Civilinė byla Nr. 2A-1325-601/2023

Teisminio proceso Nr.

2-69-3-23874-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.6.3; 2.1.6,5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.18.5

(S)

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 5 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P., K. P. ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais M. K., V. K., V. L., A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1334-454/2023 pagal ieškovų A. P. ir K. P. ieškinį ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais M. K., V. K., V. L., A. K., ieškinį atsakovams D. B., L. B., Kauno miesto savivaldybės administracijai, dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybės biudžetinė įstaiga Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, S. J..

 

       Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovai A. P. ir K. P. (toliau – ieškovai) patikslintu ieškiniu prašė panaikinti 2017 m. rugpjūčio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); atnaujinti terminą paduoti ieškiniui dėl 2017 m. rugpjūčio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovus L. B. ir D. B. (toliau – atsakovai) per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti naujai statomą daugiabutį 6 butų gyvenamąjį namą esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, išardyti visas jo konstrukcijas.

2.       Ieškovai nurodė, kad 2016 m. gruodžio 6 d. pirko nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. 2017 metų pradžioje gretimame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausančiame atsakovams, buvo pradėtos statybos, tai yra, nugriautas senas gyvenamasis namas ir įrenginėjami nauji betoniniai pamatai kitoje žemės sklypo vietoje, nei nugriautas senas pastatas. Paaiškėjo, kad atsakovai ketina statyti daugiabutį šešių butų gyvenamąjį namą. Ieškovams susipažinus su naujai statomo pastato projektiniais pasiūlymais, turint pagrindo manyti, jog nauja statyba pažeidžia ieškovų kaip gretimo žemės sklypų savininkų teises 2017 m. vasario 6 d. ir 2017 m. kovo mėnesį elektroniniais laiškais kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl projektuojamo daugiabučio. (duomenys neskelbtini) Kaune. 2017 vasario 8 d. elektroniniu laišku Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriaus specialistas informavo, jog daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune naujos statybos ir esamo namo griovimo projektas 2016 m. rugsėjo 14 d. buvo pateiktas savivaldybės administracijai su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau statybą leidžiantis dokumentas išduotas nebuvo. Iš pateiktos informacijos paaiškėjo, jog seno namo griovimas ir nauja statyba žemės sklype yra vykdoma be statybą leidžiančio dokumento, dėl ko su 2017 m. vasario 2 d. ir 2017 m. vasario 9 d. kreipėsi su pranešimais apie savavališką statybą. 2017 m. balandžio 27 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštu Nr. (15.2E)-2D-5745, ir 2017 m. gegužės 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus raštu Nr. 70-2-1873 informavo, jog atlikus patikrinimą, nustatyta, kad sklype pradėtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas, neturint statybą leidžiančio dokumento, atsižvelgiant į tai, statytojui 2017 m. balandžio 20 d. surašytas savavališkos statybos aktas. Ne kartą buvo kreiptasi į įvairias institucijas prašant stabdyti daugiabučio naujos statybos leidimo išdavimą. 2017 m. rugpjūčio 29 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštu Nr. (15.2E)-2D-12119 informavo, kad atsakovams - statytojams 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal „Daugiabučio (6 butų) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, naujos statybos projektą“. Informavo, jog Inspekcija patikrins ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai. Tačiau po šio rašto jokie veiksmai atliekami nebuvo. 2017 m. spalio 6 d. raštu pakartotinai kreiptasi į Inspekciją, prašant panaikinti 2017 m. rugpjūčio 10 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal „Daugiabučio (6 butų) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, naujos statybos projektą“, bei įvertinti statybos leidimo išdavimo teisėtumą. 2017 m. lapkričio 6 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštu Nr. (15.2)-2D-15380 informuota, jog patikrinus statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą pažeidimų nenustatyta. Ieškovai, buvo informuoti, jog 2016 m. balandžio 20 d. buvo atliktos projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros, per kurias visuomenė galėjo susipažinti ir teikti skundus ir pageidavimus dėl planuojamų sprendinių. 2016 m. balandžio 27 d. įvyko viešas susirinkimas, kuriame, apsvarsčius projektinius pasiūlymus, jiems buvo pritarta ir išduoti specialieji architektūriniai reikalavimai. Tačiau ieškovai nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, įgijo tik 2016 m. pabaigoje, apie planuojamą statybą jiems nebuvo žinoma, juo labiau neturėjo galimybės pareikšti pastabų ir pasiūlymų dėl rengiamo projekto. Susipažinus su projektiniais pasiūlymais, bei „Daugiabučio (6 butų) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune naujos statybos ir esamo namo griovimo projektu“, ieškovai mano, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal „Daugiabučio (6 butų) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, naujos statybos projektą“ ir jo pagrindu vykdomos statybos pažeidžia jų, kaip gretimo žemės sklypo savininkų teises. Susipažinus su projektiniais pasiūlymais paaiškėjo, jog naujo gyvenamojo namo statyba bus vykdoma ne nugriautojo seno namo vietoje, kuris buvo arčiau gatvės, o žemės sklypo viduryje. Pagal projektą pagrindinis įėjimas į daugiabučio laiptine suprojektuotas prieš ieškovų langus. Statomame name gyvens šešios šeimos, dėl nuolatinio didelio žmonių kiekio judėjimo, pablogės ieškovų gyvenimo kokybė, nes atstumas iki naujai statomo namo nuo ieškovų namo yra tik 4,30 m. Šią aplinkybę patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Nukentės ieškovų gyvenimo kokybė ir dėl to, kad statomas namas iš vakarinės ieškovams priklausančio namo pusės. Dėl projektuojamo daugiabučio padėties sklype ir aukštingumo ieškovams bus sumažinta insoliacija ir natūralus apšvietimas. Dėl planuojamos statybos konkrečios teritorijos, atliekant žemės sklypo struktūrinius pertvarkymus, rekonstruojant esamą statinį ar statant naują būtina gauti iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Kaip matyti iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio 2014 m. vasario 18 d. rašto „Dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų pastatui (duomenys neskelbtini), Kaune“ Nr. (12.14-K)2K-344 numatyta, kad avariniai bei silpnų konstrukcijų ir blogos būklės pastatai gali būti griaunami tik atlikus pastato ekspertizę bei fiksaciją (ieškovams nėra žinoma ar ši procedūra buvo atlikta). Jų vietoje projektuojamas naujas pastatas turi atitikti šio reglamento naujiems pastatams keliamus reikalavimus. Paveldosaugos reikalavimuose nurodoma, jog naujai statomo ar perstatomo gyvenamojo namo užimamas plotas negali viršyti 21 proc. sklypo ploto. Užstatymo tankumas pagal parengtą projektą yra 20,93 proc. Pažymėtina, jog 2016 m. gegužės 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius atsakovams išdavė Specialiuosius architektūrinius reikalavimus Nr. 70-17- 398, kuriuose nurodyta, jog statant naują statinį privaloma laikytis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio 2014 m. vasario 18 d. rašto „Dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų pastatui (duomenys neskelbtini), Kaune“ Nr. (12.14-K)2K-344 nuostatų, kuriose nurodyta, jog privaloma vadovautis teritorijai parengtu ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2004 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. ĮV-359 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamosios kultūros vertybės Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos (duomenys neskelbtini) (U 31), apsaugos reglamento patvirtinimo“ patvirtintu „Lietuvos Respublikos nekilnojamosios kultūros vertybės Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 22148, buvęs kodas U 31) apsaugos reglamentu. Vadovaujantis šio Apsaugos reglamento 2.2.2.5. p. ir 7.6. p., naujai statomi bei perstatomi pastatai turi būti atitraukiami nuo sklypų ribų pagal priešgaisrinius reikalavimus, tačiau atstumai negali būti mažesni kaip 4 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Kadangi atsakovai dėl naujų paveldosaugos reikalavimų nesikreipė, suprojektavus daugiabutį gyvenamąjį namą apie 3 m iki ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos, buvo pažeisti Apsaugos reglamento reikalavimai. Ieškovams priklausantis namas ir atsakovų naujai statomas namas yra apjungti į vieną gaisrinį skyrių. Namai priklauso skirtingiems ugnies atsparumo laipsniams, neišlaikyti atstumai, nebuvo galima apjungti šių namų į vieną gaisrinį skyrių. Yra suprojektuoti šeši butai, o parkavimo vietos kieme tik penkios, šeštoji vieta suprojektuota kaip papildoma ant pravažiavimo. Tai neatitinka STR 2.06.04:2014 “Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai.” numatytų reikalavimų. Kadangi užstatomas beveik visas atsakovų sklypas, tai automobiliai bus parkuojami gatvėje, po kitų gyventojų langais. Atsakovų kieme šeima galės laikyti tik vieną automobilį, o šeimoje mažiausiai būna du automobiliai. Dėl tokios padėties pablogės greta esančių mažaaukščių gyvenamųjų namų savininkų gyvenimo kokybė, atsirastų neigiamos pasekmės (triukšmas, padidėjęs transporto srautas ir pan.), naujos statybos veikos padariniai, atsižvelgiant į viešąjį interesą, atvirumo ir skaidrumo principus.

3.       Ieškovai taip pat nurodė, kad termino ieškiniui pateikti dėl ginčijamo administracinio akto nepraleido. Pažymėtina tai, kad nors apie išduotą statybą leidžiantį dokumentą ieškovams tapo žinoma 2017 m. rugpjūčio 29 d. iš Inspekcijos rašto Nr. (15.2E)-2D-12119, tačiau svarbu tai, kad nebuvo pateiktas projektas, kuriam buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Pagrindas teikti ieškinį dėl 2017 m. rugpjūčio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagal „Daugiabučio (6 butų) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, naujos statybos projektą“ panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo atsirado tik gavus 2017 m. lapkričio 6 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštą Nr. (15.2)-2D-15380, kuriuo ieškovai buvo informuoti, jog patikrinus statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą pažeidimų nenustatyta. Sprendžiant dėl ieškovų sąžiningumo, pareigos operatyviai kreiptis į teismą, vykdymo, privalo būti vertinami ir kiti bylos duomenys, patvirtinantys ieškovų procesinį elgesį. Siekiant išsiaiškinti ieškovų teisių pažeidimo faktą ir apimtis, ir ar apskritai jų teisės buvo pažeistos, buvo kreiptasi (kartu su kitais gyventojais) 2017 m. liepos 20 d. pareiškimu į Prokuratūrą, prašant ginti viešąjį interesą, į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, bei Kauno miesto savivaldybės administraciją. Atlikti veiksmai tikslu surinkti visą reikiamą informaciją, tam, kad nuspręsti ar yra pagrindas kreiptis į teismą, buvo paremtas ir siekiu išvengti bylinėjimosi, piktnaudžiaujant teise kreiptis į teismą, kai nepagrįstai yra eikvojamas šalių ir teismo laikas, bei finansiniai ištekliai. Šio ginčo atveju svarbu yra ir tai, kad pačios institucijos - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento veiksmai - savavališkos statybos akto surašymas, patikrinimas, ar pagrįstai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sudarė prielaidas spręsti, kad ieškovų teisės ir interesai bus apginti kompetentingos institucijos nesikreipiant į teismą. Jei teismas laikys, kad terminas pateikti ieškinį dėl 2017 m. rugpjūčio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagal „Daugiabučio (6 butų) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, naujos statybos projektą“ panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo yra praleistas, prašo šį terminą atnaujinti.

4.       Tretieji asmenys V. L., A. K., V. K., M. K. pareiškę savarankiškus reikalavimus nurodė, jog prašo teismo atnaujinti terminą paduoti ieškiniui dėl 2017 m. rugpjūčio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), jeigu teismas manys, kad jis yra praleistas; panaikinti 2017 m. rugpjūčio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovus per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti naujai statomą daugiabutį (6 butų) gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, išardyti visas jo konstrukcijas.

5.       Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais šios civilinės bylos nagrinėjimą buvo įtraukti atitinkamai 2018 m. birželio 7 d. ir 2018 m. birželio 14 d., todėl darytina išvada, kad paduodamas procesinis dokumentas nepraleidus vieno mėnesio termino nuo šių asmenų įtraukimo į šios civilinės bylos nagrinėjimą, t. y., nuo momento, kada jie sužinojo apie galimai jų pažeistas teises.

6.       Taip pat nurodė, kad, sprendžiant trečių asmenų ir ieškovų ieškinio reikalavimus, turėtų jie būti tenkinti atsižvelgiant į CK 4.103 str. nuostatas, kurios reglamentuoja, kad ieškinyje nurodyti pažeidimai yra susiję su trečiųjų asmenų teisėmis ir interesais, kadangi atsakovai siekia vykdyti statybas šalia jų esančiame žemės sklype. Pažeistos imperatyvios (duomenys neskelbtini) (U31, naujas kodas 22148) apsaugos reglamento nuostatos. Žemės sklypas ir gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausantis tretiesiems asmenims M. K. ir V. K.. Dalis žemės sklypo ir dalis gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, priklauso tretiesiems asmenims A. K. ir V. L.. Žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Kaune ir (duomenys neskelbtini), Kaune, ribojasi su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, projektas patvirtina, kad gyvenamasis namas turi mansardą, kurioje yra įrengtas balkonas. Šio balkono plotis yra 1,5 m., o ilgis - 8,66 m. Taip pat, iš gyvenamojo namo projekto matyti, kad balkonas yra įrengtas 3,15 m aukštyje ir yra vakarinėje gyvenamojo namo pusėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žymėjimas gyvenamojo namo projekte parodo, kad mansarda yra įrengta iš medienos dailylenčių. Pateikiamos nuotraukos, iš kurių matyti aukščiau aptarimo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tretiesiems asmenims V. L. ir A. K. priklausančio nekilnojamojo turto registracijos dokumentai patvirtina, kad trečiajam asmeniui A. K. priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, o trečiajam asmeniui V. L. - butas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Šių trečiųjų asmenų namai yra mediniai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 20 d. atsakovams surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170420-0023 (2 t. b. l. 50-52), kuris patvirtina, kad statybos darbai pradėti negavus statybą leidžiančio dokumento. Šiame akte nurodyta, kad neturint statybą leidžiančio dokumento įrengti 58 vnt. daugiabučio gyvenamojo namo pamatų poliai. Tai reiškia, kad atsakovai savavališkai išsprendė klausimus, tiek dėl užstatymo tankio, tiek dėl statinio dydžio, tiek dėl statinio atstumo nuo gretimų žemės sklypų. Tokia daugiabučio statybos eiga prieštarauja Lietuvos statybos įstatymo nuostatoms, o 2017 m. rugpjūčio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo siekis įteisinti savavališkas statybas, kurios atliktos ir pažeidžiant imperatyvias įstatymų ir teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad savavališka statyba atlikta atsakovams žinant apie imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Šioje byloje yra Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus išduoti 2016 m. gegužės 24 d. specialieji architektūros reikalavimai Nr. 70-17-398, kurie patvirtina, kad atsakovei L. B., kaip statytojai, buvo išduotas šis dokumentas, kuriame nurodyta, kad šis dokumentas yra išduotas dėl daugiabučio gyvenamojo namo (trijų ir daugiau butų) (duomenys neskelbtini), naujos statybos ir esamų pastatų griovimo. Šis dokumentas reikšmingas kartu su jame minimu 2014 m. vasario 18 d. raštu “Dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų pastatui (duomenys neskelbtini), Kaune”, kuris buvo išduotas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (2 t. b. l. 241). Vertintina ir tai, kad specialiuosiuose architektūros reikalavimuose yra nurodyta, kad statinio tūris, leistinas žemės sklypo užstatymo tankis, leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas, statinių išdėstymas žemės sklype gretimų sklypų atžvilgiu yra nurodyta, kad šie išvardinti rodikliai turi atitikti Kauno miesto bendrąjį planą ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio suderintus projektinius pasiūlymus bei 2014 m. vasario 18 d. rašte „Dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų pastatui (duomenys neskelbtini), Kaune“ išdėstytas nuostatas. Vertinant techninio darbo projektą (2 t. b. l. 195) matyti, kad pagal projektą numatytas sklypo užstatymo tankumas 24,25 proc., kas prieštarauja imperatyviam reikalavimo užstatymui neviršyti 21 proc. sklypo ploto. Tai reiškia, kad ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas išduotas pažeidžiant kelis imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Ieškinyje nurodyti atstumai nuo suprojektuoto gyvenamojo pastato iki kaimyninių žemės sklypų ribų pažeidžia Reglamento 2.2.2.5 ir 7.6 punktuose įtvirtintas imperatyvias nuostatas, nustatančias, kad naujai statomi bei perstatomi pastatai turi būti atitraukiami nuo sklypų ribų pagal priešgaisrinius reikalavimus, tačiau atstumas negali būti mažesnis kaip 4 metrai nuo žemės sklypo ribos. Pastačius didelio aukščio ir tūrio 6 butų gyvenamąjį pastatą taip arti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) A, Kaunas, ribos bus ženkliai sumažinamas trečiųjų asmenų A. ir M. K. namui ir sklypui tenkantis tiesioginio saulės apšvietimo laikas. Ieškinio reikalavimas grindžiamas ir tuo, kad statybas leidžiantis dokumentas pažeidžia trečiųjų asmenų V. L. ir A. K. teises, kadangi inžinieriniai tinklai buvo suprojektuoti arčiau nei buvo duotas sutikimas, o pats sutikimas gautas panaudojant apgaulę, nepateikiant jokių projektinių pasiūlymų.

7.       Atsakovai L. B. ir D. B. prašė ieškovės ir trečiųjų asmenų reikalavimus atmesti ir nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. 2017 m. rugpjūčio 10 d. statybos leidimas buvo paskelbtas „Infostatyba“ internetiniame tinklapyje viešai. Projektiniai pasiūlymai buvo patalpinti savivaldybės internetiniame tinklalapyje. Todėl sutinkamai su administracinių bylų įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostata statybą leidžiančio dokumento terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d., tai yra, paskelbimo apie leidimą, o ne kaip nurodo tretieji asmenys nuo teismo nutarties dėl trečiųjų asmenų procesinio statuso pakeitimo priėmimo dienos ar nuo įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis dienos. Būtent nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. vieno mėnesio apskundimo terminas skaičiuotinas ir ieškovams. Kitoks aptariamo termino eigos skaičiavimas (asmens nuomone, papildomas vėlesnis sužinojimas apie pažeistas teises) sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai. Nepagrįstas ieškovų reikalavimas atnaujinti terminą paduoti ieškiniui dėl 2017 m. rugpjūčio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovų nurodytos aplinkybės terminui atnaujinti negali būti pripažįstamomis svarbiomis. Apie statybą leidžiantį dokumentą turėjo sužinoti 2017 m. rugpjūčio 10 d., ieškinį ieškovai teismui pateikė 2017 m. gruodžio 5 d., tai yra, ieškinį pateikė praleidę teisės aktų nustatytą vieno mėnesio terminą, beveik tris mėnesius. Jokios svarbios priežastys neegzistavo termino eigoje, todėl sutinkamai su kasacinio teismo išaiškinimais terminas negali būti atnaujintinas. 

8.       Atsakovai taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo M. K. su ieškovais dar 2017 m. liepos 20 d. iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo su pareiškimu (1 t. b. l.50-51) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento. Iš šio pareiškimo matyti, kad ieškovai ir M. K. buvo susipažinusi su projektu, todėl kaip atidus ir rūpestingas asmuo turėjo savo teises ginti įstatymo nustatyta tvarka. Tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. rugpjūčio 10 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-21 -170810-00749 pagal „Daugiabučio (6 butų) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, naujos statybos projektą" M. K. informavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (15.2)-2D-15380. (1 t. b. l. 56-57). Šiame rašte M. K. išaiškinta, kad ji turi teisę kreiptis į teismą. Tretieji asmenys nenurodė jokių svarbių priežasčių pagrindžiančių, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Terminas skųsti statybą leidžiantį dokumentą tretiesiems asmenims pasibaigė 2017 m. rugsėjo 9 d. Ieškinį teismui tretieji asmenys pateikė 2018 m. liepos mėn. 9 d., tai yra ieškinys pateiktas po 10 mėnesių po termino pasibaigimo.

9.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Išdavus Statybos leidimą, jis tą pačią dieną (2017-08-10) buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Šioje sistemoje net ir neregistruotam vartotojui pateikiama informacija apie išduotą Statybos leidimą: jo numeris, išdavimo data, pavadinimas (objektas), jį išdavęs subjektas ir statybos rūšis. Taigi, ieškovai jau nuo 2017-08-10 turėjo galimybę sužinoti apie Statybos leidimo išdavimą. Ieškovai dar prieš išduodant Statybos leidimą aktyviai domėjosi gretimame žemės sklype vykdomomis statybomis, domėjosi informacija apie statybą leidžiančio dokumento išdavinio eigą. Ieškovai (kartu su kitais asmenimis) 2017-07-20 pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą ir Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydami apginti viešąjį interesą. Šiame pareiškime buvo nurodyta, kad „nekilnojamojo turto vystytojai, įsigiję sklypą, yra numatę šešių butų namo statybą, su šešiomis vietomis automobiliams, neproporcingai tankiai apgyvendintas vienas sklypas (šešios šeimos viename sklype!) taps aktyvaus žmonių judėjimo centru bei sukels socialines įtampas bei konfliktus“, „tokio projekto įgyvendinimas mažina aplinkinių sklypų vertę“, t. y. išdėstė tapačius motyvus, kuriais grindžia ieškinio reikalavimus nagrinėjamoje byloje. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2017-08-10 raštu Nr. 70-2-2948 informavimo pareiškėjus, kad „projekto sprendiniams yra pritarusios visos tikrinimą vykdžiusios institucijos“ ir „šiuo metu vyksta statybą leidžiančio dokumento rengimo procesas“. Ieškovai laikydami, kad pradėtos vykdyti statybos pažeidžia jų teises, jau nuo šio Miesto planavimo ir architektūros skyriaus rašto gavimo dienos turėjo galimybę domėtis ir iš viešai paskelbtos informacijos sužinoti apie išduotą Statybos leidimą. Be to, apie išduotą Statybos leidimą ieškovai ir trečiasis asmuo M. K. buvo informuoti Inspekcijos 2017-08-29 raštu Nr. (15.2E)-2D-12119, kuriame nurodyta, kad statytoja L. B. parengė projektą, sumokėjo nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir savo Kauno m. savivaldybės administracijos išduotą 2017-08-10 leidimą statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini) statyti daugiabuti gyvenamąjį namą pagal projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo naujos statybos, esamu pastatu griovimo (duomenys neskelbtini), Kaune, projektas. Patikslintame ieškinyje taip pat nurodoma, kad ieškovai apie atsakovams išduotą Statybos leidimą sužinojo „dar 2017-08-29 iš Inspekcijos rašto Nr. (15.2E)-2D-12U9“. Net ir sužinoję apie išduotą Statybos leidimą, ieškovai į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo nesikreipė. Tik 2017-10-06, t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams po Statybos leidimo išdavimo ir informacijos apie išduotą Statybos leidimą gavimo, ieškovas K. P. kreipėsi į Inspekciją prašydamas įvertinti Statybos leidimo išdavimo teisėtumą. Šiame pareiškime ieškovas nurodė, jog „negali būti apjungiami į gaisrinį skyrių skirtingame žemės sklype esantis gyvenamasis (vieno buto) pastatas (duomenys neskelbtini) su gretimame žemės sklype projektuojamu daugiabučiu (6 butų) gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini)“, „daugiabučio namo projektas turi atitikti Kauno miesto istorinės dalies vad. (duomenys neskelbtini) (U31) reglamento ir kitų kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“, „bus sumažinta gretimų sklypų pastatų insoliacija bei natūralus apšvietimas, suprojektuota automobilių aikštelė yra tik 5 vietų“. Vėlgi, ieškovas išdėstė analogiškus motyvus, kuriais grindžia ieškinį ir įrodinėja savo teisių pažeidimą nagrinėjamoje byloje. Inspekcija, atsakydama į ieškovo prašymą, 2017-11-06 raštu Nr. (15.2)-2D-15380 informavo, kad patikrinus Statybos leidimą, pažeidimų nenustatyta. Inspekcija nurodė, kad „namo projektas 2016-09-14 (pagal pirminį prašymą) buvo pateiktas tikrinti Kauno apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, kuri projektui pritarė“, „namo projektas 2016-09-14 (pateikus pirminį prašymą) buvo pateiktas tikrinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniam padaliniui, kuris projektui pritarė“, „namo projektas buvo pateiktas tikrinti ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentui, kuris projektui pritarė“, „nagrinėjamu atveju, laikantis minėto reglamento nuostatų, suprojektuotos 6 automobilių stovėjimo vietos“. Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, vieno mėnesio terminas reikalavimui dėl Statybos leidimo panaikinimo pareikšti turėtų būti skaičiuojamas būtent nuo informacijos apie Statybos leidimo išdavimą viešo paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017-08-10. Ieškinį teismui ieškovai pareiškė 2017-12-05, praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo Statybos leidimo išdavimo dienos. Akivaizdu, jog ieškinys yra pareikštas praleidus ABTI 29 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą.

10.       Atsakovė taip pat nurodė, kad tretieji asmenys V. L. ir A. K. 2018-05-17 teikė teismui prašymą įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, nurodydami, kad informaciją apie Statybos leidimą gavo iš A. ir K. P., „būsima statyba įtakoja ir mūsų interesus“. Taip pat minėti asmenys 2017-08-04 atsakovei L. B. buvo davę sutikimą kloti inžinerinius tinklus taip, kad jų apsaugos zona patektų į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribas. Taigi, net jei Statybos leidimo apskundimo vieno mėnesio terminas būtų skaičiuojamas nuo 2018-05-17 (nors akivaizdu, jog tretieji asmenys apie Statybos leidimą sužinojo anksčiau), jis būtų praleistas, nes į teismą su ieškiniu tretieji asmenys kreipėsi tik 2018-07-09. Tretieji asmenys M. ir V. K. kartu su ieškovais dar iki išduodant Statybos leidimą aktyviai domėjosi gretimame žemės sklype vykdomomis statybomis ir siekė savo teisių gynimo, todėl laiko prasme jų veiksmai dėl savo tariamai pažeistų teisių gynimo ginčo atveju turėtų būti vertinami ypatingai kritiškai. Tretieji asmenys kartu su ieškovais 2017-07-20 pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą ir Kauno miesto savivaldybės administraciją prašydami apginti viešąjį interesą, Inspekcija jiems adresuotu 2017-08-29 raštu informavo apie išduotą Statybos leidimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad prašymą dėl įtraukimo į bylą M. ir V. K. pateikė 2018-06-06. Šio prašymo turinys yra pakankamai išsamus ir daugelis teiginių sutampa su trečiųjų asmenų ieškinio reikalavimais, todėl nėra suprantama, kodėl tretieji asmenys M. ir V. K., akivaizdžiai būdami susipažinę su Projekto medžiaga ir nurodydami, jog jų teisės yra pažeidžiamos, įstatyme nustatytu terminais nesikreipė dėl savo pažeistų teisių gynimo nesikreipė ir ieškinio teismui nereiškė.

11.       Atsakovė nurodo, kad ieškovai ir tretieji asmenys neturi teisės ginti viešojo intereso, nes apginti viešąjį interesą į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Didžioji dalis nurodomų tariamų pažeidimų yra susiję ne su jų pačių, o su galimais paveldosauginių bei gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimais.

12.       Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su reikalavimais nesutinka ir nurodo, kad tiek ieškovai, tiek tretieji asmenys yra praleidę 1 mėnesio terminą statybos leidimui ginčyti.

13.       Kiti tretieji asmenys nesutinka su reikalavimais ir prašo juos atmesti, kaip nepagrįstus.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

14.       Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2023 m. birželio 19 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, nes praleistas 1 mėnesio skundo padavimo terminas.

15.       Teismas nustatė, kad ieškovai ir trečiasis asmuo M. K. apie Statybos leidimą buvo informuoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (15.24E)-2D-12119. Ieškinys teismui pateiktas 2017 m. gruodžio 5 d. Tretieji asmenys V. L. ir A. K. 2018 m. gegužės 17 d. pateikė teismui prašymą įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, kurio turinys patvirtina, kad jie žino apie Statybos leidimą. Trečiųjų asmenų ieškinys teismui pateiktas 2018 m. liepos 9 d. Atsakovai bei kiti tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų prašo patikslintą ieškinį atmesti, nes praleistas vieno mėnesio terminas administraciniam aktui skųsti.

16.       Apie statybos leidimo išdavimą tą pačią dieną, tai yra, 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo paskelbta Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Šioje sistemoje net ir neregistruotam vartotojui pateikiama informacija apie išduotą statybos leidimą: jo numeris, išdavimo data, pavadinimas (objektas), jį išdavęs subjektas ir statybos rūšis. Ieškovai jau nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. turėjo galimybę sužinoti apie statybos leidimo išdavimą. Ieškovai dar prieš išduodant statybos leidimą aktyviai domėjosi gretimame žemės sklype vykdomomis statybomis. Domėjosi informacija apie statybą leidžiančio dokumento išdavimo eigą. Ieškovai kartu su kitais asmenimis 2017 m. liepos 20 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą ir Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydami apginti viešąjį interesą. Šiame pareiškime išdėstė tuos pačius motyvus, kuriais grindžia ieškinio reikalavimus nagrinėjimo byloje. Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyrius 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 70-2-2948 informavo pareiškėjus, kad projekto sprendiniams yra pritarusios visos tikrinamą vykdžiusios institucijos ir šiuo metu vyksta statybą leidžiančio dokumento rengimo procesas. Ieškovai apie išduotą statybos leidimą bei trečiasis asmuo M. K. buvo informuoti inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (15. 2E)-2D-12119, kuriame nurodyta, kad statytoja. L. B. parengė projektą, sumokėjo nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotą 2017 m. rugpjūčio 10 d. leidimą statyti naują statinį. Net ir sužinoję apie išduotą statybos leidimą ieškovai į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo nesikreipė. Tik 2017 m. spalio 6 d., tai yra, praėjus beveik 2 mėnesiams po statybos leidimo išdavimo ir informacijos apie išduotą statybos leidimą gavimo ieškovas K. P. kreipėsi į inspekciją, prašydamas įvertinti statybos leidimo išdavimo teisėtumą. Iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų, matyti, kad ieškovai aktyviai domėjosi apie gretimame sklype numatomą statybą, jos eiga. Turėjo galimybę sužinoti apie išduodą statybos leidimą nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d., net ir įvertinus, kad buvo informuoti raštu 2017 m. rugpjūčio 29 d., su ieškiniu dėl galimai pažeistų į teismą kreipėsi tik 2017 m. gruodžio 5 d., tai yra, daugiau kaip po vieno mėnesio.

17.       Tretieji asmenys, V. L. ir A. K. 2018 m. gegužės 17 d. teikė teismui prašymą įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, nurodydami, kad informaciją apie statybos leidimą gavo iš ieškovų, būsima statyba įtakoja ir jų interesus. Šie tretieji asmenys 2017 m. rugpjūčio 4 d. atsakovei L. B. davė sutikimą kloti inžinerinius tinklus. Todėl, net jei statybos leidimo apskundimo vieno mėnesio terminas būtų skaičiuojamas nuo 2018 m. gegužės 17 d., jis yra praleistas, nes į teismą su ieškiniu tretieji asmenys kreipėsi tik 2018 m. liepos 9 d.

18.       Teismas taip pat nustatė, kad pagrindiniai ieškovų ir trečiųjų asmenų, reiškiančių savarankiškus reikalavimus išdėstyti argumentai, dėl kurių turėtų būti panaikintas ginčijamas Statybos leidimas, yra šie: dėl pastato padėties ir aukštingumo bus sumažinta ieškovams ir tretiesiems asmenims priklausančių gyvenamųjų namų insoliacija bei natūralus apšvietimas; projektas neatitinka Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos (duomenys neskelbtini) (U31), apsaugos reglamento, patvirtinto Kultūros ministro 2004 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. ĮV-359 nuostatų; naujai suprojektuotas pastatas neatitinka Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 nuostatų; projekte suprojektuotos automobilių stovėjimo vietos neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-93 3;trečiųjų asmenų V. L. ir A. K. sutikimas buvo gautas panaudojant apgaulę, inžineriniai tinklai suprojektuoti mažesniais atstumais, nei nurodyta sutikimuose. Teismas sprendė, kad nenustatyta nei ieškovų, nei trečiųjų asmenų reiškiančių savarankiškus reikalavimus viešosios teisės pažeidimų, kuriais buvo grindžiami ieškinio reikalavimai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, nei teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl patikslintas ieškinys bei trečiųjų asmenų, reiškiančių savarankiškus reikalavimus atmestinas.

19.       Teismas nurodė, kad atmetus ieškinį dėl senaties termino ir teisės reikšti reikalavimus dėl viešo intereso gynimo, teismas dėl kitų nurodytų aplinkybių plačiau nepasisako.

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

20.       Apeliaciniame skunde ieškovai ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

20.1. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas akivaizdžiai netinkamai taikant procesinės ir materialinės teisės normas, nukrypstant nuo kasacinio teismo suformuotos teisminės praktikos žemiau nurodomais teisės aiškinimo aspektais:

20.1.1. teismo išvados apie ieškovų/trečiųjų asmenų subjektinės teisės nebuvimą iš esmės reiškia, kad teismas nenagrinėjo teisme pareikštų ieškinių pagrindo/dalyko, todėl teismo sprendimas priimtas netinkamai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias subjektų teisę kreiptis į teismą siekiant apginti savo pažeistas teises, o teises šiuo aspektu padarytos teismo išvados yra iš esmės neteisingos;

20.1.2. teismo išvados apie praleistą terminą administraciniam aktui skųsti neatitinka žemiau nurodomų Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų apie termino skaičiavimo pradžią bei aplinkybes/pagrindus, dėl kurių šis terminas turi būti atnaujinamas;

20.1.3. spręsdamas sudėtingą teisinį ginčą, teismas išvengė pareigos atsakyti į byloje iškeltus klausimus, kadangi ieškinį atmetė apsiribodamas iš esmės tik dviem pagrindais: praleistu terminu administraciniam aktui apskųsti ir ieškovų/trečiųjų asmenų subjektinės teisės ginčyti statybą leidžiantį dokumentą nebuvimu. Todėl tai reiškia, kad ginčas iš esmės nebuvo išnagrinėtas ir nebuvo atskleista šios bylos esmė (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p.);

20.2. pirmos instancijos teismas netinkamai, nukrypstant nuo suformuotos teisminės praktikos, aiškino ir taikė LR ABTĮ 29 str. nuostatą, sprendime nustatant, kad ieškovai 2017-08-10, t. y. nuo paskelbimo apie statybos leidimą informacinėje sistemoje „Infostatyba“ dienos, turėjo galimybę sužinoti apie statybos leidimo išdavimą, bei 2017-08-29 buvo informuoti apie ginčijamo statybos leidimo išdavimą, o tuo tarpu ieškinys teismui buvo pateiktas 2017-12-05, tokiu būdu praleidžiant LR ABTĮ 29 str. nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą;

20.3.        teisme ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas atsakovams, t. y. ne ieškovams ir tretiesiems asmenims, kurie teismine tvarka kreipėsi dėl ginčijamo statybos leidimo panaikinimo. Dėl šių priežasčių ABTĮ 29 str. nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas ieškovams ir tretiesiems skaičiuotinas nuo to momento, kai jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nebuvo atskleistos ir išviešintos leidimu atsakovams nustatytos teisės ir pareigos, dėl ko ieškovai/tretieji asmenys neturėjo objektyvių galimybių suvokti savo teisių pažeidimo/nepažeidimo. Todėl vien tam tikrų duomenų paskelbimas „Infostatyba“ apie ginčijamą leidimą negali būti laikomas administracinio akto apskundimo ir/ar termino teikti ieškinį pradžia LR ABTĮ 29 str. prasme;

20.4. pirmosios instancijos teismo paminėtu 2017-08-29 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštu Nr. (15.2E)-2D-12119 ieškovai buvo informuoti, kad atsakovams - statytojams 2017-08-10 buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal „Daugiabučio (6 butų) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, naujos statybos projektą“. Tuo pačiu raštu ieškovai buvo informuoti, jog Inspekcija patikrins ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai. Taigi, Inspekcijai nurodžius, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumas bus patikrintas teisės aktų nustatyta tvarka, ieškovai neturėjo pagrindo kreiptis į teismą (arba tokia aplinkybė - Inspekcijos suteikta raštu informacija apie statybą leidžiančio dokumento būsimą patikrą - gali būti vertinama kaip svarbi termino praleidimo priežastis). Pažymėtina, jog tuomet, kai 2017-11-06 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštu Nr. (15.2)-2D-15380 ieškovai buvo informuoti, jog patikrinus statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą pažeidimų nenustatyta, ieškovai per vieną mėnesį kreipėsi į teismą (2017 12 01 Kauno apylinkės teismui buvo pateiktas ieškinys). Be to, tai, kad nors apie išduotą statybą leidžiantį dokumentą ieškovams tapo žinoma 2017-08-29 iš Inspekcijos rašto Nr. (15.2E)-2D-12119, tačiau svarbu tai, kad su šiuo raštu nebuvo pateiktas projektas, kuriam buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kaip ir rašte nebuvo atskleistas statybos leidimu asmenims nustatytų teisių ir pareigų turinys. Todėl ieškovai/tretieji asmenys neturėjo galimybės objektyviai įvertinti savo teisių pažeidimo fakto ir jo apimties;

20.5. priešingai pirmos instancijos teismo sprendimo motyvams, tretieji asmenys M. K., V. K., V. L. ir A. K. taip pat negali būti pripažinti praleidę LR ABTĮ 29 str. nustatytą procedūrinį terminą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie asmenys buvo įtraukti į šią civilinę bylą asmenimis be savarankiškų reikalavimų jau po bylos iškėlimo. Teisė tretiesiems asmenims ginčyti statybą leidžiantį dokumentą atsirado tik gavus teismo nutartį, kuria šie asmenys buvo įtraukti į teismo procesą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais (t. y. 2018 m. birželio 7 d. ir 2018 m. birželio 15 d.), todėl darytina išvada, kad byloje tretieji asmenys pateikė procesinį dokumentą nepraleidus vieno mėnesio termino nuo jų įtraukimo į šios civilinės bylos nagrinėjimą, t. y., nuo momento, kai jie sužinojo apie savo pažeistas teises. Svarbu ir tai, kad tretieji asmenys neturėjo jokių duomenų, iš kurių galėjo suvokti apie savo teisių pažeidimą iki jų įtraukimo į šią civilinę bylą, t. y. nei atsakovai, nei kita institucija jiems nepateikė projekto, galinčio suteikti informaciją apie išduotu statybos leidimu sukuriamas teisines pasekmes. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad kuri nors valstybinė institucija būtų pranešusi tretiesiems asmenims apie teisme ginčijamą administracinį aktą (projektą);

20.6. ieškovai, aktyviai domėdamiesi ginčo statybomis ir galimu savo teisių pažeidimu, kreipėsi į įvairias institucijas, siekdami išsiaiškinti, ar jų subjektinės teisės nėra pažeidžiamos, pagal aukščiau aptartą teisminę praktiką ne tik kad nelaikytinos nerūpestingu elgesiu, bet priešingai - sudaro pagrindą atnaujinti ABTĮ nustatytą vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminą. Nors kreipimasis į įvairias valstybines institucijas savaime negali būti pripažįstamas svarbia aplinkybe atnaujinti ABTĮ nustatytą vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminą, tačiau aplinkybė, kad Inspekcija, konstatavusi atsakovų žemės sklype savavališkos statybos faktą, 2017-08-29 raštu informuodama ieškovus apie išduotą statybos leidimą, nurodė patikrinsianti ir tirsianti išduoto statybos leidimo bei vykdomos statybos teisėtumą, suformavo ieškovams pagrįstą lūkestį, kad jų pažeistos subjektinės teisės bus ginamos. Pripažinus, kad ieškovai ir tretieji asmenys praleido LR ABTĮ 29 str. nustatytą procedūrinį terminą kreiptis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo, aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės bei jas pagrindžianti suformuota teisminė praktika sudaro pagrindą atnaujinti praleistą procedūrinį terminą, kaip praleistą dėl svarbios priežasties;

20.7. pirmos instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl LR Kultūros ministro 2004 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. ĮV-359 įsakymu patvirtinto (duomenys neskelbtini) (U31) apsaugos reglamento nuostatų taikymo statybos leidimui (dėl atstumo iki sklypų ribos; dėl užstatymo tankio);

20.8. statinio projektui, kuriam išduotas ginčijamas statybos leidimas, nebuvo atlikta privaloma paveldosaugos (t. y. specialioji) ekspertizė, kas pirmos instancijos teismo sprendime nebuvo tirta;

20.9. teismas sprendime nepasisakė ir netyrė projekto neatitikties gaisrinės saugos reikalavimams;

20.10. pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė ir netyrė projekto neatitikties insoliacijos reikalavimams. Pastačius didelio aukščio ir tūrio 6 butų gyvenamąjį pastatą arti ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir A. ir M. K. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, ribos bus ženkliai sumažinamas ieškovų ir trečiųjų asmenų A. ir M. K. namams ir sklypui tenkantis tiesioginio saulės apšvietimo laikas. Tai reiškia, kad bet kokiu atveju, gyvenamojo namo kambariai negaus to paties apšvietimo lygio, nei jis egzistuoja šiuo metu (iki daugiabučio namo pastatymo). Tai leidžia daryti išvadą, kad projekto sprendiniais pažeidžiama reikalavimo nuostata, kad projektuojamas pastatas negali bloginti gretimų pastatų ir sklypų naudojimo sąlygų;

20.11. pirmosios instancijos teismas nevertino ir sprendime nepasisakė dėl daugiabučio namo statybos, kuriam yra išduotas ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas, negalimumo šioje teritorijoje (žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba);

20.12. pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl projekto neatitikties reikalavimams, keliamiems dėl inžinerinių tinklų tiesimo. Nagrinėjamu atveju, statybą leidžiantis dokumentas pažeidžia trečiųjų asmenų V. L. ir A. K. teises, kadangi inžinieriniai tinklai buvo suprojektuoti arčiau nei buvo duotas sutikimas, o pas sutikimas gautas panaudojant apgaulę, nepateikiant jokių projektinių pasiūlymų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai niekada nenurodė, kad jiems reikalingas sutikimas daugiabučio gyvenamojo namo inžinieriniams tinklams statyti. Priešingai, buvo teigiama, kad komunikacijos reikalingos vienbučiam - dvibučiam gyvenamajam namui statyti;

20.13. pirmos instancijos teismas, netinkamai taikydamas ir aiškindamas asmens teisę kreiptis į teismą, nepagrįstai nustatė, kad ieškovams bei tretiesiems asmenims nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą, dėl ko jie neturi reikalavimo teisės šiuo aspektu.  Ginčo atveju ieškovų bei trečiųjų asmenų žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), 9, bei nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ne tik ribojasi su atsakovų žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaunas, bet ginčo teritorija yra tankiai užstatyta, todėl kaimynystė yra itin artima. Taigi, priešingai teismo sprendimo motyvams, nagrinėjamu atveju yra pažeistos ieškovų ir trečiųjų asmenų subjektinės teisės, tiek viešasis interesas, dėl ko visi aukščiau minėti pažeidimai ne tik yra, bet ir gali būti ieškinio reikalavimų pagrindas.

21. Atsiliepime atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija apeliacinės instancijos teismo prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

21.1. nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apie atsakovų planuojamus statybos darbus ir statybą leidžiantį dokumentą apeliantai domėjosi dar iki Statybos leidimo išdavimo, todėl pagrįstai galima teigti, kad iš IS „Infostatyba“ paskelbtos informacijos apie išduotą Statybos leidimą jiems buvo suprantamas ir aiškus tiek statytojas, tiek statybos objektas, t. y. administracinio akto turinys, nes į Statybos leidimą išdavusią instituciją - Kauno miesto savivaldybės administraciją - dėl papildomos informacijos apeliantai nesikreipė. Todėl atmestinais laikytini apeliacinio skundo argumentai, jog apeliantai iš IS „Infostatyba“ paskelbtos informacijos negalėjo suvokti savo teisių galimo pažeidimo. Todėl visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įstatyme nustatytas vieno mėnesio terminas reikalavimui dėl Statybos leidimo panaikinimo pareikšti turi būti skaičiuojamas būtent nuo informacijos apie Statybos leidimo išdavimą viešo paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. Ieškinį teismui ieškovai pareiškė tik 2017 m. gruodžio 5 d., praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo Statybos leidimo išdavimo dienos. Akivaizdu, jog ieškinys yra pareikštas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą;

21.2. teismo sprendime taip pat akcentuota, kad apie išduotą Statybos leidimą ieškovai ir trečiasis asmuo M. K. buvo informuoti Inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (15.2E)-2D-12119, kuriame nurodyta, kad „statytoja L. B. parengė projektą, sumokėjo nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir gavo Kauno m. savivaldybės administracijos išduotą 2017-08-10 leidimą statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini) statyti daugiabutį gyvenamąjį namą pagal projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo naujos statybos, esamų pastatų griovimo (duomenys neskelbtini), Kaune, projektas“. Patikslintame ieškinyje patys ieškovai nurodė, kad apie atsakovams išduotą Statybos leidimą sužinojo „dar 2017-08-29 iš Inspekcijos rašto Nr. (15.2E)-2D- 12119“. Gavę šią konkrečią ir aiškią Inspekcijos informaciją, apeliantai nesiėmė jokių priemonių ir nei į teismą, nei į kitas institucijas dėl galimai pažeistų teisių gynimo nesikreipė;

21.3. nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, jog tretieji asmenys taip pat negali būti pripažinti praleidę įstatymo nustatytą terminą Statybos leidimui ginčyti. Tretieji asmenys V. L. ir A. K. teismui prašymą įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis pateikė 2018 m. gegužės 17 d., nurodydami, kad informaciją apie Statybos leidimą gavo iš A. ir K. P., ir kad „būsima statyba įtakoja ir mūsų interesus“. Be to, minėti asmenys dar 2017 m. rugpjūčio 4 d. atsakovei L. B. buvo davę sutikimą kloti inžinerinius tinklus taip, kad jų apsaugos zona patektų į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribas. Taigi, net jei Statybos leidimo apskundimo vieno mėnesio terminas būtų skaičiuojamas nuo 2018 m. gegužės 17 d. (nors akivaizdu, jog nurodyti tretieji asmenys apie Statybos leidimą sužinojo anksčiau), jis būtų praleistas, nes į teismą su ieškiniu tretieji asmenys kreipėsi tik 2018-07-09;

21.4. aktyvus domėjimasis gretimame žemės sklype atliekamais statybos darbais nėra aplinkybė, patvirtinanti objektyvias termino praleidimo priežastis ir nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą;

21.5. be to, nagrinėjamu atveju didžioji dalis apeliantų nurodytų tariamų pažeidimų yra susiję ne su jų pačių, o su galimais paveldosauginių bei gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimais. Atstovauti šių institucijų ir ginti viešojo intereso nurodytose srityse apeliantams teisė nesuteikta.

22. Atsiliepime atsakovai L. B. ir D. B. apeliacinio teismo prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

22.1. apeliantai netinkamai aiškina Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio nuostatas, o savo apeliacinį skundą grindžia LVAT išaiškinimu administracinėje byloje Nr. eAS-627-556/2015, kuris yra pavienis atvejis ir po kurio priėmimo yra suformuotas kitas vėlesnis išaiškinimas Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-206-556/2017, kad „Infostatyba“ duomenų bazėje paskelbta viešai prieinama informacija visiškai pakankama pasinaudoti teise į teisminę gynybą, nes buvo nurodyti esminiai skundžiamo teisės akto turinį sudarantys elementai, t. y. aktą priėmusi institucija, priėmimo diena, taip pat suprantamos kylančios pasekmės;

22.2. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2017-08-29 rašte Nr. (15.2)-2D-15380 išaiškino ieškovams bei M. K. teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jų pažeista teisė. Ieškovas K. P. yra architektas, todėl jam yra žinoma, kad statybą leidžiantys dokumentai yra naikinami teismine tvarka. Be to šiame rašte aiškiai nurodyta, kad bus statomas 6 butų daugiabutis namas, kas patvirtina, kad tiek rašte, tiek „Infostatyba“ duomenų bazėje aiškiai atskleistas statybos rezultatas, apie kurį ieškovas žinojo jau 2017 kovo 15 d., nes šiuos duomenis pats nurodė;

22.3. kiekvienas asmuo pasirenka savo teisių gynybos būdą, o taip pat pasirinkta teisių gynybos būdo pasekmes. Todėl netinkamo savo teisių gynybos būdo pasirinkimas negali būti pagrindas skaičiuoti statybą leidžiančio dokumento apskundimo termino pradžią skirtingai negu nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis, taip pat negali būti pripažintina ir svarbia priežastimi dėl termino atnaujinimo, kadangi savo teisių gynybos būdo pasirinkimas yra asmens valinis veiksmas;

22.4. apeliantai nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nenurodo priežasčių kurios kliudė jiems laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo jų valios, nes priežastys, kurios yra nurodomos, būtent yra apeliantų valios išraiška, tai yra žinant apie išduotą statybos leidimą pasirenkama ne kreiptis į teismą, o į instituciją. Kas patvirtina, kad skundo argumentai dėl termino atnaujinimo yra nepagrįsti ir atmestini;

22.5. asmuo gali kreiptis į teismą tik dėl jo paties teisių pažeidimo, o ne kaip nepagrįstai nurodo apeliantai dėl viešo intereso;

 

       Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

23.       Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

24.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

25.       Apeliantai prašo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo tokio posėdžio būtinumo.

26.       CPK 321 straipsnio 1dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

27.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų tikslinga rengti žodinį bylos nagrinėjimą.

Esminės faktinės bylos aplinkybės

28.       Byloje nustatyta, kad:

28.1.                      ieškovai (apeliantai) 2016 m. gruodžio 6 d. pirko nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune;

28.2.                       2017 metų pradžioje apeliantams gretimame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausančiame atsakovams, buvo pradėtos statybos, t. y. nugriautas senas gyvenamasis namas ir įrenginėjami nauji betoniniai pamatai kitoje žemės sklypo vietoje, nei nugriautas senas pastatas;

28.3.                      ieškovams manant, jog nauja statyba pažeidžia jų kaip gretimo žemės sklypų savininkų teises 2017 m. vasario 3 el. laišku kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl atsakovų sklype projektuojamo daugiabučio;

28.4.                      2017 m. vasario 8 d. el. laišku Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriaus specialistas informavo, jog daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune naujos statybos ir esamo namo griovimo projektas 2016 m. rugsėjo 14 d. buvo pateiktas savivaldybės administracijai su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau statybą leidžiantis dokumentas išduotas nebuvo, grąžintas papildyti pagal pareikštas pastabas;

28.5.                      2017 m. vasario 2 d. ir 2017 m. vasario 9 d. ieškovai kreipėsi su pranešimais apie savavališką statybą. 2017 m. balandžio 27 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštu Nr. (15.2E)-2D-5745 (1 t., b. l. 44-45), ir 2017 m. gegužės 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus raštu Nr. 70-2-1873 ieškovai buvo informuoti, jog atlikus patikrinimą, nustatyta, kad atsakovų sklype pradėtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas, neturint statybą leidžiančio dokumento, atsižvelgiant į tai, statytojui 2017 m. balandžio 20 d. surašytas savavališkos statybos aktas;

28.6.                      2017 m. kovo 15 d. ieškovas K. P. el. laišku (1 t., b. l. 46) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydami stabdyti statybos leidimo išdavimą atsakovams bei nurodė galimus ieškovų teisių pažeidimus (neišlaikomi priešgaisriniai atstumai, galimas jų sklypo apsėmimas, atstumų laikymasis, insoliacijos ir natūralaus apšvietimo sumažėjimas ir kt.). 2017 m. kovo 17 d. Kauno savivaldybės administracijos pateiktas atsakymas el. laišku (1 t., b. l. 49), kad nepritarus projektui, statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas;

28.7.                      2017 m. kovo 20 d. el. laišku ieškovas K. P. (1 t., b. l. 48) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, klausdamas „gal šiuo metu yra rengiamas kitas projektas (kitu pavadinimu pvz.: dvibutis) ir pateiktas derinimui (duomenys neskelbtini), Kaune“. 2017 m. kovo 22 d. el. laišku Kauno savivaldybės administracija atsakė, kad projekto pateikto nėra;

28.8.                      2017 m. liepos 20 d. ieškovai, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais M. K. kreipėsi (pareiškimu) į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą (pateikė pareiškimo kopiją ir Kauno miesto savivaldybės administracijai) su prašymu apginti viešąjį interesą dėl neteisėtų statybos darbų atsakovų sklype. 2017 m. liepos 24 d. šis pareiškimas buvo persiųstas nagrinėjimui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos;

28.9.                      2017 m. rugpjūčio 4 d. tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais V. L. ir A. K. davė atsakovei L. B. sutikimą kloti inžinerinius tinklus taip, kad jų apsaugos zona patektų į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribas;

28.10.                      2017 m. rugpjūčio 10 d. (atsakant į 2017 m. liepos 20 d. pareiškimą) Kauno miesto savivaldybės administracija (1 t., b. l. 52-53) nurodė, kad yra pateiktas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą daugiabučio gyvenamojo namo naujai statybai; projekto sprendiniams yra pritarusios visos tikrinimą vykdžiusios institucijos; šiuo metu vyksta statybą leidžiančio dokumento rengimo procedūros;

28.11.                       2017 m. rugpjūčio 10 d. atsakovams buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas (toliau - statybos leidimas) ir apie tai, tą pačią dieną, buvo paskelbta Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“; 

28.12.                      2017 m. rugpjūčio 29 d. (atsakydami į 2017 m. liepos 20 d. pareiškimą) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštu Nr. (15.2E)-2D-12119 (1 t., b. l. 56-57) ieškovai ir trečiasis asmuo M. K. buvo informuoti, kad atsakovams - statytojams 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal „Daugiabučio (6 butų) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, naujos statybos projektą“. Taip pat nurodė, kad Inspekcija patikrins ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai;

28.13.                      2017 m. spalio 6 d. raštu ieškovas vėl kreipėsi į Inspekciją (1 t., b. l. 58-59), prašant panaikinti 2017 m. rugpjūčio 10 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal „Daugiabučio (6 butų) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, naujos statybos projektą“, bei įvertinti statybos leidimo išdavimo teisėtumą (nurodė galimus ieškovų teisių pažeidimus);

28.14.                      2017 m. lapkričio 6 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštu Nr. (15.2)-2D-15380 informavo ieškovą, kad patikrinus statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą pažeidimų nenustatyta. Ieškovai, buvo informuoti, jog 2016 m. balandžio 20 d. buvo atliktos projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros, per kurias visuomenė galėjo susipažinti ir teikti skundus ir pageidavimus dėl planuojamų sprendinių;

28.15.                      2017 m. gruodžio 5 d. ieškovai pateikė ieškinį teismui; 

28.16.                      2018 m. gegužės 17 d.. V. L. ir A. K. pateikė teismui prašymą įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis. 2018 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi V. L. ir A. K. įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis;

28.17.                      2018 m. liepos 10 d. tretieji asmenys V. L., A. K., M. K. ir V. K. pateikė teismui ieškinį su analogiškais reikalavimais kaip ir ieškovų bei prašė pripažinti juos trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais. 2018 m. rugpjūčio 9 d. teisėjo rezoliucija ieškinys priimtas;

28.18.                      ieškovai savo reikalavimus grindžia tuo, kad jų kaip gretimų žemės sklypų savininkų teisės, išdavus statybos leidimą atsakovams, pažeidžiamos, nes: 1) nesivadovauta (duomenys neskelbtini) apsaugos reglamento nuostatomis, 2) nesilaikyta normatyvinių atstumų iki jų žemės sklypo ribos, 3) pažeidžiamas užstatymo tankis, 4) statinio projektui nebuvo atlikta paveldosaugos ekspertizė, 5) statybos projektas neatitinka gaisrinės saugos reikalavimų, 6) statybos projektas neatitinka insoliacijos reikalavimų, t. y. pastačius daugiabutį sumažės apšvietimo lygis į ieškovų ir trečiųjų asmenų gyvenamųjų namų kambarius, 7) tokio daugiabučio statyba negalima toje teritorijoje (sklypo naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba).   

       Dėl ginčo esmės

29. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad: 1) ieškovai ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais praleido 1 mėnesio terminą statybos leidimui (administraciniam aktui) skųsti, 2) ieškovai ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais neturi teisės reikšti reikalavimų dėl viešo intereso gynimo.

30. Apeliantai (ieškovai ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes teismas nepagrįstai atmesdamas ieškinį dėl 1 mėnesio termino skundui paduoti praleidimo ir apeliantų subjektinės teisės neturėjimo ginčyti statybos leidimą, nenagrinėjo bylos iš esmės.

       Dėl termino statybos leidimui ginčyti

31. Kasacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-324/2012; 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313/2016).

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ įtvirtintas administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas; šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tai reiškia, kad ieškinio senaties instituto taisyklės nėra taikomos ir šio termino praleidimo teisinėms pasekmėms. Taigi, pareikštiems, ieškovų ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais, reikalavimams dėl statybos leidimo panaikinimo ir su tuo susijusių padarinių šalinimu taikomi administracinių bylų teisenos, o ne ieškinio senaties terminai.

33. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis (iki 2016 m. galiojusios ABTĮ redakcijos 33 straipsnio 1 dalis) nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

34. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantai yra praleidę 1 mėnesio skundo padavimo terminą, todėl apeliantų reikalavimus atmetė. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė, ar šis terminas negali būti atnaujintas, nors to apeliantai prašė.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (LVAT 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. AS5-550/2007). Laikytina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (LVAT 2006 m. sausio 12 d. nutartis Nr. AS5-8/2006). Vis dėlto, tiksliai nustatant momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojama ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžia, kiekvienoje konkrečioje byloje turėtų būti atliktas ir tai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių vertinimas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis Nr. eA-206-556/2017). Aukščiau nurodytoje nutartyje Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad statybos leidimo patalpinimas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatybos“ (toliau – „Infostatyba“) duomenų bazėje, nurodant esminius duomenis apie statybą yra visiškai pakankami pasinaudoti teise į teisminę gynybą.

36. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su formuojama teismine praktika, kad esminis atskaitos taškas nuo kurio turi būti skaičiuojamas 1 mėnesio terminas skundui paduoti yra skundžiamo teisės akto paskelbimas. Nagrinėjamu atveju ginčijamas statybos leidimas buvo paskelbtas  informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2017 m. rugpjūčio 10 d., todėl laikytina, kad 1 mėnesio terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo šios datos.

37. Ieškovai ieškinį teismui pateikė 2017 m gruodžio 5 d., t. y. praleidę skundo padavimo terminą beveik 3 mėnesius, tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais ieškinį teismui pateikė 2018 m. liepos 10 d., t. y. praleidę skundo padavimo terminą 10 mėnesių.

38. Nustačius, kad skundo padavimo terminai yra praleisti turėjo būti sprendžiamas šių termino atnaujinimo klausimas, nes to prašė apeliantai, tačiau pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, to nesprendė, todėl teisėjų kolegija šią spragą užpildo.

39. Pirmiausia pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

40. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose.

41.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

42. Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012; kt.). Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-667-463/2023).

43. Nagrinėjamu atveju nustatyta (nutarties 28.1 – 28.15 punktai), kad ieškovai itin aktyviai tiek iki ginčijamo statybos leidimo išdavimo, tiek po jo išdavimo siekė apginti savo galimai pažeistas teises, t. y. buvo pakankamai rūpestingi, sąžiningi ir atidūs. Šiuo atveju taip pat svarbu įvertinti tokias aplinkybes kaip: 1) ieškovams 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo pranešta, kad „šiuo metu vyksta statybą leidžiančio dokumento rengimo procedūros“, tačiau būtent tą pačią dieną ir išduotas statybos leidimas ir patalpintas į „Infostatyba“, t. y. buvo sudarytas ieškovams lūkestis, kad dar kurį laiką nebus išduotas statybos leidimas, 2) 2017 m. rugpjūčio 29 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Inspekcija) raštu Nr. (15.2E)-2D-12119 ieškovai ir trečiasis asmuo M. K. buvo informuoti, kad atsakovams 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo išduotas statybos leidimas, tačiau tuo pačiu buvo nurodyta, kad Inspekcija patikrins ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, t. y. ieškovams buvo suteiktas lūkestis, kad jų galimai pažeistos teisės bus apgintos be kreipimosi į teismą, 3) 2017 m. spalio 6 d., neturėdamas jokių žinių apie statybos leidimo teisėtumą, ieškovas raštu vėl kreipėsi į Inspekciją, prašydamas įvertinti statybos leidimo išdavimo teisėtumą, 4) 2017 m. lapkričio 6 d. Inspekcijai informavus ieškovą, kad patikrinus statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą pažeidimų nenustatyta, ieškovai 2017 m. gruodžio 5 d. (nepraleidę jų manymu 1 mėnesio skundo padavimo termino, skaičiuojamo nuo 2017 m. lapkričio 6 d.) pateikė teismui ieškinį, 5) ginčijamas statybos leidimas neturėjo būti įteiktas ieškovams, t. y. jiems buvo apsunkintas sužinojimas apie statybos leidimo išdavimą (reikėjo pastoviai tikrinti informacinę sistemą „Infostatyba“). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog ieškovai buvo aktyvūs, sąžiningai, rūpestingai ir pakankamai atidžiai gynė savo galimai pažeistas teises, todėl praleistas terminas skundui paduoti atnaujinamas. 

44. Tuo tarpu trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą laikytinas nepagrįstu, nes: 1) terminas praleistas net 11 mėnesių, 2) jiems buvo žinoma apie vykdomas statybas (2017 m. liepos 20 d. M. K. kartu su ieškovais kreipėsi į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo; 2017 m. rugpjūčio 4 d. V. L. ir A. K. davė atsakovei sutikimą kloti inžinerinius tinklus; tretieji asmenys besiribojančių sklypų su atsakovų sklypu savininkai), tačiau, priešingai nei ieškovai, nebuvo aktyvūs ir rūpestingi ginant galimai pažeistas savo teises (po statybos leidimo išdavimo ilgą laiką nesikreipė nei į teismą, nei į kitas institucijas).

       Dėl teisės ieškovams reikšti reikalavimą dėl statybos leidimo panaikinimo

45. Pirmosios instancijos teismas ieškinio atmetimo pagrindą (be termino skundui paduoti praleidimo) nurodė, kad ieškovai neturi teisės reikšti reikalavimų dėl viešo intereso gynimo.

46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, konstatuota, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Taigi asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Tokia asmenų teisė kreiptis į teismą, siekiant apginti savo pažeistą teisę, yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis), universali ir absoliuti teisė. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2009). Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas <...>, 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018).

47. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018).

48.  Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018). Taigi, ieškovai turi teisę (gali), grįsdami savo teisių pažeidimą, remtis viešosios teisės pažeidimais. Šiuo atveju svarbu nustatyti tai, ar asmens nurodomas pažeidimas daro tiesioginę įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams, ar ne bei tai, ar asmuo nesiekia apginti savo įstatymu (teisės aktu) saugomą interesą. 

49. Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys grindžiamas tik viešo intereso gynimu, nes:

49.1. teismas tokios savo išvados nemotyvavo. Nustatyta, kad         ieškovai savo reikalavimus grindžia tuo, kad jų kaip gretimų žemės sklypų savininkų teisės, išdavus statybos leidimą atsakovams, pažeidžiamos, nes: 1) nesivadovauta (duomenys neskelbtini) apsaugos reglamento nuostatomis, 2) nesilaikyta normatyvinių atstumų iki jų žemės sklypo ribos, 3) pažeidžiamas užstatymo tankis, 4) statinio projektui nebuvo atlikta paveldosaugos ekspertizė, 5) statybos projektas neatitinka gaisrinės saugos reikalavimų, 6) statybos projektas neatitinka insoliacijos reikalavimų, t. y. pastačius daugiabutį sumažės apšvietimo lygis į ieškovų gyvenamųjų namų kambarius, 7) tokio daugiabučio statyba negalima toje teritorijoje (sklypo naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba). Tačiau teismas šių nurodomų galimų pažeidimų neanalizavo ir nevertino. Teismas nenurodė, kurie (ar visi) iš nurodomų pažeidimų nėra susiję su ieškovų galimu subjektinių teisių pažeidimu ir kodėl;

49.2. tokie pažeidimai, kaip: atstumų nesilaikymas iki ieškovų žemės sklypų ribų; sumažėjimas ieškovams tenkančios saulės šviesos; arti ieškovų namo statomo namo gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymas, - neabejotinai gali turėti įtakos ieškovų, kaip gretimo sklypo savininkų, subjektinėmis teisėmis;

49.3. atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija taip pat nesieja ieškovų visų nurodomų galimų pažeidimų su viešojo intereso gynimu, nes atsiliepime nurodo, kad „nagrinėjamu atveju didžioji dalis apeliantų nurodytų tariamų pažeidimų yra susiję ne su jų pačių, o su galimais paveldosauginių bei gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimais“.

50. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai (nemotyvuotai) atmetė ieškinį vadovaudamasis ir tuo, jog ieškovai neturi teisės reikšti reikalavimų dėl viešo intereso gynimo.

       Dėl procesinės bylos baigties

51. Dėl ieškovų ieškinio reikalavimų. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

52. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).

53. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusios CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kadangi ieškinys dėl statybos leidimo panaikinimo ir su tuo susijusių pasekmių taikymo buvo atmestas vien dėl praleisto skundo padavimo termino ir neturėjimo teisės reikšti reikalavimų, teismas nesprendė ir nepasisakė dėl ginčo esmės, nevertino ieškovų nurodomų galimų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad nagrinėjamu atveju yra svarbios priežastys atnaujinti skundo padavimo terminą ir jį ieškovams atnaujinus bei pripažinus teismo išvadą dėl neturėjimo teisės reikšti reikalavimų nepagrįsta, teismui kyla pareiga įvertinti ieškinio pagrįstumą, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei faktinį ieškinio reikalavimo pagrindą sudarančias aplinkybes. Akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją, o šalys dėl iki šiol visiškai nenagrinėtų aplinkybių įvertinimo būtent apeliacinės instancijos teisme prarastų galimybę nustatytus faktus ginčyti instancine tvarka, būtų priimtas šalims siurprizinis sprendimas bei apribota jų teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

54. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovų ieškinio reikalavimų  naikinama ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

55. Dėl trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinio. Teisėjų kolegija trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais apeliacinio skundo netenkina, nes sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie asmenys yra praleidę terminą skundui dėl statybos leidimo panaikinimo paduoti ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas suklydo dėl procesinės baigties šioje dalyje, t. y. ieškinį atmetė, o ne bylą nutraukė.

56. Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į administracinio teismo praktiką, yra pripažįstama, kad, praleidus administracinio akto apskundimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti, konstatuojamas prielaidos kreiptis į teismą nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 35 punktas). Teisės kreiptis į teismą prielaidos susijusios tiesiogiai su procesine teise kreiptis į teismą. Jos reiškia, kad ieškinį padavęs asmuo apskritai neturi teisės pareikšti ieškinį teisme. Procesinio termino administraciniam aktui apskųsti pasibaigimo (neatnaujinimo) atveju asmuo praranda teisę pareikšti ieškinį teisme, nes išnyksta procesinė teisė pateikti ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo išnagrinėjimo. Teismas, bylos iškėlimo stadijoje nustatęs, kad ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinį, turi atsisakyti priimti ieškinį vienu iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų. Nors CPK 137 straipsnio 2 dalyje nėra konkretizuoto ieškinio priėmimo atsisakymo pagrindo asmeniui kreipusis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo, kai administracinio akto apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, teisėjų kolegijos vertinimu, būtina vadovautis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, aiškinant jį kaip apimantį negalimumą nagrinėti bylos teisme tuo pagrindu, kad yra pasibaigusi asmens procesinė subjektinė teisė ir ši procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio akto panaikinimo. Taigi, jei bylos iškėlimo stadijoje yra galimybė nustatyti, kad administracinio akto apskundimo terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, teismas atsisako priimti ieškinį. Vis dėlto praktikoje aplinkybės dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo ir pagrindo jį atnaujinti nebuvimo dažnai gali paaiškėti tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Todėl, šioms aplinkybėms paaiškėjus po bylos iškėlimo teisme, yra pagrindas bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 43 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023, 49 punktas).

57. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais naikintina ir bylos dalis dėl šių reikalavimų nutrauktina (CPK 326 straipsnio 1 dalis 5 punktas).

       Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Bylinėjimosi išlaidų klausimas nesvarstytinas, nes jis turės būti išspręstas priimant galutinį sprendimą (išsprendus visus reikalavimus) šioje byloje.

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 5 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

      Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų A. P. ir K. P. ieškinys ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

      Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais M. K., V. K., V. L. ir A. K. ieškinys ir bylą šioje dalyje nutraukti.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                            Evaldas Burzdikas

 

                   Edvardas Paliokas

 

                   Jurgita Sujetienė