Civilinė byla Nr. e2A-1176-413/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14599-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.8; 2.6.8.10; 2.6.2.1; 2.6.29.1; 3.3.1.19.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algimanto Kukalio ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P. ir L. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-233-962/2024, pagal ieškovų R. P. ir L. P. ieškinį atsakovei Z. S. dėl vykdomajame įraše nurodytos skolos ir delspinigių sumažinimo, tretieji asmenys notarė R. K., antstolis L. L..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Antstolio L. L. (toliau – antstolis) kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0187/22/11118 ir Nr. 0187/22/11109 ieškovų R. P. (toliau – ieškovas) ir L. P. (toliau – ieškovė) atžvilgiu dėl 62 700 Eur išieškojimo atsakovės Z. S. naudai.
2. Išieškojimas iš ieškovo vykdomas pagal Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarės 2020 m. lapkričio 16 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 4692, kuriuo siūloma priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą pagal 2016 m. balandžio 12 d. Kauno miesto 16-ojo notaro biuro notarės patvirtintą sutartinę hipoteką Nr. RK-1994. Vykdomajame įraše nurodoma skolinio įsipareigojimo suma – 33 000 Eur, notarės atlyginimas už vykdomojo įrašo darymą ir jo išdavimu susijusius veiksmus – 160,66 Eur, kompensacija už patikrą registruose – 30,31 Eur, valstybės registrų darbų kaina – 5,41 Eur, pašto išlaidos – 4,50 Eur, delspinigiai – 29 700 Eur.
3. Išieškojimas iš ieškovės vykdomas pagal 2020 m. lapkričio 17 d. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 4694, dėl to paties skolinio įsipareigojimo, kadangi to paties skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui yra sudaryta sutartinė hipoteka, identifikavimo kodas 20120160089897. Ieškovų įsipareigojimai atsakovei yra kilę iš paskolinių teisinių santykių.
4. Ieškovai R. P. ir L. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Z. S., prašydami pakeisti (modifikuoti) 2020 m. lapkričio 17 d. Notaro vykdomuosiuose įrašuose dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymus (notarinio registro įrašai Nr. 4692 ir Nr. 4694), kuriuos išdavė Kauno m. 16-ojo notaro biuro notarė R. K., pagrindinio reikalavimo sumos ir delspinigių dydį, nustatant pagrindinio reikalavimo sumą – 22 400 Eur, delspinigių dydį – 594 Eur (arba 0,01 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, apskaičiuojant už 180 dienų terminą).
5. Ieškovai nurodė, kad sudarant 2016 m. balandžio 12 d. paskolos sutartį, iš joje nurodytos 20 000 Eur sumos realiai ieškovams buvo paskolinta 16 000 Eur, o sudarant 2016 m. gruodžio 2 d. papildomą susitarimą prie paskolos sutarties, iš jame nurodytų 13 000 Eur realiai ieškovams buvo paskolinta 10 400 Eur, tačiau tai nebuvo įforminta raštu. Be to, ieškovai 2017 m. rugsėjį grąžino atsakovei 2 500 Eur, o 2018 m. gruodį – dar 1 500 Eur, iš viso – 4 000 Eur. Atsakovė pinigų grąžinimą atsisakė įforminti raštu. Nors dalį skolos ieškovai yra grąžinę, tačiau išieškoma 29 000 Eur delspinigių suma (apskaičiuota nuo visos 33 000 Eur sumos už 6 mėnesius) akivaizdžiai yra neprotinga ir nesąžininga. Atsakovė iš esmės siekia nepagrįstai praturtėti ieškovų sąskaita, kadangi pareiškus reikalavimus notarei, ji nenurodė esminių aplinkybių, jog dalis skolos jau grąžinta.
6. Ieškovas, perduodamas lėšas atsakovei, aiškiai nurodė, kad taip yra grąžinama paskola, su kuo sutiko atsakovė, priimdama šias lėšas. Akivaizdu, kad pinigų perdavimo metu šalių žodiniu susitarimu ir konkliudentiniais veiksmais perduotomis lėšomis buvo dengiama būtent paskolos dalis, o ne tariamos netesybos. Pažymi, kad iki atsakovei kreipiantis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo nebuvo jokios kalbos dėl netesybų skaičiavimo ir taikymo.
7. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį kaip nepagrįstą atmesti. Nurodė, kad ieškovai jokių lėšų atsakovei nėra grąžinę nei grynaisiais pinigais, nei pavedimu į banko sąskaitą. Priešingai, aplinkybę, kad jie yra pasiskolinę ir iki šiol skolingi atsakovei būtent 33 000 Eur patvirtina tiek ieškovai, tiek jų atstovas 2019 m. birželio 17 d. ieškovo prašyme atsakovei, kuriame ieškovas paskolos sumą – 33 000 Eur, prašė atidėti iki 2019 m. lapkričio 30 d. Akivaizdu, kad šalims susitarus dėl paskolos sąlygų ir ieškovams jos laiku negrąžinus, ieškovų reiškiamas reikalavimas sumažinti 0,5 proc. netesybas, dėl kurių šalys tarpusavyje susitarė, iki visiško minimalaus dydžio – 0,01 proc., prieštarauja ne tik sąžiningumo ir sutarties laisvės principams, tačiau leidžia kalbėti apie ieškovų nesąžiningumą – ieškovai daugiau negu 6 metus pasiskolintomis lėšomis nori naudotis faktiškai neatlygintinai, jie per tą laiką nesiėmė jokių veiksmų skolai, kad ir dalimis, grąžinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei Z. S. lygiomis dalimis iš ieškovų R. P. ir L. P. 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 800 Eur iš kiekvieno ieškovo, ir lygiomis dalimis 571 Eur žyminį mokestį, t. y. po 285,50 Eur, valstybei.
Dėl paskolos sumos
9. Teismas nurodė, kad ieškovas įrodinėjo, jog pagal paskolos sutartį atsakovė ieškovams perdavė tik 16 000 Eur, neva nuo 20 000 Eur atsiskaičiusi 20 procentų ir pagal susitarimą – 10 400 Eur, neva atsiskaičiusi 20 procentų nuo perduodamų 13 000 Eur, kaip palūkanas. Taip pat įrodinėjo, kad kelis kartus buvo nuvykę pas atsakovę ir perdavė jai vieną kartą 2 500 Eur, kitą kartą 1 500 Eur. Tačiau šiems savo argumentams patvirtinti ieškovas nepateikė į bylą jokių tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovams pagal sutartį buvo perduota 20 000 Eur, o pagal susitarimą – 13 000 Eur. Šias aplinkybes patvirtina ne tik šalių pasirašyta paskolos sutartis ir susitarimas, tačiau ir atsakovės bei liudytojo R. S. posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad ieškovams sutarties bei susitarimo pasirašymo metu buvo perduota visa joje nurodyta suma. Tiek iš paskolos sutarties, tiek iš susitarimo turinio matyti, kad ieškovams perduodama suma iš viso sudaro 33 000 Eur, ieškovai savo parašais yra patvirtinę šios sumos gavimą. Ieškovo teiginius, neva atsakovė atskaitė 20 procentų nuo perduodamų sumų kaip palūkanas, paneigia sutartyje ir susitarime 1.3 papunkčiuose esanti sąlyga, kurioje nurodyta, kad ši sutartis yra neatlygintinė. Šalys susitarė, kad už naudojimąsi paskola Paskolos gavėjai palūkanų paskolos davėjui nemoka. Iš pateiktos į bylą pretenzijos teismas nustatė, kad joje taip pat nurodoma 33 000 Eur negrąžinta suma. Nors ieškovas, tiek teismo posėdžio metu, tiek teikiamuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jis atsisakė atsakovei toliau mokėti paskolą, neva šiai atsisakius ieškovo 2017–2018 metais atvežtus pinigus įforminti raštu, ieškovo prašyme dėl skolos mokėjimo atidėjimo, teikto 2019 metais, nurodoma pinigų suma taip pat yra 33 000 Eur. Nors ieškovas teigė, kad neva teikiamame prašyme jis tik atkartojo raginime nurodytą sumą, tačiau teismas, atsižvelgdamas į prieš tai nustatytas aplinkybes, šį teiginį vertino kaip deklaratyvų ir neįtikinamą.
10. Teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė aplinkybės, jog jie yra grąžinę dalį paskolos, dėl to turi pareigą grąžinti visą paskolos sumą, nurodytą paskolos sutartyje bei susitarime. Remdamasis nurodytu, teismas atmetė ieškovų reikalavimą pakeisti (modifikuoti) 2020 m. lapkričio 17 d. Notaro vykdomuosiuose įrašuose dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymus (notarinio registro įrašai Nr. 4692 ir Nr. 4694), kuriuos išdavė Kauno m. 16-ojo notaro biuro notarė, pagrindinio reikalavimo dydį.
Dėl delspinigių
11. Teismas pažymėjo, kad Paskolos sutarties 2.5 papunktyje, be kita ko, nurodoma, kad neįvykdę prievolės Sutartyje nustatytu terminu grąžinti paskolą, paskolos gavėjai įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 0,5 (penkių dešimtųjų) procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos pinigų sumos. Šiuo metu iš ieškovų išieškomas delspinigių dydis yra 29 700 Eur, paskaičiuotas už 180 dienų, taikant 0,5 proc. dydį. Sutarties 2.6 papunktyje nurodyta, kad paskolos gavėjas patvirtina, jog 0,5 (penkių dešimtųjų) procento dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną jų manymu yra protingi ir teisingi.
12. Nagrinėjamu atveju atsakovė delspinigių dydį grindžia tuo, kad ieškovams paskolintos lėšos dėl infliacijos nuvertėjo apie 13 000 Eur, po penktadalį kasmet. Be to, atsakovės nuostolius sudaro ir jos galimybės naudotis savo lėšomis neturėjimas, kas galimai ne tik būtų sudarę atsakovei galimybę šias lėšas tinkamai panaudoti jas investuojant, tačiau ir gauti iš investicijų atitinkamą grąžą.
13. Ieškovai paskolą turėjo grąžinti ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d., tačiau per nustatytą terminą paskolos negrąžino. Atsakovei 2019 m. birželio 10 d. pateikus raginimą apmokėti skolą per 10 kalendorinių dienų, ieškovas pateikė atsakovei prašymą atidėti 33 000 Eur mokėjimą iki lapkričio 30 d. (teismo pastaba, prašyme nenurodyti metai), nurodydamas, kad paskolą pradės mokėti nuo liepos mėnesio. Ieškovui skolos neapmokėjus iki nurodyto termino ir vėliau, atsakovė 2020 m. sausio 17 d. notarei pateikė prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vertindamas ieškovo argumentus dėl atsakovės atsisakymo įforminti paskolos dalies grąžinimo raštu, teismas nurodė, kad tokiu atveju ieškovai galėjo paskolą grąžinti atlikdami mokėjimus į banko sąskaitą. Ieškovo posėdžio metu išsakytus argumentus, neva jis nežinojo atsakovės banko sąskaitos, dėl ko negalėjo atlikti mokėjimų, teismas pripažino kaip bandymą pateisinti neatsakingą ieškovų elgesį. Teismas pažymėjo, kad tokiu atveju ieškovas galėjo mokėjimus atlikti į depozitinę notaro sąskaitą, be to, teikdamas prašymą dėl skolos termino atidėjimo, ieškovas jame taip pat neprašė nurodyti banko sąskaitos numerio, į kurią galėtų atlikti mokėjimus.
14. Anot teismo, mažai tikėtina, kad ieškovas, kaip verslo subjektas (posėdžio metu nurodė, kad individualia ūkininko veikla verčiasi nuo 2001 m.), neturi net minimaliausios patirties pasirašant sutartis. Elgdamasis apdairiai ir rūpestingai, t. y. kaip turėtų elgtis analogiškoje situacijoje bet kuris apdairus, rūpestingas ir atidžiai savo teisėmis besirūpinantis asmuo (lot. bonus pater familias), ieškovas nebandė refinansuoti sutarties geresnėmis sąlygomis, tačiau su ta pačia atsakove pasirašė susitarimą, tokiu būdu dar padidindamas paskolos sumą.
15. Bylos duomenys liudija, jog ieškovams buvo žinomas tiek delspinigių dydis, tiek pats susitarimas dėl delspinigių. Ieškovų elgesys, t. y. vengimas įvykdyti prievolę, trunkantis keletą metų, vertintinas kaip nesąžiningas ir pažeidžiantis atsakovės teises. Ieškovų vengimas įvykdyti prievolę atsakovei sukėlė neigiamas pasekmes, nes ji negalėjo naudotis savo pinigais ilgą laiką. Teismas pagrįstais pripažino atsakovės argumentus dėl pinigų nuvertėjimo, nes visuotinai žinoma, kad COVID-19 pandemija bei Rusijos agresija prieš Ukrainą lėmė infliacijos šuolį visame pasaulyje. Prašydami sumažinti netesybas iki 0,01 proc. dydžio, ieškovai nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl teismas turėtų netesybas mažinti būtent tokia apimtimi, kad toks netesybų dydis atitinka teismų praktiką ir yra protingas bei teisingas.
16. Teismas sprendė, kad prašomos priteisti netesybos nėra neprotingos, todėl ieškovai turi prievolę sumokėti atsakovei 29 700 Eur delspinigius, todėl ieškovų reikalavimą nustatyti, kad delspinigių dydis yra 594 Eur (arba 0,01 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, apskaičiuojant už 180 dienų terminą), atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Apeliaciniame skunde ieškovai R. P. ir L. P. (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovams iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
17.1. 2016 m. balandžio 12 d. paskolos sutarties ir 2016 m. gruodžio 2 d. susitarimo sudaryme dalyvavo su R. S. dirbantis tarpininkas S. G. (dirbantis UAB „SG Partneriai“), kuris neabejotinai matė pinigų perdavimo / atskaitymo aplinkybes, ir tas aplinkybes jis galėjo paliudyti teismui, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė šį asmenį iškviesti į teismą bei jį apklausti. Tokiu būdu teismas neišsiaiškino visų bylai svarbių faktinių aplinkybių, kas lėmė skundžiamo nepagrįsto sprendimo priėmimą. Vėliau ieškovas grąžino atsakovei 4 000 Eur, todėl šiuo metu reali negrąžintos skolos suma yra ne 33 000 Eur, bet 22 400 Eur, todėl vykdomuosiuose įrašuose nurodoma pagrindinio reikalavimo suma turėtų būti sumažinta iki 22 400 Eur sumos.
17.2. Bylos nagrinėjime atsakovė siekė sukurti vaizdą, jog neva nepažįstamas asmuo (atsakovė) kitiems nepažįstamiems asmenims (ieškovams) neatlygintinai paskolino ženklią pinigų sumą – 33 000 Eur, neva nesiekdama iš to gauti naudos. Priešingai, ieškovų žiniomis, atsakovė bei jos sūnus (kuris veikia už atsakovę pagal jos išduotą įgaliojimą) Kauno apskrityje yra žinomi kaip asmenys, kurie aktyviai dalyvauja paskoliniuose santykiuose, teikdami paskolas su finansiniais sunkumais susidūrusiems privatiems ir juridiniams asmenims ir sudarydami panašaus pobūdžio paskolos sutartis, kuriose dažnu atveju yra nenurodomos, bet realiai atskaitomos palūkanos; protingumui ir sąžiningumui prieštaraujančios netesybos ir pan.
17.3. Tiek paskolos sutarties, tiek papildomo susitarimo sudarymo metu atsakovė (su ja dalyvavęs jos sūnus) iš karto atskaičiavo 20 procentų dokumentuose nurodomos sumos ir šias lėšas pasiėmė, to nefiksuojant raštu. Tai rodo, kad atsakovė jau paskolos sutarties ir papildomo susitarimo pasirašymo metu gavo tiesioginės naudos, t. y. ženklią pinigų sumą (6 600 Eur), to nefiksuojant jokiame dokumente.
17.4. Ginčo paskolos sutarties ir papildomo susitarimo sudarymo metu ieškovai buvo susidūrę su rimtais finansiniais sunkumais, todėl jiems kilo būtinumas gauti paskolą, papildomą finansavimą. Dėl susiklosčiusios ieškovų sunkios finansinės padėties bankai, kitos oficialios finansų įstaigos atsisakė suteikti ieškovų prašomą paskolą. Tai buvo žinoma atsakovei (ir jos sūnui). Pasirašant paskolos sutartį bei papildomą susitarimą buvo išskaičiuota dalis lėšų, su kuo nesutikti ieškovai realiai neturėjo galimybės, nes jiems buvo reikalingas finansavimas, o tokias sąlygas vienašališkai padiktavo būtent atsakovė (jos sūnus). Atsakovė, pasinaudodama tokia ieškovų padėtimi, siekė nesąžiningai pasipelnyti su rimtais finansiniais sunkumais susidūrusių ieškovų sąskaita ne tik pasiimant skolinamų pinigų dalį, taip pat dalį gaunant grynaisiais, bet ir reikalaujant grobikiško dydžio netesybų vos už 6 mėnesių (180 dienų) laikotarpį. Akivaizdu, kad toks atsakovės elgesys negali būti toleruojamas ar pateisinamas.
17.5. Ieškovai neturi rašytinių įrodymų, jog du kartus atsakovei vežė grąžinti pinigus. Po pirmojo grąžinimo atsakovė žadėjo išduoti pakvitavimą vėliau, tačiau po antro grynųjų pinigų grąžinimo neišdavus jokio rašytinio pakvitavimo, ieškovai sustabdė pinigų grąžinimą atsakovei. Tai patvirtina ieškovų argumentus apie dalies paskolos grąžinimą.
17.6. Pažymi, kad iki atsakovei kreipiantis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo nebuvo jokios kalbos dėl netesybų skaičiavimo ir taikymo, ką iš esmės patvirtina 2019 m. birželio 10 d. atsakovės raginimas apmokėti skolą, kur tik jo pateikimo metu ieškovė pareikalavo grąžinti ne tik paskolos sumą, bet ir delspinigius.
17.7. Atsižvelgiant į tai, kad paskaičiuotos netesybos 29 000 Eur yra skaičiuojamos nuo paskolos sutartyje nurodomos paskolos sumos – nuo 33 000 Eur ir iš esmės yra lygios paskolos sutartyje nurodytai pagrindinės prievolės sumai, laikytina, jog netesybomis yra siekiama pasipelnyti apeliantų sąskaita, todėl, priešingai nei konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime, tokios netesybos nelaikytinos sąžiningomis, protingomis, teisingomis. Vertintina, kad tokio dydžio netesybomis yra siekiama ne kompensuoti atsakovei jos patirtus nuostolius dėl netinkamo prievolės įvykdymo, o nubausti apeliantus dėl paskolos sutarties neįvykdymo, taip netesyboms priskiriant Lietuvoje draudžiamą baudinę funkciją. Atsakovės akcentuojamas 7 metų skolos negrąžinimo terminas yra (buvo) sąlygotas ir pačios atsakovės neveikimo.
17.8. Atsakovė negali reikalauti 90 proc. paskolos sumos sudarančių netesybų, jeigu nėra pagrindžiamas įrodymais jų kompensacinis pobūdis, ir jos turi būti mažintinos iki protingos ir sąžiningos sumos, kuri neviršytų atsakovės realiai patirtų nuostolių, kurių jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodė. Kitu atveju netesybomis atsakovei yra suteikiama teisė pasipelnyti apeliantų sąskaita, kas neatitinka netesybų paskirties ir griauna asmenų pasitikėjimą teisine sistema. Paskolos sutartyje atsakovė, pasinaudodama sunkia ieškovų finansine padėtimi ir poreikių gauti paskolą, nustatė nesąžiningas sąlygas, kurių realiai ieškovai negalėjo įtakoti.
17.9. Nors atsakovė teigia, kad paskola buvo neatlygintinė, tačiau Lietuvos banko viešai skelbiamos metinės palūkanų normos įmonėms ir gyventojams 2024 m svyruoja nuo 5,71 iki 9,99 proc., o paskolos sutarties sudarymo metu 2016 m. jos šių subjektų atžvilgiu svyravo nuo 1,99 iki 4,08 proc. Paskolos sutartimi nustatytas 0,5 proc. delspinigių dydis nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną sudaro 182,5 proc. metinių palūkanų (paskaičiavimas: 33 000 Eur ×0,5 proc. ×365 d. \ 33 000 Eur ×100), todėl netesybomis ne tik kad siekiama įgyvendinti mokėjimo funkciją, tačiau ir ją įgyvendinti neproporcingai dideliu dydžiu, kuris turėtų būti mažintinas.
17.10. Kadangi žemiausia netesybų riba yra siejama su kreditoriaus realiai patirtais nuostoliais, o atsakovė neįrodė, kad tokie nuostoliai iš viso buvo patirti, tai vertintina, kad nustatyti 0,5 proc. delspinigiai gali ir turi būti mažintini iki 0,01 proc. dydžio nuo neįvykdytos prievolės dalies sumos už kiekvieną kalendorinę dieną (ribojant terminą įstatyme numatytu 180 dienų netesybų skaičiavimo senaties terminu).
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Z. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Atsakovė mano, kad ieškovų nurodytos aplinkybės dėl neva ne visos jiems perduotos pinigų sumos yra nepagrįstos, ieškovams siekiant išvengti dalies prievolės įvykdymo. Taip nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Tiek ieškovai, tiek atsakovė, tiek liudytojas R. S. nurodė, kad atsakovė pinigus ieškovams perdavė notaro kabinete, kur ieškovai juos suskaičiavo ir jokių pretenzijų dėl pinigų sumos, t. y. kad ji perduota mažesnė, nei nurodyta paskolos sutartyje ar susitarime, nepareiškė. Be to, ieškovai notaro akivaizdoje tiek paskolos sutartyje, tiek susitarime padarė rankraštinius įrašus, kad pinigus, atitinkamai 20 00,00 Eur ir 13 000,00 Eur, gavo ir iki ieškinio padavimo dienos paskolos sutartyje ir susitarime nurodytos suteiktų paskolų sumos ieškovų nebuvo ginčijamos.
18.2. Ieškovų nurodytos aplinkybės, kad du kartus buvo atvažiavę ir grąžino atsakovei dalį paskolos yra ne tik kad neįrodytos, jos yra melagingos ir sunkiai paaiškinamos protingumo ir apdairumo prasme. Netgi tuo atveju, jeigu atsakovė būtų atsisakiusi išduoti pakvitavimą dėl dalies paskolos grąžinimo, sunku suprasti ieškovų veiksmus, kai jie ne tik pirmą kartą neva tai sumoka 2 500,00 Eur, tačiau tai padaro ir dar kartą, kaip teigia 2018 metų sausio/vasario mėnesį, sumokėdami 1 500,00 Eur. Be to, ieškovas 2019 m. birželio 17 d. (data pagal atžymą ant voko) atsakovei siųstame prašyme taip pat nurodoma, kad jis prašo atidėti 33 000,00 Eur skolos sumokėjimą, teigdamas, kad skolas pradės mokėti nuo liepos 15 dienos.
18.3. Atsakovė neginčija, kad 2024 m. kovo 27 d. apklausus liudytoją R. S., ieškovų atstovas pateikė prašymą iškviesti ir apklausti liudytoju S. G., tačiau teismas šį jo prašymą atmetė. Toks teismo sprendimas buvo pagrįstas, kadangi visos bylos nagrinėjimo metu ieškovai teigė, jog to tarpininko duomenų neturi, o po liudytojo R. S. apklausos pareiškė, kad šis liudytojas įvardino šį tarpininką, dėl ko atsirado poreikis jį iškviesti. Teismas tokį ieškovų atstovų motyvą paneigė, nurodydamas, kad liudytojas R. S. nepatvirtino, kad jo įvardintas Saulius ir ieškovų nurodytas S. G. yra vienas ir tas pats asmuo, be to, tiek atsakovė, tiek liudytojas R. S. nurodė, kad šis asmuo notaro kabinete sudarant ir pasirašant paskolos sutartį ir susitarimą nedalyvavo. Kita vertus, ieškovai neprašė apklausti notarės R. K., kuri tvirtino paskolos sutartį ir susitarimą, ir kuri būtų galėjusi patvirtinti ar paneigti šalių nurodytas aplinkybes: tiek dėl dalyvavusių asmenų, tiek dėl pinigų sumokėjimo fakto, sutarties sąlygų išaiškinimo ieškovams ir jų supratimo.
18.4. Ieškovams tinkamai įvykdžius sutartį, jie paskolintomis lėšomis galėjo naudotis neatlygintinai, t. y. už paskolos laikotarpį nereikėjo mokėti palūkanų, o laiku grąžinus paskolą nebūtų reikėję mokėti ir delspinigių. Tai yra, jiems lėšos buvo paskolintos labai palankiomis sąlygomis. Ieškovų prašymas sumažinti netesybų dydį iki minimalaus leidžia kalbėti apie ieškovų nesąžiningumą – ieškovai daugiau negu 6 metus pasiskolintomis lėšomis nori naudotis faktiškai neatlygintinai, ji per tą laiką nesiėmė veiksmų skolą, kad ir dalimis, grąžinti.
18.5. Per tą laikotarpį, kai paskola nebuvo grąžinta, tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje ženkliai išaugo infliacija, kas reiškia, kad ieškovams paskolintos lėšos ženkliai nuvertėjo, tai yra jų perkamoji galia sumažėjo, ypatingai 2021 ir 2022 metais. Atsakovės nuostolius sudaro ir jos galimybės naudotis savo lėšomis praradimas, kas galimai ne tik būtų sudarę atsakovei galimybę šias lėšas tinkamai panaudoti jas investuojant, tačiau ir gauti iš investicijų atitinkamą grąžą.
18.6. Ieškovai siekia delspinigių dydį sumažinti iki 594 Eur, kas neatitiktų jokių protingumo ir sąžiningumo reikalavimu, bet sudarytų skolininkams galimybę piktnaudžiauti teise, iškreiptų sutarties laisvės principo esmę – skolininkas sutaręs pasiskolinti pinigų sumą, ne tik neįvykdo pareigos skolą grąžinti laiku, daugiau negu 7 kartus ilgiau naudojasi paskolintomis lėšomis ir siekia jomis naudotis faktiškai neatlygintinai – mokėdamas mažiau negu 100,00 Eur už kiekvienus metus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad Z. S. (kreditorius) ir R. P. bei L. P. (skolininkai) 2016 m. balandžio 12 d. Kauno miesto 16-ajame notarų biure pasirašė paskolos sutartį, notarinio registro Nr. RK-1992, pagal kurią kreditorius paskolino skolininkams 20 000 Eur, kuriuos skolininkai įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 12 d. (sutarties 2.1 punktas).
21. Paskolos sutarties 1.2 punktu skolininkai patvirtino, kad visą paskolos sumą – 20 000 Eur, pasirašydami paskolos sutartį gavo grynais pinigais. Sutarties 1.3 punktu šalys susitarė, kad už suteiktą paskolą palūkanos nemokamos.
22. Paskolos sutarties 2.6 punktu skolininkai įsipareigojo solidariai mokėti kreditoriui 0,5 proc. dydžio netesybas už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos.
23. Skolininkai ir kreditorius 2016 m. balandžio 12 d. sudarė maksimaliosios hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. RK-1994, pagal kurią skolininkai įkeitė kreditoriui jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir skolininkui R. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
24. Tame pačiame notarų biure 2016 m. gruodžio 2 d. paskolos sutarties šalys pasirašė susitarimą Nr. RK-6142, kuriuo skolininkai iš kreditoriaus papildomai pasiskolino 13 000 Eur ir kuriuos, pagal sutartį, skolininkai gavo susitarimo pasirašymo metu. Šio susitarimo 2.1 punkte paskolos sumos 33 000 Eur grąžinimo terminas pratęstas iki 2017 m. birželio 1 d. Susitarimo 1.3 punkte nurodyta, kad už suteiktą paskolą palūkanos nemokamos.
25. 2016 m. gruodžio 2 d. buvo sudarytas susitarimas dėl sutartinės hipotekos pakeitimo, kuriuo skolininkai papildomai įkeitė kitą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
26. Kauno m. sav. 16-ojo notaro biuro notarė 2020 m. lapkričio 17 d. ir 2016 m. lapkričio 17 d. kreditoriui išdavė vykdomuosius įrašus, notarinio registro Nr. 4692 ir Nr. 4694, kuriais nutarė priverstinai išieškoti iš skolininkų negrąžintą skolos sumą – 33 000 Eur, taip pat paskaičiuotus 29 700 Eur dydžio delspinigius.
27. Šių vykdomųjų įrašų pagrindu antstolio L. L. kontoroje užvestos dvi vykdomosios bylos Nr. 0187/22/11118 bei Nr. 0187/22/11109 ir pradėti priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų R. P. ir L. P. veiksmai dėl 33 000 Eur skolos ir 29 700 Eur delspinigių išieškotojo kreditoriaus Z. S. naudai, areštuotas ieškovams priklausantis turtas ir pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmai iš sutartine hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto.
28. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pakeisti (modifikuoti) 2020 m. lapkričio 17d. Notaro vykdomuosiuose įrašuose dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymus (notarinio registro įrašai Nr. 4692 ir Nr. 4694, nurodomos pagrindinio reikalavimo sumos ir nurodomų delspinigių dydį, nustatant pagrindinio reikalavimo sumą 22 400 Eur bei nustatant delspinigių dydį 594 Eur (arba 0,01 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, apskaičiuojant už 180 dienų terminą), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
29. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, ieškovai su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir patenkinti jų ieškinį visiškai.
Dėl skolos dydžio ir šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų
30. Remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
31. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016 31 punktą). Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 1 ir 3 dalys) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2017 19 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-781/2023).
32. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą; 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 58 punktą; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-1120/2023).
33. Apeliantai nurodo, kad 2016 m. balandžio 12 d. paskolos sutarties ir 2016 m. gruodžio 2 d. susitarimo sudaryme dalyvavo kartu su R. S. dirbantis tarpininkas S. G. (dirba UAB „SG Partneriai“), kuris neabejotinai matė pinigų perdavimo / atskaitymo aplinkybes ir tas aplinkybes jis galėjo paliudyti teismui, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė šį asmenį iškviesti į teismą bei jį apklausti.
34. Paskolos sutarties sudarymo faktas paprastai ribojamas liudytojų parodymais, tačiau teismas tokio ribojimo gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalis); taip pat kai paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių (CK 6.875 straipsnio 2 dalis). Šias išimtis patvirtinančias aplinkybes teismai turi nustatyti ir motyvuoti nutartyje (sprendime) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-403/2020).
35. Nagrinėjamoje byloje apeliantai nurodo, jog jiems labai reikėjo pinigų, tačiau oficialiai paskolas teikiančios finansinės įstaigos dėl ieškovų nepakankamo kreditingumo jos nesuteikė, dėl to jie kreipėsi į atsakovę, kuri sutiko paskolinti pinigus. Vadinasi, paskolos sutartis sudaryta laisva valia, pačių apeliantų pasirinkimu, sandoriai sudaryti notarine forma. Skolininkai sutarčių pasirašymo metu nurodė, jog pinigus gavo, t. y. 2016 m. balandžio 12 d. gavo 20 000 Eur, o 2016 m. gruodžio 2 d. – 13 000 Eur. Taigi, rašytinėje paskolos sutartyje atskirai buvo padarytas atitinkamas įrašas, kuriuo užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas.
36. Nors paskolos grąžinimo terminas, jį pratęsus, turėjo baigtis 2017 m. birželio 1 d., tačiau bylos duomenys patvirtina, kad paskola iki nustatyto termino nebuvo grąžinta. Atsakovei 2019 m. birželio 10 d. pareikalavus grąžinti visą paskolos sumą – 33 000 Eur, apeliantas 2019 m. birželio 17 d. atsakovei siųstame laiške prašė 33 000 Eur mokėjimą atidėti iki lapkričio 30 d. Nors metai laiške nenurodyti, tačiau iš pašto spaudo duomenų ant voko galima teigti, kad apeliantas 33 000 Eur paskolos grąžinimo terminą prašė atidėti iki 2019 m. lapkričio 30 d. Taigi, 2019 metais apeliantai nenurodė ir neginčijo, kad iš atsakovės skolinosi arba gavo mažesnę pinigų sumą.
37. Kaip matyti iš bylos medžiagos, paskola iki 2019 m. lapkričio 30 d. nebuvo grąžinta. Atsakovei kreipusis į notarę dėl vykdomojo įrašo išdavimo, notarė 2020 m. sausio 17 d. pranešime skolininkams nurodė, kad jie yra skolingi atsakovei 33 000 Eur paskolos sumą. Ieškovai nepateikė į bylą įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad apeliantai nesutiko su notarės nurodyta skolos suma, ją ginčijo arba reiškė kitokias pretenzijas, kad būtų kreipęsi į teismą dėl paskolos sandorių nuginčijimo kaip neatitinkančių tikrosios šalių valios. Savo nesutikimus su paskolos dydžiu ieškovai pareiškė tik 2022 m. pabaigoje, kai pateikė teismui ieškinį. Tačiau ieškinyje apeliantai nenurodė, kad paskoliniuose santykiuose, kaip tarpininkas, dalyvavo ir apeliantų prašytas apklausti liudytoju S. G., kad šis asmuo galėtų patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes. Minėta, kad sandoriai buvo sudaryti notarės kontoroje, notarės akivaizdoje buvo perduotas ir paskolos dalykas – pinigai. Į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad sudarant minėtus sandorius dalyvavo ir S. G..
38. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog į bylą nebuvo pateikta faktiškai jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad atsakovė apeliantams paskolino mažesnes pinigų sumas, nei jos nurodytos 2016 m. balandžio 12 d. paskolos sutartyje ir 2016 m. gruodžio 2 d. susitarime. Dėl to pirmosios instancijos teismui nebuvo faktinio pagrindo papildomai kviesti į teismo posėdį ir liudytoju apklausti ieškovų nurodomą asmenį S. G..
39. Apeliantai teigia, kad dalį pinigų atsakovei yra grąžinę, t. y. 2017 m. rugsėjo mėnesį grąžino 2 500 Eur, 2018 m. gruodžio mėn. grąžino 1 500 Eur, nors rašytinių įrodymų neturi, nes atsakovė atsisakė raštu patvirtinti pinigų grąžinimo faktą. Tačiau, kaip buvo minėta, apeliantai 2019 m. birželio mėn. pripažino, kad skolingi atsakovei ne kokią nors mažesnę pinigų sumą, bet būtent 33 000 Eur, todėl apeliantų argumentai vertintini kaip prieštaraujantys faktinei bylos medžiagai.
40. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad tiek paskolos sutarties, tiek papildomo susitarimo sudarymo metu atsakovė (su ja dalyvavęs jos sūnus) iš karto atskaičiavo 20 proc. dokumentuose nurodomos sumos ir šias lėšas pasiėmė, to nefiksuojant raštu, kadangi, kaip buvo nurodyta, ši aplinkybė nepagrįsta jokiais šią aplinkybę patvirtinančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).
41. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovų žiniomis, atsakovė bei jos sūnus Kauno apskrityje yra žinomi kaip asmenys, kurie aktyviai dalyvauja paskoliniuose santykiuose teikdami paskolas su finansiniais sunkumais susidūrusiems privatiems ir juridiniams asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, arba tokios aplinkybės turėtų reikšmės sprendžiant konkretų šalių ginčą, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako (CPK 185 straipsnis).
42. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, jog jie yra grąžinę dalį paskolos ir buvo gavę ne visą paskolos sumą – 33 000 Eur, todėl konstatuoja, kad teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl išieškotinos sumos modifikavimo.
Dėl delspinigių dydžio mažinimo
43. Minėta, kad pagal paskolos sutarties 2.6 punktą skolininkai įsipareigojo solidariai mokėti kreditoriui 0,5 proc. dydžio netesybas už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos paskolos sumos. Notarei išduodant vykdomąjį įrašą, buvo paskaičiuota išieškotina iš skolininkų delspinigių suma – 29 700 Eur.
44. Apeliantai prašė teismo išieškomą iš jų delspinigių sumą sumažinti nuo 29 700 Eur iki 594 Eur, t. y. nustatyti 0,01 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą mokėjimą dieną, apskaičiuojant delspinigius už 180 dienas. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą taip pat atmetė. Nesutikdami su teismo išvadomis, apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad paskaičiuotas delspinigių dydis yra neprotingai didelis, prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams.
45. Pažymėtina, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
46. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
47. Kasacinis teismas, aiškindamas CK nuostatas dėl netesybų, yra nurodęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
48. Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas).
49. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas).
50. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas).
51. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 67 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 28 punktas; 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2022).
52. Apeliantai dėl pernelyg didelių netesybų nurodo, kad jos siekia net 90 proc. paskolos sumos ir kad pagal Lietuvos banko viešai skelbiamus metinės palūkanų normas įmonėms ir gyventojams šalių paskolos sutartimi nustatytas 0,5 proc. delspinigių dydis nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną sudaro 182,5 proc. metinių palūkanų (paskaičiavimas: 33 000 Eur ×0,5 proc. × 365 d. \ 33 000 Eur × 100), todėl netesybomis ne tik kad siekiama įgyvendinti mokėjimo funkciją, tačiau ir ją įgyvendinti neproporcingai dideliu dydžiu, kuris turėtų būti mažintinas.
53. Pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą išieškomi delspinigiai 29 700 Eur yra paskaičiuoti nuo visos skolos sumos ir už 180 dienų (29 700 Eur = 33 000 Eur × 0,5 proc. / 100 proc. × 180 dienų). Paskola turėjo būti grąžinta iki 2017 m. birželio 1 d. Byloje nustatyta, kad nei paskola, nei jos dalis iki vykdomojo įrašo išdavimo – iki 2020 m. lapkričio 17 d., grąžinta nebuvo. Kaip nurodyta šios nutarties 36 punkte, apeliantai savo pasižadėjimo iki 2019 m. lapkričio mėnesio grąžinti skolą neįvykdė, taip pat nepateikta duomenų, kad ieškovai būtų siekę grąžinti skolą dalimis, bendradarbiavę su kreditore dėl skolos grąžinimo termino atidėjimo, pratęsimo, mokėjimo dalimis išdėstymo.
54. Be to, ieškovams iki paskolos sutarties pasirašymo buvo pateiktas sutarties projektas, ieškovai su juo susipažino, taigi sutartinė sąlyga dėl 0,5 proc. delspinigių, jeigu prievolė nebus įvykdyta laiku, jiems buvo žinoma ir suprantama. Ieškovai šios sąlygos neginčijo ir nepateikė tokius savo veiksmus (neveikimą) pateisinančių argumentų.
55. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovai atsakovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, pasiskolintų pinigų negrąžino pakankamai ilgą laiką ir nedėjo jokių pastangų, kad skola būtų grąžinta bent iš dalies. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jeigu atsakovė atsisakė, kad paskola būtų grąžinta dalimis ir tokio fakto (dalinio paskolos grąžinimo) neįformino raštu, ieškovai galėjo paskolą grąžinti atlikdami mokėjimus į banko sąskaitą arba užfiksuoti tokį faktą kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantai galėjo mokėjimus atlikti ir į depozitinę notaro sąskaitą. Ieškovas R. P. yra ūkininkas, ūkininkauja nuo 2001 metų, todėl sutiktina su teismo išvada, kad tokiu atveju mažai tikėtina, jog apeliantas neturi bent minimalios patirties sutarčių sudaryme, kad elgdamasis kaip apdairus, rūpestingas ir atidžiai savo teisėmis besirūpinantis asmuo (lot. bonus pater familias), galėjo imtis priemonių refinansuoti sutartį geresnėmis sąlygomis, tačiau su ta pačia atsakove pasirašė susitarimą prie sutarties, taip dar padidindamas paskolos sumą.
56. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė sąlygų ir aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad sutartimi sulygtos netesybos šiuo konkrečiu atveju yra akivaizdžiai per didelės.
Dėl procesinės bylos baigties
57. Vadovaudamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
58. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovų apeliacinį skundą atmesti, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Atsakovė pateikė teismui duomenis, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jis patyrė 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
59. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
60. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto tokių išlaidų dydžio, nes maksimalus dydis už 2024 m. birželio mėnesį parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 2 743,39 Eur (2 110,30 Eur bruto × 1,3 (8.11 p.), todėl atsakovei iš ieškovų priteistina 600 Eur, iš kiekvieno po 300 Eur (600 Eur/ 2) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Z. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 300 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis
Edita Šliumpienė