Civilinė byla Nr. e2-1433-180/2018 

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01345-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.1.1.;

 (S)

3.1.18.1.1.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ROL Lithuania“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-4372-392/2018, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ROL Lithuania“ kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ne mažesnei nei 636 000 Eur dydžio sumai atsakovui R. D. priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o nekilnojamųjų daiktų nepakankant, areštuoti kilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, obligacijas, pinigines lėšas, turtines teises ir kitą turtą (iš jų bendrą ir su kitais asmenimis), esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti.

2.                      Nurodė, kad ji (ieškovė) pateikė pranešimą apie arbitražą Tarptautinių prekybos rūmų (ICC) arbitražo teismui prieš atsakovą R. D., kuriuo prašo arbitražo teismo pripažinti, kad R. D. pažeidė 2005 m. gruodžio 28 d. paslaugų teikimo sutarties 3(i) punktą bei Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.87 straipsnį; priteisti iš R. D. ieškovės naudai 636 000 Eur dydžio nuostolių, taip pat bylinėjimosi išlaidas bei procesines palūkanas.

3.                      Ieškovė taip pat nurodė, kad šiuo metu jau yra pradėtas arbitražinis nagrinėjimas Tarptautinių prekybos rūmų (ICC) arbitražo teisme, tačiau šiuo metu arbitražo teismas, nagrinėsiantis bylą, dar nėra sudarytas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.                      Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi ieškovės UAB „ROL Lithuania“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

5.                      Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (KAĮ) 27 straipsnio 1 dalį šalis turi teisę prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo. Tačiau nagrinėjamu atveju jau yra pradėtas arbitražinis nagrinėjimas Tarptautinių prekybos rūmų (ICC) Arbitražo teisme.

6.                      Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal KAĮ 20 straipsnį arbitražo teismas, nagrinėdamas bylą ir matydamas esant pagrįstu, pats gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nenagrinėdamas ginčo, kuris yra didelės apimties ir sudėtingas, Vilniaus apygardos teismas negali daryti net preliminarios išvados, kad ieškovės reikalavimas yra labiau pagrįstas, nei nepagrįstas. Taip pat negalima išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo (arbitražo) sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo argumentai

7.                      Ieškovė UAB „ROL Lithuania“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ne mažesnei nei 636 000 Eur dydžio sumai atsakovui R. D. priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o nekilnojamųjų daiktų nepakankant, areštuoti kilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, obligacijas, pinigines lėšas, turtines teises ir kitą turtą (iš jų bendrą ir su kitais asmenimis), esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti; iš areštuotų piniginių lėšų bei turtinių reikalavimo teisių leidžiant atsiskaityti su ieškove. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 

7.1.                      Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės todėl, kad jau yra pradėtas arbitražinis nagrinėjimas arbitražo teisme. Tačiau tiek KAĮ, tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) tiesiogiai numato šalies teisę teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir kai jau yra pradėtas arbitražinis nagrinėjimas.

7.2.                      Teismas klaidingai sprendė, kad jis šiuo atveju neturi galimybės įvertinti, ar ieškovės reikalavimai yra preliminariai pagrįsti, ar yra grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus arbitražo sprendimo įvykdymui. Ieškovė prie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė tiek pranešimo apie arbitražą Tarptautinių prekybos rūmų (ICC) arbitražo teismui prieš R. D. vertimą į lietuvių kalbą, tiek įrodymus, kurie pagrindžia ieškovės reikalavimų arbitraže pagrįstumą bei grėsmę ieškovei palankaus arbitražo teismo sprendimo įvykdymui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9.                      Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

10.                      Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

11.                      Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinųjų sąlygų taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms, nurodydamas, kad pagal KAĮ 27 straipsnio 1 dalį šalis turi teisę prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo. Tačiau nagrinėjamu atveju jau yra pradėtas arbitražinis nagrinėjimas Tarptautinių prekybos rūmų (ICC) Arbitražo teisme, o pagal KAĮ 20 straipsnį bylą nagrinėjantis arbitražo teismas pats gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12.                      KAĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Šalis turi teisę prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar užtikrinti įrodymus iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo. Teismas šalies prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar įrodymų užtikrinimą ir po arbitražo teismo sudarymo“. Taigi atsižvelgiant į KAĮ 20 straipsnio 1 dalį ir 27 straipsnio 1 dalį, šalis turi teisę prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo, o po arbitražo teismo sudarymo šalis turi teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tiek Vilniaus apygardos teismo, tiek bylą nagrinėjančio arbitražo teismo.

13.                      Iš skundžiamos teismo nutarties akivaizdu, kad, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (netaikymo), teismas netinkamai aiškino KAĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip apribodamas ieškovės teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat visiškai nesiaiškino ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos sąlygos, nesigilindamas į ieškovės pateiktą prašymą bei kartu su juo pateiktus įrodymus, kurie, ieškovės vertinimu, pagrindžia ieškovės reikalavimų arbitraže pagrįstumą bei grėsmę galimai ieškovei palankaus arbitražo teismo sprendimo įvykdymui. Iš to sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nuostatas, ir reikalavimo neišnagrinėjo.

14.                      Apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoti atskirajame skunde nurodytus argumentus ir vertinti faktinę situaciją, buvusią skundžiamos nutarties priėmimo metu, tačiau teismui nepasisakius dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygų, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės išspręsti klausimą iš esmės, pasisakydamas dėl tokių faktinių aplinkybių, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Dėl to klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti nagrinėjamas iš naujo.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                Nijolė Piškinaitė