Civilinė byla Nr. e2-2587-892/2019

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00347-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija:

2.3.5.2.1.; 3.2.6.1.

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 6 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė,

sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei,

dalyvaujant ieškovei D. Ž., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Marinai Jermaliuk, atsakovui M. Ž., atsakovo atstovui advokatui S. L.,

institucijos, byloje teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM įgaliotam atstovui E. Z.,

           viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui M. Ž. dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM,

n u s t a t ė :

1. Ieškovė D. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. Z., kuriuo prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2305-723/2011 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktus 3.2 ir 3.3., t.y. padidinti atsakovo M. Z. mokamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui nuo 148,81 Eur iki 215 Eur, mokant periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės; pakeisti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, nustatant siūlomą ieškovės bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. liepos 8 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti nusprendė su ieškove, atsakovas įsipareigojo nepilnamečiui sūnui teikti periodinį 500 Lt (144,81 Eur) dydžio išlaikymą iki vaiko pilnametystės, arba kol sūnus mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose ar neakivaizdiniuose skyriuose, bet ne ilgiau negu sūnui sukaks 24 metai. Taip pat atsakovas įsipareigojo pagal sūnaus poreikius ir savo finansines galimybes teikti jam kitokią materialinę bei finansinę paramą, pareiškėjai sutarė, kad M. Ž. turi teisę abiem tėvams ir sūnui priimtinu laiku ir sąlygomis susitikinėti. Ieškovė pažymėjo, kad šalių santykiai yra konfliktiški, su atsakovu gražiuoju susitarti dėl išlaikymo padidinimo ir bendravimo tvarko nepavyksta. Nurodė, kad šalių sūnus N. Ž. yra 10 metų amžiaus, jis išaugo, lanko mokyklą, papildomus užsiėmimus, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su ugdymu, gabumų lavinimu ir pan., be to per 7 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Santuokos nutraukimo metu šalių sūnui buvo 3 metai, jo išlaikymui pakako mažesnių lėšų, tačiau dabar jo poreikiai iš esmės pasikeitė, todėl reikalingas didesnis išlaikymas. Vaiko tik minimalių poreikių patenkinimui būtinas 430 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Atsakovo turtinė padėtis leidžia vaikui teikti tokį išlaikymą, kuris atitiktų vaiko poreikius. Dėl bendravimo tvarkos ieškovė pažymėjo, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi yra nustatyta atsakovo teisė susitikinėti su vaiku abiem tėvams ir sūnui priimtinu laiku ir sąlygom, bendravimo tvarka sutartimi nedetalizuota, tačiau su atsakovu kyla konfliktai dėl bendravimo tvarkos, atsakovas tariasi tik su pačiu vaiku dėl būsimų susitikimų, todėl prašo nustatyti konkrečią ieškovės siūlomą atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką.

2. Atsakovas M. Ž. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymo sumą iki 215 Eur yra nepagrįstas, ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka sudarytų kliūtis atsakovui realiai matytis ir bendrauti su vaiku, nepagrįstai apribotų bendravimo trukmę ir tokiais būdais pažeistų jo teisę dalyvauti sūnaus auklėjime. Mano, kad šalių turtinė padėtis nėra žymiai pasikeitusi, taip pat ieškovė nepagrindė sūnaus poreikių padidėjimo, t. y. kad 144,81 Eur sumos sūnaus išlaikymui nebepakanka. Be to, išlaikymo sumą atsakovas pagal savo finansines galimybes didina, apmoka kitas sūnaus interesų tenkinimui reikalingas išlaidas, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės nepagrindžia būtinybės padidinti sūnui skiriamo išlaikymo sumą iki 215 Eur. Pažymėjo, kad atsakovas per mėnesį vidutiniškai gauna 1 041,80 Eur pajamų, turi vidutiniškai 622,43 Eur išlaidų, jam per mėnesį lieka 419,37 Eur suma maistui, kitų asmeninių būtinųjų poreikių tenkinimui.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM išvadoje palaikė ieškovės prašymą padidinti nepilnamečiam vaikui atsakovo mokamą išlaikymą iki 215 Eur, kadangi priteistas išlaikymas nebeatitinka vaiko poreikių. Tarnyba mano, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka turėtų būti koreguojama atsižvelgiant į atsakovo darbo pobūdį ir grafiką bei nepažeidžiant geriausių vaiko interesų.  

4. Posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais. Papildomai nurodė, kad sutinka, jog jos rašoma nustatyti bendravimo tvarka būtų papildyta sąlyga dėl atsakovo išankstinio informavimo ieškovę apie negalėjimą bendrauti su vaiku dėl atsakovo užimtumo darbe ar kitų aplinkybių.

5. Atsakovas posėdyje prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad sutinka mokėti 170 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos atsakovas iš esmės neprieštaravo, tačiau pažymėjo, kad dėl nepastovaus jo darbo grafiko, komandiruočių būtų gali būti sunku vykdyti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, sutiko, kad ieškovės pasiūlyta tvarka būtų tvirtinama papildant ją nuostata dėl atsakovo teisės pasikeitus aplinkybėms pranešti apie negalėjimą bendrauti su vaiku.

6. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje palaikė ieškovės reikalavimus dėl sūnaus išlaikymo dydžio padidinimo iki 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei dėl bendravimo tvarkos su vaiku konkretizavimo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo

7.

8. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 8 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3.2. punktu šalys sulygo, kad: „M. Ž. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam sūnui - N. Ž. išlaikymui po 500 Lt (penkis šimtus litų), mokamus kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki jo pilnametystės, arba kol sūnus mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose ar neakivaizdiniuose skyriuose, bet ne ilgiau negu sūnui sukaks 24 metai. Taip pat M. Ž. įsipareigoja pagal sūnaus poreikius ir savo finansines galimybes teikti jam kitokią materialinę bei finansinę paramą. Šią sumą M. Ž. įsipareigoja pervesti į D. Ž. atsiskaitomąją sąskaitą už einamąjį mėnesį iki 15 dienos. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama motina D. Ž.“.

10. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės pajamos atskaičius mokesčius sudaro apie 1 000 Eur. VĮ „Registrų centro“ duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamam turtui taikyta hipoteka užtikrinant ieškovės įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2013 m. rugpjūčio 13 d. kredito sutartį minėtam būstui įsigyti. Ieškovė taip pat turi įsipareigojimą UAB „Mokilizingas“ (kreditas suteiktas buitinei technikai įsigyti), už kurią kas mėnesį moka po 58,67 Eur; ieškovė taip pat moka UAB „Tele 2“ po 19,60 Eur kas mėnesį; UAB „CGATES“ po 19,89 Eur kas mėnesį; UAB „NEMENČINĖS KOMUNALININKAS“ – po 34,71 Eur kas mėnesį; UAB „Vilniaus vandenys“ – po 7,82 Eur kas mėnesį; AB „Energijos skirstymo operatorius“ – po 31,54 Eur kas mėnesį. Sudėjus mėnesio išlaidas neįskaitant kuro, maisto būsto paskolos ir kitų papildomų išlaidų minėtų išlaidų suma sudaro 172,24 Eur per mėnesį. VĮ Regitra duomenimis, ieškovei priklauso automobilis Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

11. Vertinant atsakovo M. Ž. turtinę padėtį, remiantis VSDFV duomenimis, matyti, kad atsakovas nuo 2017 m. birželio 1 d. dirba UAB „Baltic G. S.“ vairuotojo pareigose pilnu etatu bei 0,25 etato nuo 2018 m. lapkričio 30 d. mokymų instruktoriumi, atsakovo atlyginimą atskaičius mokesčius sudaro apie 1 040 Eur. Teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad jo pajamas sudaro apie 1 000 Eur per mėnesį. VĮ „Registrų centro“ duomenimis, atsakovui bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Atsakovas gyvena jo motinai nuosavybės teise priklausančiame name Vilniaus rajone. VĮ Regitra duomenimis, atsakovui priklauso automobiliai M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas studijuoja Vilniaus verslo kolegijoje ištęstinių studijų programoje, metinė studijų kaina – 1 100 Eur. Iš banko išrašų matyti, kad atsakovo išlaidos UAB „Tele2“ sąskaitų apmokėjimui vidutiniškai sudaro 163,20 Eur, išlaidos UAB „Elektroninių mokėjimų agentūros“ paslaugoms - 117,30 Eur, o UAB „Mokilizingas“ - 80,26 Eur įmokos per mėnesį, per mėnesį apie 360 Eur išlaidų kreditoriams ir sąskaitoms apmokėti. Prie minėtų išlaidų dar priskaičiuotina vidutinė vieno mėnesio studijų kaina Vilniaus verslo kolegijoje - 91,67 Eur.

12. Anksčiau minėti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad lyginant su 2011 metų liepos mėnesiu tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, abi šalys įsigijo nekilnojamojo turto, gauna didesnes pajamas, kitų išlaikytinių neturi. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog šalys turi įsipareigojimų kreditoriams ir kas mėnesį privalo vykdyti kitas pinigines prievoles, nėra vertintina kaip finansinės padėties pablogėjimas.

13. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl prašomo pakeisti išlaikymo dydžio, t.y. ieškovė prašo nustatytą 148,81 Eur periodinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui padidinti iki 215 Eur, tuo tarpu atsakovas sutinka mokėti tik 170 Eur išlaikymą per mėnesį.

14. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, nustačius pagrindą pakeisti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, turi būti sprendžiama dėl paties išlaikymo dydžio, o tas turi būti daroma taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir atitinkamai jų galimybes teikti išlaikymą, būtiną vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

15. Ieškovė teikdama reikalavimą padidinti kasmėnesinį išlaikymą vyrui nurodė, kad būtinos išlaidos vaiko išlaikymui sudaro apie 430 Eur, kurios susideda iš išlaidų vaiko pietums mokykloje (apie 40 Eur), vaiko maistui namuose (apie 140 Eur), išlaidų, susijusių su sporto mokyklos lankymu  (apie 40 Eur),  vaiko užklasiniam lavinimui (ekskursijos, muziejai ir pan., apie 10 Eur), išlaidų vaiko laisvalaikiui (apie 20 Eur), higienos prekėms, vaistams (apie 35 Eur), papildomų išlaidų technikai ir baldams (apie 40 Eur), išlaidų vaiko aprangai bei avalynei (apie 80 Eur), vaiko lavinimui (knygoms, kanceliarinėms prekėms, pratyboms apie 30 Eur). Ieškovė taip pat nurodė, kad nuo 2013 m. ieškovei persikėlus į nuosavą butą, už butą grąžinamo SEB bankui kredito įmoka kas mėnesį sudaro 102 Eur (102/2=51 Eur); už komunalines paslaugas per mėnesį patiriamos 60 Eur išlaidos, kur vaiko dalis yra 30 Eur; už internetą ir televiziją bendrovei „CGates“ mokama 20 Eur per mėnesį, vaikui tenkanti dalis už internetą ir televiziją - 10 Eur; vaikui Tele2 salone išsimokėtinai nupirktas telefonas su išankstinio mokėjimo paslauga „Pildyk“, už kurį kas mėnesį mokama po 12 Eur. Teismas vertina, kad ieškovės nurodytos vaikui tenkančios išlaidos, skiriamos kreditui AB SEB bankui padengti (51 Eur per mėnesį) už ieškovei nuosavybės teise priklausantį būstą, nepriskirtinos prie vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų, kadangi būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens, t.y. ieškovės nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to būsto kredito įsipareigojimai negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikui didinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Pažymėtina, kad kitos ieškovės nurodytos per mėnesį vaiko išlaikymui būtinos išlaidos pagrįstos byloje esančiais rašytiniai įrodymais (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovės nurodoma išlaidų vaiko būtiniausiems poreikiams tenkinti suma nėra neprotingai didelė, atitinka teismų praktikoje priteisiamą minimalų išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį.

16. Nereikalaujančia įrodinėjimo laikytina aplinkybė, kad nuo išlaikymo priteisimo momento (2011 m. liepos 8 d.), praėjus beveik 8 metams pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų, kitų prekių, paslaugų kainos, nepilnamečiam vaikui natūraliai augant ir vystantis padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma. Nepilnametis šalių sūnus šiuo metu yra 10 metų amžiaus, lanko gimnaziją, Vilniaus rajono savivaldybės sporto mokyklą, vaikui augant ieškovė įsigijo nuosavą būstą, kuriame yra atskiras kambarys vaikui, jam reikalingi daiktai (baldai, kompiuterinė įranga).

17. Teismas pažymi, kad išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, tačiau nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti ne tik vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, o taip pat ir ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan., jeigu tai leidžia tėvų turtinė padėtis (CK 3 straipsnis, CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis, 3.3. straipsnis) reikalauja, kad išlaikymo dydis nebūtų ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu.

18. Teismo vertinimu, pagal byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nepilnamečio vaiko, kurio amžius yra 10 metų, realiems (būtiniems, ugdymo, laisvalaikio) poreikiams patenkinti per mėnesį nepakanka 289,62 Eur ir yra būtina apie 430 Eur išlaikymo suma (CPK 3 str., 185 straipsnis). Įvertinęs aukščiau nustatytas faktines bylos aplinkybes, susijusias su pasikeitusia, netgi pagerėjusia nepilnamečio vaiko tėvų turtine padėtimi, teismas daro išvadą, kad abiejų tėvų turtinė padėtis iš esmės yra panaši, todėl išlaidas vaiko poreikiams tenkinti turi dengti abu tėvai, tuo labiau, kad ieškovei tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nepertraukiama kasdiene vaiko priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, keistinas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimas iš atsakovo M. Ž. priteistą 500 Lt (144,81 Eur) išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. Ž. padidinant iki 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, Jungtinių T. V. teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Papildomai pažymėtina, kad, nors atsakovas sutiko iš dalies su reikalavimu dėl išlaikymo vaikui padidinimo (išlaikymo padidinimo iki 170 Eur), byloje esantys duomenys apie atsakovo pajamas nesudaro pagrindo išlaidai, jog išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimas po 215 Eur atsakovui būtų nepakeliama finansinė našta. Vien aplinkybė, kad atsakovas kartais nuperka vaikui tam tikrus daiktus nesudaro pagrindo netenkinti reikalavimo dėl išlaikymo, kuris turi būti reguliarus bei užtikrinti vaiko būtinus poreikius, padidinimo.

19. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad modifikuotos išlaikymo prievolės (didesnio išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas ir kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Dėl to didesnis išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteistinas nuo 2019 m. vasario 6 d. t. y. nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad išlaikymas priteistinas iki vaiko pilnametystės, nes kitoje dalyje (dėl išlaikymo vaikui, kai jis mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose ar neakivaizdiniuose skyriuose, bet ne ilgiau negu N. Ž. sueis 24 metai) ieškovė reikalavimo teisės neturi, todėl šioje dalyje reikalavimas netenkintinas.

        Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

20. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

21. Iš byloje duomenų matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 8 d. sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3 punktu nustatė bendravimo su vaiku tvarką, t.y. „kad D. Ž. ir M. Ž. kartu rūpinasi savo sūnaus N. Ž. auklėjimu, jo priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t.y. visapusiškai dalyvauja sūnaus auklėjime. Pareiškėjai susitaria, kad M. Ž. turi teisę abiem tėvams ir sūnui priimtinu laiku ir sąlygomis susitikinėti“. Taigi, anksčiau nustatyta vaiko bendravimo su atsakovu tvarka nebuvo konkretizuota, dėl buvo pažeidžiamos tiek ieškovės, tiek vaiko teisės jiems aiškiai nežinant, kada atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku.   

22. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti tokią atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką:

1) M. Ž. su sūnumi N. Ž. bendrauja savaitgaliais lyginėmis mėnesio savaitėmis (nuo penktadienio iki sekmadienio) tokia tvarka: M. Ž. sūnų pasiima iš motinos gyvenamosios vietos lyginės savaitės penktadienį nuo 19 val. iki 20 val. arba kitu šalių iš anksto susitartu laiku ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. Susirgus vaikui šalys privalo apie tai informuoti viena kitą el. paštu ar trumpąja SMS žinute per 24 valandas. Vaiko tėvas įsipareigoja apie susitikimą su sūnumi informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki susitikimo. Tinkamu informavimu laikoma, jei tėvas iš savo mobilaus ryšio telefono abonento Nr. 867272886 paskambina arba atsiunčia SMS žinutę vaiko motinai į jos mobiliojo ryšio telefoną abonento Nr. +370 640 21 199 arba atsiunčia el. laišką į el. paštą adresu dianameskis@gmail.com;

2) Per didžiųjų metų šventes šalys su sūnumi N. Ž. bendrauja tokia tvarka:

- Tėvas M. Ž. poriniais metais su sūnumi bendrauja per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 14 val., o motina D. Ž. poriniais metais su sūnumi bendrauja pirmąją Šv. Kalėdų dieną nuo 14 val. ir antrąją Šv. Kalėdų dieną. Tėvas M. Ž. neporiniais metais su sūnumi bendrauja pirmąją Šv. Kalėdų dieną nuo 14 val. ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, o motina D. Ž. neporiniais metais su sūnumi bendrauja per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 14 val.

- Tėvas M. Ž. su sūnumis bendrauja per Naujuosius metus (gruodžio 31d. ir sausio 1 d.), kai jie švenčiami iš neporinių metų į porinius metus, o motina D. Ž. su sūnumi bendrauja per Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.), kai jie švenčiami iš porinių metų į neporinius metus.

- Tėvas M. Ž. poriniais metais su sūnumi bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną iki 20 val., neporiniais metais su sūnumi bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną. Motina D. Ž. poriniais metais su sūnumi bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną, neporiniais metais sūnumi bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną iki 20 val.

- Tėvas M. Ž. turi teisę praleisti su sūnumi tėvo dieną (pirmą birželio mėn. sekmadienį) nuo 11 val. ryto iki 19 val. vakaro.

- Motina D. Ž. turi teisę praleisti su sūnumi motinos dieną (pirmą gegužės mėn. sekmadienį) nuo 11 val. ryto iki 19 val. vakaro.

- Visų Šventųjų dieną poriniais metais vaikas praleidžia su motina, neporiniais metais su tėvu.

- Tėvas turi teisę kiekvienas metais su sūnumi praleisti savo gimimo dieną - birželio 10 d. o motina turi teisę kiekvienais metais su sūnumis praleisti savo gimimo dieną - vasario 1 d.;

3) Tėvas turi teisę kartą per metus su vaiku praleisti savo atostogas Lietuvoje ir/ar užsienyje. Nepertraukiamų atostogų laikotarpis nustatomas šalių bendru susitarimu, tačiau jis negali būti trumpesnis negu 7 dienos ir ilgesnis negu 14 dienų. Šalys susitaria, kad apie planuojamas atostogas su vaiku informuoja viena kitą iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki planuojamų atostogų pradžios.

23. Atsakovas iš esmės neprieštaravo ieškovės siūlomai bendravimo su vaiku tvarkai. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju iš esmės nesutarimas tarp tėvų yra ne tiek dėl paties atsakovo ir vaiko bendravimo ar jo dažnumo, o dėl to, kad atsakovas susitikimų laiką tiesiogiai aptaria tik su pačiu vaiku, o ne su ieškove, ne visada praneša ieškovei apie negalėjimą atvykti pasiimti sūnaus sutartą laiką. Pažymėtina, jog teismas ginčą turi spręsti, vadovaudamasis vaiko interesais ir atsižvelgdamas į vaiko amžių, tėvų tarpusavio santykius, jų elgesį, gyvenamąją vietą, materialines sąlygas, kitų šeimos narių pažiūras bei santykius su vaiku. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Remiantis išdėstytu, taip pat į šalių teismo posėdyje išsakytas pozicijas dėl bendravimo tvarkos konkretizavimo bei papildomos sąlygos dėl išankstinio informavimo apie atsakovo negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu metu, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo tenkintinas papildant tvarką nuostata, kad atsakovas M. Ž. iš anksto nedelsiant praneša ieškovei D. Ž. apie negalėjimą vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos, kai tik atsakovui tampa žinoma apie nenumatytas objektyvias aplinkybes (liga, užimtumas darbe, artimo giminaičio netektis, sunki liga ir pan.), dėl kurių susitikimas su vaiku numatytu laiku įvykti negali.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė 819,39 Eur bylinėjimosi išlaidų (650 Eur advokato teisinės pagalbos, 84,70 Eur antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, 9,69 Eur už vertimų paslaugas, 75,00 Eur žyminio mokesčio). Konstatuotina, kad šioje byloje iš esmės visi ieškovės reikalavimai buvo patenkinti (išlaikymas priteistas iki pilnametystės, bet ne iki vaikas mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose ar neakivaizdiniuose skyriuose ar ne ilgiau nei vaikui sueis 24 metai, reikalavimas dėl bendravimo tvarkos tik papildytas), todėl atsakovo ieškovės naudai priteistina visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos - 819,39 Eur (CPK  3str. 7 d., 93 straipsnio 1 dalis).

25. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), mokėtinas žyminis mokestis (18,95 Eur) priteistinas iš atsakovo valstybei. Iš atsakovo taip pat priteistina 5,48 Eur teismo turėtų pašto išlaidų valstybei. Taigi, iš viso iš atsakovo priteistina 24,43 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 79, 88, 92, 96 straipsniai).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) – 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2305-723/2011 iš atsakovo M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui N. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo iekšinio teismui pateikimo dienos (2019 m. vasario 6 d.) iki N. Ž. pilnametystės.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2305-723/2011 nustatytą ieškovo M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jo nepilnamečio sūnaus N. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, nustatant ieškovo M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jo nepilnamečio sūnaus N. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) detalią bendravimo tvarką, išdėstant taip:

1) M. Ž. su sūnumi N. Ž. bendrauja savaitgaliais lyginėmis mėnesio savaitėmis (nuo penktadienio iki sekmadienio) tokia tvarka: M. Ž. sūnų pasiima iš motinos gyvenamosios vietos lyginės savaitės penktadienį nuo 19 val. iki 20 val. arba kitu šalių iš anksto susitartu laiku ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. Susirgus vaikui šalys privalo apie tai informuoti viena kitą el. paštu ar trumpąja SMS žinute per 24 valandas. Vaiko tėvas įsipareigoja apie susitikimą su sūnumi informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki susitikimo. Tinkamu informavimu laikoma, jei tėvas iš savo mobilaus ryšio telefono abonento Nr. 867272886 paskambina arba atsiunčia SMS žinutę vaiko motinai į jos mobiliojo ryšio telefoną abonento Nr. +370 640 21 199 arba atsiunčia el. laišką į el. paštą adresu dianameskis@gmail.com;

2) Per didžiųjų metų šventes šalys su sūnumi N. Ž. bendrauja tokia tvarka:

- Tėvas M. Ž. poriniais metais su sūnumi bendrauja per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 14 val., o motina D. Ž. poriniais metais su sūnumi bendrauja pirmąją Šv. Kalėdų dieną nuo 14 val. ir antrąją Šv. Kalėdų dieną. Tėvas M. Ž. neporiniais metais su sūnumi bendrauja pirmąją Šv. Kalėdų dieną nuo 14 val. ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, o motina D. Ž. neporiniais metais su sūnumi bendrauja per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 14 val.

- Tėvas M. Ž. su sūnumis bendrauja per Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.), kai jie švenčiami iš neporinių metų į porinius metus, o motina D. Ž. su sūnumi bendrauja per Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.), kai jie švenčiami iš porinių metų į neporinius metus.

- Tėvas M. Ž. poriniais metais su sūnumi bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną iki 20 val., neporiniais metais su sūnumi bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną. Motina D. Ž. poriniais metais su sūnumi bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną, neporiniais metais sūnumi bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną iki 20 val.

- Tėvas M. Ž. turi teisę praleisti su sūnumi tėvo dieną (pirmą birželio mėn. sekmadienį) nuo 11 val. ryto iki 19 val. vakaro.

- Motina D. Ž. turi teisę praleisti su sūnumi motinos dieną (pirmą gegužės mėn. sekmadienį) nuo 11 val. ryto iki 19 val. vakaro.

- Visų Šventųjų dieną poriniais metais vaikas praleidžia su motina, neporiniais metais su tėvu.

- Tėvas turi teisę kiekvienas metais su sūnumi praleisti savo gimimo dieną - birželio 10 d. o motina turi teisę kiekvienais metais su sūnumis praleisti savo gimimo dieną - vasario 1 d.;

3) Tėvas turi teisę kartą per metus su vaiku praleisti savo atostogas Lietuvoje ir/ar užsienyje. Nepertraukiamų atostogų laikotarpis nustatomas šalių bendru susitarimu, tačiau jis negali būti trumpesnis negu 7 dienos ir ilgesnis negu 14 dienų. Šalys susitaria, kad apie planuojamas atostogas su vaiku informuoja viena kitą iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki planuojamų atostogų pradžios;

4) atsakovas M. Ž. iš anksto nedelsiant praneša ieškovei D. Ž. apie negalėjimą vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos, kai tik jam tampa žinoma apie nenumatytas objektyvias aplinkybes (liga, užimtumas darbe, artimo giminaičio netektis, sunki liga ir pan.), dėl kurių susitikimas su vaiku numatytu laiku įvykti negali.

           Priteisti iš atsakovo M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 819,39 Eur (aštuonis šimtus devyniolika eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidų.

           Priteisti iš atsakovo M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), 24,43 Eur (dvidešimt keturis eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

           Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė