Za\Administracinė byla Nr. eI3-5580-342/2020
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00295-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.2; 15.1.3; 15.8; 41; 55.1.1; 55.1.3; 57.3; 57.4 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 29 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. B., E. Č., A. Č. dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
Pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus 2020-03-07 sprendimą Nr. 12SD-1159-(14.12.104) (toliau – ir ginčijamas sprendimas); įpareigoti NŽT Klaipėdos rajono skyrių atlikti veiksmus.
Pareiškėja nurodo, kad per įgaliotą asmenį A.P. 2020-02-07 raštu kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, prašydama pašalinti valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi pažeidimus. Atkreipia dėmesį, jog nepaisant to, NŽT Klaipėdos rajono skyrius ginčijamu sprendimu informavo pareiškėją, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius nėra tinkamas subjektas spręsti ginčų tarp bendraturčių dėl bendrosios nuosavybės valdymo, todėl buvo pasiūlyta pareiškėjai kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Nesutinka su ginčijamu sprendimu. Paaiškina, jog ginčas kilęs dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio 14952/15974 dalis patikėjimo teise priklauso NŽT, o 1022/15974 dalis žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise priklauso P. B. Pažymi, kad 2012-09-18 valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nuomojasi 8522/15974 dalį žemės sklypo, o likusią dalį, t.y. 6430/15974, valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nuomojasi E.Č. Atkreipia dėmesį, jog nuomojamos žemės sklypo dalies naudojimosi paskirtis – kitos paskirties žemė, komercinės paskirties objektų teritorijos.
Nurodo, kad 2006-03-27 UAB „Korporacija matininkai” parengė analizuojamo žemės sklypo planą (toliau – ir planas), kurį suderino tuometiniai žemės sklypo naudotojai, t.y. UAB „Juralvis”, AB „Suskystintos dujos”, AB „Lietuvos dujos” ir P. B. Atkreipia dėmesį, kad šiuo žemės sklypo planu yra numatyta ir naudojimosi aptariamu žemės sklypu tvarka, su kuria buvę naudotojai sutiko. Mano, jog 2006-03-27 korporacijos „Matininkai” parengtas ir patvirtintas sklypo planas su išskirstytomis atskiromis bei bendrojo naudojimo zonomis yra tinkamai parengtas dokumentas, suderintas su visais tuometiniais sklypo valdytojais. Daro išvadą, kad planas yra galiojantis, o planu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra privaloma ir vėlesniems žemės sklypo naudotojams, pagal šį planą yra sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys.
Paaiškina, jog žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „A”, yra suformuota pareiškėjai priklausančių statinių eksploatavimui; sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „D”, nuosavybės teise priklauso P. B. ir suformuota jam priklausančio statinio naudojimui; sklypo dalys, plane pažymėtos indeksais „B” ir „E”, yra suformuotos E. Č. priklausančių statinių eksploatavimui; o likusi žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „C”, yra bendro naudojimo, skirta visų sklypo naudotojų poreikiams tenkinti, patekti prie jų statinių bei jiems išnuomotų (išpirktų) sklypo dalių. Pažymi, kad bendro naudojimo plote naudojasi 141 kv. m dalimi, E. Č. - 279 kv. m dalimi, o P. B.– 209 kv. m dalimi. Daro išvadą, kad visi aptariamo žemės sklypo naudotojai turi teisėtą galimybę naudotis bendro naudojimo dalies plotu, jį naudoti kaip privažiavimą prie savo turimų statinių bei žemės sklypo dalių, nes būtent šiuo tikslu (privažiavimo) ši sklypo dalis ir buvo suformuota. Tvirtina, kad E. Č.(bei jos dalies naudotojas sūnus A. Č.) bendrojo naudojimo dalį neteisėtai užvaldė ir šioje dalyje pasistatė vartus, todėl pareiškėja negali patekti per esamą įvažiavimą nei prie savo statinių, nei prie savo nuomojamos sklypo dalies (aptariamos problemos nebuvo iki kol pasikeitė dalies statinių savininkas, t. y. vietoj AB „Lietuvos dujos” bei AB „Suskystintos dujos” statinių savininkei tapus E. Č.).
Pažymi, kad prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, NŽT Klaipėdos rajono skyrius, remdamasis pareiškėjos įgalioto asmens 2020-02-07 prašymu, iniciavo ginčo žemės sklypo patikrinimą, tikslu patikrinti bendrojo žemės ploto, plane pažymėto indeksu „C” naudojimą, kliudymą kitiems sklypo naudotojams pravažiuoti ir nustatė, kad minėto žemės sklypo, plane pažymėto indeksu „C” dalyje pastatyta stumdoma užtvara. Mano, kad ginčo dėl to, kad E. Č. bendrojo naudojimo žemės sklypo plote įrengė užtvarą, trukdančią kitiems naudotojams naudotis bendrojo naudojimo plotu, nėra.
Yra įsitikinusi, kad E. Č. užtverdama bendrojo naudojimo pravažiavimą, pažeidžia kitų sklypo naudotojų teises, nesilaiko patvirtinto sklypo plano, valstybinės žemės nuomos sutarties; neturi jokios teisės vienašališkai naudotis sklypo bendrojo naudojimo ploto. Pažymi, kad valstybinę žemę patikėjimo teise valdo NŽT, todėl pareiškėja ir kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, tačiau NŽT Klaipėdos rajono skyrius atsisakė spręsti ginčą dėl valstybinės žemės naudojimosi tarp valstybinės žemės nuomininkų, pasiūlydamas pareiškėjai spręsti įvažiavimo problemą su asmeniu, kuris pažeidžia pareiškėjos teisės, arba kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Mano, kad aptariamas NŽT Klaipėdos rajono skyriaus nusišalinimas nuo esamos problemos valstybinėje žemėje sprendimo yra neteisėtas. Argumentuoja, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius privalėjo ir privalo spręsti visus su valstybinės žemės valdymo apsunkinimu susijusius klausimus. Pažymi, kad kartu su E. Č. yra valstybinio žemės sklypo nuomininkai, o ne bendraturčiai. Teigia, kad pareiškėjai ir E. Č. bendrosios nuosavybės teise nepriklauso nei sklypas, nei jame esantys statiniai. Teigia, kad valstybinės žemės nuomininkai, kai jiems yra išnuomotas vienas bendras sklypas tam tikromis dalimis, neturi teisės tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi jiems nuomojamu valstybinės žemės sklypu tvarkos, o jiems nesusitarus, tokia valstybinės žemės sklypo naudojimosi tvarka negali būti nustatoma ieškinio teisenos tvarka. Tai patvirtina sekantys argumentai.
Nurodo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 str. 1 d., Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.545 str. 1 d., 6.546 str., 4.75 str., Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3, 7, 8, 8, 28, 31, 32 p., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, kasacinio teismo praktiką. Atkreipia dėmesį, kad nei CK, nei Žemės įstatymas, nei Taisyklės nesuteikia teisės valstybinės žemės sklypų nuomininkams patiems tarpusavio susitarimu nustatyti, kaip ir kokiomis dalimis jie naudosis valstybinės žemės sklypu.
Mano, kad E. Č. nuomos sutartis turėtų būti analogiška kaip pareiškėjos (arba bent jau labai panaši). Nurodo nuomos sutarties turinį ir mano, kad E. Č. nepašalinant savavališkai įrengtos užtvaros, NŽT Klaipėdos rajono skyrius turėjo vykdyti tiesiogines savo pareigas, t.y. inicijuoti E. Č. žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą.
Argumentuoja, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius privalėjo taikyti E. Č. administracinę atsakomybę, kadangi E. Č. ne tik užgrobė bendrojo naudojimo žemės plotą, bet ir trukdo kitiems šiuo plotu naudotis. Atkreipia dėmesį, kad problema dėl žemės sklypo bendro naudojimo ploto naudojimosi kyla eilę metų ir į atsakovę siekiant išspręsti klausimą buvo kreiptasi ne kartą, pridedame skundų bei atsakymų kopijos, tačiau atsakovė klausimo iš esmės niekada nesprendė, apsiribodavo atsirašinėjimu, nusišalinimu nuo savo pareigų vykdymo bei problemos sprendimo nurodant, kad patys sklypo naudotojai turi išspręsti kylančius ginčus, nors jie to daryti valstybinėje žemėje negali.
Apibendrina, jog nagrinėjamu atveju NŽT Klaipėdos rajono skyrius ginčijamu sprendimu atsisakė spręsti valstybinės žemės sklypo dalies naudojimo trukdymus, todėl ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Pažymi, kad E. Č. pažeidžia valstybinės žemės nuomos sutarties reikalavimus, žemės sklypo su išskirstytomis naudojimo zonomis planą, žemės naudojimo teisės aktų reikalavimus, kitų žemės sklypų naudotojų teises, todėl būtina įpareigoti NŽT Klaipėdos rajono skyrių imtis teisės aktuose numatytų priemonių šiems pažeidimams pašalinti, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba yra vienintelė institucija, galinti spręsti ginčus tarp valstybinės žemės nuomininkų dėl valstybinės žemės naudojimo.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė paaiškina, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2020-03-05, gavęs pareiškėjos 2020-02-07 skundą, nuvyko į vietą ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktą Nr. FD-217-(5.63.). Nurodo ginčijamo sprendimo turinį.
Atkreipia dėmesį, kas trečiasis suinteresuotas asmuo E. Č. 11607/18877 kitų inžinerinių statinių - kiemo aikštelę 2018-07-31 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. M-5395 pagrindu įsigijo iš AB „Energijos skirstymo operatorius”, o 7270/18877 kitų inžinerinių statinių - kiemo aikštelę 2010-04-15 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. NB2-1296 pagrindu įsigijo iš AB „Suskystintos dujos”. Pažymi, kad šiai dienai kitų Inžinerinių statinių - kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E.Č. Teigia, kad inžinerinių statinių - kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal UAB „Korporacijos matininkai” 2003-03-27 parengtą Žemės sklypo (sklypo plotas 15974 kv. m) planą M 1:500 šiuo metu yra ant žemės sklypo dalies pažymėtos indeksu „C”, turinčios 629 kv. m. plotą, kuri yra bendro naudojimo, skirta visų sklypo naudotojų poreikiams tenkinti.
Nurodo, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT Klaipėdos rajono skyriaus, ir pareiškėja 2012-09-18 sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. l2SŽN-(14.12.62.)-56, kuria pagal NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012-08-24 įsakymą Nr. 12Vį-(14.12.2.)-1198 pareiškėja išsinuomojo 0,8522 ha žemės sklypo dalį iš bendro 1,5974 ha ploto kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad Sutartyje nėra nurodyta konkreti nuomojamos žemės sklypo dalies vieta, o tik žemės sklypo dalies plotas, kadangi UAB „Korporacijos matininkai” 2003-03-27 parengtame Žemės sklypo (sklypo plotas 15974 kv. m) plane M 1:500 numatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka nėra išviešinta ir registruota Nekilnojamojo turto registre.
Atkreipia dėmesį į CK 4.72 str. 2 d., 4.75 str. 1 d., 4.81 str. nuostatas. Nurodo, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. 55/34823 matyti, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir P.B.; Lietuvos Respublikai priklausančia 14952/15974 žemės sklypo dalimi nuomos teisės pagrindu naudojasi E. Č., V. M., subnuomos teise – A. Č. Teigia, kad pareiškėja, tretieji suinteresuoti asmenys, pasirengę žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą su jame nurodytomis žemės sklypo naudojimosi ribomis, gali sudaryti notariškai patvirtintą tarpusavio susitarimą dėl šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos.
Tretieji suinteresuoti asmenys E. Č., A. Č. atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jiems iš pareiškėjos visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Tretieji suinteresuoti asmenys E. Č., A. Č. atsiliepime tvirtina, kad pareiškėjos teiginiai dėl vartų pastatymo yra melagingi, nes jie minėtų vartų nesistatė, kadangi jie pastatyti dar 1970 m., kas aiškiai matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo apie statinius, kur jie aprašyti 2.9. p., kurie buvo nupirkti 2010-04-15 sutartimi (išrašo 4.5. p.). Teigia, kad šiais vartais naudojasi pagal paskirtį visą laiką, jie pažymėti ir sklype esančių statinių kadastrinių matavimų bylos plane „2t”. Tvirtina, jog pareiškėja klaidingai teismui nurodo ginčo objektą. Paaiškina, kad ginčo dėl naudojimosi tvarkos žeme nėra ir nebuvo, naudojimosi tvarka nustatyta, niekas nesikreipė dėl jos pakeitimo. Nurodo, kad ant jiems asmeniniam naudojimui skirtos žemės sklypo dalių, kaip ir ant bendram naudojimui skirtos žemės sklypo dalies, yra jiems priklausanti kiemo aikštelė, kas aiškiai matyti iš statinių išdėstymo plano iš statinių kadastrinių matavimų bylos. Teigia, kad pareiškėja neturi jokių teisių naudotis minėta aikštele, nes jie nesutinka jai leisti naudotis minėta aikštele, todėl užtvaras yra naudojamas saugant, kad pareiškėja neteisėtai nesinaudotų aikštele. Todėl ginčas tarp pareiškėjos ir Č. yra ne dėl naudojimosi žeme, o dėl naudojimosi aikštele. Pažymi, kad nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, aikštelė jau egzistavo, tačiau į ją nebuvo atsižvelgta, kas tikėtinai ir sukelia dabar neaiškumus dėl naudojimosi tvarkos. Pažymi, jog nekliudo pareiškėjai naudotis bendram naudojimui skirtu žemės plotu, jei ji sugeba tai padaryti nesinaudodama jiems priklausančia aikštele. Sutinka su ginčijamu sprendimu, jog jei pareiškėja pageidauja naudotis aikštelėmis, tai ji privalo spręsti tokį klausimą tiesiogiai su jais, o ne kažko reikalauti iš atsakovės, nes atsakovė negali nustatyti servitutų statiniams ir privačiai žemei, o keisti vienašališkai naudojimosi tvarką gali tik jei visas žemės sklypas priklauso valstybei. Paaiškina, jog naudojama sklypo dalis yra valstybinė ir jų nuomojama, o dalis priklauso P.B., todėl net ir dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo pareiškėja turi kreiptis į bendros kompetencijos teismą. Nurodo, kad pareiškėja turi savo atskirą privažiavimą, kuriuo ir šiuo metu sėkmingai naudojasi, šios faktinės aplinkybės yra nurodomos ir ginčijamame atsakovės sprendime.
Trečiasis suinteresuotas asmuo P. B. atsiliepimo į skundą nustatytu terminu nepateikė.
Pareiškėjos skundas atmestinas.
Pareiškėja skundu prašė panaikinti ginčijamą 2020-03-07 sprendimą ir įpareigoti NŽT Klaipėdos rajono skyrių atlikti šiuos veiksmus: inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną ir taikyti E.Č. administracinę atsakomybę pagal ANK 110 ir 261 str.; įpareigoti E. Č. pašalinti valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)dalyje, plane pažymėtoje indeksu „C”, savavališkai įrengtą stumdomą užtvarą; E.Č. nepašalinus savavališkai įrengtos užtvaros žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalyje, plane pažymėtoje indeksu „C”, inicijuoti E. Č. žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020-06-10 nutartimi priėmė skundą dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (iš naujo išnagrinėti prašymą), o kitoje dalyje skundą atsisakyta priimti. Taigi, nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020-03-07 sprendimo „Dėl valstybinės žemės sklypo naudojimo pažeidimų pašalinimo” Nr. 12SD-1159-(14.12.104) teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus - iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020-02-07 prašymą.
Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (toliau – ir Išrašas) 4.2 bei 4.3 punktai patvirtina, jog žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14952/15974 dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o 1022/15974 dalis – trečiajam suinteresuotam asmeniui P. B. Pagal Išrašo 7.1 punktą su trečiuoju suinteresuotu asmeniu E. Č. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios terminas iki 2066-05-01 (2004-01-26 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N 55/2004-05, 2006-05-03 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N 55/2006-38, 2018-08-31 Susitarimas pakeisti sutartį Nr. 12SŽN-128); nuomojamas aptariamo valstybinės žemės sklypo plotas – 0,4178 ha. Pagal Išrašo 7.2 punktą su pareiškėja sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios terminas nuo 2012-09-18 iki 2082-09-18 (2012-09-18 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 12SŽN-(14.12.62)-56); nuomojamas aptariamo valstybinės žemės sklypo plotas – 0,8522 ha. Pagal Išrašo 7.3 punktą su trečiuoju suinteresuotu asmeniu A. Č. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios terminas nuo 2010-06-04 iki 2101-12-29 (2010-06-04 Subnuomos sutartis); nuomojamas aptariamo valstybinės žemės sklypo plotas – 0,2252 ha. Pagal Išrašo 7.1 punktą su trečiuoju suinteresuotu asmeniu E. Č. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios terminas nuo 2010-04-15 iki 2101-12-29 (2003-12-29 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N 55/2003-202, 2010-04-15 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. NB2-1296); nuomojamas aptariamo valstybinės žemės sklypo plotas – 0,2252 ha. Iš Išrašo 4.1 punkto matyti, kad ginčo žemės sklypui priklausančius statinius – pastatą – sandėlį, pastatą – garažą, nuosavybės teisės pagrindu valdo trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo E. Č. kito inžinerinio statinio - kiemo aikštelės 11607/18877 dalį 2018-07-31 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. M-5395 pagrindu įsigijo iš AB „Energijos skirstymo operatorius”, o 7270/18877 dalį 2010-04-15 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. NB2-1296 pagrindu įsigijo iš AB „Suskystintos dujos”.
Nustatyta, jog pareiškėja per įgaliotą asmenį A.P. 2020-02-07 raštu „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo pažeidimų pašalinimo” kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, kuriame nurodo, kad E. Č. pažeidžia valstybinės žemės nuomos sutarties reikalavimus, žemės sklypo su išskirstytomis naudojimo zonomis planą, žemės naudojimo teisės aktų reikalavimas, kitų žemės sklypo naudotojų teises, todėl būtina imtis teisės aktuose numatytų priemonių šiems pažeidimams pašalinti.
Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovė atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2020-02-07 prašymo 1, 2, 3 reikalavimo dalis, o dėl 4 reikalavimo informavo pareiškėją, kad bendraturčių tarpusavio nesutarimai nėra pagrindas valstybinės žemės nuomos sutarčiai nutraukti.
Pažymėtina, jog šioje administracinėje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, todėl jos veiklai taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) normos, kurios sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis).
VAĮ nustato kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą bei skundą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 14 dalis). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 15 dalis). Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka (VAĮ 14 straipsnio 3 dalis). Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 14 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad VAĮ 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti atvejai, kada prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas. Pagal aptariamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad draudimas viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu, lemia, jog viešojo administravimo subjektui taip pat yra draudžiama pradėti bei vykdyti dvi administracines procedūras, dėl kurių įvykdymo būtų priimti du galutiniai sprendimai tuo pačiu klausimu. Tokiais atvejais, kai dėl dviejų administracinių procedūrų įvykdymo yra priimami du sprendimai, neteisėtu sprendimu paprastai turėtų būti pripažįstamas tas sprendimas, kuris yra priimamas (įsiteisėja) po „pirmojo” sprendimo priėmimo (įsiteisėjimo), nes priėmus „pirmąjį” sprendimą, viešojo administravimo subjektui yra draudžiama inicijuoti ir vykdyti antrąją administracinę procedūrą bei priimti iš jos kylančius sprendimus (žr., pvz., LVAT 2014-11-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1221/2014; 2016-05-12 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016; 2020-07-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-638-492/2020 ir kt.).
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja 2019-06-03 skundu kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, prašydama atsakyti, ar: 1) A. Č.gali savavališkai uždarinėti vartus, kurie yra ant bendro įvažiavimo, 2) A. Č. nenusižengė pakartotinai pagal ANK 261 straipsnį. Atsakovė 2019-07-10 raštu „Dėl skundo”, atsakydama į pareiškėjos 2019-06-03 prašymą, nurodė, jog žemės sklypo bendraturčiai turi laikytis nustatytos žemės sklypo naudojimo tvarkos; dėl žemės sklype pastatytų ženklų siūlė kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių; nurodė, jog informuos A. Č. apie daromą pažeidimą ir kels reikalavimą šiuos pažeidimus pašalinti; nurodė, kad negali pateikti atsakymo dėl ANK 261 straipsnio pažeidimo, nes aplinkybės skyriui nėra žinomos ir tyrimas nepradėtas. Pareiškėja 2019-10-31 prašymu kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, prašydama: remiantis ANK 589 straipsniu pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolą pagal ANK 261 straipsnį dėl trukdymo žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą A. Č. atžvilgiu; vadovaujantis NŽT 2019-07-10 rašte pateikta informacija, pateikti rašto kopiją, kuriuo A. Č.buvo informuotas apie daromą pažeidimą bei dėl kokių priežasčių nebuvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį; paaiškinti ir pateikti prašyme nurodytus dokumentus; užtikrinti 2012-08-23 sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties vykdymą; inicijuoti aiškų ir teisėtą visų bendrasavininkų interesus tenkinančios bendros dalinės nuosavybės objektų naudojimo tvarkos ar kelio servituto nustatymą. Atsakovė 2019-12-31 raštu „Dėl prašymo” nurodė, jog 2019-07-10 informavo A. Č. dėl pareiškėjos 2019-06-03 rašte nurodytų nusiskundimų ir nurodė nutraukti visus neteisėtus veiksmus bendrasavininkų atžvilgiu. Atsakovė 2019-12-31 raštu taip pat informavo pareiškėją, kad ginčą dėl aikštelių naudojimo, įvažiavimo apribojimų turi teisę spręsti su asmenimis, kurie pažeidžia pareiškėjos teises; nurodė, kad neturi teisės nustatyti kelio servitutų ir negali išduoti prašyme prašomų pateikti dokumentų. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja minėtų atsakovės raštų įstatymų nustatyta tvarka neskundė.
Pareiškėja atsakovei pateikė 2020-02-07 prašymą, kuriame nurodė, jog nesutinka su NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2019-12-31 raštu Nr. 12SD-6283-(14.12.104), kuriuo buvo informuota, kad bendraturčiai kylančius ginčus turi teisę spręsti teisme ir pasiūlyta kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, bei mano, kad atsakovė turi klausimą nagrinėti ir jį spręsti iš esmės iš naujo. Pareiškėja aptariamame rašte prašo: 1) atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimą tikslu patikrinti bendrojo žemės ploto, plane pažymėto indeksu „C” naudojimą, kliudymą kitiems sklypo naudotojams pravažiuoti; 2) reikalauti iš E. Č. pašalinti žemės sklypo naudojimo pažeidimus, įpareigoti pašalinti sudarytas pravažiavimo kliūtis bei netrukdyti kitiems sklypo naudotojams naudotis pravažiavimu; 3) taikyti E.Č. administracinę atsakomybę pagal ANK 110 ir 261 str.; 4) E.Č. nepašalinus pažeidimų, kliudymų kitiems sklypo naudotojams pravažiuoti bendrojo naudojimo keliu, inicijuoti E. Č. žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą.
Dėl pareiškėjos 2020-02-07 prašymo reikalavimo atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimą tikslu patikrinti bendrojo žemės ploto, plane pažymėto indeksu „C” naudojimą, kliudymą kitiems sklypo naudotojams pravažiuoti, teisėjų kolegija pažymi, jog iš ginčijamo sprendimo turinio bei NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020-03-05 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto matyti, jog tikrinant pareiškėjos 2020-02-07 rašte nurodytas aplinkybes, buvo atliktas patikrinimas vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo vietoje akte nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad ginčo žemės sklypo plane pažymėtu indeksu „C” dalyje pastatyta stumdoma užtvara, kiemo ženklai; į žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „A”, prie pareiškėjai priklausančių statinių privažiuojama per esamus vartus, įrengtus iš (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad atsakovė šiuo atveju atliko pareiškėjos prašomus veiksmus – patikrino vietoje ginčo žemės sklypo naudojimą ir padarė atitinkamas išvadas dėl bendrojo žemės ploto, plane pažymėto indeksu „C” naudojimo, kliudymo kitiems sklypo naudotojams pravažiuoti.
Iš anksčiau aptartų pareiškėjos 2019-06-03, 2019-10-31, 2020-02-07 prašymų turinio galima daryti išvadą, kad ji siekia konkrečius fizinius asmenis (gretimo sklypo naudotojus) patraukti administracinėn atsakomybėn (t. y. išaiškinti ir įvertinti jos nurodyto asmens veiksmus, reikalauti pašalinti pažeidimus, taikyti atsakomybę pagal ANK). Įvertinus minėtų prašymų ir į juos pateiktų atsakovės 2019-07-10, 2019-12-31 atsakymų turinį, teisėjų kolegija pritaria ginčijamame sprendime padarytai išvadai, kad pareiškėjos 2020-02-07 prašymo 1-3 reikalavimais iš esmės buvo keliami tie patys klausimai ir prašymai, kurie NŽT 2019-07-10 raštu „Dėl skundo”, 2019-12-31 raštu „Dėl prašymo” jau buvo išnagrinėti bei pateikta visa informacija, todėl ginčijamo sprendimo dalis, kuria atsakovė informavo pareiškėją, jog pakartotinai pareiškėjos reikalavimo dalies dėl 1 – 3 prašymų nenagrinės, yra teisėta ir pagrįsta. Taip pat pažymėtina ir tai, jog pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka neskundė atsakovės 2019-07-10, 2019-12-31 atsakymų į jos prašymą, skundą. Dėl nurodytos priežasties pareiškėjos 2020-02-07 prašyme išdėstytas nesutikimas su atsakovės 2019-12-31 atsakyme pateikta informacija, jog bendraturčiai kylančius ginčus turi teisę spręsti teisme ir pasiūlyta kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, bei keliamas reikalavimas, kad atsakovė iš naujo nagrinėtų šį klausimą ir jį spręstų iš esmės, nėra pagrįstas. Tokia išvada atitinka VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą.
Dėl pareiškėjos 2020-02-07 prašymo 4 reikalavimo – E. Č. nepašalinus pažeidimų, kliudymų kitiems sklypo naudotojams pravažiuoti bendrojo naudojimo keliu, inicijuoti E. Č. žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą – pažymėtina, jog Civilinio kodekso 6.564 įtvirtinti atvejai, kai žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pareiškėja iš esmės skunde nepagrindė, kad jos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nesutarimas dėl bendrojo naudojimo kelio yra pagrindas nuomotojo reikalavimu nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčai dėl nuomos sutarčių ir nekilnojamojo turto naudojimo iš esmės yra civilinio pobūdžio ir sprendžiami privačių asmenų sutarimu, o nesutarus – bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėtina, jog tretieji suinteresuoti asmenys A. ir E. Č. teismui pateikė informaciją ir įrodymus, kad siekdami nutraukti ginčus su pareiškėja, inicijavo sklypo pertvarkymo projekto rengimą, kuriuo siekiama esamą sklypą padalinti į du atskirus: vieną – skirtą naudotis jiems, o kitą – pareiškėjai ir P. B. Teisėjų kolegija sprendžia, jog patvirtinus minėtą projektą, pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nesutarimai dėl bendrojo naudojimo sklypo turėtų būti išspręsti.
Likusius ginčo šalių argumentus teismas laiko pertekliniais ir jų nevertina. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimą byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
ABTĮ 88 straipsnyje nustatytos sprendimų rūšys. Išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: atmesti skundą (prašymą, pareiškimą) kaip nepagrįstą; patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Teisėjų kolegija patikrinusi bylą ir įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, konstatuoja, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nenustatyta, kad šiuo sprendimu būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, priimtu sprendimu institucijų kompetencija neviršyta. Jis yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas faktinėmis ginčo aplinkybėmis, teisės aktų normomis.
Nagrinėjamoje byloje nenustačius aplinkybių, jog atsakovė neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkino ar atsisakė juos atlikti, bei pripažinus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. prašo priteisti iš pareiškėjos jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Aptariamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjos skundas atmetamas, yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš pareiškėjos trečiajam suinteresuotam asmeniui A.Č. bylinėjimosi išlaidas.
CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20; TAR, 2015, Nr. 2015-03968; toliau – ir Rekomendacijos).
Pabrėžtina, kad LVAT yra pažymėjęs, jog teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje turi kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2013-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. prašo atlyginti 1000 Eur už advokato pagalbą (500 Eur už atsiliepimo į skundą paruošimą, 400 Eur susipažinimas su atsakovės atsiliepimu į skundą, pareiškėjos prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo ir pateiktais papildomais dokumentais bei pasiruošimas bylos nagrinėjimui, 100 Eur už atstovavimą teisme).
Pagal bylos duomenis trečiųjų suinteresuotų asmenų E. Č., A.Č. atsiliepimą į skundą surašė ir teismui 2020-07-08 pateikė jų atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius. Iš pateiktų įrodymų (2020-10-01 pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 848370) spręstina, jog už nurodytus veiksmus trečiasis suinteresuotas asmuo sumokėjo prašyme nurodytus 1000,00 Eur.
Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimą (atsiliepimo surašymą) yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Kadangi procesiniai veiksmai - atsiliepimo surašymas - buvo atliekami 2020 m. III ketvirtyje, pagrindu imami 2020 m. I ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2020 m. I ketvirtį buvo 1381,00 Eur, todėl maksimali priteistina suma už atsiliepimo surašymą yra 3452,50 Eur (1381 * 2,5). Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti 500 Eur už atsiliepimo surašymą. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio.
Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti 400 Eur už susipažinimą su atsakovės atsiliepimu į skundą, pareiškėjos prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo ir pateiktais papildomais dokumentais bei pasiruošimą bylos nagrinėjimui, 100 Eur už atstovavimą teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis prašymas nėra detalizuotas, iš jo nėra aišku, kiek laiko (valandų) buvo skirta nurodytiems veiksmams atlikti, ar tokie veiksmai nebuvo sudėtinė atstovavimo, atsiliepimo į skundą surašymo dalis, kokie konkrečiai papildomi dokumentai buvo analizuoti ir kokie veiksmai buvo atlikti juos išanalizavus. Dėl pasiruošimo bylos nagrinėjimui, atstovavimo teisme išlaidų, pažymėtina, jog pareiškėja bylą prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o tretieji suinteresuoti asmenys motyvuoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepareiškė. Teismo 2020-07-09 nutartimi administracinė byla buvo paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims 2020-07-10 buvo išsiųstas lydraštis su šaukimais, kuriame nurodyta, kad administracinė byla, vadovaujantis ABTĮ 78 straipsnio 6 dalimi, bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrindė, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už susipažinimą su atsakovės atsiliepimu į skundą, pareiškėjos prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo ir pateiktais papildomais dokumentais bei pasiruošimą bylos nagrinėjimui (400 Eur), atstovavimą teisme (100 Eur) yra pagrįstos, todėl turėtų būti priteistos.
Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos reikšti reikalavimai teismo sprendimu atmesti visa apimtimi, todėl iš pareiškėjos priteisiamos pagrįstos trečiojo suinteresuoto asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkina iš dalies ir jam iš pareiškėjos priteisia 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo surašymą. Kitoje dalyje prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Č. iš pareiškėjos V. M. priteisti 500,00 Eur (penki šimtai eurų) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėjai Remigijus Arminas
Eglė Kiaurakytė
Aušrelė Mažrimienė