Civilinė byla Nr. 2-4-732/2013

                                                                                                                 Proceso Nr.2-30-3-00544-2011-5

                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                                                                113; 113.8

Molėtų rajono apylinkės teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2013 m. balandžio 11 d.

Molėtai

    Molėtų rajono apylinkės teismo teisėjas Liudvikas Myško,

sekretoriaujant Sigitai Saugūnienei,

dalyvaujant ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui Gyčiui Normantui;

atsakovų: Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovui Remigijui Tamošiūnui; LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Kristinai Malaiškaitei; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Dianai Jasinavičiūtei; Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei Zitai Černiauskienei, L. K. atstovui advokatui Povilui Juzikiui;

tretiesiems asmenims: Utenos visuomenės sveikatos centro atstovui Vytautui Šakiui, B. Z. R., jos atstovui advokatui Evaldui Skurvydui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams Molėtų rajono savivaldybės administracijai; LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, L. K., tretiesiems asmenims R. N., A. P., VĮ Utenos miškų urėdijai, Utenos visuomenės sveikatos centrui, B. Z. R. dėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos įsakymo, projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo, Utenos apskrities viršininko administracijos pažymos apie nebaigtą statybą be esminių nukrypimų nuo projekto panaikinimo ir L. K. įpareigojimo nugriauti statinį ir,

n u s t a t ė : 

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras ieškiniu kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismą ir prašė: 1. Panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-20 įsakymo Nr.B6-29 „Dėl kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektų patvirtinimo“ 2-rą punktą; 2. Panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos išduotą 2009-02-05 statinio projektavimo sąlygų sąvadą Nr. P4-15; 3.Panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos išduotą 2009-05-22 statybos  leidimą Nr. P5-56; 4. Panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento išduotą 2009-07-31 pažymą apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 114M-34; 5. Įpareigoti statytoją L. K., a.k.(duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo teismo  sprendimo įsiteisėjimo dienos savo, Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir  Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento lėšomis nugriauti L. K. nuosavybės teise priklausantį statinį- gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Molėtų rajono savivaldybėje, Narušiškio kaime, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas  palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, jog administracijos direktoriaus 2009-01-20 įsakymo Nr. B6-29 "Dėl kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektų patvirtinimo" 2 punktas, kuriuo patvirtintas Žemės sklypo kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektas ūkininko ūkio sodybai formuoti, Administracijos išduotas 2009-02-05 statinio projektavimo sąlygų sąvadas Nr. P4-15, Administracijos išduotas 2009-05-22 statybos leidimas Nr. P5-56 gyvenamojo namo statybai Žemės sklype, UAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento išduota 2009-07-31 pažyma apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 114M-34 yra neteisėti, priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų normas, todėl turi būti  panaikinti.

    LR miškų įstatymo 2 str. 3 d. reglamentuota, kad miško žemė tai - apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.

    LR miškų įstatymo 11 str. 1 d. reglamentuota, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, LR Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. LR Vyriausybės 2002-05-09 nutarimu Nr. 641 patvirtintos Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 1 punkte paaiškinta, kad šie interesai (valstybės, miško savininko ir visuomenės) derinami rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir atliekant viešąjį svarstymą.

    LR Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs bylą Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04, 2006-03-14 nutarime konstatavo, kad „Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 p. nuostata „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Miškų įstatymo 2 str. 3 d. ir Žemės įstatymo 26 str. 1 d. 3 p.“ Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „tiek Miškų įstatyme, tiek Žemės įstatyme nebuvo ir nėra kitų nuostatų (išskyrus Miškų įstatymo 2 str. 3 d. ir Žemės įstatymo 26 str. 1 d. 3 p.), kurios apibrėžtų, kokie statiniai (pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės.“

    Sistemiškai vertinant aukščiau nurodytus teisės aktus, konstatuotina, kad miško žemėje gyvenamojo namo statyba išvis negalima. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-10-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-1721/2008 taip pat nurodė, kad statybos miškų ūkio paskirties žemėje santykius reglamentuojantys Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas nenumato išimčių dėl statinių inter alia sodybų statybos esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose), todėl akivaizdu, jog teisė į statybą miškų ūkio paskirties žemėje negali būti realizuota.

    Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad Administracija, priimdama 2009-01-20 įsakymą Nr. B6-29 “Dėl kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektų patvirtinimo”, išduodama 2009-02-05 statinio projektavimo sąlygų sąvadą Nr. P4-15 ir 2009-05-22 statybos leidimą Nr. P5-56, pažeidė LR miškų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d., LR Žemės įstatymo 21 str. 1 ir 2 p., 26 str. 1 d., todėl neteisėti administraciniai aktai yra naikintini. Prašė tenkinti ieškinį.

    Atsakovės L. K. atstovas advokatas Povilas Juzikis prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog gyvenamasis namas pastatytas kitos paskirties žemėje, todėl reikalavimas jį nugriauti ir panaikinti korto statybą įteisinančius aktus yra neteisėtas. Ieškovas neįrodė viešojo intereso pažeidimo. Nurodė, jog gyvenamojo namo nugriovimas yra kraštutinė ir neproporcinga priemonė. Prašė tenkinti

    Atsakovo Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovas prašė ieškinio netenkinti.

    Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas prašė ieškinį tenkinti.

    Atsakovo Utenos RAAD atstovė prašė ieškinį tenkinti.

    Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė prašė spręsti teismo nuožiūrą.

    Tretysis asmuo B. Z. R. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog toje vietoje, kur pastatytas L. K. namas buvo miškas ir liūnas.

    Utenos visuomenės sveikatos centro atstovas prašė spręsti teismo nuožiūrą.

    Ieškinys tenkintinas iš dalies.

    Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, jog Utenos apskrities viršininko administracijos (toliau - UAVA) Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius planavimo organizatoriui L. K. 2008-06-18 išdavė planavimo sąlygų sąvadą Nr. 8 Kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektui ūkininko ūkio sodybos formavimui 9,6 ha ploto žemės sklype, esančiame Molėtų r., Balninkų sen., Narušiškio k., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau - Žemės sklypas) rengti. Į šį planavimo sąlygų sąvadą įtrauktos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - URAAD) 2008-06-06 planavimo sąlygos Nr. S/tp-222, Molėtų rajono savivaldybės administracijos (toliau - Administracija) Statybos, komunalinio ūkio ir ekologijos reikalų skyriaus 2008-06-10 planavimo sąlygos Nr. S21(25.36)-80, Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2008-06-16 planavimo sąlygos Nr. P14(19.24)-66 ir VĮ Utenos miškų urėdijos 2008-06-03 planavimo sąlygos Nr. SK-608 (t.II, b.l.19-25).

    URAAD planavimo sąlygose nurodyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Molėtų rajono miškų priskyrimo miškų grupėms plano, patvirtinto LR Vyriausybės 2002-10-21 nutarimu Nr. 1651 reikalavimai. Šiose planavimo sąlygose taip pat nustatyti reikalavimai: „Išpildyti VĮ Utenos miškų urėdijos sąlygas" ir „Neplanuoti ūkininko sodybos statinių ir įrenginių miško žemėje".

    VĮ Utenos miškų urėdijos planavimo sąlygose nurodyta, kad „L. K. žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) Narušiškio k., Balninkų šen., Molėtų r. esantis miškas pagal miškotvarkos planinę - taksacinę medžiagą priskiriamas: šiaurinėje sklypo dalyje IV gr. - ūkiniams miškams, miško juosta palei upelį - II A gr. - priešeroziniams miškams. Rengiant spec. planą tikslu ūkininko sodybai statyti, pastatų ir įrenginių vietas prašome projektuoti ne miško žemėje".

    Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus planavimo sąlygose taip pat pažymėta, kad planuojamai teritorijai taikomi Molėtų rajono miškų priskyrimo miškų grupėms plano reikalavimai.

    UAB „Grametra" parengė Žemės sklypo kaimo plėtros (ūkio vidaus) žemėtvarkos projektą ūkininko ūkio sodybai formavimui. Šio žemėtvarkos projekto aiškinamajame rašte nurodyta: „Projekto tikslas - parinkti vietą ūkininko ūkio sodybai. Siekiant šio tikslo, parengiamas kaimo plėtros (ūkio vidaus) žemėtvarkos projektas", „Parinktoje sodybai vietoje ūkininkas planuoja statyti gyvenamąjį namą, ūkio pastatą". Aprašant Žemės sklypui nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės sklype taip pat nustatyta miško naudojimo apribojimai, kurie sudaro 3,32 ha ploto". Pagal aiškinamajame rašte pateiktos 1 lentelės „Žemės naudmenų sudėtis" 4 punktą žemės naudmenos - miškas pagal Nekilnojamojo turto registro pažymėjimą sudaro 3,32 ha, pagal vietovėje patikslintą planą (esama padėtis) - 3,32 ha, žemėtvarkos projekte pokyčiai nenumatomi. Remiantis šios lentelės 1 ir 6 punktais, numatoma užstatyti teritoriją ariamoje žemėje, t. y. žemės ūkio naudmenose (t.II, b.l.73-92).

    Administracijos direktorius 2009-01-20 įsakymo Nr. B6-29 "Dėl kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektų patvirtinimo" 2 punktu patvirtino Žemės sklypo kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektą ūkininko ūkio sodybai formuoti.

    Administracija išdavė 2009-02-05 statinio projektavimo sąlygų sąvadą Nr. P4-15. Statytojas - L. K., statinys - ūkininko sodybos kūrimas (gyvenamasis namas, pagalbinis ūkio pastatas, pirtis) Žemės sklype. Šio statinio projektavimo sąlygų sąvado 1.1 punkte nurodyta, kad statinių statybos linija - sodybos kūrimo vieta, vadovaujantis kaimo plėtros žemėtvarkos projektu ūkininko ūkio sodybos formavimui (t. II, b.l.35).

    Parengtame statinio techniniame projekte esančiame individualios Narušio įmonės „Fasadas“ parengtame ūkininko sodybos kūrimo genplane, kurį 2009-05-21 suderino Molėtų rajono savivaldybės vyriausiasis architektas, gyvenamojo namo statybos vieta numatyta toje pačioje vietoje, kaip tai numatyta Žemės sklypo kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projekte (t.II, b.l.137-196).

    Molėtų rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisijos 2009-05-21 protokolu Nr.P2-9- (10) priėmė sprendimą išduoti statybos leidimą gyvenamojo namo Narušiškių kaime, Balnininkų seniūnijoje statybai. Posėdyje dalyvavo ir parengtam statinio projektui pritarė Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos visuomenės sveikatos centro Molėtų skyriaus vedėjas, Molėtų rajono savivaldybės Statybos, komunalinio ūkio ir ekologijos reikalų skyriaus vyresnioji specialistė (t. I, b.l.184-186). Administracija išdavė statytojai L. K. 2008-05-22 statybos leidimą Nr. P5-56 gyvenamojo namo statybai Žemės sklype (t.II, b.l.106). UAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas išdavė 2009-07-31 pažymą apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 114M-34. Šioje pažymoje nurodyta, kad statytojos L. K. nebaigtas statyti gyvenamasis namas Žemės sklype yra statomas be esminių nukrypimų nuo projekto.

    2009-07-31               pažymos apie statinio statybą (rekonstravimą kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 114M-34 pagrindu Nekilnojamojo turto registre nuo 2009-08-14 įregistruotas Žemės sklypo priklausinys - nebaigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400- 1950-5929, kurio baigtumas - 1%, nuosavybės teise priklausantis L. K..

    Šioje civilinėje byloje  pagrindinis klausimas yra, ar atsakovei L. K. priklausantis namas pastatytas miško žemėje, ar kitos paskirties žemės sklype. Byloje apklausta B. Z. R. parodė, jog toje vietoje, kur pastatytas  L. K. priklausantis namas buvo miškas (t.VIII, b.l.183). Liudytojai P. G. ir G. P. parodė, jog L. K. priklausantis namas pastatytas miško žemėje (t.VIII, b.l.162-163). Molėtų rajono savivaldybės administracijos pateiktame žemėlapyje nurodyta, jog  Narušiškio k. vietovė, kur pastatytas gyvenamasis namas, priskirtina IV grupės miškams (t.III, b.l.119-120). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM  2010-05-07 rašte Nr.4B-(82)-485 nurodyta, jog „L. K. ūkininko ūkio sodyba suformuota ir pastatyta miško žemėje... Paliginus 2005 m. ortofotografinio žemėlapio (ORT10LT) ištrauką, saugomą Tarnyboje su Projekte naudotu kartografiniu pagrindu, darytina išvada, kad UAB „Grametra“ naudotas kartografinis pagrindas neatitinka oficialaus ortofotografinio žemėlapio, saugomo Tarnyboje, nes toje teritorijoje, kur suprojektuota ūkininko ūkio sodyba, ortofotografiniame žemėlapyje pažymėtas miškas“ (t.IV, b.l.28-29). Valstybinės miškų tarnybos 2010-01-20 pažymose Nr.P1001-0014; Nr.P1001-0016; Nr.P1001-0018 žemės sklypas Nr.:(duomenys neskelbtini) Girsteitiškių k.v. yra miško žemė (t.IV, b.l. 36-38). Valstybinė miškų tarnyba 2010-07-20 raštu Nr. 1210 ir prie jo pridėtomis pažymomis, konstatavo, jog nurodytas sklypas patenka į IV miškų grupę ir jame nustatytas neteisėtas miško kirtimo faktas (t.IV, b.l.64-66). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos komisijos 2010-05-31 pažymoje Nr.(20-1)-D8-5306 apie B. Z. skundų tyrimo rezultatus  padaryta išvada, jog gyvenamasis namas pastatytas  miško žemėje, pagal nepagrįstai parengtus, suderintus ir patvirtintus projektus, tuo pažeistas viešasis interesas (t.IV, b.l.141). Taigi iš aptartų liudytojų parodymų, valstybinių institucijų atliktų patikrinimų matyti, jog UAB „Grametra" parengė Žemės sklypo kaimo plėtros (ūkio vidaus) žemėtvarkos projektą ūkininko ūkio sodybai formavimui miško žemėje ir šio projekto pagrindu visos valstybinės institucijos priėmė valinius sprendimus, kurių pagrindu buvo neteisėtai pastatytas L. K. priklausantis namas.

    Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime, iš esmės spręsdamas, ar LR Vyriausybės 1995- 12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtinto „Statybų privačioje žemėje reglamento“ 2 punkto nuostata dėl pastatų statybos miške, neprieštarauja Konstitucijai, iš esmės pasisakė dėl statybos miško žemėje (miškų ūkio paskirties žemėje) ir konstatavo, kad pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą miško (miškų ūkio paskirties) žemėje galima statyti medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrengimus (įrenginius), o kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai {inter alia pastatai) gali būti miške (miškų ūkio paskirties žemėje), nei Miškų įstatyme, nei Žemės įstatyme nebuvo ir nėra. Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad įstatymuose apibrėžtos sąvokos "miško žemė" ir "miškų ūkio paskirties žemė" nevisiškai sutampa - jų skirtumai nėra esminiai.

    Statybos miško ūkio paskirties žemėje santykius reguliuoja inter alia Miškų įstatymas bei Žemės įstatymas.

    Žemės įstatymas ir Miškų įstatymas nenumato, kad miško žemėje ir miškų ūkio paskirties žemėje gali būti kiti statiniai, išskyrus medienos sandėlius ir kitus su mišku susijusius įrenginius.

    Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mišku ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami: mišku apaugęs plotas (medynai); neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos: žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.

    Miškų įstatymo 2 str. 3 p. : miško žemė - apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.

    Miškų įstatymo 2 str. Miškas - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės).

    Tokiu atveju iš šių trijų sąvokų matyti, kad miško žemė yra tapati miškų ūkio paskirties žemei, pastaroji dar apima kitas žemės naudmenas ir žemės ūkio naudmenas. Miško žemei priklauso ir miške esančios aikštelės. Todėl tokių atveju net ir teigiant, kad sklype, kad.Nr. (duomenys neskelbtini). buvo kirtavietė ar miškų neapaugęs sklypas, tai nereiškia, kad tokia negali būti priskiriama miško žemei.

    Žemės įstatymo 21 str. nurodytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos. 21 str.l ir 2 p. nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Žemės sklypo, kurio kad.Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - miškų ūkio. Pažymėtina, kad pagal Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ // Valstybės Žinios, 1992, Nr. 22-652 patvirtintų Miško naudojimo sąlygų nuostatas, nurodytam plotui yra nustatyti miško kirtimo, cheminių trąšų naudojimo, miško tvarkymo apribojimai, tačiau „XXVI. MIŠKO NAUDOJIMO APRIBOJIMAI“ skirsnis nereglamentuoja ( „nekalba“) statybų miške.

    Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas miško žemėje leidžia statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, įrengti poilsio aikšteles, žvėrių pašarų aikšteles.

    Teismas konstatuoja, jog atsakovė L. K. pasinaudojusi UAB „Grametra" neteisėtai  parengtu Žemės sklypo kaimo plėtros (ūkio vidaus) žemėtvarkos projektu ūkininko ūkio sodybai formavimui suderino su atsakingomis institucijomis dokumentaciją, kurios pagrindu  sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (po sklypo pasidalijimo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo pastatytas gyvenamasis namas, unik.Nr.(duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. ir 2006 m. kovo 14 d. nutarimuose yra konstatavęs,  kad, atsižvelgiant į  ekologinę, socialinę ir ekonominę miško reikšmę  aplinkai, miškams, kaip ypatingiems nuosavybės teisės objektams, įstatymu gali būti nustatytas specialus, ypatingas  teisinis režimas, lemiantis miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus  apribojimus ir suvaržymus (LAT civilinų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 3K-3-360/2008). Namas yra pastatytas miško ūkio paskirties žemėje, todėl atsakovė L. K. įpareigotina per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą statinį gyvenamąjį namą unik.Nr.(duomenys neskelbtini) sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Narušiškio k.,, Molėtų raj. bei sutvarkyti statybvietę savo lėšomis. Visos institucijos, kurios derino statybą leidžiančią dokumentaciją, atliko savo darbą atsižvelgdamos į  UAB „Grametra“ paruoštą Žemės sklypo kaimo plėtros (ūkio vidaus) žemėtvarkos projektą ūkininko ūkio sodybai formavimui. UAB „Grametra“ parengė projektą vadovaudamasi dokumentais, kurie neatitinka oficialaus ortofotografinio žemėlapio reikalavimu. Derinant šį projektą valstybės institucijoms tai nebuvo žinoma ir tik B.Z. R. iškėlus šią problemą, po atlikto nuodugnaus patikrinimo, buvo nustatyta, jog  UAB „Grametra“ paruoštas projektas yra neteisėtas ir pastatytas namas yra miško žemėje. Atsakovės L. K. atstovas advokatas P.Juzikis iškėlė klausimą dėl  L. K. žalos atlyginimo, jeigu bus pripažinta gyvenamojo namo neteisėta statyba. Teismas atkreipia dėmesį, jog 2010-02-26 statybos sustabdimo aktu buvo sustabdyta L. K. gyvenamojo namo statyba (t.I, b.l.89-90), tačiau nepaisant šio sustabdimo,  statyba ir toliau buvo vykdoma. Sutartyje su UAB „Megrame“ matyti, jog 2010-03-29  buvo pirkti langai (t.V, b.l.61-80) ir šie langai buvo įstatyti name. 2010-02-22 faktinių duomenų patikrinimo akte ir jo nuotraukose matyti, jog namas yra be langų (t.II, b.l.15). Gi 2010-04-23 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir jo nuotraukose  namas matomas su langais (t.I, b.l.36-53). Darytina išvada, jog atsakovė L. K. nepaisė statybos sustabdimo akto ir pati sau padidino neteisėtos statybos kaštus. 

    Atsakovės L. K. atstovas iškėlė problemą, jog ieškovas neįrodė viešojo intereso pažeidimo.

    Konstitucijos 54 str. nustato valstybei pareigą rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsauga, prižiūrėti, kad su saiku būtų naudojami gamtos ištekliai.

    Miškų įstatymo paskirtis - reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visu nuosavybės formų miškai būtu tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą aprūpinant pramonę žaliava, biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms. Visi privačių miškų savininkai pageidautų, kad jų svečiai, šeimos nariai lankydamiesi miškuose nepasiklystų, tačiau leidimas įsirengti tvoras privačiuose miškuose būtų nesuderinamas su visos visuomenės interesais netrukdomai naudotis miško ištekliais, atitinkamoms institucijoms prižiūrėti miškų naudojimą, užtikrinti laisvą gyvūnų judėjimą. Prokuroro ieškinys teisėtas ir pagrįstas, nes šiuo ieškiniu siekiama užtikrinti tinkamą miško naudojimą ir teisės aktų laikymąsi, o tai ir yra viešas interesas. Pažeidimas pasireiškė neteisėta statyba miškų ūkio paskirties žemėje.

    Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešasis interesas taikant administracinių bylų teisenos įstatymą suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (LVAT2007-01-19 nutartis a/b Nr. A-64-07).

    Šioje byloje siekiama pašalinti teisės aktų pažeidimus, padarytus miško žemės naudojimo srityje. Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005- 05-13 nutarimas byloje Nr. 14/02, 2006-03-14 nutarimas byloje Nr. 17/02-24/02-06. 03-22 04). Miškams, lyginant su kitais objektais, yra nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas. Miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų: jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę: miškui, kaip aplinkos sudedamajai daliai, yra taikomi bendrieji aplinkos apsaugos principai: aplinkos apsauga yra valstybės ir kiekvieno gyventojo rūpestis ir pareiga.

    Be to, neabejotina, kad viešas interesas yra ir tinkamas viešojo administravimo, valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas, inter alia teritorijų planavimo ir statybų srityje. Teisinės valstybės principas suponuoja tai, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei, o valstybė turi užtikrinti viešojo administravimo vykdymą ir viešųjų paslaugų teikimą, kad būtų garantuotas visos valstybinės bendruomenės - pilietinės Tautos viešasis interesas (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03). Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (LAT2006-03-22 nutartis c/b Nr. 3K-3-194/2006).

    Paminėtina, kad šis viešojo intereso pagrindimas dėl statybų miško žemėje, teismų praktikoje yra pripažįstamas pakankamu, nereikalaujant, kad pažeidimas būtų siejamas su konkrečių asmenų teisių ir interesų pažeidimų, kaip šiuo atveju nurodo atsakovas - „jog nebuvo skundų“. Priešingai, teismų praktikoje, teismams nagrinėjant prokurorų ieškinius ar pareiškimus dėl viešojo intereso gynimo, pvz., dėl buvusių sodybų atstatymo miško paskirties žemėje, ieškiniai tenkinami nepaisant to, kad dokumentai pagrindžia toje teritorijoje buvus pastatus, teismai remiasi įstatyminiu reglamentavimu draudžiančiu miško paskirties žemėje atstatyti (statyti) pastatus. Viešo intereso pažeidimas nesiejamas su kitų asmenų pažeistomis teisėmis (ar skundo buvimu). ( LVAT 2010-05- 25 nut. admin. b. A 525- 734/2010, 2010-07-09 LVAT nut. Nr. A 556 - 923/2010).

    Pažymėtina, jog ieškovas nepraleido jam suteikto termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir tinkamai atliko savo, kaip institucijos, pareigas. LR aplinkos ministro 2010-07-15 įsakymu Nr. D1-619 sudaryta komisija nustatė, jog gyvenamasis namas buvo pastatytas miško žemėje ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai kreiptis į Generalinę prokuratūrą su prašymu ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais (t.IV, b.l.151). Vilniaus apygardos prokuratūra  pareiškimų kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2010-08-13 (pareiškimas teisme gautas 2010-08-16) (t.IV, b.l.1-4). Iš aptartų dokumentų matyti, jog prokuroras nepraleido jam suteikto  vieno mėnesio termino kreiptis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo, todėl atsakovės L. K. atstovo prašymas taikyti senaties terminą netenkintinas.

    Ieškovas prašo bylinėjimosi išlaidas ir neteisėtų statybų padarinių likvidavimo išlaidas priteisti iš visų atsakovų.  Teismas su šiuo ieškovo prašymu nesutinka. Pažymėtina, jog atsakovė L. K. iniciavo projektų suderinimą 2008 m. Po Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo jau buvo susiformavusi praktika dėl statybų miško ūkio paskirties žemėje, todėl atsakovės L. K. pastangos miško ūkio paskirties žemės sklype pastatyti gyvenamąjį namą ir UAB „Grametra“ parengtas Žemės sklypo kaimo plėtros (ūkio vidaus) žemėtvarkos projektas ūkininko ūkio sodybai formavimui suklaidino pareigūnus ir suponavo neteisėtų padarinių atsiradimui. Atsakovė L. K. kaip apdairus ir sąžiningas nurodyto sklypo šeimininkas, turėjo jį naudoti pagal paskirtį ir nesistengti jame vykdyti neteisėtas statybas.

    Sutinkamai su LR CPK  96 str. atsakovė L. K. privalo sumokėti į valstybės biudžetą žyminį mokestį nuo kurio mokėjimo buvo atleista institucija- 132 Lt už kiekvieną ieškinio reikalavimą. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė penkis savarankiškus reikalavimus, kurių kiekvienas apmokestinamas 132 lt. Todėl šios civilinės bylos žyminis mokestis sudaro 660 Lt, kuriuos turi sumokėti atsakovė L. K.. Taip pat atsakovė L. K. turi sumokėti  teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 221,25 Lt. Viso atsakovė L. K. į valstybės biudžetą privalo sumokėti  881,25 Lt.

    Teismas , vadovaudamasis LR CPK 3, 185, 268, 269, 270, 271  str.,

n u s p r e n d ė :

ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-20 įsakymo Nr.B6-29 „Dėl kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektų patvirtinimo“ 2-rą punktą;

2. Panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos išduotą 2009-02-05 statinio projektavimo sąlygų sąvadą Nr. P4-15;

3.Panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos išduotą 2009-05-22 statybos  leidimą Nr. P5-56;

4. Panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento išduotą 2009-07-31 pažymą apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 114M-34;

5. Įpareigoti statytoją L. K., a.k.(duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo teismo  sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti L. K. nuosavybės teise priklausantį statinį- gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Molėtų rajono savivaldybėje, Narušiškio kaime, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

    Priteisti iš atsakovės L. K. į valstybės  biudžetą 881,25 Lt.  Šiuos pinigus sumokėti į VMI Molėtų skyriaus sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660. Pinigų sumokėjimo kvitą pristatyti į teismo raštinę.

    2011-12-02 Molėtų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinėją apsaugos priemonę- įrašą viešame registre apie gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio Narušiškio k., Molėtų raj., priklausančio L. K., a.k.(duomenys neskelbtini), nuosavybės perleidimo draudimą,  įvykužius minėto namo nugriovimą ir statybvietės sutvarkymą, panaikinti.

    Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                Liudvikas Myško