(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. vasario 26 d. 

Vilnius 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Open Banking LT“ nemokumo administratoriaus Juozo Viščinio pareiškimą dėl UAB „Open Banking LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys  P. S., UAB „Kevin EU“,

n u s t a t ė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2021-11-15 nutartimi pareiškėjai UAB „Open Banking LT“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Juozas Viščinis. Nutartis įsiteisėjo 2022-01-27.

2. Pareiškėja pateikė prašymą, kuriuo prašo pripažinti likviduojamos UAB „Open Bankin LT“ įmonės bankrotą tyčiniu; nustatyti, kad asmenys, kurių veiksmai sukėlė UAB „Open Banking LT“ tyčinį bankrotą yra P. S. ir Kevin EU, UAB.

3. Vilniaus apygardos teismas 2024-09-05 nutartimi atmetė pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Open Banking LT“, nemokumo administratoriaus Juozo Viščinio pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2024-10-24 nutartimi (civilinė byla Nr. e2-825-567/2024) Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4. Lietuvos apeliacinis teismas 2024-10-24 nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes tyčinio bankroto požymius vertino formaliai, nenustatė priežastinio ryšio tarp nemokumo administratoriaus nurodytų aplinkybių ir bendrovės nemokumo, neįvertino nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. 

5. Vilniaus apygardos teismo 2024-10-30 nutartimi pareiškėjui buvo nurodyta įvardinti konkrečius tyčinius veiksmus, nulėmusius bendrovės bankrotą ir pateikti juos patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas 2024-11-15 pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-39968).

6. Pareiškėja UAB „Open Banking LT“ teismui pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad palaiko pradiniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Nurodė, kad P. S. nepateikė nė vieno įrodymo, kuris paneigtų atsiskaitymo eiliškumo pažeidimą, turto ir darbuotojų perkėlimą į Kevin EU, UAB, konteinerių ir ventiliatorių praradimą, aplaidų ar apgaulingą apskaitos tvarkymą. Visos nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad P. S. sąmoningai blogino bendrovės finansinę būklę, iš kreditorių gautas lėšas panaudojo asmeniniais bei su juo susijusių trečiųjų asmenų interesais, perkėlė jos veiklą bei turtą į UAB „Kevin EU“, o finansinius įsipareigojimus paliko bendrovei, dėl ko jos veikla sustojo, ji tapo nemoki ir jai buvo iškelta bankroto byla, todėl yra pagrindas jos bankrotą pripažinti tyčiniu. 

7. Suinteresuotasis asmuo UAB „Kevin EU“ teismui pateikė tripliką, kuriuo prašė atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl pareiškėjos bankroto pripažinimo tyčiniu UAB „Kevin EU“ atžvilgiu; priteisti UAB „Kevin EU“ iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad neįrodžius, jog UAB „Kevin EU“ buvo bendrovės valdymo organas, UAB „Kevin EU“ negali būti šios bylos šalimi. Pareiškime, rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti UAB „Kevin EU“ veiksmai ar neveikimas negali būti traktuojami ar vertinami kaip bendrovės netinkamų, tyčinių ar blogų valdymo veiksmų pasekmė. 

8. Suinteresuotasis asmuo P. S. teismui pateikė tripliką, kuriuo prašo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2-395-643/2024; prijungti prie bylos medžiagos su šiuo prašymu teikiamus įrodymus; išreikalauti iš Lietuvos Respublikos muitinės: M. Z. grynųjų pinigų deklaracijas, kuriomis M. Z. deklaravo grynųjų pinigų įvežimą į Lietuvos Respubliką laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2018-09-13; M. Z. grynųjų pinigų deklaracijas, kuriomis M. Z. deklaravo grynųjų pinigų išvežimą iš Lietuvos Respublikos laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2023-05-15; išreikalauti iš AB „Swedbank“ šią informaciją: kokie grynųjų pinigų išmokėjimai buvo atlikti iš M. Z. banko sąskaitų, esančių „Swedbank“, AB per laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2018-09-13; kokie grynųjų pinigų įmokėjimai buvo atlikti į M. Z. banko sąskaitas, esančias „Swedbank“, AB per laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2023-05-15; išreikalauti iš M. Z. duomenis, rodančius, kada M. Z. įgijo nuosavybės teisę į 13,044 bitkoinų bei kokias sąnaudas jis patyrė, įsigydamas šiuos bitkoinus ir kokiais šaltiniais padengė šias nurodytų bitkoinų įsigijimo sąnaudas; išreikalauti iš bendrovės visus bendrovės veiklos laikotarpio nuo 2017-06-08 iki 2022-01-27 buhalterinės apskaitos dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant dokumentus perduotus Juozui Viščiniui pagal 2022-02-24 dokumentų priėmimo – perdavimo aktą ir 2022-06-01 dokumentų priėmimo – perdavimo aktą; išreikalauti iš UAB „Baulera“ visus UAB Open Banking LT apskaitos duomenis; nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir iškviesti liudytoją įmonės UAB „Baulera“ buhalterį I. P.. Atmesti pareiškimą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2025-02-11 nutartimi UAB „Kevin EU“ir P. S. atsiliepime į paaiškinimus ir atsiliepime į pareiškimą bei triplike pareikšti prašymai dėl asmenų įtraukimo į bylą, bylos sustabdymo, įrodymų išreikalavimo buvo atmesti. Bylą buvo nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Nemokumo administratoriaus prašymas tenkinamas iš dalies. 

9. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas yra susijęs su bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės iki bankroto bylos iškėlimo vykdytos veiklos ir jos valdymo vertinimu, kuris leidžia nustatyti, ar įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017, 24 punktas). Taigi, tyčinio įmonės bankroto nagrinėjimo klausimo tikslas yra nustatyti, ar įmonės bankrotas buvo sąmoningo blogo valdymo pasekmė.

10. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu. 

11. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

12. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

13. JANĮ 70 straipsnyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

14. Iki JANĮ įsigaliojimo 2020-01-01 suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išlieka aktuali. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį, gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė būklė, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės būklės esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

15. Teismų praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini, tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

16. Nagrinėjamu atveju įvertinus teismui pateiktus dokumentus bei dubliką ir tripliką, konstatuotina, jog pareiškime paminėtos aplinkybės, susijusios su automobilių BMW X6 ir BMW X5 lizingo teisių pardavimu ir ilgalaikio turto perleidimo už 7 653,14 Eur sau pačiam ir dviem darbuotojams (Paaiškinimų 4 – 11 ir 23 – 25 pastraipos) neturi įtakos UAB „Open banking“ bankrotui ar nemokumui. Paaiškinimuose konstatuota, kad UAB „Open banking“ automobilių lizingo teises neatlygintinai perleido UAB „KevinEU“ tuomet, kai šių automobilių nuosavybės teisės dar nebuvo perėjusios bendrovei „Open Banking“. Teises į automobilius įgijusi UAB „Kevin EU“ juos pardavė už 68 000 Eur. Likusi sumokėti lizingo įmokų suma buvo 67 567,10 Eur. Šių sumų skirtumas – 432,90 Eur pripažintinas leistinu rinkos kainos svyravimu ir įtakos bendrovės UAB „Open Banking“ mokumui neturi. Paaiškinimuose nurodyta automobilių rinkos kaina 79 170 Eur niekuo nepagrįsta, ją nustatė pats pareiškėjas, todėl į šią kainą neatsižvelgiama.

17. Analogiškai spręstinas 12 nešiojamų kompiuterių, 8 mobiliųjų telefonų ir 2 planšetinių kompiuterių pardavimo P. S. ir dviem darbuotojams J. S. ir A. O. įtakos UAB „Open banking“ nemokumui klausimas. Pareiškėjas neįrodė, kad šis turtas parduotas už mažesnę, nei tikroji šio turto vertė. Paaiškinimuose nurodyta šio turto kaina – 9 043 Eur yra nepagrįsta. Skelbimuose nurodyta prekių kaina nereiškia, kad šios prekės buvo parduotos už skelbimuose nurodytą kainą (pirkėjas galėjo išsiderėti palankesnes sąlygas), objektyvus šio turto vertinimas nėra pateiktas.

18. Taip pat UAB Open banking“ nemokumui neturi reikšmės aplinkybės, nurodytos paaiškinimų 32 – 36 pastraipose, t. y. kad UAB Open banking“ ir Kevin EU veiklą vykdė tose pačiose patalpose Konstitucijos pr. 21, Vilnius, už kurių nuomą mokėjo tik UAB Open banking“. Leidimas pasinaudoti kitiems asmenims patalpomis, kurias buvo išsinuomojusi ir išlaikė UAB „Open Banking“ nenulėmė pastarosios bendrovės nemokumo, nes patalpas UAB Open Banking“ pirmiausia naudojo savo veiklai ir privalėjo už jas mokėti net ir tuomet, jei šiomis patalpomis nesinaudotų kiti asmenys.

19. UAB „Open Banking“ bankrotas pripažintinas tyčiniu dėl to, kad bendrovė 2018 m. įsigijo turtą: 25 vnt. APW3++, M. B. (įsigijimo kaina 2 625 USD); 10 vnt. APW3++,For one S9 or one L3+ or one D3 (įsigijimo kaina 1 050 USD); 25 vnt. Antminer S9-13.5TH/s (įsigijimo kaina 58 000 USD); kompiuterį MacBook Pro 13.3 retina su T. B. DC (įsigijimo kaina 1 619,01 Eur). Bendra šio turto vertė: 51 576,28 Eur. Be to, bendrovė 2018-01-19 įsigijo jūrinį konteinerį už 3 000 Eur; bendrovė 2018 m. įsigijo ventiliatorius, kurių bendra kaina 9 692,52 Eur.

20. Dėl turto įsigijimo fakto ginčo nėra, t. y. P. S. savo atsiliepimuose to neneigia. Tačiau nėra apskaitos dokumentų, kad šis turtas būtų teisėtai perleistas bendrovės interesais, būtų sugedęs ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka sunaikintas, jis nebuvo perduotas bendrovės nemokumo administratoriui. Auditorių pateiktos 2024-01-09 sutartų procedūrų ataskaitos (toliau – Ataskaita) 6.4. dalyje nustatyta, kad: “2021-04-30 Bendrovės apskaitoje užregistruota visiškai nudėvėto iki 0,00 Eur likutinės vertės IMT (Antminer S9-13.5TH/s, APW3++,M. B., MacBook Pro 13.3 retina su T. B. DC ir kt.) nurašymo operacija. Buvo nurašyti 6 vnt., kurie kažkada bendrovės apskaitoje buvo užpajamuoti 51 576,28 Eur įsigijimo verte. 6.4.1. Pažymėtina, kad dėl šio IMT nurašymo nebuvo pateiktas pirminis dokumentas (vadovo įsakymas, sprendimas ar kt.), kuriame būtų nurodytas nurašomo IMT sąrašas ir dėl kokių priežasčių jis yra nurašomas. Ilgalaikio turto nurašymo aktas, kur operacija būtų patvirtinta bendrovės vadovo parašu, taip pat nebuvo pateiktas.“ 

21. Buhalterinė turto nudėvėjimo vertė nereiškia, kad turtas buvo nudėvėtas faktiškai ir prarado realią vertę. Jeigu turtas buvo nudėvėtas fiziškai ir tapo nenaudojamas, P. S., bendrovės vadovas, turėjo pagrįsti realų (fizinį) turto sudėvėjimą, sunaikinimą ar perleidimą kitiems asmenims, tačiau tokių įrodymų nėra bendrovės apskaitoje ir nėra pateikta į bylą. Minėtas jūrinis konteineris ir ventiliatoriai nebuvo įtraukti į ilgalaikio turto sąrašus, nebuvo fiksuotas net buhalterinis jų „nurašymas“. 

22. Pagal Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose. Apskaitos dokumentas – ūkinę operaciją patvirtinanti tekstinė informacija, nepaisant jos parengimo ar pateikimo būdo, formos ir laikmenos (Finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). P. S. (bendrovės vadovas) atsakė už tinkamą, teisingą ir teisėtą apskaitos vedimą (Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis), todėl nesant tinkamų apskaitos dokumentų, jis privalėjo įrodyti ūkinės operacijos (turto nurašymo) teisėtumą bei naudingumą bendrovei. 

23. Bendrovė prarado turto už 64 268,80 Eur, o tai sumažino jos galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir  tai prisidėjo prie bendrovės bankroto. Dėl nurodytų aplinkybių galima teigti, kad P. S. sąmoningai prarado minėtą bendrovės turtą (JANĮ 1 straipsnis, 2 straipsnio 2 dalies 1 punktas), sąmoningai to tinkamai nefiksavo apskaitoje (JANĮ 2 straipsnio 2 dalies 4 punktas), dalies turto net neįtraukė į apskaitos registrus, kad apsunkintų jo buvimo vietos, vertės ir kitų reikšmingų aplinkybių nustatymą, o tai buvo viena iš aplinkybių lėmusių bendrovės turtinės padėties suprastėjimą ir bankrotą. 

24. Pareiškėja savo pareiškimą grindžia 2024-01-09 auditorių atlikta Ataskaita, bendrovės turimais apskaitos duomenimis bei bendrovės registrams teiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, kuriuose yra duomenys, jog bendrovė 2019 m. turėjo trumpalaikio turto (atsargų) už 117 563 Eur, dokumentų, kurie pagrįstų šio turto teisėtą praradimą ar perleidimą, P. S. taip pat nėra pateikęs. Tik dalis šio turto užpajamuota (18 399,08 Eur), kurio pajamavimo laikotarpis nuo 2017-06-19 iki 2019-03-08, tačiau ši dalis buvo nurašyta vienu įrašu apskaitos registre 2020-12-31 be pirminių tai pagrindžiančių dokumentų (žr. Ataskaitos 6.5.2-6.5.6. dalis). Likusios turto dalies nurašymas nebuvo fiksuotas apskaitos registruose, t. y. nėra žinoma kas jam nutiko. Turto įsigijimo sąskaitos pagrindžia, jog šį turtą sudarė kompiuteriai, kita kompiuterinė įranga, todėl jis negalėjo būti lengvai sunaudojamas iki fizinio išnykimo ir tuo pagrindu nurašytas. Nėra duomenų, kurie pagrįstų trumpalaikio turto, kurio vertė 2019-12-31 buvo 117 563 Eur, sunaudojimą bendrovės reikmėms, jo teisėtą realizavimą, pagrįstą nudėvėjimą ir panašiai. Tai leidžia teigti, kad šis turtas buvo prarastas (jį perimant, paslepiant ar kitaip), o tai rodo sąmoningą P. S. veikimą prieš bendrovę, netinkamą jos apskaitos tvarkymą (JANĮ 2 straipsnio 2 dalies 4 punktas), turtinės būklės bloginimą (2 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kas bendrovei negaunant pardavimo pajamų, prisidėjo prie jos nemokumo atsiradimo 2020 m. ir vėlesnio bankroto. 

25. Bendrovė įrodė, jog ji advokatų kontorai Norkus ir partneriai „COBALT“ už Kevin EU teiktas paslaugas sumokėjo mažiausiai 35 539,61 Eur (dėl to ginčo tarp šalių nėra), o už kitai, P. S. priklausančiai Gibraltaro bendrovei Kevin Limited, teiktas teisines paslaugas – 17 190,43 Eur. Tai, kad paslaugas užsakė P. S., kaip bendrovės vadovas yra patvirtinę jas teikę advokatai, taip pat tai patvirtina PVM sąskaitos-faktūros. Taigi, P. S. sąmoningai naudojo bendrovės lėšas kitų jam priklausančių juridinių asmenų Kevin EU bei Kevin Limited interesais, taip mažindamas bendrovės turtą (lėšas) ir sunkindamas galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, kas prisidėjo prie bendrovės nemokumo ir bankroto. 

26. P. S. iš bendrovės lėšų nuo 2017-06-21 iki 2020-05-31 sau išsimokėjo grynaisiais 212 902,22 Eur, nesant teisinio pagrindo. 

27. Pažymėtina, kad kasos dokumentų (kasos knygos, registrų, kasos pajamų / išlaidų orderių) ir kitų P. S. nėra perdavęs nemokumo administratoriui, įskaitant ir dokumentų dėl minėtų grynųjų pinigų išsimokėjimo. Pinigų išmokėjimo laikotarpiais bendrovė negavo pajamų, o tik skolinosi lėšas iš trečiųjų asmenų, pvz. 232 000 Eur paskola, gauta iš A. Ž. pagal 2017-09-19 sutartį Nr.17/09/19; 200 000 Eur paskola, gauta iš UAB L2L pagal 2017-11-28 paskolos sutartį Nr. 72017/11, 25 000 Eur paskola, gauta iš S. Z.–Z. pagal 2018-11-30 paskolos sutartį. Prisiimdamas didelius finansinius įsipareigojimus ir gaudamas paskolas bendrovės vardu, P. S. pasiskolintas bendrovės lėšas pasiimdavo sau asmeniškai, t. y. tokiu būdu pasisavimo mažiausiai 212 902,22 Eur sumą. 

28. P. S., nesant teisinio pagrindo, piktnaudžiaudamas savo įgaliojimais, sąmoningai sau išsimokėjo 212 902,22 Eur grynaisiais, šių finansinių operacijų neapskaitė, nepagrindė, todėl toks bendrovės lėšų išsimokėjimas negali būti vertinamas kitaip, kaip tik nenaudingas sandoris bendrovei, kadangi ji neturėjo pareigos mokėti šias lėšas P. S.. Tokio dydžio sumų išsimokėjimas, bendrovei faktiškai nevykdant pelningos veiklos, lėmė jos nemokumą ir prisidėjo prie jos bankroto. 

29. 2024-10-07 Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-360-467/2024 paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2024-03-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-799-565/2024, kuriuo buvo konstatuota, kad P. S. bendrovės vardu 2017–2018 m. iš M. Z. priėmė 422 000 Eur grynaisiais pinigais. Teismas sprendime konstatavo, kad „atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas byloje pripažinti įrodytu pinigų perdavimo faktą pagal Susitarimą, 2017 m. kasos pajamų orderį ir Kasos pajamų orderius (CPK 185 straipsnis)“ (85 punktas). 

30. P. S. sunaikino šiuos nutartyje minimus bendrovės pajamų orderius: 2017-08-29 kasos pajamų orderį serija KE, Nr. 4; 2018-02-07 kasos pajamų orderį serija KV, Nr. 2018-01; 2018-02-23 kasos pajamų orderį serija KV, Nr. 2018-02; 2018-03-23 kasos pajamų orderį serija KV, Nr. 2018-03; 2018-04-06 kasos pajamų orderį serija KV, Nr. 2018-04; 2018-05-07 kasos pajamų orderį serija KV, Nr. 2018-05; 2018-05-30 kasos pajamų orderį serija KV, Nr. 2018-05/2; h) 2018-06-11 kasos pajamų orderį serija KV, Nr. 2018-06/1; 2018-06-25 kasos pajamų orderį serija KV, Nr. 2018-06/2; 2018-07-10 kasos pajamų orderį serija KV, Nr. 2018-07/1; 2018-08-07 kasos pajamų orderį serija KV, Nr. 2018-08/1; 2018-08-27 kasos pajamų orderį serija KV, Nr. 2018-08/2; 2018-09-13 kasos pajamų orderį serija KV, Nr. 2018-09/1. Jis nėra perdavęs dokumentų, kurie pagrįstų šių lėšų panaudojimą bendrovės interesais, todėl darytina išvada, kad jis ne tik netinkamai vedė apskaitą, nefiksuodamas (ar sunaikindamas įrodymus) šių lėšų gavimo bendrovės vardu, nepagrindė šių lėšų panaudojimo bendrovės interesais, todėl bendrovė prarado 422 000 Eur, jos apskaita buvo tvarkoma netinkamai (apgaulingai) ir tai akivaizdžiai prisidėjo prie jos nemokumo bei bankroto. 

31. Iškėlus bendrovei bankroto bylą, P. S. neperdavė dalies reikšmingų apskaitos dokumentų. Tai, kad 2022-12-01 nutartyje Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad „todėl baudos skyrimas jam neatitinka baudos paskirties, nepriklausomai nuo to, ar bauda bus skirta, ar ne, buvęs vadovas negali perduoti to, ko neturi.“. Taigi, pats P. S. ir teismas konstatavo, kad jis neturi dalies apskaitos dokumentų, kuriuos bendrovė turėjo ar privalėjo turėti pagal teisės aktus. 

32. Lietuvos apeliacinis teismas savo Nutarties 68 p. konstatavo, kad „pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiga organizuoti visų bendrovės dokumentų perdavimą nemokumo administratoriui tenka buvusiam (įgaliojimų netekusiam) bendrovės vadovui, o ta aplinkybė, jog dalis bendrovės dokumentų galimai yra pas bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusį juridinį asmenį ir nemokumo administratorius turi galimybę su jais susipažinti, neatleidžia buvusio bendrovės vadovo nuo nurodytos pareigos tinkamo įvykdymo. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar buhalterinė apskaita yra vedama pačios bendrovės, ar yra sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, už tinkamą buhalterinę apskaitą yra atsakingas bendrovės vadovas. Tai reiškia, kad, jei buvęs vadovas teigia, jog bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais disponuoja bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkęs juridinis asmuo, tai buvusiam bendrovės vadovui pirmiausia tenka pareiga šiuos dokumentus gauti ir pateikti nemokumo administratoriui ir pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą.“ Bet kokiu atveju, P. S. nėra pateikęs įrodymų, kad kokie nors bendrovės nemokumo administratoriui neperduoti apskaitos dokumentai būtų pas bendrovės apskaitą tvarkiusius asmenis (UAB „Baulera“ ar kitus). 

33. P. S., kaip buvęs vadovas, yra atsakingas už apskaitos dokumentų rengimą, saugojimą ir perdavimą, tai imperatyviai nustatyta Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kad subjekto vadovas „užtikrina, kad, keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui, apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir kita apskaitai tvarkyti reikalinga informacija būtų laiku perduoti kitam apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui“. 

34. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 straipsnyje imperatyviai įtvirtinta, kad „iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai (...) per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. 

35. P. S. įstatyme įtvirtinta pareiga buvo organizuoti dokumentų perdavimą nemokumo administratoriui arba įrodyti negalėjimą jų atgauti (jeigu tokia aplinkybė egzistuoja), nesant šių įrodymų, laikytina, kad P. S. neperdavė dokumentų, kuriuos turėjo perduoti, arba jų bendrovėje nebuvo, kas laikytina aplaidžiu apskaitos tvarkymu. 

36. Pareiškėjas savo paaiškinimuose nurodo, jog mažėjant bendrovės darbuotojų skaičiui, atitinkamai didėjo UAB „Kevin EU“ darbuotojų skaičius ir kad veikla ir turtas palaipsniui buvo perkeliama į UAB „Kevin EU“. Teismas sprendžia, kad šios aplinkybės apie veikos perkėlimą į UAB „Kevin EU“ neįrodytos. Šių aplinkybių nepatvirtina vien glaudus paminėtų bendrovių bendradarbiavimas ar darbas tose pačiose patalpose. Konkrečių užsakymų ar turto perdavimo, darbuotojų perkėlimo iš vienos įmonės į kitą atvejų pareiškėjas nenurodė ir neįrodė.

37. Remiantis nuoseklia teismų praktika dėl tyčinio bankroto kriterijų, konstatuojama, kad UAB „Open Banking“ prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai (lėšų pasisavinimas, apskaitos netvarkymas ar netinkamas tvarkymas), todėl UAB „Open Banking“ bankrotas pripažintinas tyčiniu. Bylos medžiaga patvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo UAB „Open Banking“ valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi. Dėl to tenkintinas UAB „Open Banking“ nemokumo administratorės prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. 

Dėl asmenų, atsakingų už tyčinį bankrotą. 

38. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. 

39. Teismas sprendžia, kad įvertinus bylos medžiagą, nemokumo administratoriaus paaiškinimus bei pateiktus įrodymus yra pakankamas pagrindas pripažinti UAB „Banking Open“ bankrotą tyčiniu, o P. S. – asmeniu, kurio veiksmai ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

40. Prašymas pripažinti UAB „Kevin EU“ asmeniu, kurio veiksmai ar neveikimas sukėlė tyčinį UAB „Open Banking“ bankrotą, atmetamas. Nagrinėjamu atveju, UAB „Kevin EU“ nevaldė bendrovės „Open Banking“, nenustatyta sandorių, kurių dalyvis buvo UAB „Kevin EU“ ir kurie būtų turėję įtakos UAB Open Banking“ nemokumui. Kadangi UAB „Kevin EU“ nebuvo UAB „Open Banking‘ steigėja ar dalyvė, negalėjo daryti įtakos pastarosios bendrovės valdymui, tai bendrovė „Kevin EU“ negali būti atsakinga už UAB „Open Banking“ tyčinį bankrotą.

41. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, esančius įrodymus ir teismų praktiką, prieitina prie išvados, kad UAB „Open Banking“ tyčinį bankrotą sukėlė P. S., UAB „Open Banking“ vadovo, ankstesnėse nutarties pastraipose nurodyti veiksmai ir neveikimas (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis). 

42. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pareiškėja nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 

n u t a r i a :

Pareiškėjos nemokumo administratoriaus Juozo Viščinio prašymą dėl UAB „Open Banking“ bankroto pripažinimo tyčiniu patenkinti iš dalies.

Pripažinti UAB „Open Banking“, juridinio asmens kodas 304548602, bankrotą tyčiniu. 

Nustatyti, kad UAB „Open Banking“, juridinio asmens kodas 304548602, tyčinį bankrotą sukėlė buvusio įmonės vadovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) veiksmai ir neveikimas. 

Atmesti kitus nemokumo administratoriaus Juozo Viščinio prašyme dėl UAB „Open Banking“ bankroto pripažinimo tyčiniu pareikštus reikalavimus.

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.