Baudžiamoji byla Nr. 1-155-93/ 2012 m.

                               (Proceso Nr. 30-1-4448-97)             

                         Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.3.; 1.2.13.1.; 2.1.3.2.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m.lapkričio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Stefa Naščenkovienė,

sekretoriaujant Jūratei Kaušakytei,

dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui,

kaltinamosios gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. M., gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė (a. k. (duomenys neskelbtini) neteista, be pastovios gyvenamosios vietos, nedirbanti, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., redakcija),

n u s t a t ė:

S. M. šioje byloje yra pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 1 dalyje. Šiuo metu ši veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalies redakciją.

S. M. kaltinama tuo, kad ji 1997 m. lapkričio 8 d., apie 16 val. 30 min., iš parduotuvės „E“, esančios Klaipėdoje, . (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė vieną popierinę dėžutę su fenu – žnyplėmis „Braun GCS 70“, 133 Lt vertės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso246 straipsniu ir 433 straipsniu ši byla nagrinėjama kaltinamajai S. M. nedalyvaujant, nes jos daugiametė paieška nedavė rezultatų ir tikėtina, jog jos nebėra Lietuvoje.

Baudžiamoji byla nutrauktina suėjus senaties terminui šiais motyvais:

Šioje byloje tiriama nusikalstama veika, padaryta 1997 m. lapkričio 8 d. Šią veiką baudžiamasis įstatymas šiuo metu traktuoja baudžiamuoju nusižengimu, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje: tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Nedidelės vertės turto sąvoka yra išaiškinta Baudžiamojo kodekso 190 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos (šiuo metu 1 MGL – 130 Lt dydžio , nusikalstamos veikos padarymo metu 1 MGL buvo 120 Lt).

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnis, numatantis apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas apsprendė, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję penkeri metai, kai padarytas nusikaltimas, už kurį gali būti paskirta bausmė – laisvės atėmimas ne daugiau kaip penkeriems metams (nusikalstamos veikos padarymo metu už vagystę, inkriminuotą S. M., buvo numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų arba patasos darbai, arba bauda).

Įstatymo, galiojančio bylos nagrinėjimo metu, taikymą apsprendžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis, numatančios, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, tačiau veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims.

Šia nuostata vadovaujamasi, nes šiuo metu baudžiamasis įstatymas – Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalies, numatančios baudžiamąją atsakomybę už veiką, inkriminuotą S. M., sankcija yra žymiai švelnesnė už nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalies sankciją.

Šiuo metu galiojančio Baudžiamojo kodekso 95 straipsnis, apsprendžiantis apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį (1 dalies 1 punkto „a“ papunktis), numato, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję treji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas.

Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 3 dalies nuostatos neleidžia taikyti ir Kodekso 95 straipsnio 5 dalies, reglamentuojančios senaties eigos sustojimą bylos nagrinėjimo teisme metu, nes senaties eigos sustojimas nebuvo numatytas veikos padarymo metu (tai nustatęs įstatymas įsigaliojo nuo 2010-06-29). Pritaikius šį įstatymą būtų apsunkinta kaltinamosios S. M. teisinė padėtis.

Nuo galimos nusikalstamos veikos padarymo praėjo penkiolika metų, todėl esant besąlygiškom Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio nuostatom S. M. kaltumo klausimas jau nebegali būti sprendžiamas ir jam negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Tolimesnę bylos eigą (jos nagrinėjimą) draudžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 253 straipsniu, 254 straipsnio 4 dalimi, Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

nutraukti baudžiamąją bylą, kurioje S. M. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 1 dalyje, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Skundas dėl šios nutarties gali būti paduotas per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                  Stefa Naščenkovienė