Administracinė byla Nr. A-1139-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01041-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų   Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),    

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. K. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) prašymu (b. l. 3–8) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. K. 316,11 Lt (91,55 Eur) vietinės rinkliavos.

Pareiškėjas paaiškino, jog jam pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Atsakovui A. K. nuosavybės teise priklauso gyvenamoji patalpa bendrabutyje, adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Atsakovas nesumokėjo 316,11 Lt vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nuosavybės teisės pagrindu valdytą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 27 d. sprendimu (b. l. 24–27) pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo pareiškėjui 252,11 Lt (73 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Teismas atmetė prašymo dalį dėl 59 Lt vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6 punktu (o 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., 5 punktu), Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtintų Nuostatų 7 punktu ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 6 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-80 12 punktu ir Tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 10 punktu.

Teismas nurodė, kad Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo būdai: 1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą; 2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo procedūros tvarka reglamentuota Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-390 (pakeistu 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331) patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), kuris taikomas tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne viešojo naudojimo erdvėse (2 punktas). Kitiems asmenims vietinė rinkliava skaičiuojama pagal registre nurodytą turimo nuosavybės teise arba naudojamo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. T2-130 buvo sustabdytas 2007 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-80 vykdymas iki 2008 m. liepos 1 d. Vietinė rinkliava Klaipėdos mieste pradėta administruoti nuo 2008 m. liepos 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T2-346 pakeistas Tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų priedas „Vietinės rinkliavos dydžiai“ ir pripažintas netekusiu galios Tarybos 2008 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. T2-300 1 punktas, kuriuo taip pat buvo pakeistas Tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-80 priedas „Vietinės rinkliavos dydžiai“. Vietinės rinkliavos dydžiui laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. apskaičiuoti taikomas Tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T2-346 patvirtinto priedo „Vietinės rinkliavos dydžiai“ (su vėlesniais pakeitimais) nuostatos. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad gyvenamoji patalpa bendrabutyje, adresu: (duomenys neskelbtini), kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), bendras plotas 17,22 kv. m, laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, nuosavybės teise priklauso A. K., todėl jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis. Teismas vadovavosi MAĮ 107 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-2143/2012 ir kt. MAĮ nenumato galimybės atnaujinti priverstinio išieškojimo termino, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (patvirtinti Tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330) numato, kad kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos sumas už kalendorinius metus ir iki vasario 1 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui. Pagal Nuostatus vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį: už pirmąjį ketvirtį turi būti sumokama iki kovo 1 d., už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio antro mėnesio 1 d. Vietinės rinkliavos mokėtojas turi teisę vietinę rinkliavą sumokėti už visus metus iš karto, tačiau visais atvejais neturi pažeisti paminėtų terminų. Nuostatai (patvirtinti Tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 ir galioję iki 2009 m. sausio 1 d.) numatė, kad vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį: už pirmąjį ketvirtį turi būti sumokama iki vasario 15 d., už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio pirmo mėnesio 15 d.; taip pat vietinės rinkliavos mokėtojui pageidaujant, numatyta galimybė vietinę rinkliavą sumokėti už visus metus iš karto. Iš byloje esančios pažymos apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos matosi, kad atsakovas vietinės rinkliavos nesumokėjo, nors turėjo sumokėti už 2008 metus iki 2009 m. sausio 15 d., už 2009 metų pirmąjį ketvirtį – iki 2009 m kovo 1 d., už 2009 metų antrąjį ketvirtį – iki 2009 m. gegužės 1 d., todėl teisė priverstinai išieškoti šį mokestį pareiškėjui atsirado 2009 m. sausio 16 d. (už 2008 metus), 2009 m. kovo 2 d. (už 2009 metų pirmąjį ketvirtį), 2009 m. gegužės 2 d. (už 2009 metų antrąjį ketvirtį), o penkerių metų terminas baigėsi atitinkamai 2014 m. sausio 16 d., kovo 2 d. ir gegužės 2 d. Pareiškėjo kreipimasis į teismą laikytinas priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2014 m. rugsėjo 22 d. Vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d iki 2009 m. birželio 30 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymo dalis dėl 59 Lt priteisimo atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo 252,11 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. tenkintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 4 punktu. Vietinės rinkliavos dydis už šį laikotarpį apskaičiuotas teismo sprendime nurodytų parametrų pagrindu pagrįstai, taikant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytus metinius vietinės rinkliavos dydžius ir tai patvirtina pareiškėjo pateiktos pažymos apie ginčo skolą duomenys. Remiantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, priteista suma, kuri yra piniginė prievolė, po litų perskaičiavimo į eurus apvalinama vieno lito tikslumu, paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitus.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 30–32) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, iš dalies tenkindamas prašymą, nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas materialines teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Teismas neteisingai vadovavosi MAĮ bei pritaikė vietinės rinkliavos priverstiniam išieškojimui penkerių metų senaties terminą. Kadangi mokestis yra tiksliai apibrėžtas MAĮ ir yra nurodytas baigtinis mokesčių sąrašas, tad vietinės rinkliavos mokėtojas negalėtų būti tapatinamas su mokesčių mokėtoju semantine prasme. Be to, LVAT jurisprudencijoje ne kartą buvo akcentuota, kad valstybės rinkliava ir vietinė rinkliava yra skirtingo pobūdžio mokėjimai ir negali būti tapatinami. Teisės teorijoje pripažįstama, kad neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, dėl ko netinkamai perskaičiuota litų suma į eurus. Tuo pačiu pabrėžia, kad atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl pagrindo teigti, jog atsakovas nepripažįsta jam pareikšto reikalavimo, nėra, be to, atsakovas neprašė taikyti senaties termino. Pastebi ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teismas yra teisingumą vykdanti institucija, o ne vietinės rinkliavos apskaičiavimo centras. Vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą apskaičiavimo būdai bei mokėjimo tvarka nėra numatyti įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose. Teismas, netinkamai taikydamas senaties termino institutą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliaciniame skunde nurodomi du pagrindiniai aspektai, pareiškėjo (apelianto) nuomone, suponuojantys Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo naikinimą: teismas neteisingai vadovavosi MAĮ bei pritaikė vietinės rinkliavos priverstiniam išieškojimui penkerių metų senaties terminą; netinkamai buvo atliktas perskaičiavimas iš litų į eurus.

V.

Dėl ieškinio senaties vietinės rinkliavos priteisimo bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pasisakęs pirmiau ir ne kartą.

Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-1202-575/2015) yra nurodęs, kad: „<...> mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba MAĮ, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, nepagrįstai vadovavosi MAĮ nuostatomis, atmestini kaip nepagrįsti”.

Toje pačioje 2015 m. kovo 12 d. nutartyje taip pat buvo nurodyta: “<...> šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.) ”.

Esama administracinių teismų jurisprudencija aptariamu klausimu lemia, jog vietinės rinkliavos priteisimas, atliktinas būtent Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės pagrindu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas; Teismų įstatymo 33 str.).

Kitokiai išvadai teisėjų kolegija neturi teisinių priežasčių, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo atlikto netinkamo senaties instituto taikymo iš principo pripažintinas nepagrįstu, bet tam tikra korektūra vis dėlto atliktina.

Į pirmosios instancijos teismą kreiptasi 2014 m. rugsėjo 22 d. (b.l. 3). Vietinės rinkliavos prašyta priteisti už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į pateiktą aiškinimą dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo bei priteisimo laikotarpio MAĮ pagrindu, vietinė rinkliava turėjo būti nepriteista už visus 2008 m., kas ir padaryta. Tačiau turėjo būti priteista už visus 2009 m., todėl pareiškėjui papildomai priteistina 29 Lt suma (58 Lt suma apskaičiuota už visus 2009 m., bet buvo priteista tik pusė šios sumos – 29 Lt; b.l. 9), atitinkanti 8,40 eurų.

Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas aptarta apimtimi keistinas.

VI.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose, pavyzdžiui, Nr. A-1055-442/2015, A-1360-575/2015, A-846-442/2015, A-899-442/2015, A-1360-575/2015, A-1202-575/2015, perskaičiuojant priteistinas vietinės rinkliavos sumas iš litų į eurus buvo apvalinama euro centų tikslumu.

Tokia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija grįsta Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi numatančia, jog „siekiant užtikrinti mokesčių mokėjimą eurais <...>, mokesčių teisės aktais nustatyti mokesčiai, rinkliavos ir kitos įmokos <...>, nuo euro įvedimo dienos perskaičiuojami į eurus taikant perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles“. Pagal minimas įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalis, apvalinama centų tikslumu.

Tuo tarpu kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose, pavyzdžiui, Nr. A-1341-624/2015, A-1028-556/2015, A-986-556/2015, A‑888‑556/2015, A-602-1175/2014 priteistinos vietinės rinkliavos dydį perskaičiuojant iš litų į eurus buvo apvalinama eurų tikslumu (be centų).

Tokia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija grįsta Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi, kur pasisakyta, jog teismai ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, nuo euro įvedimo dienos nagrinėdami skundus ir apeliacinius bei kasacinius skundus dėl iki euro įvedimo dienos priimtų sprendimų skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, savo sprendime nurodo paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės piniginės išraiškos dydį eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę. Šioje 7 straipsnio 4 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.

Taigi apeliaciniame skunde keliamu klausimu Vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra visiškai identiška, į ką dabar ir atkreiptas dėmesys, todėl esami nesuderinamumai turi būti pašalinti, laikantis pirmosios dominuojančios pozicijos, kuri grįstina Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi. Būtent šios teisinės krypties įtvirtinimas atitinka įstatymų leidėjo valią pereinamuoju laikotarpiu ir laikytinas socialiai teisingesniu. Be to, analogiško pobūdžio bylose vienodos pozicijos laikymąsi suponuoja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija – formuoti vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 str. 3 d.).

Buvęs nevienodas teisės aiškinimas bei taikymas iš dalies atsirado dėl teisinio reguliavimo neapibrėžtumo, įstatymų leidėjo intencijos aiškumo, bet tai laikytina natūraliu procesu, pasitaikančiu, kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, galinčiu ir turinčiu būti kiek įmanoma retesniu, kuris iš principo vis dėlto yra pateisinamas. Juk vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdų, tikslų – teisingumas, kurio pasiekimas sudėtingas bei laiko reikalaujantis uždavinys. Kuo sudėtingesni žmonių socialiniai santykiai, tuo didesnis poreikis šiuos santykius sureguliuoti ir juos sureguliuoti tinkamai, o iškilus teisminiam ginčui, tinkamai jį išspręsti bei esant toms pačioms aplinkybėms spręsti vienodai.

Dėl išdėstytų priežasčių, siekiant teisinių santykių stabilumo, vienodos administracinių teismų praktikos formavimo tos pačios kategorijos bylose, pareiškėjui iš atsakovo priteistina pinigų suma keistina.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti ir priteisti uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš A. K. 82,86 eurų (286, 11 Lt) už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Ričardas Piličiauskas

                                                                      Veslava Ruskan

                                                                      Arūnas Sutkevičius