Civilinė byla Nr. e2YT-439-206/2018

Teismo proceso Nr. 2-25-3-01672-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos 3.4.5.12.

(S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 26 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Raimonda Kulberkienė,

sekretoriaujant Rimai Šiaulienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Laimai Jašmontienei,

asmeniui, kuris skundžiamas, notarei I. K.,

Teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. P. skundą dėl Kretingos I-ojo notaro biuro notarės Irminos Kriščiūnienės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas pareiškime ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad notarė I. K. 2017-12-23 pateikė atsisakymą atlikti notarinį veiksmą - išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įsiteisėjusį 2017-08-09 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą Nr. e2YT-l 135- 666/2017, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę faktas, kad A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po giminaitės P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė visą jos palikimą, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų faktiniu valdymu ir jį valdo. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Notarė atsisakė vykdyti ir pagal jį neišduodamas paveldėjimo liudijimas, nurodant, kad teismo sprendime nenurodytas giminystės ryšys su palikėja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, ar yra įregistravęs nurodytą vienašalį sandorį viešajame registre. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Paveldėjimo byla dėl mirusios 1998-06-15 P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo užvesta ir palikimas priimtas pagal 2003-09-25 paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Pakartotinai į notarinę kontorą nesikreipta.

Notarė I. K. nurodė, kas su skundu nesutinka. Atsiliepime ir teismo posėdžio notarė nurodė, kad pareiškėjas A. P. 2017 m. lapkričio 23 d. pateikė Kretingos rajono savivaldybės I-ojo notaro biuro notarei prašymą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo po palikėjos P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 1998 m. birželio 15 d., į jos vardu registruotus žemės sklypus. Iš Palikėjos paveldėjimo bylos dokumentų matyti, jog palikėja 1997 m. balandžio 24 d. testamentu, patvirtintu Kretingos rajono savivaldybės notarų biuro notarės S. Nekrošytės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. paliko žemės naudmenų 20 ha, miško 12 ha, esančių (duomenys neskelbtini). A. P. pateikė 1998 m. gruodžio 01 d. Kretingos rajono notarų biuro notarei J. Neverdauskaitei pareiškimą dėl palikimo priėmimo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003 m. rugsėjo 25 d. Kretingos rajono savivaldybės notarė J. Neverdauskaitė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, notarinio registro Nr. 10049, į testamente nurodytą turtą. Paaiškėjus, jog palikėjos vardu yra kito turto, kuris nėra nurodytas testamente, A. P. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir Kretingos rajono savivaldybės l-ojo notaro biuro notarei I. K. pateikė 2017 m. rugpjūčio 09 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriame nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po giminaitės P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė visą jos palikimą, siekiant gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Atkreipia dėmesį, jog, teismas nustatydamas šį juridinį faktą nenurodė, koks giminystės ryšys sieja A. P. bei palikėją, ar A. P. patenka į įstatyme nustatytą įpėdinių, turinčių teisę paveldėti, ratą. A. P. nurodė, jog jo giminystės ryšį su Palikėja patvirtinančių dokumentų nėra. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, jog Civilinio kodekso 5.11 straipsnyje nustatytas įpėdinių eilės sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamas, t.y. įstatymo leidėjo nustatytas giminystės ryšys ir laipsnis negali būti aiškinamas išplečiant įpėdinių pagal įstatymą sąrašą; nesant įstatyminių ar testamentinių paveldėtojų, mirusio asmens turtą paveldi valstybė (Lietuvos Aukščiausio Teismo m. 2009 gruodžio mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 539/2009). Palikimo atsiradimo momentu (1998 m.) galiojusio Civilinio kodekso 593 straipsnis taip pat numatė, jog nesant nei įpėdinių pagal įstatymą, nei įpėdinių pagal testamentą paveldėjimo teisė pereina valstybei. Taigi palikimo atsiradimo momentu įpėdinių sąrašas taip pat buvo baigtinis. Darytina išvada, jog asmuo, nepatenkantis į įstatyme imperatyviai nustatytą įpėdinių eilę, paveldėti mirusio turtą neturi jokio teisinio pagrindo. Notarė taip pat pažymėjo, kad, nors Teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. P. priėmė palikimą po giminaitės P. P. mirties, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, tai negali būti vienintelis pagrindas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Kad asmuo galėtų paveldėti jis ne tik turi priimti palikimą, bet ir turi turėti teisę paveldėti pagal įstatymą, ar pagal testamentą. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 straipsnyje yra įtvirtintas teisinis imperatyvas, konkrečiai apibrėžiantis notaro diskrecijos ribas, šiam priimant bet kokius sprendimus savo, kaip valstybės įgalioto asmens, veiklos srityje, pagal kurį notaras įtvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. LR notariato įstatymo 40 straipsnis numato, jog notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jei tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

Skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Notariato įstatymo  29 str. nurodo, kad notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai notarui pateikiami reikiami dokumentai, o Notariato įstatymo 40 str. 2 d. nurodo, kad notaras privalo  atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Teismas negali įpareigoti notarės įpareigoti išduoti A. P. prašomą paveldėjimo teisės liudijimą, nes pareiškėjas neįrodė, kad, nebūdamas konkretaus turto atžvilgiu testamentiniu įpėdiniu, yra įstatyminis įpėdinis. Civilinio kodekso 5.11 straipsnyje nustatytas įpėdinių eilės sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamas. Tai reiškia, kad, nesant įstatyminių ar testamentinių paveldėtojų konkretaus turto atžvilgiu, mirusio asmens turtą paveldi valstybė. Skundą padavęs asmuo nurodė, kad notarė nevykdo teismo sprendimo, tačiau teismo sprendimu nebuvo apibrėžtas turtas, notarė neįpareigota atlikti tam tikrus veiksmus, kad būtų galima traktuoti, kad ji nevykdo teismo sprendimo. Kad asmuo galėtų paveldėti jis ne tik turi priimti palikimą, bet ir turi turėti teisę paveldėti pagal įstatymą ar pagal testamentą. Teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, negali pakeisti Civilinio kodekso nuostatų dėl įpėdinių, turinčių teisę paveldėti. Notarė nepažeidė įstatymų atsisakydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į P. P. turtą, jos atsisakymas nėra neteisėtas, todėl ji negali būti įpareigota atlikti prašomus veiksmus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 510-513 str.,  teismas

n u t a r ė :

Pareiškėjo A. P. skundą dėl Kretingos I-ojo notaro biuro notarės Irminos Kriščiūnienės 2017-12-23 atsisakymo atlikti notarinį veiksmą atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                          Raimonda Kulberkienė