Administracinio teisės pažeidimo byla Nr.A2.2.-36-540/2017

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-09267-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.3.4.; 2.14.3

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2017 m. sausio 13 d.

Kaunas

            Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė,

sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. P.,

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei D. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 506 straipsnio 1dalį (redakcija galiojusi iki 2017-01-01, t. y. pažeidimo padarymo metu).

Teismas

n u s t a t ė:

           Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016-12-13 duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 11 905,54 Eur.

2016 m. lapkričio 21 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, kuris baigtas 2016 m. gruodžio 5 d.

Operatyvaus patikrinimo metu išanalizavus pateiktus kasos knygos išrašus už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-10-31 nustatyta, kad likutis 2016-01-01 kasoje sudarė 0,00 Eur, kasos pajamos - 25286,60 Eur, kasos išlaidos - 22900,00 Eur, iš kurių: 2016-05-30, 2016-10-07 grąžinta akcininkei J. P. paskola 3500,00 Eur ir 10000,00 Eur (2005-12-05 paskolos sutartis Nr. 001/2005 48), 2016-05-10, 2016-06-17, 2016-08-16, 2016-09-20 išmokėta atskaitingam asmeniui atitinkamai 1700,00 Eur, 700,00 Eur, 1000,00 Eur, 1500,00 Eur (per aukščiau minėtą laikotarpį atskaitingam asmeniui buvo išmokėta iš viso: 9400,00 Eur), likutis 2016-10-31 sudarė 2386,60 Eur., iš jų pvz:

2016-01-20 kasos dokumentu Nr. 0120 išmokėta J. P. 2500 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-01-20 sudarė 14 496,08 Eur;

2016-04-19 kasos dokumentu Nr. 2 išmokėta J. P. 1700 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-04-19 sudarė 11 929,69 Eur;

2016-05-30 kasos dokumentu Nr. 5 išmokėta J. P. 3500 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-05-30 sudarė 12 019,56 Eur;

2016-08-16 kasos dokumentu Nr. 7 išmokėta J. P. 1000 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-05-30 sudarė 12 305,27 Eur;

2016-10-07 kasos dokumentu Nr. 282 išmokėta J. P. 10 000 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-10-07 sudarė 12 457,62 Eur ir kt.

Laikotarpyje nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. spalio 07 d. Bendrovė į valstybės biudžetą geranoriškai pervedė 3081 Eur.

Tuo Bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo bei taip pažeidė kreditoriaus – VMI - teises. Bendrovės vadovė J. P., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė turi pakankamai lėšų sumokėti privalomai į valstybės biudžetą mokesčius, to nedarė ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalyje  numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad byla gali būti išnagrinėta ir nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

            Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio 2016 m. gruodžio 5 d. operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 11-14) matyti, kad  J. P. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir paaiškino, kad mokestinės nepriemokos nesumokėjo dėl to, kad pinigines lėšas panaudojo atsiskaityti su tiekėjais už medžiagas ir paslaugas.

Institucijos, pateikusios pareiškimą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė D. Š. paaiškino, kad 2017 m. sausio 11d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 11 893,72 Eur. Tai rodo, kad mokesčio mokėtojas ir po operatyvaus patikrinimo nesiėmė veiksmų priemokos sumažinimui. Savo pasiaiškinime vadovė nurodė, kad pinigines lėšas panaudojo atsiskaityti su tiekėjais, siekiant išvengti ji nurodo, kad su tiekėjais atsiskaitydavo iš savo asmeninės sąskaitos, nes bendrovės sąskaitos buvo areštuotos. Tuo patvirtinama, kad ji sąmoningai padarė ATPK 506 str. 1 d. numatytą veiką ir tuo pažeidė VMI teises. Prašo patenkinti pareiškimą ir neskirti J. P. švelnesnės, nei sankcijoje numatyta, nuobaudos.

           Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei J. P. (b. l. 2-4), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 9-10), 2016 m. gruodžio 5 d. operatyvaus patikrinimo pažymos kopija (b. l. 11-14), mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų išrašai (b. l. 15-29), kasos dokumentų išrašo kopijos (b. l. 30-31), 2016 m. gruodžio 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartis (b. l. 58), balanso duomenys (b. l. 44).

ATPK 506 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017-01-01, t. y. pažeidimo padarymo metu) numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. ATPK 506 straipsnyje numatytas pažeidimas padaromas tyčia, t.y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

           Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad siekiant nustatyti įmonės įsipareigojimų biudžetui vykdymą bei nepriemokos susidarymo priežastis, 2016-11-21 buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, kuris baigtas 2016-12-05. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016-12-13 duomenimis Bendrovės nustatyta mokestinė nepriemoka buvo 31 905,54 Eur. Tokiu būdu VMI yra Bendrovės kreditorė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Minėto straipsnio 1 dalies 3 punkte  numatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 1 dalies 5punkte numatyta, jog penktąja eile privalo atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

             Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, suprato, kad turėjo galimybę sumažinti ar pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

            Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad J. P., žinodama savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.9301 straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką. Pirmiau aptartos aplinkybės kartu leidžia spręsti ir dėl J. P. kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie Bendrovės vadovės veiksmai, kuomet ji būdama skolinga VMI išsimokėdavo pinigus sau, pažeisdama įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje pilnai įrodyta, jog J. P. padarė ATPK 506 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą.

Teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį tik tokiu atveju, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymų ANK numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK numatytos nuobaudos. J. P. veika atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalį. Įvertinus ATPK 506 straipsnio 1 dalies ir ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijas, tai, kad ANK numatyta griežtesnė sankcija, laikytina, kad Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos leidžia veikos neperkvalifikuoti ir skirtina ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla dėl J. P. nagrinėtina ir sankcija skirtina remiantis ATPK normomis.

            Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

            Duomenų apie J. P. administracinius baustumus byloje nėra. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jai skirtina nuobauda - bauda, numatyta ATPK 506 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

            Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bauda.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.). 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                 Violeta Miceikienė