AN byla Nr. A20.-53-1009/2026

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00421-2026-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.4; 21.4.7

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. balandžio 21 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Astos Užmedzkienės prašymą dėl nutarimo patvirtinimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 25290136362.

Teismas

nustatė:

2026 m. balandžio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir Institucija) viršininkė kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Pauliaus Dičkaus 2026 m. balandžio 16 d. nutarimą susipažinti su dokumentais (informacija) administracinio nusižengimo byloje Nr. 25290136362.

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus prašymo matyti, kad atliekamas administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, tyrimas ir, siekiant išsiaiškinti minėtus administracinius nusižengimus padariusį asmenį bei pašalinti atsiradusius prieštaravimus, reikalinga susipažinti su abonentų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), teritoriniu priklausomumu 2025 m. lapkričio 9 d. laiko tarpe nuo 17 val. 00 min. iki 22 val. 00 min.

Prašymas paliktinas nenagrinėtu 

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 624 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas raštu ir pasirašytas jį paduodančio asmens. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, laikomas pasirašytu.

Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Be to, to paties įstatymo 5 dalyje nurodyta, kad elektroniniu parašu patvirtinti teismo procesiniai dokumentai ir jų kopijos turi tokią pat teisinę galią kaip ir rašytiniais parašais patvirtinti procesiniai dokumentai.

Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R–332, 9 punkte įtvirtinta nuostata, jog ANK nurodytais atvejais pateikiant skundą teismui dėl institucijos (pareigūno) priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, skundas elektroniniu būdu teikiamas per Elektroninių paslaugų portalą (https://epaslaugos.ird.lt). Asmuo savo tapatybę patvirtina naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis arba kitų valstybės informacinių išteklių tapatybės nustatymo paslauga.

Įvertinus nurodytas nuostatas, darytina išvada, kad teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti arba skaitmeninti ir pasirašyti dokumentą skaitmeninusio asmens saugiu elektroniniu parašu (asmuo savo tapatybę gali patvirtinti ir kitais būdais, kaip pavyzdžiui, prisijungti per elektroninės bankininkystės sistemas arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje), arba turi būti pateiktas pasirašytas rašytinio dokumento originalas.

Kaip matyti nagrinėjamu atveju, teismui persiųstas skundas nėra pasirašytas originaliu parašu (elektroniniu paštu atsiųsta elektroniniu parašu pasirašyto dokumento skanuota versija), tai yra jis neatitinka įstatyme įtvirtintų skundui keliamų reikalavimų.

Analogiškos nuostatos taikomas ir skundams, teikiamiems ikiteisminiame tyrime arba dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, akcentuotina, kad visi prokurorų teikiami prašymai ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų yra teikiami per prie Integruotą baudžiamojoje proceso sistemą (toliau – IBPS), o ne elektroniniu paštu.

Be kita ko, akcentuotina ir tai, jog minėtu prašymu, atsiųstu elektroniniu paštu, prašoma sankcionuoti neviešo pobūdžio veiksmus, todėl turėtų būti spręstina, kad šio dokumento turinys nebūtų viešai prieinamas ir atskleistas.

ANK 593 straipsnyje yra numatyti administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimai, tarp jų ir – teisė išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus (ANK 593 straipsnio 1 dalies 7 punktas). ANK 595 straipsnyje numatyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos, ir vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai, turi teisę taikyti administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemones, tarp jų ir teisę susipažinti su informacija (ANK 595 straipsnio 7 punktas, 601 straipsnis). ANK 593 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog administracinius nusižengimus tiriantiems pareigūnams atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus (taigi ir kreipiantis į teismą dėl leidimo išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus, susipažinti su informacija (ANK 593 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 595 straipsnio 7 punktas, 601 straipsnis), mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) nuostatos. Vadovaujantis BPK nuostatomis, tiriant galimai padarytas nusikalstamas veikas, BPK 155 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė – prokuroro teisė susipažinti su informacija gali būti taikoma tik gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimą. Todėl taikant įstatymo analogiją, tiriant galimai padarytą administracinį nusižengimą, siekiant taikyti ANK 595 straipsnio 7 punkte, 601 straipsnyje numatytą administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonę, taip pat reikalingas teismo sutikimas. 

BPK numatyta, kad prokuroras kreipdamasis į ikiteisminio tyrimo teisėją prašymu gauti teisėjo sutikimą veiksmų atlikimui, suteikia prieigą prie Integruotoje baudžiamojoje proceso sistemoje (IBPS) esančių bylos duomenų, tačiau nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byla teismui nepateikta, galimybių susipažinti su ja ir patikrinti prašomo atlikti veiksmo pagrįstumą nėra galimybės, kaip ir nėra galimybės patikrinti, ar nustatyta, kas naudojasi nutarime nurodytais abonentais, ar asmeniui nėra taikomas teisinis imunitetas, ar nėra galimybių susipažinti su prašomais duomenimis kitais būdais. Nagrinėjamu atveju pateiktas tik Institucijos, atliekančios tyrimą, prašymas, teismui nepateikiant duomenų apie tai, ar pareigūnai bandė nustatyti minėtų abonentų vartotoją (-us) kreipdamiesi į aukščiau paminėtas telekomunikacijų bendroves. Be to, vien tik iš teismui pateikto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Pauliaus Dičkaus 2026 m. balandžio 16 d. nutarimo susipažinti su dokumentais (informacija) administracinio nusižengimo byloje Nr. 25290136362, nepateikiant visos administracinio nusižengimo bylos, net nėra duomenų apie administracinio nusižengimo teisenos pradėjimą, galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, paties tiriamo galimo nusižengimo turinio, dėl kokių faktinių aplinkybių pradėtas ikiteisminis tyrimas, kokie atlikti pareigūnų veiksmai. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog minėtame nutarime nurodytos skirtingos datos, todėl jis turi būti tikslintinas.

Pažymėtina ir tai, jog prie prašymo nėra pateikti jokie į teismą besikreipiančio asmens įgaliojimus patvirtinantys dokumentai (įgaliojimas, pareiginiai nuostatai ar kt. administracinis teisės aktas), nors ANK 615 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai.

Taigi, pareiškėjui išaiškintina, kad, ištaisius nurodytus trūkumus, jis turi teisę kreiptis į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus analogišku prašymu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 622–623 straipsniais, 626 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 5 dalimi, ANK 593 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 595 straipsnio 7 punktu, 601 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Astos Užmedzkienės prašymą palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                        Sigita Kazlauskienė