Civilinė byla Nr. e2-110-1024/2021

                                                                                                  Procesinis Nr. 2-33-3-00452-2020-6

                                                                                                  Proceso sprendimo kategorijos:

                                                                                                  2.1.6.3.; 2.6.8.6.; 2.6.8.8.; 2.6.8.9.;

                                                                                                  3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

(S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 3 d.

Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė,

sekretoriaujant Zinai Pranskietienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ direktoriui D. M., ieškovės atstovei advokatei Eglei Akelei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriui V. D., advokatui Kęstučiui Žičkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl įpareigojimo vykdyti sutartinę pareigą natūra.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ vykdyti šalių sudarytos 2013-07-12 Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartimi Nr. MBA/2013/07/06 ir jos 10.3. punktu bei 2016-06-22 susitarimu nustatytą pareigą – priimti iš ieškovo po mišrių komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo susidariusią medžiagą – stabilatą, kuris atitinka Sutartyje nustatytą sąvoką ir teisės aktuose nustatytus stabilatui keliamus parametrus; įpareigoti atsakovą UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ vykdyti šalių sudarytą 2013-07-12 Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MBA/2013/07/06 ir jos 9.2. punktu atsakovui nustatytą pareigą, t. y. įpareigoti atsakovą priimti į Telšių regioninį sąvartyną, esantį žemės sklype, unikalus Nr. 4400-2388-1643, adresu Prancūzų kelias 8, Jėrubaičių k. Plungės r. sav., visas atvežamas biologiškai skaidžias atliekas (kodas 20 02 21), įskaitant žaliąsias atliekas, ir jas vežančius vežėjus nukreipti į ieškovo UAB „Veistas“ valdomą sąvartyno teritoriją, kurioje yra pastatyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, bei šias atliekas perduoti ieškovui UAB „Veistas“ apdoroti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose pagal 2013-07-12 Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MBA/2013/07/06 (ieškovas buvo pareiškęs du atskirus ieškinius, civilinės bylos sujungtos 2020-11-24 Plungės apylinkės teismo nutartimi).

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovui priklausančio Jėrubaičių sąvartyno teritorijoje, esančio adresu Prancūzų kelias 8, Jėrubaičių k. Plungės r. sav. (toliau – Sąvartynas), ieškovas pastatė ir eksploatuoja atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo (toliau – MBA) įrenginius. Ieškovas UAB „Veistas“ ir UAB „Plungės lagūna“, kaip ūkio subjektų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį (toliau – Teikėjas) ir atsakovas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2013-07‑12 sudarė Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MBA/2013/07/06 (toliau – Sutartis). Šia Sutartimi ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo paslaugas (Sutarties 4.1. p.). Tuo tikslu ieškovui yra suteikta teisė naudotis Sąvartyno teritorijos dalimi, kurioje yra pastatyti ir įrengti MBA įrenginiai (toliau – MBA teritorija). Remiantis Sutarties nuostatomis ieškovas įsipareigojo priimti į MBA teritoriją visas į Sąvartyną atvežtas komunalines atliekas (Sutarties 4.2.1. p.), kurios yra atvežamos komunalinių atliekų vežėjų iš viso Telšių regiono (Mažeikių, Telšių, Plungės rajonų ir Rietavo savivaldybės) ir išverčiamos ieškovo nurodytoje MBA teritorijoje (Sutarties 4.3. p., 9.2 p.). Ieškovas įsipareigojo į MBA teritoriją priimtas komunalines atliekas apdoroti mechaniniu būdu, iš viso komunalinių atliekų srauto atskiriant Sutarties priede Nr. 4 nurodytas medžiagas ir žaliavas, bei mechaninio apdorojimo metu atskirtas 20 –80 mm frakcijas apdoroti biologiniu būdu (Sutarties 4.2.2. ir 4.2.3 p.). Šių bioskaidžių atliekų frakcijos apdorojimo procese, t. y. po šių atliekų apdorojimo anaerobinio apdirbimo tuneliuose, po apdorojimo kompostavimo tuneliuose iš šių apdorotų (perdirbtų) atliekų tolimesnio stabilizavimo brandinimo zonoje, yra gaunamas techninis kompostas arba stabilatas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-09-26 įsakymu Nr. D1-778 patvirtintų Reikalavimų techninio komposto, techninio raugo ir stabilato kokybei ir naudojimui (toliau – Reikalavimai) 4.5. punkte, nustatyta, kad stabilatas – po mechaninio mišrių komunalinių atliekų apdorojimo gauta stabilizuota masė, apdorota kompostavimo ar anaerobinio rauginimo (fermentavimo) būdu, viršijanti Reikalavimų 1 ir 2 lentelėse nustatytus parametrus. Atitinkamai Reikalavimų 16 punktas nustato, kad „stabilatas, atitinkantis Reikalavimų 13 punkte nustatytus stabilumo (biologinio skaidumo parametrus, naudojamas atliekų perdengimui sąvartynuose”. Įvertinusios Sutarties vykdymo procese po atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo gautos medžiagos parametrus bei atsižvelgdamos į teisinį reguliavimą, šalys 2016-06-22 susitarimu patikslinto Sutarties 1 dalyje esančią Techninio komposto sąvoką, atitinkamai pakeičiant sąvoką visose Sutarties sąlygose, ir išdėstė ją taip – Techninis kompostas ir/ar Techninis raugas ir/ar Stabilatas – Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta biologinė ir/ar stabilizuota medžiaga, kurią po mechaninio – biologinio Komunalinių atliekų apdorojimo Teikėjas perduoda Užsakovui Kaupo teritorijos perdengimui. Taigi nurodytu 2016-06-22 susitarimu šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad po mechaninio – biologinio komunalinių atliekų apdorojimo gautas medžiaga – stabilatas – ieškovo yra perduodamas atsakovui Sąvartyno kaupo teritorijos perdingimui. Atitinkamai Sutarties 10.3. punktu šalys susitarė, kad „inertines medžiagas ir Techninį kompostą ir/ar Techninį raugą ir/ar Stabilatą <...> išskirtas iš Komunalinių atliekų, Tiekėjas turi teisę perduoti Užsakovui netaikant Šalinimo mokesčio”. Taigi atsakovas įsipareigojo priimti į Sąvartyno kaupo teritoriją po mechaninio – biologinio komunalinių atliekų apdorojimo gautą medžiagą – stabilatą. Nepaisant to, atsakovas nuo 2020 m. vasario 28 d. vengia vykdyti savo sutartines prievoles ir atsisako priimti iš ieškovo stabilatą. Pažymėtina, kad atsakovo teiginiai dėl esą netinkamos stabilato kokybės ir neatitikimo teisės aktų keliamiems reikalavimams yra visiškai nepagrįsti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymų patvirtintų Reikalavimų 13 punkte yra nustatyta, jog po mišrių komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo gautas ir atliekų perdengimui sąvartynuose naudojamas stabilatas turi atitikti vieną iš stabilumo (skaidumo) parametrų, kurie yra nurodyti Reikalavimų 13.1 – 13.3 punktuose (statinis kvėpavimo indeksas, dinaminis kvėpavimo indeksas, dujų susidarymo testas arba bendrosios organinės anglies parametras). Atitinkami reikalavimai yra perkelti ir į UAB „Veistas“ direktoriaus 2016-03-30 įsakymu patvirtintų “Techninio komposto, techninio raugo ir stabilato kokybės ir naudojimo reikalavimų” 7 punktą. Ieškovas pateikia 2020-03-27 tyrimo protokolą, kuris patvirtina, kad po mechaninio – biologinio komunalinių atliekų apdorojimo gautas stabilatas atitinka teisės aktų nustatytus parametrus, todėl atsakovas nepagrįstai atsisako priimti stabilatą iš ieškovo. Be to, atsakovas nepristato ir pagal Sutartį neperduota apdoroti ieškovui Telšių regione surinktų ir į sąvartyną atvežamų žaliųjų atliekų, tokiu būdu pažeisdamas savo sutartinius įsipareigojimus. Remiantis Sutarties nuostatomis atsakovas įsipareigojo priimti į Sąvartyną visas atvežamas komunalines atliekas ir jas vežančius vežėjus nukreipti į ieškovo valdomą MBA teritoriją (Sutarties 9.2 p.). Savo ruožtu ieškovas įsipareigojo visas į Sąvartyną atvežtas komunalines atliekas priimti į MBA teritoriją (Sutarties 4.2.1. p.), kur jos yra atvežamos komunalinių atliekų vežėjų ir išverčiamos ieškovo nurodytoje MBA teritorijoje (Sutarties 4.3. p.) bei įsipareigojo į MBA teritoriją priimtas atliekas apdoroti mechaniniu ir biologiniu būdu (Sutarties 4.2.2. ir 4.2.3. p.). Kaip matyti iš Sutarties 1 punkte pateikiamų sąvokų apibrėžimų, „Komunalinės atliekos“ reiškia vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu N. 217 patvirtintomis Atliekų tvarkymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės) komunalinių atliekų sąrašui priskiriamas atliekas. Taisyklių IV skyriuje yra pateikiamas Atliekų sąrašas, kuriame nurodyta, kad biologiškai skaidžios atliekos (kodas 20 02 21) yra priskiriamos sodų ir parkų atliekoms (kodas 20 02) bei patenka į Komunalinių atliekų grupę (kodas 20). Atitinkamai Taisyklių 5.13. punktas apibrėžia, kad žaliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos), miškininkystės atliekos. Taigi Sutarties ir Taisyklių nuostatų sisteminė analizė sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas Sutarties 9.2. punktu įsipareigojo į Sąvartyno teritoriją priimti visas biologiškai skaidžias atliekas ir žaliąsias atliekas bei jas vežančius vežėjus nukreipti ieškovui į MBA teritoriją, tačiau atsakovas šios savo pareigos nevykdo.

Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iš ieškovo į bylą pateiktų procesinių dokumentų yra ne visiškai aišku, kokiu konkrečiu civilinių teisių gynimo būdu jis gina savo tariamai pažeistas teises. Be to, pažymi, kad pats ieškinio dalykas yra suformuluotas neaiškiai (netiksliai). Atsakovas niekada nekvestionavo ir nekvestionuoja savo sutartinės prievolės priimti iš ieškovo stabilatą, kuris atitinka Sutartyje nustatytą sąvoką ir teisės aktuose nustatytus stabilatui keliamus parametrus, tačiau kategoriškai nesutinka su ieškovo pasamprotavimais, kad nevykdo ar netinkamai vykdo šią prievolę. Nurodo, kad pagal tarp šalių sudarytą sutartį ieškovas turi teisę perduoti atsakovui stabilatą Sąvartyno kaupo teritorijos perdengimui, o atsakovas savo ruožtu turi priešpriešinę prievolę priimti iš ieškovo šiuo tikslu perduodamą stabilatą. Atsakovas niekada nekvestionavo ir nekvestionuoja savo sutartinės pareigos priimti iš ieškovo stabilatą, kuris atitinka Sutartyje nustatytą sąvoką ir teisės aktuose nustatytus stabilatui keliamus parametrus. Tačiau prieš kurį laiką atsakovui kilo įtarimų, kad ieškovas, gamindamas stabilatą, nesilaiko teisės aktuose, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime, Paslaugų sutartyje, Viešojo pirkimo dokumentuose bei paties ieškovo pateikto techninio pasiūlymo sudėtine dalimi esančiame technologinio proceso aprašyme nustatytų sąlygų ir reikalavimų. Dėl šios priežasties 2020 m. balandžio 9 d. atsakovas atsisakė priimti ieškovo ketintas perduoti 450 t stabilato, tiksliau, priėmė tik 5,54 t stabilato. Atsakovo įtarimai pasitvirtino – ieškovas, vykdydamas komunalinių atliekų apdorojimą ir gamindamas stabilatą, iš tikrųjų nesilaiko atitinkamų sąlygų ir reikalavimų. Ieškovo pateikiame stabilate nustatyti didžiausi leistini sunkiųjų metalų ir kitų priemaišų kiekiai; ieškovas stabilato gamybos metu Reikalavimų 13 p. nustatytų stabilumo (biologinio skaidumo) parametrų nevertina kiekvienoje stabilato partijoje; ieškovo pagamintas stabilatas neatitinka Reikalavimų 13 p. nustatytų stabilumo (biologinio skaidumo) parametrų. Be to, atsakovo nuomone, jis turi teisę nepriimti iš ieškovo stabilato (nepriklausomai nuo jo kokybės), kuris nėra naudojamas ir dėl objektyvios priežasties (nesant poreikio ir fizinės galimybės) negali būti naudojamas atliekų perdengimui Sąvartyne. Jei atsakovas visgi privalo priimti iš ieškovo perteklinį (nereikalingą) stabilatą, tai nebent kaip Sąvartyne šalintiną atlieką. Taip pat, ieškovas nesilaiko 2015 m. rugsėjo 24 d. Aplinkos apsaugos agentūros išduoto ieškovui taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. T-Š.6-13/2015 (toliau – TIPK leidimas) nustatytų sąlygų. Ieškovas bioskaidžių atliekų nesumaišo su struktūrine medžiaga, o iš pagaminto stabilato neatskiria struktūrinės medžiagos ir pakartotinai jos nenaudoja poringumui padidinti perdirbant naujas bioskaidžias atliekas. Šių aplinkybių ieškovas niekada neginčijo. Taigi, ir šiuo aspektu ieškovas nesilaiko TIPK leidimo nurodytos ūkinės veiklos aprašymo. Ieškovas, vykdydamas komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo veiklą, inter alia gamindamas stabilatą, taip pat, nesilaiko aukščiau paminėtų Paslaugų sutarties, Viešojo pirkimo dokumentų ir Technologinio proceso aprašymo sąlygų (reikalavimų). Ieškovas yra pripažinęs, kad bioskaidžių atliekų nesumaišo su struktūrine medžiaga, o iš pagaminto stabilato neatskiria struktūrinės medžiagos ir pakartotinai jos nenaudoja poringumui padidinti perdirbant naujas bioskaidžias atliekas. Atsakovas taip pat nesutinka ir su antru ieškinio reikalavimu, kadangi atsakovas nėra pažeidęs pareigos priimti į Sąvartyną atvežamas biologiškai skaidžias atliekas ir jas vežančius vežėjus nukreipti į MBA teritoriją. Pabrėžė, jog atsakovas Paslaugų sutartimi ieškovą pasitelkė ne visų (bet kokių) komunalinių atliekų, o tik mišrių komunalinių atliekų apdorojimui. Atliekų susidarymo vietoje išrūšiuotos (atskirtos) komunalinės atliekos, inter alia biologiškai skaidžios atliekos, nepatenka į Paslaugų sutarties dalyką. Jos nėra ir neturi būti vežamos (pristatomos, priimamos ir pan.) į Sąvartyną. Tik mišrios komunalinės atliekos yra vežamos į Sąvartyną. 2018 metais ir 2019 metais iekšovui žalosios atliekos buvo vežamos pagal atskirus susitarimus ir sutartis, ir Žaliųjų atliekų perdirbimo sutartis kaip tik patvirtina tai, kad žaliosios atliekos ir anksčiau nebuvo vežamos (pristatomos) į Sąvartyną. Kaip matyti iš Žaliųjų atliekų perdirbimo sutarties 2.1 p., užsakovas (t. y. atsakovas) įsipareigojo perduoti žaliąsias atliekas vykdytojui (t. y. ieškovui) iš Plungės žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, o ne iš Sąvartyno.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas D. M. paaiškino, kad tarp šalių pasirašytą sutartį jis vykdo pilnai, pagamintas stabilatas atitinka visus teisės aktų reikalavimus, o atsakovas nepagrįstai atsisako priimti stabilatą. Jis šiame procese dalyvauja nuo pat pradžių, nuo sutarties pasirašymo, žino visas technologijas ir pagal jas dirba, o atsakovas nori priversti juos dirbti pagal jų pačių sugalvotas taisykles. Pažymėjo, kad stabilate gali atsirasti ir stiklo, ir didesnių plastiko dalelių, tačiau jis yra persijojamas per 0 – 80 mm sietą, ir pro jį gali praeiti ir didesnės plastiko ar stiklo dalys, tačiau tokia rūšiavimo technologija yra įdiegta pagal atsakovo teiktą pasiūlymą ir nupirktą įrangą. Dėl žaliųjų atliekų pažymėjo, kad atsakovas netinkamai pats tvarko žaliąsias atliekas, t. y. jas pūdo atviru būdu, nors ieškovas turi visą įrangą tinkamam jų kompostavimui. Savivaldybių kompostavimo aikštelės yra skirtos tik surinkti iš gyventojų žaliąsias atliekas, o visas kitas surenkamas komunalines atliekas atsakovas privalo nukreipti į jų teritoriją.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Eglė Akelė prašė ieškinio reikalavimus tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad ieškovas reikalauja pagal sutartį atsakovą priimti visą stabilatą, tiek pagamintą iki ieškinio pateikimo, tiek po ieškinio teismui pateikimo, tiek ateityje pagamintą stabilatą. Stabilatas pagal visus teisės aktų reikalavimus turi tenkinti vieną vienintelį reikalavimą, t. y. turi atitikti vieną iš stabilumo (skaidrumo) parametrų. Šį reikalavimą ieškovo pagamintas stabilatas atitinka, tai patvirtina byloje pateikti tyrimo protokolai. 2018 metais ir 2019 metais tokiu pačiu būdu ir ta pačia technologiją pagamintą stabilatą atsakovas priėmė, tačiau 2020 metais pasikeitus atsakovo direktoriui, kažkodėl viskas pasikeitė ir stabilatas nebėra priimamas, be to, ieškovui atsakovui nebenukreipia perdirbimui ir žaliųjų atliekų. Pažymėjo, kad tarp šalių įvykus deryboms dėl taikaus ginčo sprendimo, dalis stabilato buvo priimta, nors jis visiškai nesiskyrė nuo ankstesnio gamybos procesu ar kitais parametrais. Atsakovo argumentai, kodėl jis nepriima stabilato vis keičiasi. Pirmiausia, atsisakė priimti stabilatą, motyvuodamas, kad tai atliekos, bylos nagrinėjimo metu teigia, kad ieškovas neva neįmaišo struktūrinės medžiagos, paskui jos neatskiria prieš perduodant stabilatą, taip pat, atsakovas teigia, kad stabilatas neatitinka stabilumo parametrų vienai partijai, tačiau į bylą yra pateikti tyrimo protokolai. Be to, kas yra partija yra aiškiai apibrėžta ieškovo priimtame įsakyme. Dėl žaliųjų atliekų pažymėjo, kad pagal sutartį atsakovas įsipareigojo pristatyti ir perduoti apdorojimui ieškovui Telšių regione surinktas ir į sąvartyną atvežamas komunalines atliekas, tarp kurių biologiškai skaidžias atliekas ir žaliąsias atliekas. Ieškovas turi visą įrangą, skirtą šių atliekų kompostavimui, ir nors statant jų įrenginius nebuvo išvystyta rūšiavimo sistema, ši sistema atsirado tik savivaldybėms priėmus tam tikrus teisės aktus ir įsteigus žaliųjų atliekų rūšiavimo aikšteles, tačiau ši sistema nepaneigia šalių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Pažymėjo, kad 2018 metais ir 2019 metais šalys pasirašė atskirus susitarimus dėl žaliųjų atliekų perdavimo ir apdorojimo, bet šie susitarimai buvo pasirašyti ne dėl to, kad sutartyje nebūtų atsakovui pareigos jų perduoti, bet dėl to, kad atsakovo netenkino kaina ir šiais susitarimais buvo keičiama būtent kaina. Taip pat, nurodė, kad atsakovas reikalauja į stabilatą įmaišyti struktūrinės medžiagos, tačiau tuo pačiu šios medžiagos ieškovui pagal sutartį neperduoda. Be to, atsakovas nenukreipdamas žaliųjų atliekų ieškovui galimai pažeidžia ir teisės aktų reikalavimus, kadangi pats atsakovas neturi tam skirtų įrenginių, pūdo žaliąsias atliekas atvirai, taip į aplinką išmesdami metano dujas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas V. D. paaiškino, kad ieškovo teikiamas stabilatas neatitinka teisės aktams keliamų reikalavimų, t. y. neatskiriama 20 – 80 mm frakcija, ieškovas biologiškai skaidžių medžiagų nesumaišo su struktūrine medžiaga ir vėliau jos neatskiria; nėra pakankamas porėtumas ir pagamintame stabilate yra neadekvačiai daug neorganinių priemaišų; ieškovas nepaima mėginio iš kiekvienos partijos. Teigė, kad stabilatas turėtų būti skirtas sąvartyno kaupo perdengimui, tačiau toks stabilatas, kokį atveža ieškovas, nėra tinkamas šiam tikslui. Be to, ieškovas atsakovui neperduoda frakcijos 0 – 20 mm, t. y. inertinės medžiagos, nors tokią pareigą turėtų. Patvirtino, kad žaliųjų atliekų ieškovui neperduoda, nes pagal sutartį jie nėra to įsipareigoję, be to, ieškovo paslaugos jiems per brangios. Žaliąsias atliekas kaupia atskirose tam skirtose aikštelėse ir jos ten pūdomos atviruoju būdu.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Kęstutis Žičkus prašė ieškovo pateiktą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad ieškinio reikalavimai atmestini tiek procesine prasme, nes visiškai neaiškūs ir abstraktūs yra ieškinio reikalavimai, neaišku kokias teises ieškovas siekia apginti. Atsakovas neatsisako priimti stabilato, tačiau ieškovo atsakovui pateiktas stabilatas turi atitikti teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Nurodė, kad ieškovo pateiktas stabilatas neatitinka šių parametrų, t. y. ieškovas neatskiria 0 – 20 mm ir 20 – 80 mm frakcijų; nesumaišo biologiškai skaidžių atliekų su struktūrine medžiaga ir paskui jos neatskiria; nevertina stabilumo parametrų vienoje partijoje; pateiktame stabilate yra labai daug neorganinių priemaišų – plastiko, stiklo. Atkreipė dėmesį, kad tarp šalių yra sudaryta viešojo pirkimo sutartis, be to, stabilatą jie perka ne kaip prekę, o kaip paslaugą, nes tarp šalių sudaryta paslaugų sutartis. Jei šalių netenkina sudaryta sutartis, ją yra galimybė pakeisti, tačiau ieškovas į atsakovą dėl sutarties pakeitimo niekada nesikreipė. Dėl žaliųjų atliekų pažymėjo, kad atsakovas ieškovą pasitelkė ne visų komunalinių atliekų, o tik mišrių komunalinių atliekų, t. y. po rūšiavimo likusių komunalinių atliekų apdorojimui. Atliekų susidarymo vietoje išrūšiuotos (atskirtos) komunalinės atliekos, tame tarpe ir biologiškai skaidžios atliekos, nepatenka į tarp šalių sudarytos sutarties dalyką. Mišrios komunalinės atliekos, t. y. po rūšiavimo likusios atliekos laikytinos atskira komunalinių atliekų rūšimi. Be to, valstybė siekia atliekas rūšiuoti, nuo 2012 metų pradėta skatinti biologiškai skaidžias atliekas kompostuoti individualiai jų susidarymo vietoje. Pagal savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių nuostatas, žaliosios atliekos, kurios nėra kompostuojamos individualiuose kompostavimo konteineriuose, yra vežamos ir kompostuojamos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse. Taip pat, MBA įrenginiai Rangos sutarties pagrindu buvo suprojektuoti ir pastatyti, o Paslaugų sutarties pagrindu yra eksploatuojami siekiant iš mišraus komunalinių atliekų srauto išskirti ir apdoroti biologiškai skaidžias atliekas. Šis tikslas ieškovui neabejotinai žinomas, ką visų pirma patvirtina 2015 m. rugsėjo 24 d. Aplinkos apsaugos agentūros jam išduotas TIPK leidimas. Pažymėjo, kad atskirai surinktos žaliosios atliekos niekada nebuvo sutarties dalykas, tą patvirtina ir tarp šalių 2018 metais ir 2019 metais pasirašyti atskiri susitarimai, sutartys, kuriuose atskirai buvo aptartas žaliųjų atliekų perdavimas ieškovui bei jų kaina.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.    

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Veistas“ ir atsakovė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2013 m. liepos 12 d. sudarė Projekto „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ Nr. VP3-3.2-AM-01-V-0-009 Statybos darbų, įrangos tiekimo, projektavimo ir atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio –biologinio apdorojimo paslaugos Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MBA/2013/09/06. Paslaugų sutarties pagrindu ieškovas teikia atsakovui komunalinių atliekų, pristatytų į teritoriją, kurioje yra pastatyti (įrengti) atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo (toliau – MBA) įrenginiai (toliau – MBA teritorija), mechaninio ir biologinio apdorojimo paslaugas bei kitas sutartyje numatytas susijusias paslaugas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimus dėl įpareigojimo vykdyti sutartinę pareigą natūra.

Civilinių teisių gynimas apibūdinamas kaip visuma priemonių, skirtų pažeistoms teisėms atkurti, pripažinti, apsaugoti nuo gresiančių ar pakartotinių tolesnių pažeidimų, bet kuriems teisę pažeidžiantiems veiksmams nutraukti, taip pat dėl pažeidimo patirtai turtinei ir neturtinei žalai kompensuoti. Tam, kad būtų galima apginti civilines teises, įstatymai nurodo tam tikrus gynimo būdus, kuriuos taikant gali būti pasiekti pirmiau išvardyti tikslai: atkurtos pažeistos teisės, nutraukti teises pažeidžiantys veiksmai, atlyginta dėl teisių pažeidimo padaryta žala ir kita.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK

CK

Dėl atsakovo pareigos priimti stabilatą  

Tarp šalių kilo ginčas dėl po mišrių komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo susidariusios medžiagos – stabilato perdavimo atsakovui ir atsakovo pareigos šį stabilatą priimti. Ieškovas teigia, kad atsakovas atsisako priimti stabilatą, todėl prašo įpareigoti atsakovą vykdyti Sutartį ir stabilatą priimti, atsakovas teigia, kad neatsisako iš ieškovo priimti stabilato, tačiau jis turi atitikti Sutartyje nustatytą sąvoką ir teisės aktuose nustatytus stabilatui keliamus parametrus.

Iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. D1-778 patvirtintų Reikalavimų techninio komposto, techninio raugo ir stabilato kokybei ir naudojimui (toliau – Reikalavimai) redakcijos 4.5 p. stabilatas buvo apibrėžtas kaip po mechaninio mišrių komunalinių atliekų apdorojimo gauta stabilizuota masė, apdorota kompostavimo ar anaerobinio rauginimo (fermentavimo) būdu, viršijanti Reikalavimų 1 ir 2 lentelėse nustatytus parametrus. Paminėto teisės akto 16 punktas nustato, kad „stabilatas, atitinkantis Reikalavimų 13 punkte nustatytus stabilumo (biologinio skaidumo parametrus), naudojamas atliekų perdengimui sąvartynuose“.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Reikalavimų redakcijoje stabilato sąvokos nebeliko, ją pakeitė techninio komposto sąvoka. Reikalavimų 4.6 p. techninis kompostas yra apibrėžtas kaip kompostas, gaunamas iš biologiškai skaidžių komunalinių atliekų, likusių po mišriųjų komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo (aiškumo dėlei byloje ir toliau stabilatu vadinamas tiek stabilatas iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusios Reikalavimų redakcijos 4.5 p. prasme, tiek techninis kompostas nuo 2021 m. sausio 1 d. galiojančios Reikalavimų redakcijos 4.6 p. prasme (tarp šalių nesutarimo dėl stabilato (techninio komposto) apibrėžimo nėra)).

Iš technologinio proceso aprašymo, matyti, kad ieškovė sudarant Sutartį nurodė, jog galutinis bioskaidžių atliekų biologinio apdorojimo produktas yra stabilatas, tenkinantis techninio komposto reikalavimus ir gali būti naudojamas sąvartyne kaip struktūrinė medžiaga jo uždengimui.

Iš 2016 m. birželio 22 d. šalių papildomo susitarimo prie 2013 m. liepos 12 d. Sutarties matyti, kad šalys, Sutartyje buvusią techninio komposto sąvoką patikslino, papildydamos techninio komposto sąvoką techniniu raugu ir stabilatu, išdėstydamos taip: „techninis kompostas ir/ar techninis raugas ir/ar stabilatas – Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą biologinė ir/ar stabilizuota medžiaga, kurią po mechaninio-biologinio komunalinių atliekų apdorojimo tiekėjas perduoda užsakovui kaupo teritorijos perdengimui“. Šiuo Sutarties pakeitimu šalys susitarė, jog po mechaninio – biologinio komunalinių atliekų apdorojimo gauta medžiaga – stabilatas – ieškovės yra perduodama atsakovei sąvartyno kaupo teritorijos perdengimui. Taip pat šalys susitarė, jog stabilatas perduodamas, netaikant šalinimo mokesčio.

Sutarties 10.3. p. šalys susitarė, kad inertines medžiagas ir Techninį kompostą, jei šių medžiagų šalinimo nereglamentuoja kitaip Lietuvos Respublikos teisės aktai, išskirtas iš Komunalinių atliekų, Teisėjas turi teisę perduoti Užsakovui netaikant Šalinimo mokesčio ar netrukdomai išgabenti iš MBA teritorijos ir/ar realizuoti tretiesiems asmenims.

Taigi pagal šalių sudarytą Sutartį bei pagal šalių 2016-06-22 papildomą susitarimą atsakovė yra įsipareigojusi priimti į Sąvartyno kaupo teritoriją po mechaninio – biologinio komunalinių atliekų apdorojimo gautą medžiagą – stabilatą iš ieškovės. 

Pažymėtina, kad nors atsakovas deklaruoja, kad jis niekada nekvestionavo ir nekvestionuoja savo sutartinės pareigos priimti iš ieškovo stabilatą, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2020-04-09 priėmė tik dalį ieškovo atvežto stabilato (2020-04-14 antstolės Gretos Žutautės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), o 2020-04-10 raštu „Dėl stabilato priėmimo“ Nr. S-169 atsakovas informavo ieškovą, kad sustabdo stabilato priėmimą, be to, 2021-01-05 atsakovas atsisakė priimti ieškovo ketintas perduoti 1000 t stabilato, nes atsakovui kilo pagrįstų įtarimų, kad stabilatas netenkina tam tikrų reikalavimų, taip pat, bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas ne kartą pabrėžė, kad nepriims stabilato iš ieškovo, kadangi jis neatitinka teisės aktams keliamų reikalavimų.

Taigi, kaip pažymėta aukščiau, atsakovas turi Sutartinę pareigą priimti iš atsakovo stabilatą, tačiau ieškovas taip pat turi pareigą perduoti atsakovui stabilatą, kuris atitinka Sutartyje nustatytą sąvoką ir teisės aktuose nustatytus stabilatui keliamus reikalavimus.

Atsakovė, atsisakydama priimti iš ieškovė stabilatą, motyvuoja jo netinkama kokybe bei išskiria kelias kriterijų grupes, kodėl jų manymu ieškovo pateiktas stabilatas negali būti priimamas – ieškovas neatskiria 20 – 80 mm dydžio atliekų frakcijos; ieškovas biologiškai skaidžių atliekų nesumaišo su struktūrine medžiaga, o iš pagaminto stabilato neatskiria šios medžiagos; ieškovo pagamintame stabilate yra neadekvačiai daug neorganinių priemaišų, t. y. plastikų, metalų, stiklo ir pan., kas sudaro pagrindą išvadai, jog stabilatas yra gaminamas ne vien (tik) iš biologiškai skaidžių (organinių) atliekų; ieškovas nevertina Reikalavimuose nustatytų stabilumo parametrų (neatlieka jų matavimų) kiekvienoje stabilato partijoje; ieškovo pagamintas stabilatas ne kiekvienu atveju tenkina Reikalavimuose nustatytus stabilumo parametrus.

Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad stabilatas turi atitikti tik vieną iš stabilumo (skaidrumo) parametrų, kurie yra nurodyti Reikalavimų 13.1 - 13.3 punktuose (iki 2021 m sausio 1 d. galiojusi Reikalavimų redakcija). Su šiais ieškovo argumentais teismas sutinka iš dalies ir pritaria atsakovo teiginiams, kad Paslaugų sutartimi atsakovas iš ieškovo pirko komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo paslaugas, kurias teikiant, be kita ko, yra pagaminamas stabilatas, todėl sprendžiant dėl ieškovo teisės perduoti ir atitinkamai dėl atsakovo pareigos priimti stabilatą, turi būti analizuojamas ir vertinamas ne tik stabilato kaip „prekės“ tinkamumas, bet ir jo gamybos (technologinio proceso) kaip paslaugos tinkamumas. Esant šioms aplinkybėms, bei atsakovui išskiriant penkias kriterijų grupes dėl stabilato kokybės bei jo tinkamumo, teismas jas visas aptaria žemiau.

Pirma, atsakovas teigia, kad ieškovas neatskiria 20 – 80 mm dydžio atliekų frakcijos.

Pagal Paslaugų sutarties 4.2.3 p. teikėjas (ieškovas) įsipareigoja komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo metu atskirtas 20 – 80 mm dydžio frakcijas perduoti biologiniam apdorojimui. Komunalinių atliekų biologinio apdorojimo schema ir aprašymas, kuriuo vadovaujantis Teikėjas įsipareigoja biologiniu būdu apdoroti Komunalines atliekas, yra pateikiama šios Sutarties Priede Nr. 4.

Taigi pagal Sutartį, ieškovas įsipareigojo biologiniam apdorojimui perduoti komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo metu atskirtas 20 – 80 mm dydžio frakcijas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas D. M. nurodė, kad atliekų rūšiavimo procese jie atskiria 0 – 20 mm dydžio frakciją ir 20 – 80 mm frakciją, tačiau į fermentavimo tunelius jie krauna abi frakcijas, 20 – 80 mm frakciją krauna ant dugno, o smulkioji iki 20 mm dedama ant viršaus ir iš tunelio ištraukia vieną frakciją. Patvirtino, kad aparatas frakcijų atskyrimui yra, atskyrimas įvyksta iki pakraunant į tunelį, o atsakovui perduodama 0 – 80 mm dydžio frakcija. Pažymėjo, kad dvi frakcijos yra išskiriamos, tačiau neperduodamos atsakovui atskirai. Taip pat nurodė, kad į tunelius kraunamos abi frakcijos poringumo didinimui, nes kitaip nevyktų procesas ir jeigu nedėtų inertinės medžiagos (0 – 20 mm dydžio frakcijos), tai jie iš vis negalėtų apdoroti atliekų. Taigi šiuo atveju ieškovas frakcijas išskiria, tačiau jos vėl sumaišomos atliekas pakraunant į tunelius. 

Teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu šalys ne kartą atkreipė dėmesį į Sutarties 8.1. papunktį, kuriame nustatyta, kad teikėjas (ieškovas) įsipareigoja teikti paslaugas užsakovui (atsakovui) pagal Sutartį už paslaugų kainą, savo rizika bei sąskaita, rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, Paslaugų teikimą pagal Paslaugų teikimui taikomą „gerąją praktiką“ bei geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus, panaudodamas visus reikiamus įgūdžius ir žinias. Kaip nurodė teismo posėdžio metu ieškovo atstovas D. M., gamyklos statybos pradžioje nebuvo galimybės numatyti visų procesų ir kai kuriais atvejais tenka vadovautis „gerąja praktika“, kad būtų tinkamai apdorojamos komunalinės atliekos bei vykdoma Sutartis. Taigi, nagrinėjamu atveju abi frakcijos yra pakraunamos į tunelius taikant „gerąją praktiką“, tačiau teismas pažymi, kad atsakovui perduodant stabilatą frakcijos vėl turėtų būti atskiriamos, o kad tokią galimybę turi ir kad ieškovas prieš perduodant stabilatą atsakovui gali vėl iš naujo išskirti 20 – 80 mm dydžio frakciją ir ją perduoti atsakovui, teismo posėdžio metu patvirtino ir pats ieškovo atstovas D. M.. Nors frakcijos yra išskiriamos pakraunant į tunelius, tačiau tai nepaneigia ieškovo pareigos vėl išskirti 20 – 80 mm dydžio frakciją prieš perduodant stabilatą ieškovui, ieškovas turi tam skirtą sijotuvą, be to, tai atitinka Sutarties sąlygas bei technologinio proceso aprašymą.

Atsakovas, teikdamas, kad ieškovas neatskiria 20 – 80 mm frakcijos, į bylą teikė antstolės Ilonos Girdenienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame neva matyti, kad tarp biologiškai skaidžių atliekų yra didesnių nei 80 mm dalelių. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo nurodytais teiginiais, kad ieškovui neatskiriant 20 – 80 mm atliekų frakcijos, tarp biologiškai skaidžių atliekų patenka didesnės nei 80 mm dalelės, kadangi teismo posėdžio metu ieškovo atstovas D. M. nurodė, kad atliekų atskyrimui yra naudojamas sijotuvas, kurio akutės yra 80 mm ir sijojant atliekas gali pro skylutę pareiti ir stiklai, ir plastikai, ir be abejo kai kurios atliekos gali būti ir ilgesnės nei 80 mm matuojant su liniuote, o šiuo atveju konstatuojant faktines aplinkybes ir buvo matuota su liniuote. Tai, kad stabilate buvo rasta didesnių nei 80 mm dalelių, nepaneigia fakto, kad frakcijos yra išskiriamos, tačiau kaip minėta aukščiau, ieškovo pareiga yra išskirti ne vieną 0 – 80 mm frakciją, o dvi – 0 – 20 mm bei 20 – 80 mm dydžio frakcijas.

Tarp šalių bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl inertinės medžiagos (0 – 20 mm dydžio frakcija) ir jos perdavimo ieškovui. Šalys neginčija, kad stabilatu vadinamos abi frakcijos, tačiau atsakovas teigia, kad ieškovas jiems atskirai neperduoda inertinės medžiagos. Ieškovas teigia, kad atsakovui neperduoda inertinių atliekų (0 - 20 mm dydžio frakcijos), kadangi ten vyksta biologiniai pokyčiai ir jose biologinio skaidrumo rodikliai yra viršijami, todėl tokia medžiaga yra netinkama inertinių atliekų panaudojimui pagal paskirtį, t. y. naudoti sąvartyne atliekų perdengimui ar sąvartyno šlaitų sutvirtinimui. Sutarties 1 punkte yra pateikiami sąvokų apibrėžimai, kuriose apibrėžta – „inertinės atliekos – 0 – 20 mm dydžio medžiagų dalelės, kuriose nevyksta pastebimi cheminiai, fizikiniai ar biologiniai pokyčiai, kurios netirpsta, nedega ar kitaip nereaguoja fizikiniu ar cheminiu požiūriu, nebiodegraduoja bei nesukelia kitoms medžiagoms, su kuriomis liečiasi, neigiamo poveikio, galinčio sąlygoti aplinkos taršą ar pakenkti žmonių sveikatai ir šiose medžiagose esančių teršalų kiekis, bendras medžiagos išplovimas bei išplauto filtrato ekotoksiškumas neturi kelti pavojaus paviršinio ir (arba) požeminio vandens kokybei“. Kadangi ieškovo teigimu šioje frakcijoje vyksta biologiniai procesai ir ši frakcija taip pat turi būti pakraunama į tunelius ir biologiškai apdorojama, todėl teismo manymu, šios dvi frakcijos vėl gali būti išskirtos pasibaigus atliekų aprodojimo procesui ir perduodamos atsakovui, tokios galimybės neginčijo ir ieškovo atstovas teismo posėdžio metu, tokiu būdu būtų įgyvendinta ieškovo pareiga išskirti ne vieną 0 – 80 mm dydžio frakciją, o dvi – 0 - 20 mm bei 20 - 80 mm dydžio frakcijas.

Antra, atsakovas teigia, kad ieškovas biologiškai skaidžių atliekų nesumaišo su struktūrine medžiaga, o iš pagaminto stabilato neatskiria šios medžiagos.

Sutarties 4.2.3 p. nustatyta, jog komunalinių atliekų biologinio apdorojimo schema ir aprašymas, kuriuo vadovaujantis teikėjas įsipareigoja biologiniu būdu apdoroti komunalines atliekas, yra pateikiama šios sutarties priede Nr. 4“. Paslaugų sutarties priedu Nr. 4 esančioje komunalinių atliekų perdirbimo proceso technologinėje schemoje yra numatytas tiek „biologiškai skaidžių atliekų sumaišymas su struktūrine medžiaga“, tiek „struktūrinės medžiagos atskyrimas“. Technologinio proceso aprašymo dalyje „Biologinis biologiškai skaidžių atliekų apdorojimas“ nurodyta, jog: „tiesiogiai iš mechaninio rūšiavimo pastato arba iš organinių atliekų pastato organinės atliekos krautuvu kraunamos į mobilų iškrovimo smulkinimo-maišymo įrenginį (priekabą), kuriame sumaišomas su struktūrine medžiaga (pagrinde smulkintomis medžių šakomis), siekiant reikiamo poringumo <...> Iš galutinai stabilizuoto komposto (stabilato) mobilaus būgninio sieto pagalba yra atseparuojama struktūrinė medžiaga“.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas D. M. nurodė, kad poreikis įmaišyti struktūrinę medžiagą yra siekiant reikiamo poringumo, tačiau pažymėjo, kad poringumas gaminamo stabilato yra pakankamas, todėl jokio poreikio biologiškai skaidžių atliekų sumaišyti su struktūrine medžiaga jiems nėra, be to, atsakovas jiems tos struktūrinės medžiagos neperduoda. Šalys neginčija, kad struktūrinė medžiaga yra pavyzdžiui smulkintos medžių šakos, o ši medžiaga, kaip yra konstatuota žemiau šiame sprendime, nėra perduodama atsakovo ieškovui, be to, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šios medžiagos ieškovas negali įsigyti iš kito šaltinio. Taigi, nors technologiniame aprašyme ir yra nurodytas reikalavimas biologiškai skaidžias atliekas sumaišyti su struktūrine medžiaga, o iš pagaminto stabilato atskirti šias medžiagas, tačiau pažymėtina, kad atsakovas negali reikalauti iš ieškovo to, ko pats nevykdo, o kaip konstatuota žemiau teismo sprendimu, ieškovas savo pareigos pagal Sutartį perduoti ieškovui biologiškai skaidžių atliekų taip pat nevykdo, o būtent šios atsakovo pareigos vykdymas yra neatsiejamos nuo stabilato gamybos proceso.

Trečia, atsakovas teigia, kad ieškovo pagamintame stabilate yra neadekvačiai daug neorganinių priemaišų, t. y. plastikų, metalų, stiklo ir pan., kas sudaro pagrindą išvadai, jog stabilatas yra gaminamas ne vien (tik) iš biologiškai skaidžių (organinių) atliekų.

Remiantis iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusios Reikalavimų redakcijos 13 p., po mišrių komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo gautas ir Reikalavimų 16 p. nustatytais tikslais naudojamas stabilatas turėjo atitikti šiuos stabilumo (biologinio skaidumo) parametrus: statinis kvėpavimo indeksas – mėginio kvėpavimo aktyvumas (deguonies suvartojimas) 4 parų laikotarpiu (AT4) < 10 mg O2/g (s. m.), arba dinaminis kvėpavimo indeksas < 1000 mg O2/kg VS/val. arba, GB21 (dujų susidarymo testas) < 20 litrų/g (sausos masės), arba bendrosios organinės anglies BOAeliuate < 500 mg/litre.

Pagal nuo 2021 m. sausio 1 d. galiojančios Reikalavimų redakcijos 6 p. po mišrių komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo gautas ir Reikalavimų 10 p. nustatytais tikslais naudojamas techninis kompostas turi atitikti bent vieną iš tų pačių (t. y. aukščiau paminėtų) stabilumo parametrų.

Taigi, reikalavimai stabilato kokybei, tiek pagal iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusią Reikalavimų redakciją, tiek pagal nuo 2021 m. sausio 1 d. galiojančią Reikalavimų redakciją turi atitikti vieną iš stabilumo (biologinio skaidumo) parametrų.

Ieškovė, įrodinėdama stabilato kokybės atitikimą minėtiems Reikalavimų parametrams, pateikė 2020 m. sausio 16 d. tyrimų protokolą Nr. K39 (bendras organinės anglies kiekis sudaro atitinkamai 36 mg/l), 2020 m. kovo 27 d. tyrimų protokolą Nr. K340 (bendras organinės anglies kiekis sudaro atitinkamai 196 mg/l), 2020 m. balandžio 16 d. tyrimų protokolą Nr. K414 (bendras organinės anglies kiekis sudaro atitinkamai 340 mg/l), 2020 m. gegužės 15 d. tyrimų protokolą Nr. K476 (bendras organinės anglies kiekis sudaro atitinkamai 90 mg/l), 2020 m. gegužės 15 d. tyrimų protokolą Nr. K477 (bendras organinės anglies kiekis sudaro atitinkamai 216 mg/l), 2020 m. gegužės 15 d. tyrimų protokolą Nr. K478 (bendras organinės anglies kiekis sudaro atitinkamai 468 mg/l), 2020 m. gegužės 15 d. tyrimų protokolą Nr. K479 (bendras organinės anglies kiekis sudaro atitinkamai 288 mg/l), 2020 m. rugsėjo 23 d. tyrimų protokolą Nr. K903 (bendras organinės anglies kiekis sudaro atitinkamai 446 mg/l), 2020 m. gruodžio 22 d. tyrimų protokolą Nr. K1190 (bendras organinės anglies kiekis sudaro atitinkamai 357 mg/l). Taigi pagal šiuos tyrimų rezultatus medžiagos, gautos po biologinio apdorojimo, parametrai neviršija bendrosios organinės anglies leistino kiekio (500 mg/l), t. y. po biologinio apdorojimo gauta medžiaga pagal tyrimus, atliktus nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d., atitinka stabilato kokybei nustatytus reikalavimus.

Atsakovas, teigdamas, kad ieškovo pagamintame stabilate yra neadekvačiai daug neorganinių priemaišų, t. y. plastikų, metalų, stiklo ir pan., pateikia teismui UAB „Ekometrija“ 2020 m. balandžio 27 d. tyrimų protokolą Nr. 2834, kuriame nurodyta, kad ieškovo pagamintame ir 2020 m. balandžio mėn. atsakovui ketintame perduoti stabilate plastikai, metalai, stiklas ir kt. didesnės nei 2 mm neorganinės priemaišos sudarė 46,4 proc. Taip pat, atsakovo teiktuose UAB „Ekometrija“ 2020 m. gegužės 18 d. tyrimų protokoluose Nr. 3420, 3421, 3422 ir 3423 nustatyta, jog ieškovo pagamintame stabilate didesnės nei 2 mm neorganinės priemaišos sudarė nuo 35,6 iki 46,8 proc. Taip pat atsakovas pateikė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitinio skyriaus 2021 m. sausio 11 d. tyrimų protokolą Nr. K 20, iš kurio matyti, kad ieškovo pagamintame ir 2021 m. sausio mėn. atsakovui ketintame perduoti techniniame komposte plastikai, metalai, stiklas ir kt. didesnės nei 2 mm neorganinės priemaišos sudarė net 86,35 proc.

Kaip pažymėta aukščiau, reikalavimai stabilato kokybei, tiek pagal iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusią Reikalavimų redakciją, tiek pagal nuo 2021 m. sausio 1 d. galiojančią Reikalavimų redakciją turi atitikti vieną iš stabilumo (biologinio skaidumo) parametrų, ir ieškovas pateiktais tyrimų protokolais įrodė, kad stabilato kokybė yra tinkama. Bet kokie kiti atsakovo reikalavimai, kurie nėra nurodyti Reikalavimuose yra pertekliniai ir atsakovo nurodytos aplinkybės dėl neadekvačiai daug neorganinių priemaišų yra nepagrįsti ir atsakovo atlikti tyrimai nepaneigia ieškovo pateiktų tyrimo protokolų, kad po biologinio apdorojimo gauta medžiaga (pagal tyrimus, atliktus nuo 2020 m. sausio 16 d. iiki 2020 m. gruodžio 22 d.) atitinka stabilato kokybei nustatytus reikalavimus. Be to, kaip paaiškino teismo posėdžiu metu ieškovo atstovas D. M. atliekų atsijojimas vyksta atsakovo nupirktu sijotuvu su 80 mm dydžio akutėmis ir per jas gali patekti ir plastiko kamštelis, sūrelio popieriukas ir stiklo šukės. Tokia mechaninio rūšiavimo technologija yra įdiegta pagal atsakovo teiktą pasiūlymą.

Ketvirta, atsakovas teigia, kad ieškovas nevertina Reikalavimuose nustatytų stabilumo parametrų (neatlieka jų matavimų) kiekvienoje stabilato partijoje.

Iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusios Reikalavimų redakcijos 9 p. buvo nurodyta, kad stabilato gamintojai turi vertinti stabilumo (biologinio skaidumo) parametrus, nustatytus Reikalavimų 13 p., stabilato gamybos metu kiekvienoje stabilato partijoje.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. galiojančios Reikalavimų redakcijos 7 p. numatyta, jog techninio komposto gamintojai turi atlikti stabilumo parametrų matavimus, nustatytus Reikalavimų 6 p., kiekvienoje techninio komposto partijoje.

Be to, nuo 2021 m. sausio 1 d. galiojančios Reikalavimų redakcijos 4.3 p. yra nurodyta, kad komposto partija yra aiškiai apibrėžta kaip vienu metu tomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu būdu pagamintas ir subrandintas kompostas, pasižymintis panašiomis savybėmis.

Taigi Reikalavimuose yra įtvirtinta stabilato gamintojo pareiga vertinti kokybinius parametrus kiekvienoje partijoje. Plungės apylinkės teismas 2020 m. birželio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-107-514/2020 nurodė, kad „ieškovė pateikė UAB „Veistas“ direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. įsakymą „Dėl techninio komposto, techninio raugo ir stabilato kokybės ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“, pagal kurį stabilato partija – per vienerius kalendorinius metus pagaminto ir perduoto stabilato kiekis tonomis. Tai, kad šiame įsakyme sąvoka „partija“ apibrėžiama kaip metinis stabilato kiekis, nereiškia, kad ieškovė gali atlikti stabilato kokybės tyrimą kitaip nei Reikalavimuose nustatyta tvarka, pagal kurią kokybinių parametrų tyrimas atliekamas kiekvienai stabilato partijai“. 

Pažymėtina, kad nors ieškovas nurodė, kad stabilato gamyba nesibaigia brandinimo tuneliuose, o iš tunelių jis yra perkeliamas į brandinimo aikšteles ir ten užsibaigia procesas, tačiau tai nepaneigia ieškovo pareigos tinkamai išskirti partijas ir jose atlikti stabilumo parametrų matavimus.

Penkta, atsakovas teigia, kad ieškovo pagamintas stabilatas ne kiekvienu atveju tenkina Reikalavimuose nustatytus stabilumo parametrus.

Kaip nurodyta aukščiau aptariant trečią kriterijų grupę, remiantis iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusios Reikalavimų redakcijos 13 p., po mišrių komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo gautas ir Reikalavimų 16 p. nustatytais tikslais naudojamas stabilatas turėjo atitikti šiuos stabilumo (biologinio skaidumo) parametrus: statinis kvėpavimo indeksas – mėginio kvėpavimo aktyvumas (deguonies suvartojimas) 4 parų laikotarpiu (AT4) < 10 mg O2/g (s. m.), arba dinaminis kvėpavimo indeksas < 1000 mg O2/kg VS/val. arba, GB21 (dujų susidarymo testas) < 20 litrų/g (sausos masės), arba bendrosios organinės anglies BOAeliuate < 500 mg/litre.

Pagal nuo 2021 m. sausio 1 d. galiojančios Reikalavimų redakcijos 6 p. po mišrių komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo gautas ir Reikalavimų 10 p. nustatytais tikslais naudojamas techninis kompostas turi atitikti bent vieną iš tų pačių (t. y. aukščiau paminėtų) stabilumo parametrų.

Taigi, reikalavimai stabilato kokybei, tiek pagal iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusią Reikalavimų redakciją, tiek pagal nuo 2021 m. sausio 1 d. galiojančią Reikalavimų redakciją turi atitikti vieną iš stabilumo (biologinio skaidumo) parametrų.

Pagal aukščiau nurodytus ir ieškovo byloje pateiktus tyrimų rezultatus medžiagos, gautos po biologinio apdorojimo, parametrai neviršija bendrosios organinės anglies leistino kiekio (500 mg/l), t. y. po biologinio apdorojimo gauta medžiaga pagal tyrimus, atliktus nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. atitinka stabilato kokybei nustatytus reikalavimus.

Atsakovas į bylą pateikė UAB „Ekometrija“ 2020 m. balandžio 27 d. tyrimų protokolą Nr. 2834, kuriame nurodytas stabilate bendrosios organinės anglies kiekis – 2040 mg/l, t. y. kiekis, viršijantis Reikalavimuose stabilatui nustatytus biologinio skaidrumo parametrus. Pažymėtina, kad šis įrodymas buvo teiktas jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1059-524/2020, kurioje Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusia nutartimi konstatavo, kad „atsakovės pateiktame naujame įrodyme nėra nurodyta mėginio paėmimo vieta, t. y. protokole nenurodyta, kad buvo tiriamas ieškovės pagamintas stabilatas. Be to, protokole nurodyta, kad tyrimą atliko UAB ,,Vandens tyrimai“ chemikas, tačiau protokolas pasirašytas ir paruošas UAB ,,Ekometrija“. Paminėti tyrimo protokolo neaiškumai neįrodo atsakovės nurodomos aplinkybės, jog ieškovės pagamintas stabilatas neatitiko teisės aktu nustatytų parametrų“. Šiuo atveju teismas irgi neturi pagrindo remtis atsakovo pateiktu tyrimo protokolu kaip tinkamu įrodymu nagrinėjamojoje byloje.

Apibendrinant išskirtas kriterijų grupes, teismas daro išvadą, kad nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, kad ieškovo pagamintas stabilatas turi atitikti Reikalavimuose nustatytą vieną iš stabilumo (biologinio skaidumo) parametrų, tačiau aukščiau aptartos kriterijų grupės lemia ir tai, kad ieškovo atsakovui perduodamame stabilate turi būti išskirta 20 – 80 mm dydžio frakcija, be to, ieškovas turi įvertinti stabilumo parametrus kiekvienoje stabilato partijoje. 

Pažymėtina, kad atsakovo atsisakymui priimti stabilatą negali būti keliami pertekliniai reikalavimai ir kiekvienu atveju vis skirtingi. Teismas pažymi, kad 2020-02-28 rašte Nr. S-106 atsakovas ieškovui buvo nurodęs, kad ieškovas turi užpildyti atliekų šalinimo deklaraciją. Vėliau, gavus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-03-20 raštą dėl stabilato priėmimo, šio reikalavimo atsakovas atsisakė, tačiau stabilatą atsisakė priimti dar kitais pagrindais ir šių atsisakymo priežasčių vis daugėjo, nors iš byloje pateikto 2020-08-26 atsakovo rašto ieškovui Nr. S – 369 dėl stabilato priėmimo į sąvartyną matyti, kad atsakovas nurodė ieškovui pateikti skenuotus dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti: a) ketinamo pristatyti stabilato gamybos partijos numerį/kodą; b) ketinamo pristatyti stabilato gamybos partijos pradžios ir pabaigos datą; c) stabilato kiekį, pagamintą toje konkrečioje partijoje; d) ketinamo pristatyti stabilato stabilumo (biologinio skaidrumo) parametrus, įvertinus toje konkrečioje partijoje. Taigi šiuo raštu atsakovas ieškovui akcentavo būtent stabilato stabilumo (biologinio skaidrumo) parametrus bei partijos išskyrimo tikslingumą. Visi kiti atsakovo reikalavimai stabilatui atsirado vėliau jau po šio rašto bei bylos nagrinėjimo metu. O kaip nurodyta aukščiau, atsakovas negali kelti nereikalingų ir perteklinių reikalavimų ieškovo perduodamam stabilatui. 

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-03-20 rašte dėl stabilato priėmimo nurodyta, kad pagal Teisės akto (sprendime – Reikalavimai) 9 p., stabilato gamintojai turi vertinti stabilumo (biologinio skaidrumo) parametrus, nustatytus Teisės akto 13 p., stabilato gamybos metu kiekvienoje partijoje. Papildomi reikalavimai ir dokumentai dėl stabilato perdavimo naudoti atliekoms perdengti sąvartynuose Teisės akte nereglamentuojami.

Nepaisant to, kad atsakovas privalo priimti ieškovo pagamintą stabilatą, teismas pagal būtent tokį ieškovo suformuluotą reikalavimą negali tenkinti šios ieškinio dalies.

Ieškovo atstovė baigiamosiose kalbose nurodė, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl viso stabilato, t. y. tiek dėl jau iki ieškinio pagaminto stabilato, tiek po ieškinio teismui pateikimo, tiek ir dėl to, kuris bus pagamintas ateityje. Tačiau teismas šiuo atveju negali perimti atsakovo įgaliojimų spręsti dėl pristatyto stabilato atitikties Sutarties ir teisės aktuose nustatytus stabilatui keliamus reikalavimus, ir, savarankiškai, nesant atliktam stabilato patikrinimui, priimti sprendimą dėl stabilato priėmimo. Šiuo atveju teismui nepateikti įrodymai, kokiomis partijomis ieškovo turimas stabilatas yra išskirstytas, ar iš jo išskirta frakcija 20 – 80 mm, be to, ieškovas turi įvertinti stabilumo parametrus kiekvienoje stabilato partijoje. Taigi, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę priimti pagal Sutartį jau pagamintą stabilatą nėra pagrįstas. Dėl ieškovo planuojamo ir ateityje pagaminto stabilato pristatymo, pažymėtina, tai, kad ieškovas jo nėra pateikęs atsakovui, atsakovas nėra atlikęs ketinamo pristatyti stabilato patikrinimo, be to, jis dar net nėra pagamintas, todėl esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nepagrįstai atsisako priimti dar net nepagaminto, o tik ketinamo ateityje pagaminti stabilato, todėl toks ieškovės reikalavimas irgi yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju įvertinti, kad ketinamas pristatyti stabilatas ir ateityje dar net nepagamintas stabilatas atitinka ir atitiks stabilatui keliamus reikalavimus, nėra pakankamo pagrindo.

Teismas nagrinėjamu atveju iš dalies sutinka su atsakovo išdėstytais argumentais dėl ieškinio dalies dėl stabilato tinkamo ieškinio dalyko bei reikalavimo suformulavimo. Teismo manymu, ieškovo pareikštas reikalavimas dėl stabilato yra dviprasmiškas, pernelyg abstraktus, jo tenkinimas objektyviai negalėtų būti vykdomas, kadangi nesant aiškiems stabilatui nustatytiems ir išdėstytiems reikalavimams ieškinio rezoliucinėje dalyje, šalims vėl liktų galimybė savaip interpretuoti Sutartį ir jos vykdymo tvarką, o esami neaiškumai negalėtų būti pašalinti taikant teismo sprendimo išaiškinimo institutą.

Civilinis procesas grindžiamas bendruoju proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia laisvą proceso dalyvių disponavimą jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Civilinio proceso teisė pagal reguliavimo dalyką ir teisinių santykių reglamentavimo principus yra viešoji teisė, todėl teismas, kaip civilinių procesinių santykių subjektas, turi tik tas teises, kurios jam yra suteiktos konkrečių teisės aktų nuostatų ir neturi teisės peržengti įstatymo nustatytos kompetencijos ribų. Atvejai, kada teismas gali paneigti proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principą, nustatyti įstatymo ir paprastai yra susiję su būtinybe apsaugoti viešąjį interesą, apginti silpnesniąją ginčo šalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009). Nagrinėjamu atveju nenustatytas aiškus viešojo intereso apsaugos poreikis ir teismas neturi pareigos peržengti bylos nagrinėjimo ribų, nors neginčijama, kad Sutartis nėra išimtinai privataus pobūdžio ir susijusi su atitinkamos visuomenės (Telšių regiono) interesais, be to, teismas pažymi, kad ieškovą byloje atstovauja profesionali advokatė ir teismas neturi pareigos už ieškovą suformuoti ieškinio reikalavimo, kuris savo pobūdžio galėtų būti vykdytinas. Teismas, 2021-01-19 vykusio parengiamojo posėdžio metu ieškovo atstovės kelis kartus klausė, ar ieškovas savo nuomonės dėl reiškiamo reikalavimo nekeičia, ieškovo atstovė patvirtino, kad pasilieka prie savo reikalavimų, patikslinti ieškinio reikalavimų nepageidauja (posėdžio garso įrašo 13.58 min., 27.10 min., 30.45 min. – 31.10 min., 34.46 min.). 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pagal būtent tokį ieškovo suformuluotą reikalavimą negali tenkinti šios ieškinio dalies. Tačiau teismas pažymi, kad šios ieškovės ieškinio dalies atmetimas nepanaikina atsakovo pareigos, ieškovui pristačius tinkamos kokybės stabilatą, jį priimti, nes kaip nurodyta, aukščiau, pagal Sutartį atsakovas tokią pareigą turi.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal CK 6.200 straipsnio 2 ir 3 dalis, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Šiuo atveju atsakovas priimdamas stabilatą iš ieškovo turėtų vadovautis minėtais bendradarbiavimo ir ekonomiškumo principais, kurių taikymo pavyzdys galėtų būti išankstinis pristatomo stabilato kiekio suderinimas, jo kokybės patikrinimas ir pan. Be to, galimas variantas būtų ir Sutarties punktų papildymas ar jų pakeitimas, papildomo susitarimo pasirašymas, nustatant aiškius ir šalių suderintus reikalavimus stabilatui, kadangi šiuo metu ieškovas pats patvirtino, kad kai kurių reikalavimų (pvz. struktūrinės medžiagos įmaišymo) pagal praktiką gamybos procese net nereikia įgyvendinti, nes jie yra netikslingi, be to, atsakovas šios medžiagos ieškovui ir nepateikia.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui nepagrįstai atsisakant priimti ieškovės pristatytą stabilatą, ieškovė turi teisę savo teisėms ginti pasirinkti kitus gynybos būdus (CK 6.216 straipsnis).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą vykdyti šalių sudarytą Sutartį ir priimti iš ieškovo stabilatą netenkinamas.

Dėl biologiškai skaidžių atliekų

Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovė pagal Paslaugų sutartį turi prievolę priimti į Telšių regioninį sąvartyną ir nukreipti į ieškovo valdomą sąvartyno teritoriją, visas atvežamas biologiškai skaidžias atliekas (kodas 20 02 21), įskaitant žaliąsias atliekas. Atsakovė teigia, kad atskirai surinktos komunalinės atliekos, inter alia biologiškai skaidžios atliekos (žalosios atliekos), nepatenka į Paslaugų sutarties dalyką ir pabrėžė, kad atsakovas Paslaugų sutartimi ieškovą pasitelkė ne visų (bet kokių) komunalinių atliekų, o tik mišrių komunalinių atliekų (t. y. po rūšiavimo likusių komunalinių atliekų) apdorojimui.

Atsakovas savo atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu ginčijo ieškovo teisę kreiptis į teismą su tokio pobūdžio reikalavimu – dėl įpareigojimo vykdyti sutartinę pareigą natūra.

Kaip nurodyta aukščiau šiame sprendime, kaip atskiras civilinių teisių gynimo būdas yra įtvirtinta galimybė priteisti įvykdyti pareigą natūra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas). Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl atsakovo pareigos pagal Sutartį priimti į Telšių regioninį sąvartyną ir nukreipti į ieškovo UAB „Veistas“ valdomą sąvartyno teritoriją, visas atvežamas biologiškai skaidžias atliekas (kodas 20 02 01), įskaitant žaliąsias atliekas, todėl ieškovo reikalavimas įpareigoti atlikti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovą įvykdyti sutartinę prievolę natūra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas, 6.213 straipsnio 2 dalis). Toks reikalavimas atitinka teisės normose nustatytą civilinių teisių gynybos būdą, ieškinį dėl prievolės įvykdymo natūra pareiškė sutarties šalis, todėl atsakovo argumentas, kad ieškovė pasirinko netinkamą civilinių teisių gynimo būdą bei netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, yra nepagrįstas. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais.

CK

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas ne tik dėl atsakovo pareigos vykdyti sutartinę pareigą natūra, bet ir dėl šalių skirtingai aiškinamos Sutartyje numatytos sąvokos „komunalinės atliekos“.

Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teikiamas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 23 punktą; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Tarp šalių sudarytos Sutarties 9.2. p. nustato, kad užsakovas (atsakovas) įsipareigojo priimti į Sąvartyną visas atvežamas komunalines atliekas ir jas vežančius vežėjus nukreipti į ieškovo valdomą MBA teritoriją. Sutarties 4.2.1. p. nustato, kad tiekėjas (ieškovas) įsipareigojo visas į Sąvartyną atvežtas komunalines atliekas priimti į MBA teritoriją. Teikėjas turi teisę atsisakyti priimti į MBA teritoriją atliekas, kurios nėra priskirtinos Komunalinėms atliekoms.

Sutarties 1 punkte yra pateikiami sąvokų apibrėžimai, kuriose apibrėžta – „Komunalinės atliekos“ reiškia vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu N. 217 patvirtintomis Atliekų tvarkymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės) komunalinių atliekų sąrašui priskiriamas atliekas.

Šių Taisyklių IV skyriuje yra pateikiamas Atliekų sąrašas, kuriame atliekų sąraše 20 kodu pažymėtos komunalinės atliekos, kurioms priskiriamos biologiškai skaidžios atliekos (kodas 20 02 01), kitos komunalinės atliekos (kodas 20 03), mišrios komunalinės atliekos (kodas 20 03 01). Atitinkamai Taisyklių 5.2. punktas apibrėžia, kad biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pavyzdžiui, maisto ir virtuvės atliekos, žaliosios atliekos, popieriaus ir kartono, medienos, natūralių audinių atliekos, taip pat nuotekų dumblas, biologiškai skaidžios gamybos atliekos. Taisyklių 5.13. punktas apibrėžia, kad žaliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos), miškininkystės atliekos. Taigi nagrinėjamu atveju atliekos apima tiek mišrias komunalines atliekas, tiek rūšiuojamu būdu atskirai surenkamas antrines žaliavas.

Be to, kaip matyti iš Sutarties 2.2.1. ir 2.2.2. punktų pagrindinis MBA įrenginių eksploatavimo ir Sutarties vykdymo tikslas – kad į Sąvartyno kaupą šalinamos biologiškai skaidžios komunalinės atliekos sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. nuo viso Telšių regione (Telšių, Plungės, Mažeikių rajonuose ir Rietavo savivaldybėje) susidariusio biologiškai skaidžių atliekų kiekio ir kad būtų užtikrinamas ne mažiau kaip 50 proc. Telšių regione susidarančių biologiškai skaidžių atliekų perdirbimas ir (ar) kitoks naudojimas.

Taigi Sutarties ir Taisyklių nuostatų sisteminė analizė sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas Sutarties 9.2. punktu įsipareigojo į Sąvartyno teritoriją priimti visas komunalines atliekas, tarp jų biologiškai skaidžias atliekas ir žaliąsias atliekas bei jas vežančius vežėjus nukreipti ieškovui į MBA teritoriją. Esant šioms aplinkybėms, negalima sutikti su atsakovo teiginiais, kad tarp šalių sudarytos Sutarties dalykas yra vien tik mišrių komunalinių atliekų apdorojimas. 

Nors atsakovas teigia, kad atskirai surinktos biologiškai skaidžios atliekos negali būti sumaišomos su mišriomis komunalinėmis atliekomis jų apdorojimo metu, tačiau ieškovo atstovas patvirtino kad biologiškai skaidžios bei žaliosios atliekos yra kompostuojamos atskirose aikštelės ir ieškovas turi tam galimybes ir įrangą bei šias paslaugas teikė iki ginčo atsiradimo su atsakovu. Iš ieškovui išduoto Aplinkos apsaugos agentūros taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimo Nr. T-Š.6-13/2015 matyti, kad ieškovui yra patvirtinta teisė tvarkyti atliekas kodu 20 02 01, t. y. biologiškai skaidžias atliekas, taip pat atliekas, pažymėtas kodu 20 01 08 - biologiškai skaidžias virtuvių ir valgyklų atliekas (žr. TIPK leidimo 38 puslapis). Tame pačiame TIPK leidime nurodyta, kad ieškovas turi biologiškai skaidžių atliekų fermentavimo tunelius, kuriose gali šias atliekas apdoroti ir 8 lentelėje nurodytas leidžiamas laikyti atliekų kiekis (žr. TIPK leidimo 39 – 41 puslapiai). Be to, TIPK leidime nurodyta, kad pas ieškovą veikia žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė, taip pat kaip triukšmo šaltinis nurodytas žaliąsias atliekas atvežantis transportas (žr. TIPK leidimo 34 – 44 puslapiai). Taigi ieškovas turi visas technines galimybes bei leidimus apdoroti biologiškai skaidžias atliekas ir jos turi būti nukreipiamos į MBA įrenginius. Ieškovės TIPK leidimo nuostatų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad TIPK leidimas skirtas ne tik mišrioms komunalinėms atliekoms. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad rūšiuojamu būdu atskirai surenkamų atliekų priėmimo tvarka į MBA įrenginius bus skirtinga nei mišrių komunalinių atliekų (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad TIPK leidime nurodoma, kad pavojingos atliekos nebus tvarkomos.

Taip pat, pažymėtina, kad į bylą ieškovo pateiktos tarp šalių pasirašytos 2018-10-18 žaliųjų atliekų perdirbimo sutartis Nr. TRAC-181018-1 ir 2019-08-09 susitarimas Nr. 1, kuriose šalys buvo atskirai susitarusios dėl bioskaidžių atliekų pristatymo ir apdorojimo, nepaneigia tarp šalių sudarytos Sutarties ir joje nustatytos pareigos atsakovui priimti į sąvartyną visas atvežamas komunalines atliekas ir jas vežančius vežėjus nukreipti į MBA teritoriją bei pačios komunalinių atliekų sąvokos, nurodytos Sutartyje. Priešingai, ieškovo atstovai nurodė, kad šie papildomi susitarimai buvo pasirašyti tik dėl keičiamos sutarties kainos, t. y. dėl apmokėjimo už bioskaidžių atliekų sutvarkymą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas direktorius V. D. patvirtino, kad žaliųjų atliekų jie ieškovui neveža ir nenukreipia vežėjų pas ieškovą dėl per didelės kainos, todėl nusprendė žaliąsias atliekas kompostuoti patys.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad savivaldybių tarybų įsteigtos atskiros kompostavimo aikštelės, taip pat, nepaneigia atsakovo pareigos priimti į sąvartyną visas atvežamas komunalines atliekas ir jas vežančius vežėjus nukreipti į MBA teritoriją, kadangi savivaldybės pačios sprendžia kaip organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju teismas byloje nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti kvalifikuojamos kaip atsakovo faktinis ar teisinis neįmanomumas įvykdyti Sutartinę prievolę natūra (CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti į Telšių regioninį sąvartyną visas atvežamas biologiškai skaidžias atliekas (kodas 20 02 01), įskaitant žaliąsias atliekas, ir jas vežančius vežėjus nukreipti į ieškovo UAB „Veistas“ valdomą sąvartyno teritoriją, kurioje yra pastatyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, bei šias atliekas perduoti ieškovui UAB „Veistas“ apdoroti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Teismas pažymi, kad Atliekų tvarkymo taisyklėse biologiškai skaidžios atliekos yra pažymėtos kodu 20 02 01, o ieškovas ieškinio reikalavime nurodė biologiškai skaidžių medžiagų kodą 20 02 21, todėl manytina, kad tai yra ieškovo rašymo apsirikimo klaida, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje biologiškai skaidžių atliekų kodas nurodomas 20 02 01.

Teismas, dėl kitų atsakovo argumentų ir procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, nepasisako, kadangi jie neturi reikšmės šios bylos galutiniam teisiniam rezultatui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Iš byloje pateikto ieškovo atstovės advokatės Eglės Akelės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pinigų priėmimo kvito matyti, kad ieškovo atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 12702,14 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos. Ieškovė pateikdama ieškinį taip pat sumokėjo 226 Eur žyminio mokesčio.

Iš byloje pateikto atsakovo atstovo advokato Kęstučio Žičkaus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pinigų priėmimo kvito matyti, kad atsakovo atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 12355,96 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos.

Nagrinėjamu atveju, ieškinį patenkinus iš dalies (tenkinus 50% ieškinio reikalavimų), ieškovei turėtų būti atlyginta 6464,07 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovams – 6177,98 Eur (atmestų reikalavimų dalis sudaro 50%) (CPK 88 str. 1 d., 93 str. 2 d.). Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas sumas, iš atsakovo ieškovui priteistina 286,09 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ vykdyti šalių sudarytą 2013-07-12 Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MBA/2013/07/06 ir jos 9.2. punktu atsakovui nustatytą pareigą, t. y. įpareigoti atsakovą priimti į Telšių regioninį sąvartyną, esantį žemės sklype, unikalus Nr. 4400-2388-1643, adresu Prancūzų kelias 8, Jėrubaičių k. Plungės r. sav., visas atvežamas biologiškai skaidžias atliekas (kodas 20 02 01), įskaitant žaliąsias atliekas, ir jas vežančius vežėjus nukreipti į ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ valdomą sąvartyno teritoriją, kurioje yra pastatyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, bei šias atliekas perduoti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Veistas“ apdoroti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose pagal 2013-07-12 Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MBA/2013/07/06.

Kitą ieškinio dalį atmesti.  

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, įmonės kodas 171780190, 286,09 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 09 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Veistas“, įmonės kodas 302803666.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja                                                                                                                                     Ieva Juodviršytė