Administracinė byla Nr. AS-672-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01604-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai akcinės bendrovės ,,Lietuvos paštas“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 21R-204(AG-104/01-2019) ir priteisti atlyginti nusikalstamomis ir neteisėtomis atsakovo atstovų veikomis padarytą turtinę ir neturtinę žalą visiškai (adekvačiai) ir teisingai – pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 5 punktą; 2) išspręsti jo konstitucinės teisės į teisminę gynybą varžymo ir teisingumo vykdymo proceso trukdymo klausimus – nedelsiamai atnaujinti nusikalstamai nutraukto (nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki šiol nepertraukiamai) elektros energijos pareiškėjo gyvenamajam butui tiekimą bei nedelsiamai nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nusikalstamas veikas dėl socialinės piniginės paramos neskyrimo (nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki šiol nepertraukiamai), priešingai Konstitucijos įsakmioms nuostatoms; 3) pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo – PĮ 19 straipsnis; 4) sujungti aukščiau nurodytas tiesiogiai susijusias bylas jų objektyviam ir visapusiškam išnagrinėjimui bei teisingam, galutiniam išsprendimui teisėtu teismo procesu ir teisingai sudaryto teismo; 5) „išreikalauti pateikti teismui įrodymą – 2011 rugsėjo 2 d. AB Lietuvos pašto ir Vilniaus Teritorinės muitinės susitarimą Nr. 11/B-620001-1690 dėl bendradarbiavimo atliekant muitinės formalumus ir kontrolę prekėms, gabenamoms pašto siuntose; 6) patikrinti bylų (adm. byla Nr. 1-9394-281/2014, t. proc. Nr. 3-61-3-03774-2014-1, adm. b. Nr. I- 5689-629/2016, t. proc. Nr. 3-61-3-00338-2016-6 bei visų kitų susijusių) išsprendimo teisėtumą bei pareikalauti visų susijusiųjų atsakomybės; 7) uždrausti AB Lietuvos paštui kelti neteisėtus ir nepagrįstus reikalavimus nepasirašytuose informaciniuose laiškuose pašto siuntų gavėjui dėl perteklinių duomenų pateikimo, tariamo būtinumo Lietuvos muitinei pašto siuntose siunčiamų prekių deklaravimo, sąmoningo apmokestinimo tikslu, įpareigoti šantažo būdu už tokią „paslaugą“ išgautų apmokėjimų sumas grąžinti priverstinai juos sumokėjusiam asmeniui; 8) įpareigoti Muitinės departamentą prie Finansų ministerijos pašalinti padarytą pažeidimą pagal 2009 m. vasario 26 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-124 patvirtintų Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes, gaunamas pašto siuntose, apskaičiavimo taisyklių (Žin., 2009, Nr. 25-1004) 8 punktą – pašto siuntose, nurodytose Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 238 straipsnyje, gabenamas prekes deklaruoja muitinei ir pateikia muitiniam tikrinimui AB Lietuvos paštas arba atitinkamų pašto siuntų siuntėjai ar gavėjai – patys arba naudodamiesi muitinės tarpininkų paslaugomis. Jos deklaruojamos raštu arba automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, pateikiant Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste įprastinę importo arba eksporto muitinės deklaraciją; 9) panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą AB Lietuvos pašto generalinio direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 1-80 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos pašto generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 31d. įsakymo Nr. 1-541 „ Dėl papildomų paslaugų tarifų patvirtinimo“ pakeitimo“ ir įpareigoti pašalinti skunde nurodytus pažeidimus; 10) panaikinti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271) 40 straipsnio 1 dalies 24 punktą – „prekės, jeigu bendra tokių prekių vertė neviršija 75 litų“, 40 straipsnio 4 dalį – „siunta laikoma nedidelės vertės, jeigu bendra jos vertė neviršija 160 litų“; 11) įpareigoti Muitinės departamentą prie Finansų ministerijos pašalinti padarytą pažeidimą ir panaikinti neteisėtai pritaikytus neindeksuotus įstatymo priėmimo metu nustatytus nominalius dydžius dėl įvykusios per tą laikotarpį teisėtų mokėjimo priemonių vienetų (Lito, Euro) tikrosios perkamosios galios nuvertinimo ir įpareigoti Finansų ministeriją neatidėliotinai paruošti / priimti (pateikti valstybės įstatymų leidėjui) nurodytų sumų dydžių indeksavimo ir taikymo aktą; 12) panaikinti jo gautoms siuntoms iš JAV Muitinės departamento prie Finansų ministerijos taikytą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271) 40 straipsnio 1 dalies 24 punktą, 40 straipsnio 4 dalį  priėmimo metu nustatytus nominalius dydžius nuo 2012 m. balandžio mėn. iki pat vėliausiojo epizodo, dėl įvykusios per tą laikotarpį teisėtų mokėjimo priemonių vienetų (Lito, Euro) tikrosios perkamosios galios tyčinio sąmoningo nuvertinimo, įpareigoti už jas priskaičiuotas PVM sumas grąžinti juos priverstinai sumokėjusiam asmeniui; 13) įpareigoti Lietuvos banką pašalinti teisės viršenybės principus ir asmens teises laisves bei teisėtus interesus pažeidžiančius veiksmus, uždraudžiant jam atlikti teisėtų mokėjimo priemonių vienetų (Litų, Eurų) tikrosios perkamosios galios nuvertinimo (devalvavimo) veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę ir jau sudariusius sąlygas turtinei ir neturtinei žalai atsirasti; 14) priteisti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl LAGK neteisėtų veikų, kuri yra lygi 295 914,23 Eur; 15) priteisti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl AB Lietuvos paštas neteisėtų veikų, kuri yra lygi 294 918,02 Eur; 16) priteisti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Muitinės departamento prie Finansų ministerijos neteisėtų veikų, kuri yra lygi 294 918,02 Eur; 17) priteisti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Susisiekimo ministerijos neteisėtų veikų, kuri yra lygi 221 188,52 Eur; 18) priteisti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Finansų ministerijos neteisėtų veikų, kuri yra lygi 221 188,52 Eur; 19) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi netenkino pareiškėjo S. F. prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. gegužės 14 d. sumokėti 30 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi buvo pratęstas S. F. terminas iki 2019 m. gegužės 30 d. teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl 1) skundo reikalavimo laikė nepaduota. Pareiškėjo skundo dalį dėl 3); 4); 6); 7); 9); 10); 12); 15) reikalavimų atsisakė priimti. Nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. birželio 18 d. nutartyje nustatytiems skundo dalies dėl 2); 8); 11); 13); 14); 16); 17); 18) reikalavimų ir išaiškino pareiškėjui, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, ši skundo dalis bus laikoma nepaduota ir grąžinta pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs S. F. atskirąjį skundą, 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi šią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį paliko nepakeistą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pareiškėjo S. F. skundą laikė nepaduotu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį paliko nepakeistą ir į tai, kad pareiškėjas S. F. skundo trūkumų nepašalino, skundą laikė nepaduotu ir grąžintinu pareiškėjui.

III.

Pareiškėjas S. F. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas taip pat prašo pranešti prokurorui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos Jūratės Gaidytės-Lavrinovič veiksmų bei Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkų prašo teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai drausmės bylos iškėlimui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos Jūratės Gaidytės-Lavrinovič veiksmų.

Pareiškėjo teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra akivaizdžiai neteisinga, neteisėta ir nepagrįsta, nemotyvuota. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas buvo nepagrįstai neatleidęs pareiškėjo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nepagrįstai nustatęs trūkumus. Pareiškėjas nurodo, kad visi faktai ir reikšmingos aplinkybės teisingai nurodyti skunde.

Pareiškėjas tvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos Jūratės Gaidytės-Lavrinovič nusikalstamai aplaidžiai priimta 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartis laikyti skundą nepaduotu, kuri yra išvestinė iš ankstesnių 2019 m. balandžio 29 d., 2019 m. gegužės 15 d., 2019 m. birželio 3 d. nutarčių, sąmoningai varžė Konstitucijoje ir tarptautiniuose susitarimuose įtvirtintą asmens teisę į teisminę gynybą ir lygybę įstatymui, sukčiavo, savivaliavo, varžė pareiškėjo veiksmų laisvę ir nepaneigiamai trukdė teisingumo vykdymui teisėtu procesu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pareiškėjo S. F. skundą laikė nepaduotu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi, be kita ko, buvo nustatęs pareiškėjo skundo trūkumus, kuriuos pašalinti nustatė terminą iki 2019 m. birželio 18 d. Pareiškėjas, gavęs šią nutartį, joje nurodytų trūkumų nešalino. Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės teigia, kad jam nepagrįstai buvo nustatyti skundo trūkumai ir buvo apribota teisė kreiptis į teismą.

Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi nustatydamas pareiškėjo skundo trūkumus, iš esmės nurodė pareiškėjui sukonkretinti jo abstrakčius, painiai suformuluotus skundo reikalavimus, taip pat konkrečiai nurodyti aplinkybes, su kuriomis sieja prašomą atlyginti žalą.

Šiuo aspektu primintina, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus.

Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde 2); 8); 11); 13); 14); 16); 17); 18) reikalavimus suformulavo painiai, nerišliai, jie neatitiko ABTĮ 88 straipsnio nustatytų teismo galimų priimti sprendimų rūšių. Kaip minėta, iš nerišliai dėstomo skundo turinio nėra aiškus ir faktinis galimų reikalavimų pagrindas. 

Taigi, teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinį ir prie jo pridėtus dokumentus, sprendžia, jog šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė terminą pareiškėjui šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo nustatytų pareiškėjo skundo trūkumų (neatitikimai ABTĮ reikalavimams) laikytini esminiais ir trukdo pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjo skundą. Pareiškėjas nurodytų skundo trūkumų nešalino, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, šioje byloje skundžiama 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad šiuo atveju teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, veiksmuose nenustatyta pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymių, todėl, vadovaujantis ABTĮ 111 straipsnio 1 dalimi, apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo.

Vertinant pareiškėjo prašymą, adresuotą Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkams, teikti prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismo teisėjai, priėmusiai pareiškėjo skundžiamą nutartį, pažymėtina, kad teisėjo drausminės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesinis klausimas, jis nėra susijęs su pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimais, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą, plačiau nurodytu klausimu nepasisako.

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

        Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

        Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Ričardas Piličiauskas

                                Ramutė Ruškytė

                                                                                Arūnas Sutkevičius