Civilinė byla Nr. 2A-1966-657/2013

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00530-2013-9

                            Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

29.2; 30.1.; 121.14.; 121.18.; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-976-91/2013 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. G.,  trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą V. G. įstatymų nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato – karvidės, padarinius, t.y. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą – karvidę, 22,70 m pločio ir 28,10 m ilgio ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – nustatyti, kad ieškovas turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą – karvidę, 22,70 m pločio ir 28,10 m ilgio, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo (b.l. 1-4). Nurodė, kad atsakovas V. G. žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos Respublikai, esančiame (duomenys neskelbtini),  neturėdamas žemės sklypo savininko sutikimo bei nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto statybos projekto bei išduoto statybos leidimo, pastatė ūkinį pastatą – karvidę. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė galiojusio Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalavimus. 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, atsirado galimybė įteisinti savavališkai pastatytus statinius, tai yra teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tuo pagrindu atsakovas buvo įpareigotas iki 2012 m. spalio 18 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, jam nurodant, kad statytojas turi teisę  nustatyta tvarka kreiptis į Statybos įstatymo  23 straipsnyje  nurodytus  statybą  leidžiančius  dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, bei ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie šio  reikalavimo įvykdymą turi informuoti inspekciją. Atlikus patikrinimą, buvo konstatuota, kad atsakovas reikalavimo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė, todėl ieškovas dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą kreipėsi į teismą.

Atsakovas V. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir leisti atsakovui nustatyta tvarka per 12 mėnesių parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą – pastato karvidės rekonstrukciją leidžiantį dokumentą ir pasirašyti su Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pirkimo – pardavimo sutartį ir ją įregistruoti VĮ Registrų centras (b.l. 43-45). Nurodė, kad žemės sklypu, kuriame yra ginčo ūkinis pastatas – karvidė, naudojosi  atsakovo  senelis K. G.,  o po jo mirties šiuo žemės sklypu naudojasi atsakovas. Šis sklypas atsakovo seneliui K. G. Liudvinavo apylinkės tarybos 1993-04-04 sprendimu buvo suteiktas asmeninio ūkio naudojimui, jame yra seneliui K. G. nuosavybės teise priklausę pastatai: gyvenamasis namas, kiemo rūsys, trys garažai ir trys ūkiniai pastatai. Senelis testamentu visą savo turtą paliko atsakovui, kurį jis priėmė faktiškai valdydamas palikėjo turtą, naudodamasis tiek pastatais, tiek žemės sklypu. Ginčo pastatas nėra naujas, atsakovas jį tik patobulino. Ieškovui, surašius savavališkos statybos aktą ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, atsakovas pradėjo tvarkyti tiek žemės sklypo įsigijimo, tiek statinio įteisinimo dokumentus, tačiau dėl ligos procedūros baigti per nustatytą terminą nespėjo.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra (b.l. 28-30).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino dalinai – įpareigojo atsakovą V. G. įstatymų nustatyta tvarka per dvylika mėnesių nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka, parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybas leidžiančius dokumentus ir įteisinti savavališkas statybas Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame  (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato – karvidės, dokumentus ir įteisinti savavališkas statybas; per nustatytą terminą atsakovui V. G. neįvykdžius teismo sprendimo, nustatyti, kad ieškovas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą – karvidę, 22,70 m pločio ir 28,10 m ilgio, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame(duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant jo patirtas išlaidas iš atsakovo V. G., gyv. (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovo V. G. valstybei 50,40 Lt už procesinių dokumentų siuntimą šalims (b.l. 82-89). Teismas pažymėjo, kad ieškovas  Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012 m. balandžio 18 d. atsakovui surašė reikalavimą Nr. REI-40-120418-00010, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2012 m. spalio 18 d., ir kuriame buvo nurodyta, kad statytojas turi teisę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Reikalavime taip pat buvo nurodyta, kad ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie šio reikalavimo įvykdymą informuoti Inspekciją. Atsakovas per nustatytą terminą negavo pritarimo statinio projektui ir žemės sklypo savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų pastato statybai ar rekonstrukcijai ir teismui jų nepateikė, nesikreipė dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui, todėl 2013 m. vasario 7 d. buvo patikrintas reikalavimo vykdymas ir surašytas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. RPA-40-130207-00003, kuriame nustatyta, kad atsakovas reikalavimo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė, todėl ieškovas dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą. Atsakovas 2012 m. balandžio 18 d. surašyto savavališkos statybos akto Nr. SSA-40-120418-00008 ir 2012 m. balandžio 18 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-40-120418-00010 teismine tvarka neginčijo, teisminių procesų susijusių su šių dokumentų panaikinimu, ieškinio pateikimo teismui dieną, ieškovas nebuvo gavęs. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas atsižvelgė, kad statiniai yra mūriniai, nauji, naudojami ūkiniai veiklai, žemės ūkio produkcijos gamybai ir sprendė, kad atsakovui neleidus įsiteisinti savavališkai pastatytų statinių, tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai,  konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti naują sprendimą - įpareigoti atsakovą V. G. įstatymų nustatyta tvarka per dvylika mėnesių nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka, parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybas leidžiančius dokumentus ir įteisinti savavališkas statybas Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame  (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato – karvidės, dokumentus ir įteisinti savavališkas statybas; per nustatytą terminą atsakovui V. G. neįvykdžius teismo sprendimo ir negavus statybą leidžiančių dokumentų, įpareigoti atsakovą V. G. įstatymų nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame(duomenys neskelbtini)., ūkinio pastato – karvidės, padarinius, t.y. per šešis mėnesius nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą – karvidę, 22,70 m pločio ir 28,10 m ilgio Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę, per nustatytą terminą atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo, nustatyti ieškovui teisę įstatymų nustatyta tvarka nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą – karvidę, 22,70 m pločio ir 28,10 m ilgio, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame(duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant jo patirtas išlaidas iš atsakovo V. G., gyv. (duomenys neskelbtini) (b.l. 92-94). Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai taikė teisės normas. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta netiksli savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka, prieštaraujanti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio reikalavimams. Teismas turėjo vadovautis ne tik Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalimi, bet ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalimi. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 263 straipsnio, 265 straipsnio, 271 straipsnio nuostatas bei proceso teisingumo ir sąžiningumo principus.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra (b.l. 99-102). Nurodė, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nenurodė aiškios savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarkos, kuri nustatyta Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje.

Atsakovas įstatymų nustatyta tvarka atsiliepimo į skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Byloje nustatyta, kad atsakovui V. G. (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), trys garažai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir trys ūkiniai pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 51-54; 75-76). Pastatai stovi 3,1 ha ploto žemės sklype, kuris Liudvinavo apylinkės tarybos 1993-04-04 sprendimu Nr. 118 buvo suteiktas asmeninio ūkio naudojimui atsakovo seneliui K. G., už kurį jis sumokėjo 149,00 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis (b.l. 49). Atsakovas V. G. palikimą priėmė pagal testamentą (b.l. 47-48). Byloje nėra duomenų, kad su K. G. ar jo testamentiniu įpėdiniu V. G. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, todėl darytina išvada, kad žemės sklypas šiuo metu nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o atsakovas turi teisę jį įsigyti nuosavybėn.

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad atsakovas žemės sklype savavališkai pastatė pastatą – karvidę, kurio ilgis 28 m, plotis 24 m, ir kuris pastatytas rekonstruojant esamus ūkinius pastatus ir pristatant priestatus (2012-04-17 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1085, b.l. 9-13), todėl 2012 m. balandžio 18 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-40-120418-00008 ir reikalavimas Nr. REI-40-120418-00010 pašalinti savavališkos statybos padarinius (b.l. 14-17). Atsakovas 2012 m. spalio 29 d. pateikė prašymą pratęsti terminą nustatytą savavališkos statybos padariniams šalinti (b.l. 18), kuris buvo patenkintas ir terminas pratęstas iki 2013 m. sausio 18 d. (b.l. 19-20). 2013 m. vasario 7 d. nustatyta, kad atsakovas V. G. neįvykdė 2012-04-28 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius (Aktas Nr. RPA-40-130207-00003, b.l. 21-23).

Byloje nėra ginčo, kad statinys yra pastatytas savavališkai. Ieškovė ginčydama teismo sprendimą iš esmės nesutinka tik su teismo nustatyta savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka, todėl teisėjų kolegija pasisako tik šiuo aspektu.

Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, turi būti remiamasi Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimu, bylos nagrinėjimo metu galiojančių Statybos įstatymo, STR redakcijų, CK 4.103 straipsnio nuostatomis.

Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime yra pažymėjęs, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje yra pabrėžęs bendrąjį visuomenės interesą saugoti aplinką, užtikrinti statybos normų laikymąsi, siekiant tvarkingos teritorijų plėtros, galiausiai – siekį atkurti teisės viršenybę, pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį (žr. Hamer v. Belgique, no 21861/03, judgment of 27 November 2007; Saliba v. Malta, no. 4251/02, judgment of 8 November 2005). Be to, turi būti paisoma pareigos nustatyti teisingą susikirtusių visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyrą, t.y. būtina įvertinti ar pagal nacionalinę teisę galima įteisinti konkretų neteisėtą statinį, ar asmens teises buvo galima suvaržyti švelnesne nei pastato nugriovimas priemone (pvz., įpareigojimu nebenaudoti pastato, nutraukti statybos darbus ar pan.).

CK 4.103 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Aktualioje Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą (Konstitucinio Teismo 2001-10-02 nutarimas). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-03-15, 2008-09-17 nutarimai). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai).

Pirmosios instancijos teismas konstatavęs atsakovo pastatyto statinio visus savavališkos statybos požymius ir įvertinęs tai, kad atsakovas pagal galiojančias LR Statybos įstatymo nuostatas gali įteisinti minėtos statybos, įpareigojo atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teisėjų kolegija pritaria tokiai apylinkės teismo išvadai ir konstatuoja, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą šioje dalyje teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė ir aiškino materialinės teisės normas.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarką, atsakovui V. G. neįvykdžius teismo įpareigojimo ir per nustatytą terminą neparengus projektinės dokumentacijos ir neįteisinus savavališkos statybos.

Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas tiksliai įvardina subjektus, kuriems gali būti nustatyti reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius, ir vienas iš šių subjektų yra statytojas (užsakovas). Minėta, jog pastatą – karvidę, neturint statybą leidžiančio dokumento pastatė atsakovas V. G.. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės poziciją ginčo klausimu,  vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 2 punktu įpareigojimą nugriauti savavališkai pastatytą statinį, t.y. įvykdyti materialinę subjektinę teisę, pirmiausiai turėjo nustatyti būtent jo statytojui, atsakovui V. G., ir tik pastarajam neįvykdžius šio įpareigojimo, tokią teisę suteikti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo nugriauti pastatą keistina (CPK 326 str. 3 d.).

Nurodytais motyvais patenkinus apeliacinį skundą, kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jų nepasisako, nes jie nagrinėjamos bylos kontekste pripažintini kaip neturintys įtakos teisingam šios bylos išnagrinėjimui.

Teisėjų kolegija pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo formą ir turinį sprendžia, kad jis buvo priimtas dėl dalies ieškovo ieškinyje pareikštų reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsiliepimą į ieškinį sprendime įvardino priešieškiniu, nes toks procesinis dokumentas teismui nebuvo pareikštas CPK nustatyta tvarka, už jį nėra sumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis, todėl rašymo apsirikimai procesiniame dokumente gali būti ištaisyti CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatyta tvarka per dvylika mėnesių nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka, parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybas leidžiančius dokumentus ir įteisinti savavališkas statybas Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame  (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato - karvidės, dokumentus ir įteisinti savavališkas statybas.

Per nustatytą terminą atsakovui V. G. neįvykdžius teismo sprendimo ir negavus statybą leidžiančių dokumentų, įpareigoti atsakovą V. G. per 6 (šešis mėnesius) nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą – karvidę, 22,70 m pločio ir 28,10 m ilgio, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovui V. G. per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, nustatyti, kad ieškovas turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą – karvidę, 22,70 m pločio ir 28,10 m ilgio, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                    Žibutė Budžienė

                                                                                    Evaldas Burzdikas

                   Virginija Gudynienė