Civilinė byla Nr. e2A-321-513/2020                                        Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00007-2019-0

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.4;

3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 3.1.7.11

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio ir Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5280-904/2020 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Pinus LT“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Baltic Transit Rail“ ir K. N..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas L. M. ieškiniu prašė iš atsakovės UAB „Pinus LT“ priteisti 1 600 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovas nurodė, kad vykdo individualią veiklą ir su atsakove sudarė žodinį susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo. Nurodė suteikęs atsakovei 16 valandų trukmės žodines teisines konsultacijas, paslaugų kaina – po 100 Eur už 1 teisinių konsultacijų valandą. Suteikęs paslaugas išrašė sąskaitas faktūras 1 600 Eur sumos ir atsakovei pateikė elektroniniu paštu 2018 m. birželio 5 d. ir 2018 m. liepos 24 d. Atsakovės įsipareigojimus sumokėti 1600 Eur patvirtina trumposios žinutės, šalių susirašinėjimas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas nesumokėjo.

3.       Atsakovė UAB ,,Pinus LT“ bei trečiasis asmuo atsakovės direktorius K. N. su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ieškovas neteikė ieškinyje nurodytų teisinių konsultacijų ir paslaugų nei atsakovei UAB „Pinus LT“, nei jos direktoriui, atsakovė ir direktorius K. N. nedavė jokio pavedimo teisiniams veiksmams atlikti, su ieškovu nesudarė nei rašytinio, nei žodinio susitarimo dėl teisinių paslaugų, nesitarė su ieškovu dėl teisinių paslaugų apmokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinys atmestas.

5.       Teismas nustatė, jog ieškovas atsakovei pateikė sąskaitas faktūras: 2018 m. birželio 5 d., serija 18/06-01, Nr. 1, išrašytą 1000 Eur sumos ,,Už teisines konsultacijas“, 2018 m. liepos 24 d. serija 18/06-01, Nr. 2, išrašytą 600 Eur sumos ,,Už teisines konsultacijas“. Taip pat ieškovas K. N. 2018 m. birželio 5 d. išrašė sąskaitą faktūrą, serija 18/06-05, Nr. 1, 400 Eur sumos, joje nurodyta: ,,už konsultacijas ir teisines paslaugas leidimų gyventi LR pratęsimo klausimais UAB „Pinus LT“ akcininkui C. L. L. ir jo sutuoktinei S. E.“, bei 2018 m. birželio 5 d. pinigų priėmimo kvitą, serija BUH Nr. 8873888, kuriame mokėtoju nurodytas K. N., tačiau mokėtojo nepasirašytas. 

6.       Teismas taip pat nustatė, jog UAB „Baltic Transit Rail“ ir UAB „Pinus LT“ buveinės registruotos tuo pačiu adresu ir abi įmonės yra valdomos tų pačių akcininkų: K. D., kuri tai pat yra UAB „Baltic Transit Rail“ vadovė ir UAB „Pinus LT“ K. N. gyvenimo draugė, bei Rusijos Federacijos piliečio C. L. L. (C. L. L.). Teismas nustatė, kad ieškovas L. M. dirbo UAB „Baltic Transit Rail“, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. atstovavo UAB „Baltic Transit Rail“ civilinėje byloje Nr. 2-9848-991/2017 kaip įmonės darbuotojas, o vėliau šiai įmonei teikė teisines paslaugas kaip VšĮ „Advoc“ vadovas. Teismas nustatė, kad ieškovas 2017 m. gegužės mėn. tvarkė dokumentus užsienio piliečių C. L. L. ir S. E. leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pratęsimui (parengė dokumentus ir pateikė prašymus Darbo biržai dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams, parengė dokumentus Migracijos departamentui, verslo planą, kuris buvo reikalingas leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje pratęsimui), 2017 m. spalio 5 d. pagal ieškovo parengtus dokumentus S. E. buvo paskirta UAB „Baltic Transit Rail“ direktore, 2017 m. gruodžio mėn. parengė dokumentus, reikalingus nurodytų asmenų vizai gauti. Teismas nustatė, jog rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas teikė teisines konsultacijas ar teikė kitas teisines paslaugas, rengė dokumentus atsakovei UAB „Pinus LT“, byloje nėra. Priešingai, teismas konstatavo, kad pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog ieškovo nurodyti užsienio valstybių piliečiai C. L. L. ir S. E. dirbo ne UAB ,,Pinus LT“, o UAB „Baltic Transit Rail“. Teismas nustatė, kad ieškovo nurodytų teisinių paslaugų teikimo laikotarpis, t. y. 2017 m. gegužės – gruodžio mėnesiai, sutampa su jo darbo santykiais (juristo pareigomis) UAB „Baltic Transit Rail“ (nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d.), o šios įmonės sumokėtų sumų ieškovo vadovaujamai įmonei VšĮ „Advoc“ laikotarpis (2016 m. gruodžio 8 d. – 2017 m. birželio 12 d.) atitinka ieškovo teiktų teisinių paslaugų laikotarpį UAB „Baltic Transit Rail“.

7.       Teismas konstatavo, kad pagal CK 6.722 straipsnį ieškovas, kaip paslaugos teikėjas, privalo įrodyti: kam ir kokias paslaugas jis buvo įsipareigojęs suteikti ir kokius konkrečius veiksmus atliko ar kokią veiklą atsakovės pavedimu vykdė, pateikti šiuos duomenis teismui. Teismas vertino, jog byloje pateikta šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiaga, išrašytos sąskaitos, pinigų priėmimo kvitas ir kiti byloje esantys įrodymai neginčijamai ir patikimai neįrodo, kad ieškovas L. M. atsakovei UAB ,,Pinus LT“ įsipareigojo suteikti teisines paslaugas; neaišku, dėl kokių teisinių paslaugų šalys buvo susitarusios, kokius veiksmus ieškovas buvo įsipareigojęs atlikti ir kokius realiai atliko, kokiais klausimais teikė konsultacijas. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie kokių nors teisinių paslaugų atsakovei suteikimą, todėl nėra teisinio pagrindo ieškinio reikalavimus patenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Ieškovas (apeliantas) L. M. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

9.       Argumentuoja, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, pažeidžiant įrodymų pakankamumo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nesilaikant kasacinio teismo suformuotų sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193 straipsnio 3 dalis), neįvertinus pareigos bendradarbiauti pažeidimo (CK 6.200 straipsnio 2 dalis).

10.       Apelianto teigimu, susirašinėjimas žinutėmis patvirtina, kad K. N., būdamas atsakovės UAB „Pinus LT“ vadovas, abi iš ieškovo gautas sąskaitas apmokėjimui priėmė, dėl suteiktų paslaugų kiekio ir / ar kokybės pretenzijų neteikė, tačiau ilgiau kaip pusę metų pagal gautas sąskaitas mokėjimų neatliko. Nurodo, jog teismo įpareigojimu pateikė užsakytų ir suteiktų paslaugų ataskaitą, t. y. Migracijos departamentui pratęsus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių piliečiams C. L. L. ir S. E., K. N. prašymu sąskaitą už atliktą darbą pateikė UAB „Pinus LT“. Argumentuoja, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad ataskaitoje išvardyti darbai neatlikti ar atlikti netinkamai, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti faktą, jog teisinės paslaugos (darbai) buvo vykdomi ir buvo atlikti tinkamai, o kadangi atsakovas ir tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, kad ataskaitoje nurodytus darbus būtų vykdęs kas nors kitas, nepateikė įrodymų apie tai, kad už šių darbų atlikimą kam nors buvo sumokėta, teismas turėjo nustatyti, kad būtent ieškovas atsakovo UAB „Pinus LT“ vadovo užsakymu atliko darbus. Teigia, jog visų šių įrodymų pirmosios instancijos teismas nevertino, dėl suteiktų paslaugų ataskaitos nepasisakė, o susirašinėjimą su K. N. vertino kaip neįrodantį ieškinio reikalavimų pagrįstumo, t. y. jo pateiktus rašytinius įrodymus teismas nepagrįstai vertino kaip turinčius mažesnę įrodomąją reikšmę. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad atsakovė neneigė ir pripažino, kad gavo iš jo apmokėjimui dvi sąskaitas faktūras, kad UAB „Baltic Transit Rail“ nurodė, jog su juo, kaip asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, jokių sutarčių dėl teisinės pagalbos teikimo sudariusi nebuvo. Apelianto nuomone, pateiktos sąskaitos faktūros yra suteiktų paslaugų teikimą atsakovei patvirtinantys dokumentai, tačiau atsakovė jų į apskaitą neįtraukė ir už paslaugas nesumokėjo. Argumentuoja, jog ne ieškovas, o būtent atsakovė, vykdydama įrodinėjimo pareigą, turėjo ginčo byloje įrodyti, kad paslaugų neužsakė, sąskaitų apmokėjimui neprašė, gavusi sąskaitas jų nepriėmė, atsisakė apmokėti, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Pažymi, jog susitarė dėl 2 000 Eur už paslaugas, iš kurių 400 Eur sumokėjo K. N. pagal 2018 m. birželio 5 d. išrašytą sąskaitą faktūrą, serija 18/06-05, Nr. 1, ir 2018 m. birželio 5 d. pinigų priėmimo kvitą, serija BUH Nr. 8873888, šios aplinkybės nepaneigtos ir nenuginčytos.

11.       Atsakovė UAB „Pinus LT“ atsiliepimu apeliacinį skundą prašo atmesti, ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Argumentuoja, kad apeliantas iškraipo byloje nustatytus faktus, kurie užfiksuoti rašytinėje bylos medžiagoje, ir byloje dalyvavusių asmenų duotus paaiškinimus teismo posėdžiuose bei sprendime išdėstytus teismo motyvus. Taip pat argumentuoja, jog ieškovas nepagrįstai siekia perkelti įrodinėjimo pareigą teigdamas, kad ne jis turi įrodyti teisinių paslaugų suteikimo faktą atsakovei, bet atsakovė turėjo paneigti tokių paslaugų gavimą ir akceptavimą. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių gauto atsakovės (kliento) pavedimo apimtį, suteiktų teisinių konsultacijų ir paslaugų pobūdį, ar paslaugos realiai suteiktos, ar tariamai suteiktų teisinių paslaugų apimtis buvo tinkamai apskaičiuota, taip pat nepateikė jokios suteiktų paslaugų ataskaitos, kuri privaloma pagal CK 6.722 straipsnio 1 ir 2 punktus.

12.       Atsakovė pažymi, jog klientas su teisininku dėl konkrečių teisinių paslaugų teikimo visais atvejais susitaria pasirašydami sutartį, o tokio pobūdžio sutartis kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis (CK 6.756–6.765 straipsniai), kuri pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai). Teigia, jog nei atsakovė, nei trečiasis asmuo jos direktorius su ieškovu nei raštu, nei žodžiu dėl teisinių paslaugų ar konsultacijų teikimo nesitarė, nedavė pavedimo atlikti teisinius veiksmus ir nesitarė su ieškovu dėl jo deklaruojamų suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimo. Teigia, jog, priešingai nei nurodo ieškovas, UAB „Pinus LT“ vadovas K. N. niekada nepriėmė ieškovo išrašytų sąskaitų už teisines paslaugas ir neįtraukė jų į įmonės privalomų apmokėti sąskaitų sąrašą, o parašydamas elektroninį laišką su turiniu „OK“, tik patvirtino sąskaitas gavęs. Pažymi, jog K. N. jokių pinigų L. M. taip pat nėra mokėjęs, pateiktas 2018 m. birželio 5 d. pinigų priėmimo kvitas, serija BUH Nr. 8873888, pasirašytas tik L. M. 

13.       Atsakovės teigimu, 2017 m. ieškovo teiktos paslaugos UAB „Baltic Transit Rail“ naudai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčo sąskaitose nurodytos paslaugos, įvardytos kaip „teisinės konsultacijos“, buvo suteiktos būtent atsakovei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

15.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

16.       Ieškovas (apeliantas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, todėl netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai nustatė esmines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka.

17.       Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

18.       Civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

19.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir įrodymų vertinimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

20.       Ieškovas, įrodinėdamas atsakovės skolą, pateikė sąskaitas faktūras. Nustatyta, kad ieškovas 2018 m. birželio 5 d. atsakovei UAB „Pinus LT“ išrašė sąskaitą faktūrą, serija 18/06-01, Nr. 1, 1000 Eur sumos ,,Už teisines konsultacijas“ ir 2018 m. liepos 24 d. išrašė sąskaitą faktūrą, serija 18/06-01, Nr. 2, 600 Eur sumos ,,Už teisines konsultacijas“. Atsakovė, nesutikdama su išrašytomis sąskaitomis faktūromis iš viso 1 600 Eur sumos, teigia, kad jose nurodytų paslaugų iš ieškovo nebuvo užsakiusi.

21.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 20 d.) patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 3 punkte įtvirtinta, jog ūkio subjektai ne PVM mokėtojai, išskyrus fizinius asmenis (jeigu šiose Taisyklėse nenustatyta kitaip) prekių tiekimui (paslaugų teikimui), kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, įforminti privalo naudoti sąskaitas faktūras. Sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kurio paskirtis – įforminti įvykusį prekių (paslaugų) pateikimą. Tačiau vienos iš sutarties šalių išrašyta sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, ji gali būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas, o kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami sąskaitų faktūrų duomenimis, šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). 

22.       Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, jog ji ginčo sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų neužsakė ir jos jai nebuvo suteiktos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovui išrašius sąskaitas faktūras, jis ir turėjo įrodyti, kad ginčo sąskaitose nurodytas paslaugas suteikė atsakovei. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog net ir esant pirkėjo pasirašytoms sąskaitoms faktūroms, šalims nesutariant, būtent daiktų pardavėjui (paslaugų teikėjui) tenka pareiga įrodyti aplinkybę, jog pirkimo–pardavimo sandoris yra įvykęs (CPK 12, 178 straipsniai). Kilus ginčui teisme dėl prekių (paslaugų) pagal konkrečias sąskaitas faktūras neperdavimo (nesuteikimo) pirkėjui, ieškovas turi pareigą pateikti teismui dokumentus, galinčius patvirtinti perdavimo faktą (krovinio gabenimo važtaraščius, čekius, užsakymo, priėmimo–perdavimo kvitus ir t. t.) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-96/2012; kt.).

23.       Nagrinėjamu atveju ginčo sąskaitos faktūros pasirašytos tik ieškovo, tuo tarpu atsakovės įgaliotų asmenų parašų ant jų nėra. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovei ginčo sąskaitos faktūros buvo pateiktos, tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, atsakovė sutikimo jas apmokėti neišreiškė. Tai patvirtina ir atsakovės veiksmai, jog ji šių sąskaitų neapmokėjo. Ieškovo vienašališkai išrašytos sąskaitos faktūros pačios savaime, nesant jokių kitų įrodymų, nepatvirtina sutartinių santykių tarp šalių egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas vienasmeniškai išrašė sąskaitas faktūras, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad ginčo sąskaitose faktūrose nurodytas paslaugas atsakovė buvo užsakiusi iš ieškovo ir ieškovas atsakovei jas suteikė. Taigi šiuo atveju ieškovo vienasmeniškai išrašytų sąskaitų faktūrų 1 600 Eur sumos nepakanka išvadai, kad ieškovas turi teisę reikalauti šios pinigų sumos iš atsakovės.

24.       Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog sąskaita faktūra pati savaime nepatvirtina tam tikro fakto buvimo ar nebuvimo ir turi būti vertinama kartu su kitais įrodymais. Nagrinėjamu atveju jokių kitų įrodymų, patvirtinančių pareikštus reikalavimus, ieškovas nepateikė. Taigi teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, pažymi, kad nors pagal bendrąją taisyklę sąskaitos faktūros paskirtis yra įforminti įvykusį prekių pateikimą ar paslaugų suteikimą, tačiau sąskaita faktūra pati savaime negali patvirtinti prekių perdavimo ar paslaugų suteikimo fakto – šis dokumentas visų pirma yra priemonė tinkamai mokėti mokesčius valstybei, o ieškovo išrašytos sąskaitos faktūros pačios savaime neįpareigoja atsakovės sumokėti jose nurodytą sumą, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties egzistavimą ir  vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1040/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004). 

25.       Apeliantui teigiant, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo pateiktos ataskaitos apie suteiktas paslaugas, pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo dalykas buvo ne klausimas, ar ieškovas rengė dokumentus užsienio šalių piliečių leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje pratęsimui. Bylos nagrinėjimo dalykas buvo tai, ar atsakovė buvo užsakiusi tokias paslaugas iš ieškovo ir ar šios paslaugos buvo suteiktos būtent atsakovei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nei šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu ir telefonu, nei išrašytos sąskaitos, pinigų priėmimo kvitas, ataskaita, nei kiti įrodymai aiškiai ir patikimai neįrodo, jog ieškovas L. M. būtent atsakovei UAB ,,Pinus LT“ įsipareigojo suteikti paslaugas, kad būtent atsakovė šias paslaugas užsakė, nėra įrodymų, dėl kokių teisinių paslaugų ir atlygio už jas šalys buvo susitarusios, kokius veiksmus ieškovas buvo įsipareigojęs atlikti ir kokius realiai atliko, kokius teisnius dokumentus rengė ir kokiais klausimais teikė konsultacijas kaip paslaugos teikėjas. Pažymėtina ir tai, jog ieškovo pateiktoje ataskaitoje nurodytas paslaugų suteikimo laikas – 2017 m. gegužė, spalis – gruodis, tačiau sąskaitos faktūros išrašytos tik daugiau nei po metų, t. y. 2018 m. birželio 5 d. ir 2018 m. liepos 24 d.

26.       Naujausioje kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog net ir apmokėtos PVM sąskaitos faktūros savaime nepatvirtina sandorio realaus vykdymo – PVM sąskaitos faktūros teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis), tai tik viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl realių sutartinių santykių buvimo, sandorio vykdymo faktas įrodinėjamas kitomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020). Taigi ir jokiu materialiu rezultatu neišreikštos paslaugos (pvz., konsultacinės) negali panaikinti šaliai tenkančios pareigos pagrįsti realų paslaugų teikimą, o rėmimasis vien sąskaitomis faktūromis ir jų apmokėjimo faktu neturi būti laikomas pakankamu.

27.       Ieškovo reikalavimų nepatvirtina ir jo pateikta K. N. 2018 m. birželio 5 d. išrašyta sąskaita faktūra, serija 18/06-05, Nr. 1, 400 Eur sumos, joje nurodyta: ,,už konsultacijas ir teisines paslaugas leidimų gyventi LR pratęsimo klausimais UAB „Pinus LT“ akcininkui C. L. L. ir jo sutuoktinei S. E.“, bei 2018 m. birželio 5 d. pinigų priėmimo kvitas, serija BUH Nr. 8873888, kuriame mokėtoju nurodytas K. N.. Nei sąskaita faktūra, nei pinigų priėmimo kvitas nepasirašyti K. N. ir šiam asmeniui neigiant užsakius paslaugas ir mokėjus pinigus, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginius, byloje nėra.

28.       Įvertinus nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovo vienašališkai išrašytos sąskaitos faktūros nepatvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovės egzistavo sutartiniai santykiai ir kad ieškovas atsakovei suteikė ieškinyje nurodytas paslaugas, už kurias atsakovė privalo atsiskaityti (CK 6.720 straipsnio 3 dalis). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai paskirstęs įrodinėjimo pareigą ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai iš atsakovės nepriteisė ieškovui 1 600 Eur pagal byloje pateiktas sąskaitas faktūras.

29.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Tai, jog teismas padarė kitokias išvadas, nei norėtų apeliantas, nesudaro pagrindo pripažinti jas netinkamomis ar nepagrįstomis ir panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31.       Rašytinė bylos medžiaga – 2019 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymas Nr. 3 patvirtina, kad atsakovė UAB „Pinus LT“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro užmokestis advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Apeliacinis skundas atmestas, todėl atsakovei iš apelianto priteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo L. M. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pinus LT“ 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai                                                                                   Raimonda Andrulienė 

                                                                                                                            Aurimas Brazdeikis     

                                                                                                                            Irma Čuchraj