Baudžiamoji byla Nr. 2K-329/2012 nuasmeninta
Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01666-2008-2
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.25.4.3.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,
išteisintajam J. L.,
nukentėjusiajam J. G.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Tomo Staniulio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio.
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu J. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį vienerių metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant J. L. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam J. G. priteista 3500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) – 3500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Iš civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 7397,80 Lt turtinės žalos atlyginimo, civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui – 5821,61 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: J. L. išteisintas, kaip nepadaręs veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje. J. G. pareikšti civiliniai ieškiniai UADB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti. Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys UADB (duomenys neskelbtini) paliktas nenagrinėtas. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareikštas civilinis ieškinys UADB (duomenys neskelbtini) paliktas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo J. L., prašiusio prokuroro kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo J. G., prašiusio prokuroro kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. L. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2008 m. gruodžio 16 d., apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąvartyno teritorijoje, vairuodamas vikšrinį traktorių „Liebherr“ be valstybinių registracijos ženklų pažeidė KET 9, 106, 119 punktų reikalavimus: nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to partrenkė prie traktoriaus galinės dalies buvusį J. G., sunkiai sutrikdydamas jo sveikatą.
Apeliacinės instancijos teismas išteisinamuoju nuosprendžiu pripažino, kad įvykis įvyko ne kelyje ar tam prilygintoje vietoje, o J. L. vykdant specifines darbo funkcijas, vairuojant traktorių uždaroje nuo kitų eismo dalyvių teritorijoje – sąvartyne, pašalinių asmenų patekimas į šią teritoriją draudžiamas. Nukentėjusiojo J. G., kuris neturėjo teisės patekti į sąvartyno teritoriją, o į ją patekęs vertėsi savavališka veikla, laikyti eismo dalyviu pagrindo nėra. Įvykį lėmė didelis paties nukentėjusiojo neatsargumas. Faktinė įvykio priežastis buvo nelaimingas atsitikimas, kai dėl specifinio vietovės reljefo (traktoriaus provėžose likę šlaitai), dangos paviršiaus (paviršius padengtas buitinėmis atliekomis), nukentėjusysis paslydo ir pateko po traktoriaus vikšrais.
Kasaciniu skundu Kauno rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Tomas Staniulis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, anot kasatoriaus, neatitiko BPK 20 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 53, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad įvykio dalyviai nelaikytini eismo dalyviais. Anot kasatoriaus, tokia teismo argumentacija paremta vien samprotavimais, pagal KET eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu judant transporto priemonei žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Iš eismo įvykio apibrėžimo akivaizdu, kad teritorijos paskirtis ir galimybė į ją patekti nėra esminiai požymiai, priskiriant įvykį prie eismo įvykių. Traktoriaus vairuotojas J. L. žinojo, kad už traktoriaus galinės dalies nuolat būna žmonių – taigi J. G. nesudarė jam kliūties, kurios J. L. negalėjo numatyti. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas nevertinti nukentėjusiojo, kaip eismo dalyvio, nepagrįstas. Pripažįstant šį įvykį kaip eismo įvykį, jame dalyvavusių asmenų elgesys turi būti įvertintas per KET reikalavimų laikymosi prizmę – to apeliacinės instancijos teismas neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas padarė kategorišką išvadą, kad įvykį lėmė nukentėjusysis, nes jis, suvokdamas galimą pavojų savo saugumui, paties keliamą pavojų specialiai mechaninei technikai, tai ignoravo ir elgėsi neatsakingai. Teismas prie tokios išvados priėjo, remdamasis liudytojų K. M. ir J. Č. parodymais. Tačiau kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad parodymų teismas neanalizavo, o trumpai juos apibendrindamas konstatavo, jog nukentėjusysis tuo metu, kai traktorius žemyn nuo šlaito važiavo atbuline eiga, bandė pasitraukti, tačiau skubėdamas paslydo ir nugriuvo, po to traktoriaus vikšrais buvo užvažiuota ant žmogaus. Teismas nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į dalį liudytojo J. Č. parodymų. Pirmosios instancijos teismui J. Č. nurodė, kad jis buvo arčiausiai įvykio vietos, tačiau, kaip traktorius užvažiavo nukentėjusiajam ant kojos, nematė, tik išgirdo šauksmą ir pamatė, jog traktorius užvažiavęs ant nukentėjusiojo. Taip pat jis nurodė, kad įvykio metu K. M. buvo tolėliau ir įvykio matyti negalėjo, nes buvo už šiukšlių krūvos. Kad momento, kai traktorius užvažiavo ant nukentėjusiojo, nematė, patvirtino ir pats K. M., kuris pirmosios instancijos teismui paaiškino, jog, išgirdęs riksmą, perlipo per šiukšlių krūvą ir pamatė, kad J. Č. traukia J. G. iš po traktoriaus vikšrų. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis būtent K. M. parodymais, konstatavo, kad nukentėjusysis, skubėdamas pasitraukti nuo traktoriaus, paslydo ir nugriuvo. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje niekaip neargumentavo, kodėl nukentėjusiojo J. G. parodymus, kad šis buvo parblokštas, o ne nugriuvo pats, vertino kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas nevertino išteisintojo J. L. veiksmų KET reikalavimų laikymosi aspektu, neanalizavo, kurio eismo dalyvio padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, jog nukentėjusysis žengė staiga ar kitaip pateko prieš arti važiavusį traktorių ir sudarė jo vairuotojui neišvengiamą kliūtį. Tyrimo metu nustatyta aplinkybė, kad pėsčiasis nepastebėjo artėjančio traktoriaus, dar neduoda teisinio pagrindo šio neatidumo vertinti kaip pagrindinės sąlygos eismo įvykiui kilti. Traktoriaus vairuotojas J. L., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, žinodamas, kad už traktoriaus galinės dalies yra žmonių, pradėjo važiuoti atbuline eiga, neįsitikinęs, jog tai daryti saugu, ir taip pažeidė KET 9, 106, 119 punktų reikalavimus.
Kauno rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. L. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, už tai, kad 2008 m. gruodžio 16 d., apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąvartyno teritorijoje, vairuodamas vikšrinį traktorių „Liebherr“ be valstybinių registracijos ženklų, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 119 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to partrenkė prie traktoriaus galinės dalies buvusį J. G., sunkiai sutrikdydamas jam sveikatą.
Kauno apygardos teismo nuosprendžiu J. L. pagal šį kaltinimą buvo išteisintinas, teismui konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Teismas konstatavo, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog eismo įvykis įvyko ne kelyje ar tam prilygintoje vietoje, bet J. L. vykdant specifines darbines funkcijas, t. y. dirbant su vikšriniu traktoriumi, jį vairuojant uždaroje nuo kitų eismo dalyvių (pėsčiųjų, keleivių) teritorijoje – sąvartyne – stumdant šiukšles ir taip atbuline eiga užvažiuojant ant nukentėjusiojo, kuris ten pateko savavališkai, rinkdamas buitines atliekas.
Prokuroras teigia, kad J. L. vykdomiems darbams su traktoriumi galiojo kelių eismo saugumo taisyklės, kurių šis stumdydamas šiukšles privalėjo laikytis. Prokuroro teigimu, buvo pažeisti KET 9, 106,119 punktų reikalavimai.
Teisėjų kolegija laiko, kad Kauno apygardos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuspręsdamas, jog J. L. veika neatitinka BK 281 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių.
Pirmiausia pažymėtina, kad įvykis įvyko uždaroje teritorijoje – sąvartyne. Be abejo, KET galioja ir viešose, ir privačiose teritorijose. Vairuotojai eismo metu būdami privačiose ar uždarose teritorijose privalo laikytis KET reikalavimų. Tačiau transporto priemonės skirtos skirtingoms ir gana plačioms funkcijoms atlikti. Todėl vienais atvejais jų vairuotojai privalo laikytis KET reikalavimų, kitais – darbų saugos reikalavimų arba abiejų reikalavimų vienu metu.
Reikia skirti eismo įvykį nuo kitokio įvykio, kuriame nuo transporto priemonių nukenčia žmonės. Toli gražu ne kiekvienas įvykis, kuriame dalyvauja transporto priemonė, gali būti laikomas eismo įvykiu KET 3 straipsnio prasme. Pagal KET 3 straipsnį eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu judant transporto priemonei žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Iš eismo įvykio apibrėžimo akivaizdu, kad teritorijos paskirtis ir galimybė į ją patekti nėra esminiai požymiai, priskiriant įvykį prie eismo įvykių. Esminis požymis yra transporto priemonės judėjimas tokioje erdvėje, kurioje juda ir kitos transporto priemonės bei kiti eismo dalyviai, dėl to, siekiant išvengti grėsmės kitiems eismo dalyviams, visi eismo dalyviai įpareigojami laikytis tam tikrų taisyklių. (Duomenys neskelbtini) sąvartyno teritorijoje taip pat galioja KET, tačiau jų laikymasis privalomas tik toje dalyje, kurioje vyksta automobilių eismas – automobiliai atveža ir pila šiukšles. Šis įvykis įvyko toje sąvartyno dalyje, kurioje nevyksta eismas ir kurioje nei kitų transporto priemonių, nei eismo dalyvių negali būti. Taigi J. L. vairuojamas traktorius vykdė darbus toje sąvartyno dalyje, kurioje kelių eismas nevyksta, – jis stumdė atvežtas šiukšles. Todėl nors KET taisyklės taikomos ir privačiose, ir uždarose teritorijose, tačiau jų taikymas susijęs tik su kelių eismo dalyvių – transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu. J. L. vykdomų darbų požiūriu jis nebuvo kelių eismo dalyvis, nes vykdė techninius darbus traktoriumi sąvartyno teritorijos dalyje, kurioje kelių eismas nevyksta. Pažymėtina, kad traktorius „Liebherr“ buvo be valstybinių registracijos ženklų. Tai taip pat gali reikšti, kad jis skirtas specialiems darbams atlikti, o ne dalyvauti kelių eisme. Pažymėtina, kad teritorijos, kurioje vyko įvykis, statusą numato ir „Regioninio (duomenys neskelbtini) sąvartyno atliekų naudojimo ir šalinimo techninis reglamentas“, kuriame, be kita ko, nurodoma, jog pašalinių asmenų patekimas į sąvartyną draudžiamas. Taigi pagal teisės aktų reikalavimus jokių žmonių šalia traktoriaus neturėjo būti, nes tai prieštaravo darbų saugos reikalavimams. Taigi nukentėjusysis šioje teritorijos dalyje nebuvo pėsčiasis KET nuostatų prasme.
Apylinkės teismo J. L. inkriminuoti KET punktai skirti eismo dalyviams – vairuotojams, pėstiesiems, keleiviams, dviratininkams. KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 106 punktas nustato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 119 punktas nustato, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.
Kaip matyti, minėti KET punktai kalba apie kelių eismą ir kelių eismo dalyvius. Tačiau toje vietoje, kurioje traktoriumi dirbo J. L., kelių eismas nevyko. Buvo vykdomi specialūs darbai, naudojant traktorių „Liebherr“. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju nukentėjusįjį J. G., kuris faktiškai neturėjo teisės patekti į sąvartyno teritoriją, o į ją patekęs vertėsi savavališka veikla, laikyti eismo dalyviu pagrindo nėra. Nukentėjusysis, patekdamas į sąvartyno teritoriją, joje judėdamas (vaikščiodamas aplink judančias specialias transporto priemones) kokių nors su kelių eismo saugumu susijusių kelių eismo taisyklių laikytis neprivalėjo, tačiau akivaizdu, kad jis visiškai nesilaikė šioje specialioje teritorijoje nustatytų darbų saugos taisyklių. Neprivalėjo šioje situacijoje laikytis kelių eismo saugumo taisyklių ir J. L. Apygardos teismas išteisinamajame nuosprendyje pasisakė, kad svarstytinas klausimas, ar išteisintasis nesilaikė šioje specialioje teritorijoje nustatytų darbų saugos taisyklių. Tačiau kolegija mano, kad už darbų saugos taisyklių laikymąsi (užtikrinti, kad vykdant darbus teritorijoje bei šalia traktoriaus nebūtų pašalinių žmonių) pirmiausia atsakingas ne traktorių valdęs asmuo, o pareigūnas, atsakingas už darbų saugą įmonėje. Tačiau J. L. privalėjo laikytis bendrų atsargumo taisyklių, dirbdamas su padidinto pavojaus šaliniu. Traktoriaus vairuotojas šioje situacijoje iš principo galėtų atsakyti tik dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai, jei jo veikoje yra tyčinė ar neatsargi kaltė. Byloje nustatyti objektyvūs veikos požymiai, tačiau bylos aplinkybės neleidžia vienareikšmiškai spręsti, ar jo veiksmuose buvo neatsargi kaltė dėl sveikatos sutrikdymo, ar padariniams lemiamos įtakos turėjo paties nukentėjusiojo neatsargus elgesys. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Kartu pažymėtina, kad, priėmus išteisinamąjį nuosprendį, civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti. Taigi neužkertamas kelias nukentėjusiajam reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Kauno rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Vytautas Greičius
Vytautas Piesliakas