Civilinė byla Nr. e2-1055-819/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21427-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6;
2.6.20; 2.6.20.1; 2.6.10.5.1; 2.6.10.2.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,
sekretoriaujant Lolitai Mankevičiūtei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Agnei Misiūnaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. (V. M.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gastrotechnika“ dėl piniginių lėšų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo. Byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė „Index LT“.
Teismas
nustatė:
ieškovė pateiktu ieškiniu (b. l. 1-3, t. 1) prašo priteisti jai iš atsakovės 369,91 Eur sumą, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2019 m. liepos 30 d. Ši diena laikoma civilinės bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2019 m. gegužės 2 d. ieškovė kreipėsi į atsakovės vadybininką su prašymu pajungti įrangą – konvencinę krosnį. Į atsakovės vadybininką ieškovė kreipėsi dėl to, kad su juo anksčiau buvo derinamas ir sudarytas sandoris dėl šios technikos įsigijimo. Šalys sutarė, kad konvencinės krosnies pajungimo paslaugos kaina bus 100 Eur. 2019 m. gegužės 2 d. pas ieškovę atsakovės pavedimu atvyko asmenys, kurie turėjo pajungti įrangą. Meistrams vykdant pajungimą, dėl elektros trumpo jungimo išmušė elektros saugiklius. Ieškovės teigimu, atsakovės meistrai netinkamai sujungė elektros laidus. Po šio įvykio tą pačią dieną atsakovės meistrai nurodė, kad konvencinė krosnis neveikia, ji sugedo ir pasiėmė ją su savimi taisyti. Ieškovė kreipėsi į atsakovę ir pareikalavo grąžinti techniką tokios būklės, kokios ji buvo išvežta. Atsakovė informavo, jog įrangą grąžins tik ieškovei apmokėjus sąskaitą. Atsakovei buvo žinoma, kad ieškovei įranga yra reikalinga skubiai. Todėl 2019 m. gegužės 2 d. atvykus pas atsakovę buvo sumokėta reikalaujama 175,45 Eur suma, kurią sudarė 45 Eur medžiagos krosniai pajungti, 100 Eur transportavimas, 30,45 Eur pridėtinės vertės mokestis. 2019 m. gegužės 3 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic master“ atliko konvencinės krosnies techninį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad krosnis neturi ir neturėjo jokių gedimų. Taigi, ieškovės teigimu, neaišku kokiu pagrindu atsakovės meistrai, atvykę vykdyti krosnies pajungimą, nurodė krosnies gedimus ir ją išsivežė darbų neatlikę, o vėliau pareikalavo papildomai apmokėti už krosnies transportavimą. Ieškovė kreipėsi raštu į atsakovę su prašymu grąžinti nepagrįstai išreikalautą pinigų sumą. Atsakovė, nurodžiusi, jog jų nesieja jokie teisiniai santykiai, nurodė kreiptis į UAB „Index LT“, kurios vardu išrašyta sąskaita. Ieškovė su šia pozicija nesutinka, nes jai sąskaitą įteikė atsakovė ir neaišku kokiu pagrindu ji buvo išrašyta kitos įmonės. Ieškovei reiškiant reikalavimą grąžinti apmokėjimą už nepagrįstai priskaičiuotas paslaugas – transportavimą, dėl ko šalys nebuvo sutarusios, atsakovė pasirinko gynybinę poziciją ir pareiškė reikalavimą ieškovei dėl delspinigių, kurių buvo atsiradę iš 2017 m. pirkimo-pardavimo sutarties. Atsižvelgdama į tai, ieškovė ieškiniu prašo grąžinti jai 130,45 Eur, jos sumokėtus už transportavimo paslaugas pagal sąskaitą Nr. INX0000349, kasos pajamų orderio kvitą serija INX0074, atlyginti 139,15 Eur nuostolius už UAB „Baltic master“ atliktą konvencinės krosnies patikrą, 39,81 Eur už krosnies atsiėmimą/transportavimą, 60,50 Eur elektriko paslaugas už elektros pajungimą 2019 m. gegužės 3 d., nes dėl atsakovės klaidingo pajungimo išmušė elektros saugiklius, dėl ko buvo kviestas elektrikas elektrai pajungti.
Atsakovė pateikė atsiliepimą (b. l. 21-23, t. 1), kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pareikštą netinkamam atsakovui. Nurodo, kad ieškovę ir atsakovę siejo pirkimo-pardavimo santykiai. 2017 m. gegužės 15 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20170515/01, pagal kurią be kitų elektros prekių ieškovė įsigijo ir konvencinę krosnį, prekės pozicija pagal sutartį Nr. 24. Įsigytas daiktas ieškovei buvo perduotas 2017 m. birželio 7 d. pagal priėmimo-perdavimo aktą Nr. 170607/01. Šia sutartimi šalys nebuvo sutarusios dėl papildomų darbų (paslaugų) atlikimo. Ieškovė, įgijusi prekes, domėjosi dėl galimybių atlikti šių įrenginių montavimo darbus. Atsakovė ieškovei nurodė, kad turi partnerius, kurie teikia tokio pobūdžio paslaugas. Taigi, šiuo atveju atsakovė tik suteikė informaciją, parekomendavo įmonę UAB „Index LT“ ir pranešė šiai įmonei, kuri bendradarbiauja atliekant atsakovės klientų įsigytų prekių pajungimo, montavimo ir kitas paslaugas, apie paslaugų poreikį. Visus konvencinės krosnies pajungimo darbus atliko ir tam reikalingas medžiagas tiekė UAB „Index LT“, kas matyti taip pat iš ieškovės teismui pateiktų dokumentų. Ieškovė ne tik priėmė šios įmonės paslaugas, bet su ja ir atsiskaitė. Taigi, piniginės lėšos, kurias prašoma grąžinti, buvo perduotos UAB „Index LT“ ir šios įmonės buvo apskaitytos kaip gautos pajamos. Šios aplinkybės atsakovės ieškovei buvo nurodytos ir atsakant į pretenziją elektroniniu laišku. Atsakovė ieškovei negali grąžinti to, ko ji pati nėra gavusi. Tai, kad atsakovė parekomendavo ieškovei UAB „Index LT“, kuri teikė ieškovei reikiamas paslaugas, negali būti vertinama, kad atsakovė yra atsakinga už šių paslaugų teikimo kokybę. Atsižvelgiant į tai, kad dėl netinkamų įrangos montavimo paslaugų teikimo ieškovės ir atsakovės nesieja jokie teisiniai santykiai, atitinkamai ir iš šių paslaugų išplaukiantis ieškinio reikalavimas dėl susidariusių nuostolių dėl įsigyto daikto, kaip pati ieškovė nurodo kokybiškos konvencinės krosnies, remonto negali būti reiškiamas atsakovei.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepimo byloje nepateikė.
Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad iškėlus bylą atsakovė laikėsi pozicijos, kad ji nėra tinkama atsakovė. Su tuo ieškovė nesutinka. Ieškovė įrangą įsigijo iš atsakovės, ši įranga buvo pas ieškovę patalpose, ji buvo supakuota, iki jos pajungimo nebuvo naudojama. Ieškovė, nenorėdama atlikti neteisingų veiksmų, kreipėsi į atsakovę su klausimu kaip įrangą pajungti ir ar atsakovė teikia tokias paslaugas. Atsakovė nurodė, kad taip, ji tokias paslaugas teikia, įrangą gali pajungti. Tai liudija susirašinėjimas sms žinutėmis. Ieškovės atstovas rašė D. Ž. kaip atsakovės atstovui, tai matosi iš viešai skelbiamų duomenų apie atsakovės darbuotojus. Jis paprašė atsiųsti laidus, kas buvo padaryta, buvo su juo susitarta dėl darbų atlikimo. 2019 m. gegužės 2 d. atvykę meistrai darbų neatliko, nes dingo elektra, įvyko trumpas jungimas, elektra dingo ne tik viename pastate, bet visame komplekse. Tada meistrai nurodė, kad sugedo krosnis, ją reikia taisyti. Ieškovei telefonu pasiteiravus kas nutiko su krosnimi, kai ji buvo išvežta, jai buvo nurodyta, kad plokštė užpilta vandeniu. Su tuo ieškovė kategoriškai nesutiko, nes tai negalėjo būti tiesa, krosnis iki montavimo buvo supakuota, nebuvo naudojama. Ieškovės atstovas atvykęs pas atsakovę paprašė grąžinti krosnį, kad nustatyti kas jai yra, atsakovė grąžinti krosnį nesutiko ir pateikė apmokėti sąskaitą. Tik sumokėjus buvo pastebėta, kad sąskaita buvo išrašyta ne atsakovės. Įrangos ieškovės atstovas atvyko į atsakovės patalpas Antakalnyje, ten ir buvo pateikta apmokėti sąskaita. Pateikus įrangą UAB „Baltic master“ buvo nustatyta, kad krosnis nesugedusi ir nebuvo sugedusi. Apie tai buvo informuota atsakovė. Tada atsakovė nurodė, kad ji ieškovės nepažįsta, jokių teisinių santykių su ieškove neturi. Ieškovės atstovės teigimu, ieškovę teisiniai santykiai saistė tik su atsakove. Papildomai nurodė, kad elektrikas buvo kviestas pajungti elektrą visame objekte, dėl ko ieškovė patyrė nurodomas 60,50 Eur išlaidas. Taip pat ieškovė patyrė konvencinės krosnies transportavimo išlaidas, nes ji yra didelė, tam reikėjo nuomoti automobilį tiek nuvežti iki patikros, tiek parsivežti. Atsakydama į klausimus, ieškovės atstovė nurodė, kad pati ieškovė santykiuose su atsakove nedalyvavo, santykiuose su atsakove dalyvavo jos sūnus I. M., kuris yra įdarbintas pas ieškovę kaip ūkininkę, jis dalyvavo ir įrangos pirkime iš atsakovės. D. Ž. I. M. nenurodė, kad darbus atliks kita įmonė, jis nurodė kainą – 100 Eur, ieškovei būtent ir tiko tai, kad įrangos pajungimo darbus atliks būtent ta įmonė, kuri pardavė įrangą. Rašytinė sutartis dėl šių paslaugų nebuvo sudaryta. I. M. įmonės UAB „Index LT“ iki tol nežinojo, jis visuomet važiavo pas atsakovę į jos biurą Antakalnyje. Jam niekas nenurodė, kad darbus atliks ne atsakovė. Nurodė, kad 39,81 Eur patirtoms išlaidoms už krosnies atsiėmimą/transportavimą pagrįsti ieškovė neturi rašytinių įrodymų, nes už paslaugas buvo mokėta mobiliąja programėle. Krosnis buvo vežta iš atsakovės biuro Antakalnyje, Vilniuje, į UAB „Baltic master“ patalpas Kirtimuose, Vilniuje. UAB „Ekovita“ išrašė sąskaitą ieškovei tiek už įrangos – konvencinės krosnies pajungimą, tiek už elektros pajungimą visame objekte, po to kai išmušė saugikliai.
Atsakovė, jos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovė informuota tinkamai, gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl atsakovės vadovo ligos, turimo nedarbingumo (b. l. 1, t. 2). Teismas, išklausęs byloje dalyvavusio asmens nuomonę, konstatavo, kad ši atsakovės nurodyta priežastis nelaikytina svarbia: prie prašymo nėra pridėti jokie medicininiai dokumentai, liudijantys ligos faktą, jos staigų kilimą, sutrukdžiusį atsakovei susirasti kitą atstovą, byla yra nedidelė, nagrinėjama ilgą laiką, ji buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka siekiant sutaikyti šalis, atsakovė yra juridinis asmuo, todėl jos interesus teisme gali atstovauti ne tik vadovas, atsakovė turėjo galimybę samdyti atstovą-advokatą, paskirti kitą posėdį anksčiau nei rugsėjo mėn. dėl užimtumo teismas neturi galimybės, o tai vilkintų bylos nagrinėjimą.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, į posėdį neatvyko, teismo šaukimas išsiųstas paskutiniu teismo žinomu, Juridinių asmenų registre nurodytu adresu Purvynės g. 15A-3, Neringos m., Neringos sav., todėl konstatuotina, kad apie posėdį trečiasis asmuo informuotas tinkamai (CPK 121 straipsnio 2, 3 dalys).
Liudytoju byloje apklaustas I. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad įgyvendinant sodybos projektą, įrengiant virtuvę buvo sudaryta sutartis su UAB „Gastrotechnika“ dėl virtuvės įrangos ir baldų tiekimo. Pagrinde buvo bendrauta su jos atstovu Donatu. Pajungiant virtuvės techniką, siekant užtikrinti garantijos galiojimą, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl šios įrangos dalimi buvusios konvekcinės krosnies pajungimo. Dėl pajungimo kreipėsi ir vėl į Donatą, jis atvyko su meistru nustatytu laiku. Pajungiant laidus buvo padaryta klaida, įvyko trumpas jungimas, buvo mini sprogimas, dingo elektra ne tik pastate, bet ir pastatuose šalia sklype. Įtariant, kad įranga galėjo nukentėti, meistrai pasiėmė įrangą su savimi. Po kelių dienų pasikreipus kokia situacija su pečiumi, liudytojui buvo pasakyta, kad kažkokia plokštė užpilta skysčiais, jai reikalingas remontas. Kadangi taip negalėjo būti, pečius buvo visiškai naujas, tik ką išpakuotas, liudytojas nuvyko pas atsakovę, pasiėmė pečių, nuvežė pas kitus meistrus, kurie nustatė, kad jis veikiantis, surašė aktą, sakė jį reikia tik pajungti. Atsiimant įrangą liudytojui jos neatidavė, kol liudytojas nesumokėjo už paslaugas. Paslaugos buvo mistinės, nes jie krosnies nepastatė. Po kurio laiko jis paprašė atlyginti nuostolius, jam pasakė, kad jo nepažįsta, pas juos jis nėra buvęs. Tai jį labai nustebino, nes jų sandorio vertė siekė 30 000 Eur. Pečiui atsiimti jis pasisamdė mašiną ir išsivežė jį į UAB „Baltic master“. Mašiną nuomojo iš City bee, vežė iš Antakalnio į Kirtimus, vėliau iš Kirtimų į Minsko plentą. Viskas vyko ne tą pačią dieną. Konvekcinė krosnis yra didelė, netelpa į lengvąjį automobilį. Ji ir sveria daug, apie 50 kg. Už automobilio nuomą mokėjo iš kortelės, kiek mokėjo nepamena, gal 30 Eur vienas kartas kainavo. Santykiuose su atsakove jis dažniausiai bendravo su Donatu, bet jis buvo ne vienas. Donatas į pajungimą buvo atvykęs pats, su meistru. Ar Donatas dar nurodė kokį asmenį, jis nepamena. Atsiimant krosnį iš atsakovės liudytojas ir vėl bendravo su Donatu, kuris pasakė, kad jam reikės apmokėti už jų suteiktas paslaugas, jam pasakė, kad reikia nueiti į apačią, į buhalteriją, ir sumokėti, jis sumokėjo grynais pinigais. Konvekcinę krosnį pajungė kitas elektrikas Edmundas, kuris tvarkė viso pastato instaliaciją po elektros išsijungimo. Krosnį pajungė po to, kai ją parsivežė, gal kitą dieną. Elektrą pajungė visuose pastatuose iki konvekcinės krosnies pajungimo. UAB „Eukovita“ sąskaitoje, kiek jis pamena, buvo nurodyti darbai tiek už krosnies pajungimą, tiek už elektros pajungimą visame pastate, jų išskirti pagal kainą jis nurodė negalintis.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovės rašytinių paaiškinimų, ieškovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, liudytojo I. M. parodymų, kuriais dėl jų nuoseklumo, neprieštaravimo kitiems įrodymams netikėti, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo, nustatyta, kad 2017 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20170515/01 pagrindu (b. l. 49-54, t. 1) ieškovė kaip ūkininkė iš atsakovės įsigijo profesionalią konvekcinę krosnį, pagamintą iš nerūdijančio plieno (toliau – Krosnis), kuri ieškovei atsakovės buvo perduota 2017 m. birželio 7 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1706078/01 (b. l. 55-56, t. 1). Siekdama pajungti šią Krosnį, ieškovė per savo atstovą I. M. 2019 m. telefonu kreipėsi į atsakovę dėl Krosnies pajungimo. Sprendimą kreiptis dėl Krosnies pajungimo ieškovė per savo atstovą I. M. priėmė neatsitiktinai, o būtent dėl to, kad atsakovė buvo šios Krosnies pardavėja. Nors liudytoju byloje apklaustas I. M. nurodė, kad dėl Krosnies pajungimo jis bendravo telefonu (duomenys neskelbtini) su D. Ž., kurį žinojo kaip atsakovės darbuotoją, su kuriuo buvo bendrauta dar 2017 m. įsigyjant Krosnį iš atsakovės, teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad D. Ž. nebuvo vienas asmuo, su kuriuo ieškovės atstovas I. M. bendravo šiuo klausimu. Pačios ieškovės į bylą pateikti 2020 m. vasario 17 d. rašytiniai paaiškinimai, Whats App programėlės nuotraukos (b. l. 159-161, 162, t. 1), patvirtina, kad dėl Krosnies pajungimo ieškovė per atstovą bendravo ir su Martynu telefonu (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 3 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu UAB „Index LT“ direktorius M. B. patvirtino, kad tai yra jo naudojamas telefono numeris. Kita vertus, ši nustatyta aplinkybė savaime nepatvirtina, kad dėl Krosnies pajungimo ieškovė tarėsi ne su atsakove. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, liudijančių, kad šį asmenį ieškovės atstovas pažinojo kaip UAB „Index LT“ atstovą, į ką apeliavo atsakovė atsiliepime. Byloje taip pat nėra duomenų apie kokius nors ankstesnius teisinius santykius, ieškovę saisčiusius su šia bendrove. Priešingai, 2020 m. vasario 3 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu UAB „Index LT“ direktorius M. B. patvirtino bendravęs su I. M. ieškovei įsigyjant įrangą 2017 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 20170515/01, būtent, iš atsakovės, šis jo telefonas viešai taip pat yra nurodoma kaip vienas iš atsakovės kontaktų (b. l. 162, t. 1). Teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti esant nustatyta, kad bendraudamas minėtais telefono numeriais dėl Krosnies pajungimo ieškovės atstovas I. M. buvo pagrįstai įsitikinęs bendraujantis su asmenimis, veikiančiais atsakovės vardu.
Iš ieškovės rašytinių paaiškinimų, ieškovės atstovės paaiškinimų, liudytojo I. M. parodymų teismo posėdžio metu nustatyta, kad D. Ž. patvirtino atsakovę galint suteikti Krosnies pajungimo paslaugas ieškovei už 100 Eur, kas ieškovei, veikiančiai per atstovą I. M., tiko. Pažymėtina, kad šiuos liudytojo I. M. parodymus paneigiančių įrodymų byloje nėra. Suderinus darbų atlikimo laiką ir pobūdį, 2019 m. gegužės 2 d. pas ieškovę atvyko D. Ž. ir dar vienas meistras, kuriam atliekant Krosnies pajungimo darbus įvyko trumpas jungimas. Dėl to pastate, kuriame buvo pajunginėjama Krosnis, taip pat šalia esančiuose pastatuose tame pačiame žemės sklype dingo elektra. Šias aplinkybes be ieškovės, jos atstovės paaiškinimų patvirtina liudytojo I. M. parodymai, susirašinėjimas su M. B., D. Ž. (b.l. 136-138, t. 1). Dėl įvykusio trumpo jungimo pas ieškovę darbus atlikę asmenys Krosnį pasiėmė tikslu patikrinti, ar ji nesugadinta. Ieškovės atstovui I. M. kitą dieną pasiteiravus dėl Krosnies būklės, jam buvo pasakyta, kad Krosnies plokštė užlieta skysčiais, su kuo ieškovės atstovas nesutiko (Krosnis prieš atliekant darbus buvo išimta iš pakuotės) ir atvyko į atsakovės buveinės patalpas Antakalnyje, Vilniuje, atsiimti Krosnies. A. K. ieškovo atstovo buvo pareikalauta sumokėti už suteiktas paslaugas 175,45 Eur, kuriuos jis sumokėjo atsakovės buveinės patalpose Antakalnyje, Vilniuje, buhalterijoje grynais pinigais. Iš liudytojo I. M. parodymų nustatyta, kad Krosnies atsiėmimo metu jis bendravo taip pat su D. Ž.. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad mokėjimas buvo atliktas pagal UAB „Index LT“ 2019 m. gegužės 2 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INX0000349 175,45 Eur sumai, iš jų 45 Eur už medžiagas krosniai pajungti, 100 Eur už transportavimą, 30,45 Eur 21 procento pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) nuo 145 Eur sumos (b. l. 4, t. 1), grynųjų pinigų priėmimas buvo įformintas UAB „Index LT“ išduotu 2019 m. gegužės 3 d. kasos pajamų orderio kvitu serija INX0074 Nr. INX0074 (b. l. 5, t. 1).
A. K. ieškovės atstovas I. M. nuomojamu automobiliu ją nuvežė iš atsakovės buveinės patalpų Antakalnyje, Vilniuje, pas UAB „Baltic master“ adresu Dariaus ir Girėno g. 175, Vilniuje. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių automobilio nuomos faktą, dėl to ieškovės turėtas faktines išlaidas, jų dydį. 2019 m. gegužės 3 d. UAB „Baltic master“, atlikęs Krosnies techninį patikrinimą, jokių gedimų nerado, buvo įlenktas tik galinis dangtis (b. l. 6, 7, t. 1). Už Krosnies patikrinimą ieškovė UAB „Baltic master“ sumokėjo 139,15 Eur (b. l. 8, t. 1). Ieškovės atstovas I. M. Krosnį iš UAB „Baltic master“ į objektą vėl atsivežė nuomojamu automobiliu, kur ją pajungė kitas asmuo UAB „Ekovita“. Už elektros įrangos pajungimą 2019 m. gegužės 3 d. UAB „Ekovita“ 2019 m. gegužės 30 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija EUK Nr. 19-0461 60,50 Eur sumai (b. l. 9, t. 1). Byloje nėra šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančių įrodymų.
2019 m. gegužės 30 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl piniginių lėšų grąžinimo (b. l. 4, t. 2). Šia pretenzija ieškovė prašė grąžinti jai 130,45 Eur sumokėtus už Krosnies transportavimo paslaugas, 139,15 Eur už Krosnies patikrą, 39,81 Eur už Krosnies atsiėmimą/transportavimą, 60,50 Eur už elektros pajungimą 2019 m. gegužės 3 d. Į šią pretenziją atsakovė atsakė 2019 m. birželio 4, 12, 14 d. elektroniniais laiškais, nurodydama, jog ji nesvarsto galimybės kompensuoti šias išlaidas, nes už minėtas paslaugas ieškovė mokėjo UAB „Index LT“, ne atsakovei, o kitų išlaidų su atsakove nederino (b. l. 10-12, t. 1, b. l. 2-4, t. 2).
Byloje tarp šalių kilo ginčas pas ką ieškovė užsakė Krosnies pajungimo paslaugas. Ieškovė byloje nuosekliai laikėsi pozicijos, jog dėl šios paslaugos suteikimo ji kreipėsi į atsakovę telefonu, atsakovės viešai nurodomais jos atstovų kontaktiniais numeriais, su šiais atstovais ji sulygo darbų atlikimą, jų kainą. Atsakovė gi laikėsi pozicijos, kad ji pati tokio pobūdžio paslaugų neteikia, todėl negalėjo įsipareigoti suteikti tokias paslaugas ieškovei, ji tik parekomendavo ieškovei kitą įmonę UAB „Index LT“, kuri tokias paslaugas jai gali suteikti. Teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, mano esant pagrindą konstatuoti, jog ieškovė įrodė pasirinkusi tinkamą atsakovą byloje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.132 straipsnis numato, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius (1 dalis). Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai privalomi atstovaujamajam (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Jeigu atstovas, sudarydamas sandorį nepraneša, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės (CK 2.133 straipsnio 3 dalis).
Byloje nustatyta, kad sudarydama sandorį dėl Krosnies pajungimo ieškovė per savo atstovą bendravo su dviem asmenimis – D. Ž. ir M. B., kuriuos dėl turėtų Krosnies ir kitos įrangos pirkimo-pardavimo santykių, viešai skelbiamų duomenų apie atsakovės kontaktus ieškovė vertino išimtinai kaip atsakovės atstovus. Byloje nėra jokių duomenų, kad kuris nors iš šių asmenų – D. Ž. ar M. B., ieškovei tariantis dėl Krosnies pajungimo, nurodė, kad jie veikia ne atsakovės, o UAB „Index LT“ vardu. Byloje taip pat nėra duomenų apie tokias aplinkybes, iš kurių ieškovės atstovas tarimosi dėl Krosnies pajungimo su šiais asmenimis metu turėjo suprasti, jog dėl Krosnies pajungimo jis sutartį sudaro su UAB „Index LT“. Atkreiptinas dėmesys, kad apie šios įmonės dalyvavimą Krosnies pajungime ieškovei tapo žinoma tik po to, kai sulygti darbai tinkamai atlikti nebuvo, o ieškovei atsiimant Krosnį buvo pareikalauta už dalį darbų, taip pat Krosnies transportavimo paslaugas sumokėti 175,45 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad aplinkybė, kas bus Krosnies pajungimo paslaugos teikėjas ieškovei buvo svarbi, nes ieškovė pageidavo, kad už darbų atlikimą būtų atsakinga būtent Krosnies pardavėja. Visuma šių nustatytų aplinkybių, teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad paslaugų teisiniai santykiai dėl Krosnies pajungimo susiformavo būtent tarp ieškovės ir atsakovės (CK 6.716 straipsnio 1 dalis, 2.132 straipsnio 1 dalis, 2.133 straipsnio 1, 2 dalys).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, nors atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad tokios paslaugos ji faktiškai neteikia, byloje ji neįrodinėjo, kad ieškovės nurodyti asmenys, jos pagrįstai vertinti kaip atsakovės atstovai, veikė viršydami jiems suteiktus įgaliojimus ar jų neturėdami, o atsakovė jų sudaryto sandorio savo veiksmais po jo sudarymo nepatvirtino (CK 2.133 straipsnio 6, 9 dalys, 2.136 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovės akcentuota aplinkybė, kad sąskaitą už panaudotas medžiagas ir Krosnies transportavimo paslaugas ieškovei išrašė ne atsakovė, o trečiasis asmuo UAB „Index LT“, nepaneigia teismo padarytos išvados, jog dėl Krosnies pajungimo ieškovė susitarė su atsakove. CK 6.717 straipsnio 1 dalis numato ne tik taisyklę, kad jeigu paslaugų sutartis nenustato kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats, bet ir taisyklę, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis (CK 6.717 straipsnio 3 dalis). Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas (CK 6.717 straipsnio 3 dalis).
CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, -vadovaujantis protingumo kriterijais (1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnio 3 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Jeigu skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai jis už tų asmenų veiksmus atsako kaip už savo (6.38 straipsnio 4 dalis).
Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atliekant Krosnies pajungimo darbus dėl jų netinkamo atlikimo (laidų tinkamo nesujungimo) įvyko trumpas jungimas, dėl ko pastate, kuriame buvo jungiama Krosnis, taip pat šalia esančiuose pastatuose dingo elektra, kilo įtarimų dėl Krosnies galimo sugadinimo. Byloje nėra jokių įrodymų, to atsakovė neįrodinėjo, kad įvykęs trumpas jungimas būtų sąlygotas nenugalimos jėgos. Teismo vertinimu, šių nustatytų aplinkybių visetas liudija atsakovės, kuri yra verslininkė, neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 3, 4 dalis, 6.718 straipsnio 1, 2, 5 dalys), kurie yra pagrindu atsakovės civilinei atsakomybei kilti tuo atveju, jeigu dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovei kilo konkreti žala (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė teigia, kad dėl įvykusio trumpo jungimo jai kilo žala, ji patyrė papildomų išlaidų. Būtent, įtarus Krosnies gedimą Krosnis buvo gabenta pas atsakovę patikrai, dėl ko ji, atsakovei pareikalavus, sumokėjo UAB „Index LT“ 130,45 Eur už jos transportavimą. Vėliau atsakovei nurodžius galimą Krosnies gedimą, visiškai nesusijusį su trumpu jungimu jos montavimo metu, ieškovė patyrė 139,15 Eur išlaidų už Krosnies patiktą UAB „Baltic master“, 39,81 Eur už Krosnies transportavimą į šią patikrą/ atgal. Be to, ieškovė patyrė 60,50 Eur išlaidų už elektros pajungimą 2019 m. gegužės 3 d.
Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.
Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).
Vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus dėl jos patirtos žalos, jos dydžio, sąsajos su atsakovės neteisėtais veiksmais šių įrodinėjimo taisyklių kontekste, teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė turėjusi 130,45 Eur išlaidas pagal UAB „Index LT“ 2019 m. gegužės 2 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INX 0000349 (b. l. 4, 5, t. 1). Tačiau teismas nesutinka, kad visos šios išlaidos yra susiję su Krosnies transportavimu į atsakovės patalpas po įvykusio trumpo jungimo jos pajungimo metu. Iš šios sąskaitos matyti, kad dėl Krosnies transportavimo ieškovė patyrė 100 Eur + 21 procento PVM išlaidas, t. y. 121 Eur, o ne 130,45 Eur išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šioje sąskaitoje nurodytų jos turėtų išlaidų medžiagoms krosniai pajungti neįvardija kaip patirtos žalos, konstatuotina, kad 9,45 Eur (130,45 Eur - 12 Eur) ieškovės patirtos išlaidos nesietinos su atsakovės neteisėtais veiksmais (CPK 6.247 straipsnis). Ieškovė taip pat įrodė patyrusi 139,15 Eur Krosnies patikrinimo UAB „Baltic master“ išlaidas (b. l. 6-8, t. 1).
Pažymėtina, kad šalių susirašinėjime atsakovė nurodė, jog jai netenka pareiga atlyginti minėtas Krosnies transportavimo, patikrinimo išlaidas ir dėl to, kad Krosnis buvo tikrinta ne meistro, o pačios ieškovės iniciatyva. Teismo vertinimu, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad poreikis tikrinti Krosnį atsirado ne dėl kurios nors iš šalių noro ją patikrinti, bet dėl to, kad atliekant Krosnies pajungimo darbus įvyko trumpas jungimas, dėl ko prievolė Krosnį pajungti atsakovės nebuvo įvykdyta. Taigi, šie 260,15 Eur (121 Eur + 139,15 Eur) dydžio nuostoliai akivaizdžiai buvo nulemti atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir juos atlyginti pareiga tenka atsakovei.
Ieškovė ieškiniu taip pat prašė atlyginti Krosnies transportavimo/atsiėmimo į UAB „Baltic master“ išlaidas, kurios sudaro 39,81 Eur. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad tokio pobūdžio išlaidos, įvertinus liudytojo I. M. parodymus apie Krosnies transportavimą, kurie nepaneigti teisės aktų nustatyta tvarka, buvo patirtos, tačiau to nepakanka nustatyti šių išlaidų dydį, jas patyrusį asmenį. Jų dydžio aiškiai įvardinti negalėjo ir pats liudytojas I. M.. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato teismo teisę nustatyti nuostolių dydį tik tuo atveju, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti. Nagrinėjamu atveju ieškovė neteikė argumentų, kad nuostolių dydžio dėl tam tikrų aplinkybių ji pati šiuo atveju negali įrodyti, todėl konstatuotina, kad šių nuostolių ieškovė CPK 177, 178 straipsnyje nustatyta tvarka neįrodė.
Taip pat ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 60,50 Eur už UAB „Eukovita“ suteiktas elektros įrangos pajungimo 2019 m. gegužės 3 d. paslaugas pagal šios įmonės 2019 m. gegužės 30 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą serija EUK Nr. 19-0461 (b. l. 9, t. 1). Bylos nagrinėjimo teisme metu aiškinantis faktines aplinkybes, susijusias su šios sąskaitos išrašymo aplinkybėmis, ieškovės atstovė negalėjo tiksliai paaiškinti, ar ši UAB „Eukovita“ sąskaita buvo išrašyta už Krosnies pajungimą po to, kai ją ieškovė susigrąžino po jos patikrinimo UAB „Baltic master“, ar ir už elektros pajungimą, kuri išsijungė atliekant pas ieškovę užsakytus Krosnies pajungimo darbus. To tiksliai paaiškinti negalėjo ir liudytoju byloje apklaustas I. M., kuris abejodamas teigė, kad ši sąskaita galimai buvo išrašyta tiek už Krosnies pajungimą, tiek už elektros įjungimą, kas buvo atlikta ne tuo pačiu metu. Vertindamas šias aplinkybes, taip pat įrašą sąskaitoje, jog ji yra išrašyta už el. įrangos pajungimą konkrečią dieną 2019 m. gegužės 3 d., teismas konstatuoja esant labiau tikėtina, kad ji buvo išrašyta už įrangos – Krosnies, pajungimą. Tokių išlaidų teismas neturi pagrindo susieti su atsakovės netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu (CK 6.247 straipsnis).
CK 6.721 straipsnis numato, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugos teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento (1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės atstovas I. M., atsiimdamas Krosnį iš atsakovės, kartu nutraukdamas paslaugų teisinius santykius dėl Krosnies pajungimo su atsakove sutiko apmokėti už medžiagas įrangai pajungti, kurios buvo patirtos iki šių santykių nutraukimo. Visos sulygtos sumos už šios įrangos pajungimą – 100 Eur, ieškovė atsakovei ar trečiajam asmeniui UAB „Index LT“ nemokėjo, nes tokių paslaugų atsakovė ieškovei neatliko. Todėl, teismo vertinimu, ieškovės patirtos 60,50 Eur išlaidos už Krosnies pajungimą sietinos ne su atsakovės sutartinių įsipareigojimų netinkamu vykdymu, o su ieškovės poreikiu gauti mokamą Krosnies pajungimo paslaugą. Todėl šios išlaidos, ieškovei neįrodžius jų ryšio su atsakovės neteisėtais veiksmais, jai taip pat neatlygintinos (CK 6.247 straipsnis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (1 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metines palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (2 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų metines procesines palūkanas, nes ji yra verslininkė, ūkininkė, todėl jos ir atsakovės santykiams taikytina CK 6.210 straipsnio 2 dalis. Dėl šios aplinkybės, kurią patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, ginčo byloje nekilo, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkinamas priteisiant ieškovei iš atsakovės 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 260,15 Eur (121 Eur + 139,15 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį (b. l. 13, t. 1), turėjo 980 Eur advokato padėjėjos pagalbos išlaidų (b. l. 16-17, 151-153, t. 1). Atsakovė turėjo 205,70 Eur advokatės pagalbos išlaidų (b. l. 32-35, 37, t. 1). Ieškovė sumokėjo per didelį žyminį mokestį, todėl jo permoka – 5 Eur, grąžinama ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės ieškinys patenkintas 70,33/100 dalimi, todėl jai iš atsakovės priteisiamos jos patirtos 689,23 Eur (980 Eur x 70,33/100) dydžio advokato padėjėjos pagalbos išlaidos, o atsakovei iš ieškovės – jos patirtos 61,03 Eur (205,70 Eur x 29,67/100) dydžio advokatės pagalbos išlaidos. Nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu teismas šiuo atveju nemato pakankamo pagrindo. Atsakovės bylos nagrinėjimo teisme metu išreikštas sutikimas apmokėti skolą, pageidavimas tartis taikiai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, elgėsi netinkamai, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad iki kreipdamasi į teismą ieškovė siekė spręsti ginčą be teismo pagalbos, tačiau su tuo kategoriškai nesutiko atsakovė. Tokią pačią poziciją atsakovė išdėstė ir atsiliepime. Byloje surinkti įrodymai liudija ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė dėjo pastangas ginčą baigti taikiai, tačiau susitarti su atsakove nepavyko. Teismas, spręsdamas ginčą, taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nesiremia į bylą pateiktu susirašinėjimu tarp šalių dėl siekio ginčą išspręsti taikiai, nes priežastys, lėmusios tokio sutarimo nepasiekimą, nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką, kartu teismo kompetenciją. Teismas šiuos įrodymus vertina tik kaip duomenis, patvirtinančius sąžiningą ieškovės naudojimąsi jai priklausančiomis procesinėmis pareigomis, kurios sudaro pagrindą taikyti CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyje nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Teismas taip pat pažymi, kad šalių pateikti įrodymai apie faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjos ar advokatės paslaugoms apmokėti, jų dydį atitinka CPK 98 straipsnyje įtvirtintas taisykles.
Valstybė šioje byloje patyrė 30,87 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos skirstytinos tarp šalių taip pat proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai, priteisiant iš atsakovės valstybės naudai 21,71 Eur (30,87 Eur x 70,33/100) pašto išlaidų, o iš ieškovės valstybės naudai 9,16 Eur (30,87 Eur - 21,71 Eur) pašto išlaidų (CPK 96 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
n u t a r i a:
ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gastrotechnika“, juridinio asmens kodas 301819938, ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 260,15 Eur (du šimtai šešiasdešimt Eur 15 ct) nuostolius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (260,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. liepos 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 689,23 Eur (šeši šimtai aštuoniasdešimt devyni Eur 23 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gastrotechnika“, juridinio asmens kodas 301819938, 61,03 Eur (šešiasdešimt vienas Eur 3 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Grąžinti ieškovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 Eur (penki Eur) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. liepos 14 d. mokėjimo nurodymu. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gastrotechnika“, juridinio asmens kodas 301819938, valstybės naudai 21,71 Eur (dvidešimt vienas Eur 71 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Priteisti iš ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 9,16 Eur (devyni Eur 16 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir