Civilinė byla Nr. 2A-299-324/2020

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01012-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

        (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo nagrinėjimui civilinėje byloje Nr. 2-3117-985/2019 pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Swedbank, AB, bankui.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė teismo prašė nutraukti D. S. ir R. S. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abipusės kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti „S.“ pavardę; automobilį Opel Astra po santuokos nutraukimo palikti asmeninės nuosavybės teise ieškovei; dukros A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; iš atsakovo priteisti materialinį išlaikymą dukrai A. S. išlaikyti, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant ieškovei uzufrukto teisę į šias lėšas; nustatyti bendravimo tvarką su dukra: a) atsakovas neribotai bendrauja su dukra per programėles WhatsApp, SKYPE tiek laiko, kol vaikas nori bendrauti pagal savo socialinę brandą; b) atsakovas kas antrą savaitę bendrauja su nepilnamete dukra ieškovės gyvenamojoje vietoje nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio iki 19 val.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės reikalavimus tenkinti iš dalies. Nurodė, kad sutinka dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės kaltės, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę S. pavardę, sutinka su ieškovės pasiūlytu bendrosios jungtinės nuosavybės (automobilio Opel Astra) padalijimu, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Iš dalies sutinka dėl ieškinio reikalavimo, susijusio su nepilnamečio vaiko A. S. išlaikymu, tai yra kad jis gali teikti išlaikymą kas mėnesį mokamomis 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis. Atsakovas sutiktų su ieškovės siūloma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka tik tokiu atveju, jei ji būtų papildyta nuostata, kad atsakovas turi teisę du kartus per metus (vaiko vasaros ir žiemos atostogų metu) laikinai iki 10 dienų laikotarpiui išvykti kartu su dukra atostogauti į užsienio valstybę. Taip pat siūlo bendravimo tvarkos „a“ punktą išdėstyti taip: atsakovas neribotai bendrauja su dukra elektroninių ryšių priemonėmis tiek laiko, kol vaikas nori bendrauti pagal savo socialinę brandą.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Nutraukė santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų kaltės. Po santuokos nutraukimo nusprendė palikti santuokines pavardes: ieškovei – S., atsakovui – S. Nustatė nepilnametės šalių dukros A. S. gyvenamąją vietą su ieškove. Priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai A. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio padavimo teismui 2019 m. kovo 27 dieną iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteisto išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskyrė ieškovę nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatė atsakovo ir šalių nepilnametės dukros bendravimo tvarką: atsakovas neribotai bendrauja su dukra elektroninių ryšių priemonėmis tiek laiko, kol vaikas nori bendrauti pagal savo socialinę brandą; atsakovas kas antrą savaitę bendrauja su nepilnamete dukra ieškovės gyvenamojoje vietoje nuo penktadienio 17 valandos iki sekmadienio iki 19 valandos; atsakovas du kartus per metus (vaiko vasaros ir žiemos atostogų metu) po 10 dienų su dukra atostogauja Lietuvoje. Po santuokos nutraukimo pripažino asmenine ieškovės nuosavybe automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Prievolę trečiajam asmeniui pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)pripažino asmenine ieškovės prievole. Priteisė iš atsakovo ieškovei 633 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 7,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

4.       Nurodė, kad sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta, surašyta sutrumpintais motyvais. Atsižvelgęs į tai, kad šalys neprašo skirti termino susitaikyti, sutuoktiniai kartu bendrai negyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, teismas konstatavo, kad santuoka faktiškai iširusi, todėl šalių sutikimu ją nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovei paliko santuokinę pavardę S., atsakovui prigimtinę pavardę S. Atsakovas neprieštarauja dėl bendro turto padalijimo, todėl automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažintas asmenine ieškovės nuosavybe. Prievolė bankui palikta asmenine ieškovės prievole. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad jo turtinė padėtis leidžia teikti 200 Eur išlaikymą. Įvertinęs, kad aplinkybės apie pajamų sumažėjimą yra hipotetinės, teismas iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnametei dukrai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. kovo 27 d. iki vaiko pilnametystės. Paskutiniu laiku vaikas gyveno tik su motina Lietuvoje, su tėvu bendravo retai, šalių dukrai yra 5 metai, ji nepakankamai gerai kalba rusų kalba, kuria kalba tėvas. Toks tėvo ir vaiko bendravimas, kai nė vienas iš jų nemoka kalbos, kuria kalba kitas, vaikui sukeltų baimes likti su tėvu be motinos. Be to, tėvas, nemokėdamas lietuvių kalbos, neturėtų galimybių išsiaiškinti vaiko poreikių (valgyti, gerti, ar blogai jausis ir reikės gydymo ar pan.). Dėl to bendravimas po 10 dienų užsienyje neatitiktų vaiko interesų, nepadėtų atkurti tėvo ir vaiko ryšio, vaikui keltų papildomą stresą. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima riboti vaiko ir tėvo bendravimą, tačiau šiuo atveju svarbus yra vaiko amžius, kalba ir nesusiformavęs vaiko ir tėvo artimas ryšys, kurį palaipsniui reikia atkurti, tokiu būdu užtikrinant vaiko interesus, o ne besąlygiškai siekiant įgyvendinti tėvo teisę bendrauti su vaiku. Teismas sprendė, kad nuosekliai laikantis tokios bendravimo tvarkos, ryšys tarp vaiko ir tėvo sutvirtės ir išnyks pagrindai riboti bendravimo trukmę.

5.       Teismas vertino, kad ieškinys iš esmės visiškai patenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo.

III.       Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

6.       Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą: nustatyti atsakovo ir šalių nepilnametės dukros A. S. bendravimo tvarką:

1.       atsakovas neribotai bendrauja su dukra elektroninių ryšių priemonėmis tiek laiko, kol vaikas nori bendrauti pagal savo socialinę brandą;

2.       atsakovas kas antrą savaitę bendrauja su nepilnamete dukra ieškovės gyvenamojoje vietoje nuo penktadienio 17 valandos iki sekmadienio 19 valandos;

3.       atsakovas du kartus per metus (vaiko vasaros ir žiemos atostogų metu) po 10 dienų su dukra atostogauja Lietuvoje arba užsienyje.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo ieškovei 633 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo apmokėjimu žyminiu mokesčiu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad nei tėvas, nei vaikas nemoka kalbos, kuria kalba kitas. Teismo posėdyje pati ieškovė patvirtino, kad dukra su tėvu bendrauja elektroninio ryšio priemonėmis. Nemokant kalbos, toks bendravimas nebūtų įmanomas. Tai, kad atsakovas procese prašė užtikrinti vertėjo paslaugas, nereiškia, kad jis lietuviškai negali suprasti žodžių, vartojamų kasdienėje kalboje, ir kad negali susikalbėti su savo dukra. Atsakovas gyvena ne Lietuvoje, o Vokietijoje. Vaiko tiesioginis bendravimas su tėvu tik ieškovės gyvenamojoje aplinkoje, nesuteikiant atsakovui teisės per metus bent 20 dienų laikotarpiui išvažiuoti su dukra į užsienį, į tėvo nuolatinę gyvenamąją vietą, į vietą, kur gyvena tėvo giminaičiai, nebūtų visavertis, nepadėtų kurti ir stiprinti tėvo ir dukros ryšio, trikdytų vaiko ir kitų jo giminaičių iš tėvo pusės santykių puoselėjimą. Paliekant tik vienam iš tėvų galimybę vykti su vaiku į užsienį atostogauti, yra pažeidžiamas tėvų lygiateisiškumas, skyrium gyvenantis tėvas diskriminuojamas.

6.2.                      Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų. Byloje nebuvo ginčo dėl santuokos nutraukimo, sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, bendro turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, t. y. atsakovas sutiko, kad minėti klausimai būtų išspręsti taip, kaip pasiūlė ieškovė, todėl dėl šių reikalavimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovo negali būti priteisiamas. Pagrindinis ginčas yra  dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Jam spręsti buvo skiriama daugiausia laiko rengiant procesinius dokumentus bei teisme. Ieškovės reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teismas tenkino iš dalies, atsižvelgė ir į atsakovo pasiūlymus, todėl nėra pagrįstas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovei iš atsakovo priteisus visas jos patirtas išlaidas.

7.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1.                      tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje yra įtvirtinta, jog teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Šiuo atveju mažamečio vaiko noras yra išreikštas per vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus, kurie bendravo su vaiku. Akivaizdu, kad vaikas nori gyventi su ieškove, apie tai pasisakė vaiko teisių specialistams, nesutikti su tuo nėra jokio pagrindo. Iki šiol atsakovo bendravimas su mažamečiu vaiku buvo daug mažiau negu minimalus. Atsakovas nuolat gyvena užsienyje, jo gyvenamoji vieta pastoviai keičiama, vienu metu atsakovas nurodo, kad gyvena Vokietijoje, teismo posėdžio metu pateikė pažymą, kad kurį laiką gyvens Rusijos Federacijos teritorijoje bute, kuris yra (ar bus) nuomojamas. Jokių duomenų apie gyvenimo sąlygas, t. y. ar jos tinkamos mažametei dukrai ir pan., atsakovas nepateikė. Lietuvos Respublikoje atsakovas būna labai retai, su mažamete dukra bendrauja telefonu, nors vaikas nesupranta rusų kalbos. Atsakovas neturi įgūdžių auginti savo dukrą, nes to niekada nedarė. Mažametė dukra nei karto nebuvo su juo išvykusi.

7.2.                      Teismas visus ieškovės reikalavimus tenkino, taikos sutartis dėl ieškovės reikalavimų tarp šalių nebuvo sudaryta, todėl, vadovaujantis CPK normomis, ieškovei iš atsakovo buvo priteistos visos bylos vedimo išlaidos. Atsakovas atvyko tik į vieną teismo posėdį, o bylos nagrinėjimas užtruko dėl jo nedalyvavimo teismo posėdžiuose.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

8.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo patikrinimas.

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11.       Apeliantas kvestionuoja tik trečiojo bendravimo tvarkos punkto dalį, susijusią su atostogų vieta, pageidaudamas atostogų metu išsivežti dukrą į Vokietiją, kur jis nuolat gyvena.

12.       Formuodamas teismų praktiką, nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1176/2003 civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei G. U., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo).

13.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko amžius, kalba ir nesusiformavęs vaiko ir tėvo ryšys konkrečiu atveju yra faktoriai, dėl kurių bendravimas su tėvu atostogų metu Lietuvoje, o ne išsivežant mergaitę į užsienį, geriau atitinka vaiko interesus.

14.       Apelianto teiginį, kad jis supranta lietuvių kalbos žodžius, vartojamus kasdieninėje kalboje, paneigia jo pripažinimas apie lietuvių kalbos nemokėjimą, dėl kurio teismo posėdyje jis pageidavo vertėjo (b. l. 85). Tai, kad jis bendrauja su dukra elektroninio ryšio priemonėmis, rodo, jog atitinkama komunikacija su vaiku yra įmanoma (gestais, buitinės kalbos lygiu), tačiau atsižvelgiant į vaiko ikimokyklinį amžių (pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu penkeri, dabar – šešeri metai) bei tai, kad mergaitė visą laiką gyveno su motina, kad iki šiol apelianto bendravimas su dukra buvo labai minimalus (su dukra tėvas pabendrauja kas keturios savaitės, kai grįžta iš užsienio, faktiškai nėra jos auginęs ir šia prasme įprastiniai tėvystės įgūdžiai nėra susiformavę), sutiktina su pirmosios instancijos vertinimu, jog, išsivežus vaiką dešimčiai dienų į užsienį, dėl nuotolio nuo motinos gyvenamosios vietos, nesusiformavusio tėvo ir vaiko ryšio bei susikalbėjimo problemų šalių dukra gali patirti stresą. Pažymėtina, kad faktą, kad iš pradžių būtų tikslingiau vaiko vasaros ir žiemos atostogų metu po 10 dienų bendrauti Lietuvoje, 2019 m. spalio 14 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino ir atsakovas. 

15.       Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbi ir aplinkybė dėl apelianto gyvenamosios vietos užsienio valstybėje, kur jis pageidauja vaiką išsivežti atostogų metu. Byloje nėra atitinkamos valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos patikrintų ir patvirtintų duomenų apie apelianto gyvenimo sąlygų Vokietijoje ar Rusijoje tinkamumą nepilnamečiam vaikui (b. l. 98-104 atsakovas pateikė duomenis apie tai, kad, dirbdamas vilkikų vairuotoju, 2019 m. sausio 22 d. gavo leidimą du metus gyventi bute Rusijos Federacijoje, (duomenys neskelbtini)). Apeliantas remiasi vaiko teise bendrauti su jo giminaičiais, tačiau byloje nėra duomenų ir apie gyvenimo sąlygas pas apelianto tėvus ir pan. Teisėjų kolegijos nuomone, tol, kol nėra atkurtas ryšys tarp apelianto ir dukros bendraujant pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka, siekiant nepažeisti vaiko saugumo jausmo, mergaitės interesų labui tiek tėvui, tiek jo artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaiku jo atostogų metu tikslingiau Lietuvoje.

16.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad byloje buvo pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tai, kad priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, yra abiejų sutuoktinių kaltė dėl šeimos iširimo, dėl kurio nekilo ginčo, kaip ir dėl santuokoje įgyto automobilio padalijimo, kad abi šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, nesuponuoja teismo pareigos taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą normą. Šalys ginčijosi dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos, ką patvirtina ir apeliacijos dalykas. Nors šalys kartu nebegyvena nuo 2018 m. liepos mėnesio, atsakovas nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo. Su santuokos nutraukimu susijusias bylinėjimosi išlaidas patyrė ieškovė (atsakovas tokių duomenų nepateikė), tačiau teisines (turtines ir neturtines) santuokos nutraukimo pasekmes priimtas sprendimas sukels abiems šalims. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų teisinga, kad bylinėjimosi išlaidų našta tektų vien ieškovei ar kad ši našta būtų sumažinta, nors ieškovės ieškinys buvo visiškai patenkintas (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Pirmosios instancijos teismas jas pagrįstai paskirstė remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

17.       Apeliacine tvarka patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18.       Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė sumokėjo 200 Eur advokato pagalbos išlaidų, todėl ši suma jai priteistina iš apelianto ( CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis) (b. l. 120).

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                        Aušra Baubienė

Virginija Gudynienė

Izolda Nėnienė