Civilinė byla Nr. 3K-3-110/2006
Procesinio sprendimo kategorija 43.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 21 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – UAB „RSB Novikontas“ (buvęs UAB „Laivų radijo serviso biuras“).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 16 342 Lt, kuriuos šis gavo be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnis ir kt.), taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo 2004 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas pagal 2003 m. balandžio 28 d. draudimo kompanijos „Lindra“ (nuo 2004 m. lapkričio 2 d. – UAB DK „PZU Lietuva“) ir UAB „Laivų radijo serviso biuras“ sudarytą laidavimo draudimo sutartį Nr. 10494 buvo įsipareigojęs išmokėti atsakovui 16 342 Lt laidavimo sumą, jeigu UAB „Laivų radijo serviso biuras“ netinkamai ar ne laiku vykdys prievoles Lietuvos kariuomenei pagal 2003 m. balandžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį; nurodytą pinigų sumą atsakovui išmokėjo kaip laidavimo sumą; tik po to paaiškėjo, kad UAB „Laivų radijo serviso biuras“ prievolės nustatytu laiku neįvykdė dėl atsakovo kaltės; kai šis įsigijo papildomos techninės įrangos, UAB „Laivų radijo serviso biuras“ įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 2005 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas ir UAB „Laivų radijo serviso biuras“ 2003 m. balandžio 28 d. sudarė laidavimo draudimo sutartį Nr. 10494; ši sutartis sudaryta pagal Atsakomybės laidavimo, išduodant pasiūlymo, atlikimo, išankstinio apmokėjimo, garantinio laikotarpio bei tiekimo draudimo polisus, savanoriškojo draudimo taisykles Nr. 036 (toliau – ir Taisyklės); vadovaudamasis jomis, ieškovas išdavė atsakovui laidavimo raštą ir draudimo polisą Nr. AL–10494. Atsakovas, nurodęs, kad draudėjas (UAB „Laivų radijo serviso biuras“) laiku neįvykdė įsipareigojimų pagal 2003 m. balandžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį, prašė ieškovo išmokėti 16 342 Lt draudimo išmoką; draudėjas paaiškino ieškovui sutarties vykdymo aplinkybes, nurodė, kad jis tinkamai ir laiku vykdė įsipareigojimą – pristatė sutartyje nurodytą įrangą, tačiau laive „Žemaitis“ ši nebuvo suderinta dėl laivo defektų; draudėjas laikė, kad dėl to kaltas atsakovas. Ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, nors jam buvo žinomos draudėjo nurodytos sutarties vykdymo aplinkybės. Teismas vertino, kad ieškovas 2003 m. gruodžio 31 d. rašte draudėjui sutarties neįvykdymą nustatytu terminu pripažino draudiminiu įvykiu ir prašė kompensuoti dėl šio draudiminio įvykio išmokėtą draudimo išmoką; tai, kad vėliau pakeitė nuomonę dėl draudiminio įvykio, teismo vertinimu, nėra pagrindas ieškinio reikalavimui tenkinti. Teismas padarė išvadą, kad pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktą išmokėta suma negali būti išreikalauta iš atsakovo. Teismas taip pat motyvavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog draudėjas ar atsakovas nuslėpė nuo draudiko informaciją, turėjusią įtakos laidavimo sumos išmokėjimui pagrįsti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2005 m. liepos 20 d. nutartimi Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija argumentavo, kad draudėjas laiku pranešė ieškovui apie kliūtis, kurios trukdė jam tinkamai ir laiku įvykdyti sutartinius įsipareigojimus; tai, kad ieškovas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, taip pat į Taisyklių 9.6 punkto a papunkčio nuostatą – išmokėti draudimo išmoką, įsitikinus draudiminio įvykio buvimu – kolegijos vertinimu, rodo, jog ieškovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, savo rizika sumokėjo atsakovui 16 342 Lt, kurių šis neprivalo atlyginti.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 21 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:
1. Teismai netinkamai vertino ieškovo ir atsakovo laidavimo rašto pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius – laikė draudimo teisiniais santykiais, dėl to nepagrįstai taikė draudimo sutarties ir CK 6.987 straipsnių nuostatas. Šiuo atveju ieškovą ir atsakovą siejo laidavimo teisiniai santykiai, dėl to taikytinos šiuos santykius reglamentuojančios materialinės teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UABD „Baltikums draudimas“ prieš V. M. individualią įmonę, bylos Nr. 3K-3-1227/2000, kategorija 42). Dėl neteisingo teisinių santykių vertinimo teismai neanalizavo laidavimo rašto sąlygų ir nepagrįstai nurodė, kad ieškovas turėjo įsitikinti draudiminio įvykio buvimu, kaip tai nurodyta Taisyklių 9.6 punkto a papunktyje. Pagal laidavimo rašte nustatytas sąlygas ieškovas turėjo teisę atsisakyti mokėti tik tuo atveju, jeigu kreditorius nenurodė sumos ir sutartinio pagrindo; ieškovas negalėjo remtis draudimo taisyklėmis, dėl atsakovo reikalavimo pagrįstumo sprendė pagal turimus dokumentus. Apie tai, ar ieškovas turėjo vykdyti prievolę pagal laidavimo raštą, teismai nepagrįstai sprendė vėliau paaiškėjusių aplinkybių kontekste. Tinkamai vertinant šalių teisinius santykius iki laidavimo sumos išmokėjimo kontekste, CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas neturėtų būti taikomas; CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta norma taikytina, kai įvykdyta prigimtinė prievolė (toks šios teisės normos aiškinimas nurodytas CK šeštosios knygos komentare, Justitia, 2003 m., p. 324). Ieškovą ir atsakovą siejo teisinė prievolė. Teismai nepagrįstai netaikė CK 6.237 straipsnio 1 dalies; ieškovas, išmokėjęs laidavimo sumą, gavo įrodymus apie tai, kad draudėjas laiku neįvykdė sutarties dėl atsakovo kaltės, šis pirko papildomą techninę įrangą ir tik tada darbai buvo užbaigti. Vadinasi, atsakovas nesudarė sąlygų UAB „Laivų radijo serviso biurui“ įvykdyti sutartinių įsipareigojimų laiku; atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes, žinodamas apie tai, pareiškė ieškovui reikalavimą išmokėti laidavimo sumą, kurios neturėjo gauti.
2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320, 331 straipsnių reikalavimus, nes nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų, nenurodė, kodėl juos atmeta, tinkamai nemotyvavo priimto procesinio sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas privalo išanalizuoti visus apeliacinio skundo faktinius ir teisinius argumentus, į juos motyvuotai atsakyti, jeigu atsisako tirti tam tikrus apeliacinio skundo motyvus, turi tai argumentuoti (CPK 265, 270 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pagal CPK 320 straipsnį turi patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. patikrinti, ar teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms teisingai taikė materialinės teisės normas; šioje byloje apeliacinės instancijos teismas tik perrašė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, nevertindamas apeliacinio skundo argumentų. Dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos analizuoti visus apeliacinio skundo argumentus yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje G. L. prieš UAB „Kaišiadorių žalvarnis“, bylos Nr. 3K-3-974/2003; 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje V. P. prieš Vilniaus miesto savivaldybę, bylos Nr. 3K-3-1114/2003; 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. U. prieš UAB „Baltijos TV“, bylos Nr. 3K-3-1181/2003 ir kt.).
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės
Ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Laivų radijo serviso biuras“ 2003 m. balandžio 28 d. sudarė laidavimo draudimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo išmokėti atsakovui 16 342 Lt draudimo išmoką, jeigu draudėjas (trečiasis asmuo) netinkamai ar ne laiku vykdys prievoles atsakovui pagal 2003 m. balandžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį. 2003 m. gruodžio 5 d. atsakovui pareikalavus, ieškovas 2003 m. gruodžio 30 d. jam sumokėjo 16 342 Lt.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės, bet ne fakto klausimus; vykdydamas šią funkciją, jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 320, 331 straipsnių reikalavimus, iš esmės nepasisakė dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų, kuriuose buvo išdėstytas faktinis ir teisinis nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrindas.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas; nurodyto straipsnio 2 dalies norma, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas privalo tirti visus apeliacinio skundo faktinius ir teisinius argumentus ir į visus juos motyvuotai atsakyti. Pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismo nutartyje ar sprendime turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Taigi motyvuota teismo nutartimi galima pripažinti tik tokią nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti visi, t. y. tiek faktiniai, tiek ir teisiniai apeliacinio skundo argumentai, taip pat nurodyti teismo išvadas pagrindžiantys kiti teisiniai argumentai.
Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, apeliaciniame skunde argumentavo, kad šalis siejo ieškovo laidavimo raštu prisiimta prievolė; trečiojo asmens paaiškinimai apie jo su atsakovu sudarytos sutarties neįvykdymo priežastis nebuvo pakankamas pagrindas ieškovui atsisakyti vykdyti individualiai aptartų draudimo sąlygų ir laidavimo raštu prisiimto įsipareigojimo sumokėti laidavimo sumą per 15 dienų nuo raštiško atsakovo reikalavimo gavimo; atsakovo pateikto reikalavimo išmokėti laidavimo sumą turinys atitiko sutarties sąlygas. Apeliantas taip pat nesutiko su vertinimu, kad ieškovui iki išmokos sumokėjimo buvo žinomos visos aplinkybės, kurių pagrindu jis galėjęs netenkinti atsakovo reikalavimo; apeliantas argumentavo, kad tik nagrinėjant kitą civilinę bylą paaiškėjo, jog ne trečiasis asmuo, o atsakovas neužtikrino juos siejusios sutarties įvykdymo sutartu terminu.
Ieškovo pagal CK 6.237 straipsnį pareikšto reikalavimo dėl atsakovo be pagrindo įgyto turto (16 342 Lt) grąžinimo pirmosios instancijos teismas netenkino remdamasis CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė argumentus dėl CK 6.237 straipsnio normos netinkamo taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CK 6.237 straipsnio 1 dalies normos dispoziciją, turėjo pasisakyti dėl šios normos taikymo nagrinėjamu atveju.
Apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio, remdamasis CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, jog negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas. Teismas neargumentavo, kurias šios įstatymo normos sąlygas atitinka teismo nutartyje nurodytos aplinkybės.
Taigi apeliaciniame skunde buvo nurodyti argumentai dėl byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių nustatymo, dėl materialinės teisės normų taikymo, kuriuos teismas turėjo ištirti ir dėl jų pagrįstumo argumentuotai pasisakyti (CPK 320, 331 straipsniai).
Teismas, nagrinėdamas dėl sutarties vykdymo kilusį ginčą, turi sutarties dalyvių elgesį ir veiksmus vertinti ne tik taikytinų konkrečių įstatymo normų požiūriu, bet ir atsižvelgdamas į sutarties vykdymo principus, iš kurių pirmiausia pažymėtinas tas, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis); apeliacinės instancijos teismas dėl sutarčių vykdymo principų, taip pat dėl CK 1.5 straipsnyje įtvirtinto teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principo taikymo šiuo atveju taip pat nepasisakė.
Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės apsiribojo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų glaustu atpasakojimu, argumentuotai nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų bei savo išvadų, todėl pripažintina, jog teismas pažeidė CPK 320 straipsnį, skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui iš naujo nagrinėti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Teodora Staugaitienė
Egidijus Laužikas
Antanas Simniškis