Civilinė byla Nr. e2-787-1120/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-0103-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria bankrutuojančios mažosios bendrijos „Šarijus“ bankrotas pripažintas tyčiniu,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi mažajai bendrijai (toliau – MB) „Šarijus“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė Vaidą Verenių. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 15 d.

2.       Bankrutuojančios MB „Šarijus“ nemokumo administratorius Vaidas Verenius pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą MB „Šarijus“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

3.       Nemokumo administratorius nurodė, kad MB „Šarijus“ direktorius M. Š. įmonės veiklos laikotarpiu sistemingai pervesdavo įmonės lėšas į savo asmeninę sąskaitą arba išgrynindavo pinigus iš įmonės banko kortelės. Pagal administratoriaus duomenis, M. Š. negrąžino į MB „Šarijus“ kasą 11 365,44 Eur. 2020 m. lapkričio 17 d. M. Š. patvirtino šias aplinkybes raštu ir įsipareigojo lėšas grąžinti per 6 mėnesius. Iki šios dienos grąžinta 1 000 Eur. Nemokumo administratorius dėl susidariusio įsiskolinimo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. 2021 m. vasario 1 d. teismo įsakymas įsiteisėjo. Administratorius pažymi, kad lėšų, kurios buvo paimtos iš įmonės ir negrąžintos, būtų pakakę visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Prašyme pažymima, kad Valstybės įmonei (toliau - VĮ) „Registrų centras“ nėra pateiktas įmonės balansas už 2019 metus.

4.       Nemokumo administratoriaus vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalyje 1, 3 ir 4 dalyje nurodytų požymių pagrindu.

5.       Suinteresuotas asmuo M. Š. (buvęs MB „Šarijus“ vadovas) atsiliepimu į pareiškimą, prašo jį atmesti. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. išgrynintus pinigus (12 800 Eur) pametė, dėl ko atsirado skola įmonei. Paaiškino, kad į policiją dėl pinigų praradimo nesikreipė. Taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog VĮ „Registrų centras“ nebuvo pateiktas balansas už 2019 m. neįrodo įmonės vadovo sąmoningo ir blogo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, kadangi 2020 m. pirmasis deklaravimo terminas baigėsi 2020 m. balandžio 30 d., tačiau dėl visuotinai įvesto karantino deklaravimo laikotarpis buvo pratęstas iki 2020 m. birželio 30 d., o 2020 m. rugsėjo 4 d. įmonei jau buvo iškeltas bankrotas.

6.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) atsiliepime nurodė, kad pasitvirtinus prašyme nurodytoms faktinėms aplinkybėms, neprieštarautų, jog prašymas pripažinti MB „Šarijus“ bankrotą tyčiniu, būtų patenkintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi pripažino MB „Šarijus“ bankrotą tyčiniu.

8.       Teismas įvertinęs bankroto administratoriaus prašyme nurodytas aplinkybes bei bankroto byloje esančius duomenis nusprendė, kad MB „Šarijus“ 2019 metais atlikti mokėjimai, kai piniginės sumos išgryninamos, turint kreditorinių įsipareigojimų, buvo nuostolingi įmonei. Teismo vertinimu, nesant duomenų, jog išgryninti pinigai buvo panaudoti įmonės veiklos tikslams, leidžia teigti, jog tokiais veiksmais nuosekliai ir kryptingai buvo siekta dar labiau pabloginti įmonės padėtį, taip buvo sistemingai ir kryptingai siekiama bendrovės nemokumo.

9.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog MB „Šarijus“ skola UAB „Setransa“ atsirado 2019 m. spalio 7 d. Kadangi laikotarpiu, kai buvo gryninamos iš įmonės sąskaitos lėšos, įmonė turėjo kreditorių, su kuriuo nebuvo atsiskaityta, yra pagrindas spręsti apie tyčinį bankrotą kvalifikuojančių kriterijų, įtvirtintų JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte, buvimą.

10.       Teismas konstatavo, kad egzistuoja ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis, kadangi šiuo atveju dokumentų ir turto neperdavimo priežastys nežinomos, įpareigojimas perduoti visą turtą ir dokumentus nemokumo administratorei iki šiol neįvykdytas, todėl toks elgesys laikytinas sąmoningu siekiu nuslėpti nuo teismo ir nemokumo administratoriaus duomenis apie bendrovės finansus ar sutrukdyti nustatyti bendrovės veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį.

III. Atskirojo skundo argumentai

11.       Suinteresuotas asmuo M. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartį. Suinteresuotas asmuo taip pat prašė prijungti prie bylos papildomai teikiamus dokumentus.

12.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Skundžiama nutartimi pripažindamas įmonės bankrotą tyčiniu teismas neatsižvelgė į suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, jog iš įmonės paimtos lėšos buvo ne pasisavintos ar iššvaistytos, kas įrodytų sąmoningai blogą įmonės valdymą, o pamestos. Be to, suinteresuotas asmuo įsipareigojo ir yra pasiruošęs nurodytą pinigų sumą grąžinti, todėl jo veiksmai neįrodo tyčinio įmonės privedimo prie bankroto.

12.2.                      Suinteresuotas asmuo nežinojo, kad įmonės buhalterė neperdavė VĮ „Registrų centras“ finansinių ataskaitų rinkinių už 2019 metus. Finansinės ataskaitos buvo nepateiktos ne dėl sąmoningo siekio nuslėpti įmonės veiklos dokumentus.

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

14.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria MB „Šarijus“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

16.       Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, kadangi teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

17.       Nagrinėjamu atveju apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus, kurie, apelianto teigimu patvirtina jo susirašinėjimą su įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiu asmeniu. Teismas susipažinęs su pateiktais įrodymais pažymi, kad iš jų nėra galimybės identifikuoti asmenų, vykdžiusių susirašinėjimą, pateikti susirašinėjimo epizodai nepatvirtina atskirajame skunde dėstomų argumentų, todėl papildomai pateiktus įrodymus, kaip neturinčius įrodomosios reikšmės bylos nagrinėjimui, teismas atsisako priimti.

Dėl tyčinio bankroto požymių

18.       JANĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

19.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020).

20.       JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas tik pavyzdinis tyčinio bankroto požymių sąrašas, kuris nėra išsamus. Taigi, bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu nustačius vieną ar kelis šio straipsnio antroje dalyje įtvirtintus požymius, taip pat ir esant kitokiems, straipsnyje nenurodytiems požymiams, jei kartu nustatoma ir tyčinio blogo valdymo, sukėlusio nemokumą, sąlyga (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

21.       JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti šie tyčinio bankroto požymiai: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

22.       Nagrinėjamu atveju BMB „Šarijus“ nemokumo administratorius prašymą bankrotą pripažinti tyčiniu grindė JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatytais požymiais – nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų juridiniam asmeniui sandorių sudarymu; kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą apribojimu; bei apgaulingu ar aplaidžiu juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymu (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktai). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad egzistuoja visi išvardinti požymiai leidžiantys MB „Šarijus“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas vertindamas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų pagrindu pasisako dėl kiekvieno konstatuoto tyčinio bankroto požymio.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatyto tyčinio bankroto požymio

23.       JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti spręsdamas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra įmonės sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai, priimti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

24.       Nuostolingais ar ekonomiškai nenaudingais galėtų būti pripažįstami tokie sandoriai, kurių vykdymas reikštų nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei. Tačiau net ir nustačius, kad sandoris yra įmonei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo sudarant ekonomiškai nenaudingus sandorius ir įmonės nemokumo arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Teismas, spręsdamas dėl sandorių ekonominio (ne)naudingumo, turėtų vertinti, ar konkretūs sandoriai lėmė įmonės nemokumą.

25.       Aptariamu atveju nemokumo administratorius JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymio egzistavimą grindė aplinkybėmis, kad patikrinus įmonės banko sąskaitos išrašus buvo nustatyta, jog įmonės vadovas pasisavino 11 365,44 Eur dydžio įmonės lėšas. Be to, šiais veiksmais, administratoriaus teigimu, buvo apribotos ir įmonės kreditorių galimybės atgauti skolas.

26.       Teismas vertindamas, ar aptartos aplinkybės liudija tyčinius įmonės vadovo veiksmus, kuriais buvo siekiama įmonei sukelti nemokumą, nustatė, kad nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. MB „Šarijus“ vadovas išsimokėjo (išsigrynino) įmonės lėšas bendrai 11 365,44 Eur sumai, tačiau nemano, kad jie lėmė įmonės nemokumą. Teismas visų pirma atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl aptariamų sandorių (pinigų pervedimo įmonės vadovui) ekonominio naudingumo, visų pirma turi būti atsižvelgta į atsakovės MB „Šarijus“ teisinę formą ir su tuo susijusius jos valdymo ypatumus.

27.       Mažųjų bendrijų įstatymo (toliau - MBĮ) 24 straipsnis numato, kad MB narys turi teisę gauti šias išmokas kaip avansu išmokamą pelną: 1) mažosios bendrijos lėšų savo asmeniniams poreikiams; 2) mažosios bendrijos pelno dalį už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį. MBĮ 26 straipsnio 6 dalis taip pat nustato, kad tuo atveju, kai mažosios bendrijos finansinių metų pelno dalis, tenkanti mažosios bendrijos nariui, yra mažesnė negu jo per finansinius metus gautų išmokų kaip avansu išmokėto pelno suma, mažosios bendrijos narys mažajai bendrijai turi grąžinti sumą, viršijančią jam tenkančią metų pelno dalį. Tuo atveju, kai mažojoje bendrijoje per finansinius metus yra susidarę nuostolių, nario per finansinius metus iš mažosios bendrijos gautų išmokų suma kaip avansu išmokėtas pelnas turi būti visa grąžinta mažajai bendrijai.

28.       Byloje nekvestionuojama M. Š. - MB „Šarijus“ nario -teisė gauti MBĮ 24 straipsnyje numatytas išmokas. Be to, BMB „Šarijus“ jau pasinaudojo specialiuoju MBĮ numatytu teisių gynimo būdu ir iš MB nario pareikalavo grąžinti nepagrįstai išsimokėtas sumas - nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-43256-592/2020 BMB „Šarijus“ naudai iš M. Š. priteista 10 665,44 Eur žalos atlyginimo (pažymint, kad ši žala susidarė skolininkui išgryninant lėšas ir negrąžinant lėšų į MB „Šarijus“ kasą).Šią skolą M. Š. pripažįsta, 2020 m. lapkričio 17 d. prašė jos mokėjimą išdėstyti 6 mėnesių terminui, dalį skolos yra sumokėjęs. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad nemokumo administratorius nenurodė kitų BMB „Šarijus“ sandorių, kurie, jo nuomone, yra ekonomiškai nenaudingi, nuostolingi, pažeidžiantys bendrovės kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, nemano, kad tik administratoriaus nurodytos aplinkybės apie įmonės vadovui 2019 metais išmokėtas pagal įstatymą lėšas liudija sąmoningai blogą įmonės valdymą ir sudaro pagrindą pripažinti BMB „Šarijus“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nesant priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai <···> gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

29.       Teismas taip pat pažymi, kad pirmiau aptarti mokėjimai (lėšų pervedimas) įmonės vadovui M. Š. iš MB „Šarijus“ kasos (banko sąskaitos) buvo vykdomi laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Nemokumo administratorius nurodydamas, kad šiais mokėjimais buvo apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą, nenurodo, kurių MB „Šarijus“ kreditorių reikalavimai buvo vykdytini ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ir kaip jie įtakojo įmonės mokumą.

30.       Nustatyta, kad MB „Šarijus“ bankroto byloje 2021 m. birželio 4 d. nutartimi yra patvirtinti 9 406,09 Eur dydžio kreditorių reikalavimai (UAB „Setransa“ 2 536 Eur finansinis reikalavimas, VMI 228,21 Eur dydžio finansinis reikalavimas, UAB „Taranas“ 6 445,28 Eur ir (duomenys neskelbtini)60 Eur finansiniai reikalavimai). Įrodymų, kurie iš nurodytų reikalavimų buvo pradelsti 2019 metais, nemokumo administratorius nepateikė. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustatė, kad UAB „Setransa“ skola atsirado 2019 m. spalio 7 d., taigi 2019 m. gruodžio 31 d. lėšų išėmimas įvyko jau suėjus UAB „Setransa“ reikalavimo terminui, tačiau įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes (administratorius specialiuoju civilinių teisių gynybos būdu įgyvendino galimybę susigrąžinti iš MB „Šarijus“ išimtas lėšas ir atsiskaityti su kreditoriais), teismas nemano, kad tik tai, kad ginčijamų mokėjimų metu egzistavo vykdytinas įsipareigojimas vienam iš kreditorių, leidžia teigti egzistuojant tyčiniam blogam valdymui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šiuo atveju egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyti tyčinio bankroto požymiai.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio

31.       JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas kaip vieną iš tyčinio bankroto požymių įvardina atvejus kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d., 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą juridinio asmens tyčinio bankroto pagrindą, todėl šiuo atveju tikslinga vadovautis ir teismų praktika, suformuluota aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą.

32.       Aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, įtvirtintą anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, teismų praktikoje pasisakyta, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai(Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

33.       Tačiau kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

34.       Šiuo atveju nemokumo administratorius įrodinėjo JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto tyčinio bankroto požymį tuo, kad už 2019 metus nebuvo pateiktas įmonės balansas VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Teismas nemano, kad aplinkybė, jog įmonė nėra pateikusi finansinių ataskaitų už 2019 metus, leidžia pripažinti egzistuojant aptariamam tyčinio bankroto požymiui. Nemokumo administratorius neįrodinėja, kad jam nebuvo perduoti pirminiai įmonės dokumentai ar kiti bankroto procedūroms vykdyti būtini įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai (administratorius nesikreipė į teismą dėl baudos įmonės vadovui už dokumentų neperdavimą skyrimo).Kadangi balansas yra tik finansinių ataskaitų rinkinys už atitinkamą laikotarpį, todėl administratoriui turint pirminius įmonės buhalterinės pakaitos dokumentus lieka galimybė įvertinti įmonės veiklos rodiklius už 2019 m.

35.       Nesant įrodytoms aplinkybėms, kad įmonės bankroto procedūroms vykdyti administratoriui nėra perduoti įmonės buhalteriniai dokumentai, o įmonės vadovas juos slepia ar yra sunaikinęs, nėra pagrindo spręsti apie JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio egzistavimą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

36.       Kaip minėta, BMB „Šarijus“ nemokumo administratorius prašymą bankrotą pripažinti tyčiniu grindė JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu pagrindu – nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų juridiniam asmeniui sandorių sudarymu; kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą apribojimu; bei apgaulingu ar aplaidžiu juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymu (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktai), tačiau nurodė tik šias faktines aplinkybes – nepagrįstas išmokas MB nariui ir vadovui, jau suėjus vieno kreditoriaus reikalavimo terminui, bei balanso už 2019 m. nepateikimą VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Tiek įvertinus šias faktines aplinkybes kaip savarankiškus tyčinio bankroto pagrindus (dėl ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo ir aplaidaus juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo), tiek kumuliatyviai, kaip šių pagrindų bendrą poveikį įmonės mokumui, pažymėtina, kad šios faktinės aplinkybės ir suinteresuoto asmens kaltės forma nesudaro pagrindo konstatuoti būtinosios tyčinio bankroto sąlygos –MB „Šarijus“ privedimo prie bankroto tyčia.

37.       Apibendrindamas pirmiau nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir taikė tyčinį įmonės bankrotą reglamentuojančias teisės normas ir jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, todėl nepagrįstai pripažino BMB „Šarijus“ bankrotą tyčiniu. Remiantis išdėstytu, apelianto atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas pripažinti BMB „Šarijus“ bankrotą tyčiniu atmetamas.

38.       Duomenų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas atstovavimo išlaidas apeliantas nepateikė, už atskirojo skundo pateikimą sumokėjo 38 Eur dydžio žyminį mokestį. Kadangi apelianto skundas tenkinamas, jam grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą, pripažinti mažosios bendrijos „Šarijus, juridinio asmens kodas 304736554, bankrotą tyčiniu, atmesti.

Grąžinti M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. gegužės 17 d.

Teisėja