Civilinė byla Nr. 2-467-884/2012
Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00354-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
125.1; 125.3; 128.2.
Skuodo rajono apylinkės teismas
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 26 d.
Skuodas
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Skaistė Valinskytė,
sekretoriaujant Editai Rimgailienei,
dalyvaujant pareiškėjai J. J.,
išvadą teikiančios institucijos atstovei Zitai Lenkienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą dėl tėvystės fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, S. S., S. M., E. V., A. V., J. V., A. V., L. S., J. V., D. V.,
n u s t a t ė:
pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2012 m. sausio 2 d., yra E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį kad E. J. yra A. V. sūnus, E. V. palikti pavardę „J.“. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini). gimė sūnus E., gimimo liudijime tėvu buvo įrašytas buvęs sutuoktinis R. J., nes nebuvo nutraukta santuoka. Tikrasis sūnaus tėvas yra A. V., kuris mirė 2012 m. sausio 2 d. Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimu panaikintos žinios apie tėvą R. J. E. J. gimimo akto įraše. Pareiškėja nuo 1999 m. gyveno su A. V. faktiniuose santuokiniuose santykiuose, bendrai vedė ūkų, kartu gyvenant gimė sūnus Edmundas, A. V. jį pripažino, abu bendrai juo rūpinosi, prižiūrėjo, auklėjo ir išlaikė. Pablogėjus tarpusavio santykiams nuo 2009 metų pabaigos su A. V. kartu nebegyveno, tačiau jis ir toliau rūpinosi sūnumi, jį lankė.
Teismo posėdžio metu pareiškėja reikalavimą palaikė.
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nesutinka su pareikštu reikalavimu, nes pareiškėja tik mirus A. V. kreipėsi dėl tėvystės nuginčijimo, po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas panaiknti E. J. gimimo akto įraše žinias apie tėvą, pateikė pareiškimą dėl tėvystės fakto nustatymo, siekdama, kad sūnus gautų našlaičių pensiją, tačiau nepateikė jokių įrodymų, galinčių patikimai patvirtinti A. V. tėvystę.
Suinteresuoti asmenys S. S. ir S. M. prašyme nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, nurodė, kad fakto nustatymui neprieštarauja.
Suinteresuoti asmenys E. V., A. V., J. V., A. V., L. S., J. V., D. V. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė paaiškino, kad vaiko tėvystę nustatyti būtina.
Pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
Kadangi pareiškėjos sūnus yra gimęs 2000 m. lapkričio14 d., nustatant juridinę reikšmę turintį faktą vadovaujamasi iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusiu Santuokos ir šiemos kodekso 56 straipsniu. Teismas privalo atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t.y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą auklėjimą arba išlaikymą, arba įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę (LAT 2001-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-279/2001, LAT senato 2005-12-29 nutarimas Nr.56 14.4 p.).
Pareiškėjos paaiškinimu nustatyta, kad ji 1999 metais, kai susipažino su A. V., jau nebegyveno su savo sutuoktiniu R. J., su kuriuo santuoka nebuvo oficialiai nutraukta. A. V. apsigyveno su ja jos tėvų namuose, jiedu kartu gyveno iki 2009 metų, gimus sūnui Edmundui, A. V. jį pripažino, nusiveždavo sūnų pas savo motiną E. V., rūpinosi vaiku ir jį išlaikė, sūnus jį žinojo kaip tėvą, nutrūkus jos ir A. V. santykiams, jis sūnų lankė, jam žuvus, buvo su sūnumi A. V. laidotuvėse, sūnaus pageidavimu prašo palikti jo turimą pavardę.
Liudytojai A. K. ir I. K. parodė, kad jie yra pareiškėjos kaimynai, žinojo vedus pareiškėją ir A. V. bendrą gyvenimą, A. V. po metų bendro gyvenimo gimusiu sūnumi labai džiaugėsi, visada laikė jį savo vaiku, rūpinosi, pareiškėja ir A. V. gyveno kaip normali šeima, bendras gyvenimas nutrūko 2009 metais, dar ir po to jis sūnų lankydavo.
Byloje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja ir A. V. gyveno bendrą gyvenimą, bendrai tvarkė ūkį metus laiko iki vaiko gimimo, taip pat beveik devynerius metus po jo gimimo, A. V. pripažino tėvystę, rūpinosi vaiku kaip savo, todėl nustatytina, kad A. V. yra 2000 m. lapkričio14 d. gimusio E. J. tėvas.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad sūnus Edmundas po tėvo mirties turi teisę gauti našlaičio pensiją, tačiau kol tėvystė nenustatyta, negali šia teise pasinaudoti. Santuokos ir šiemos kodekso 57 straipsnyje nustatyta, kad vaikai, gimę iš nesančių santuokoje tėvų, nustačius jų tėvystę, turi tėvų ir jų giminaičių atžvilgiu tas pačias teises ir pareigas, kaip ir vaikai, gimę iš esančių tarpusavyje santuokoje tėvų. Šiuo metu galiojančiame Civilinio kodekso trečiojoje knygoje įtvirtintos tokios vaiko teisės, kaip teisę žinoti savo tėvus, bendrauti su giminaičiais, vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios (CK 3.161 str. 2, 3, 5 d.). Aptartų normų pagrindu darytina išvada, kad tėvystės faktas nustatomas ne kokiam nors vienam tikslui, tačiau siekiant užtikrinti visas vaiko neturtines ir turtines teises.
Teismas, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2012 m. sausio 2 d., yra E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., tėvas.
Nustatytis, kad E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., yra A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2012 m. sausio 2 d., sūnumi.
E. J. pavardę palikti nepakeistą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas E. J. neturtinių ir turtinių teisių užtikrinimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.
Teisėja Skaistė Valinskytė