritorijų planavimo dokumento sprendiniai. Šiuo techninės klaidos apibrėžimu teismas mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) vadovavosi ir spręsdamas, ar nebuvo padaryta techninių klaidų Specialiajame plane.
15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Bendruoju ir Specialiuoju planais buvo nustatytos erdvinės teritorijos koncepcija, teritorijos naudojimo kryptys, nustatytas teritorijų naudojimo būdas, apsaugos zonos ir kt. Įvertinęs šiuos teritorijų planavimo dokumentus (jų brėžinius), teismas sprendė, kad juose nėra spausdinimo ar skaičiavimo klaidų, darančių įtaką pareiškėjų Žemės sklypo priskyrimui atitinkamai teritorijos apsaugos zonai. Aplinkybė, kad pareiškėjų Žemės sklypas pagal Bendrąjį planą priskirtas miškų ūkio sklypams, o Specialiuoju planu juose draudžiama statyti ūkininko sodybą, nėra techninė klaida, kadangi tokiais sprendiniais buvo nustatytas būtent toks teritorijos naudojimo režimas. Šiuo atveju tiek Bendrajame, tiek Specialiajame planuose koregavus teritorijos tvarkymo ir naudojimo ribas, kistų teritorijų tvarkymo ir apsaugos zonos, todėl iš esmės pasikeistų šių planų sprendiniai. Todėl Žemės sklypo priskyrimas teritorijai – miškų ūkio sklypams, kurioje negalima ūkininko sodybos statyba (išskyrus statybą tik esamų sodybų ribose), nelaikytinas techninė klaida, kurią, nekeičiant planų sprendinių, galėtų ištaisyti atsakovas.
16. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1, 2 ir 16 dalį, 6 straipsnio 3 dalį bei 28 straipsnio 2 dalį fiziniai asmenys turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui rengti ar keisti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą, tačiau ne aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentą. Bendrieji ir specialieji planai nustato teritorijos naudojimo ir apsaugos principus, tačiau jų nedetalizuoja, t. y. jie nepriskiriami vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Konkretų teritorijos naudojimo režimą nustato detalieji planai ar jiems prilygintieji planai, kurie laikytini vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentais, dėl kurių koregavimo ir keitimo iniciatyvos teisę turi fiziniai asmenys. Tai reiškia, kad pareiškėjai neturi iniciatyvos teisės siūlyti planavimo organizatoriui rengti ar keisti ne vietos lygmens teritorijų planavimo dokumentų – Bendrojo ar Specialiojo planų sprendinius, kuriais nustatoma teritorijos erdvinė struktūra, teritorijos, reikalavimai, apsaugos principai ir kt. Administracija, atsakydama į pareiškėjų 2016 m. spalio 18 d. prašymą dėl Bendrojo ir Specialiojo planų keitimo organizavimo, turėjo teisę pareiškėjus informuoti apie tai, kad jų pasiūlymas dėl Žemės sklypo naudojimo reglamento koregavimo bus įtrauktas į pasiūlymus dėl Specialiojo plano korektūros bei pasiūlyti aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo procese. Skundžiamas 2016 m. lapkričio 14 d. raštas Nr. (5.1.22)-A5-6363 iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
17. Tiek Bendrasis, tiek Specialusis planai nustato teritorijos tvarkymo principus, apsaugos, kraštovaizdžio tvarkymo zonas ir kt., t. y. šie planai nustato draudimus, ribojimus ar leidimus visoje teritorijoje ar tam tikrose dalyse. Šie nustatymai yra programinio, o ne vienkartinio pobūdžio, orientuoti į ateitį, numatyti taikyti daug kartų ir yra skirti individualiais požymiais neapibūdintų asmenų grupei (Bendrasis ir Specialusis planai yra norminiai administraciniai aktai). Prašyti ištirti ar pakeisti norminį administracinį aktą turi teisę tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyti subjektai.
18. Pareiškėjai nėra tarp subjektų, kuriems suteikta teisė kreiptis abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Skundu pareiškėjai prašė įpareigoti atsakovą atitinkamai pakoreguoti Bendrojo ir Specialiojo planų sprendinius (pagal bylos aplinkybes, pareiškėjai iš esmės nori, kad būtų keičiami norminių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai), tačiau nepateikė konkretaus prašymo ištirti Bendrojo ir Specialiojo planų nuostatas nagrinėjamoje administracinėje byloje. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl Bendrojo ar Specialiojo planų sprendinių teisėtumo.
19. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimą ir įpareigoti Administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakoreguoti Bendrąjį ir Specialųjį planus. Netenkinus pagrindinių skundo reikalavimų, t. y. nepanaikinus skundžiamų administracinių aktų bei neįpareigojus atsakovo koreguoti Bendrąjį ir Specialųjį planus, padaryta išvada, kad nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą – įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjams planavimo sąlygas Žemėtvarkos projektui rengti.

III.

20. Pareiškėjai R. K. ir I. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
21. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad rengiant Bendrąjį planą visa 10 ha teritorija, į kurią patenka Žemės sklypas, buvo pažymėta M4.1 ir T indeksu, kuris yra taikomas miškams. Kadangi ginčo teritorijoje niekada nebuvo ir šiuo metu nėra jokio miško, akivaizdu, kad rengiant Bendrąjį planą buvo netiksliai nubrėžtos indekso taikymo ribos, t. y. buvo padaryta faktinių duomenų neatitikimo klaida. Bendrojo plano aiškinamojo rašto 5.4 skyrius „Miškų ūkio paskirties teritorijos“ detalizuoja miško žemės naudojimo ir tvarkymo reglamentavimą, nustatytą pagal VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtą Klaipėdos rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą. Ne tik Žemės sklype, bet ir visame Perkūnų kaime, naujų miškų įveisimas neplanuojamas. Be to, miško įveisimas Žemės sklype yra negalimas, nes prieštarautų galiojantiems teisės aktams, kurie nustato, kad miškai gali būti įveisiami tik mažo našumo (iki 32 balų, kai kuriais atvejais – iki 39 balų) žemėje. Šie teisės aktų reikalavimai nurodyti ir Bendrojo plano aiškinamojo rašto 6 punkte. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ginčijama teritorija yra priskiriama perspektyviniam miškui, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, nepaaiškino, kaip būtų pašalinti tokio miško įveisimo prieštaravimai teisės aktų reikalavimams.
2. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 patvirtintų Savivaldybių teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 4 d. iki 2011 m. kovo 29 d.) 33 punktą stambesni nei 5 ha suprojektuoti žemės sklypai, kuriuos galima apsodinti mišku, brėžinyje turėjo būti pažymėti atskiru kontūru. Pareiškėjų Žemės sklypas su gretimais sklypais užima beveik 10 ha teritoriją, kuri nėra pažymėta kaip to reikalauja minėtos taisyklės.
3. Pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat buvo nurodyta, kad Žemės sklypas Specialiajame plane yra pažymėtas ne ta spalva. Be to, šiame plane nurodyta, kad miškas įveisiamas pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. T11-206 patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą, kurioje nenumatoma įveisti mišką Žemės sklypo teritorijoje. Teritorija, kurioje yra Žemės sklypas, nepatenka į jokios saugomos teritorijos ribas, joje nėra miško, todėl reguliavimas, pagal kurį statyba galima tik esamų sodybų ribose, yra perteklinis.
4. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjų argumentų, kad Žemės sklypas buvo suformuotas parengiant Tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 12VĮ-14.12.2-967 patvirtintą Žemės reformos žemėtvarkos projektą, kurio tvirtinimui Administracija neprieštaravo.
5. Bendrojo plano sprendiniai buvo detalizuoti žemės valdos projektu, kuris nenustatė jokių apribojimų dėl žemės naudojimo, išskyrus kelio ir melioracijos griovių apsaugos zonas.
6. Ūkininko ūkis Žemės sklype buvo įregistruotas siekiant įveisti jame šilauogyną, o tam reikalinga ne tik laistymo sistema, elektros energija, nuolatinė priežiūra ir apsauga, bet ir pagalbiniai ūkio pastatai. Akivaizdu, kad draudimas statyti ūkininko sodybą formaliai neuždraudžia tokios veiklos, tačiau ją iš esmės suvaržo ir faktiškai daro neįmanomą.
7. Iš Administracijos 2016 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. (5.1.22)-A5-6363 akivaizdu, kad teritorijų planavimo dokumentų rengimas nėra pradėtas, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar pareiškėjų pasiūlymas dėl Žemės sklypo naudojimo reglamento koregavimo bus įtrauktas. Administracijos pateiktas atsakymas yra abstraktus, jame nenurodomi monitoringo atlikimo, jo išvadų paskelbimo terminai, nėra aišku, ar Bendrojo plano koregavimas arba keitimas bus atliekamas. Esant tokiai situacijai, pareiškėjai negali planuoti tolimesnės savo ūkininkavimo veiklos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią pareiškėjai turi teisę atsakovui teikti prašymą dėl Bendrojo ir Specialiojo planų koregavimo ar keitimo.
22. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nurodo, kad nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvai yra išdėstyti pirmosios instancijos teismui teiktuose atsiliepimuose.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais bei Bendrojo plano sprendiniais, todėl sprendimas teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

24. Apeliacijos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjų R. K. ir I. K. skundas dėl atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. (5.1.73)-A5-5072, 2016 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. (5.1.22)-A5-6363 panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo išduoti pareiškėjams planavimo sąlygas Žemėtvarkos projektui rengti bei pakoreguoti Bendrąjį planą ir Specialųjį planą, teisėtumas ir pagrįstumas.
25. Iš Nekilnojamojo turto registro 2016 m. birželio 16 d. duomenų matyti, kad pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 3,7275 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) r., kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai; žemės ūkio naudmenų našumo balas – 39,8, kurį jie įsigijo pagal 2016 m. birželio 3 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį. Žemės sklypas suformuotas 2012 m. spalio 19 d. atlikus kadastrinius matavimus.
26. Pareiškėjai, vadovaudamiesi Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, siekia statyti naują ūkininko sodybą Žemės sklype. Pareiškėja I. K. 2016 m. liepos 8 d. Žemės sklype įregistravo ūkininko ūkį. Pareiškėjai 2016 m. rugpjūčio 2 d. Tarnybos Klaipėdos rajono skyriui pateikė prašymą priimti sprendimą dėl Žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Tarnybos Klaipėdos rajono skyrius 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 12VĮ-1042-(14.12.2.) nusprendė pradėti rengti Žemėtvarkos projektą, kurio tikslas: parinkti ūkininko ūkio sodybos vietą, parinkti žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietą; projekto uždaviniai: suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo (sklypų) teritoriją, nustatant ūkininko ūkio sodybos statinių statybos zoną, suplanuoti kelių išdėstymą, nustatyti vandens tvenkinio įrengimo vietą, suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo (sklypų) teritoriją, nustatant kitos (kaimo turizmui) paskirties statinių statybos zoną. Šiame įsakyme nurodyta, kad planavimo organizatorius yra I. K..
27. Pareiškėja I. K. 2016 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu išduoti planavimo sąlygas Žemėtvarkos projektui rengti. Administracija 2016 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (5.1.73)-A5-5072 atsisakė išduoti planavimo sąlygas Žemėtvarkos projektui Žemės sklype rengti, kadangi Žemėtvarkos projekto planavimo tikslai ir uždaviniai prieštarauja Bendrojo bei Specialiojo planų sprendiniams.
28. Pareiškėjai 2016 m. spalio 18 d. kreipėsi į atsakovą, prašydami Bendrajame plane ir Specialiajame plane ištaisyti technines klaidas, trukdančias pareiškėjams įgyvendinti savo teises jiems nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype. Administracija 2016 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. (5.1.22)-A5-6363 pareiškėjus informavo, kad jų pasiūlymas dėl Žemės sklypo reglamento koregavimo bus įtrauktas į pasiūlymus dėl Specialiojo plano korektūros, paaiškino, kad  Administracija atlieka Bendrojo plano monitoringą ir atsižvelgiant į monitoringo rengėjų pateiktas rekomendacijas bei nustatytas perspektyvines plėtros teritorijas, bus koreguojamas Bendrasis planas. Administracija pareiškėjams pasiūlė dalyvauti teritorijų planavimo procese.
29. Iš pareiškėjų skunde suformuluotų reikalavimų (skundo dalykas) ir išdėstytų aplinkybių (skundo pagrindas) matyti, kad pareiškėjai iš esmės siekia, jog Administracija išduotų planavimo sąlygas Žemėtvarkos projektui Žemės sklype rengti; Administracija ištaisytų Bendrajame ir Specialiajame planuose padarytas technines klaidas ir pakoreguotų Bendrąjį planą ir Specialųjį planą, kuriuos patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. vasario 24 d. ir 2015 m. gegužės 28 d. sprendimais, tokiu būdu, kad Bendrajame plane Žemės sklypas būtų priskirtas žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemei (tolygios paskirtys) (ar kitai paskirčiai, neribojančiai teisės statyti ūkininko sodybą), o Specialiajame plane – ŽŪKK1.2 / MŪGK 1.1 teritorijai (ar kitai paskirčiai, neribojančiai teisės statyti ūkininko sodybą). Pareiškėjų teigimu, atsakovas turi pareigą ištaisyti Bendrojo ir Specialiojo planų technines klaidas, susijusias su Žemės sklypui neteisingai nustatytais naudojimo reglamentais, nes planuose yra netiksliai nubrėžtos ribos tarp žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės, Bendrajame plane Žemės sklypas turėjo būti žymimas gelsva–žalia spalva, kaip ir visos šalia esančios teritorijos, t. y. turėjo būti priskirtas žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemei (tolygios paskirtys) (ar kitai paskirčiai, neribojančiai teisės statyti ūkininko sodybą). Pareiškėjų įsitikinimu, Bendrojo plano sprendiniai buvo detalizuoti žemės valdos projektu (Žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 12VĮ-14.12.2-967).
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo taisyti planų techninių klaidų, nes nebuvo nustatyta spausdinimo ar skaičiavimo klaidų, kurios būtų lėmusios pareiškėjų Žemės sklypo priskyrimą atitinkamai teritorijos apsaugos zonai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai, o specialusis panas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriuose pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės, ir būtent Bendruoju ir Specialiuoju planais buvo nustatytos erdvinės teritorijos koncepcija, teritorijos naudojimo kryptys, kuriose nustatytas teritorijų naudojimo būdas, apsaugos zonos ir kt. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjų Žemės sklypas pagal Bendrąjį planą priskirtas miškų ūkio sklypams, o Specialiuoju planu jame draudžiama statyti ūkininko sodybą, nėra techninė klaida, nes tokiais sprendiniais buvo nustatytas būtent toks teritorijos naudojimo režimas. Padaryta išvada, kad pareiškėjai siekia, jog būtų pakeisti planų sprendiniai, o ne ištaisytos techninės klaidos, kaip tai nustatyta Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 76 ir 139.3.1 punktuose.
31. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas Administracija, esant techninėms klaidomis neturi teisės pats koreguoti Bendrojo plano, o gali tik parengti Bendrojo plano koregavimą (Taisyklių 141 p.). Koreguotąjį Bendrąjį planą tvirtina savivaldybės taryba sprendimu (Taisyklių 144 p.).
32. Pareiškėjai, nesutikdami su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad Bendrajame plane visa tarpusavyje susijusi teritorija (10 ha), į kurią patenka ir Žemės sklypas, buvo pažymėta M4.1 indeksu (intensyvaus tradicinio ūkininkavimo ūkinių miškų sklypai. Intensyvaus ūkinio pritaikymo reglamentų subnatūralus kraštovaizdis. Šis miškų naudojimo būdas numatomas teritorijose, kur vyrauja eksploataciniai (IV grupės) miškų plotai, nepatenkantys į jautriausias gamtines teritorijas, šiuose miškuose būtina užtikrinti racionalų, tolygų ir nepertraukiamą miško išteklių naudojimą bei miškų produktyvumo didinimą, auginamos medienos kokybės gerinimą. Miškai turi būti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektą). Teritorija taip pažymėta indeksu T (inžinerinės infrastruktūros teritorijos. Visų rūšių transporto, inžinerinių, energetinių statinių bei inžinerinių tinklų teritorijos. Komunikacinės – inžinerinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos – tai stambesnių transporto ir inžinerinės infrastruktūros objektų sklypai. Šios teritorijos tvarkomos pagal atliekamų funkcijų, technologijų ir reikiamos aptarnavimo infrastruktūros kūrimo reikalavimus. Magistraliniams dujotiekiams nustatomi atitinkami vietovės klasės vieneto apribojimai. Ekstensyviai arba intensyviai technogenizuojamos aplinkos reglamentų technologinis kraštovaizdis).
33. Pareiškėjų tvirtinimu, ginčo teritorijos ribose niekada nebuvo ir šiuo metu nėra jokio miško, miško įveisimas Žemės sklype yra negalimas, nes prieštarautų galiojantiems teisės aktams, kurie nustato, kad miškai ne miško žemėje gali būti įveisiami tik mažo dirvožemio našumo žemėje iki 32 balų ir kai kuriais atvejais – iki 39 balų žemėse (Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių 2 p.); vadovaujantis aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 patvirtintų Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių 33 punktu, suprojektuoti galimi apsodinti mišku sklypai, stambesni kaip 5 ha ploto, brėžinyje turi būti pažymėti atskiru kontūru.
34. Pareiškėjai taip pat pažymi, kad Specialiajame plane teritorijai netinkamai priskirtas indeksas MŪGK 1.1 (intensyvus tradicinio ūkininkavimo ūkinio prioriteto miškingas gamtinis kraštovaizdis) ir nurodyta, kad užstatymo pobūdis – dispersiškas, statyba galima tik esamų sodybų ribose, nes Žemės sklypas nepatenka į jokios saugomos teritorijos ribas ir joje nėra miško.
35. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus darytina išvada, kad pareiškėjai iš esmės nesutinka su Bendrojo plano ir Specialiojo plano sprendiniais, pareiškėjai nenurodo jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti pareiškėjų skundo reikalavimų, susijusių su Administracijos atsisakymu pakoreguoti Bendrąjį planą ir Specialųjį planą taip, kad Bendrajame plane Žemės sklypas būtų priskirtas žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemei (tolygios paskirtys) (ar kitai paskirčiai, neribojančiai teisės statyti ūkininko sodybą), o Specialiajame plane – ŽŪKK1.2 / MŪGK 1.1 teritorijai (ar kitai paskirčiai, neribojančiai teisės statyti ūkininko sodybą), yra neteisėtas ir nepagrįstas.
36. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, jog pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai dėl Bendrajame ir Specialiajame planuose padarytų klaidų, kad galima surinkti daugiau įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų argumentus – apklausti Bendrojo ir Specialiojo planų rengėjus, atlikti Klaipėdos rajono savivaldybės ir gretimų savivaldybių planų palyginamąją analizę, atlikti teismo ekspertizę, tačiau nenurodo konkrečių Bendrojo plano ir Specialiojo plano techninių klaidų, kurias būtina ištaisyti, o atsakovas Administracija turi būti įpareigota parengti Bendrojo plano koregavimą.
37. Pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia ir pareiškėjų apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai, nes šie papildomi įrodymai nepatvirtina pareiškėjų argumentų dėl šioje byloje įvardytų Bendrojo ir Specialiojo planų techninių klaidų.
38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimą panaikinti atsakovo 2016 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. (5.1.73)-A5-5072 išdėstytą atsisakymą išduoti pareiškėjams planavimo sąlygas Žemėtvarkos projektui rengti bei įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjams planavimo sąlygas Žemėtvarkos projektui rengti, nes nustatyta, kad Žemės sklypas patenka į Bendrajame plane indeksais M4.1 ir T pažymėtą teritoriją, o pagal Specialiojo plano sprendinius Žemės sklypas patenka į indeksu MŪGK 1.1 pažymėtą teritoriją, t. y. į intensyvaus tradicinio ūkininkavimo ūkinio prioriteto miškingą gamtinį kraštovaizdį, o šiame kraštovaizdyje statyba galima tik esamų sodybų ribose. Pažymėtina, kad Specialiojo plano sprendiniai yra Bendrojo plano dalis (Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. T11-289 1 p.), o ne pareiškėjų nurodomas Žemės reformos žemėtvarkos projektas (patvirtintas Tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 12VĮ-14.12.2-967), kuriuo suformuotas pareiškėjų Žemės sklypas.
39. Pareiškėjai apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybes, kad Žemės sklype negalimas miško įveisimas, tačiau šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų teisės Žemės sklype įveisti mišką. Pareiškėjai nėra nurodę jokių teisinių argumentų, kuriais remiantis turėtų būti daroma išvada, kad jų nurodomas ginčo teritorijos grafinis žymėjimas keičia tos teritorijos teisinį režimą.
40. Specialusis planas patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje buvo nurodyta, kad specialusis teritorijų planavimas – atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo, tvarkymo, naudojimo, apsaugos priemonių planavimas. Specialusis planas (projektas) – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai (iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 31 d.). Iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusių aplinkos ministro 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-246 patvirtintų Kraštovaizdžio tvarkymo specialiųjų planų rengimo taisyklių 1 punktas nustatė, kad šalies kraštovaizdžio politikai įgyvendinti rengiami specialiojo teritorijų planavimo dokumentai – kraštovaizdžio tvarkymo specialieji planai, kurių rengimas gali būti vykdomas atskirais dokumentais arba bendrųjų planų sudėtyje.
41. Teritorijų planavimo dokumentai (bendrieji, specialieji, detalieji planai) sudaro atitinkamą hierarchinę struktūrą, kurią apsprendžia dokumento teisinis statusas, planavimo lygmuo, įskaitant suplanuotos teritorijos dydį bei sprendinių konkretizavimo lygį. Įstatymų leidėjas yra aiškiai nustatęs, jog specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai neturi prieštarauti atitinkamiems bendriesiems planams (iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 2 d.).
42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Bendrasis planas ir Specialusis planas yra norminiai administraciniai teisės aktai, o ginčai dėl norminių administracinių teisės aktų teisėtumo nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) II skyriuje nustatyta tvarka. Norminio administracinio teisės akto teisėtumas, kai tai susiję su individualiąja administracine, byla gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.), arba kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 113 str. 3 d.). Pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą.
43. Bylos dėl šių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė (teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę), kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti norminių administracinių aktų atitikties žemesnės teisinės galios nei Vyriausybės nutarimai teisės aktams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-223/2012; 2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I143-24/2013; kt.).
44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nevertinamas ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustatoma, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2016). Išplėstinė teisėjų kolegija šioje byloje taip pat yra nurodžiusi, kad vien tai, jog atitinkami bendrojo plano sprendiniai gali turėti įtaką atitinkamų subjektų nuosavybės ar kitų, su turto valdymu susijusių teisių apimčiai, negali savaime suponuoti tikrinamo bendrojo plano neteisėtumo.
45. Pažymėtina, kad prašyme dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo, negalima apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat vien tik tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet privaloma aiškiai nurodyti, kurie ginčijamo norminio administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir pozicija dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi būti pagrįsta aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Nesant dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo tinkamai suformuluoto tyrimo pagrindo bei tyrimo dalyko, byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo, kurioje nėra tyrimo dalyko, nenagrinėtina administraciniame teisme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2096-502/2015; 2016 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-641-442/2016; kt.).
46. Nagrinėjamu atveju pareiškėjams buvo pasiūlyta nurodyti teisinius argumentus, kuriais reiškiamos abejonės ir dėl kurių turėtų būti sprendžiama, ar reikalinga kreiptis į administracinį teismą, prašant patikrinti, ar planai (jų dalys), kurie taikyti nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (ABTĮ 114 str. 1 d.).
47. Pareiškėjai apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą ištirti Bendrojo ir Specialiojo planų dalis, kurios turi būti taikomos nagrinėjamoje dalyje, atitiktį Lietuvos Respublikos įstatymams ir Vyriausybės norminiams aktams bei jų teisėtumą, tačiau prašyme konkrečiai neįvardijo tų Bendrojo ir Specialiojo planų dalių, kurių teisėtumas turėtų būti ištirtas. Taip pat pareiškėjai prašyme nenurodė ir konkrečių teisės aktų normų (įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų), kurioms prieštarauja konkrečios Bendrojo ir Specialiojo planų dalys.
48. Prašyme nurodoma, kad Bendrasis planas ta apimtimi, kuria 9,1251 ha teritorija nepažymėta atskiru kontūru, parengtas nesilaikant jo rengimo taisyklių, prieštarauja aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 patvirtintų Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 4 d. iki 2011 m. kovo 29 d. ) 33 punktui, kuris nustato, kad miškų išdėstymo brėžinyje pažymimi miškai pagal kartografinėje medžiagoje generalizuotus kontūrus, suprojektuoti galimi apsodinti mišku žemės sklypai (stambesnius kaip 5 ha ploto – atskiru kontūru arba smulkesnius – sutartiniais ženklais), valstybinių parkų ir draustinių bei kitų saugomų teritorijų ribos. Pareiškėjų teigimu, tiek Žemės sklypui, tiek visai 9 ha ploto teritorijai Bendrojo plano indeksas M4.1, T negalėjo būti taikomas, nes prieštarauja Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklėms, žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D patvirtintoms Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėms, žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 patvirtintoms Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklėms. Pareiškėjai apeliaciniame skunde yra nurodę, kad Žemės sklypas, priskirtas miškams (miškui įveisti), o tai prieštarauja teisės aktams, nes ginčo teritorijoje niekada nebuvo miško, žemė toje vietoje yra derlinga (derlingumas virš 39 balų), miško įveisimas negalimas, nes prieštarautų galiojantiems teisės aktams, kurie nustato, jog miškai gali būti įveisiami tik mažo našumo (iki 32 balų) žemėje, kai kuriais atvejais – iki 39 balų našumo žemėje. Pareiškėjai prašymą taip pat grindžia Žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuris buvo patvirtintas 2012 m. birželio 13 d. Pareiškėjai remiasi ir tuo, kad Bendrojo plano aiškinamajame rašte nurodyta: „Savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai negali tiesiogiai reglamentuoti žemės naudojimo ir teritorijos tvarkymo sąlygų, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka realizuojami rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus“.
49. Iš pareiškėjų prašymo turinio galima daryti išvadą, kad Specialiojo plano dalis, kuria Žemės sklypui ir kitai susijusiai teritorijai nustatytas MŪGK 1.1 indeksas, yra neteisėta, nes prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 16 punktui, 50 straipsniui (iš nurodytų normų turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėjai vadovaujasi nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusia Teritorijų planavimo įstatymo redakcija). Kaip minėta, Specialusis planas patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą.
50. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų nurodytas aplinkybes, dėl kurių turėtų būti ištirtas norminių administracinių teisės aktų (jų dalių) teisėtumas, šio nagrinėjamo ginčo aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų išdėstyti teiginiai teismui nesudaro pagrindo abejoti Bendrojo ir Specialiojo planų konkrečių dalių atitiktimi įstatymų ar Vyriausybės norminiams aktams. Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjai nepagrindė abejonės dėl Bendrojo ir Specialiojo planų konkrečių dalių prieštaravimo įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams.
51. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog pareiškėjai neturi iniciatyvios teisės siūlyti planavimo organizatoriui rengti ar keisti ne vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – Bendrojo ar Specialiojo planų sprendinių, nes pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 6 dalimi ir nustatyti, kad pareiškėjai turi teisę teikti atsakovui prašymą dėl Bendrojo ir Specialiojo planų koregavimo ar keitimo.
52. Nagrinėjant šiuos argumentus, pažymėtina, jog Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 6 dalis nustato, kad planavimo organizatorius, norėdamas keisti ar koreguoti aukštesnio ar to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius, išskyrus sprendinius tų teritorijų planavimo dokumentų, kurių planavimo organizatoriumi yra jis pats, pateikia norimo keisti ar koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatoriui motyvuotą pasiūlymą dėl dokumento keitimo ar koregavimo. Teritorijų planavimo organizatoriai – Vyriausybės įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybių administracijų direktoriai, įstatymų nustatyti asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, tikrinimą, viešinimo procedūras ir teikimą tvirtinti (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 34 d.). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį Vyriausybės įgaliotos institucijos organizuoja šių teritorijų planavimo dokumentų rengimą: 1) valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų; 2) valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų; 3) saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų; 4) kituose įstatymuose nurodytų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus ir atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitus specialiojo teritorijų planavimo organizatorius (Teritorijų planavimo įstatymo 6 str. 2 d.). Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo (Teritorijų planavimo įstatymo 6 str. 3 d.).
53. Tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakyme Nr. 12VĮ-1042-(14.12.2.) nurodyta, kad planavimo organizatorius yra I. K., tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad I. K., vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 6 dalimi, kreipėsi į atsakovą dėl Bendrojo ir Specialiojo planų sprendinių keitimo ar koregavimo. Šioje byloje buvo nagrinėtos aplinkybės, susijusios su pareiškėjų prašymu ištaisyti Bendrojo ir Specialiojo planų technines klaidas, t. y. 2016 m. spalio 18 d. prašyme pareiškėjai (Žemės sklypo savininkai) prašė organizuoti Bendrojo ir Specialiojo planų koregavimą, siekiant ištaisyti juose atsiradusias technines klaidas.
54. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog šios bylos aplinkybių kontekste nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas pareiškėjų prašymą turėjo spręsti vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 6 dalimi, o pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo nurodyti, kad pareiškėjai pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 6 dalį turi teisę pateikti norimo keisti ar koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatoriui motyvuotą pasiūlymą dėl dokumento keitimo ar koregavimo.
55. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl pareiškėjų skundo nepagrįstumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų R. K. ir I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė