Civilinė byla Nr. e2A-947-886/2024

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6; 2.6.18.3; 3.3.1.18.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. ir atsakovo E. K. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko keitimo atsakovui E. K. ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas P. K. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu (2022-09-29 DOK-17766), kurio reikalavimai sumažinti pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (2023-09-15 DOK-41026), prašė priteisti iš atsakovo E. K. (toliau – ir atsakovas) 26 179,60 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad apie 2020 m. birželio – liepos mėnesį, ieškovas ir atsakovas žodžiu susitarė, kad atsakovas atliks gyvenamojo namo fasado apdailos darbus, atsakovas pasirūpins visomis reikiamomis medžiagomis. Nors atsakovas po tam tikro laiko nurodė, kad darbai beveik baigti, tačiau buvo matoma, kad darbai nebuvo atlikti tinkamai. Atsakovas ne kartą buvo informuotas apie tai, kad darbas nėra atliktas tinkamai, yra fasado trūkumai. Atsakovas defektų fakto nepripažino, nesutiko jų pašalinti, dėl ko ieškovas iki šiol nėra pasirašęs atliktų darbų atlikimo akto. Kvalifikuotas specialistas parengė defektinį aktą ir atitinkamai paskaičiavo visų defektų pašalinimo sumą, kas laikytina ieškovo nuostoliais, nes tokia suma bus reikalinga, norint pasiekti tą rezultatą. Atsakovas nepripažino jokių trūkumų ir defektų, nurodė, kad su ieškovu nei žodžiu, nei raštu, nei konkliudentiniais veiksmais nesudarė jokios sutarties dėl fasado apdailos statybos rangos darbų atlikimo.

3.       Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (2022-10-26 DOK-43204, 2022-11-04 DOK-44405, 2022-11-17 DOK-47170) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas ir neteisėtas, pateiktas netinkamam atsakovui. Atsakovas kaip fizinis asmuo statybos rangos darbų neatlieka. Statybos rangos darbai šiltinant ieškovo gyvenamojo namo sienas atlikti UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovas kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) interneto svetainėje nurodytais kontaktais, jis ieškojo, kas galėtų kuo skubiau ūkio būdu, nesamdant techninės priežiūros, atlikti statomo gyvenamojo namo šiltinimo darbus. Ieškovas ir UAB (duomenys neskelbtini) žodžiu susitarė, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliks gyvenamojo namo šiltinimo darbus už 14 036 Eur fiksuotą kainą. Statybos rangos darbų atlikimo metu ieškovas neturėjo iš esmės jokių pastabų dėl atliekamų statybos rangos darbų kokybės, darbų eiliškumo. Siekdamas išvengti apmokėjimo už atlikus darbus, ieškovas intensyviai pradėjo ieškoti tariamų statybos rangos darbų trūkumų. Ieškovas nesudarė statybos rangos sutarties raštu, nesutiko sudaryti priėmimo-perdavimo akto. UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. veiklą baigė, turėdama 13 767 Eur nuostolį, iš esmės atitinkantį statybos rangos sutarties kainą. Praėjus daugiau nei metams po statybos rangos darbų atlikimo – 2021 m. spalio 6 d. ieškovas nustatė tariamus statybos rangos darbų trūkumus. Praėjus beveik dvejiems metams po statybos rangos darbų atlikimo – 2022 m. balandžio 11 d. ieškovas pateikė pretenziją UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui asmeniškai, tokiu būdu rodydamas, kad reikalavimą dėl tariamų trūkumų ištaisymo nukreips ne į darbus atlikusią UAB (duomenys neskelbtini), o į jos direktorių.

5.       Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį (2022-12-27 DOK-54085) su ieškiniu nesutiko, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, palaikė atsakovo atsiliepimo į ieškinį argumentus.

6.       UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 26 d. pateikė priešieškinį (e. b. 1 t. 142-159 b. l.), juo prašė priteisti iš ieškovo 14 036 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi priešieškinį atsisakė priimti (e. b. 1 t. 190-191 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį, pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo tenkino iš dalies; priteisė ieškovui iš atsakovo 8 351 Eur nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-10-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 890,31 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį (pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo) atmetė; priteisė iš ieškovo 681,10 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje UAB (duomenys neskelbtini).

8.       Dėl šalies (atsakovo) tinkamumo. Teismas išaiškino ieškovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 45 straipsnio nuostatas, procesinius padarinius, pasiūlė apsispręsti, kas turi atsakyti pagal pareikštus reikalavimus. Ieškovui apsisprendus, kad atsakovu byloje yra E. K., teismas bylą nagrinėjo iš esmės.

9.       Dėl sutarties sudarymo. Bylos šalys nesudarė sutarties raštu, todėl teismas dėl atsakovo tinkamumo sprendė, vertindamas, ar tarp bylos šalių ir kurių, atsirado sutartiniai santykiai. Teismas vertino, jog sutartiniai santykiai siejo ieškovą ir atsakovą, o ne ieškovą ir UAB (duomenys neskelbtini), ir konstatavo, kad E. K. yra tinkamas atsakovas byloje, todėl nėra pagrindo ieškinio netenkinti dėl to, kad jis pareikštas netinkamam atsakovui. Ieškovas bendravo tiek žodžiu, tiek elektroniniais laiškais su fiziniu asmeniu prisistatančiu „E. nuo P.“; niekada nebendravo su UAB (duomenys neskelbtini) ar jo atstovu, nes byloje nėra duomenų jog atsakovas, esantis UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė) vadovu žodžiu ar raštu atskleidė ieškovui, jog jis veikia kaip bendrovės vadovas ir darbus name atliks bendrovės darbuotojai.

10.       Teismas vertino, kad esant vienai iš sutarties šalių juridiniam asmeniui, įprastai sudaroma sutartis raštu, ir nėra įstatymo normos, reglamentuojančios, jog už sutarties sudarymą yra atsakingas fizinis asmuo, kaip teigia atsakovas ir trečiasis asmuo, jog būtent ieškovas atsakingas, kad raštu sutartis nebuvo sudaryta.

11.       Teismas įvertino faktinį ieškovo ir atsakovo elgesį ir darė išvadą, kad sutartiniai santykiai siejo ieškovą su atsakovu E. K., o ne ieškovą su UAB (duomenys neskelbtini). Tą patvirtina ir tokios nustatytos aplinkybės. Bendrovė neišrašė PVM sąskaitos-faktūros ir nepateikė jos ieškovui apmokėti už atliktus darbus. Nors atliktų darbų akte yra bendrovės duomenys, tačiau aktas neįteiktas ieškovui, jis išrašytas 2022 m. rugsėjo mėn., ir neatmetama galimybė, kad jis surašytas jau po bylos iškėlimo teisme ar po pretenzijos ieškovo atsakovui pateikimo. Mažai tikėtina, jog juridinis asmuo, negavęs apie 14 000 Eur už atliktą darbą, per visą laikotarpį nesikreiptų į ieškovą dėl šios sumos sumokėjimo ar į teismą dėl jos priteisimo, nereikštų priešieškinio jau iškeltoje civilinėje byloje. Atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, neteikė duomenų, kaip buvo įformintas ieškovo namo apdailai ir šiltinimui reikalingų medžiagų pirkimas. UAB „Mimeta“ komerciniame pasiūlyme nurodyta, kad pirkėjas yra privatus asmuo. Byloje nėra ginčo, jog darbai buvo atlikti rangovo (darbus atlikusios asmens) medžiagomis, taigi privatus asmuo negali būti ieškovas. Teikdamas duomenis (nuotraukas) su automobilio logotipu (duomenys neskelbtini) ir asmenimis dirbančiais prie statomo objekto, atsakovas patvirtino, jog tai nėra ieškovo namas ir automobilis taip pat nėra prie ieškovo namo, tokiu būdu šios nuotraukos nieko nepatvirtina byloje.

12.       Teismas vertino, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta rangos sutartis, kadangi sutarties šalys susitarė, jog atsakovas atliks namo šiltinimo ir apdailos darbus, o ieškovas už atliktų darbų rezultatą sumokės. Namo šiltinimo ir apdailos darbai buvo atlikti ir dėl to pakito namo savybės, tai yra dėl atliktų darbų atsirado rezultatas turintis materialią išraišką. 

13.       Teismas konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė ne vartojimo rangos, bet rangos (statybų) teisiniai santykiai. Teismas darė išvadą, kad ieškovas nėra verslininkas, nes namą statėsi savo šeimos poreikiams, ir ieškovas gali būti laikomas vartotoju ginčo santykyje. Aplinkybė, kad atsakovas yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas (direktorius) ir akcininkas, nereiškia, kad jis ir ginčo teisiniame santykyje veikė kaip šios bendrovės atstovas ir jos įgaliotas, tokių aplinkybių teismas nenustatė, ir atsakovas bei trečiasis asmuo jų neįrodė. Byloje nebuvo duomenų, kad atsakovas įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ar vertėsi nagrinėjimo ginčo metu ūkine -komercine veikla kaip fizinis asmuo. Bylos duomenys nepatvirtino, kad ginčo namo apdailos/šiltinimo darbus atsakovas atliko, turėdamas verslo liudijimą (individualios veiklos pažymą). Pagrindinis argumentas, jog atsakovas nelaikytinas verslininku, yra tas, jog byloje nebuvo duomenų, kad jis panašius ar analogiškus darbus būtų atlikęs nuolat, gaudamas iš to užmokestį (pelną). Sudarant žodinę sutartį nebuvo atskleisti duomenys, jog atsakovas veikia įgaliotas UAB (duomenys neskelbtini) ar kaip jos direktorius, todėl teismas vertino, kad atsakovas veikė kaip fizinis asmuo, o ne kaip verslininkas, vykdantis nuolat komercinę ūkinę veiklą. Bylos duomenys patvirtino, jog ginčas yra kilęs ne iš vartojimo teisinių santykių.

14.       Dėl nuostolių atlyginimo. Teismas vertino, jog atsakovas privalėjo įspėti ieškovą apie tai, kad reikalinga pasirinkti būtent Caparol gamintojo medžiagas, jeigu jos buvo būtinos darbams be trūkumų atlikti. Jeigu buvo pasirinktos netinkamos medžiagos fasado apšiltinimui ir kitiems darbams atlikti, atsakovas privalėjo įspėti užsakovą, jog rezultatas bus prastesnės kokybės, tačiau atsakovas to nepadarė. Byloje esantis šalių susirašinėjimas elektroninėmis žinutėmis parodo, kad ieškovas darbams esant nebaigtiems reiškė pretenzijas dėl darbų kokybės (persišviečia tinklelis ir pan.), atsakovas žadėjo juos ištaisyti. Vertinant visus byloje esančius įrodymus, labiau tikėtina, kad darbai iki 2020 m. rugsėjo mėn. nebuvo baigti, nes pats atsakovas pripažino, kad buvo tam tikrų trūkumų (nelygumų), ir žadėjo juos pašalinti. Be to, atsakovo teiktas darbų pabaigimo aktas nebuvo įteiktas ieškovui ir nėra pasirašytas jo kaip užsakovo. Abiejų sutarties šalių pasirašyto atliktų darbų priėmimo akto nėra. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad informavo ieškovą, jog darbai yra atlikti, ir kreipėsi dėl darbų priėmimo bei akto surašymo.

15.       Teismas, įvertinęs, byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad rangos sutartimi ieškovas su atsakovu susitarė dėl namo fasado apšiltinimo ir apdailos darbų ir lauko palangių uždėjimo, tokia išvada nurodoma ir ekspertizės akte, su kuria atsakovas nesutiko, tačiau įrodymų paneigiančių eksperto išvadas nepateikė, papildomos ar pakartotinės ekspertizės skirti neprašė, ir teismas ekspertizės aktu vadovavosi kaip vienų iš rašytinių įrodymų. Teismas vertino, jog šalys susitarė dėl įprastinės kokybės tokio pobūdžio darbų rezultatui ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo atlikti darbai neatitinka įprastinės kokybės reikalavimų. Nustatyti trūkumai nors ir nedaro namo netinkamu naudoti pagal tiesioginę paskirtį, tačiau turi įtakos sienų apdailos ilgaamžiškumui.

16.       Dėl statybos būdo teismas nepasisakė, tik akcentavo, jog nežiūrint to, kokiu būdu statomas namas, rangovas atlikdamas atskirus darbus, turi juos atlikti bent jau įprastinės kokybės keliamos tokių darbų rezultatui.

17.       Dėl nuostolių dydžio. Ieškovas bylos nagrinėjimo pabaigoje (pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo, DOK-41026 2023-09-15) prašė priteisti iš atsakovo 26 179,60 Eur. Teismas vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais ir atsižvelgdamas į visas aplinkybes, į tai, kad sandorio (rangos sutarties) šalys yra du fiziniai asmenys, tarp jų susiklostė statybų rangos, bet ne vartojimo rangos santykiai, užsakovas pretenzijas raštu dėl darbų kokybės pareiškė vėliau nei darbai buvo atlikti, ilgą laiką tik susirašinėdamas SMS žinutėmis su atsakovu ir iš esmės pretenzijas reikšdamas tik dėl sienos nelygumų ir tinklelio „persišvietimo“, ekspertizės metu išlaidų dydis paskaičiuotas su visų mokesčių mokėjimu, darbo užmokesčio mokėjimu, PVM mokesčio mokėjimu ir pan., o teismas jau pasisakė, kad atsakovas nėra verslininku bei į tai, kad nuostoliai paskaičiuoti ekspertizės atlikimo metu esančiomis kainomis, o darbai buvo atliekami 2020 metais, susitarta dėl darbų apimties už fiksuotą 14 036 Eur sumą ir trūkumų šalinimo suma, teismo vertinimu, negali būti didesnė nei visų darbų kaina, kadangi ieškovas neįrodinėja, kad atsakovas darbų neatliko, jis tik įrodinėja jog atsakovas darbus atliko nekokybiškai, teismas mažino priteistinų nuostolių dydį ir priteisė iš atsakovo ieškovui 8 351 Eur nuostoliams atlyginti, kitą ieškinio dalį atmetė.

18.       Dėl 5 procentų palūkanų priteisimo. Atsakovas praleido terminą prievolei pagal rangos sutartį įvykdyti, atsakovas nėra verslininkas, todėl iš jo ieškovui už priteistą sumą teismas priteisė 5 procentų metines palūkanas.

19.       Dėl ieškinio senaties. Teismas nenustatė, kad statybos rangos darbų rezultatą trečiasis asmuo ieškovui perdavė 2020 m. rugsėjo 21 d., nes nors į bylą buvo pateiktas darbų atlikimo aktas, kuriame nurodyta tokia data (2020-09-21), tačiau jis nėra pasirašytas ieškovo, yra pasirašytas tik UAB (duomenys neskelbtini) vadovo E. K., kuris kaip fizinis asmuo yra atsakovu byloje ir teigia, jog ieškovas atliktų darbų aktą atsisakė priimti, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė ir jos neįrodė. Nustatęs šią aplinkybę, teismas ieškinio senaties termino neskaičiavo nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. ir nelaikė, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė 2021 m. rugsėjo 21 d. Pranešimą raštu dėl netinkamai atliktų darbų (trūkumų) ieškovas atsakovui išsiuntė 2021 m. rugpjūčio 12 d., o pretenziją – 2022 m. balandžio 11 d. Atsakovas į pretenziją atsakė, jog jo nesieja jokie rangos santykiai su ieškovu. Ieškovas ieškiniu į teismą kreipėsi 2022 m. rugsėjo 29 d.

20.       Teismas vertino, jog ieškovas buvo aktyvus, kreipėsi į atsakovą dėl darbų kokybės ir trūkumų taisymo, atsakovas žadėjo trūkumus taisyti (perdažyti), vėliau pasiėmė įrankius ir iš objekto išvyko, todėl sprendė, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, jo teisė ginama; be to ieškinio senatį taikyti prašo ne atsakovas, o trečiasis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, nors pagal CK nuostatas ieškinio senatį taikyti gali prašyti tik bylos šalys (ieškovas/ atsakovas) ir ginčo ribos apibrėžiamos procesiniais dokumentais (ieškiniu, priešieškiniu, pareiškimu su savarankiškais reikalavimais, atsiliepimais), o atsakovas atsiliepimu neprašė taikyti ieškinio senaties.

21.       Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsakovas neprašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas jų nepriteisė. Ieškovo reikalavimų tenkinta 31,89 proc. (8 351 Eur x 100/26180 Eur), todėl ieškovui iš atsakovo priteisė 1 890,31 Eur. Įvertinus patenkintą ieškinio reikalavimų dalį (31,89 proc.), iš ieškovo trečiajam asmeniui priteisė 681,10 Eur (1 000 Eur x 68,11 proc.).

22.       Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. kovo 5 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovui iš ieškovo 1 702,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

23.       Atsakovas apeliaciniu skundu (2024-04-02 DOK-14003) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1                      Teismo sprendimo dalis priimta nevisapusiškai išnagrinėjus ar apskritai nenagrinėjus byloje pateiktų įrodymų ir aplinkybių, netinkamai motyvuota, pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės, materialiosios teisės normos, nukrypta nuo nuosekliai formuojamos kasacinio teismo praktikos, todėl yra neteisėta, nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

23.2                      Teismas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį. Nepagrįstai sprendė, jog ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino. Statybos rangos darbų rezultatą trečiasis asmuo ieškovui perdavė 2020 m. rugsėjo 21 d., tuo metu ieškovas pretenzijų nereiškė. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad pretenzijas dėl tariamų trūkumų ieškovas reiškė ir 2020 m. spalio 8 d. Ieškovas ieškinį dėl atliktų darbų trūkumų pateikė praėjus dvejiems metams po statybos rangos darbų perdavimo-priėmimo – 2022 m. rugsėjo 21 d.

23.3                      Priešingai, nei konstatuota sprendime, UAB (duomenys neskelbtini) su tariamais ginčo statybos rangos darbų trūkumais niekada nesutiko. UAB (duomenys neskelbtini) šalino statybos rangos darbų trūkumus, dėl kurių ginčo byloje nėra. Aplinkybė, kad UAB (duomenys neskelbtini) diskutavo su ieškovu apie tai, ar ieškovo nepasitenkinimas darbų vizualiniu rezultatu yra trūkumai, pasitelkė Caparol ekspertą ieškovo edukacijai, nereiškia, kad UAB (duomenys neskelbtini) pripažino šiuos trūkumus ar įsipareigojo juos pašalinti.

23.4                      Teismas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeisdamas CPK 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas trečiojo asmens teises, atsisakė taikyti ieškinio senatį dėl tos priežasties, kad šį prašymą procesiniuose dokumentuose išreiškė tik trečiasis asmuo. Minėta norma nustato, kad trečiasis asmuo turi visas šalies procesines teises, įskaitant ir prašymą taikyti ieškinio senatį. Atsakovą ir trečiąjį asmenį byloje atstovavo tas pats atstovas, kuris juos atstovaudamas palaikė prašymą taikyti ieškinio senatį.

23.5                      Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius. Išvadą, kad sutartį sudarė ne UAB (duomenys neskelbtini), o jos direktorius kaip fizinis asmuo, teismas grindė vienintele aplinkybe, kad ieškovas savo telefone įmonės direktorių buvo įvardinęs kaip „E. nuo P.“. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas niekada nebendravo su UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, vienintelis turintis teisę įmonės vardu prisiimti teises ir pareigas, o ieškovas dėl statybos rangos darbų atlikimo bendravo išimtinai tik su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Dėl statybos rangos darbų ieškovas kreipėsi ne į UAB (duomenys neskelbtini) direktorių asmeniškai, o į įmonę, naudodamas jos internetinėje svetainėje skelbiamus kontaktinius duomenis. Bendravimas vykdant statybos rangos darbus vyko įmonės kontaktiniu telefonu.

23.6                      Tarp šalių nėra ginčo ir nagrinėjant bylą nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius – atsakovas neatlieka statybos rangos darbų kaip individualus asmuo. Statybos rangos darbų atlikimo metu atsakovas nesivertė pastatų šiltinimo veikla, neturėjo verslo liudijimo, nevykdė individualios veiklos, su ieškovu nesudarė atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto, neišrašė ieškovui sąskaitos-faktūros, iš ieškovo negavo apmokėjimo už darbus ir pan. Ieškovas nepateikė jokio įrodymo, kad sutartis sudaryta ir statybos darbus atliko išimtinai atsakovas. Nuo 2016 m. visus statybos rangos darbus atlieka UAB (duomenys neskelbtini), o ne įmonės direktorius, kaip fizinis asmuo. Tą patvirtina ir pastovios UAB (duomenys neskelbtini) veiklos pajamos. 

23.7                      Eksperto išvadoje aiškiai konstatuota bei tarp šalių nėra ginčo, kad tokio mąsto statybos rangos darbų įmonės direktorius vienas fiziškai negalėjo atlikti. Šios aplinkybės neginčija ir pats ieškovas, ieškinyje nurodydamas, kad darbus atliko įmonės direktorius kartu su darbuotojais. Neaišku, kokiu pagrindu ieškovas reiškia reikalavimą išimtinai įmonės direktoriui.

23.8                      Įmonės veikloje tiek darbuotojų apranga, tiek naudojamos transporto priemonės, kurias ieškovas neabejotinai matė, yra aiškiai ženklinamos UAB (duomenys neskelbtini) prekės ženklu, specifine simbolika, įmonės kontaktiniais duomenimis, nurodant UAB (duomenys neskelbtini) pavadinimą, veiklos sritis, atliekamų statybos darbų pobūdį ir pan. 

23.9                      Aplinkybę, jog statybos rangos darbus atliko įmonė, o ne jos direktorius, patvirtina 2020 m. rugsėjo 21 d. vienašalis baigiamasis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas. Nors teismas ir išreiškė abejonę statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo akto teisine galia, tačiau nesikreipė į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl galimo dokumentų klastojimo, o ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka nėra jo nuginčijęs. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė nesivadovauti šiuo įrodymu. Ieškinį ieškovas pateikė netinkamam atsakovui. Vien ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas panaikinti ginčijamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį kaip visiškai nepagrįstą ir neteisėtą.

23.10                      Teismas sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai ieškovo naudai priteisė žalos atlyginimą, nors byloje nėra ginčo, kad ieškovas jokios žalos nėra patyręs. Teismas nenurodė ir nepaaiškino, kaip konkrečiai buvo apskaičiuota tariama 8 351 Eur dydžio žala. Teismo Sprendimas šioje dalyje yra visiškai nemotyvuotas.

23.11                      Teismas neteisėtai ir nepagrįstai ieškovo naudai priteisė žalos atlyginimą, nors byloje nėra ginčo, kad jokios žalos ieškovas niekada nepatyrė. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog galima reikalauti atlyginti tik faktiškai patirtą žalą. Teismo nurodomoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012 buvo nagrinėjama itin specifinė situacija, kurioje priteista faktiškai nepatirta žala deliktinės civilinės atsakomybės forma. Nagrinėjamu atveju keliamas atsakovo sutartinės, o ne deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, o ieškovui nėra padarytas sveikatos sužalojimas ar kita žala, kai būtina nedelsiant ištaisyti tariamus statybos rangos darbų trūkumus. Ieškovas sėkmingai naudojasi statybos rangos darbų rezultatu. Todėl sprendime nurodyta kasacinio teismo praktika, priimta išnagrinėjus faktinės aplinkybėmis reikšmingai besiskiriančią bylą, nagrinėjamu atveju neaktuali ir neturi precedento galios. Teismo nurodomoje civilinėje byloje Nr. 3K-397-969/2015 kasacinis teismas atsisakė priteisti ieškovo faktiškai nepatirtą žalą, kadangi nuostolių faktas nebuvo lengvai įrodomas, t. y. neegzistavo išimtinės aplinkybės atlyginti nepatirtą žalą. 

23.12                      Byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, tai patvirtina, kad nuostolių faktas nėra lengvai įrodomas. Nėra aišku, kaip žiūrint į sieną iš lauko po trejų metų nuo statybos rangos darbų atlikimo ekspertui vien vizualinės apžiūros metu pavyko nustatyti, koks konkrečiai asmuo atliko skardinimo darbus, koks yra tinko sluoksnis milimetrais, kokios konkrečiai statybinės medžiagos buvo naudojamos išorinių sluoksniu uždengtose pastato vietose, kokia jų tvirtinimo technologija, tvirtinimui naudotų medžiagų kiekis ir pan. Jau nekalbant apie šių trūkumų šalinimo išlaidų apskaičiavimą, kurį ieškovas laiko žala.

23.13                      Ieškovas neįrodė, jog nagrinėjamu atveju egzistuotų kasacinio teismo praktikoje nurodytos išimtinės aplinkybės, kuomet egzistuoja pagrindas atlyginti nepatirtą žalą. Neįrodė, kad yra būtina nedelsiant šalinti trūkumus. Nei nuostolių faktas, nei konkretus jų dydis byloje nėra lengvai įrodomas. Taip pat neegzistuoja poreikis nedelsiant ištaisyti tariamus statybos rangos darbų trūkumus. Todėl neegzistuoja kasacinio teismo praktikoje nurodytos išimtinės aplinkybės priteisti ieškovo nepatirtos žalos atlyginimą. Vien ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą-atmesti ieškinį kaip visiškai nepagrįstą ir neteisėtą.

23.14                      Negalima laikyti, kad ieškovas patyrė ar ateityje patirs kažkokią žalą, nes ieškovas net nėra atsiskaitęs už statybos rangos darbus. Ieškovas yra ne patyręs žalą, o nepagrįstai praturtėjęs trečiojo asmens sąskaita. Jeigu statybos rangos darbai ir būtų atlikti su trūkumais, o trečiasis asmuo reikalautų už juos atsiskaityti, ieškovas turėtų teisę reikalauti sumažinti statybos rangos darbų kainą. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas užsakovo teisių, nustačius netinkamą darbų kokybę. CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad užsakovas turi teisė reikalauti rangovo atitinkamai sumažinti darbų kainą.

23.15                      UAB (duomenys neskelbtini) statybos rangos darbus atliko be jokių trūkumų. Nepagrįsta teismo išvada, kad eksperto išvadoje nustatyti trūkumai yra įrodyti, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismas visiškai nepasisakė dėl trečiojo asmens rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų, kurie patvirtina, kad ekspertizės išvados turinys yra prieštaringas, o išvados neišplaukia iš tyrimo eigos. Ekspertas tyrimą atliko neišsamiai, priėjo nepagrįstos, nepatikimos išvados byloje. Abejonę išvados patikimumu ir teisingumu kelia vien aplinkybė, kad statybos rangos darbų, kurių didžioji dalis yra paslėpti po tinko struktūros sluoksniu, vertinimas buvo atliktas išimtinai vizualiniu būdu, praėjus beveik trejiems metams nuo jų atlikimo. Ekspertas išvadoje pateikia toli siekiančias išvadas apie tai, kas konkrečiai ir kokius statybos rangos darbus atliko prieš trejus metus. Atliekant namo apžiūrą po trejų metų neįmanoma nustatyti ar per trejų metų laikotarpį pats ieškovas neatliko namo remonto darbų, kurių trūkumus ieškovas įrodinėja kaip trečiojo asmens darbų trūkumus.

23.16                      Išvadoje nepaaiškinama, kaip pasižiūrėjus į namo sieną galima milimetrų tikslumu nustatyti išorinio namo tinklo sluoksnio storį, po tinko sluoksniu esančias statybines medžiagas, jų savybes, montavimo eigą ir principus ir pan. Pats ekspertas išvadoje pripažino, jog namo statyba rūpinęsis ieškovas nevedė jokio statybos žurnalo ar kitos būtinos statybos rangos darbų dokumentacijos.

23.17                      Priešingai nei nepagrįstai ir neteisėtai teigiama išvados 30 psl. ir 32 psl., Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 2 priede nurodyti darbų atlikimo principai yra išimtinai rekomendacinio pobūdžio. Ekspertas neatitiktį rekomendacinio pobūdžio principams neteisėtai, nepagrįstai, bandydamas suklaidinti teismą išvadoje pateikė kaip neatitiktį privalomoms imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms. STR 21.3 p. nurodyta, kad: „nevėdinamų sistemų įrengimo konstrukcinius sprendimus turi pateikti sistemos gamintojas. Įrengiant nevėdinamas sistemas taip pat gali būti naudojami šio reglamento 2 priede pateikti nevėdinamų sistemų įrengimo principiniai konstrukciniai sprendimai“. Tokie klaidinamojo pobūdžio eksperto veiksmai, šiurkščiai pažeidžiant ekspertams keliamus objektyvumo, profesionalumo reikalavimus, išvadoje pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją sudaro pagrindą kilti eksperto drausminei atsakomybei. Negalima trečiojo asmens atliktų statybos rangos darbų kokybei kelti STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 2 priede nustatytus reikalavimus, kai šalys apskritai net nebuvo susitarusios dėl šių neprivalomo pobūdžio papildomų reikalavimų taikymo.

23.18                      Visos išvadoje nurodytos neatitiktys yra arba nulemtos išimtinai ieškovo pasirinkimo naudoti konkrečias, pigesnes statybines medžiagas, arba yra neatitikimai rekomendacijoms, ieškovui pasirinkus namą statyti ūkio būdu, nerengiant darbo projekto, nevykdant statybos techninės priežiūros, nevedant statybos darbų žurnalo ir kitos privalomosios išpildomosios dokumentacijos, atsisakant sudaryti statybos rangos sutartis.

23.19                      Statyba buvo vykdoma ūkio būdu, todėl pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 16 punktą už visus atliekamus darbus vykdant statybą ūkio būdu yra pilnai atsakingas statytojas - ieškovas, nes šiuo atveju statytojas atlieka tiek statybos darbų vadovo, tiek ir techninio prižiūrėtojo funkcijas.

23.20                      Vizualinės apžiūros būdu konstatuoti tariami statybos rangos darbų trūkumai tiesiogiai prieštarauja nepriklausomo eksperto atlikto faktinio namo energetinio efektyvumo vertinimo bandymo rezultatui. Išvadoje ekspertas nenurodo kaip su namo langų charakteristikomis ar pasirinkta jų montavimo metodika ir dėl to atsiradusiais tariamais namo šiluminiais tilteliais apskritai yra susiję trečiojo asmens atlikti statybos rangos darbai. Ekspertas taip pat nepaaiškina, kokius konkrečiai normatyvinius reikalavimus trečiasis asmuo tariamai pažeidė. 2022 m. sausio 6 d. buvo atliktas ginčo gyvenamojo namo sandarumo testas ir pastato energinio naudingumo sertifikavimas. Nepriklausomas ekspertas K. M. išdavė sertifikatą, kuriuo konstatuota, kad gyvenamasis namas apšiltintas tinkamai, visiškai atitinka A+ energinio naudingumo klasę. Ši aplinkybė įrodo, statybos rangos darbus UAB (duomenys neskelbtini) atliko be jokių trūkimų. Ieškovas sutiko, kad dėl persidengiančio armavimo tinklo susidaręs kelių milimetrų iškilimas yra įprastas, nes naudojamas standartinis armavimo tinklas, kuris jungiamas klojant vieną armavimo tinklo sluoksnį ant kito (persidengiant).

23.21                      Ekspertas išvadoje apsiriboja bendro pobūdžio pastebėjimais apie tai, kad trečiasis asmuo nesilaikė eksperto konkrečiai neįvardintų teisės aktų reikalavimų, nagrinėjamu atveju netaikytino Caparol standarto. Nors teismas ekspertui nurodė trečiojo asmens atliktų statybos rangos darbų trūkumus vertinti tik imperatyviųjų teisės aktų atitikties prasme, ekspertas atitiktį vertino nenustatyto subjekto patvirtintame Caparol standarte nustatytiems reikalavimams.

23.22                      Visi išvadoje nurodyti tariami statybinių medžiagų trūkumai (suderinamumo, komplektiškumo ir pan.) yra nulemti išimtinai ieškovo sprendimo naudoti konkrečias statybines medžiagas, siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti statybos rangos darbų kaštus. Ieškovo pasirinktų tariamai netinkamų statybinių medžiagų tarpusavio nesuderinamumo rizika bet kuriuo atveju tenka išimtinai tik šias medžiagas pasirinkusiam ieškovui. Ieškovas ir trečiasis asmuo niekada nesitarė atlikti namo šiltinimo darbų naudojantis specifinės Caparol gamintojo šiltinimo sistemos projektu ar naudojant Caparol gamintojo statybines medžiagas. Nesitarė, kad darbai bus atliekami vadovaujantis konkrečia Caparol gamintojo sistemos projektine versija ar STR rekomendacijomis. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo (ieškinio priedas Nr. 7) matyti, kad ieškovas pats užsakydavo statybines medžiagas, rūpindavosi jų tiekimu į statybvietę, patvirtino trečiojo asmens naudojamų statybinių medžiagų tinkamumą ir pan.

23.23                      Vienintelis Caparol gamintojas yra parengęs mažiausiai 18 skirtingų fasadų šiltinimo sistemų. Šios sistemos taikomos ir galioja tik tuo atveju, jeigu rangovas naudoja tik visus Caparol gamintojo fasado šiltinimo sistemos elementus (gruntą, tirpalą paviršių dezinfekcijai, klijus, smeiges, armavimo mišinį, armavimo tinkliuką, gruntą, galutinę dangą, poliuretano putas, įvairius profilius ir kt.). Ieškovas reikalavo naudoti ne vien Caparol, o ir žemesnės kokybės statybines medžiagas. Ieškovo pageidavimu atliekant statybos rangos darbus buvo naudojamas Baumit armavimo tinklelis, LFM PL smeigės, Vertex profiliai, Penosil putos, Amphisilan FP K20 silikoninis tinkas ir pan. Todėl neegzistuoja joks faktinis ir teisinis pagrindas atliktų statybos rangos darbų kokybę vertinti konkrečia Caparol gamintojo sistemos projektine versija, ar neprivalomo pobūdžio STR rekomendacijomis.

23.24                      Kritiškai vertintina ir išvados 27 psl. pateikti konstatuojamojo pobūdžio teiginiai apie tariamai eksperto identifikuotas statybos rangos darbams trečiojo asmens naudotas konkrečias statybines medžiagas. Nėra aišku, o ekspertas išvadoje nepaaiškina, kaip pasižiūrėjęs į greta namo stovinčius kibirus ekspertas padarė neginčijamą išvadą ne tik apie konkretų jų turinį, bet ir apie tai, kad būtent šios konkrečios statybinės medžiagos prieš trejus metus trečiojo asmens buvo naudotos name atliekant statybos rangos darbus.

23.25                      Išvados 26 psl. nurodyta, kad nėra sumontuotas Caparol cokolinis profilis. Imperatyviosios teisės aktų nuostatos nenustato statybos rangos darbus atliekančiam asmeniui pareigos visais atvejais sumontuoti cokolinį profilį ar juo labiau būtent Caparol cokolinį profilį. Ieškovo pageidavimu sumontuotas Vertex profilis, kuris yra be plastmasinės dalies, kaip brangesnis Caparol cokolinis profilis.

23.26                      Išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad šiltinimo plokštės pritvirtintos nenaudojant smeigių. Išvadoje pateikti teiginiai tiesiogiai prieštarauja ieškovo iniciatyva atlikto defektinio akto (ieškinio priedas Nr. 3) išvadoms, kur konstatuota, kad šiltinimo plokštės yra pritvirtintos smeigėmis. Ieškovo nurodymu dėl mažesnio šiluminio tiltelio efekto plokštės buvo pritvirtintos naudojant Baumit StarTrack smeiges, kurios, priešingai nei įprastos smeigės, neišsikiša į plokštės išorinę dalį (dėl to susidaro mažesnis šiluminis tiltelis), todėl yra išoriškai nematomos. Caparol technologija šiuo atveju apskritai yra netaikoma, nes naudotos ne vien Caparol statybinės medžiagos. Šis tariamas trūkumas nebuvo nurodytas Ieškovui priimant darbų rezultatą, nėra konstatuotas atliekant sandarumo testą, išduodant energinio naudingumo sertifikatą.

23.27                      Išvados 21-23 psl. nepagrįstai nurodyta, kad klijuojant plokštes prie pastato langų sujungimai padaryti ne pagal technologiją – nėra įrengta įstrižai einanti tinklelio juosta, vidinis armavimo armavimas. Eksperto išvadoje pateikti teiginiai tiesiogiai prieštarauja ieškovo iniciatyva atlikto defektinio akto (ieškinio priedas Nr. 3) išvadoms, kur nėra konstatuota, jog nėra įrengta įstrižai einanti tinklelio juosta. Klijuojant plokštes prie pastato langų sujungimai padaryti įrengiant įstrižai einančią tinklelio juostą, vidinius armavimo kampus. Šis tariamas trūkumas nebuvo nurodytas Ieškovui priimant darbų rezultatą, nėra konstatuotas atliekant sandarumo testą, išduodant energinio naudingumo sertifikatą.

23.28                      Ekspertas nevertino namo sienų būklės iš namo vidaus, nevertino, ar nedideli trūkiai negalėjo atsirasti dėl namo pamatų judėjimo, netinkamai atliktų mūro darbų, projektavimo trūkumų, netinkamai atliktų sienų gręžimo darbų ir pan.

23.29                      Išvados 24 psl. nepagrįstai nurodyta, kad palangių apskardinimo šoniniai kraštai, nors ir užlenkti, bet neįleisti į angokraščius (neįgilinti į fasado tinką), neužtikrinant konstrukcijos sandarumo, paliekant plyšius. Taip pat neišlaikytas vienodas armavimo skiedinio (ir apdailos tinko) sluoksnio privedimas ties parapetais (t.y. armuotasis sluoksnis vietomis baigtas per žemai ir tinkamai nedengia sieną prie parapetų). Parapetų bei palangių gamybos ar montavimo darbų nei atsakovas, nei trečiasis asmuo neatliko, nes tokie statybos rangos darbai neįeina į trečiojo asmens atliekamų darbų apimtį. Aplinkybę, kad trečiasis asmuo neatliko skardinimo darbų, patvirtinta ir ieškovo bei trečiojo asmens susirašinėjimas. Teismas nurodė, jog atsakovas neįrodė, kad neatliko skardinimo darbų. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas atliko konkrečius darbus, o ne atsakovas įrodyti, kad neatliko. Išvadoje nepaaiškinama, kodėl trečiasis asmuo turėtų būti atsakingas dėl to, kad vėliau nenustatytų asmenų sumontuotas parapetų skardinimas buvo su per maža užlaida, nepakankamai uždengiantis namo sienos viršų.

23.30                      Išvados 25 psl. nepagrįstai nurodyta, kad formuojant langų viršutinius angokraščius nebuvo įrengti lašikliai. Ieškovo pageidavimu naudotas ne Caparol profilis, o Vertex profilis, kuris skiriasi. Atlikti statybos rangos darbai nepažeidžia privalomuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Šis tariamas trūkumas nebuvo nurodytas ieškovui priimant darbų rezultatą, nėra konstatuotas atliekant sandarumo testą, išduodant energinio naudingumo sertifikatą.

23.31                      Išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad nebuvo išlaikytas vienodas armavimo skiedinio sluoksnio storis, kuris turėjo būti mažiausiai 3 – 4 mm. Eksperto išvadoje pateikti teiginiai tiesiogiai prieštarauja ieškovo iniciatyva atlikto defektinio akto (ieškinio priedas Nr. 3) išvadoms, kur nėra konstatuota, kad nebuvo išlaikytas vienodas armavimo skiedinio sluoksnio storis. Išvadoje taip pat nenurodyta kokios imperatyviosios teisės aktų nuostatos numato reikalavimus armavimo skiedinio sluoksnio storiui, tolygumui. Šis tariamas trūkumas nebuvo nurodytas ieškovui priimant darbų rezultatą, nėra konstatuotas atliekant sandarumo testą, išduodant energinio naudingumo sertifikatą.

23.32                      Nepagrįsti sprendime nurodyti argumentai, kad atsakovas neprašė paskirti pakartotinės ekspertizės. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas siūlė ekspertu paskirti aukštos kvalifikacijos, nepriklausomą ekspertą – S. M.. Teismas šio atsakovo prašymo netenkino, taip pat netenkindamas ir dalies atsakovo prašymų dėl klausimų ekspertui. Atsakovas ir trečiasis asmuo kategoriškai nesutiko su išvadoje išdėstytais teiginiais, pateikė išsamius išvados nepagrįstumą ir neteisėtumą pagrindžiančius argumentus, kurių teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė nevertinti ir dėl jų sprendime nepasisakė.

23.33                      Ieškovas yra skolingas UAB (duomenys neskelbtini) 14 036 Eur už atliktus statybos rangos darbus. Ieškovas faktiškai naudojasi statybos rangos darbų rezultatu, o nepriklausomas ekspertas taip pat yra patvirtinęs tinkamą šių statybos rangos darbų kokybę. Ieškovas nėra sumokėjęs už atliktus statybos rangos darbus. Ieškovui kyla pareiga sumokėti už atliktus darbus ieškovo ir UAB (duomenys neskelbtini) sutartą kainą – 14 036 Eur kainą. Neegzistuoja teisinis pagrindas atlyginti žalą dėl statybos rangos darbų, už kuriuos ieškovas net nėra atsiskaitęs.

24.       Ieškovas apeliaciniu skundu (2024-04-03 DOK-14094) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo reikalavimų dalis dėl 17 828,60 Eur, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1                      Teismas, pilnai pripažinęs įrodytu trūkumų faktą ir žalos dydį, nepagrįstai ieškovo prašomą priteisti sumą sumažino nuo 26 179,60 Eur iki 8 351,00 Eur, pažeisdamas CK 6.251 straipsnio nuostatas, pagal kurias padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Teismas sumažinus priteistinos žalos atlyginimą, motyvuojant ir tuo, kad trūkumų šalinimo suma negali būti didesnė nei visų darbų kaina, liko didžiąją dalimi neapgintos ieškovo teisės ir teisėti interesai, o tuo pačiu pažeistas ir teisingumo principas. Visiško nuostolių atlyginimo principas nenumato išimčių mažinti priteistinų nuostolių dydį atsižvelgiant į šalių sudarytos sutarties kainą bei sumą, reikalingą trūkumų pašalinimui (nuostolių atlyginimui).

24.2                      Nei tarp šalių sudaryta sutartis, nei įstatymas nenumato ribotos atsakovo atsakomybės, todėl teismas neturėjo pagrindo mažinti priteistinos žalos dydį.

24.3                      Net ir atlikus tarpusavio įskaitymus, ieškovo nuostolių padengimui ir defektų ištaisymui lieka vos keli tūkstančiai eurų, kas tik papildomai patvirtina, kad tokiu sprendimu ieškovo teisės visiškai nėra apginamos.

24.4                      Nepriklausomai nuo to, kad darbus atliko fizinis, ar juridinis asmuo, tai neeliminuoja rangovo pareigos tinkamai atlikti darbus, bei tuo pačiu nepaneigia byloje nustatyto nuostolio dydžio bei nesuteikia pagrindo teismui jį mažinti. Teismo išvada, kad užsakovas pretenzijas raštu dėl darbų kokybės pareiškė vėliau nei darbai buvo atlikti, apskritai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes atsakovas apskritai darbų nepabaigė iki pat galo, nors tą turėjo padaryti. Šiuos argumentus patvirtina tarp šalių esantis susirašinėjimas (pvz. I tomas, bylos lapas 89), kur atsakovas pats pripažįsta, kad „nedatepta košė, reikia dapūst ir užtept“, taip pat ir teismas yra konstatavęs, kad niekada joks atliktų darbų aktas ieškovui nebuvo perduotas, nebuvo pasirašytas, o galimai jis atsirado tik jau bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu nors teismas pagrindu sumažinti nuostolių dydį laikė tariamai ilgą ieškovo susirašinėjimą su atsakovu, tačiau šis susirašinėjimas, kuriuo buvo siekiama, kad atsakovas tinkamai atliktų savo, kaip rangovo, pareigas, buvo vykdomas vadovaujantis CK 6.200 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis.

24.5                      Šalių susirašinėjimą pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai laikė sąlyga sumažinti priteistų nuostolių dydį. Pats teismas sprendime yra nurodęs, kad ieškovas tikėjosi, kad trūkumus pašalins pats atsakovas ir toks susirašinėjimas tarp ieškovo ir atsakovo vyko. Vykęs ieškovo komunikavimas raštu buvo siekis ieškoti bendradarbiaujant kompromiso ir taip galimai net sumažinti ieškovo patirtus nuostolius. Vertinant pirmosios instancijos teismo išvadas, susidaro paradoksali situacija, kuomet ieškovui bendradarbiaujant, o atsakovui – ne, nešalinant trūkumų ir t.t., teismas visą su tokiu pasyviu atsakovo elgesiu susijusią riziką ir neigiamus padarinius perkėlė išimtinai ieškovui.

24.6                      Kaip vieną iš pagrindų sumažinti nuostolių dydį teismas nurodė, kad ekspertizės metu išlaidų dydis paskaičiuotas su visų mokesčių mokėjimu, darbo užmokesčio mokėjimu, PVM mokesčio mokėjimu ir pan., o atsakovas nėra verslininkas. Tačiau net jei ir vertinti, kad atsakovas nėra verslininkas, tačiau visiškam nuostolių atlyginimui reikalinga būtent ekspertizės akte nurodyta suma. Juk akivaizdu, kad tuo atveju, kai ieškovas trūkumų ištaisymui pasitelks rangovą, tai jis privalės sumokėti visus ekspertizės akte nurodytus mokesčius, tame tarpe PVM ir darbo užmokestį. Be to, nepriklausomai ar defektų šalinimui būtų pasitelkti su darbo santykiais ar civilinės sutarties pagrindu darbus atliekantys asmenys, savo esme ieškovas vis tiek turėtų už tai sumokėti darbo užmokestį, nes pats ieškovas nėra statybos srities specialistas ir savarankiškai pašalinti defektų tikrai nesugebės. Kita vertus, net jei ir vadovautis pirmosios instancijos teismo išvada, kad išlaidų dydis neturėtų būti paskaičiuotas su PVM, tai tokiu atveju teismas priteistino žalos dydį galėjo sumažinti tik PVM dydžio suma, t. y. 4 543,57 Eur, ir priteisti 21 636,03 Eur sumą.

24.7                      Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada sumažinti priteistinų nuostolių dydį dėl to, kad nuostoliai paskaičiuoti ekspertizės atlikimo metu esančiomis kainomis, o darbai buvo atliekami 2020 metais. Nors darbai ir buvo atliekami 2020 metais, tačiau trūkumus reikės šalinti jau ne 2020 metų kainomis, o šiuo metu galiojusiomis kainomis, kurios gali būti analogiškos ar panašios į ekspertizės metu nustatytas kainas. Teismas privalėjo vadovautis CK 6.249 straipsnio 5 dalimi, kuri numato, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną.

24.8                      Teismas nevertino fakto, kad ieškovas siekė ginčą išspręsti dar ikiteismine tvarka, buvo aktyvus, bendradarbiavo su atsakovu, tačiau būtent dėl pasyvaus atsakovo elgesio neatvykstant į objektą konstatuoti defektų, defektų nešalinimo, darbų nepabaigimo, prašymo dėl nuostolių atlyginimo ignoravimo, vėliau visiško rangos sutartinių santykių neigimo, pats procesas užsitęsė ir už tai ieškovas negali būti atsakingas. Juo labiau, kad byloje nebuvo įrodyta ieškovo, kaip kreditoriaus, kaltė (CK 6.259 straipsnio 1 dalis), pasireiškusi tuo, kad ieškovas nesiėmė priemonių ir veiksmų, kad būtų sumažinti jo nuostoliai, ar kad ieškovas sąmoningai vilkino ginčo situacijos sprendimą.

24.9                      Teismo sprendimo argumentai, kuriais sumažintas nuostolių dydis iki 8 351 Eur, neatitinka byloje esančių įrodymų, todėl buvo pažeistos ir įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos. Ši sprendimo dalis prieštarauja 270 straipsnio 4 daliai, kuri numato teismo pareigą motyvuoti teismo sprendimą. Teismo sprendime nenurodyti motyvai, kodėl sumažinama priteistina nuostolių suma. Nors CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, tačiau šiuo atveju buvo nurodytas konkretus ir aiškus nuostolių dydis, nustatytas teismo eksperto pagalba. Teismui nebuvo pagrindo jį mažinti, tačiau net jei jis būti sumažintinas (pvz. PVM dydžio suma), su kuo ieškovas nesutinka, teismas turėtų tokį mažinimą atitinkamai motyvuoti ir pagrįsti. Dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

25.       Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2024-04-15 DOK-15926) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

25.1                      Teismas neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, jog už tariamą žalą yra atsakingas atsakovas, o ne darbus faktiškai atlikęs trečiasis asmuo.

25.2                      Sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai ieškovo naudai priteisė žalos atlyginimą, nors byloje nėra ginčo, kad jokios žalos ieškovas niekada nepatyrė.

25.3                      Teismo nurodomoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012 buvo nagrinėjama itin specifinė situacija, kurioje priteista faktiškai nepatirta žala deliktinės civilinės atsakomybės forma. Nagrinėjamu atveju keliamas atsakovo sutartinės, o ne deliktinės civilinės atsakomybės klausimas. Ieškovas sėkmingai naudojasi statybos rangos darbų rezultatu, todėl sprendime nurodyta kasacinio teismo praktika, priimta išnagrinėjus faktinės aplinkybėmis reikšmingai besiskiriančią bylą, nagrinėjamu atveju neaktuali ir neturi precedento galios.

25.4                      Teismo nurodomoje civilinėje byloje Nr. 3K-397-969/2015 kasacinis teismas atsisakė priteisti ieškovo faktiškai nepatirtą žalą, kadangi nuostolių faktas nebuvo lengvai įrodomas, t. y. neegzistavo išimtinės aplinkybės atlyginti nepatirtą žalą. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai neegzistuoja išimtinės aplinkybės atlyginti nepatirtą žalą. Nuostolių faktas negali būti lengvai įrodomas – šią aplinkybė patvirtina ir teismo veiksmai nagrinėjant bylą, kai teismas dėl statybos darbų trūkumų fakto ir jų šalinimo išlaidų kainos nustatymo byloje skyrė teismo ekspertizę.

25.5                      Priešingai nei apeliaciniame skunde įrodinėja ieškovas, nėra aišku, kaip po trejų metų nuo statybos rangos darbų atlikimo ekspertui vien vizualinės apžiūros metu pavyko nustatyti koks konkrečiai asmuo atliko skardinimo darbus, koks yra tinko sluoksnis milimetrais, kokios konkrečiai statybinės medžiagos buvo naudojamos išorinių sluoksniu uždengtose pastato vietose, kokia jų tvirtinimo technologija, tvirtinimui naudotų medžiagų kiekis ir pan., jau nekalbant apie šių trūkumų šalinimo išlaidų apskaičiavimą, kurį ieškovas laiko žala. Teismas sprendimo 17 psl. kritiškai vertino eksperto išvadą.

25.6                      Ieškovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neįrodė, jog nagrinėjamu atveju egzistuotų kasacinio teismo praktikoje nurodytos išimtinės aplinkybės, kuomet egzistuoja pagrindas atlyginti nepatirtą žalą. Neįrodė, kad yra būtina nedelsiant šalinti trūkumus. Taip pat neįrodė ir neįrodinėjo dėl kokių priežasčių jis negalėjo ištaisyti tariamų trūkumų ir tuomet kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo po to, kai tokia žala faktiškai būtų patirta.

25.7                      Nagrinėjamu atveju negalima laikyti, kad ieškovas apskritai patyrė ar ateityje patirs kažkokią žalą, kai ieškovas net nėra atsiskaitęs už statybos rangos darbus, t. y. naudojasi statybos rangos darbų rezultatu jį gavęs nemokamai. Ieškovas yra ne patyręs žalą, o nepagrįstai praturtėjęs trečiojo asmens sąskaita, ką apeliacinio skundo 12 p. iš esmės pripažįsta pats ieškovas.

25.8                      Jeigu statybos rangos darbai ir būtų atlikti su trūkumais, o trečiasis asmuo reikalautų už juos atsiskaityti, ieškovas turėtų teisę reikalauti sumažinti statybos rangos darbų kainą, o ne reikalauti atlyginti tariamą žalą, kurios ieškovas niekada nepatyrė. Vien ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį kaip visiškai nepagrįstą ir neteisėtą.

26.       Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į apeliacinį skundą (2024-04-15 DOK-15934) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

26.1                      Teismas neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, jog už tariamą žalą yra atsakingas atsakovas, o ne darbus faktiškai atlikęs trečiasis asmuo.

26.2                      Sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai ieškovo naudai priteisė žalos atlyginimą, nors byloje nėra ginčo, kad jokios žalos ieškovas niekada nepatyrė. Teismo nurodomoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012 buvo nagrinėjama itin specifinė situacija, kurioje priteista faktiškai nepatirta žala deliktinės civilinės atsakomybės forma. Nagrinėjamu atveju keliamas atsakovo sutartinės, o ne deliktinės civilinės atsakomybės klausimas. Ieškovas sėkmingai naudojasi statybos rangos darbų rezultatu, todėl sprendime nurodyta kasacinio teismo praktika, priimta išnagrinėjus faktinės aplinkybėmis reikšmingai besiskiriančią bylą, nagrinėjamu atveju neaktuali ir neturi precedento galios.

26.3                      Teismo nurodomoje civilinėje byloje Nr. 3K-397-969/2015 kasacinis teismas atsisakė priteisti ieškovo faktiškai nepatirtą žalą, kadangi nuostolių faktas nebuvo lengvai įrodomas, t. y. neegzistavo išimtinės aplinkybės atlyginti nepatirtą žalą. Nuostolių faktas negali būti lengvai įrodomas – šią aplinkybė patvirtina ir paties teismo veiksmai nagrinėjant bylą, kai teismas dėl statybos darbų trūkumų fakto ir jų šalinimo išlaidų kainos nustatymo byloje skyrė teismo ekspertizę.

26.4                      Priešingai nei apeliaciniame skunde įrodinėja ieškovas, nėra aišku, kaip ekspertui vien vizualinės apžiūros metu pavyko nustatyti koks konkrečiai asmuo atliko skardinimo darbus, koks yra tinko sluoksnis milimetrais, kokios konkrečiai statybinės medžiagos buvo naudojamos išorinių sluoksniu uždengtose pastato vietose, kokia jų tvirtinimo technologija, tvirtinimui naudotų medžiagų kiekis ir pan. Jau nekalbant apie šių trūkumų šalinimo išlaidų apskaičiavimą, kurį ieškovas laiko žala. Teismas sprendimo 17 psl. kritiškai vertino eksperto išvadą.

26.5                      Ieškovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neįrodė, jog nagrinėjamu atveju egzistuotų kasacinio teismo praktikoje nurodytos išimtinės aplinkybės, kuomet egzistuoja pagrindas atlyginti nepatirtą žalą. Neįrodė, kad yra būtina nedelsiant šalinti trūkumus.

26.6                      Negalimai laikyti, kad ieškovas patyrė ar ateityje patirs kažkokią žalą, kai ieškovas net nėra atsiskaitęs už statybos rangos darbus, t. y. naudojasi statybos rangos darbų rezultatu jį gavęs nemokamai. Ieškovas yra ne patyręs žalą, o nepagrįstai praturtėjęs trečiojo asmens sąskaita, ką apeliacinio skundo 12 p. iš esmės pripažįsta pats ieškovas.

26.7                      Jeigu statybos rangos darbai ir būtų atlikti su trūkumais, o trečiasis asmuo reikalautų už juos atsiskaityti, ieškovas turėtų teisę reikalauti sumažinti statybos rangos darbų kainą, o ne reikalauti atlyginti tariamą žalą, kurios ieškovas niekada nepatyrė.

26.8                      Apeliaciniame skunde nesutinkama su sprendimu sumažintu ieškovui priteistiną žalos dydį. Apeliacinis skundas ir šioje dalyje yra visiškai nepagrįstas, nes statybos rangos darbus trečiasis asmuo atliko be jokių trūkumų. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas eksperto išvada, kurios turinys yra prieštaringas, o išvados neišplaukia iš tyrimo eigos. Ekspertas tyrimą atliko neišsamiai, priėjo nepagrįstos, nepatikimos išvados byloje.

26.9                      Išvadoje ir apeliaciniame skunde nepaaiškinama, kaip pasižiūrėjus į namo sieną galima milimetrų tikslumu nustatyti išorinio namo tinklo sluoksnio storį, po tinko sluoksniu esančias statybines medžiagas, jų savybes, montavimo eigą ir principus ir pan. Nesuprantama, o išvadoje nepaaiškinama, kaip pasižiūrėjus į palanges galima nustatyti koks konkretus fizinis ar juridinis asmuo jas montavo. Byloje esantis ieškovo ir trečiojo asmens direktoriaus susirašinėjimas paneigia šią aplinkybę ir aiškiai rodo, kad skardinimo darbus atliko kiti ieškovo pasitelkti asmenys. Išvadoje, sprendime ir apeliaciniame skunde taip ir nėra nurodyta kaip vizualiai apžiūrėjęs namą ekspertas padarė vienareikšmę išvadą apie tai, koks asmuo ir kokius konkrečiai darbus atliko, kai tas pats ekspertas išvadoje pripažino, jog namo statyba rūpinęsis ieškovas nevedė jokio statybos žurnalo ar kitos būtinos statybos rangos darbų dokumentacijos.

26.10                      Teismas ekspertui suformulavo konkrečius klausimus, prašydamas aiškiai, tiksliai įvardinti kokių konkrečiai teisės aktuose nustatytų reikalavimų tariamai neatitinka trečiojo asmens atlikti statybos rangos darbai, tačiau ekspertas išvadoje apsiribojo bendro pobūdžio pastebėjimais apie tai, kad trečiasis asmuo nesilaikė eksperto konkrečiai neįvardintų teisės aktų reikalavimų, nagrinėjamu atveju netaikytino Caparol standarto. Nors teismas ekspertui nurodė trečiojo asmens atliktų statybos rangos darbų trūkumus vertinti tik imperatyviųjų teisės aktų atitikties prasme, ekspertas atitiktį vertino nenustatyto subjekto patvirtintame Caparol standarte nustatytiems reikalavimams.

26.11                      Ekspertas išvadoje konstatavo tariamas neatitiktis imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, nors išvadoje nurodyti „imperatyvūs“ reikalavimai tėra tik rekomendacinio pobūdžio statybos rangos darbų atlikimo principai. Priešingai nei nepagrįstai ir neteisėtai teigiama išvados 30 psl. ir 32 psl., Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 2 priede nurodyti darbų atlikimo principai yra išimtinai rekomendacinio pobūdžio.

26.12                      Negalima trečiojo asmens atliktų statybos rangos darbų kokybei kelti STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 2 priede nustatytus reikalavimus, kai šalys apskritai net nebuvo susitarusios dėl šių neprivalomo pobūdžio papildomų reikalavimų taikymo.

26.13                      Iš esmės visos išvadoje nurodytos neatitiktys yra arba nulemtos išimtinai ieškovo pasirinkimo naudoti konkrečias, pigesnes statybines medžiagas, arba yra neatitikimai rekomendacijoms, ieškovui pasirinkus namą statyti ūkio būdu, nerengiant darbo projekto, nevykdant statybos techninės priežiūros, nevedant statybos darbų žurnalo ir kitos privalomosios išpildomosios dokumentacijos, atsisakant sudaryti statybos rangos sutartis. Apie ką ieškovas apeliaciniame skunde sąmoningai nutyli. Statyba buvo vykdoma ūkio būdu, todėl pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 punktą už visus atliekamus darbus vykdant statybą ūkio būdu yra pilnai atsakingas statytojas - ieškovas, nes šiuo atveju statytojas atlieka tiek statybos darbų vadovo, tiek ir techninio prižiūrėtojo funkcijas.

26.14                      Vizualinės apžiūros būdu konstatuoti tariami statybos rangos darbų trūkumai, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas, tiesiogiai prieštarauja nepriklausomo eksperto atlikto faktinio namo energetinio efektyvumo vertinimo bandymo rezultatui. Išvados 16 – 26 p. ekspertas teigia, jog matomi šiluminiai tilteliai, sienų šiluminis nevienalytiškumas. Išvadoje ekspertas nenurodo kaip su namo langų charakteristikomis ar pasirinkta jų montavimo metodika ir dėl to atsiradusiais tariamais namo šiluminiais tilteliais apskritai yra susiję trečiojo asmens atlikti statybos rangos darbai. Ekspertas taip pat nepaaiškina, kokius konkrečiai normatyvinius reikalavimus trečiasis asmuo tariamai pažeidė. 2022 m. sausio 6 d. buvo atliktas ginčo gyvenamojo namo sandarumo testas ir pastato energinio naudingumo sertifikavimas. Nepriklausomas ekspertas K. M. išdavė sertifikatą, kuriuo konstatuota, kad gyvenamasis namas apšiltintas tinkamai, visiškai atitinka A+ energinio naudingumo klasę. Ši aplinkybė įrodo, statybos rangos darbus UAB (duomenys neskelbtini) atliko be jokių trūkimų.

26.15                      Apeliaciniame skunde ir išvadoje nurodyti tariami statybinių medžiagų trūkumai (suderinamumo, komplektiškumo ir pan.) yra nulemti išimtinai ieškovo sprendimo naudoti konkrečias statybines medžiagas, siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti statybos rangos darbų kaštus. Ieškovo pasirinktų tariamai netinkamų statybinių medžiagų tarpusavio nesuderinamumo rizika bet kuriuo atveju tenka išimtinai tik šias medžiagas pasirinkusiam ieškovui. Ieškovas ir trečiasis asmuo niekada nesitarė atlikti namo šiltinimo darbų naudojantis specifinės Caparol gamintojo šiltinimo sistemos projektu ar naudojant Caparol gamintojo statybines medžiagas. Ieškovas siekė kiek įmanoma sutaupyti, todėl trečiajam asmeniui nurodė naudoti pigiausias, skirtingų gamintojų statybines medžiagas, taip pat atsisakyti tam tikrų medžiagų naudojimo. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateiktas šalių susirašinėjimas (ieškinio priedas Nr. 7).

26.16                      Vienintelis Caparol gamintojas yra parengęs mažiausiai 18 skirtingų fasadų šiltinimo sistemų. Šios sistemos taikomos ir galioja tik tuo atveju, jeigu rangovas naudoja tik visus Caparol gamintojo fasado šiltinimo sistemos elementus. Ieškovas reikalavo naudoti ne vien Caparol, o ir žemesnės kokybės statybines medžiagas. Ieškovo pageidavimu atliekant statybos rangos darbus buvo naudojamas Baumit armavimo tinklelis, LFM PL smeigės, Vertex profiliai, Penosil putos, Amphisilan FP K20 silikoninis tinkas ir pan. (ieškinio priedas Nr. 1). Iš ieškovo pateikto susirašinėjimo taip pat matyti, kad ieškovas patvirtino statybos rangos darbų atlikimą būtent tokiomis medžiagomis (ieškinio priedas Nr. 7).

26.17                      Nepagrįtsti Išvados 27 psl. konstatuojamojo pobūdžio teiginiai apie tariamai eksperto identifikuotas statybos rangos darbams trečiojo asmens naudotas konkrečias statybines medžiagas. Ekspertas išvadoje ir ieškovas apeliaciniame skunde nepaaiškina, kaip pasižiūrėjęs į greta namo stovinčius kibirus, ekspertas padarė neginčijamą išvadą ne tik apie konkretų jų turinį, bet ir apie tai, kad būtent šios konkrečios statybinės medžiagos prieš trejus metus trečiojo asmens buvo naudotos name atliekant statybos rangos darbus.

26.18                      Išvados 26 psl. nurodyta, kad nėra sumontuotas Caparol cokolinis profilis. Tačiau imperatyviosios teisės aktų nuostatos nenustato statybos rangos darbus atliekančiam asmeniui pareigos visais atvejais sumontuoti cokolinį profilį ar juo labiau – būtent Caparol cokolinį profilį. Ieškovo pageidavimu sumontuotas Vertex profilis, kuris yra be plastmasinės dalies, kaip brangesnis Caparol cokolinis profilis. Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodo ir nepaaiškina dėl kokių priežasčių reikalauja atlyginti tariamą žalą dėl to, kad paties ieškovo prašymu trečiasis asmuo naudojo Vertex, o ne Caparol profilį.

26.19                      Išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad šiltinimo plokštės pritvirtintos nenaudojant smeigių. Ekspertas išvadoje ir ieškovas apeliaciniame skunde nepaaiškina, kokiomis techninėmis priemonėmis, metodais ir būdais, praėjus trejiems metams po darbų atlikimo, žiūrint į namo sieną ekspertui pavyko nustatyti, kokiu konkrečiu būdu sumontuotos armavimo tinkleliu, mišiniu ir tinklu uždengtos detalės – šiltinimo plokštės. Eksperto išvados teiginiai tiesiogiai prieštarauja ieškovo iniciatyva atlikto defektinio akto (ieškinio priedas Nr. 3) išvadoms, kur konstatuota, kad šiltinimo plokštės yra pritvirtintos smeigėmis. Caparol technologija šiuo atveju apskritai yra netaikoma, nes naudotos ne vien Caparol statybinės medžiagos. Šiltinimo plokštės klijuotos vadovaujantis geriausia praktika, praslenkant viena kitos atžvilgiu. Šis tariamas trūkumas nebuvo nurodytas ieškovui priimant darbų rezultatą, nėra konstatuotas atliekant sandarumo testą, išduodant energinio naudingumo sertifikatą.

26.20                      Išvados 21-23 psl. nepagrįstai nurodyta, kad klijuojant plokštes prie pastato langų sujungimai padaryti ne pagal technologiją – nėra įrengta įstrižai einanti tinklelio juosta, vidinis armavimo armavimas. Eksperto išvados teiginiai tiesiogiai prieštarauja ieškovo iniciatyva atlikto defektinio akto (ieškinio priedas Nr. 3) išvadoms, kur nėra konstatuota, kad nėra įrengta įstrižai einanti tinklelio juosta. Šis tariamas trūkumas nebuvo nurodytas ieškovui priimant darbų rezultatą, nėra konstatuotas atliekant sandarumo testą, išduodant energinio naudingumo sertifikatą.

26.21                      Išvados 24 psl. nepagrįstai nurodyta, kad palangių apskardinimo šoniniai kraštai, nors ir užlenkti, bet neįleisti į angokraščius (neįgilinti į fasado tinką), neužtikrinant konstrukcijos sandarumo, paliekant plyšius. Taip pat neišlaikytas vienodas armavimo skiedinio (ir apdailos tinko) sluoksnio privedimas ties parapetais (t. y. armuotasis sluoksnis vietomis baigtas per žemai ir tinkamai nedengia sieną prie parapetų). Parapetų bei palangių gamybos ar montavimo darbų nei atsakovas, nei trečiasis asmuo neatliko, nes tokie statybos rangos darbai neįeina į trečiojo asmens atliekamų darbų apimtį. Aplinkybę, kad trečiasis asmuo neatliko skardinimo darbų, patvirtinta ir ieškovo ir trečiojo asmens susirašinėjimas (ieškinio priedas Nr. 7).

26.22                      Išvados 25 psl. nepagrįstai nurodyta, kad formuojant langų viršutinius angokraščius nebuvo įrengti lašikliai. Ieškovo pageidavimu naudotas ne Caparol profilis, o Vertex profilis, kuris skiriasi. Atlikti statybos rangos darbai nepažeidžia privalomuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Šis tariamas trūkumas nebuvo nurodytas ieškovui priimant darbų rezultatą, nėra konstatuotas atliekant sandarumo testą, išduodant energinio naudingumo sertifikatą.

26.23                      Išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad nebuvo išlaikytas vienodas armavimo skiedinio sluoksnio storis, kuris turėjo būti mažiausiai 3-4 mm. Eksperto išvados teiginiai tiesiogiai prieštarauja ieškovo iniciatyva atlikto defektinio akto (ieškinio priedas Nr. 3) išvadoms, kur nėra konstatuota, kad nebuvo išlaikytas vienodas armavimo skiedinio sluoksnio storis. Ekspertas išvadoje, ieškovas apeliaciniame skunde, nenurodė kokios imperatyviosios teisės aktų nuostatos numato reikalavimus armavimo skiedinio sluoksnio storiui, tolygumui. Šis tariamas trūkumas nebuvo nurodytas ieškovui priimant darbų rezultatą, nėra konstatuotas atliekant sandarumo testą, išduodant energinio naudingumo sertifikatą.

27.       Ieškovas 2024 m. balandžio 23 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-17152) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, tenkinti ieškovo apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

27.1                      Nepagrįsti apelianto argumentai dėl praleisto ieškinio senaties termino. 2022 m. rugsėjo 21 d. atliktų darbų aktas iki bylos nagrinėjimo nebuvo pateiktas ieškovui, apie aktą ieškovas nežinojo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo aktu ieškovui buvo priduotas darbų rezultatas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų informuotas ar gavęs pranešimą apie tai, kad atsakovas ar trečiasis asmuo ketina priduoti darbus, automatiškai tai nesuponavo ieškovo pareigos darbus priimti. Ieškovui darbų rezultatas nėra perduotas, jokio pranešimo iki pat bylos nagrinėjimo teisme apie tai, kad ieškovas būtų atsisakęs pasirašyti darbų atlikimo akte ir kad trečiasis asmuo jį pasirašo vienašališkai, nėra gavęs, nes tiesiog toks aktas niekada nebuvo ieškovui perduotas.

27.2                      Ieškovas laiko, kad atliktų darbų aktas pasirašytas atbuline data, siekiant pagrįsti subjektyvią trečiojo asmens dėstomą poziciją dėl to, kad neva darbus atlikinėjo ne atsakovas, o UAB (duomenys neskelbtini). Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad atliktų darbų aktą siuntė elektroniniu ar paprastu paštu ieškovui, SMS žinute informavo apie ketinamą atlikti darbų perdavimo procedūrą. Atsakovas niekaip negalėjo duodamas paaiškinimus paaiškinti, kodėl esant tariamam atsisakymui pasirašyti, atliktų darbų aktas nebuvo nusiųstas pasirašytas vienašališkai. Todėl nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžia išimtinai siejama su 2020 m. rugsėjo 21 d. atliktų darbų aktu.

27.3                      Nors apeliantas ir teigia, kad iš šalių susirašinėjimo matyti, kad pretenzijas dėl tariamų statybos rangos trūkumų ieškovas reiškė ir 2020 m. rugpjūčio 8 d., tačiau tuo metu nebuvo aišku ar tai iš tiesų trūkumai ar ne, nes ieškovas nėra statybos srities specialistas. Be to, tuo metu dar vyko darbai, jie nebuvo ir kai kurie nėra baigti dar ir šiandien, tad šis terminas jokiu būdu negali būti siejamas su ieškinio senaties termino pradžios eiga, juo labiau, kad ir pats atsakovas šios datos su tuo nesieja.

27.4                      Atskovas neteisingai nurodo, kad ieškovas neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino: pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo (2023-09-14 DOK-41026) ieškovas nurodė, kad jei teismas laikytų, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, su kuo ieškovas kategoriškai nesutinka, ieškovas prašo šį terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.). 

27.5                      Anksčiausiai tik 2021 m. spalio 6 d., kai buvo aiškūs defektai ir žalos dydis, ieškovas objektyviai galėjo suvokti savo pažeistas teises, arba 2022 m. balandžio 13 d., gavęs iš atsakovo atsakymą į pretenziją, kuria buvo neigiami bet kokie defektai ar sutarties egzistavimas. Anksčiausiai iki 2021 m. spalio 6 d., kai buvo nustatytas žalos dydis, ieškovas objektyviai neturėjo galimybės pareikšti ieškinio. Teismas pagrįstai laikė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

27.6                      Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeisdamas CPK 47 str. 2 d. nuostatas, atsisakė taikyti ieškinio senatį dėl tos priežasties, kad šį prašymą procesiniuose dokumentuose išreiškė tik trečiasis asmuo. Civilinio kodekso nuostatos apibrėžia subjektą, kuris gali gintis nuo ieškinio, prašydamas taikyti ieškinio senatį, t. y. šalis, o šalis pagal CPK 42 straipsnį yra ieškovas ir atsakovas. Todėl trečiasis asmuo negali gintis nuo materialinio reikalavimo, tiesiogiai pareikšto atsakovui, prašydamas taikyti ieškinio senatį, nes jis nėra ginčo materialiojo teisinio santykio šalis. Tokią poziciją patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 36 punktas).

27.7                      Nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovą. Byloje ir ieškovas, ir atsakovas patvirtino, kad atsakovo kontaktai ieškovui buvo perduoti iš jų bendro pažystamo „P.“, atsakovas, duodamas paaiškinimus, jį įvardino „pamatistu“. Net susirašinėjime matyti, kad ieškovas įvardinęs atsakovą yra „E. nuo P.“, bet jokiu būdu ne kaip pvz. E. UAB (duomenys neskelbtini) ar kitokiu būdu, iš ko būtų galima identifikuoti atsakovą kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovą. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu pats atsakovas patvirtino, kad jo asmeninis ir įmonės telefono numeris +370 684 52175 yra tas pats, jis neturi kito atskiro numerio, tad atsakovas niekaip nepaaiškina kokiu būdu ieškovas galėjo suprasti ir suvokti, kad atsakovas yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, o ne tiesiog fizinis asmuo, kuris užsiima fasadų apdailos darbais. Atsakovas remiasi UAB (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje esančiais kontaktais, tačiau visiškai neaišku, kada ši internetinė svetainė pradėjo veikti, ir nėra duomenų apie tai, kad apie šią svetainę ieškovui iš tiesų buvo žinoma iki sudarant sutartį su atsakovu.

27.8                      Aplinkybė, patvirtinanti faktą, kad ieškovui nebuvo žinoma apie tai, kad atsakovas yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, atsispindi ieškinio priede Nr. 1, iš kurio matyti, kad ieškovui atsakovas elektroninį laišką su komerciniu pasiūlymu siuntė iš savo asmeninio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde ir jame nurodytoje UAB (duomenys neskelbtini) internetinėje svetainėje nurodomas UAB (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas niekaip nepaaiškina, kodėl tokiu atveju komercinis pasiūlymas buvo siunčiamas ne iš juridinio asmens elektroninio pašto, o iš asmeninio atsakovo ir kaip tokiu būdu ieškovas galėjo suvokti, kad komunikuoja ne su fiziniu asmeniu, o su UAB (duomenys neskelbtini) vadovu. Tame pačiame elektroniniame laiške esančiame komerciniame pasiūlyme, kurį atsakovas gavo iš UAB „Mimetus“, kaip pirkėjas nurodomas privatus asmuo, o ne UAB (duomenys neskelbtini), kiti duomenys pavardė vardas ar įmonės pavadinimas kodas, nenurodyti. UAB „Mimetus“ komercinis pasiūlymas lygiai taip pat buvo siųstas ne UAB (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), o asmeniniu atsakovo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad rangos sutarties teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir atsakovo.

27.9                      Vien ta aplinkybė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu neturėjo verslo liudijimo, nevykdė individualios veiklos, nepaneigia fakto, kad iš tiesų jis atliko pats ar padedamas kitų asmenų byloje analizuojamus darbus. Apklausiamas teisme atsakovas patvirtino turįs fasadų šiltinimo diplomą, o CK 6.650 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad rangovas gali pasitelkti darbams atlikti kitus asmenis.

27.10                      Atsakovas turėjo įrodyti savo atsikirtimus, kad iš tiesų rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini), tačiau tokių įrodymų nepateikė, kas reiškia, jog atsakovas neįrodė savo atsikirtimų, nors tokią pareigą turėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog faktinis ieškovo ir atsakovo elgesys leidžia daryti išvadą, kad sutartiniai santykiai siejo ieškovą ir atsakovą, o ne ieškovą ir UAB (duomenys neskelbtini).

27.11                      UAB (duomenys neskelbtini) neišrašė PVM sąskaitos - faktūros ir nepateikė jos ieškovui apmokėti už atliktus darbus. Tarp šalių vykusiame susirašinėjime nei žodžiu nebuvo užsimenama apie tai, kad ieškovas yra skolingas UAB (duomenys neskelbtini) ir/ar atsakovui. Atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, ir turėdamas visas galimybes teikti įrodymus, neteikė jokių duomenų kaip buvo įforminta medžiagų, reikalingų ieškovo namo apdailai ir šiltinimui, pirkimas. Įmonėje, įsigyjant, o vėliau ir panaudojant statyboje atitinkamas medžiagas, privalo būti visa tai įforminama buhalterinėje apskaitoje, rašomi medžiagų nurašymo aktai ir t.t., tačiau nei vieno buhalterinio dokumento, kuriame atsispindėtų tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir ieškovo bent teoriškai galėję būti susiklostę rangos teisiniai santykiai, nei atsakovas, nei UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė. Pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje nėra atvaizduota jokia skola ieškovui, tai dar labiau leidžia daryti tikėtiną išvadą apie tai, kad iš tiesų rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo.

27.12                      Ieškovas niekur nėra pripažinęs fakto, kad darbus atliko UAB (duomenys neskelbtini) vadovas kartu su bendrovės darbuotojais. Apklausiamas teisme atsakovas nurodė, kad: „samdau kaip subrangą asmenis pagal verslo liudijimus… dirbo 3 darbuotojai, pats kažką ir dariau ”. Be to, CK 6.650 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad rangovas gali pasitelkti darbams atlikti kitus asmenis (subrangovus). Jei vadovautis atsakovo paaiškinimais dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) galėjo subrangos sutarties pagrindu samdyti darbams pas ieškovą objekte tris papildomus asmenis, tai absoliučiai nei vieno įrodymo apie tai, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir trečiųjų asmenų buvo sudaryta subrangos sutartis, kad jiems būtų apmokėta už atliktus darbus, atsakovas nepateikė.

27.13                      Apeliantas, įrodinėdamas faktą, kad neva darbus atliko UAB (duomenys neskelbtini), o ne atsakovas, remiasi 2020 m. rugsėjo 21 d. aktu, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad prie akto nėra duomenų, kad jis asmeniškai ar kitu būdu įteiktas ieškovui, kaip ir duomenų, kad jis būtų siųstas paštu, elektroniniu paštu ar kitu būdu. Tuo atveju, jei atliktų darbų akto nebūtų priėmęs ir pasirašęs ieškovas, UAB (duomenys neskelbtini) iš tiesų bent jau elektroniniu paštu būtų apie tai įspėjusi ieškovą. Tačiau net po tariamo atliktų darbų akto „nepasirašymo ir nepriėmimo“, tarp ieškovo ir atsakovo vykusiame susirašinėjime visiškai neužsimenama apie jokį atliktų darbų perdavimo aktą ir su tuo susijusias aplinkybes. Apeliaciniame skunde rėmimasis CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kurios reglamentuoja vienašališką atliktų darbų perdavimo akto pasirašymą, kuomet apskritai neįrodyta, kad toks aktas buvo pateiktas ieškovui ir tokį aktą ieškovas atsisakė pasirašyti, yra visiškai nepagrįstas.

27.14                      Atsakovo argumentas, kad teismas nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl galimo dokumento klastojimo, visiškai nepatvirtina, kad šis aktas buvo pateiktas ieškovui 2020 m. rugsėjo 21 d., nes teismas turi teisę, o ne pareigą kreiptis su atskirąja nutartimi į teisėsaugos institucijas. Tuo tarpu ieškovas neturi pagrindo ginčyti tokį aktą, kadangi, apart paties atsakovo ir trečiojo asmens teiginių ir pateikto akto, byloje nėra jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, kad toks aktas ieškovui apskritai kada nors buvo įteiktas iki užvestos civilinės bylos ir ieškinio pateikimo teismui.

27.15                      Teikdamas nuotraukas su automobilio logotipu (duomenys neskelbtini) ir asmenimis dirbančiais prie statomo objekto, pats atsakovas teisme patvirtino, jog tai nėra ieškovo namas ir automobilis taip pat nėra prie ieškovo namo, tokiu būdu šios nuotraukos nieko nepatvirtina byloje.

27.16                      Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nenurodo ir nepaaiškina kaip konkrečiai buvo apskaičiuota 8 351 Eur priteista žala. Kadangi šioje sprendimo dalyje ieškovas yra pateikęs apeliacinį skundą ir reikalauja pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant visą patikslintu ieškiniu reikalautą žalą, todėl papildomai dėl šių argumentų ieškovas nepasisako, nurodydamas tik tiek, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą.

27.17                      Nepagrįsti apelianto argumentai, kad nėra ginčo dėl to, jog žalos ieškovas niekada nepatyrė. Patikslintu ieškiniu ieškovas reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo dar nepatirtų atsakovo atliktais darbais padarytų defektų šalinimo išlaidų. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kurie yra piniginė žala (CK 6.249 str. 1 d.), siekia iš atsakovo priteisimo nuostolių sumos, būtinos atliktų statybos rangos darbų trūkumams pašalinti. Pats atsakovas apeliaciniame skunde nurodo kasacinio teismo nutartis, remiantis kuriomis, pagal CK 6.249 str. 3 d., teismas gali būsimą žalą įvertinti realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą.

27.18                      Reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių priteisimo yra pagrįstas tinkamais ir pakankamais įrodymais. Žalos dydis apskaičiuotas specialių žinių turinčio asmens pagalba, jos atsiradimo tikimybė yra pakankamai reali, žalos dydis, priešingai nei teigia atsakovas apeliaciniame skunde, lengvai įrodomas. Nereiškia, kad žalos dydis yra neaiškus ir jis sunkiai įrodomas, nes ekspertizės akte yra labai aiškiai nurodytos trūkumų šalinimo išlaidos, kurios būtinos, norint gauti tokį rezultatą, kokį ieškovas tikėjosi gauti prieš sudarant sutartį.

27.19                      Nors apeliaciniame skunde atsakovas kelia klausimą, kad ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė, dėl kokių priežasčių jis negalėjo ištaisyti trūkumų ir tuomet kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, atsakovo teigimu, ieškovas turėtų reikalauti ne žalos atlyginimo, o sumažinti statybos rangos sutarties kainą, tačiau ieškovas pasirinko vieną iš įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje įtvirtintų užsakovo teisių gynimo būdų ir jį lemia CPK įtvirtintas dispozityvumo principas (CPK 13 str.), kurį pasirenka kiekviena iš šalių. Be to, ieškovas neturi tokios pinigų sumos, kuri reikalinga trūkumų pašalinimui, todėl tai dar viena iš priežasčių, kodėl ieškovas pasirinko būtent tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą. Juo labiau, kad atsakovas nenuginčijo aplinkybės, jog ieškovas tikėjosi, kad trūkumus pašalins pats atsakovas ir toks susirašinėjimas tarp ieškovo ir atsakovo vyko.

27.20                      Atsakovas dėsto absoliučiai nepagrįstus teiginius apie neva ieškovo neatsiskaitymą su UAB (duomenys neskelbtini) ir tariamai nesąžiningą ieškovo praturtėjimą, tačiau ieškovas jau yra nurodęs, kad atsiskaitymas su UAB (duomenys neskelbtini) nėra šios bylos dalykas ir dėl to papildomai ieškovas nemato pareigos pasisakyti.

27.21                      Nors atsakovas nesutiko su ekspertizės aktu ir joje padarytomis išvadomis, tačiau, išskyrus savo samprotavimų ir argumentų, įrodymų, paneigiančių eksperto išvadas, atsakovas nepateikė, papildomos ar pakartotinės ekspertizės skirti neprašė, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu, kaip vienų iš rašytinių įrodymų, kurie įrodo defektų faktą. Be to, byloje buvo pateiktas specialių žinių turinčio specialisto G. G. defektinis aktas (ieškinio priedas Nr. 5), kuriame lygiai taip pat buvo nustatyti atsakovo atliktų darbų trūkumai. Taigi, byloje yra pateikti dviejų specialių žinių turinčių asmenų ekspertiniai vertinimai – išvados, remiantis kuriomis neabejotinai yra konstatuotas netinkamai atliktas atsakovo darbų faktas, tuo tarpu atsakovas nepaneigė šių defektų susidarymo priežasčių, šalinančių jo, kaip rangovo, atsakomybę.

27.22                      Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad nėra ginčo dėl to, kad ieškovas, siekdamas sumažinti statybos kaštus, nurodė trečiajam asmeniui naudoti ne tik Caparol, bet kiek įmanoma pigesnes medžiagas. Ieškovas trečiajam asmeniui nedavė jokių nurodymų, o visus pasiūlymus ir medžiagas rinko bei užsakinėjo pats atsakovas. 2023 m. spalio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu pats atsakovas patvirtino, kad: „buvo susitarta kokios bus medžiagos, aš parinkau medžiagas, aš šeimininkui pasiūliau ir jam tiko šios medžiagos”. Net susirašinėjime tarp šalių (pvz. elektroninės bylos I tomas, 61 – 62 puslapiai) atsakovas nurodo ieškovui, kad jis užsakė putos, dar kitų medžiagų ko trūksta ir išvardina pirktas medžiagas, nurodė, kad susirado kitur pigiau. Susirašinėjimas kaip tik patvirtina faktą kad medžiagas parinkdavo pats atsakovas, kuris nurodė, jog: „pranešk ką dėl medžiagų darom nes kai užsakai 3-4 dienos putos laukt reikia“, kas reiškia, jog medžiagų užsakymu ir tiekimu rūpinosi būtent atsakovas, o ne ieškovas. Ieškovas neturi specialių žinių, todėl vadovavosi atsakovo siūlomomis medžiagomis ir pasiūlymais, todėl jokio savanoriško pasirinkimo iš ieškovo pusės, ar ieškovo iniciatyva, dėl atsakovo nurodomo Vertex profilio, niekada nebuvo.

27.23                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog atsakovas privalėjo įspėti ieškovą apie tai, kad reikalinga pasirinkti būtent Caparol gamintojo medžiagas, jeigu jos buvo būtinos darbams be trūkumų atlikti, vadovaujantis CK 6.645 straipsnio 1 dalimi. Rangovo pareigą įspėti užsakovą dėl aplinkybių išvardintų CK 6.659 str. 1 d. ir šios dalies 3 p. nurodoma, kad rangovas turi įspėti užsakovą jog yra nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, kurios kelia grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tai reiškia jog jeigu buvo pasirinktos netinkamos medžiagos fasado apšiltinimui ir kitiems darbams atlikti, atsakovas privalėjo įspėti ieškovą, jog rezultatas gali būti prastesnės kokybės, tačiau atsakovas to nepadarė.

27.24                      Ieškovas su atsakovu niekada nesitarė dėl to, kad reikia darbus atlikti kiek įmanoma pigiau ir tokie atsakovo argumentai tėra jo gynybinė ir jokiais leistinais įrodymais nepagrįsta pozicija. Tai patvirtina net tarp šalių vykęs susirašinėjimas (elektroninės bylos I tomas, 84 puslapis), kur pats atsakovas nurodo, jog: „Nu db brangiausiom medžiagom caparol kur armavimo maišas 10 eur kainuoja, ir pabandžiau dar perglaistyt 2 kart“, kas paneigia atsakovo teiginius apie ieškovo siekį darbus atlikti kiek įmanoma naudojant pigesnes medžiagas. Kita vertus, šalys kvietėsi Caparol atstovą, jis nustatė atitinkamus trūkumus ir šią aplinkybę patvirtina teismui pateiktas 2023 m. vasario 15 d. priedas „Susirašinėjimas su Caparol atstovu (DOK-7495). Todėl ši aplinkybė paneigia atsakovo teiginius apie tai, kad ieškovas nurodė atsakovui naudoti ne tik Caparol medžiagas, priešingu atveju, kam reikėjo kviestis įvertinti atitinkamus darbus Caparol atstovą, jei, vadovaujantis atsakovo logika, Caparol technologija neturėjo būtina taikoma.

27.25                      Atsakovas apeliaciniame skunde išreiškia abejones dėl to kaip galima nustatyti trūkumus tik vizualiniu būdu, tačiau ekspertizės akto 2.2 punkte yra nurodyta, kad buvo atlikti fasadų natūriniai (instrumentiniai) tyrimai, vizualinė apžiūra, pastato fasadų konstrukcijų (ir/ar kitų elementų) fizinės būklės įvertinimas bei esamos padėties fotofiksacija, todėl ekspertas trūkumus įvertino ne vien tik vizualiniu būdu. Be to, ekspertizės akto 2.3 punkte išdėstyta ekspertizės metu naudoti matavimo įrankiai ir techninė įranga. Tiek byloje esančios fotonuotraukos, tiek ekspertizės aktas, tiek G. G. Puslapis defektų aktas bei paties Caparol atstovo elektroniniame laiške nurodyti darbai, kurie privalo būti atlikti, tik patvirtina defektų faktą, kurio atsakovas, kaip nurodyta aukščiau, nepaneigė. Todėl visa kritika iš atsakovo pusės dėl atliktos ekspertizės yra visiškai nepagrįsta, paremta vien paties atsakovo subjektyvia nuomone.

27.26                      Atsakovas kelia klausimą ir siekia riziką dėl trūkumų perkelti išimtinai ieškovui dėl to, kad neva statyba vyko ūkio būdu, tačiau nežiūrint to kokiu būdu statomas namas, rangovas, atlikdamas atskirus darbus, turi juos atlikti bent jau įprastinės kokybės keliamos tokių darbų rezultatui.

27.27                      Atsakovas nurodo, kad nei jis, nei trečiasis asmuo neatliko parapetų ir palangių gamybos ar montavimo darbų. Atsakovo apeliaciniame skunde cituojama eksperto išvados 24 puslapis ir pats atsakovas kalba apie palangių apskardinimą. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu, o ir apeliaciniame skunde, atsakovas nurodo, kad neva jis neskardino palangių, bei nurodė, jog palangės buvo sumontuotos galimai kitų asmenų jau po to, kai atsakovo darbai buvo pabaigti ir jis darbų pabaigą sieja su tariamai 2020 m. rugsėjo 21 d. parengtu atliktų darbų aktų. Apklausiamas viename paskutinių teismo posėdžių, atsakovas, atsakydamas į ieškovo atstovo klausimą, nurodė, kad šalių vykusiame susirašinėjime esančiose fotonuotraukose (elektroninės bylos I tomas, bylos labai 69 – 70 puslapiai) jau yra sumontuotos palangės. Įvertinus tai, kad šios nuotraukos, sprendžiant iš susirašinėjime nurodytų datų, yra 2020 liepos 20 d., tai yra paneigiama atsakovo versija apie tai, kad neva palangės buvo montuotos jau po to, kai atsakovas atliko darbus neva rugsėjo mėnesį ir, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą apie tai, kad iš tiesų palanges montavo būtent atsakovas. Kita vertus, tokio pobūdžio darbai iš esmės atlikinėjami kartu, nes tai yra fasado dalis.

27.28                      Atsakovas teismo sprendimo neteisėtumą, ekspertinės išvados nepagrįstumą sieja su tuo, kad gyvenamasis namas tinkamas naudoti pagal paskirtį, atlikus šilumos varžą bandymais, nustatyta, kad namas atitinka itin aukštą energetinio naudingumo klasę A+, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas neatliko namo statybos darbų, tai yra pamatų liejimo, sienų statymo, stogo dengimo, jis atliko namo fasado šiltinimo ir apdailos darbus, todėl ta aplinkybė jog namą galima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį nepatvirtina, kad atsakovas darbus atliko kokybiškai.

27.29                      Atsakovo tvirtinimas, jog trūkumai yra tik dėl namo estetinio vaizdo nepagrįsti įrodymais, nes nustatyti trūkumai, nors ir nedaro namo netinkamu naudoti pagal tiesioginę paskirtį, tačiau turi įtakos sienų apdailos ilgaamžiškumui ir sutiktina su teismo išvadomis, kad teismo eksperto nustatyti trūkumai neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Nors kokybės reikalavimai sutartimi tarp šalių nebuvo aptarti, tačiau šalys susitarė dėl įprastinės kokybės tokio pobūdžio darbų rezultatui ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo atlikti darbai neatitinka ir įprastinės kokybės reikalavimų.

27.30                      Nors atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendime nurodė argumentus, jog atsakovas neprašė paskirti pakartotinės ekspertizės, tačiau tokie argumentai yra visiškai nepagrįsti, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neprašė skirti pakartotinės ekspertizės, kaip tai nustatyta CPK 219 straipsnyje, o vien ta aplinkybė, kad teismas ekspertizę pavedė atlikti ne atsakovo pasiūlytam ekspertui S. M., o S. Z., kurio kvalifikacija nėra kvestionuojama byloje, visiškai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, ar buvo kitaip apribotos procesinės atsakovo teisės.

27.31                      Nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad neegzistuoja teisinis pagrindas atlyginti žalą dėl statybos rangos darbų, už kuriuos ieškovas nėra atsiskaitęs. Pirmosios instancijos teismui nurodžius, kad rangos teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir atsakovo, apeliacinio skundo argumentai dėl tariamos skolos UAB (duomenys neskelbtini) yra visiškai nepagrįsti. Atsakovui patvirtinus byloje, kad ieškovo skola trečiajam asmeniui net nėra atvaizduota buhalterinėje apskaitoje, nėra išrašyta PVM sąskaita-faktūra už atliktus darbus ir medžiagas, nesuprantama kokia ir kaip ieškovo skola apskritai gali egzistuoti UAB (duomenys neskelbtini). Byloje nebuvo reiškiami jokie reikalavimai dėl skolos priteisimo, analizuojamas klausimas dėl ieškovo skolos buvimo ar nebuvo atsakovui ar trečiajam asmeniui, ieškovas net neatsikirtinėjo ir neteikė į bylą jokių įrodymų, įrodančių skolos nebuvimą, todėl apeliaciniu skundu atsakovas nepagrįstai siekia išplėsti nagrinėjamos bylos ribas, nurodo argumentus, nesusijusius su ieškinio dalyku ir atsikirtimais į jį, todėl ieškovas papildomai dėl skolos egzistavimo/neegzistavimo fakto atsiliepime į apeliacinį skundą nepasisako.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28.       Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

29.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkinti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

30.       2020 metų birželio – liepos mėnesį, ieškovas ir atsakovas žodžiu susitarė dėl ieškovui priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo namas), fasado apšiltinimo ir apdailos darbų atlikimo už 14 036 Eur fiksuotą kainą ((5 600 Eur + 6 000 Eur) x 1,21 (PVM) = 14 036 Eur). 5 600 Eur be PVM sumą sudarė darbų kaina, o 6 000 Eur be PVM – statybinių medžiagų kaina.

31.       2020 m. birželio 25 d. atsakovas iš savo elektroninio pašto ((duomenys neskelbtini)) ieškovui persiuntė UAB „Mimeta“ 2020 m. birželio 25 d. komercinį pasiūlymą – sąmatą, iš kurios matyti, kad medžiagų kaina sudarė 6 065,25 Eur (su PVM); pardavėja – UAB „Mimeta“, pirkėjas – „privatus asmuo“. UAB „Mimeta“ komercinį pasiūlymą taip pat išsiuntė atsakovo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t. 9-11 l.).

32.       Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) surašė 2020 m. rugsėjo 21 d. baigiamąjį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Šis aktas pasirašytas tik UAB (duomenys neskelbtini), užsakovu nurodytas P. K., rangovu – UAB (duomenys neskelbtini). Prie akto nėra duomenų, kad jis ieškovui būtų įteiktas asmeniškai arba išiųstas paštu ar elektroniniu paštu, ar įteiktas kitu būdu (e. b. 1 t. 162 l.).

33.       Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 12 d. pranešimu „Dėl netinkamai atliktų darbų fakto ir trūkumų konstatavimo“,  taip pat ir SMS žinute informavo atsakovą dėl atvykimo į namą (objektą) 2021 m. rugpjūčio 17 d., 10 val., siekiant nustatyti ir įvertinti visus atlikto darbo defektus, susitarti dėl defektų pašalinimo terminų ar kitokio tarp šalių kilusio ginčo išsprendimo. Šis pranešimas atsakovui išsiųstas ir jo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t. 12-14 l.).

34.       2021 m. spalio 6 d. Darbų kokybės apžiūros akte, kurį ieškovo iniciatyva atliko „Caparol“ techninės priežiūros specialistas G. G., užfiksuoti tokie trūkumai: nesumontuotas cokolinis profilis, šiltinimo plokštės priklijuotos nesilaikant technologijos, pažeistas išdėstymas, papildomas tvirtinimas atliktas ne pagal technologiją – mažas kiekis smeigių, neatsižvelgta į plokščių išdėstymą, smeigių vieta blogai užtaisyta, klijuojant plokštes prie pastato langų sujungimai – ne pagal technologiją, suklotos plokštės be „L“ formos supjovimo, palangių skardos sumontuotos ne pagal technologiją, paliktos angos prie langų sujungimo su palange, nesumontuotas nulašėjimo profilis, įrengiant struktūrą langai neapsaugoti, yra struktūros likučiai ant plastikinio lango, pastato kampai įrengti ne pagal technologiją (e. b. 1 t. 22-26 l.). Ieškovas pateikė G. G. kvalifikaciją patvirtinančius duomenis bei papildomą susirašinėjimą, kokius darbus reikalinga atlikti, šalinant trūkumus (2023-02-15 DOK-7495, e. b. 2 t. 61-66 l).

35.       Ieškovas defektų šalinimo kainą grindė UAB „Agentus“ sudaryta lokaline sąmata Nr. S001, 2021 m. spalio mėnesio kainomis, kurioje nurodoma „žiniaraštis – remontas“ ir bendra darbų vertė su PVM nurodoma 35 982,16 Eur (e. b. 1 t. 53 l.).

36.       2022 m. sausio 6 d. buvo atliktas ginčo namo sandarumo testas ir pastato energinio naudingumo sertifikavimas Nepriklausomas ekspertas išdavė sertifikatą Nr. GV-0626-00349, kuriuo konstatuota, kad gyvenamasis namas apšiltintas tinkamai, visiškai atitinka A+ energinio naudingumo klasę (e. b. 1 t. 160-161 l.).

37.       Atsakovo ir trečiojo asmens atstovas pateikė į bylą 2023 m. vasario 20 d. raštą „Dėl pastato (duomenys neskelbtini) fasado šiltinimo sistemos darbų“ (DOK-7940, 2023-02-20), kuriame yra duomenys, kad 2022 m. pavasarį UAB DAW Lietuva techninis vadovas E. L. ir vadybininkas M. A. bei UAB (duomenys neskelbtini) direktorius E. K. kartu buvo nuvykę apžiūrėti pastato (namo) ir įvertinti UAB (duomenys neskelbtini) atliktų fasado šiltinimo darbų. Apžiūros metu buvo matomi atskiri fasado vietų nelygumai, kurie krintant saulės šviesai tam tikru kampu atskirose fasado vietose sudaro šešėlius ir tokiu būdu išryškina (padaro matomus) nelygumus. Daugiau neatitikimų nebuvo nustatyta, fasado šiltinimo darbai atitinka tokiems darbams įprastai keliamus reikalavimus. <..> fasado šiltinimo sistemoje esantys nelygumai yra estetinio pobūdžio ir jie neturi jokios įtakos pastato šiltinimo sistemos ilgaamžiškumui ir eksploatacinėms savybėms (e. b. 2 t. 75 l.).

38.       Ieškovas 2022 m. balandžio 11 d. pretenzija „Dėl netinkamai atliktų darbų fakto, nuostolių atlyginimo“ informavo atsakovą apie defektus, jų pašalinimo kainą, ir pareikalavo ne vėliau nei per 7 dienas po pretenzijos gavimo atlyginti ieškovo 35 982,16 Eur nuostolius (e. b. 1 t. 15-17 l.).

39.       2022 m. balandžio 13 d. atsakymu į pretenziją atsakovas nepripažino trūkumų ir defektų, nurodė, kad su ieškovu nei žodžiu, nei raštu, nei konkliudentiniais veiksmais nesudarė jokios sutarties dėl namo fasado apdailos statybos rangos darbų atlikimo (e. b. 1 t. 18-21 l.).

40.       UAB (duomenys neskelbtini) įregistruota 2016 m. gruodžio 27 d., įmonės direktoriumi nuo 2016 m. gruodžio 21 d. paskirtas E. K. (e. b. 2 t. 57-58 l.).

41.       Nekilnojamojo turto registro duomenimis namas įregistruotas ieškovo ir jo sutuoktinės vardu bendra jungtine nuosavybe 2022 m. sausio 19 d.; pagrindas 2022 m. sausio 10 d. deklaracija apie statybos užbaigimą; baigtumas 100 procentų; statybos pradžia - 2019 m., statybos pabaiga - 2021 m., atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) 176 000 Eur, vidutinė rinkos vertė 127 000 Eur; 2022 m. sausio 6 d. namui išduotas energinio naudingumo sertifikatas A plius klasės (e. b. 1 t. 165-166 l.).

42.       Byloje pateikta kadastro bylos kopija, sandarumo protokolo kopija, namo projekto kopija (e. b. 3 t. 9-273 l.).

43.       Teimas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi paskyrė atliktų statybos darbų ekspertizę, ją pavedė atlikti į teismo ekspertų sąrašą įrašytam ekspertui S. Z. (e. b. 2 t. 92-96 l.).

44.       Teismo ekspertizės akte ekspertas S. Z. pateikė išvadas (e. b. 4 t. 4-43). Teismo ekspertizės metu atliktais skaičiavimais nustatyta, kad vienbučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), fasadų šiltinimo ir išorės apdailos darbų (atliktų E. K. ir/ar jo vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini)) trūkumų pašalinimo darbų skaičiuojamoji vidutinė rinkos kaina (įskaitant visas išlaidas ir mokesčius) yra 26 179,60 Eur (bendra vertė su 21 proc. PVM).

45.       Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų susijusių su ieškinio senaties (ne)taikymu

46.       Atsakovo teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino. Statybos rangos darbų rezultatą trečiasis asmuo ieškovui perdavė 2020 m. rugsėjo 21 d., tuo metu ieškovas pretenzijų nereiškė. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad pretenzijas ieškovas reiškė ir 2020 m. spalio 8 d., tačiau ieškinį dėl atliktų darbų trūkumų pateikė 2022 m. rugsėjo 21 d. Šie atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

46.1                      CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus CK nustatytas išimtis. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad darbų rezultatus priimant dalimis, ieškinio senaties terminas prasideda priėmus visą darbų rezultatą.

46.2                      CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.

46.3                      Nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė darbų sutartis. Baigiamasis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas surašytas 2020 m. rugsėjo 21 d. ir pasirašytas tik trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini), užsakovu nurodytas ieškovas P. K., rangovu – trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau prie akto nėra duomenų, kad jis kokiu nors būdu būtų įteiktas ieškovui: asmeniškai, išsiųstas paštu, elektroniniu paštu ar kitu būdu (e. b. 1 t. 162 l.). Atsakovas taip pat nenurodė argumentų, kodėl esant tariamam atsisakymui pasirašyti, atliktų darbų aktas nebuvo nusiųstas pasirašytas vienašališkai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad informavo ieškovą, jog darbai yra atlikti ir kreipėsi dėl darbų priėmimo bei akto surašymo.

46.4                      Byloje esantis susirašinėjimas tarp ieškovo ir atsakovo patvirtina, kad tarp šių asmenų vyko diskusija dėl atliktų darbų kokybės. Be to, atsakovas apeliaciniame skunde neneigia, kad dalis statybos rangos darbų trūkumų buvo šalinami. Pranešimą raštu dėl netinkamai atliktų darbų (trūkumų) ieškovas atsakovui išsiuntė 2021 m. rugpjūčio 12 d., o pretenziją – 2022 m. balandžio 11 d. Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą 2022 m. rugsėjo 29 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad ieškovas objektyviai suvokti apie savo teisių pažeidimą anksčiausiai galėjo tik 2021 m. spalio 6 d., kai buvo aiškūs defektai (e. b. 1 t. 22-26 l.), arba 2022 m. balandžio 13 d., kai gavo iš atsakovo atsakymą į pretenziją, kuria buvo neigiami bet kokie defektai ar sutarties egzistavimas (e. b. 1 t. 18-21 l.). Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas buvo aktyvus, kreipėsi į atsakovą dėl darbų kokybės ir trūkumų taisymo, atsakovas žadėjo trūkumus taisyti, todėl ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido.

46.5                      Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad senatį taikyti gali prašyti tik bylos šalys (ieškovas/atsakovas), tačiau atsakovo argumentai susiję su trečiojo asmens teise teikti prašymą taikyti ieškinio senatį nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Dėl atsakovo argumentų, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui

47.       Apelianto vertinimu, ieškinį ieškovas pateikė netinkamam atsakovui, todėl vien ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas panaikinti ginčijamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį kaip visiškai nepagrįstą ir neteisėtą. Apeliantas laiko nepagrįsta teismo išvadą, kad ieškovas niekada nebendravo su UAB (duomenys neskelbtini), kadangi juridiniai asmenys visas teises ir pareigas prisiima atstovaujami fizinių asmenų, o atsakovas yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, vienintelis turintis teisę įmonės vardu prisiimti teises ir pareigas. Dėl statybos rangos darbų ieškovas kreipėsi ne į UAB (duomenys neskelbtini) direktorių asmeniškai, o į įmonę, naudodamasis įmonės internetinėje svetainėje skelbiamus kontaktinius duomenis. Tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas negali būti nulemtas vien subjektyvios aplinkybės, jog ieškovas savo telefone UAB (duomenys neskelbtini) telefono numerį buvo įvardinęs „E. nuo P.“, nors šis telefono numeris viešai skelbiamas kaip UAB (duomenys neskelbtini) kontaktinis telefonas. Šie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

47.1                      Atsakovas teisingai nurodo, kad juridinis asmuo veikia atstovaujamas vadovo. Tačiau tai nepaneigia teismo nustatyto fakto, kad rangos darbų sutartis buvo būtent su atsakovu kaip fiziniu asmeniu, o ne su trečiuoju asmeniu UAB (duomenys neskelbtini), kurią atstovavo atsakovas.

47.2                      UAB (duomenys neskelbtini) internetinėje svetainėje skelbiami kontaktiniai duomenys: elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini); telefono numeris (duomenys neskelbtini). Tačiau 2020 m. birželio 25 d. atsakovas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) ieškovui persiuntė UAB „Mimeta“ 2020 m. birželio 25 d. komercinį pasiūlymą – sąmatą, kurioje pardavėja nurodoma UAB „Mimeta“, pirkėjas – „privatus asmuo“. UAB „Mimeta“ minėtą komercinį pasiūlymą taip pat išsiuntė atsakovo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t. 9-11 l.), o ne įmonės svetainėje skelbiamu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

47.3                      Nors bendravimas tarp ieškovo ir atsakovo vyko taip pat ir žinutėmis naudojant UAB (duomenys neskelbtini) tinklapyje skelbiamo telefono numeriu, tačiau byloje esantis ieškovo ir atsakovo tarpusavio susirašinėjimas nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas su ieškovu bendravo kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovas/vadovas atstovaudamas juridinį asmenį.

47.4                      Ieškovas atsakovą savo telefone buvo įvardijęs „E. nuo P.“. Ieškovas paaiškino, kad atsakovo kontaktai ieškovui buvo perduoti iš jų bendro pažystamo „P.“. Todėl mažai tikėtina, kad ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) kontaktus radęs internete ar kitoje informacinėje erdvėje, jis juos būtų įvardijęs „E. nuo P.“. Atsakovas nepaneigė ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jį rekomendavo bendras pažįstamas „P.“.

47.5                      Atsakovas teigia, kad jis neatlieka statybos rangos darbų kaip individualus asmuo; darbų atlikimo metu neturėjo verslo liudijimo; tokio mąsto statybos rangos darbų įmonės direktorius vienas fiziškai negalėjo atlikti; įmonės veikloje tiek darbuotojų apranga, tiek naudojamos transporto priemonės ženklinamos UAB (duomenys neskelbtini) prekės ženklu. Tačiau šios aplinkybės taip pat nepatvirtina fakto, kad darbus atliko UAB (duomenys neskelbtini). Esminis momentas yra – kas su ieškovu sudarė žodinį susitarimą dėl darbų atlikimo, o ne kokie asmenys buvo pasitelkti darbų atlikimui. Nors atsakovas nurodė, kad jis ieškovu nesudarė atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto, neišrašė ieškovui sąskaitos-faktūros, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) lygiai taip pat neišrašė PVM sąskaitos-faktūros ir nepateikė jos ieškovui apmokėti už atliktus darbus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių atsakovas nepaneigė, kad teikdamas duomenis (nuotraukas) su automobilio logotipu (duomenys neskelbtini) ir asmenimis dirbančiais prie statomo objekto, pats E. K. patvirtino, jog tai nėra ieškovo namas ir automobilis taip pat nėra prie ieškovo namo, tokiu būdu šios nuotraukos nieko nepatvirtina byloje.

47.6                      Apelianto teigimu, aplinkybę, jog statybos rangos darbus atliko įmonė, patvirtina 2020 m. rugsėjo 21 d. vienašalis baigiamasis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas. Nors teismas ir išreiškė abejonę šio akto teisine galia, tačiau nesikreipė į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl galimo dokumentų klastojimo, o ieškovas nėra jo nuginčijęs. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiais atsakovo argumentais.

47.7                      Kaip buvo minėta, baigiamasis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas surašytas 2020 m. rugsėjo 21 d. ir pasirašytas tik trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad minėtas aktas jo surašymo dieną ar artimiausiu metu kokiu nors būdu būtų buvęs perduotas ieškovui, o pastarasis jį būtų atsisakęs priimti ir pasirašyti. Byloje pateiktas susirašinėjimas tarp ieškovo ir atsakovo tik patvirtina, kad ir toliau tarp minėtų asmenų vyko diskusija dėl darbų kokybės.

47.8                      Įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad sutartiniai santykiai siejo ieškovą ir atsakovą E. K., o ne ieškovą ir UAB (duomenys neskelbtini); E. K. yra tinkamas atsakovas byloje. Taigi, atsakovo argumentai, kad ieškinys nepagrįstas ir neteisėtas, nes pareikštas netinkamam atsakovui, atmetami kaip neįrodyti.

47.9                      Be to, pirmosios instancijos teismas išaiškino ieškovui CPK 45 straipsnio nuostatas bei procesinius padarinius ir siūlė apsispręsti, kas turi atsakyti pagal jo reikalavimus (tik E. K., tik UAB (duomenys neskelbtini) ar jie abu). Ieškovas apsisprendė, kad atsakovu byloje yra tik E. K., kaip ir nurodyta ieškinyje. Todėl, įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, atmetami atsakovo argumentai, kad rangos darbus atliko ne jis kaip fizinis asmuo, o UAB (duomenys neskelbtini), kurį atstovavo atsakovas. Kaip minėta, atsakovas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad nuo pat bendravimo su ieškovu pradžios dėl rangos darbų save ieškovui pristatė kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovą ir bendravo bei sudarė žodinį susitarimą, veikdamas kaip šios bendrovės vadovas (atstovas) (CPK 178 straipsnis).

Dėl ieškovo ir atsakovo argumentų, susijusių su nuostolių dydžiu

48.       Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija sprendimo dalį, kuria teismas, priteisdamas 8 351 Eur iš ieškovo prašomos 26 179,60 Eur sumos, atmetė reikalavimo dalį – 17 828,6 Eur. Apeliacinį skundą grindžia rangovo pareiga tinkamai atlikti darbus ir visišku nuostolių atlyginimo principu, kuris nenumato išimčių mažinti priteistinų nuostolių dydį, atsižvelgiant į šalių sudarytos sutarties kainą ir sumą, reikalingą trūkumų pašalinimui. Ieškovo nuostolių dydis nepaneigtas, ir nėra pagrindo jį mažinti.

49.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodomi ieškovo argumentai, dėl kurių jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria priteista beveik tris kartus mažesnė suma, nepaneigia apylinkės teismo sprendimo išvadų pagrįstumo minėtu klausimu.

49.1                      Kaip minėta, 2020 metų birželio ­ liepos mėnesį, ieškovas ir atsakovas žodžiu susitarė dėl ieškovui priklausančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo namas), fasado apdailos darbų atlikimo už 14 036 Eur fiksuotą kainą.

49.2                      2021 m. spalio 6 d. Darbų kokybės apžiūros akte, kurį sudarė „Caparol“ techninės priežiūros specialistas G. G., užfiksuoti trūkumai: nesumontuotas cokolinis profilis, šiltinimo plokštės priklijuotos nesilaikant technologijos, pažeistas išdėstymas, papildomas tvirtinimas atliktas ne pagal technologiją – mažas kiekis smeigių, neatsižvelgta į plokščių išdėstymą, smeigių vieta blogai užtaisyta, klijuojant plokštes prie pastato langų sujungimai – ne pagal technologiją, suklotos plokštės be „L“ formos supjovimo, palangių skardos sumontuotos ne pagal technologiją, paliktos angos prie langų sujungimo su palange, nesumontuotas nulašėjimo profilis, įrengiant struktūrą langai neapsaugoti, yra struktūros likučiai ant plastikinio lango, pastato kampai įrengti ne pagal technologiją (e. b. 1 t. 22-26 l.).

49.3                      Ieškovas teikė UAB „Agentus“ sudarytą lokalinę sąmatą Nr. S001, 2021 m. spalio mėnesio kainomis, kurioje nurodoma „žiniaraštis – remontas“ ir bendra darbų vertė su PVM nurodoma 35 982,16 Eur (e. b. 1 t. 53 l.).

49.4                      Atsakovo ir trečiojo asmens atstovas pateikė byloje 2023 m. vasario 20 d. raštą „Dėl pastato (duomenys neskelbtini) fasado šiltinimo sistemos darbų“ (DOK-7940, 2023-02-20), kuriame yra duomenys, kad 2022 m. pavasarį UAB DAW Lietuva techninis vadovas E. L. ir vadybininkas M. A. bei UAB (duomenys neskelbtini) direktorius E. K. kartu buvo nuvykę apžiūrėti pastato (namo) ir įvertinti UAB (duomenys neskelbtini) atliktų fasado šiltinimo darbų. Apžiūros metu buvo matomi atskiri fasado vietų nelygumai, kurie krintant saulės šviesai tam tikru kampu atskirose fasado vietose sudaro šešėlius ir tokiu būdu išryškina (padaro matomus) nelygumus. Daugiau neatitikimų nebuvo nustatyta, fasado šiltinimo darbai atitinka tokiems darbams įprastai keliamus reikalavimus. <..> fasado šiltinimo sistemoje esantys nelygumai yra estetinio pobūdžio ir jie neturi jokios įtakos pastato šiltinimo sistemos ilgaamžiškumui ir eksploatacinėms savybėms (e. b. 2 t. 75 l.).

49.5                      Ieškovo 2022 m. balandžio 11 d. pretenzija „Dėl netinkamai atliktų darbų fakto, nuostolių atlyginimo“ atsakovas buvo informuotas apie defektus ir jų pašalinimo kainą, raginamas ne vėliau nei per 7 dienas po pretenzijos gavimo atlyginti ieškovo 35 982,16 Eur nuostolius (e. b. 1 t. 15-17 l.). Atsakovas 2022 m. balandžio 13 d. atsakymu į pretenziją nepripažino trūkumų ir defektų, nurodęs, kad su ieškovu nei žodžiu, nei raštu, nei konkliudentiniais veiksmais nesudarė jokios sutarties dėl namo fasado apdailos statybos rangos darbų atlikimo (e. b. 1 t. 18-21 l.).

49.6                      Byloje minėtas ieškovo ir atsakovo tarpusavio susirašinėjimas patvirtina, kad ir 2021 metais vyko susirašinėjimai dėl darbų kokybės. Tačiau nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad šalių susirašinėjimą pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai laikė sąlyga sumažinti priteistų nuostolių dydį, kadangi, kaip matyti iš sprendimo motyvų, teismas vertino aplinkybių visetą sąlygojusį tokį sprendimo rezultatą.

49.7                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sumos nuostoliams atlyginti pagrįstumo vadovavosi teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), įvertinęs visumą faktinių aplinkybių: sandorio (rangos sutarties) šalys yra du fiziniai asmenys, tarp jų susiklostė statybų rangos, bet ne vartojimo rangos santykiai; užsakovas pretenzijas raštu dėl darbų kokybės pareiškė vėliau, nei darbai buvo atlikti, ilgą laiką tik susirašinėdamas SMS žinutėmis su atsakovu ir iš esmės pretenzijas reikšdamas tik dėl sienos nelygumų ir tinklelio „persišvietimo“; ekspertizės metu išlaidų dydis paskaičiuotas su visų mokesčių mokėjimu, darbo užmokesčio mokėjimu, PVM mokesčio mokėjimu ir pan., o teismas jau pasisakė, kad atsakovas nėra verslininku; nuostoliai paskaičiuoti kainomis ekspertizės atlikimo metu, o darbai buvo atliekami 2020 metais; susitarta dėl darbų apimties už fiksuotą 14 036 Eur sumą, o trūkumų šalinimo suma, teismo vertinimu, negali būti didesnė, nei visų darbų kaina, kadangi ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovas darbų neatliko, jis tik įrodinėjo jog atsakovas darbus atliko nekokybiškai. Įvertinęs minėtų aplinkybių visetą pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė sumažinti priteistinų nuostolių dydį iki 8 351 Eur.

49.8                      Ieškovas nepaneigė aplinkybių, kad vykdant darbus nebuvo samdomas darbų vadovas,kad jis kaip statytojas neorganizavo statybos techninės priežiūros vykdymo; nepateikė įrodymų, kad atsakovui buvo pateiktas techninis darbo projektas, pagal kurį būtų parinktos tinkamos medžiagos, nepateikė įrodymų, kad buvo vedamas statybos darbų žurnalas. Be to, ieškovas nepaneigė atsakovo argumentų, kad namo fasado apšiltinimo darbus siekė atlikti mažiausiomis kainomis ir sąnaudomis. Tokiu būdu veikdamas ieškovas taip pat turi prisiimti kylančias rizikas ir iš to atsiradusias pasekmes.

49.9                      Ieškovas taip pat nurodo, kad sprendimo dalis, kuria sumažinta nuostolių suma iki konkrečios 8 351 Eur sumos, neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą.

49.10                      Aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

49.11                      Aukščiau nustatytos aplinkybės, kurios patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas sumažindamas prašomą priteisti nuostolių dydį, būtent įvertino byloje nustatytų aplinkybių visetą, nurodydamas argumentus, kuriais grindžiamos teismo išvados minėtu klausimu ir kartu paneigia ieškovo argumentus, kad teismo sprendime nėra nurodomi motyvai, kodėl sumažinama priteistina nuostolių suma.

50.       Atsakovas, nesutikdamas su iš jo priteista 8351 Eur suma, nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai priteisė ieškovui žalos atlyginimą, nes ieškovas žalos nepatyrė, darbų trukumai neegzistuoja. Teismas nenurodė, kaip paskaičiuota tariama 8 351 Eur žala. Teismo minimoje byloje Nr. 3K-397-969/2015 kasacinis teismas atsisakė priteisti ieškovo faktiškai nepatirtą žalą, nes nuostolių faktas nebuvo lengvai įrodomas, t. y. neegzistavo išimtinės aplinkybės atlyginti nepatirtą žalą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais.

50.1                      Teismo ekspertizės akte ekspertas S. Z. pateikė išvadas (e. b. 4 t. 4-43 l.). Teismo ekspertizės metu atliktais skaičiavimais nustatyta, kad ginčo namo fasadų šiltinimo ir išorės apdailos darbų trūkumų pašalinimo darbų skaičiuojamoji vidutinė rinkos kaina (įskaitant visas išlaidas ir mokesčius) yra 26 179,60 Eur (bendra vertė su 21 proc. PVM). Taip pat pateikė išvadas dėl darbų nustatytų trūkumų.

50.2                      Atsakovas nurodo, kad: vizualinės apžiūros būdu konstatuoti tariami statybos rangos darbų trūkumai tiesiogiai prieštarauja nepriklausomo eksperto atlikto faktinio namo energetinio efektyvumo vertinimo bandymo rezultatui; ekspertas išvadoje apsiriboja bendro pobūdžio pastebėjimais apie tai, kad trečiasis asmuo nesilaikė eksperto konkrečiai neįvardintų teisės aktų reikalavimų, nagrinėjamu atveju netaikytino Caparol standarto; visi išvadoje nurodyti tariami statybinių medžiagų trūkumai (suderinamumo, komplektiškumo ir pan.) yra nulemti išimtinai ieškovo sprendimo naudoti konkrečias statybines medžiagas, siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti statybos rangos darbų kaštus; ieškovas reikalavo naudoti ne vien Caparol, o ir žemesnės kokybės statybines medžiagas, todėl neegzistuoja joks faktinis ir teisinis pagrindas atliktų statybos rangos darbų kokybę vertinti konkrečia Caparol gamintojo sistemos projektine versija, ar neprivalomo pobūdžio STR rekomendacijomis; nepagrįstai nurodyta, kad formuojant langų viršutinius angokraščius nebuvo įrengti lašikliai, nes ieškovo pageidavimu naudotas ne Caparol profilis, o Vertex profilis, kuris skiriasi; nepagrįstai nurodyta, kad nėra sumontuotas Caparol cokolinis profilis, kadangi ieškovo pageidavimu sumontuotas Vertex profilis.

50.3                      Tačiau kaip minėta, atsakovas nereikalaudamas iš ieškovo techninio darbo projekto, nevedant statybos darbų žurnalo, taip pat turi prisiimti iš to kylančias pasekmes. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalys žodžiu sudarė rangos sutartį, taigi nustatyti kiek detaliai jos susitarė dėl darbų kokybės ir medžiagų kokybės, galimybės nėra.

50.4                      CK 6.659 straipsnio 1 dalyje dalies 3 punkte nurodoma, kad rangovas turi įspėti užsakovą, jog yra nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, kurios kelia grėsmę atliekamo darbo tinkamumui. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte rangovas turi įspėti užsakovą, jeigu dėl užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui. Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, tai reiškia jog jeigu buvo pasirinktos netinkamos medžiagos fasado apšiltinimui ir kitiems darbams atlikti, atsakovas privalėjo įspėti užsakovą, jog rezultatas bus prastesnės kokybės, tačiau atsakovas to nepadarė, bylos nagrinėjimo metu vis akcentuodamas, jog tokias medžiagas pasirinko pats ieškovas.

50.5                      Atsakovo teigimu, ekspertizės akto išvadų teiginiai, kad šiltinimo plokštės pritvirtintos nenaudojant smeigių, kad klijuojant plokštes prie pastato langų sujungimai padaryti ne pagal technologiją – nėra įrengta įstrižai einanti tinklelio juosta, vidinis armavimas, kad nebuvo išlaikytas vienodas armavimo skiedinio sluoksnio storis, kuris turėjo būti mažiausiai 3 – 4 mm, tiesiogiai prieštarauja ieškovo iniciatyva atlikto defektinio akto (ieškinio 3 priedas) išvadoms, kuriose konstatuota, kad šiltinimo plokštės yra pritvirtintos smeigėmis; nėra konstatuota, jog nėra įrengta įstrižai einanti tinklelio juosta; nėra konstatuota, kad nebuvo išlaikytas vienodas armavimo skiedinio sluoksnio storis. Tačiau nurodomi apelianto teiginiai atmetami, kadangi teismo ekspertizės aktu nustatyti ir kiti darbų trūkumai, kurių atsakovas nepaneigė.

50.6                      Atsakovas nurodo, kad parapetų bei palangių gamybos ar montavimo darbų nei atsakovas, nei trečiasis asmuo neatliko, nes tokie statybos rangos darbai neįeina į trečiojo asmens atliekamų darbų apimtį. Atsakovo teigimu, ieškovo ir trečiojo asmens susirašinėjimas patvrtina aplinkybę, kad trečiasis asmuo neatliko palangių skardinimo darbų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apelianto argumentais.

50.7                      Kaip jau buvo minėta, šalys žodžiu sudarė rangos sutartį, taigi nustatyti kiek detaliai jos susitarė dėl darbų apimties ir kokybės galimybės nėra. Byloje pateiktas ieškovo ir atsakovo susirašinėjimas telefoninėmis programėlėmis. Šiame susirašinėjime yra duomenys apie planuojamus atlikti parapetų skardinimo darbus, tačiau jame nėra duomenų apie tai, kad palangių skardinimo atliks kiti asmenys. Todėl atsakovo minimas susirašinėjimas nepaneigia ieškovo teiginių, kad už netinkamą palangių sumontavimą yra atsakingas atsakovas, ir nepatvirtina atsakovo ir trečiojo asmens teiginių, kad palangių skardinimo darbus atliko kiti asmenys.

50.8                      Atsakovas teigia, kad gyvenamąjį namą galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, dėl to ginčo nėra, tą patvirtino ir teismo ekspertas. Tačiau atsakovas nepaneigė teismo ekspertizės akto išvados, kad teismo ekspertizės metu nustatyti fasado šiltinimo ir išorės apdailos darbų defektai (trūkumai) mažina pastato vertę ir taps priežastimi trumpesniam išorės apdailos tarnavimui, papildomoms eksploatacinėms išlaidoms bei pablogėjusiai estetinei išvaizdai.

Dėl atsakovo argumentų susijusių su ieškovo nepagrįstu praturtėjimu

51.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas yra ne patyręs žalą asmuo, bet nepagrįstai praturtėjęs trečiojo asmens sąskaita. Jeigu statybos rangos darbai ir būtų atlikti su trūkumais, o trečiasis asmuo reikalautų už juos atsiskaityti, ieškovas turėtų teisę reikalauti sumažinti statybos rangos darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nurodytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Darbus atlikęs rangovas turi teisę iš užsakovo reikalauti sumokėti už atliktus statybos rangos darbus (CK 6.644 straipnio 1 dalis), šia teise jis gali pasinaudoti ir ją įgyvendi teismine tvarka (CPK 5 straipsnis). Aplinkybė, kad statybos darbus atlikęs rangovas nesikreipė į teismą dėl savo teisių teisminės gynybos, nepaneigia ieškovo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo. Ieškovas realizavo savo teisę pareikšti materialinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, ir remdamasis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, atsakovu nurodė būtent E. K..

Dėl atsakovo argumentų susijusių su teismo ekspertizės akto (ne)patikimumu

52.       Apelianto (atsakovo) teigimu, ekspertizės išvados turinys yra prieštaringas, o išvados neišplaukia iš tyrimo eigos. Ekspertas tyrimą atliko neišsamiai, priėjo nepagrįstos, nepatikimos išvados byloje. Abejonę išvados patikimumu ir teisingumu kelia vien aplinkybė, kad statybos rangos darbų, kurių didžioji dalis yra paslėpti po tinko struktūros sluoksniu, vertinimas buvo atliktas išimtinai vizualiniu būdu, praėjus beveik trejiems metams nuo jų atlikimo. Ekspertas išvadoje pateikia toli siekiančias išvadas apie tai, kas konkrečiai ir kokius statybos rangos darbus atliko prieš trejus metus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo.

52.1                      Teismo ekspertizės akte ekspertas S. Z. pateikė išvadas (e. b. 4 t. 4-43 l.). Teismo ekspertizės metu atliktais skaičiavimais nustatyta, kad vienbučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), fasadų šiltinimo ir išorės apdailos darbų (atliktų E. K. ir/ar jo vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini)) trūkumų pašalinimo darbų skaičiuojamoji vidutinė rinkos kaina (įskaitant visas išlaidas ir mokesčius) yra 26 179,60 Eur (bendra vertė su 21 proc. PVM). 

52.2                      Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2006; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023, 76 punktas).

52.3                      Atsakovas kelia abejoja atliktos teismo ekspertizės išvadų patikimumu, tačiau neteikė teismui prašymo skirti pakartotinę ekspertizę, siekdamas paneigti pirmosios ekspertizės išvadų patikimumą. Aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su ekspertizės akte pateiktomis išvadomis ar tai, kad teismas paskyrė ne atsakovo siūlomą ekspertą S. M., neteikia pagrindo vienareikšmiškai abejoti byloje atliktos ekspertizės patikimumu ir ją vertinti priešingai nei pirmos instancijos teismas.

Dėl įrodymų vertinimo

53.       Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

54.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinių skundų argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino šalių nurodytų aplinkybių. Abiejų apeliantų argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

55.       Tuo atveju, jeigu teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė ir nurodė visas bylai teisingai išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes, identifikavo ir įvertino esminius byloje keliamus klausimus bei į juos argumentuotai atsakė, pateikė motyvuotus argumentus dėl byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimo, tai vien tai, kad bylai išnagrinėti esminės reikšmės neturinčios aplinkybės ar įrodymai nebuvo išsamiai aptarti teismo sprendime, paprastai nelemia šio sprendimo neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 24 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

56.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

57.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinių skundų argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

58.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

59.       Netenkinus apeliacinių skundų, išlaidos susijusios su jų parengimu ir žyminiu mokesčiu, ieškovui ir atsakovui nepriteisiamos.

60.       Atsakovas ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimų į ieškovo apeliacinį skundą parengimą (CPK 178 straipsnis).

61.       Ieškovas už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą patyrė 968 Eur teisinės pagalbos išlaidų (DOK-14726). Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, ieškovui iš atsakovo priteisiama 968 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, neviršijančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                         Laima Kriaučiūnaitė

                                                         Tomas Romeika

                                                         Rasa Urbanavičiūtė