Civilinė byla Nr. e2YT-5616-1178/2024
Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00951-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1;
3.2.6.1; 3.4.6.2.
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 25 d.
Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė,
sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,
dalyvaujant pareiškėjui J. M., jo atstovei advokatei Enrikai Maksimavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. atstovės advokatės Enrikos Maksimavičienės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Šilalės rajono savivaldybės administracija.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo įregistravimo valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvai, t. y. mama A. K. M., gimusi (duomenys neskelbtini), ir tėvas J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), įgijo ir bendros sutuoktinių nuosavybės teise lygiomis dalimis valdė pastatą – kiaulių fermą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad jis yra A. K. M., mirusios (duomenys neskelbtini), ir J. M., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Pareiškėjo tėvai A. K. M. ir J. M. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką Tauragės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad jo tėvai abu dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje, Šilalės rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonėje, kurios vadovas buvo S. J.. 1989 m. sudegus gyvenamajam namui, kuriame gyveno pareiškėjo tėvai, kolūkio vadovybė suteikė pareiškėjo tėvams gyvenimui pastatą – fermą, esančią (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai pasistatė krosnį, įsirengė pastatą kaip gyvenamąjį, atitinkantį jų šeimos poreikius – vienoje pastato dalyje gyveno, kitą dalį naudojo gyvulių auginimui (laikė vištas, kiaules). Likvidavus minėtą žemės ūkio įmonę, buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė, kurioje pareiškėjo tėvai toliau tęsė savo darbus. Visiems bendrovės nariams buvo žinoma, kad pareiškėjo tėvai nuo 1989 m. gyvena ir naudoja kaip savo pastatą – fermą, todėl pareiškėjo tėvams buvo suteikta teisė iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės už pajus ir tuometinius pinigus – talonus, įsigyti pastatą, įteisintą kaip kiaulių ferma, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad šiame pastate jo tėvai gyveno iki savo mirties, t. y. tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o mama – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad po tėvų mirties šiuo pastatu toliau naudojasi jis.
3. Pareiškėjo teigimu, po tėvo J. M. mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį paveldimą turtą pagal įstatymą paveldėjo jo sutuoktinė, pareiškėjo mama A. K. M., o (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo mamai, jos turtą pagal testamentą paveldėjo pareiškėjas – sūnus J. M..
4. Pareiškėjas nurodė, kad tvarkydamas palikimo priėmimo dokumentus sužinojo, kad VĮ Registrų centre jo mirusių tėvų nuosavybės teisė įregistruota ne į visą, o tik į 23/1000 dalis pastato – kiaulių fermos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigia nežinantis, kokią pajų bei talonų sumą sumokėjo jo tėvai už minėtą pastatą, tačiau nurodo, kad jo tėvai įsigijo visą pastatą, ir tiek pareiškėjo tėvai, tiek jis pats, kaip jų sūnus, naudojosi ne dalimi, o visu pastatu – kiaulių ferma, kurią įsirengė, remontavo taip, kad tiktų gyvenimui ir jų poreikiams.
5. Pareiškėjas nurodė, kad privatizuojant žemės ūkio bendrovės turtą, bendrovė reikiamų dokumentų – perdavimo akto, būtino dėl nuosavybės teisės įregistravimo viešajame registre, neperdavė. Todėl būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvai įgijo ir bendros sutuoktinių nuosavybės teise lygiomis dalimis valdė visą pastatą – kiaulių fermą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini).
6. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad byloje svarbūs liudytojų parodymai, nes nėra aiškių dokumentinių įrodymų, taip pat nurodo, kad pareiškimo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra. Bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
7. Suinteresuotas asmuo Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad Šilalės rajono savivaldybė nuosavybės ar kita teise nevaldo pastato – kiaulių fermos, minėtas statinys nėra įtrauktas į Šilalės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą, Šilalės rajono savivaldybė nėra pradėjusi jokių procesų dėl šio statinio perdavimo jai nuosavybės teise. Šilalės rajono savivaldybės administracija neprieštarauja, kad būtų tenkintas pareiškėjo pareiškimas bei prašo sprendimą šioje byloje priimti savo nuožiūra. Bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad prašo teismo įvertinti bylą pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių ir įrodymų išnagrinėjimu bei vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais ir priimti sprendimą savo nuožiūra. Bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
9. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą. Pareiškėjas nurodė, kad kai 1989 metais sudegė jo tėvų namas, jo tėvai gavo iš kolūkio fermos dalį, nes tų pastatų buvo daug. Ją nusipirko už pajus, kuriuos turėjo jo tėvas ir mama. Registrų centras neįteisino visiškai, įteisino tik 25/1000. O jis nežinojo, kad neįteisino visiškai. Jie nuo 1989 metų ten pragyveno visą gyvenimą: kiaules, karves laikė, įsirengė gyvenamą namą, pečių pasistatė, ir gyveno. Bet tokie laikai buvo, jie tų dokumentų nesitvarkė, dėl to ir neįsiteisino. Ten buvo kompleksas iš daug pastatų. O tas, kurį tėvai nusipirko, buvo vienas pastatas, 320 kv. m. Registrų centras tas 25/1000 turėjo įteisinti nuo 45 000 kv. m., o jie įteisino nuo tų 320 kv. m. neaiškiomis aplinkybėmis. Turėjo visą pastatą įteisinti, nes jie buvo visą pastatą išsipirkę, taip ir gyveno. Šiame pastate gyveno tik jo tėvai, iki pat gyvenimo pabaigos ten gyveno. Vienoj pusėj buvo šienas, ten kur svarstyklės, karvės, kiaulės, vištos. Tam pačiam pastate įsirengė kelis gyvenamus kambarius, o kitam pastato gale laikė gyvulius. Gyveno nuo 1989 metų iki pat mirties, tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o mama – (duomenys neskelbtini). Gyveno, dokumentų nesitvarkė, nes nebuvo minčių tvarkytis. Mokėjo už elektrą, visus mokesčius. Mirus tėvams, pareiškėjas pradėjo tvarkytis, nes nėra išlikę dokumentų.
10. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo tėvai už pajus įsigijo (duomenys neskelbtini) šį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjo iniciatyva pastatas turi ir unikalų numerį, yra apskaitytas, yra padaryta visa kadastrinių matavimų byla. Pastatas iš tiesų yra, aplink šį pastatą yra žemė, J. M. yra paveldėta, nes buvo tėvų išpirkta. Šiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), žmonės gyveno, jį valdė kaip savo nuo pat 1989 metų, kada jiems suteikta teisė naudotis šituo pastatu. Vėliau jie ilgą laiką dirbę ir kolūkyje, po to susikūrusioje bendrovėje, už stažą, už įdirbį, už atitinkamu būdu paskaičiuotą atlygį įsigijo pajus ir tuo pagrindu jiems buvo suteiktas nekilnojamasis pastatas – kiaulių ferma, nuo to laiko tame pastate gyveno kaip savininkai, jį valdė kaip savo, disponavo kaip savo, remontavo jį, ir krosnį pasistatė. Dėl nežinojimo ar to meto tokios tvarkos, jie niekur nesikreipė, t. y. nesikreipė į Registrų centrą, nesikreipė į seniūniją. Pareiškėjas, tik paveldėjęs visą turtą po tėvų mirties ir pamatęs Registrų centro išrašą, suprato, kad tikrai yra įsivėlusi kažkokia klaida. Todėl ir prašo teismo nustatyti juridinį faktą, kad būtent šitas visas pastatas buvo valdomas pareiškėjo tėvų, t. y. A. K. M. ir J. M., kad būtent jie yra įgiję tą pastatą bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise. Įteisinus pareiškėjas kreipsis į notarą, bus atnaujinti paveldėjimo teisės liudijimai, kad visa ta nuosavybė atitektų pareiškėjui. Prašo nustatyti juridinį faktą, kad M. lygiomis dalimis valdė pastatą – kiaulių fermą.
11. Liudytojas S. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo ūkio vadovu tuo laiku. Sudegė pareiškėjo tėvų namas, o jie skyrė sanitarines patalpas, tą atskirą visą pastatą jiems gyventi, jie ten įsikūrė ir gyveno visą laiką. Jis dalyvavo surašant (duomenys neskelbtini) perdavimo–priėmimo aktą. Nurodė, kad tuo metu buvo žemės ūkio bendrovė, ne kolūkis, ir išėjo trečdalis kolūkiečių savarankiškai ūkininkauti. Ir jiems išeinant pagal pajus priklausė kolūkio turtas: pastatai, gyvuliai, inventorius. Ir komisija kiekvienam paskaičiuodavo pagal dirbtą stažą kolūkyje ir uždirbtus pinigus, išvesdavo procentą, kiek kam ko priklausė. Kiaulių komplekse buvo daug pastatų ir pareiškėjo tėvams buvo irgi paskaičiuota, buvo dokumentai. O paskui, kai bendrovė likvidavosi, tie dokumentai ir sąrašai turėjo patekti į archyvus. (duomenys neskelbtini) perdavimo–priėmimo aktu buvo paskirstytas visas pastatų kompleksas – turėjo būti paskaičiuotas pajus viso komplekso pastatų procentas, kiek jiems priklausė. Bet jie valdė visą šitą pastatą. Visa kita yra jau nugriauta, o šitas pastatas yra likęs. Pareiškėjo tėvai vienoje dalyje gyveno, kitoje laikė gyvulius. Jie susiremontavo patys, kada atėjo ten gyventi. Tame pastate gyveno iki savo mirties.
12. Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sudegė pareiškėjo tėvų namas ir davė jiems gyvenamą plotą. O paskui už pajus ir čekius leido išsipirkti. Buvo didelis kompleksas kiaulių fermos. Kai sudegė pareiškėjo tėvų namai, jie apsigyveno mūriniame pastate, buvo gale svarstyklės. Pastatas buvo ilgas, gal 30 metrų, gal ilgesnis. Kolūkio laikais ten buvo veterinarijos pastatas. Ten buvo 10-15 pastatų, gal ir daugiau, visas kompleksas pastatų ir sandėliai buvo, laikydavo ir daržoves, buvo dideli pastatai labai. O pareiškėjo tėvams buvo skirtas tik vienas pastatas. Gyveno ten iki pat mirties. Jie visi pirko už pajus.
13. Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo tas laikas kai buvo kolūkiai. Ir žmonėms, kurie dirbo ir išeidinėjo iš kolūkio, buvo išdalinti pajai kaip laikini pinigai, pagal tai, kiek jie ten metų išdirbę. Pajai buvo skirti pastatams, gyvuliams, technikai, t. y. koks buvo turtas kolūkyje, išeidamas dalį to turto turėjo pasiimti. Ir ten buvo didžiulis kiaulių kompleksas, daug pastatų. Liudytojas nurodė, kad jis buvo vienas iš iniciatorių, ir jie, fizinių asmenų grupė, susiorganizavo visą tą kompleksą pirkti, nes dalimis neparsidavinėjo. Ir už tuos pajus pirko tą kompleksą. O po to dalybų dokumentų netvarkė, nes dauguma žmonių pirko dėl statybinių medžiagų, tam, kad išardyti ir sau pasistatyti. Ir buvo tik keli atskiri pastatai, tai vienas pastatėlis, kur gyveno M. J. su A., ir buvo dar vienas pastatas, kur žmonėms už jų turėtus pajus atiteko, jie prieš tai gyveno jau ten. Viso didelio komplekso dalybų metu pareiškėjo tėvai už pajus įsigijo ne neapibrėžtą dalį to komplekso, o būtent konkretų pastatą. Kitų asmenų, kurie būtų pretendavę į šį pastatą, nebuvo, nes pareiškėjo tėvai ten gyveno, buvo įsikūrę.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkintinas.
14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. K. M., gimusi (duomenys neskelbtini), ir J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Tauragės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu susilaukė sūnaus J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
15. Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo 2020 m. rugsėjo 16 d. rašte „Dėl kiaulidžių komplekso (duomenys neskelbtini) privatizavimo dokumentų“ nurodoma, kad siunčiami Šilalės rajono savivaldybės administracijos archyvinio fondo, 1993 m. ūkio privatizuoto žemės ūkio įmonių turto nuosavybės teisės liudijimo byloje esančio, 1993 m. sausio 18 d. nuosavybės teisės liudijimo Nr. 1665 ir priedo kopijos, taip pat rašte nurodoma, kad siunčiami Tauragės apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Šilalės rajono žemės ūkio valdybos (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybos fondo 1993 m. apylinkių buvusių žemės ūkio įmonių turto perdavimo–priėmimo aktų byloje esančio, (duomenys neskelbtini) perdavimo–priėmimo akto Nr. 9 kopija.
16. (duomenys neskelbtini) perdavimo–priėmimo akte Nr. 9 nurodoma, kad „Komisija, susidedanti iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės vadovo J. S., vyr. buhalterės N. G., V. ir buhalterės Š. J., M., dalyvaujant žmonių grupei, pasirašant pajus įgaliot. S. C., V. G. ir A. M. perdavė 1992 m. gruodžio 29 d. – 1993 m. sausio 12 dienomis vykusio pajų pasirašymo metu nupirktą (duomenys neskelbtini) kiaulių fermą, kurios vertė 1254396 tal. <...>.“
17. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijime ir jo priede nurodoma, kad Šilalės rajono privatizavimo komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymu ir remdamasi 1992 m. gruodžio 29 d. pajų pasirašymo sutartimi, įregistruota (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybos, liudija, kad asmenims, tarp kurių nurodyti ir A. M. ir J. M., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Šilalės raj. (duomenys neskelbtini) ž. ū. įmonės kiaulidžių kompleksas (duomenys neskelbtini), esantis priskirtame 45000 kv. metrų žemės sklype. Taip pat (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimo priede nurodyta kiekvieno grupės nario dalis nuosavybės teisėje, tarp kurių ir A. M. ir J. M. – po 2,3.
18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo tėvai A. K. M. ir J. M. įnešė turto į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę (2024 m. gegužės 25 d. Šilalės rajono savivaldybės Veiklos administravimo skyriaus archyvo tvarkytojos G. Č. patvirtintos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės narių įnešto turto sąrašo kopijos).
19. VĮ Registrų centre A. K. M. ir J. M. vardu buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas – 23/1000 dalys pastato – kiaulių fermos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini).
20. Pareiškėjo tėvai ir pats pareiškėjas šiame pastate – kiaulių fermoje gyveno nuo 1989 m. ir nekilnojamąjį turtą valdė kaip savo nuosavybę nuo 1993 metų.
21. Pareiškėjo tėvas J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties, pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, mirusiojo turtą paveldėjo jo sutuoktinė A. K. M.. Pareiškėjo mama mirė (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, mirusioji sūnui, t. y. pareiškėjui J. M., paliko visą savo turtą, tarp kurio taip pat nurodyta 23/1000 dalys pastato – kiaulių fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Bendras pastato plotas 329,14 kv. m. Po tėvų mirties pareiškėjas J. M. paveldėjo žemės sklypą ir ant jos esančią fermą, t. y. 23/1000 šio pastato dalis, nes tokia nuosavybės dalis įregistruota VĮ Registrų centras.
22. Pareiškėjo iniciatyva šis pastatas – kiaulių ferma turi unikalų numerį, buvo valstybės įmonėje Registrų centre užvesta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kadastro duomenų nustatymo data 2020 m. rugsėjo 25 d. Žymėjimas plane – 1Ž1p. Pavadinimas – Kiaulių ferma, paskirtis – Kita (fermų). Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodytas bendras pastato plotas – 329,14 kv. m., statybos pradžios ir pabaigos metai – 1975 m.
23. Šilalės rajono savivaldybės administracijos veiklos administravimo skyrius 2024 m. gegužės 23 d. rašte dėl duomenų nurodė, kad „Peržiūrėjus (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės nepilnai išlikusio archyvinio fondo dokumentus, žinių apie turto pasidalijimą likvidavus bendrovę nėra. Bendrovės veiklos chronologinės ribos buvo 1992-1996 m. <…>”.
24. Pareiškėjas 2024 m. birželio 4 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu patikslinti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), registracijos duomenis. Nurodoma, kad iširus (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, pareiškėjo tėvams buvo perduotas visas pastatas – kiaulių ferma už įneštus į bendrovę pajus. Taip pat savo prašyme nurodoma, kad buvo paskaičiuota po 329,14 kv. m., o iš viso yra 45 000 kv. m., tų pastatų buvo daug.
25. VĮ Registrų centras pateikė pareiškėjui nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimą prašymą atmesti, nes pateikti dokumentai nepatvirtina registro duomenų pakeitimo. Taip pat pažymima, kad „<...> Patikrinus duomenis, sukauptus nekilnojamojo daikto – kiaulių ferma <...> registro (duomenys neskelbtini) įraše, nuspręsta jog Registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisės turėtoją atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. <...>“.
26. Šilalės rajono savivaldybės administracijos pažymoje dėl statinių nuosavybės, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2024 m. birželio 13 d. prašymą, nurodoma, kad Šilalės rajono savivaldybė nevaldo nuosavybės teise pastato, kiaulių fermos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini).
27. Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti minėtus faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, todėl jis yra priverstas kreiptis į teismą dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo.
28. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.
29. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).
30. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatytas valdymo nuosavybės teise faktas, turi būti nustatoma, ar yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais teisės aktų nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).
32. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, tai yra teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).
33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvai įgijo ir bendros sutuoktinių nuosavybės teise lygiomis dalimis valdė pastatą – kiaulių fermą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimu jo tėvai įgijo, o (duomenys neskelbtini) perdavimo–priėmimo aktu jo tėvams buvo perduota visas pastatas – kiaulių ferma, o ne 23/1000 dalys šio pastato.
34. Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamu turtu – kiaulių ferma nuo 1989 metų, jokios valdžios institucijos, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra pareiškėjo tėvams ar jam pačiam pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastato naudojimo. Teismo posėdžio metu, tiek pats pareiškėjas, tiek pakviesti liudytojai patvirtino, kad pareiškėjo tėvai A. K. M. ir J. M., sudegus jų namui, apsigyveno pastate – kiaulių fermoje, kurioje gyveno iki pat savo mirties. Taip pat liudytojai patvirtino, kad pareiškėjo tėvai už pajus įsigijo ne neapibrėžtą dalį pastatų komplekse, bet konkretų pastatą – kiaulių fermą, kurią valdė kaip savo nuosavybę nuo 1993 metų, ten įsikūrė, gyveno. Taip pat sutapo teismo posėdžio metu pareiškėjo, jo atstovės, liudytojų nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjo tėvai viename pastato gale gyveno, kitame laikė gyvulius, tvarkėsi, remontavosi, mokėjo mokesčius.
35. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu žemės ūkio įmonių turto privatizavimo sąlygas ir tvarką reglamentavo 1991 m. liepos 30 d. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 420. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatytas ratas subjektų, turinčių teisę įsigyti privatizuojamą žemės ūkio įmonių turtą ir pareiškėjo tėvai pagal šias nuostatas pateko į subjektų, turinčių teisę įsigyti privatizuojamą žemės ūkio įmonių turtą, ratą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. M. ir J. M. dirbo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje, nustatytas jų kaip narių įnašas į žemės ūkio bendrovę, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijime ir jo priedo sąrašuose tarp kitų asmenų nurodyti ir A. M. ir J. M., kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės kiaulidžių kompleksas (duomenys neskelbtini), esantis priskirtame 45 000 kv. metrų žemės sklype. Pareiškėjo, jo atstovės, liudytojų paaiškinimai patvirtina aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) perdavimo–priėmimo aktu pareiškėjo tėvams A. M. K. ir J. M. buvo perduotas konkretus pastatas, t. y. visa kiaulių ferma, o ne 23/1000 dalys šio pastato ar neapibrėžta dalis iš viso pastatų komplekso, buvusio 45 000 kv. metrų žemės sklype.
36. Taigi darytina išvada, jog pareiškėjo tėvai, valdydami visą kiaulių fermą, ją sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė nuo 1989 m., kai joje apsigyveno, o nuo 1993 m. kaip savo nuosavybę, kai šią kiaulių fermą įsigijo už pajus pagal (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimą ir (duomenys neskelbtini) perdavimo–priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise kiaulių fermą valdė iki pareiškėjo tėvo J. M. mirties (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo mama A. K. M. nuosavybės teise kiaulių fermą valdė iki savo mirties – (duomenys neskelbtini). Po tėvų mirties pastatą – kiaulių fermą toliau kaip savo valdo pareiškėjas J. M.. Iki šios dienos, išskyrus pareiškėjo tėvus ir patį pareiškėją, niekas nedisponavo pastato – kiaulių fermos nuosavybe, dėl jos nereiškė jokių pretenzijų. Byloje nėra duomenų, jog kas nors kitas į pastatą – fermą turi daugiau teisių nei pareiškėjas.
37. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjo, jo atstovės, liudytojų paaiškinimų teismo posėdžio metu, galima pagrįstai teigi, kad pareiškėjo tėvai nuosavybės teisę į visą pastatą – kiaulių fermą įgijo įstatymų nustatyta tvarka, o po tėvų mirties paveldėjimo būdu kiaulių ferma atiteko pareiškėjui J. M.. Šiuo metu pareiškėjas nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negali gauti ar atkurti neteismine tvarka (pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl kiaulių fermos registracijos duomenų patikslinimo, tačiau pareiškėjui pateiktas nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas jo prašymą atmesti). Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad pastatas – kiaulių ferma pastatyta 1975 m., t. y. nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl darytina išvada, kad yra visos sąlygos tam, kad būtų nustatytas valdymo nuosavybės teise faktas.
38. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu, pareiškimas tenkintinas nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvai A. K. M., mirusi (duomenys neskelbtini), ir J. M., miręs (duomenys neskelbtini), įgijo ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise lygiomis dalimis valdė visą pastatą – kiaulių fermą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. M., gimusi (duomenys neskelbtini), ir J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenę adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimo pagrindu įgijo, o (duomenys neskelbtini) perdavimo–priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) jiems perduotas visas pastatas – kiaulių ferma, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), kurią jie bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise lygiomis dalimis valdė iki J. M. mirties (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu įregistruoti nuosavybės teisę ir paveldėti bei gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.
Teisėja Jurga Jasmontienė