Administracinė byla Nr. A-344-502/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03932-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 7.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eulira“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eulira“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Eulira“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) teismo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. spalio 29 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13885 (toliau – ir Nutarimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcijos Vilniaus skyriaus inspektoriai 2020 m. birželio 5 d. atliko nelegalaus darbo ar nedeklaruoto darbo kontrolės planinį patikrinimą ir konstatavo, kad UAB „Eulira“, pažeisdama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, pavėluotai pranešė apie apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo pradžią ir Nutarimu paskyrė pareiškėjui 12 152 Eur baudą už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą.
3. Pareiškėjas teigė, kad tuo pačiu Inspekcija konstatavo, jog tarp S. S. pagal įgaliojimą vadovaujamos Bendrovės ir dirbančių darbuotojų yra darbo sutarties požymių, todėl surašė jam administracinio nusižengimo protokolą dėl nelegalaus darbo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2020 m. lapkričio 5 d. išnagrinėjęs administracinę bylą Nr.A5-3069-l 133/2020, nustatė kad S. S., būdamas UAB „Eulira“ direktoriaus įgaliotu asmeniu, leido įmonėje dirbti Y. T., teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio fondo valdybai (toliau – ir VSDFV), mažiausiai prieš dieną iki darbo pradžios, leido įmonėje dirbti H. S., K. J., L. A., S. S., S. Y., Z. S., Z. A., Z. Y. , Z. V., Z. V., S. V., S. V. sudarius darbo sutartis, bet nustatyta tvarka nepranešus VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, taip pat Inspekcijai ir Užimtumo tarnybai nepateikė pranešimų apie UAB „Eulira“ įdarbintus užsieniečius. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarimu pripažino S. S. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskyrė jam 1 000 Eur baudą.
4. Pareiškėjas, vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalies 3 punktu, 5 dalies 4 punktu ir 7 dalimi, teigė, kad Užimtumo įstatyme įtvirtinta išimtis, pagal kurią, jeigu padaryta veika užtraukė atsakomybę fiziniam ar juridiniam asmeniui, bauda negali būti skiriama. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 19 d. skyrė 1 000 Eur dydžio baudą UAB „Eulira“ direktoriaus įgaliotam asmeniui S. S. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, už tos pačios darbdavio pareigos neįvykdymą negali nebūtų skirtos dvi baudos, t. y. bauda negalėjo būti paskirta ir pareiškėjui.
5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad aktyviais UAB „Eulira“ atstovų veiksmais teisės pažeidimas truko trumpai ir buvo labai operatyviai nutrauktas, kai įmonės įgaliotas atstovas sužinojo apie teisės pažeidimą. Inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius ir Vilniaus miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad UAB „Eulira“ dirba net 13 darbuotojų iš užsienio ir kad pagal Apskaitos paslaugų sutartį Nr. 2020/04/30 už įdarbintų darbuotojų dokumentų įforminimą bei duomenų ir SD-1 formos perdavimą buvo atsakinga UAB „Finansų valdymo grupė“. Be to, anksčiau UAB „Eulira“ dėl darbuotojų įdarbinimo nebuvo bausta. Neinformavimas apie darbuotojų darbo pradžią turi būti vertinamas kaip atsitiktinio pobūdžio klaida, o ne sistemingas pareiškėjo elgesys, siekiant nukelti darbuotojo pradžią ir išvengti mokėtinų mokesčių.
6. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad Inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius atlikto patikrinimo metu nustatė, jog UAB „Eulira“, nesudarydama rašytinės darbo sutarties su Y. T. ir nepadarydama privalomųjų pranešimų apie šio darbuotojo įdarbinimą, taip pat ne laiku padarydama privalomuosius pranešimus apie kitų darbuotojų socialinio draudimo pradžią ir nepadarydama pranešimų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto nuostatas ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 1(1) punkto, 62 straipsnio 7 punkto bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7 punkto nuostatas.
8. Atsakovas pažymėjo, kad nelegalaus darbo faktas ir teisės aktų pažeidimai yra įrodyti Inspekcijos 2020 m. spalio 5 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. 1090-0280, Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ13866 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. A5-3069-1133/2020. Pareiškėjas skunde neneigia nelegalaus darbo fakto.
9. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. A5.-3069-1133/2020 nustatė, kad padaryti priešingi teisei veiksmai laikytini nelegaliu darbu pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir šis nutarimas yra įsiteisėjęs.
10. Atsakovas pažymėjo, kad Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas ir nutarimas buvo surašytas juridiniam asmeniui UAB ,,Eulira“. Užimtumo įstatymo IV skyriuje yra numatyta juridinių asmenų atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą – nelegalų darbą. Juridiniam asmeniui už nelegalų darbą yra numatyta atsakomybė, finansinė sankcija juridiniam asmeniui, o ne kaip ANK numatytam subjektui. ANK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas.
11. Atsakovas akcentavo, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte už nelegalų darbą yra numatyta galimybė bausti darbdavį kaip juridinį asmenį, kuris nešalina fizinio asmens, atsakingo už tinkamą darbo sutarties reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą, administracinės atsakomybės, kadangi šis pažeidimas padaromas konkretaus fizinio asmens sąmoningais ir aktyviais veiksmais arba dėl aplaidaus neveikimo. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytinas dvigubu nubaudimu. Vienu atveju, finansinė sankcija mokama iš juridinio asmens turto, kitu (ANK) atveju bauda – iš konkretaus fizinio asmens turto, t. y. vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju – finansinę sankciją gavęs subjektas, t. y. juridinis asmuo. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis yra tiems atvejams, kai darbdavys yra fizinis asmuo ir yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, tuomet taikyti Užimtumo įstatymo negalima, nes būtų pažeistas draudimo bausti du kartus už tą patį (lot. non bis in idem) principas. Todėl Nutarimas turi būti paliktas galioti.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
13. Teismas, apžvelgęs Inspekcijos atlikto pareiškėjo patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-3069-1133/2020 konstatuotas faktines aplinkybes bei nustatytus pažeidimus, vadovaudamasis Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 3 punkte įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, nurodė, kad nelegalaus darbo faktas šiuo atveju nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu. Pareiškėjas nustatytų faktinių aplinkybių neginčija.
14. Teismas nesutiko su pareiškėjo Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje įtvirtintos nuostatos aiškinimu ir nurodė, kad juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens patraukimas atsakomybėn nelaikytinas dvigubu nubaudimu, kadangi vienu atveju baudą moka teisės aktus pažeidęs fizinis asmuo, kitu atveju – naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo, kuriam skirta ANK 95 straipsnyje įtvirtinta administracinė nuobauda, arba kai darbdavys – juridinis asmuo – pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2921 straipsnyje nustatytą veiką. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.
15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog teisės pažeidimas truko trumpai ir jo atstovų aktyviais veiksmais buvo labai operatyviai nutrauktas, nedaro Nutarimo neteisėtu. Iš Nutarimo teksto matyti, kad skiriant baudą už 14 nelegaliai dirbusių asmenų buvo įvertina aplinkybė, jog pažeidimas susijęs su netinkamu Bendrovės darbo organizavimu, kad pareiškėjo įgaliotas atstovas gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, todėl skirta minimali 12 152 Eur piniginė bauda.
16. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog UAB „Eulira“ dirba net 13 darbuotojų iš užsienio ir kad pagal Apskaitos paslaugų sutartį Nr. 2020/04/30 už įdarbintų darbuotojų dokumentu įforminimą bei duomenų ir SD-1 formos perdavimą buvo atsakinga UAB „Finansų valdymo grupė“, nėra svarbios nagrinėjamu atveju. Skiriant sankciją Inspekcijai teisės aktais nėra įtvirtinta pareiga atsižvelgti nei į dirbančių darbuotojų skaičių, nei į jų gyvenamąją vietą ar kilmės valstybę. Tuo pačiu nėra svarbu tai, kam pareiškėjas pavedė įforminti darbuotojų dokumentų tvarkymą ir duomenų VSDFV perdavimą, kadangi neginčytinai nustatyta, kad darbdavys šiuo atveju buvo būtent pareiškėjas.
17. Teismas nurodė, kad aplinkybės, jog anksčiau pareiškėjas nebuvo baustas už tokį patį pažeidimą ar kad nepranešimas apie darbuotojų darbo pradžią buvo padarytas dėl klaidos, taip pat nėra svarbios, kadangi tai negali būti pagrindas atleisti pareiškėją nuo atsakomybės. Tačiau buvo nustatytos lengvinančios aplinkybės, susijusios su pareiškėjo darbo organizavimo trūkumais ir skirta minimali Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte bei 5 dalies 3 punkte įtvirtinta sankcija.
III.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą ir skundo reikalavimą tenkinti – panaikinti Nutarimą.
19. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad skundžiamu Nutarimu jam ekonominė sankcija skirta neatsižvelgiant į Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalį, kuri aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta bauda gali būti skiriama tik tuo atveju, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal ANK ar BK. Tiek ANK 95 straipsnyje, tiek Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už nelegalų darbą, kuri nagrinėjamu atveju buvo skirta darbdaviui už DK įtvirtintos darbdavio pareigos netinkamą vykdymą, tačiau administracinė nuobauda buvo skirta per darbdavio įgaliotą asmenį, o ekonominė sankcija – tiesiogiai jam. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei ANK 95 straipsnio atveju darbo sutarties ir pranešimo apie tai pareigą turi tas pats asmuo – darbdavį darbo sutarčių sudarymo procese atstovaujantis asmuo. Dėl šios pareigos nevykdymo fizinis asmuo gali (ir šiuo atveju buvo) patrauktas atsakomybėn, todėl akivaizdu, jog susiklosčiusioje situacijoje Bendrovei skirta bauda yra neteisėta. Nutarimu pažeidžiama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis, non bis in idem principas, skirta bauda perteklinė ir paneigianti savo tikslą.
20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
21. Atsakovas atsiliepime palaiko pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus ir akcentuoja, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte už nelegalų darbą yra numatyta galimybė bausti darbdavį kaip juridinį asmenį, kuris nešalina fizinio asmens, atsakingo už tinkamą darbuotojų įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą, administracinės atsakomybės. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytinas dvigubu nubaudimu ir todėl, kad vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo. Atsakovas priimdamas Nutarimą vadovavosi Užimtumo įstatymu, kuris yra specialus teisės aktas nagrinėjamo teisinio santykio prasme. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalių kontekste bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą patvirtina teismų praktika analogiško pobūdžio bylose.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. spalio 29 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjui UAB „Eulira“ paskirta ekonominė sankcija už pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
24. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdamas, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalies nuostata, aiškinant ją neatsiejamai nuo non bis in idem principo lemia, jog skundžiamu Nutarimu negalėjo būti paskirta bauda pareiškėjui (UAB „Eulira“), nes pareiškėjo direktoriaus įgaliotas asmuo S. S. buvo nubaustas už analogišką veiką, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.
25. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalies nuostatas, yra konstatuota, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis aiškintina taip, jog bauda gali būti skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės pagal Administracinių nusižengimų kodeksą ar Baudžiamąjį kodeksą ne bet kokiam, o tam pačiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuriam svarstoma skirti baudą pagal Užimtumo įstatymo nuostatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4027-442/2021, 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1712-575/2021, 2021 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1438-438/2021, 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1809-502/2021, 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2705-442/2021).
27. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-3069-1133/2020 pareiškėjo vadovo įgaliotą asmenį S. S., kuris veikė įmonės UAB „Eulira“ vardu, pripažino kaltu padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskyrė jam 1 000 Eur baudą. Ginčijamu šioje byloje Nutarimu bauda – 12 152 Eur paskirta pareiškėjui, t. y. UAB „Eulira“, už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintus pažeidimus.
28. Taigi nagrinėjamu atveju nėra vieno iš būtinų požymių (asmens tapatumo), sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą, nes bauda ginčijamu šioje byloje Nutarimu skirta juridiniam asmeniui, o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui (UAB „Eulira“ direktoriaus įgaliotam asmeniui S. S.). Teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Nepaisant to, jog nelegalaus darbo pažeidimas pasireiškė per fizinio asmens veiksmus, teisinė atsakomybė kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui. Bendrovė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl vertintina, kad Bendrovė kartu yra atsakinga ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1601-438/2021).
29. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normos, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eulira“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Skirgailė Žalimienė