Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-449-124/2012
Teisėja V. Valantienė Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00213-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija 116.5.3.; 122.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimo už akių, dėl skolos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą su ieškiniu (2 –4 b. l.) atsakovui N. Z. ir prašė priteisti iš atsakovo 2249,37 Lt skolos, 6631,14 Lt delspinigių, 224,94 Lt baudos, 5% metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 273 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad UAB Ūkio banko lizingas ir N. Z. 2007-12-16 pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią atsakovas įsigijo nešiojamąjį kompiuterį Asus X51 – 2346,98 Lt vertės. Atsakovas įsipareigojo lizingo bendrovei už prekę sumokėti iki 2009-12-16 bendrą turto finansuojamą sumą -2 346,98 Lt bei įsipareigojo mokėti kreditoriui 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė. UAB Ūkio banko lizingas ir UAB „Kapitalo valda“ pasirašė 2009-03-04 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimą į atsakovo N. Z. pagal 2007-12-16 išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009-03-04 perdavimo – priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Akmenės rajono apylinkės teismas, atsakovui N. Z. nepateiktus atsiliepimo į ieškovo UAB „Kapitalo valda“ ieškinį, esant ieškovo prašymui, 2012 m. kovo 20 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies.
Priteisė ieškovui UAB „Kapitalo valda“ iš atsakovo N. Z., 2249,37 Lt skolą, 1658 Lt delspinigių, 224,94 Lt baudą, 5% metines palūkanas už priteistą 4132,31 Lt sumą nuo bylos teisme iškėlimo - 2012-02-17, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 123 Lt žyminio mokesčio.
Atmetė ieškinį dalyje dėl likusios reikalautų delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų dalies. Nurodė, kad vartojimo kredito sutarties sandoryje numatytas delspinigių dydis (0,2% už dieną) yra per didelis. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Kreditavimo sutartyje nustatyti delspinigiai prilygsta net 73 procentams metinių palūkanų. Tokių didelių nuostolių ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais, todėl toks delspinigių dydis, yra pagrindo manyti, pažeidžia minėtus teisės principus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat įvertinant tai, kad kreditorius nevertino kliento mokumo ir tuo prisiėmė dalį kredito negrąžinimo rizikos, taip pat atsižvelgiant į pagrindinės skolos dydį (2249,37 Lt) ir paskaičiuotus delspinigius (6631,14 Lt), uždelstą atsiskaityti laiką, į tai, kad pradinis kreditorius ieškovui savo reikalavimą perleido 2009-03-04, tačiau UAB „Kapitalo valda“ į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik 2012-01-03 (civilinė byla Nr. L2-119-875/2012m.), ieškovui priteistinų delspinigių dydis mažintinas keturis kartus (iki 0,05 proc.) ir iš atsakovo ieškovui priteistina 1658 Lt delspinigių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Kapitalo valda“ prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – iš atsakovo N. Z. priteisti 6 631,14 Lt dydžio delspinigius.
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1.Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad, nors ieškovas delspinigius paskaičiavo ir vadovaudamasis 2007-12-16 išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygomis, tačiau delspinigiai yra per dideli, todėl turi būti mažinami. Atsakovas, būdamas pilnametis, sąmoningas ir, atitinkamai, veiksnus asmuo per laikotarpį nuo lizingo sutarties pasirašymo, taip pat per laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo naujajam kreditoriui UAB „Kapitalo valda" iki teismo sprendimo dėl skolos priteisimo visiškai nesirūpino savo įsipareigojimų įvykdymu, nė vieno karto nesumokėjo kreditoriui periodinių lizingo įmokų, sąmoningai vengė ir nereagavo į daugkartinius kreditoriaus raginimus sumokėti skolą gera valia, nebendradarbiavo su kreditoriumi ar jo atstovais dėl įsipareigojimų įvykdymo ir dėl šios priežasties atsakovo skola kreditoriui tik didėjo.
2. Apelianto nuomone, teismo teiginys, kad pradinis kreditorius UAB Ūkio banko lizingas naujajam kreditoriui (ieškovui) UAB „Kapitalo valda" reikalavimą perleido 2009-03-04, tačiau UAB „Kapitalo valda" į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik 2012-01-03 ir dėl šios priežasties delspinigiai turi būti mažinami, yra nepagrįstas, kadangi ieškininio pareiškimo dėl skolos priteisimo pateikimas teismui, yra tik vienas iš teisės aktuose numatytų skolos išieškojimo būdų, be to, skolos priteisimas ir priverstinis priteistos skolos išieškojimas yra kraštutinė skolos išieškojimo priemonė. UAB „Kapitalo valda", tik atlikęs visus ikiteisminio išieškojimo veiksmus ir nustatęs, kad ikiteisminiu keliu ši skola iš atsakovo nebus išieškota gera valia, buvo priverstas imtis kraštutinio prievolių įvykdymo veiksmo – kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo ir priverstinio priteistos skolos išieškojimo.
3.Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad kreditorius nevertino skolininko mokumo, todėl ieškovas turėtų prisiimti dalį rizikos. Kaip rodo akivaizdžios faktinės bylos aplinkybės, atsakovas nė karto taip ir nesumokėjo kreditoriui nė vienos periodinės lizingo įmokos, o tik pasiėmė daiktą - nešiojamą kompiuterį Asus X51R ir dingo, todėl apeliantas padarė išvada, kad atsakovas įsipareigojimų nevykdė ne dėl mokumo problemų, o dėl akivaizdžiai nesąžiningų savo veiksmų. Nesąžininga sutarties šalis turi prisiimti, pajausti ir suprasti įsipareigojimų nevykdymo naštą, o ne nukentėjusioji pusė - ieškovas. Todėl, atsižvelgiant i šiuos argumentus, įvertinus teismo priteistų delspinigių dydį, kuris, apelianto nuomone, yra ženkliai per mažas, atsakovas realiai nepajaus ir nesupras pasirašyta lizingo sutartimi prisiimtų visų įsipareigojimų nevykdymo pasekmių.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą pagal LR CPK 318 str. negautas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Išperkamosios nuomos sutartis, dėl kurios vykdymo yra kilęs ginčas, kvalifikuojama vartojimo sutartimi. Dėl to nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad sutarčių laisvės ribojimai CK 6.188 straipsnio nustatyta apimtimi taikomi sudarant vartojimo sutartis. Aukščiausiu lygmeniu vartotojo teisių apsaugos garantijos įtvirtintos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus; ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, ji įgyvendinama per žemesnės galios teisės normų sistemą. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje 3K-7-297/2012).
Byloje nustatyta, kad 2007-12-16 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas N. Z. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria UAB „Ūkio banko lizingas“ perdavė atsakovui naudotis ir valdyti nešiojamąjį kompiuterį „Asus X51R“ (13 b. l.). Minėta sutartimi N. Z. įsipareigojo mokėti eilines įmokas ir, laiku neatlikus mokėjimų, 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos sumokėti sumos. Nustatyta, kad atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų ir yra skolingas 2249,37 Lt už įsigytą prekę (9 b. l. ). 2009-03-04 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovė UAB „Kapitalo valda“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal minėtą išperkamosios nuomos sutartį (b. l. 8). Be kitų reikalavimų, UAB „Kapitalo valda“ prašė teismą priteisti iš atsakovo 6631,14 Lt delspinigių, tačiau jų dydį pirmosios instancijos teismas sumažino. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 str.). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, kuriomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Nors apeliantas teigia, kad delspinigiai neturi būti mažinami, tačiau sutartyje nustatyti delspinigiai UAB „Kapitalo valda“ garantuoja pelną, todėl netesybos neturėtų būti papildomomis pajamomis, jos turėtų tik kompensuoti nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Sutartyje nustatyti delspinigiai prilygsta 73 procentams metinių palūkanų, tačiau tokių didelių nuostolių ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.). Nors kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą, nes teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Tai svarbu ir tuo atveju kai ginčas yra kilęs iš vartojimo sutarties, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą
būti aktyvus ir ex officio įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus šalių sutarties, iš kurios kilęs ginčas, sąlygas, taip pat pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas kontroliuoti delspinigių dydį ir nepriteisti aiškiai per didelių delspinigių. Įstatyme nenustatyti kriterijai, kokiais atvejais netesybos yra aiškiai per didelės, todėl kiekvienu atveju šiuos kriterijus nustato pats teismas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-503/2007, Nr. 3K-3-12/2009 ir kt.). Minėtomis teisės normomis teismui suteikta teisė sumažinti priteistinų delspinigių sumas ir toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog vartojimo kredito sutartyse numatytas delspinigių dydis (0,2% už dieną) yra neprotingai didelis ir, atsižvelgiant į skolos sumą bei mokėtinas palūkanas, ieškovui leistų nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams (CK 6.196 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyti delspinigiai pažeidžia minėtus teisės principus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašomus priteisti 0,2 procento delspinigius sumažino iki 0,05 procento nuo negrąžintos sumos per dieną. Sumažindamas sutartines netesybas ir nustatydamas jas minimalaus dydžio, teismas nepaneigė šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, tik sutarties nuostatas koregavo pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.). Ši netesybų suma negali būti laikoma neteisinga, nes ieškovas UAB „Kapitalo valda“ neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio, o priteista suma rodo, kad teismo nustatytas delspinigių dydis (0,05 procento nuo negrąžintos sumos per dieną) yra toks, koks paprastai taikomas panašiais atvejais teismų praktikoje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas yra fizinis asmuo, o ne verslo subjektas bei sudarydamas sutartį su UAB „Ūkio banko lizingas“ buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus konstatuoja, jog sutartyje nustatyti, taip pat ieškovo prašomi priteisti delspinigiai buvo nepagrįstai dideli. Įvertinus, jog reikalavimo perleidimo sutartimi 2009-03-04 ieškovui UAB „Kapitalo valda“ buvo perleistas reikalavimas, kurio delspinigių dydis buvo apskaičiuotas perleidimo dienai (809,77 Lt), todėl priteisti ieškovui delspinigius nuo 2007-12-16, nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas nepagrindė tokių didelių nuostolių, neįvertino kliento mokumo ir tuo prisiėmė dalį kredito negrąžinimo rizikos, į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik 2012 m., kad delspinigių dydį sumažino iki 0,05 procento nuo negrąžintos sumos už dieną yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsiaiškino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, ir pagal nustatytas faktines šios bylos aplinkybes tinkamai taikė materialinės ir procesines teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais bei argumentais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėja Laisvė Aleknavičienė