Civilinė
byla Nr. 3K-3-225/2009
Procesinio
sprendimo kategorijos:
128.10;
129.1; 129.10 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. birželio 15 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Baranausko ir
Česlovo Jokūbausko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio
Romualdo Aleksandro Genučio kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės
teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutarties ir Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 25 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą,
dalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstoliui Romualdui Aleksandrui Genučiui
ir R. M., dėl antstolio veiksmų.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškimo esmė
Pareiškėjas
skundu dėl antstolio veiksmų prašė teismą įpareigoti antstolį grąžinti į
antstolio depozitinę sąskaitą 208 206 Lt sumą, kurią pareiškėjas
(skolininkas) įmokėjo į šią sąskaitą, o antstolis 2008 m. rugpjūčio 1 d.
nepagrįstai pervedė suinteresuotam asmeniui R. M. (išieškotojai). Pareiškėjas
nurodė, kad pinigus jis įmokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą, siekdamas, jog
būtų panaikintas jo ir sutuoktinės turto areštas, kurį antstolis nustatė
vykdydamas 2008 m. vasario 1 d. Klaipėdos miesto 6-ojo
notarų biuro notaro vykdomąjį įrašą dėl 60 000 eurų (207 168 Lt)
išieškojimo iš pareiškėjo (vekselio davėjo) suinteresuoto asmens R. M.
(vekselio turėtojos) naudai (vykdomoji byla Nr. 0039/08/00113/1). Pareiškėjas
taip pat nurodė, kad 2008 metų kovo mėnesį jis pareiškė ieškinį Klaipėdos
apygardos teisme, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto 6-ojo notarų biuro
2008-02-01 vykdomąjį įrašą, t. y. vykdomosios bylos Nr. 0039/08/00113/1
pagrindą, ir pripažinti negaliojančiais vekselius. Toje civilinėje byloje Klaipėdos
apygardos teismas 2008 m. kovo 27 d. nutartimi taikė
laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0039/08/00113/1.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 26 d. priėmė
sprendimą už akių, kuriuo ieškinį atmetė ir panaikino laikinąsias apsaugos
priemones, tačiau pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių
peržiūrėjimo, taigi sprendimas už akių neįsiteisėjo. Tuo tarpu antstolis,
teismo sprendimui už akių neįsiteisėjus ir tebegaliojant vykdomosios bylos
sustabdymui, 2008 m. rugpjūčio 1 d. pervedė iš savo depozitinės
sąskaitos į išieškotojos sąskaitą pareiškėjo sumokėtus 208 206 Lt. Tokie
antstolio veiksmai pripažintini neteisėtais.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių
esmė
Tauragės
rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi
pareiškėjo J. B. skundą patenkino: įpareigojo antstolį
R. A. Genutį grąžinti į savo depozitinę sąskaitą 208 206 Lt,
pervestus 2008 m. rugpjūčio 1 d. išieškotojai R. M.
Teismas
nustatė, kad Klaipėdos m. 6-ojo notarų biuro notarė 2008 m. vasario 1 d.
padarė vykdomąjį įrašą, pagal kurį reikalaujama vekselio turėtojos R. M.
naudai išieškoti iš vekselio davėjo J. B. per mokėjimo terminą nesumokėtą
vekselio sumą – 60 000 eurų, arba 207 168 Lt. Šio vykdomojo įrašo
pagrindu antstolio R. A. Genučio kontoroje 2008 m. vasario 1 d.
buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0039/08/00113/1. Antstolis areštavo
skolininkui (pareiškėjui) J. B. ir jo sutuoktinei J. B. priklausantį
turtą bei lėšas. Pareiškėjas, siekdamas, kad būtų panaikintas areštas, 2008 m. kovo 19 d.
į antstolio R. A. Genučio depozitinę sąskaitą pervedė 216 192,25
Lt. 2008 metų kovo mėnesį pareiškėjas J. B. kreipėsi į Klaipėdos apygardos
teismą su ieškiniu (civilinė byla Nr. 2-556-524/2008), kuriuo prašė
panaikinti 2008 m. vasario 1 d. Klaipėdos miesto 6-ojo notarų
biuro vykdomąjį įrašą, grąžinti ieškovui vekselį bei išduoti pakvitavimą.
Ieškinyje jis nurodė, kad 2005 m. lapkričio 16 d. R. M.
(toje civilinėje byloje – atsakovei, šioje – suinteresuotam asmeniui) išdavė
paprastąjį vekselį 60 000 eurų sumai, įsipareigojo iki 2006 m. liepos 1 d.
jį apmokėti, ir 2008 m. sausio 9 d., t. y. dar prieš
atsakovei R. M. kreipiantis į notarą, apmokėjo. Klaipėdos apygardos
teismas 2008 m. kovo 27 d. nutartimi pritaikė laikinąsias
apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0039/08/00113/1.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 26 d. priėmė
sprendimą už akių, kuriuo ieškinį atmetė ir panaikino laikinąsias apsaugos
priemones, tačiau J. B. CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka pateikė
Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,
todėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimas
už akių neįsiteisėjo. Teismas taip pat nustatė, kad antstolis R. A. Genutis,
nepaisydamas to, jog tebegaliojo Klaipėdos apygardos teismo
2008 m. kovo 27 d. nutartis, kuria išieškojimas buvo
sustabdytas, 2008 m. rugpjūčio 1 d. pervedė į suinteresuoto
asmens (išieškotojos) R. M. sąskaitą 208 206 Lt. Be to, pinigai buvo
pervesti nepriėmus patvarkymo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad
antstolis, pervesdamas į išieškotojos sąskaitą 208 206 Lt, galiojant
teismo nutarčiai dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ir nepriėmęs patvarkymo,
viršijo savo įgaliojimus ir atliko neteisėtus veiksmus. Klaipėdos apygardos
teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas už akių nėra
įsiteisėjęs, jis nėra skubiai vykdytinas, šio sprendimo pagrindu nebuvo
išduotas vykdomasis raštas, todėl antstolis neturėjo pagrindo pradėti vykdymo
veiksmus. Be to, savo neteisėtus veiksmus pripažino ir antstolis, 2008 m. rugpjūčio 13 d.
patvarkymu įpareigodamas išieškotoją R. M. grąžinti į jo depozitinę
sąskaitą 208 206 Lt, tačiau ši lėšų negrąžino. Pirmosios instancijos
teismas pripažino pareiškėjo J. B. skundą tenkintinu, o antstolio R. A. Genučio
2008 m. rugsėjo 10 d. atsisakymą grąžinti išieškotas lėšas
– neteisėtu.
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
suinteresuoto asmens antstolio R. A. Genučio atskirąjį skundą,
2009 m. vasario 25 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies,
Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d.
nutartį panaikino ir pripažino, kad antstolis R. A. Genutis
neteisėtai pervedė suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) R. M.
208 206 Lt sumą, pareiškėjo (skolininko) J. B. įmokėtą į antstolio
depozitinę sąskaitą. Teisėjų kolegija nurodė, kad antstolis neturėjo patikimų
duomenų apie Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d.
sprendimo už akių, kuriuo buvo panaikintos Klaipėdos apygardos teismo
2008 m. kovo 27 d. nutartimi taikytos laikinosios pasaugos
priemonės – išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymas, įsiteisėjimą, todėl antstoliui
nebuvo pagrindo konstatuoti, jog 2008 m. rugpjūčio 1 d., jam
pervedant lėšas, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d.
nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negaliojo. Teisėjų kolegija
nustatė, kad pareiškėjas (skolininkas) iš esmės skundžia antstolio atliktą
vykdymo veiksmą – lėšų pervedimą išieškotojai. Aplinkybė, kad antstolio
atliktas veiksmas neįformintas patvarkymu, negali riboti suinteresuoto asmens
teisės ginti savo teises ir teisėtus interesus, įstatymo nustatyta tvarka
paduodant skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510, 512 straipsniai). Kita vertus,
teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas negali įpareigoti antstolio į savo
depozitinę sąskaitą grąžinti lėšas, kurios jau yra pervestos išieškotojai, nes
toks teismo sprendimas yra neįvykdomas. Dėl to teisėjų kolegija panaikino pirmosios
instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pripažindama
neteisėtu antstolio veiksmą, kuriuo lėšos buvo pervestos išieškotojai. Teisėjų
kolegija nurodė, kad pareiškėjas, remdamasis aplinkybe, jog jo pinigai
išieškotojai pervesti be teisėto pagrindo, savo teises gali apginti
pareikšdamas ieškinį antstoliui dėl žalos atlyginimo ar išieškotojai – dėl
nepagrįsto praturtėjimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo
Kasaciniu skundu
suinteresuotas asmuo antstolis Romualdas Aleksandras Genutis prašo Tauragės
rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį ir
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir priimti naują
sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios
instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas. Kasatorius teismo
posėdyje nedalyvavo dėl ligos ir apie tai informavo teismą bei pateikė
nedarbingumo pažymėjimą, tikėdamasis, kad teismo posėdis bus atidėtas remiantis
CPK 156 straipsniu, tačiau teismas tik konstatavo faktą, jog apie teismo posėdį
pranešta, ir bylą nagrinėjo. Teismas nevertino, ar kasatoriaus nurodytos
priežastys realiai sutrukdė ar atėmė galimybę jam pačiam dalyvauti teismo
posėdyje ir ar buvo galimybė užtikrinti tinkamą atstovavimą. Kasatorius
posėdyje ketino dalyvauti pats, o susirgus nebuvo jokios galimybės per kelias
dienas susirasti advokatą, taip pat šiam pasirengti bylai. Apeliacinės
instancijos teismas nepašalino pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo,
nes skundą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
2. Teismai netinkamai
sprendė klausimą dėl Klaipėdos apygardos teismo
2008 m. birželio 26 d. sprendimo už akių, kuriuo, be kita
ko, buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjimo. Šis teismo
sprendimas įsiteisėjo po 30 dienų, o pareiškėjas galėjo pateikti prašymą dėl jo
peržiūrėjimo per 20 dienų. Taigi 208 206 Lt išieškotojui buvo pervesti jau
įsiteisėjus teismo sprendimui už akių
(2008 m. rugpjūčio 1 d.). Teismai nepagrįstai nurodė, kad
antstolio pavedimas buvo atliktas sprendimui už akių neįsiteisėjus. Toks teisės
aiškinimas prieštarauja CPK 279 straipsniui ir teismų praktikai. Antstolis,
priimdamas patvarkymą pervesti išieškotojai pinigus, ne tik nepažeidė įstatymų,
bet, priešingai, laikėsi CPK 758 straipsnio 2 dalies reikalavimų, pagal kuriuos
pinigai nedelsiant turi būti pervesti išieškotojui.
3. Apeliacinės
instancijos teismas, nurodydamas, kad skolininkas gali apginti savo pažeistas
teises pareikšdamas antstoliui ieškinį dėl žalos atlyginimo ar išieškotojai –
dėl nepagrįsto praturtėjimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikos. Pagal CPK 18 straipsnį tik įsiteisėjęs teismo sprendimas yra
privalomas ir turi būti vykdomas, tuo tarpu šiuo atveju civilinė byla dėl vekselio
pripažinimo negaliojančiu neišnagrinėta, paduotas prašymas dėl sprendimo už
akių peržiūrėjimo. Teismas negali iš anksto pasisakyti dėl sprendimų, kurie dar
nepriimti. Pareiškėjo teisė pareikšti reikalavimą tik gali atsirasti, bet šiuo
metu jos nėra.
Suinteresuotas asmuo
R. M. pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo, kuriuo pritaria
kasacinio skundo argumentams, kasacinį skundą palaiko ir prašo tenkinti.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą pareiškėjas J. B. prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo
tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
1. Kasacinio skundo
pirmasis argumentas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas
antstolio prašymas atidėti teismo posėdį dėl ligos. Kasatorius nepasinaudojo
teise vesti bylą per atstovą, be to, papildomus paaiškinimus ir įrodymus jis
galėjo pateikti raštu. Svarbu tai, kad jokių naujų paaiškinimų ar įrodymų
kasatorius nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme, taip pat nepridėjo prie
kasacinio skundo. Kadangi kasatorius nenurodo, kokius įrodymus ir paaiškinimus,
kurie galėjo nulemti žemesniųjų instancijų teismų sprendimų išvadas, jis iš
tikrųjų turėjo, tai jo argumentai dėl nedalyvavimo pirmosios instancijos teismo
posėdyje vertintini kaip nepagrįsti. Be to, pirmosios instancijos teismas bylą
nedalyvaujant kasatoriui išnagrinėjo tik po to, kai jis prieš tai du kartus neatvyko
į teismo posėdį, nors buvo informuotas.
2. Teismo sprendimas
už akių įsiteisėja per 30 dienų, jeigu teismui per 20 dienų nepateikiamas
prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškėjas (toje civilinėje byloje
– ieškovas) pateikė prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo
2008 m. birželio 26 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Teismas neišdavė atsakovei R. M. įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašo.
Kasatorius, nesusižinojęs su Klaipėdos apygardos teismu, nerūpestingai ir
aplaidžiai pasitikėjo atsakovės R. M. pateiktu teismo sprendimu už akių be
įsiteisėjimo žymos, pats apskaičiavo sprendimo įsiteisėjimo terminą ir
nusprendė, kad teismo sprendimas įsiteisėjo. Tačiau antstoliui tokia teisė
nesuteikta. Jis privalėjo įsitikinti, kad teismo sprendimas yra įsiteisėjęs,
tačiau to nepadarė. Teismai tinkamai įvertino aplinkybę, kad antstolis,
neturėdamas įrodymų apie teismo sprendimo įsiteisėjimą, neteisėtai pervedė
lėšas išieškotojai. Antstolis pažeidė CPK 758 straipsnio 2 dalies nuostatas,
nes pervedė lėšas esant sustabdytai vykdomajai bylai.
3. Kasatorius teigia,
kad teismai nukrypo nuo suformuotos praktikos, tačiau nenurodo jokių konkrečių
bylų. Vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas būtų išnykęs teismo sprendimui už
akių įsiteisėjus, tačiau šiuo atveju teismo sprendimas neįsiteisėjo, taigi
antstolis negalėjo atlikti jokių veiksmų sustabdytoje vykdomojoje byloje.
Pareiškėjas paragino antstolį grąžinti neteisėtai pervestas lėšas, tačiau šios
iki šiol negrąžintos. Teismai neįpareigojo antstolio pervesti neteisėtai
išieškotas lėšas pareiškėjui, jie sprendė tik antstolio veiksmų teisėtumo
klausimą. Kasaciniame skunde nurodydamas, kad ėmėsi pastangų grąžinti pareiškėjui
lėšas, antstolis pripažįsta, jog lėšas pervedė išieškotojai be teisėto
pagrindo. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutarties, priimtos
civilinėje byloje pagal pareiškėjo H. P. skundą, bylos
Nr. 3K-3-477/2008, darytina išvada, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą
pagal vykdomuosius įrašus, neturi teisės suvaržyti skolininko turtą neišsiuntęs
skolininkui raginimo; notaro vykdomasis įrašas vekselyje nepatenka į CPK 661
straipsnyje išvardytų išimčių, kada antstolis galėtų neragindamas skolininko
iškart areštuoti ar kitaip suvaržyti jo turtą, sąrašą. Taigi kasatorius turėjo
pirmiausia išsiųsti raginimą pareiškėjui sumokėti skolą geruoju, o šių veiksmų
neatlikęs pažeidė įstatymą ir dėl to tiesiogiai nukentėjo skolininko
(pareiškėjo) turtiniai interesai, jam padaryta daugiau nei 200 000 Lt
turtinės žalos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl antstolio
veiksmų apskundimo instituto ir jo paskirties
Įstatymuose
kiekvienam suinteresuotam asmeniui garantuojama teisė įstatymų nustatyta tvarka
kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba
įstatymų saugomas interesas, t. y. teisę pasiekti, kad jo atžvilgiu būtų
įvykdytas teisingumas. Teismas yra vienintelė institucija, kuriai pavesta
vykdyti teisingumą. Civilinių teisių, kurias įstatymų nustatyta tvarka gina
teismas, gynimo būdai įtvirtinti CK 1.138 straipsnyje, kurio 8 punkte
nustatyta, kad civilinių teisių gynimas bei būdai gali būti nustatyti ir
kituose įstatymuose.
Antstolio procesinių
veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies
XXXI skyriaus normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų
teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant
skundą dėl antstolio veiksmų. Pagal rūšinio teismingumo principus bylos dėl
antstolio veiksmų apskundimo priskirtinos bendrosios kompetencijos teismams.
Pagal įstatymą antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio
veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas (CPK 594 straipsnio 1 dalis). CPK
510 straipsnyje nepateikta antstolio procesinių veiksmų sąrašo, tačiau CPK 634
straipsnyje nustatyta, kad antstolio procesiniais veiksmais laikoma CPK 587
straipsnyje nurodytų dokumentų vykdymas, faktinių aplinkybių konstatavimas,
teismo pavedimu teismo šaukimų ir kitų dokumentų įteikimas bei CPK nustatyta
tvarka pavestų atlikti kitų veiksmų vykdymas. Antstolio atliekami procesiniai
veiksmai detalizuoti ir Antstolių įstatymo 21 straipsnyje, kuris įgalina
antstolio atliekamus procesinius veiksmus atskirti nuo antstolio teikiamų
paslaugų. Bylos dėl antstolių procesinių veiksmų nagrinėjamos ypatingąja
teisena. Šios teisenos esminiu bruožu teisės doktrinoje pripažįstama ypatingas
valstybės interesas, kai ji (valstybė) privalo susitapatinti su privačiu
asmeniu, kuris yra tam tikrų privataus pobūdžio teisinių santykių dalyvis, ir
viešasis interesas, kad tam tikrų sąlygų egzistavimas prieš priimant vienokį ar
kitokį sprendimą būtų patikrintas itin kruopščiai, o teismo (kuris ir atlieka
patikrinimą) teisės nebūtų varžomos teisinių santykių dalyvių valios. Ši
specifika įgalina kasacinio teismo teisėjų kolegiją nagrinėjamoje byloje
peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Tokia teisėjų
kolegijos pozicija grindžiama dar ir tuo, kad bylų pagal skundus dėl antstolių
veiksmų nagrinėjimo procesiniai ypatumai nustatyti CPK 443 straipsnyje. Tiek
civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad
ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi
būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį
bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų
visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės.
Bylą dėl antstolio
veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas antstolio
veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio
1 dalis). Tai reiškia, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas
neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią
situaciją. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą
veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja
atlikti veiksmą. Taigi skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti
vykdymo proceso dalyvių procesines teises. Tačiau pasibaigus vykdymo procesui,
baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių –
teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui
antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje,
realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą
išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. Tai leidžia
padaryti išvadą, kad, vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės
turėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant
ieškinį ginčo teisenos tvarka.
Nagrinėjamoje byloje
aktualu yra tai, kad pareiškėjas, skųsdamas antstolio veiksmus bei prašydamas
juos pripažinti neteisėtais, prašė įpareigoti antstolį grąžinti į antstolio
depozitinę sąskaitą banke 208 206 Lt, pervestus išieškotojai R. M.
Kita vertus, pervedus šią sumą išieškotojai, buvo įvykdyta antstolio žinioje
buvusi vykdomoji byla, kurioje vykdymas (išieškojimas) buvo atliktas notaro
vykdomojo įrašo pagal vekselį pagrindu (CPK 587 straipsnio 4 punktas, Notariato
įstatymo 43 straipsnis, Įsakomųjų ir parastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio
2 dalis, CPK 632 straipsnio 1 punktas). Patenkinęs skundą, teismas, minėta,
antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513
straipsnio 1 dalis). Skundo patenkinimas iš esmės reiškia grąžinimą į buvusią
iki pažeidimo padėtį (restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai
atlikti vykdymo veiksmus sudarymą. Tuo tarpu antstolio veiksmų neteisėtumo
konstatavimas nereiškia skundžiamų antstolio veiksmų panaikinimo (kaip to
reikalaujama pagal CPK 513 straipsnį) ir atitinkamai – asmens pažeistos teisės
apgynimo. Kita vertus, išieškotojai pagal vykdomąjį dokumentą pervestų pinigų
grąžinimas yra neįmanomas nenuginčijus išieškojimo pagrindą sudarančio
vykdomojo dokumento. Tokio pobūdžio šalių ginčas šiuo metu tebevyksta
(Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-644-524/2009).
Reikalavimas grąžinti pinigus toje byloje nepareikštas.
Išsiaiškinus, kad
teismų nagrinėto skundo esmė yra reikalavimas grąžinti išieškotojai antstolio sumokėtus
vykdymo proceso metu pareiškėjo pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą banke,
konstatuotina, jog teismai neatskleidė šio ginčo esmės bei netinkamai pasirengė
bylos nagrinėjimui (CPK 443 straipsnio 1, 5, 8 dalys). Be to, teismai
nesiaiškino galimybės nagrinėti šią bylą tebevykstant ginčui ir esant
neišnagrinėtai Klaipėdos apygardos teismo civilinei bylai
Nr. 2-644-524/2009, kurioje ginčijamas vykdomasis dokumentas – notaro
vykdomasis įrašas. Taip pat teismai nevertino ir netyrė vykdomosios bylos, iš
kurios kildinamas reikalavimas, baigtumo būklės ir atitinkamai – galimybės
nagrinėti ginčą ypatingąja teisena.
Esant tokiai teisinei
situacijai, kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad yra pagrindas
byloje priimtas teismų nutartis panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo
pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis), laikantis nutartyje
pateiktų išaiškinimų bei pašalinant nurodytus trūkumus.
Dėl galimybės
nagrinėti bylą nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui
Kasatorius nurodo,
kad pirmosios instancijos teismo posėdyje jis nedalyvavo dėl ligos ir apie tai
informavo teismą.
Ypatingosios teisenos
bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kurie
nustatyti CPK V dalyje ir kituose įstatymuose. Pagal CPK 246 ir 247 straipsnių
taisykles, dalyvaujančiam byloje asmeniui neatvykus į teismo posėdį, bylos
nagrinėjimas gali būti atidėtas neatvykusio dalyvaujančio byloje asmens ar jo
atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus,
pateisinančius jo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta
svarbiomis. Įstatymo požiūriu neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai
nelaikomas svarbia priežastimi ir tik teismo diskrecijai palikta teisė spręsti
šį klausimą prašančiojo asmens naudai. Tuo tarpu CPK 443 straipsnio 5 dalyje
įtvirtintos dar liberalesnės nuostatos, suteikiančios teismui daugiau galimybių
išnagrinėti bylą neatvykus dalyvaujantiems byloje asmenims. Pagal jas tokių
asmenų neatvykimas nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus atvejus, kai CPK
V dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje
yra privalomas. CPK XXXI skyriaus normose privalomo tokių asmenų dalyvavimo
teismo posėdyje nenustatyta. Be to, pirmosios instancijos teismas bylą
išnagrinėjo tik trečiojo posėdžio metu, tuo tarpu kasatorius prašymą ir jį
patvirtinančius dokumentus teismui buvo pateikęs tik prieš pirmąjį posėdį.
Taigi kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja aptariamo kasacijos
pagrindo šioje byloje nepasitvirtinimą.
Dėl teismo
sprendimo įsiteisėjimo ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
Kasatorius nurodo,
kad jis vykdymo veiksmus atliko – pinigus išieškotojai pervedė – įsiteisėjus
teismo sprendimui už akių, kuriuo buvo panaikintos laikinosios apsaugos
priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.
Laikinosios apsaugos
priemonės yra civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai,
teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose
įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas
gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Viena iš laikinųjų apsaugos
priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1
dalies 10 punktas). Vienas iš šios priemonės taikymo atvejų yra situacijos, kai
skolininkas teismine tvarka inicijuoja bylą, kad būtų panaikintas vykdomasis
dokumentas, kuris yra vykdymo pagrindas. Būtent tokia procesinė situacija konstatuota
nagrinėjamoje byloje. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir gali būti panaikinta teismo, kurio
žinioje yra byla. Atmesdamas ieškinį, teismas sprendimu turi išspręsti ir
laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, tačiau tos priemonės, kurios
buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio
4 dalis). Įstatymo nustatyta, kad sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties
dienų nuo jo priėmimo dienos. Tačiau jeigu per šį terminą paduodamas
pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tai jis įsiteisėja užbaigus
peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas netenkinamas (CPK 279 straipsnio 2
dalis, 288 straipsnio 6 dalis). Įsiteisėję teismo sprendimai privalomi visoms
institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, jis gali būti vykdomas. Iki tol teismo sprendimo
vykdymas galimas tik skubaus vykdymo atvejais. Faktą apie teismo sprendimo
įsiteisėjimą patvirtina teismas, išduodamas suinteresuotam asmeniui sprendimą
su žyma apie sprendimo įsiteisėjimą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad
kasatorius vykdomąją bylą pagal vykdomąjį įrašą įvykdė esant neįsiteisėjusiam
teismo sprendimui už akių bei tebegaliojant laikinosioms apsaugos priemonėms –
išieškojimo vykdymo procese sustabdymui. Kasatoriaus nežinojimas, kad yra
paduotas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, bei jo paties atlikti
paskaičiavimai ir padarytos išvados dėl sprendimo įsiteisėjimo momento nedaro
neįsiteisėjusio sprendimo įsiteisėjusiu bei nepanaikina jo, kaip antstolio,
pareigos vykdymo veiksmus atlikti nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Kasacinio
teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartas kasatoriaus nurodytas
kasacijos pagrindas nepasitvirtino.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija apibendrintai konstatuoja, kad yra nustatytas pagrindas
panaikinti tiek apeliacinės, tiek pirmosios instancijos teismų nutartis,
kuriomis taip ir nebuvo išspręstas į teismą besikreipusio asmens nurodytas jo teisių
gynimo klausimas. Nustatytas nutarčių negaliojimo pagrindas šalintinas
konkretizuojant reikalavimo teismui prigimtį ir pobūdį, siejant pažeistos
teisės gynimo klausimo išnagrinėjimą su vykdomosios bylos įvykdymo stadija bei
atsižvelgiant į šios ir kitos civilinės bylos, kurioje ginčijamas vykdomasis
dokumentas, prejudicinį ryšį.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Tauragės
rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį ir
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą
iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina
Stripeikienė
Egidijus
Baranauskas
Česlovas
Jokūbauskas