Civilinė byla Nr.2S-1978-264/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Jonas Čirvinskas
Procesinio sprendimo kategorija 128.11; 122.2; 122.4
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo ir Virginijos Gudynienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. K. IĮ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. IĮ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Saulius Virbickas, AB „Kauno grūdai“, UAB „General Financing“, UAB „Willenbrock Baltic“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius, Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, J. K.,
n u s t a t ė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio Sauliaus Virbicko veiksmų, kuriuo prašė sustabdyti vykdymą vykdomojoje byloje Nr.D50-1648/2011; panaikinti antstolio Sauliaus Virbicko 2011-04-26 patvarkymus Nr. 0127/11/00856, Nr.0127/10/00494, Nr. 0127/10/01247, Nr. 0127/10/01049, Nr.0127/10/02262, Nr.0127/10/01623, Nr.0127/10/03395, Nr. 0127/10/03095, Nr. 0127/09/02751, Nr. 0127/09/03456; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad patvarkymais antstolis areštavo lėšas, esančias pareiškėjo įmonės žinioje, taip pat lėšas ir turtą, priklausančias pareiškėjui iš trečiųjų asmenų. Individuali įmonė yra veikianti įmonė, jai nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Pastaruoju metu dėl sutrikusių atsiskaitymų įmonės ekonominė situacija yra pasunkėjusi ir įmonė turi kreditorinių įsipareigojimų, tačiau kiekvieną mėnesį yra atsiskaitoma su kreditoriais ir įsiskolinimai sistemingai mažėja. Dėl antstolio priimtų patvarkymų įmonė nepajėgs atsiskaityti ne tik su kreditoriais, bet ir su partneriais, mokėti atlyginimą įmonės darbuotojams, vykdyti sutartinių įsipareigojimų, gauti pajamų iš darbinės veiklos – tai sąlygotų bankroto bylos iškėlimą ir jos likvidavimą.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. K. IĮ skundą dėl 2011-04-26 antstolio Sauliaus Virbicko patvarkymų Nr. 0127/11/00856, Nr. 0127/10/00494, Nr. 0127/10/01247, Nr. 0127/10/01049, Nr. 0127/10/02262, Nr. 0127/10/01623, Nr. 0127/10/03395, Nr. 0127/10/03095, Nr. 0127/09/02751, Nr. 0127/09/03456 areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą panaikinimo bei vykdomosios bylos sustabdymo. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog antstolis privalo nevykdyti išduotų vykdomųjų dokumentų yra niekinis ir nepagrįstas CPK normų reikalavimais. Sprendžiant klausimą dėl vykdymo veiksmų panaikinimo ir vykdomosios bylos sustabdymo įvertintina tai, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus. Antstolio Sauliaus Virbicko procesiniai veiksmai, yra teisėti ir pagrįsti. Nėra juridinio pagrindo pripažinti juos neteisėtais.
Pareiškėjas R. K. IĮ atskiruoju skundu (b. l. 107-111) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-12 nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliantas su teismo nutartimi nesutinka dėl sekančių motyvų:
1. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo ir jo atstovės advokatės I. Andriuškevičienės prašymus atidėti teismo posėdį dėl atstovės užimtumo kitoje byloje, teigdamas, jog pareiškėjo atstovės neatvykimas į posėdį dėl užimtumo kitoje civilinėje byloje, nėra svarbi priežastis atidėti bylos nagrinėjimą bei, kad toks prašymas užvilkins bylos nagrinėjimą. Teismas nebuvo objektyvus pasisakydamas, kad pareiškėjui susirasti advokatą buvo suteiktas didelis laiko tarpas nuo skundo padavimo dienos ir, kad dalyvaujančių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui nagrinėti bylą ypatingosios teisenos tvarka. Nei pareiškėjas, nei atstovė nepiktnaudžiavo procesu, teismo posėdį buvo prašoma perkelti vienintelį kartą. Jokių įrodymų apie galimą bylos vilkinimą byloje nėra. Išnagrinėjęs bylą be pareiškėjo atstovės teismas pažeidė procesines teisės normas, eliminavo pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Advokato nedalyvavimas teismo posėdyje sukėlė neigiamas pasekmes pareiškėjui, kuris neturi teisinių žinių, todėl nesugebėjo teismui išdėstyti savo skundo turinio esmės.
2. Teismo nutartis neatitinka CPK 291 str. reikalavimų: nutarties išvados nemotyvuotos, neatskleista bylos esmė, kas pripažintina absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu. Teismas nepasisakė, kokiu pagrindu antstolio patvarkymai areštuoti visas pareiškėjo įmonės lėšas vertintini kaip teisėti. Teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybes, sudarančias skundo turinį, kurių pats pareiškėjas nesugebėjo tinkamai paaiškinti. Skundas buvo paduotas dėl to, kad antstolis savo patvarkymais areštuodamas pinigines lėšas, nepaliko pareiškėjui galimybės vykdyti veiklą: atsiskaityti su darbuotojais, valstybe, skolininkais. Teismas neišdėstė argumentų, kodėl atmetė skunde nurodytą aplinkybę, jog antstolis savo veiksmais viršijo savo pareigas, pažeidė protingą kreditoriaus ir skolininko teisių pusiausvyrą, sukėlė grėsmę ne tik skolininkui, bet ir visiems kreditoriams.
3. Atmesdamas skundą teismas nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad 2011-04-26 antstolio S. Virbicko priimtais patvarkymais areštuoti pareiškėjo visas lėšas buvo pažeisti proporcingumo ir ekonomiškumo principai. Pareiškėjas yra juridinis asmuo, vykdo ūkinę - komercinę veiklą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad teismų praktikoje piniginių lėšų areštas vertinamas kaip kraštutinė priemonė, kuria apribojamos skolininko galimybės atsiskaityti su kreditoriumi bei vykdyti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui bei atsiskaityti su darbuotojais. Visų įmonės piniginių lėšų arešto taikymas dėl piniginių lėšų trūkumo gali sutrikdyti įmonės komercinę ūkinę veiklą, atsiskaitymus su darbuotojais, kas gali privesti ją prie bankroto.
4. Pareiškėjas skunde neteigė, kad antstolis privalo nevykdyti išduotų vykdomųjų dokumentų. Pareiškėjas tik prašė panaikinti patvarkymus ir priimti sprendimą dėl piniginių lėšų arešto apimties, teigdamas, kad piniginių lėšų arešto mastas turi būti susiaurintas, paliekant galimybę įmonės veiklai vystyti. Teismo išvada, kad pagal CPK 665 str. išieškojimas ne hipotekinėje byloje pirmiausia vykdomas iš piniginių lėšų, neprieštarauja skundo motyvams. Pareiškėjas su minėtu argumentu sutinka, tačiau mano, kad teismas nepakankamai įsigilino į paties skundo esmę.
Suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 119-120) prašo atmesti R. K. individualios įmonės skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nutarties. Nurodo, kad pareiškėjas nuo 2009-12-28 pagal pateiktas Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas nemoka mokesčių, todėl nuo 2010-01-22 iki 2010-11-16 antstoliui Sauliui Virbickui perduoti šeši vykdomieji dokumentai 37582,77 Lt mokestinei nepriemokai išieškoti. Antstolis Saulius Virbickas per visą laikotarpį nieko neišieškojo, o pareiškėjas 2011-05-20 pervedė 1500,00 Lt į VMI surenkamąją sąskaitą. Pagal mokesčių mokėtojo 2011-05-31 balansą apelianto mokestinė nepriemoka yra 51024,17 Lt.
Suinteresuotas asmuo VSDFV Alytaus skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 122) prašo skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto skolos pradėjo kauptis nuo 2009 m. gegužės mėnesio. Įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bylos nagrinėjimo teisme metu ne mažėjo, o didėjo ir 2011 m. liepos mėnesį sudarė 16290,82 Lt. Pareiškėjas skunde suabsoliutina savo teises, neatsižvelgdamas į išieškotojų teises ir teisėtus interesus. Antstolis, laikydamasis teisės aktų nustatytų procedūrų, taikė tinkamas priemones vykdomųjų dokumentų vykdymui.
Suinteresuotas asmuo antstolis Saulius Virbickas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 124-126) prašo R. K. IĮ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas skunde, kurį surašė naudodamasis teisine advokato pagalba, ir teismo posėdžio metu išsakė visas savo pretenzijas antstoliui, o teismas bylos eigoje detaliai ir visapusiškai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, todėl nesuprantama, kodėl turėjo būti atidėtas teismo posėdis ir vilkinamas bylos nagrinėjimas. Skolininkas, būdamas rūpestingas ir apdairus, pirmiausia pats privalo ieškoti sąlyčio taškų su išieškotojais ir su jais bendrai spręsti vykdymo eigoje susidariusias asmenines problemas. Vykdymo procese tik išieškotojas gali teikti antstoliui privalomus vykdyti prašymus dėl išieškotojo padėties pabloginimo. Norminiai aktai antstoliui nesuteikia savarankiškos teisės bloginti išieškotojo padėtį, nevykdant norminiuose aktuose numatytų antstolio pareigų. Nesant išieškotojo prašymų, antstolis privalo vykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą vadovaudamasis norminiuose aktuose nustatytomis taisyklėmis, o šių pareigų, įsakmiai nurodytų CPK, vykdymas iš principo negali prieštarauti visuotinai pripažintiems reikalingumo, protingumo, ekonomiškumo, sąžiningumo, teisėtumo ir kt. principams, kadangi norminių aktų kūrybos procese į šiuos bendruosius principus yra atsižvelgiama. Nesuprantamas pareiškėjo teiginys, kad antstolis privalo nevykdyti ar dalinai nevykdyti teismo išduotų vykdomųjų dokumentų. Šis skolininko noras prieštarauja norminiams aktams, įsiteisėjusiems teismo sprendimams, bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. CPK 665 str. nustatytos taisyklės, reglamentuojančios išieškojimo iš skolininko juridinio asmens tuno eiliškumą, numatant, kad išieškojimas, ne hipotekinėje byloje, yra įvykdomas pirmiausia iš piniginių lėšų. Kadangi, šiuo atveju, išieškojimui reikalingų piniginių lėšų įmonės sąskaitose nėra, todėl pagrįstai buvo areštuotos piniginės lėšos įmonės kasoje. Teismas, priteisęs skolų išieškojimus iš R. K. IĮ, nenustatė išimčių, neleidžiančių vykdymo eigoje vykdyti išieškojimo iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, todėl antstolis privalo elgtis CPK nustatyta tvarka, ką teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, ir konstatavo. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad skundas buvo paduotas ne dėl to, kad antstolis, vykdydamas teismo sprendimus, areštavo pinigines lėšas, o dėl to, kad antstolis areštuodamas pinigines lėšas, nepaliko pareiškėjui galimybės vykdyti veiklą. Šis teiginys prieštarauja pats sau, kadangi piniginių lėšų areštas ir reiškia, kad šios lėšos bus paimtos iš įmonės apyvartos ir paskirstytos išieškotojams, vykdant teismo sprendimus.
Suinteresuotas asmuo AB „Kauno grūdai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 129-130) prašo atskirąjį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-12 nutartį palikti nepakeistą.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad antstolis S. Virbickas vykdo piniginių lėšų išieškojimą iš skolininko 13 vykdomųjų bylų išieškotojų: valstybės, VSDFV, AB „Kauno grūdai“ , UAB General Financing“, Willenbrock Baltic, UAB naudai pagal 2009-2010 išduotus vykdomuosius dokumentus (b. l.42) Vykdydamas minėtus vykdomuosius dokumentus, antstolis 2011 m. balandžio 26 d. patvarkymais Nr. 0127/11/00856, Nr.0127/10/00494, Nr. 0127/10/01247, Nr. 0127/10/01049, Nr.0127/10/02262, Nr.0127/10/01623, Nr.0127/10/03395, Nr. 0127/10/03095, Nr. 0127/09/02751, Nr. 0127/09/03456; areštavo pinigines lėšas, priklausančias skolininkui R. K. IĮ, esančias ar ateityje būsiančias skolininko žinioje, taip pat lėšas ir turtą, priklausančius skolininkui iš trečiųjų asmenų, nurodydamas arešto mastą. Iš skundžiamų antstolio patvarkymų turinio matyti, kad lėšos areštuotos laikant, jog apeliantas yra skolininkas.
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t.y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų – teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas bei kitų institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai (CPK 587 str. ).
Byloje nėra duomenų, jog apeliantas būtų skundęs antstolio patvarkymus dėl priėmimo vykdyti vykdomuosius dokumentus. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad su išieškotojais pagal vykdomuosius dokumentus nėra atsiskaitęs per raginimuose nustatytą terminą ar kitaip savo noru, jog areštuota turto daugiau ne reikia išieškojimams padengti, nors skolininko pareiga vykdymo procese domėtis vykdymo eiga, teikti antstoliui informaciją (CPK 644 str.).
Apelianto ginčijami antstolio patvarkymai savo forma ir turiniu atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 priedo reikalavimus. Apelianto argumentai, jog patvarkymuose nurodytas piniginių lėšų arešto mastas turi būti susiaurintas atmestini, nes vykdymo procese antstolis negali areštuoti turto daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog piniginių lėšų areštas yra kraštutinė priemonė, kad nepaliko pareiškėjui galimybės vykdyti veiklą. Nagrinėjamu atveju ši priverstinio pobūdžio priemonė taikyta laikantis CPK 665 str. 2 d., 673 str. nuostatų, pagal kurias priverstine tvarka pirmiausiai išieškoma iš skolininkui (juridiniam asmeniui) priklausančių pinigų, o jeigu individuali įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą.
Apelianto argumentai dėl jo teisių į teisminę gynybą pažeidimo atmestini, nes pirmosios instancijos teismai pagrįstai pripažino atstovės užimtumą kitoje byloje nesvarbia aplinkybe, nes pareiškėjas nuo bylos iškėlimo teisme (2011-05-13) buvo atstovaujamas advokatės, todėl turėjo pakankamai laiko tinkamai pasirengti bylai. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios jo manymu nebuvo ištirtos, kuo neatskleista bylos esmė, nors atskirasis skundas surašytas su advokatės pagalba.
Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir objektyviai išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad antstolis priimdamas patvarkymus dėl skolininko turto arešto įstatymų nepažeidė. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti pareiškėjo skundą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Aušra Baubienė
Teisėjai Virginija Gudynienė
Arvydas Žibas